PRANEŠIMAS dėl bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinio, teisinio ir institucinio poveikio. Lisabonos sutarties teikiamos galimybės

17.2.2017 - (2015/2343(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjai: Michael Gahler, Esteban González Pons
(Bendri komitetų posėdžiai. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

Pakeitimai

Procedūra : 2015/2343(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A8-0042/2017

Pateikti tekstai :

A8-0042/2017

Debatai :

PV 15/03/2017 - 16
CRE 15/03/2017 - 16

Balsavimas :

PV 16/03/2017 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0092

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
MAŽUMOS NUOMONĖ
Biudžeto komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinio, teisinio ir institucinio poveikio. Lisabonos sutarties teikiamos galimybės

(2015/2343(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

– atsižvelgdamas į ES sutarties 36 straipsnį dėl Europos Parlamento vaidmens vykdant bendrą užsienio, saugumo ir gynybos politiką;

– atsižvelgdamas į ES sutarties 42 straipsnio 2, 3, 6 ir 7 dalis ir 45 bei 46 straipsnius dėl laipsniško bendros gynybos politikos formavimo,

– atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

– atsižvelgdamas į Sutarčių protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. išvadas,

– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“[1],

– atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai“[2],

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos[3],

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl tarpusavio gynybos sąlygos (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis)[4],

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo[5],

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (Finansinis reglamentas),

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai[6],

– atsižvelgdamas į 2001 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą dėl Politinio ir saugumo komiteto įsteigimo[7],

– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 8 d. Hagoje, 2015 m. rugsėjo 6 d. Liuksemburge, 2015 m. kovo 6 d. Rygoje, 2014 m. lapkričio 7 d. Romoje, 2014 m. balandžio 4 d. Atėnuose, 2013 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, 2013 m. kovo 25 d. Dubline ir 2012 m. rugsėjo 10 d. Pafose vykusių tarpparlamentinių konferencijų bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos klausimais galutines išvadas,

– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

– atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone (Kolumbijos apyg.),

– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 14 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pristatytą dokumentą „Saugumo ir gynybos įgyvendinimo planas“,

– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Europos gynybos agentūros vadovės pažangos ataskaitą dėl 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimo,

– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą,

– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės referendumo rezultatą;

– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 9–18 d. 28 valstybėse narėse atliktos specialios Europos Parlamento „Eurobarometro“ apklausos rezultatus,

– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos gynybos veiksmų plano (COM(2016) 0950),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0042/2017),

A. kadangi Europos Sąjunga yra pasiryžusi formuoti bendrą gynybos politiką, pagal kurią bus vykdoma bendra gynyba, taip stiprinant jos vienybę, strateginę autonomiją ir didinant integraciją, siekiant skatinti taiką, saugumą ir stabilumą Europos kaimynystėje ir pasaulyje; kadangi sprendimus bendros gynybos srityje Europos Vadovų Taryba privalo priimti vieningai ir juos dar turi patvirtinti valstybės narės pagal savo konstitucinius reikalavimus;

B. kadangi dėl susidariusių naujų geopolitinių ir geostrateginių aplinkybių – dominuoja Azijos, o ne euroatlantinis regionas – ir atsiradusių naujų subjektų, taip pat iškilus naujoms realioms grėsmėms ir atsiradus naujoms veiklos sritims, matyti, kad valstybės negali vienos atremti naujų pavojų ir reikia užtikrinti bendrą atsaką;

C. kadangi apskaičiuota, kad ES masto veiksmų nebuvimo kaina saugumo ir gynybos srityje būtų daugiau nei 100 mlrd. EUR per metus, ir kadangi ES veiksmingumo lygis sudaro 10–15 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmingumo lygio;

D. kadangi blogėjant padėčiai pasaulyje aiškiai matyti, kaip svarbu gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija ir geriausia patirtimi, taip pat reikia iš esmės padidinti ES karines išlaidas naudojant šiam tikslui skirtų nuosavų išteklių šaltinį;

E. kadangi jau ES steigėjai kėlė karinės ir gynybos integracijos tikslą, pagal kurį pagrindinis uždavinys buvo sukurti teisėtą bendrą gynybos mechanizmą ir išsaugoti taiką Europos žemyne;

F. kadangi Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 42 straipsnyje aiškiai apibrėžti BUSP ir BSGP srities tikslai ir uždaviniai, taip pat jų įgyvendinimo mechanizmai ir sistema; kadangi siekiant šių tikslų padaryta labai maža pažanga, nepaisant Parlamento ir Komisijos raginimų ir pasiūlymų juos įgyvendinti;

G. kadangi, siekiant plėtoti BSGP, visų pirma reikia politinės valstybių narių valios, paremtos bendromis vertybėmis ir principais, taip pat bendrais interesais ir prioritetais, be to, reikia įsteigti institucinio bendradarbiavimo struktūras; kadangi BSGP turėtų būti veiksminga struktūruota bendra politika, kuria sukuriama pridėtinė vertė, o ne vien valstybėse narėse taikomų nacionalinės politikos krypčių visuma ar mažiausias bendras vardiklis;

H. kadangi 2015 m. lapkričio mėn. Prancūzijai pritaikius ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies nuostatas buvo parodytas visų Sutarties nuostatų, susijusių su saugumu ir gynyba, potencialas;

I. kadangi dabar pagal ES sutarties 42 straipsnio 2 dalį ir SESV 2 straipsnio 4 dalį ES turi kompetenciją apibrėžti ir įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, apimančią laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos formavimą; kadangi Sąjunga turėtų naudotis šia kompetencija, siekdama geriau ir veiksmingiau koordinuoti valstybių narių veiksmus ir juos papildyti, nepažeisdama jų kompetencijos gynybos srityje arba jos nepanaikindama;

J. kadangi jau sukurtos daugianacionalinės Europos struktūros, kurios jau daugelį metų yra geros praktikos ir valstybių narių bendradarbiavimo pavyzdžiai, pvz., Eurokorpusas; kadangi remiantis tokiomis struktūromis, būtų galima pradėti plėtoti bendrą Sąjungos gynybos politiką;

K. kadangi ES piliečiai tikisi, jog ES vykdys daugiau veiksmų gynybos ir saugumo srityje; kadangi, remiantis 2016 m. birželio mėn. „Eurobarometro“ 85.1 duomenimis, du trečdaliai ES piliečių norėtų, kad ES aktyviau dalyvautų sprendžiant saugumo ir gynybos politikos klausimus, valstybėms narėms labiau įsipareigojant šioje srityje;

L. kadangi reikia kurti gynybos kultūrą, kuri padėtų užtikrinti, kad ES piliečiai aiškiai suvoktų gynybos vaidmenį mūsų visuomenėje ir gynybos indėlį siekiant stabilumo, taikos palaikymo ir tarptautinio saugumo skatinimo;

M. kadangi reikia imtis veiksmų siekiant padidinti Europos saugumo politikos taikymą ir veiksmingumą, kad būtų galima iš tikrųjų gerinti Europos saugumą;

N. kadangi Europos Vadovų Taryba turėtų nedelsdama sudaryti Europos gynybos sąjungą, kaip rekomenduoja Parlamentas, ir nustatyti bendrą Sąjungos gynybą; kadangi valstybės narės turėtų priimti sprendimą dėl bendros gynybos pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus;

O. kadangi ES gynybos politika turėtų padidinti Europos gebėjimą stiprinti saugumą ES viduje ir už jos ribų, sutvirtinti partnerystę su NATO ir transatlantinius ryšius, taip padedant stiprinti ir NATO;

P. kadangi Parlamentas aktyviai remia Europos gynybos sąjungą ir šiuo tikslu toliau teiks atitinkamus pasiūlymus; kadangi tarpparlamentinė konferencija dėl BUSP ir BSGP turėtų tapti veiksmingo ir reguliaraus tarpparlamentinio bendradarbiavimo dėl BSGP srityje ir laipsniško bendros Sąjungos gynybos politikos formavimo forumu;

Q. kadangi Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja reguliariai konsultuojasi su Parlamentu dėl laipsniško bendros Sąjungos gynybos politikos formavimo, užtikrina, kad šiame procese būtų tinkamai atsižvelgta į Parlamento nuomonę, ir informuoja Parlamentą apie pažangą, padarytą siekiant Europos gynybos sąjungos;

R. kadangi vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja savo pareiškime, padarytame per 2016 m. rugsėjo 2 d. Gymniche vykusį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, pabrėžė, kad valstybės narės turi galimybę siekti tvirtos pažangos gynybos srityje;

S. kadangi Komisija užtikrina, kad būtų taikomos Sutartys ir pagal jas institucijų priimtos priemonės, įskaitant priemones BSGP srityje;

T. kadangi būsimas Sąjungos metinis ir daugiametis programavimas turėtų apimti gynybos politiką; kadangi Komisija turėtų inicijuoti su atitinkamais tarpinstituciniais susitarimais susijusius darbus, įskaitant ES gynybos baltąją knygą, kuri pirmą kartą turi būti įgyvendinta pagal kitą daugiametę ES finansinę ir politinę programą;

U. kadangi Parlamentas atstovauja ES piliečiams ir vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas, taip pat politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, todėl jis raginamas atlikti pagrindinį vaidmenį formuojant Europos gynybos sąjungą;

V. kadangi aktyvus Europos Parlamento vaidmuo, jo politinė parama ir vykdoma demokratinė kontrolė formuojant bendrą Sąjungos gynybos politiką ir nustatant bendrą gynybą, patvirtintų ir sustiprintų Sąjungos atstovavimo ir demokratinius pagrindus;

W. kadangi Visuotinė ES strategija turėtų būti labai aiški ir vertinga strateginė tolesnio BSGP plėtojimo programa;

X. kadangi yra nustatytų karinių mokymų užsienyje apribojimų, atsižvelgiant tiek į veiksmų planus, tiek į reikiamą karinę logistinę paramą;

Y. kadangi dėl nurodytų priežasčių mokymo misijų užsienyje – pvz., karinių mokymo misijų Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM CAR) ar Malyje (EUTM Mali) atvejai – vykdyti negalima, jei atitinkamų šalių vyriausybės nesuteikia kariniams daliniams būtinos ginkluotės ir įrangos; kadangi nevykdant mokymų su ginklais ir įranga neįmanoma sukurti dalinių, galinčių atremti karo grėsmes ir vykdyti operacijas;

Z. kadangi šiuo metu Europos kareiviams draudžiama dalyvauti karinėse operacijose kaip stebėtojams, todėl jie negali nustatyti jokių problemų, kurios galėtų iškilti apmokytiems daliniams, taigi vėlesniame etape jie taip pat negali spręsti jokių operacinių problemų;

AA. kadangi tokie Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje esantys daliniai sukuriami kovos operacijoms ir kadangi po trejų metų nenaudojant tinkamos įrangos ir mokymų – kaip yra EUTM Mali atveju – jiems labai trūksta operatyvumo;

AB. kadangi mokymo misijos be reikiamos ginkluotės bus vykdomos užsienyje tik tokiu atveju, jei atitinkamos šalies vyriausybė suteiks daliniams ginkluotę ir įrangą, kurią jie galės toliau naudoti mokymams pasibaigus;

Konstitucinė ir teisinė sistema

1. primena, kad BSGP, kaip numatyta Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis), apima laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos formavimą, kurį vykdant bus pereita prie bendros gynybos, jei Europos Vadovų Taryba vieningai taip nuspręs ir jei valstybės narės patvirtins tokį sprendimą pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus; ragina valstybes nares prioriteto tvarka įsipareigoti laikytis Sutarties nuostatų dėl BSGP ir dėti daugiau pastangų užtikrinant apčiuopiamą tose nuostatose nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą;

2. pažymi, kad, įvykdžius BSGP srities reformas ir inovacijas, kurioms galimybės sudarytos pagal Lisabonos sutartį, būtų sukurtas pakankamas ir nuoseklus pagrindas ir turėtų atsirasti sąlygos vykdyti tikrą bendrą politiką, remiantis bendrais ištekliais ir pajėgumais, taip pat suderintu ES lygmens planavimu; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę institucinę ir teisinę sistemą, BSGP pažanga labiau priklauso nuo valstybių narių politinės valios, o ne nuo teisinių nuostatų; atkreipia dėmesį į tai, kad į ES sutarties 43 straipsnio taikymo sritį patenka daug įvairių krizės valdymo užduočių ir ES užsibrėžusi jas skubiai ir ryžtingai vykdyti;

3. todėl ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kas numatyta ES sutartyje, užtikrinti įvairių išorės veiksmų sričių nuoseklumą ir spręsti šiose srityse kylančius klausimus laikantis bendro visa apimančio ir išsamaus požiūrio, taip pat išnaudoti visas Sutartyje numatytas galimybes, ypač mechanizmus, nustatytus ES sutarties 42 straipsnio 6 dalyje ir 46 straipsnyje, Protokole (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnyje, ir – operacijų vykdymo etapu – ES sutarties 44 straipsnyje dėl valstybių narių grupei pavesto BSGP misijos įgyvendinimo, siekiant greičiau, veiksmingiau ir lanksčiau dislokuoti misijas ir operacijas; pabrėžia, kad reikėtų aiškiai apibrėžti bendradarbiavimo pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą taisykles;

4. mano, kad, jei ES sutartyje numatyta, jog Taryba veikia kvalifikuota balsų dauguma, priimdama sprendimus pagal BSGP, ypač pagal ES sutarties 45 straipsnio 2 dalį ir 46 straipsnio 2 dalį, visos išlaidos, susidarančios dėl tokių sprendimų įgyvendinimo, turėtų būti finansuojamos iš naujų papildomų ES biudžeto išteklių ir būti priskiriamos tam biudžetui; mano, kad šiuo tikslu reikia papildomo finansavimo arba bendro valstybių narių skiriamo finansavimo;

5. taigi mano, kad Europos gynybos agentūra ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas turėtų būti laikomi sui generis Sąjungos institucijomis, kaip ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT); mano, kad tam reikia iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą, kad į 2 straipsnio b punktą būtų įtraukta Europos gynybos agentūra ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, nustatant konkretų Sąjungos biudžeto skirsnį; primena, kad Europos Parlamentas turėtų kartu su Taryba vykdyti teisėkūros ir biudžetines funkcijas, taip pat politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų;

6. yra įsitikinęs, kad ES sutarties 41 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracinėms išlaidoms;

7. pažymi, kad ES sutarties 41 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracinėms išlaidoms; primena, kad einamosios išlaidos, susijusios su valstybės narės karinių operacijų vykdymu, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje, ir su valstybės narės gynybos operacijų vykdymu, kai valstybė narė yra ginkluotos agresijos savo teritorijoje auka, arba su valstybių narių gynybos operacijų vykdymu, kai valstybės narės vykdo savo įsipareigojimą teikti pagalbą ir paramą pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį, turėtų būti finansuojamos kolektyviai, o ne priskiriamos Sąjungos biudžetui; teigiamai vertina 42 straipsnio 7 dalies dėl tarpusavio gynybos sąlygos taikymą;

8. todėl mano, kad finansuoti Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracines ir einamąsias išlaidas iš Sąjungos biudžeto yra vienintelė pagal Sutartis tinkama galimybė, nepaisant to, kad abi institucijos gali administruoti tiesiogiai valstybių narių skiriamas lėšas;

9. ragina valstybes nares suteikti būtinų papildomų finansinių išteklių, kurių reikia siekiant finansuoti Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracines ir einamąsias išlaidas iš Sąjungos biudžeto;

10. primygtinai ragina Tarybą šiuo tikslu peržiūrėti Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai;

11. mano, kad aktyviau vykdant valstybių narių gynybos srities bendradarbiavimą ES lygmeniu kartu turėtų būti stiprinami Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vykdomi parlamentinis tikrinimas ir kontrolė;

12. atsižvelgdamas į tai, primygtinai atkreipia dėmesį į Parlamento kaip biudžeto valdymo institucijos vaidmenį; yra pasiryžęs vykdyti veiksmingą Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo parlamentinę kontrolę ir biudžeto kontrolę, kaip numatyta Sutartyse;

13. ragina Tarybą veikti pagal ES sutarties 41 straipsnio 3 dalį ir nedelsiant patvirtinti sprendimą, nustatantį pradinį fondą, kurio lėšomis būtų galima skubiai finansuoti ES sutarties 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje nurodytų karinių operacijų pradinius etapus;

14. ragina Tarybą, atsižvelgiant į ES sutarties 42 straipsnio 2 dalį, imtis konkrečių veiksmų siekiant suderinti ir standartizuoti Europos ginkluotąsias pajėgas tam, kad būtų galima palengvinti ginkluotųjų pajėgų personalo bendradarbiavimą naujosios Europos gynybos sąjungos sistemoje, laikant tai laipsniško bendros gynybos politikos formavimo etapu;

BSGP pridėtinė vertė Europai

15. pabrėžia, kad sparčiai blogėjančiomis saugumo sąlygomis kaip niekad būtina įgyvendinti BSGP tikslus – sustiprinti Sąjungos operacinį pajėgumą, kad būtų galima imtis išorės veiksmų palaikant taiką, užkertant kelią konfliktams ir stiprinant tarptautinį saugumą, kaip numatyta ES sutartyje; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES kylančios ir jos piliečiams ir teritorijai gresiančios saugumo ir gynybos grėsmės yra bendros ir viena valstybė narė atskirai jų pašalinti negali; yra įsitikinęs, kad Sąjungos saugumas ir gynyba sustiprės, jei Sąjunga ir jos valstybės narės nuspręs likti vieningos ir dirbti kartu; laikosi nuomonės, kad ES turi kurti veiksmingą Europos naštos pasidalijimo sistemą savo pačios saugumo ir gynybos srityje – ji iki šiol nesukurta; ragina valstybes nares prisiimti visapusiškus politinius įsipareigojimus ir bendradarbiauti siekiant šio tikslo;

16. pabrėžia, kad saugumas ir gynyba – tai sritis, kurios pridėtinė vertė Europai yra akivaizdi efektyvumo prasme, nes valstybėms narėms suteikiami didesni ir ekonomiškai efektyvesni pajėgumai, užtikrinamas didesnis saugumo ir gynybos nuoseklumas, koordinavimas ir sąveika ir taip prisidedama prie solidarumo, sanglaudos, strateginės autonomijos ir Sąjungos atsparumo konsolidavimo; atkreipia dėmesį į tai, jog apskaičiuota, kad kiekvienas į gynybą investuotas euras atsiperka 1,6 karto, ypač vykdant kvalifikuotą darbą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir eksportą;

17. pabrėžia, kad pasinaudojus visomis Sutartyse numatytomis galimybėmis būtų galima pagerinti gynybos pramonės konkurencingumą ir funkcionavimą bendrojoje rinkoje, toliau stimuliuoti bendradarbiavimą gynybos srityje teikiant teigiamas paskatas ir orientuojantis į projektus, kurių valstybės narės nepajėgia vykdyti, taip mažinant nereikalingą pastangų dubliavimą ir skatinant efektyvesnį viešųjų lėšų naudojimą;

18. pabrėžia, kad BSGP stiprinimas pagal Sutartis nepakenks nacionaliniam suverenumui, nes šią politiką vykdo valstybės narės; yra įsitikinęs, kad didžiausia pagarba suverenumui išreiškiama vykdant bendrą gynybos politiką ir taip ginant Europos Sąjungos teritorinį vientisumą;

19. pabrėžia, kad, remiantis ES sutarties 44 straipsniu, pradėjus veiksmingas BSGP misijas prisidedama kuriant Europos gynybos sąjungą; ragina Sąjungą išnaudoti visas 44 straipsnio teikiamas galimybes siekiant tęsti ir intensyviau vykdyti tokias misijas, rengiant pagrindą veikiančiai saugumo ir gynybos politikai;

20. mano, jog būtina nacionalines gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. ES BVP; pabrėžia, kad iki ateinančio dešimtmečio pabaigos gynybai papildomai būtų išleidžiama beveik 100 mlrd. EUR; mano, kad šios padidintos išlaidos turėtų būti naudojamos siekiant visoje Sąjungoje pradėti daugiau strateginių bendradarbiavimo programų, geriau struktūruojant paklausą ir pasiūlą ir užtikrinant, kad tiek paklausa, tiek pasiūla būtų veiksmingesnės ir efektyvesnės; mano, kad šios padidintos išlaidos padės Europos lygmeniu remti Europos gynybos pramonę ir kurti darbo vietas, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse; mano, kad didelė šių išlaidų dalis turėtų būti skiriama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, taip pat strateginio bendradarbiavimo programoms, didelį dėmesį skiriant naujoms dvejopo naudojimo ir gynybos technologijoms, kurios ne tik itin svarbios siekiant minėtų tikslų, bet taip pat gali suteikti pridėtinės vertės Europos Sąjungai; pažymi, kad turėtų būti užtikrinta didesnė su šiomis papildomomis išlaidomis susijusi Europos viešųjų lėšų naudojimo atskaitomybė, skaidrumas ir tikrinimas;

21. yra įsitikinęs, kad Sąjungos investicijomis į gynybą turėtų būti užtikrinama, kad visos valstybės narės galėtų prisidėti prie subalansuoto, nuoseklaus ir suderinto savo karinių pajėgumų gerinimo; mano, kad Sąjungai tai Œbūtų strateginė galimybė pagerinti savo saugumą ir gynybą;

Institucinė sistema

Gynybos ministrų taryba

22. pabrėžia, kad vis dar reikia įsteigti Gynybos ministrų tarybą, kuri būtų pavaldi Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, kad būtų koordinuotai ir veiksmingiau įgyvendinama BSGP;

Gynybos valdančioji taryba

23. mano, kad Europos gynybos agentūros valdančioji taryba, kurią sudaro valstybių narių gynybos ministerijų atstovai, yra institucija, tinkama patariamosioms ir priežiūros funkcijoms, kurių reikia siekiant įgyvendinti ES sutarties 42, 45 ir 46 straipsnius, vykdyti;

24. mano, kad Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1835 4 straipsnio 4 dalis, kurioje apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, yra reikiamas ir tvirtas pagrindas, kuriuo vadovaudamasi Europos gynybos agentūros valdančioji taryba gali veikti kaip trečiasis Sąjungos nuolatinių atstovų komitetas – gynybos valdančioji taryba; mano, kad, kai bus įsteigtas, šis komitetas taip pat turėtų vykdyti patariamąsias ir priežiūros funkcijas, kurių reikia nuolatiniam struktūriniam bendradarbiavimui užtikrinti;

25. yra įsitikinęs, kad reikia siaurai aiškinti ES sutarties 38 straipsnyje nurodytus Politinio ir saugumo komiteto (PSK) įgaliojimus; mano, kad, remiantis Sutartimis, komiteto įgaliojimai apima tik padėtį ir misijas už Sąjungos ribų, taip pat tam tikrus solidarumo sąlygos įgyvendinimo aspektus; visų pirma mano, kad jo parengti darbo susitarimai nepritaikyti prie tolesnio tos BSGP dalies, kuri apibrėžta ES sutarties 42 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo;

26. primygtinai ragina Tarybą šiais tikslais peržiūrėti Tarybos sprendimą 2001/78/BUSP, taip pat Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai;

Europos gynybos agentūra

27. primena, kad Europos gynybos agentūros tikslai – remti valstybes nares joms plėtojant savo gynybos pajėgumus ir stiprinti jų pramoninį ir technologinį gynybos pagrindą; atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai išnaudojamos Europos gynybos agentūros galimybės remti BSGP vystymą ir tų tikslų, kurių siekiant reikia visapusiškai išnaudoti agentūros pajėgumus, įgyvendinimą; ragina apmąstyti, koks bus agentūros vaidmuo ir užduotys ateityje; ragina valstybes nares apibrėžti bendrus užmojus ir įsipareigoti jų laikytis kartu su reformuota Europos gynybos agentūra; ragina didinti politinę paramą Europos gynybos agentūrai, jos finansavimą ir išteklius, taip pat labiau suderinti savo veiksmus su Komisijos, valstybių narių ir kitų subjektų veiksmais, ypač pajėgumų plėtojimo, gynybos srities viešųjų pirkimų, mokslinių tyrimų ir valstybių narių ginkluotųjų pajėgų sąveikos skatinimo srityse; mano, kad agentūra gali kartu su valstybių narių valdžios institucijomis ir privačiaisiais rinkos operatoriais bendrai finansuoti ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir inovatyvių sprendimų viešuosius pirkimus;

28. atkreipia dėmesį į Europos gynybos agentūros sprendimą peržiūrėti Pajėgumų plėtojimo planą pagal Visuotinę ES strategiją ir tikisi, kad būsimame Pajėgumų plėtojimo plane bus tinkamiau atsižvelgta į ES ir valstybių narių prioritetus ir poreikius;

29. ragina valstybes nares parengti bendrą Europos ginkluotės ir pajėgumų politiką, dalyvaujant Europos gynybos agentūrai, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje, ir ragina Komisiją ir Europos gynybos agentūrą pateikti pasiūlymų šiuo klausimu; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pranešti Parlamentui apie dabartinių Europos gynybos agentūros ir Komisijos darbo santykių ir Europos gynybos agentūros, Komisijos, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos (OCCAR) darbo santykių rezultatus; ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Bendrąją poziciją 944/2008/BUSP dėl ginklų eksporto ir parengti bendrą ginklų eksporto politiką, užtikrinant, kad ginklų, šaudmenų, gynybos įrangos ir technologijų eksportui į trečiąsias šalis būtų taikomi bendri visoje ES galiojantys kriterijai;

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas

30. ragina valstybes nares kuo skubiau pagal Sąjungos sistemą inicijuoti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir jame dalyvauti, kad būtų išsaugoti ir gerinami jų kariniai pajėgumai, tobulinant doktriną ir vadovavimą, teikiant darbuotojų tobulinimo galimybes ir rengiant mokymus, su gynyba susijusią medžiagą, plėtojant infrastruktūrą, užtikrinant sąveiką ir vykdant sertifikavimą; pabrėžia, koks svarbus ir reikalingas visų valstybių narių dalyvavimas vykdant nuolatinį ir efektyvų struktūrizuotą visų valstybių narių, kurios nori užsitikrinti kuo didesnio masto savo gynybos integraciją, bendradarbiavimą; mano, kad turėtų būti įsteigtos nuolatinės Europos integruotos karinės pajėgos – daugianacionalinės pajėgos, kaip nurodyta Protokolo (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 1 straipsnyje, ir suteikta galimybė Sąjungai jomis naudotis įgyvendinant BSGP, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti pasiūlymų dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo veiklos pirmąjį 2017 m. pusmetį galimybių;

31. mano, kad Sąjunga, gavusi atitinkamų valstybių narių pritarimą, turėtų priimti nuostatą dėl dalyvavimo jų vykdomose pajėgumų programose; mano, kad Sąjungos finansinis įnašas į tokias programas neturėtų būti didesnis už dalyvaujančių valstybių narių įnašus;

32. laikosi nuomonės, kad ES kovinių grupių sistema turėtų būti integruota į nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir kad kartu turėtų būti įsteigtas nuolatinis civilinis ir karinis štabas, kuriame vienodai svarbūs būtų karinių operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumai (angl. Military Planning and Conduct Capability, MPCC) ir civilinių operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumai (angl. Civilian Planning and Conduct Capability, CPCC), – tai stiprintų strateginį ir operatyvinį planavimą per visą planavimo ciklą, gerintų civilinį ir karinį bendradarbiavimą ir ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes; mano, kad kitos Europos daugiašalės struktūros, pvz., Europos oro transporto vadovavimo centras, Eurokorpusas ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinė organizacija (OCCAR), taip pat turėtų dalyvauti nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime, kuris turėtų apimti ir dvišalį bei daugiašalį nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime dalyvaujančių šalių karinį bendradarbiavimą; mano, kad ES privilegijos ir imunitetai turėtų būti taikomi toms tarptautinėms struktūroms, kurios dalyvauja nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime;

33. mano, kad veikimo, parengties ir veiksmų nutraukimo etapais Sąjunga turėtų padengti visas ES kovinių grupių išlaidas;

34. ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Tarybą įgyvendinti JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1325 ir paskirti specialųjį įgaliotinį moterų ir konfliktų klausimais;

Europos Parlamentas

35. pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti svarbų vaidmenį tikrinat ir prižiūrint, kaip įgyvendinama BSGP, ir ją vertinant, pagal ES sutarties 14 straipsnio 1 dalį; mano, kad tarpparlamentinė konferencija BUSP ir BSGP klausimais turėtų būti naudojama ir kaip tarpparlamentinių konsultacijų ir kontrolės forumas; primygtinai pabrėžia, kad dėl svarbių sprendimų BSGP srityje, visų pirma dėl karinių ir civilinių misijų, vykdomų už ES ribų, ir dėl strateginių gynybos operacijų, turi būti veiksmingai konsultuojamasi su Parlamentu;

36. taigi ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją visapusiškai įgyvendinti ES sutarties 36 straipsnį užtikrinant, kad konsultuojantis su Parlamentu dėl pagrindinių BSGP, kuri yra BUSP dalis, aspektų ir esminių pasirinkimų būtų deramai atsižvelgta į Parlamento nuomonę; ragina reguliariau teikti Parlamentui daugiau informacijos siekiant stiprinti veikiančius parlamentinės ir politinės kontrolės mechanizmus;

37. primygtinai ragina Parlamentą savo Saugumo ir gynybos pakomitetį paversti pilnaverčiu parlamentiniu komitetu, suteikiant jam galimybę atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką ir visų pirma tikrinant teisės aktus, susijusius gynybos rinka, taip pat taikant procedūras, pvz., vykdant suderintą metinę gynybos srities peržiūrą;

38. ragina Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus glaudžiau bendradarbiauti, nes tai yra labai svarbu siekiant konkrečių rezultatų BSGP srityje ir siekiant ją įteisinti; pažymi, kad tokiu bendradarbiavimu neturėtų būti kenkiama BSGP įgyvendinimui ir netrukdoma siekti jos tikslų, kurie yra Sąjungos politikos dalis;

39. mano, kad Parlamentas turėtų ne tik atlikti savo vaidmenį biudžeto procedūrose, bet ir toliau skatinti konkrečias iniciatyvas ir teikti rekomendacijas Tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijai dėl bendrų saugumo ir gynybos problemų;

ES ir NATO santykiai

40. ragina BSGP palaikyti glaudesnius santykius su NATO, kurie suteikia politinę bendradarbiavimo ir papildomumo visais lygmenimis galimybę, nedarant poveikio ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies antrosios pastraipos nuostatoms; primena, kad reikia iš naujo subalansuoti ir išplėsti strateginę ES ir NATO partnerystę, siekiant užtikrinti suderinamumą, vystyti bendrus pajėgumus ir išvengti veiksmų ir struktūrų dubliavimosi, taip sumažinant išlaidas ir padarant šią partnerystę veiksmingesnę; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją nedelsiant pradėti diskusijas su transatlantiniais partneriais, siekiant išsiaiškinti jų poziciją dėl įvairių visuotinėje ES strategijoje aptariamų temų;

41. ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir NATO generalinį sekretorių pateikti išsamią teisinių ir politinių pasekmių ES ir NATO partnerystės vystymui, kurias turėtų galimas Jungtinės Karalystės ES sutarties 50 straipsnio inicijavimas, analizę;

42. pabrėžia, kad „Berlin Plus“ susitarimai turėtų būti iš esmės performuluoti siekiant juos pritaikyti prie dabartinio strateginio konteksto ir šalinti rastus trūkumus, pvz., stiprinti taktinius ir operatyvinius mechanizmus scenarijuose, kuriuose dalyvautų tiek ES, tiek NATO, ir sudaryti sąlygas NATO naudotis ES priemonėmis;

Politinės rekomendacijos

43. remia pasiūlymą dėl suderintos metinės gynybos srities peržiūros, kurią atliekant valstybės narės suderintų savo išlaidas gynybai ir pajėgumų planus, vykdydamos skaidrų procesą, kuriame dalyvautų tiek Europos Parlamentas, tiek nacionaliniai parlamentai;

44. ragina Tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją parengti ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos, į kurią būtų įtraukta tinkama ES ir jos valstybėms narėms kylančių grėsmių ir pavojų Europos saugumui apibrėžtis kaip pirmas žingsnis siekiant kurti Europos gynybai reikalingus pajėgumus, veiksmų gairės, aiškiai nurodant etapus, ir laipsniškų veiksmų, kuriais būtų siekiama įsteigti Europos gynybos sąjungą ir parengti veiksmingesnę bendrą gynybos politiką, vykdymo kalendorius; mano, kad tokia baltoji knyga turėtų būti įvairių ES institucijų indėlio rezultatas ir kuo išsamesnė, į ją turėtų būti įtrauktos įvairios Sąjungos numatytos priemonės;

45. palankiai vertina 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos pateiktą Europos gynybos veiksmų planą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiai išaiškinti galimo Europos gynybos fondo valdymą, finansavimą ir tikslus, ypač galimas pajėgumų ir mokslinių tyrimų finansavimo priemones; mano, kad norint sėkmingai įgyvendinti tą planą, reikia didelės valstybių narių ir ES institucijų paramos ir politinio įsipareigojimo; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad Komisija, Europos gynybos agentūra ir valstybės narės dar neįvykdė visų 2013 m. ir 2015 m. Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose gynybos klausimais nustatytų užduočių;

46. atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant įvairias iniciatyvas, kurias pateikė Komisija, reikės atsižvelgti į ypatumus gynybos sektoriuje (dalyvavimo taisykles, intelektinės nuosavybės teisių valdymą, atitiktį veiklos vykdymo reikalavimams); labai atidžiai tai stebės 2021–2027 m. derybų laikotarpiu, ypač kalbant apie būsimos Europos gynybos mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą;

47. mano, kad tvirtinant ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos reikėtų remtis Pasaulinės strategijos įgyvendinimo planu dėl saugumo ir gynybos, kad būtų skatinamas laipsniškas bendros Sąjungos gynybos politikos formavimas; pabrėžia, kad šis dokumentas turėtų ne tik atspindėti dabartinius karinius valstybių narių pajėgumus, bet jame taip pat turėtų būti analizuojamas bendradarbiavimo būdas ir tam pasiekti būtinos priemonės, veiksmai, kuriuos gali vykdyti ES, ir reikiami pajėgumai bei lėšos ir juo taip pat turėtų būti prisidedama prie NATO ir ES koordinavimo ir bendradarbiavimo;

48. ragina nedelsiant reformuoti mechanizmą Athena, siekiant padidinti jo teikiamas galimybes išlaidų dalijimosi ir bendro finansavimo srityje, ir užtikrinti teisingą su operacijomis susijusių išlaidų dalijimąsi, kad valstybės narės būtų skatinamos prisidėti pajėgomis, būdamos nesuvaržytos dėl savo finansinių pajėgumų; mano, kad tokia reforma turėtų būti užtikrinama, kad visos bendros išlaidos, nurodytos 2015 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1835 I–IV prieduose būtų valdomos per mechanizmą Athena; mano, kad pertvarkytas mechanizmas Athena turėtų taip pat būti naudojamas „Europos integruotos grupės“ operacijų išlaidoms finansuoti (kai ji bus sukurta PESCO sudėtyje), įskaitant ES kovines grupes;

49. reikalauja, kad Europos karinio mokymo misijos užsienyje pasiektų savo užduotį mokyti vietos nacionalinius karinius vienetus, galinčius veikti karo sąlygomis ir spręsti saugumo grėsmes (sukilimai ir terorizmas); mano, kad todėl jie turėtų turėti ginklus ir įrangą, kurie reikalingi tiek pratyboms, tiek gebėjimui veikti šioje srityje, ir kad Europos karinės pajėgos, atsakingos už jų rengimą, turėtų galėti jiems padėti kaip stebėtojai, be kišimosi į operacijas, siekiant padėti įvertinti rengimo efektyvumą ir todėl, kad būtų galima pateikti patikslinimus ir reikiamus papildomus mokymus;

50. pabrėžia, kad reikia išsamesnių diskusijų apie būsimus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykius BSGP klausimų, ypač karinių pajėgumų, srityje, jeigu Jungtinė Karalystė nuspręs inicijuoti ES sutarties 50 straipsnį; mano, kad reikia nustatyti naują vadovavimo tvarką, susijusią su operacijos ATALANTA operacijos štabu Nortvude; mano, kad reikia nustatyti naują vadovavimo tvarką, susijusią su operacijos ATALANTA operacijos štabu Nortvude;

51. ragina Tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų vykdomas civilinis ir karinis EIVT ir Komisijos bei ES ir valstybių narių bendradarbiavimas; palankiai vertina Pasauline strategija nustatytą vidaus ir (arba) išorės saugumo sąsają ir ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją užtikrinti nuoseklumą ir užtikrinti, kad būtų deramai suderinti vidaus ir išorės saugumo aspektai, taip pat ir administraciniu lygmeniu;

52. pabrėžia, kad ES turi sutvirtinti savo pastangas siekdama stiprinti pasaulinį valdymą, kuris padės gerinti saugumo ir strateginį kontekstą; ragina valstybes nares skatinti JT reformą siekiant sustiprinti jos teisėtumą, skaidrumą, atskaitomybės procesus ir veiksmingumą; laikosi nuomonės, kad JT Saugumo Taryba turi būti reformuota, ypač kalbant apie jos sudėtį ir balsavimo procedūras, siekiant padidinti jos gebėjimą veikti ryžtingai sprendžiant pasaulines saugumo problemas, peržengiant grynai karinę jos pakraipą;

53. pabrėžia, kad siekiant kurti bendrą gynybą žmogiškasis faktorius yra vienas iš mūsų vertingiausių privalumų; mano, kad reikia daugiau investuoti į mokymus ir švietimą BSGP srityje, įskaitant integruotos sistemos, pagrįstos nacionaliniais kariniais centrais, steigimą, kadangi mokymai ir švietimas yra galinga priemonė siekiant pažangos šioje srityje;

54. mano, kad šioje rezoliucijoje Europos Parlamento pareikšta nuomonė yra rekomendacijos Tarybai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, kaip nurodyta ES sutarties 36 straipsnyje; mano, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, teikdama bet kokius pasiūlymus dėl BSGP vystymo, ir Taryba, priimdama tokius pasiūlymus, turėtų deramai atsižvelgti į šias rekomendacijas ir tai turėtų būti nuoširdaus Sąjungos institucijų savitarpio bendradarbiavimo geroji patirtis;

55. pabrėžia, kad Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad Sąjunga imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje, t. y. demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

Galimi dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimai ir korekcijos

56. ragina būsimosios konvencijos narius:

– atsižvelgti į šiame pranešime ir Parlamento pranešimuose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos ir dėl Europos gynybos sąjungos pateiktas rekomendacijas ir gaires;

– remiantis tuose pranešimuose pateiktomis rekomendacijomis ir gairėmis į būsimąją Sąjungos sutartį įtraukti nuostatas, kuriomis būtų:

• sukurtos Europos ginkluotosios pajėgos, galinčios panaudoti kovines pajėgas didelio intensyvumo konfliktuose ir stabilizavimo pajėgas, kurios užtikrina ugnies nutraukimo arba taikos susitarimų taikymą, teikti medicinos paslaugas, įskaitant kilnojamas lauko ligonines, ir karinės logistikos ir karo inžinerijos pajėgas;

• pagal bendrą Sąjungos gynybos politiką nustatyti tikslias ir privalomas tarpusavio pagalbos ir paramos nuostatos aktyvavimo ir įgyvendinimo gaires;

• užtikrinti, kad Europos lygmeniu atitinkamose bendradarbiavimo struktūrose nacionalinės žvalgybos institucijos privaloma tvarka dalytųsi informacija;

• įsteigti nuolatinę Komisijos narių darbo grupę gynybos klausimais, kuriai pirmininkautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis; įtraukti Parlamentą, kuris grupėje turėtų nuolatinius atstovus; į gynybos sritį labiau įtraukti Komisiją, kuri vykdytų tinkamai orientuotus mokslinius tyrimus, rengdama planus ir juos įgyvendintų; leisti Komisijos pirmininko pavaduotojui ir vyriausiajam įgaliotiniui klimato kaitos klausimus įtraukti į visus ES išorės veiksmus ir ypač į BSGP;

– atsižvelgti į būsimojo Europos gynybos semestro valstybių narių išlaidų gynybai finansinių ir biudžeto politikos vertinimą, t. y., atsižvelgti į tai, kiek lėšų kiekviena valstybė narė išleidžia šioje srityje, siekiant perteikti atskirų išlaidų svarbą visos Europos saugumu; mano, kad ilguoju laikotarpiu ES turėtų išnagrinėti galimybes sutelkti bendrą biudžetą ir siekti tai padaryti;

57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, taip pat Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms ir nacionaliniams parlamentams.

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0120.
[2] OL C 419, 2015 12 16, p. 138.
[3] Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2016)0435.
[4] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0019.
[5] Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2016)0440.
[6] OL L 266, 2015 10 13, p. 55.
[7] OL L 27, 2001 1 30, p. 1.

MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinio, teisinio ir institucinio poveikio. Lisabonos sutarties teikiamos galimybės (2015/2343(INI))

Užsienio reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komitetas, pranešėjai: Esteban González Pons, Michael Gahler

Mažumos nuomonė, kurią pateikė GUE/NGL frakcijai priklausantys EP nariai Sabine Lösing, Javier Couso Permuy, Takis Hadjigeorgiou, Sofia Sakorafa, Miguel Urban

Pranešime išreiškiamas poreikis skirti papildomas gynybai skirtą valstybių narių lėšas į ES biudžetą ir iš šio biudžeto finansuoti gynybos ir karines išlaidas; jame raginama parengti Europos ginkluotės ir pajėgumų politiką. Pranešime primygtinai raginama įgyvendinti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos, tvirtesnį ES ir NATO bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad jie veiktų praktikoje ir prašoma padidinti civilinį–karinį bendradarbiavimą

Nepritariame šiam pranešimui, nes jame:

• prašoma valstybių narių padidinti investicijas į karines išlaidas – įvykdyti NATO pajėgumų tikslą (mažiausiai 2 proc. BVP skirti gynybos išlaidoms, o tai reiškia apie 100 mlrd. EUR papildomą sumą iki 2020 m.);

• palankiai vertinamas ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies nuostatų, susijusių su gynyba pritaikymas, o šios nuostatos aprėpia daugiau nei NATO sutarties 5 straipsnio nuostatos;

• prašoma išplėsti mechanizmą ATHENA taip, kad būtų negalima jo parlamentinė kontrolė, pritariama ES finansuojamam nuolatiniam struktūrizuotam bendradarbiavimui, integruotam su ES kovinių grupių sistema, ir, be to, nuolatinių Europos integruotų karinių pajėgų sukūrimui;

• palankiai vertinami gynybos srities moksliniai tyrimai, ES gynybos fondas, Europos gynybos veiksmų planas, kurie duotų pelno ES gynybos ir saugumo pramonei ir kariniam pramoniniam kompleksui.

• trūksta bet kokio tvirto reikalavimo dėl prasmingos BSGP parlamentinės kontrolės.

Reikalaujame:

– radikaliai (įskaitant branduolinį) nusiginkluoti ES ir pasaulio lygmenimis;

– iš ES biudžeto neskirti jokių lėšų karinėms reikmėms ir griežtai aiškinti 41 straipsnio 2 dalį;

– išformuoti NATO.

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (26.1.2017)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Konstitucinių reikalų komitetui

Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė: Lisabonos sutarties suteiktos galimybės
(2015/2343(INI))

Nuomonės referentas: Jean Arthuis

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad dėl naujausių politinių pokyčių ir daugelio grėsmių, darančių poveikį ES ir NATO valstybėms narėms, tampa vis svarbiau kuo skubiau suformuoti tikrą Europos saugumo ir gynybos sąjungą ir stiprinti Europos Sąjungos strateginę autonomiją;

2. mano, kad finansinių išteklių telkimas yra svarbiausias veiksnys skatinant ES ir jos valstybes nares imtis proporcingų veiksmų reaguojant į dabartinius saugumo ir gynybos srities iššūkius; nurodo, kad ES nepajėgumas visapusiškai išnaudoti Lisabonos sutarties suteiktų galimybių reiškia, kad ES veiksmams kenkia sudėtingi ir nepatrauklūs sąnaudų dalijimosi mechanizmai; tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į dabartinę ES saugumo padėtį, labai svarbu pagaliau įgyvendinti Lisabonos sutartyje numatytas priemones, visų pirma susijusias su valstybių narių bendradarbiavimu ir koordinavimu, taip pat ir finansiniais ir biudžeto aspektais;

3. primena, kad apskaičiuota, jog ES masto veiksmų nebuvimo saugumo ir gynybos srityje sąnaudos ir galimas didesnis veiksmingumas siekia nuo 26 mlrd. EUR iki 130 mlrd. EUR per metus, nors, turime pripažinti, jog nustatyti šią kainą yra sudėtinga; pabrėžia, kad svarbu geriau panaudoti gynybai skirtas lėšas labiau bendradarbiaujant, bendrai planuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, kad būtų išvengta dubliavimosi, susiskaidymo ir nepakankamo veikimo; mano, kad Europos gynybos pramonė gali patenkinti visus gynybos poreikius nepriklausomai nuo importo iš ne Europos šalių;

4. tvirtai įsitikinęs, kad naudojant per ES biudžetą valdomas Sąjungos lėšas būtų galima užtikrinti tvirtą sanglaudą ir solidarumą ir sudaryti galimybę geriau ir skaidriau kontroliuoti finansavimą; yra įsitikinęs, kad dėl to būtina padidinti ES biudžetą, o to būtų galima pasiekti turint papildomų nuosavų išteklių arba daugiau BNP (bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis) pagrįstų nuosavų išteklių;

5. primygtinai ragina artimiausiu laikotarpiu imtis šių konkrečių veiksmų:

– iš esmės persvarstyti ir išplėsti mechanizmą Athena siekiant užtikrinti dažnesnį kolektyvinį ES misijų finansavimą;

– įsteigti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą ir pradinį fondą, numatytą pagal ES sutarties 41 straipsnio 3 dalį, nes tai padėtų daug greičiau pradėti karines bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srities operacijas;

– išnagrinėti galimybes užtikrinti optimalų Europos gynybos agentūros (EGA) biudžeto finansavimą;

– visiškai įgyvendinti parengiamuosius veiksmus, susijusius su BSGP moksliniais tyrimais, pripažįstant, kad tai yra nauja politinė iniciatyva, kuri daro didelį poveikį ES biudžetui ir kuriai, atsižvelgiant į jos pobūdį, turėtų būti toliau skiriami nauji ištekliai; primygtinai ragina Komisiją sukurti specialų visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams skirtą konsultacijų forumą, siekiant kuo geriau suderinti pasiūlą ir paklausą pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) rengiant siūlomą gynybos srities mokslinių tyrimų programą;

6. mano, kad ilguoju laikotarpiu ES turėtų išnagrinėti galimybes sutelkti bendrą biudžetą ir siekti tai padaryti, įskaitant vadovavimo struktūrą, bendras operacijas ir įrangą, taip pat reikiamą ES BSGP mokslinių tyrimų programą, atsižvelgiant į gynybos sektoriaus specifiką; laukia, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl Europos gynybos fondo;

7. primygtinai ragina Komisiją, Europos gynybos agentūrą ir valstybes nares aktyviai dalyvauti Europos gynybos veiksmų plano įgyvendinimo procese; ragina Komisiją per pirmąjį 2017 m. ketvirtį paaiškinti Europos gynybos fondo teisinę struktūrą ir biudžeto finansavimo šaltinį.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	25.1.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Zbigniew Kuźmiuk, Victor Negrescu, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Tiemo Wölken
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jean-Paul Denanot, Andrey Novakov, Marco Valli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Paul Brannen, Ulrike Lunacek

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	9.2.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 21 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Louis Aliot, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Goffredo Maria Bettini, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Pascal Durand, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Esteban González Pons, Iveta Grigule, Diane James, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, Claudia Țapardel, Geoffrey Van Orden
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Max Andersson, Laima Liucija Andrikienė, Brando Benifei, Doru-Claudian Frunzulică, Elisabetta Gardini, Neena Gill CBE, María Teresa Giménez Barbat, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Antonio López-Istúriz White, Gilles Pargneaux, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Marietje Schaake, Jean-Luc Schaffhauser, Igor Šoltes, Renate Sommer, Ernest Urtasun, Paavo Väyrynen, Janusz Zemke, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Dieter-Lebrecht Koch, Ramón Luis Valcárcel Siso

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

48	+
ALDE	Petras Auštrevičius, María Teresa Giménez Barbat, Charles Goerens, Iveta Grigule, Ilhan Kyuchyuk, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Marietje Schaake
PPE	Laima Liucija Andrikienė, Elmar Brok, Michael Gahler, Elisabetta Gardini, Esteban González Pons, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Dieter-Lebrecht Koch, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jacek Saryusz-Wolski, György Schöpflin, Renate Sommer, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Ramón Luis Valcárcel Siso, Željana Zovko
S&D	Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Doru-Claudian Frunzulică, Neena Gill, Enrique Guerrero Salom, Andrejs Mamikins, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Gilles Pargneaux, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Pedro Silva Pereira, Janusz Zemke, Claudia Țapardel

21	-
ALDE	Paavo Väyrynen
ECR	Amjad Bashir, Anna Elżbieta Fotyga, Ryszard Antoni Legutko, Geoffrey Van Orden
EFDD	James Carver
ENF	Louis Aliot, Mario Borghezio, Jean-Luc Schaffhauser
GUE/NGL	Javier Couso Permuy, Sabine Lösing
NI	Georgios Epitideios, Diane James, Janusz Korwin-Mikke
VERTS/ALE	Max Andersson, Klaus Buchner, Pascal Durand, Barbara Lochbihler, Ulrike Lunacek, Ernest Urtasun, Igor Šoltes

1	0
ECR	Charles Tannock

Simbolių reikšmės:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika