Procedūra : 2015/2041(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0133/2017

Pateikti tekstai :

A8-0133/2017

Debatai :

PV 11/09/2017 - 23
CRE 11/09/2017 - 23

Balsavimas :

PV 14/09/2017 - 8.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0358

PRANEŠIMAS     
PDF 976kWORD 102k
2017 m. kovas 30 d.
PE 567.666v02-00 A8-0133/2017

dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose

(2015/2041(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Sven Giegold

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS. PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose

(2015/2041(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl skaidrumo registro pakeitimo(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 9 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl interesų atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą nesusitikti su neregistruotais lobistais ir skelbti informaciją apie lobistų susitikimus,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis) 2011–2013 m.(3),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtus skaidrumo ir sąžiningumo principus vykdant lobistinę veiklą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl bendros Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūros(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0133/2017),

A.  kadangi „Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos [...] skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“ (Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnis); kadangi „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“, o „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“ (Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalis, panašiai suformuluota šios sutarties preambulės 13 konstatuojamoji dalis, jos 1 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnis); kadangi „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ (SESV 15 straipsnio 1 dalis);

B.  kadangi ES institucijos jau yra padariusios pažangą, kad taptų atviresnėmis, ir skaidrumo, atskaitomybės bei sąžiningumo požiūriais daugeliu atžvilgiu yra pralenkusios nacionalines ir regionines politines institucijas;

C.  kadangi įstatymų leidėjų ir visuomenės dialogas, kaip ir atstovavimas interesams, yra esminė demokratijos dalis ir kadangi deramai atstovaujant skirtingiems interesams teisėkūros procese Parlamento nariai gauna informacijos ir ekspertinių žinių, be to, tai nepaprastai svarbu tinkamam pliuralistinių visuomenių veikimui;

D.  kadangi, atsižvelgdamos į didėjantį ES ir jos piliečių atotrūkį bei būtinybę skatinti žiniasklaidos domėjimąsi ES reikalais, ES institucijos turi siekti pačių aukščiausių skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų; kadangi šie principai – esminiai papildomi komponentai skatinant gerą valdymą ES institucijose ir užtikrinant didesnį atvirumą ES veikimo bei jos sprendimų priėmimo proceso kontekste ir kadangi jie turėtų būti svarbiausi institucijų vidaus kultūros principai;

E.  kadangi piliečių pasitikėjimas ES institucijomis nepaprastai svarbus demokratijai, geram valdymui ir veiksmingam politikos formavimui; kadangi ES viduje būtina mažinti atskaitomybės spragas ir imti rinktis tikrinimo būdus, kurie būtų labiau grindžiami bendradarbiavimu ir apjungtų demokratinę priežiūrą, kontrolę ir audito veiklą, kartu užtikrinant didesnį skaidrumą;

F.  kadangi neskaidrus vienašalis interesų atstovavimas gali paskatinti korupcijos riziką ir didelės grėsmės bei rimtų iššūkių, susijusių su politikos formuotojų sąžiningumu ir visuomenės pasitikėjimu ES institucijomis, atsiradimą; kadangi korupcijos finansinės pasekmės didelės ir korupcija kelia rimtą grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir viešosioms investicijoms;

G.  kadangi teisinis aktas, kaip naujas privalomo Skaidrumo registro pagrindas, reikalauja teisiškai apibrėžti veiklą, patenkančią į registro taikymo sritį, o tai padėtų išaiškinti esamas dviprasmiškas apibrėžtis, taip pat skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės interpretacijas;

H.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nacionaliniai skaidrumo registrai jau sukurti;

I.  kadangi, remiantis skaidrumo reikalavimu, nustatytu SESV 15 straipsnio 3 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje bei patvirtintu ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos, visi Sąjungos piliečiai turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais(5);

Kad lobistų registras taptų kuo labiau privalomas

1.  teigiamai vertina Biuro sprendimą prašyti administracijos parengti šabloną, skirtą visiems pranešėjams ir nuomonės referentams, savanoriškam poveikiui teisės aktui daryti nurodant, su kurių interesų atstovais ir organizacijomis jie konsultavosi; šis šablonas turėtų būti prieinamas ir kaip IT priemonė;

2.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. atliktą Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą, kuria siekta užtikrinti, kad Parlamento nariai sistemingai vadovautųsi praktika susitikti tik su Skaidrumo registre užsiregistravusiais interesų atstovais, ir ragina įtraukti interesų atstovų susitikimus su generaliniais sekretoriais, generaliniais direktoriais ir frakcijų generaliniais sekretoriais; ragina Parlamento narius ir jų personalą tikrinti, ar interesų atstovai, su kuriais jie ketina susitikti, užsiregistravę ir, jeigu ne, prašyti jų kuo greičiau tai padaryti iki įvykstant susitikimui; ragina Tarybą parengti panašią nuostatą, kuri apimtų nuolatines atstovybes; mano, jog besiregistruojančiuosius Skaidrumo registre būtina įpareigoti pateikti dokumentus, kuriais būtų įrodoma, kad jų pateikiama informacija teisinga;

3.  primena, kaip 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendime dėl informacijos apie susitikimus skelbimo apibrėžiamas susitikimas su interesų atstovais; primena nuostatas dėl to, kokia informacija gali būti nepateikiama, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001; mano, kad nuostatos dėl šių susitikimų neturėtų apsiriboti dvišaliais susitikimais ir apimti susitikimus su tarptautinių organizacijų atstovais;

4.  ragina Biurą parengti reikiamas priemones, kad Parlamento nariai savo internetiniuose Parlamento profiliuose galėtų skelbti informaciją apie savo susitikimus su interesų atstovais, jei šito pageidauja;

5.  ragina Komisiją praktiką, pagal kurią būtų susitinkama tik su Skaidrume registre užsiregistravusių organizacijų atstovais ar savarankiškai dirbančiais asmenimis, taikyti visiems atitinkamiems Komisijos darbuotojams (pradedant skyrių vadovų lygmeniu ir toliau);

6.  ragina Komisiją skelbti apie visų atitinkamų Komisijos darbuotojų, dalyvaujančių ES politikos formavimo procese kartu su išorės organizacijomis, susitikimus, laikantis būtinų duomenų apsaugos taisyklių; kalbant apie kitus šiuose susitikimuose dalyvaujančius darbuotojus, turėtų būti paskelbiamas skyrius arba tarnyba;

7.  pritaria Komisijos raginimui ES institucijoms ir jų darbuotojams bei jos agentūroms susilaikyti nuo neregistruotų interesų atstovų kvietimo būti pranešėjais, jų renginių globojimo ir tokių renginių rengimo ES institucijų patalpose, taip pat nuo leidimo jiems dalyvauti Komisijos patariamųjų organų veikloje;

8.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visa informacija apie interesų atstovavimą ES institucijose, interesų deklaracijas, pasitvirtinusius interesų konfliktus ir ekspertų grupes būtų lengvai prieinama visuomenei naudojantis pagal vieno langelio principą veikiančia internetine duomenų baze;

9.  ragina Komisiją parengti priemones geresnei pusiausvyrai užtikrinti paremiant nepakankamai atstovaujamus interesus;

10.  mano, kad Europos Parlamento nariai, skiriami pranešėjais teisėkūros pranešimams rengti arba komitetų pirmininkais, turi ypatingą pareigą skaidriai informuoti apie savo ryšius su interesų atstovais atsižvelgdami į savo vaidmenį ES teisėkūros srityje;

11.  mano, kad Skaidrumo registre užsiregistravę subjektai turėtų laiku ir privaloma tvarka atnaujinti registre pateikiamą informaciją apie išlaidas už veiklą, patenkančią į registro įgaliojimų sritį, kai šios išlaidos viršija atitinkamai kategorijai nustatytą ribą;

12.  mano, kad visi užsiregistravę subjektai turėtų būti įpareigoti Skaidrumo registre paskelbti visų paramos teikėjų ir jų atitinkamų dovanų, viršijančių 3 000 EUR, sąrašą, nurodant kasmet gaunamų atskirų dovanų pobūdį ir vertę; apie vienkartines 12 000 EUR vertę viršijančias dovanas turi būti pranešama nedelsiant;

13.  pakartoja savo ilgalaikį raginimą paremti ES skaidrumo registrą teisės aktu, jei tarpinstituciniu susitarimu užpildyti visų spragų ir užtikrinti, kad registras būtų visapusiškai privalomas visų interesų atstovams, neįmanoma; mano, kad pasiūlyme dėl šio teisės akto galėtų būti atsižvelgiama į pažangą, padarytą atlikus tarpinstitucinio susitarimo ir Parlamento elgesio kodekso pakeitimus; primena Komisijai savo raginimą, išdėstytą jo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje(6), parengti deramą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo skaidrumo registro, kuris iki 2016 m. pabaigos turėjo būti pateiktas remiantis SESV 352 straipsniu;

14.  pakartoja savo raginimą Tarybai, įskaitant jos parengiamuosius organus, kuo greičiau prisijungti prie Skaidrumo registro; ragina visas valstybes nares parengti teisės aktus, pagal kuriuos būtų skatinamas skaidrus interesų atstovavimas; ragina valstybes nares parengti taisykles, pagal kurias interesų atstovai turėtų skaidriai pranešti apie atvejus, kai ryšius su nacionaliniais politikais ir viešojo administravimo atstovais jie palaiko siekdami daryti poveikį ES teisėkūrai;

Skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas palaikant ryšius su interesų atstovais

15.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą atšaukti subjektų, nepageidaujančių bendradarbiauti vykstant tyrimams ar klausymams bei komitetų posėdžiams, kurių tikslas – rinkti informaciją, privilegijas; ragina Komisiją dar labiau iš dalies keisti registruotų subjektų elgesio kodeksą, kad jie būtų skatinami vadovautis kuo geriausia valia ir neteikti nepakankamos ar klaidinančios informacijos vykstant tokiems klausymams arba komitetų posėdžiams; mano, kad pagal elgesio kodeksą Skaidrumo registre registruotiems subjektams turėtų būti draudžiama įdarbinti interesus arba šalis, kuriems tarnauja, dangstančius asmenis arba organizacijas;

16.  mano, kad profesionalios konsultacijų įmonės, teisinių paslaugų įmonės arba savarankiškai dirbantys konsultantai turėtų nurodytų tikslią veiklos, kurią apima registras, apimtį, tačiau pripažįsta, kad, remiantis kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktais, tam tikriems asmenims gali kilti kliūčių laikytis Skaidrumo registro reikalavimų;

17.  primygtinai laikosi savo, kad registruotieji subjektai, įskaitant teisinių paslaugų ir konsultacijų įmones, Skaidrumo registre turėtų deklaruoti visus klientus, kurių vardu jie vykdo interesų atstovavimo veiklą, patenkančią į Skaidrumo registro taikymo sritį; teigiamai vertina sprendimus, kuriuos įvairios teismo advokatų organizacijos ir teisininkų draugijos priėmė pripažindamos su teismais susijusios teisininkų veiklos ir kitokios veiklos, patenkančios į Skaidrumo registro taikymo sritį, skirtumus; be to, ragina Europos teismo advokatūros ir teisininkų draugijų tarybą (angl. Council of Bars and Law Societies of Europe) skatinti savo narius priimti panašias priemones, tačiau pripažįsta, kad, remiantis kai kurių valstybių narių nacionalinės teisės aktais, tam tikriems asmenims gali kilti kliūčių laikytis Skaidrumo registro reikalavimų;

18.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse profesinę veiklą reglamentuojančioms taisyklėms taikomos įstatyminės nuostatos – būtent pagal jas teisinių paslaugų įmonėms objektyviai užkertamas kelias užsiregistruoti Skaidrumo registre ir vykstant procesui atskleisti registro reikalaujamą informaciją apie savo klientus; tačiau taip pat įžvelgia nemažą riziką, kad šiomis įstatyminėmis nuostatomis gali būti ir piktnaudžiaujama siekiant išvengti informacijos, kurios reikalaujama norint tinkamai užsiregistruoti registre, paskelbimo; šiuo požiūriu palankiai vertina pastebimą teisininkų profesinių organizacijų pasirengimą dirbti pagal partnerystės principą ir užtikrinti, kad jų profesijos interesų labui tokia informacija galėtų būti neatskleidžiama tik atsižvelgiant į tai, kas objektyviai leidžiama pagal įstatymą; ragina Komisiją ir Europos Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šis pasirengimas duotų praktinių rezultatų, ir juos kuo greičiau įtraukti į pakeistą susitarimą;

19.  vadovaudamasis SESV 15 straipsniu ir ES sutarties 11 straipsniu, prašo Biuro reikalauti, kad neregistruotos organizacijos ar asmenys, vykdantys į Skaidrumo registro taikymo sritį patenkančią veiklą, prieš patekdami į Parlamento patalpas, užsiregistruotų; mano, kad tai neturėtų būti taikoma lankytojų grupėms; pabrėžia, kad Parlamentas, kaip ES piliečiams atstovaujanti institucija, turėtų toliau taikyti vadinamąją atvirų durų politiką piliečių atžvilgiu ir kad neturėtų būti kuriamos nereikalingos kliūtys, dėl kurių piliečiai atsisakytų minties lankytis jo patalpose;

20.  apgailestauja, kad, pasak organizacijos „Transparency International“, 2015 m. daugiau nei pusė ES registro informacijai apie lobistus atskleisti įrašų buvo neteisingi, nepakankami arba beprasmiai;

21.  prašo Biuro ir savo generalinio sekretoriaus palengvinti lobistų leidimams būtiną reaktyvavimo procesą pasirūpinant specialia reaktyvavimo infrastruktūra, kad, norint gauti leidimą patekti į patalpas, nereikėtų pernelyg ilgai laukti; ragina atsisakyti apribojimo, pagal kurį į Parlamento patalpas vienu metu leidžiama patekti ne daugiau negu keturiems leidimo turėtojams;

22.  primena savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl lobistų aplinkos atstovų leidimų ir ragina savo generalinį sekretorių iš dalies pakeisti taisykles, nuo 2013 m. gruodžio 13 d. taikomas leidimams ir pažymėjimams, su kuriais įleidžiama į Parlamento patalpas, kad bet kuris vyresnis nei 18 metų amžiaus asmuo, teikiantis paraišką aplinkos atstovo leidimui gauti, būtų įpareigotas pasirašyti dokumentą, užtikrinantį, jog jie nedalyvaus veikloje, patenkančioje į Skaidrumo registro taikymo sritį;

23.  mano, jog būtina skubiai pradėti taikyti tinkamą pateiktos informacijos stebėsenos sistemą siekiant užtikrinti, kad registruotų asmenų teikiama informacija būtų prasminga, tiksli, nauja ir išsami; atsižvelgdamas į tai ragina gerokai padidinti Europos Parlamento Skaidrumo skyriaus ir Skaidrumo registro jungtinio sekretoriato išteklius;

24.  mano, jog Skaidrumo skyrius ir Skaidrumo registro jungtinis sekretoriatas turėtų kasmet tikrinti registruotų subjektų deklaracijas remdamiesi pakankamu skaičiumi atsitiktinai atrinktų pavyzdžių, kad būtų gauti prasmingi, tikslūs, nauji ir išsamūs duomenys;

25.  atsižvelgdamas į ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį mano, kad demokratiškai išrinktos ir kontroliuojamos nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valstybės institucijos ir jų atstovai ES institucijose, įskaitant jų vidaus organus, formalias ir neformalias asociacijas bei išimtinai jų atstovų sudaromas vadinamąsias skėtines organizacijas, neturėtų patekti į ES Skaidrumo registro taikymo sritį, jeigu jos veikia viešojo intereso labui, kadangi šios organizacijos yra ES daugiapakopio valdymo sistemos dalis;

Sąžiningumo apsauga nuo interesų konfliktų

26.  ragina ES institucijas ir organus, dar neturinčius elgesio kodekso, kuo skubiau parengti šį dokumentą; mano, jog tenka apgailestauti, kad Taryba ir Europos Vadovų Taryba iki šiol nėra priėmusios savo narių elgesio kodekso; ragina Tarybą pradėti taikyti specialų etikos kodeksą, įskaitant sankcijas, kuriuo remiantis būtų sprendžiamas su nacionaliniais delegatais susijusios rizikos klausimas; primygtinai teigia, kad Taryba, kaip ir kitos institucijos, turi būti atskaitinga ir skaidri; taip pat ragina parengti dviejų ES patariamųjų organų – Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto – narių ir darbuotojų elgesio kodeksą; ragina ES agentūras priimti gaires nuosekliai valdybų narių ir direktorių, mokslinių komitetų ekspertų ir apeliacinių tarybų narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politikai įgyvendinti, taip pat patvirtinti ir įgyvendinti aiškią politiką interesų konfliktų atžvilgiu vadovaujantis tolesnių veiksmų, susijusių su bendru požiūriu į ES decentralizuotas agentūras, planu;

27.  mano, kad visiems ES pareigūnams, įskaitant laikinai priimtus tarnautojus, akredituotus Parlamento narių padėjėjus, sutartininkus ir nacionalinius ekspertus, turi būti surengti mokymai, kaip turėtų būti sprendžiami su interesų atstovais ir interesų konfliktais susiję klausimai, inter alia, įtraukiant sąžiningumą ir skaidrumą kaip klausimą, kurį privalu aptarti vykstant priėmimo į darbą procedūroms ir peržiūrint veiklos rezultatus;

28.  pabrėžia, jog būtina stiprinti sąžiningumą ir tobulinti etikos sistemą taikant aiškius, griežtus elgesio kodeksus ir etikos principus, kad būtų galima vystyti bendrą veiksmingą visų ES institucijų ir agentūrų sąžiningumo kultūrą;

29.  pripažįsta, kad „sukamųjų durų“ reiškinys gali pakenkti institucijų ir institucijų atstovų santykiams; ragina ES institucijas apibrėžti sistemingą ir proporcingą požiūrį šiam iššūkiui atremti; mano, kad visos reglamentavimo nuostatos, susijusios su „sukamųjų durų“ reiškiniu, turėtų būti taikomos ir Tarybos pirmininkui;

30.  ragina griežtinti apribojimus buvusių Komisijos narių atžvilgiu veiklos pertraukos laikotarpį pratęsiant iki trejų metų, be to, jis turėtų būti privalomas bent tais atvejais, kai veikla patenka į Skaidrumo registro taikymo sritį;

31.  mano, kad paskyrimų tarnyba sprendimus dėl vyresniųjų pareigūnų ir naujųjų buvusių Komisijos narių funkcijų turi priimti kuo labiau nepriklausomai nuo šalių, kurioms jos sprendimai turės poveikio;

32.  prašo visų ES institucijų kasmet atskleisti informaciją apie ES administraciją palikusius vyresniuosius pareigūnus ir jų prisiimtas funkcijas, laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių;

33.  laikosi nuomonės, kad turėtų būti svarstoma galimybė nustatyti 18 mėnesių trukmės veiklos pertraukos laikotarpį baigiantis Reglamentavimo patikros valdybos išorės ir ad hoc narių paskyrimo laikui geresnio reglamentavimo kontekste, taip pat Europos investicijų banko direktorių tarybos narių paskyrimo laikui ir kad šiuo laikotarpiu jie neturėtų užsiimti lobistine veikla EIB valdymo organų narių ir banko personalo atžvilgiu savo veiklos, kliento ar darbdavio labui;

Sąžiningumas ir proporcinga ekspertų grupių sudėtis

34.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Ombudsmeno tarnybos rekomendacijas, nukreiptas prieš interesų konfliktus ekspertų grupėse, ir aiškiai pritaria tam, kad ekspertų grupių registre būtų skelbiamas pakankamai išsamus kiekvieno individualiai paskirto eksperto gyvenimo aprašymas, taip pat kad ekspertų grupių registre būtų deklaruojami kiekvieno individualiai paskirto eksperto interesai;

35.  pritaria Ombudsmeno tarnybos raginimui nustatyti reikalavimą užsiregistruoti Skaidrumo registre kaip būtiną sąlygą į ekspertų grupę skiriant tuos asmenis, kurie nėra valdžios pareigūnai ir visų ar didžiosios dalies savo pajamų negauna iš valstybinių institucijų, pvz., universitetų, preziumuojant, kad pastarieji nėra finansuojami interesų atstovų, taip pat ekonominių ir komercinių suinteresuotųjų šalių;

36.  mano, kad nuostatos, apimančios bendruosius ekonominių ir neekonominių interesų atskyrimo kriterijus, rekomenduojamus Ombudsmeno tarnybos ir grindžiamus ekspertų interesų deklaracijomis, padėtų Komisijai pasirinkti ekspertus, kurie proporcingiau atstovautų atitinkamiems interesams;

37.  ragina Komisiją savo interneto svetainėje viešai skelbti visus ekspertų grupių posėdžių protokolus, įskaitant įvairiausias atstovaujamas nuomones;

38.  ragina Komisiją užtikrinti, kad konsultuojantis būtų nagrinėjami atviri klausimai, o ne vien siekiama patvirtinti pasirinktą politikos kryptį;

Europos Parlamento rinkimų sąžiningumas

39.  mano, kad, remiantis ES rinkimų teise, kandidatai partijų viduje turi būti keliami demokratiškai, slaptai ir deramai suteikiant žodį nariams, o asmenys, galutiniu sprendimu pripažinti kaltais dėl korupcijos ES finansinių interesų atžvilgiu arba valstybėse narėse, turėtų netekti teisės kandidatuoti per rinkimus laikotarpiu, kuris proporcingai atitiktų nusikaltimo sunkumą; pažymi, kad ši diskvalifikacijos procedūra jau taikoma kai kuriose valstybėse narėse; mano, kad taikant naują priemonę, pvz., direktyvą, galėtų būti nustatyti bendri minimalūs standartai, kurie skirtingai įvairių valstybių narių praktikai ir teisės sistemoms būtų taikomi diskvalifikacijos dėl korupcijos atveju;

Teisinės Komisijos narių atskaitomybės stiprinimas

40.  ragina Komisiją remtis gera valstybių narių, kuriose galioja ministrams skirti įstatymai, praktika ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos Komisijos narių skaidrumo prievolės ir teisės, vadovaujantis bendro sprendimo procedūra;

41.  ragina bendro sprendimo procedūrą pradėti taikyti sprendimui, kuriuo nustatomas Komisijos narių atlyginimas, įskaitant jų darbo užmokestį, ir kurį nuo pat Europos Bendrijų įkūrimo išimtinai priimdavo Taryba;

42.  pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse nėra ministrams skirtų įstatymų, pagal kuriuos pareigas einantys asmenys negali būti vieninteliai verslo savininkai ar jo dalininkai;

Interesų konfliktai pasidalijamojo valdymo srityje ir trečiosiose šalyse, kai valdomos ES lėšos

43.  įžvelgia rimtą interesų konfliktą tais atvejais, kai esama galimybės, kad ES pareigūno valdomos įmonės teiks paraiškas ES lėšoms gauti arba jas gaus kaip subrangovai, o atsakomybė tiek už tinkamą lėšų panaudojimą, tiek už jų naudojimo kontrolę teks patiems savininkams ir pareigūnams;

44.  ragina Komisiją į visus būsimus ES teisės aktus dėl mokėjimų įtraukti sąlygą, pagal kurią pareigūnų ES valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse valdomos įmonės negalėtų nei kreiptis dėl ES finansavimo, nei jo gauti;

Tikslo leisti visapusiškai susipažinti su dokumentais realizavimas ir skaidrumas atskaitomybės vykstant teisėkūros procesui tikslu

45.  primena savo raginimus Komisijai ir Tarybai, išdėstytus jo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2014–2015 m.(7), kurioje jis:

–  ragino išplėsti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo sritį, siekiant įtraukti visas ES institucijas, kurių jis šiuo metu neaprėpia, t. y. Europos Vadovų Tarybą, Europos Centrinį Banką, ESTT ir visus ES organus bei agentūras;

–  ragino institucijas, agentūras ir kitus organus visapusiškai laikytis pareigos į registrą įtraukti visą informaciją apie dokumentus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 ir 12 straipsniuose;

–  laikėsi nuomonės, kad dokumentai, Taryboje parengti per trišalius dialogus, pvz., darbotvarkės, rezultatų santraukos, protokolai ir bendrieji požiūriai, yra susiję su teisėkūros procedūromis ir iš principo neturėtų būti tvarkomi kitaip negu kiti teisėkūros dokumentai bei turėtų būti tiesiogiai prieinami Parlamento interneto svetainėje;

–  ragino sukurti bendrą tarpinstitucinį registrą (įskaitant specialią bendrą duomenų bazę), apimantį informaciją apie teisėkūros bylų, su kuriomis susijęs darbas vyksta taip, kaip buvo susitarta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, padėtį;

–  ragino Tarybą skelbti Tarybos darbo grupių posėdžių protokolus ir kitus dokumentus;

–  ragino Komisiją parengti visų antrojo lygmens teisės aktų – pirmiausia deleguotųjų aktų – registrą ir pažymėjo, kad jo kūrimo darbas vyksta taip, kaip buvo susitarta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros;

–  pareiškė esąs įsitikinęs, kad būtina sukurti nepriklausomą priežiūros instituciją dokumentų įslaptinimo ir išslaptinimo klausimais;

–  ragino leisti susipažinti ir su Parlamento komitetų koordinatorių, Biuro ir Pirmininkų sueigos posėdžių darbotvarkėmis ir ataskaitomis bei iš principo visais tose darbotvarkėse nurodytais dokumentais paskelbiant juos Parlamento interneto svetainėje;

Skaidrumas atstovavimo ES išorės lygmeniu ir derybų srityse

46.  teigiamai vertina pastarojo meto ESTT praktiką, pagal kurią sustiprinta Parlamento teisė į informaciją apie tarptautinius susitarimus, ir institucijų įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 40 dalimi, surengiant derybas dėl geresnio bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija; pažymi, jog derybos prasidėjo 2016 m. pabaigoje ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nuoširdžiai stengtis ir daryti viską, kas būtina, kad susitarimas su Parlamentu dėl geresnio bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija su Parlamentu visu tarptautinių susitarimų gyvavimo laikotarpiu būtų pasiektas kuo greičiau, nes tai padėtų užtikrinti didesnį ES išorės veiksmų teisėtumą ir demokratinę priežiūrą;

47.  pažymi, kad Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimas galioja, tačiau tokio susitarimo atitikmens tarp Parlamento ir Tarybos nėra;

48.  pabrėžia, kad pastaruoju metu Komisija stengiasi užtikrinti didesnį prekybos derybų skaidrumą; nežiūrint į tai mano, kad Taryba ir Komisija vis tiek turėtų tobulinti savo darbo metodus ir labiau bendradarbiauti su Parlamentu galimybės susipažinti su dokumentais, informacija ir priimamais sprendimais, susijusiais su visais bendros prekybos politikos (BPP) klausimais ir derybomis, požiūriu (pvz., su informacija apie derybas, įskaitant derybų apimties nustatymą, įgaliojimus ir eigą, apie mišraus arba išimtinio pobūdžio prekybos susitarimus ir jų laikiną taikymą, apie organų, įsteigtų pagal prekybos ir (arba) investicijų susitarimus, veiklą ir sprendimus, apie ekspertų posėdžius bei deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus); šiuo požiūriu apgailestauja, kad Taryba nėra informavusi Parlamento narių ir visuomenės apie derybų įgaliojimus, susijusius su visais susitarimais, dėl kurių šiuo metu deramasi, tačiau palankiai vertina tai, kad galų gale – po vienerius metus trukusių Komisijos ir Parlamento derybų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su derybomis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) – buvo pasiektas veiklos susitarimas dėl šios galimybės sudarymo visiems Parlamento nariams, taigi iki šiol derybos dėl TPIP yra skaidriausios; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos Prekybos generalinio direktorato užmojį dabartinę skaidrumo iniciatyvą, susijusią su TPIP, naudoti kaip visų prekybos derybų pavyzdį, remiantis prekybos strategija „Prekyba visiems“, ir ją įgyvendinti;

49.  pabrėžia, kad, kaip yra pažymėjęs ESTT, skaidrumo reikalavimai susiję su demokratiniu valdymo ES pobūdžiu ir kad tais atvejais, kai konfidenciali informacija visuomenei nepasiekiama – pvz., prekybos derybų atveju – ji turi būti prieinama parlamentarams, kurie vykdo prekybos politikos kontrolę piliečių vardu; todėl mano, kad galimybė susipažinti su įslaptinta informacija nepaprastai svarbi Parlamento vykdomai kontrolei, o Parlamentas, savo ruožtu, turėtų vykdyti savo pareigą šią informaciją tinkamai valdyti; mano, jog turėtų būti nustatyti aiškūs dokumentų žymėjimo įslaptintais kriterijai, kad būtų išvengta dviprasmiškumo ir savavališkų sprendimų, taip pat jog dokumentas turėtų būti išslaptintas kai tik būtinybės jį laikyti įslaptintą nebelieka; ragina Komisiją įvertinti, ar derybų dokumentas gali būti viešinamas iš karto, kai atitinkamas dokumentas baigiamas rengti viduje; pažymi, jog iš ESTT praktikos aiškiai matyti, kad tais atvejais, kai visuomenės teisei susipažinti su ES institucijoje parengtu dokumentu taikoma išimtis, institucija turi suprantamai paaiškinti, kodėl galimybė susipažinti su tuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti interesui, kuris saugomas išimtimi, ir kad ši rizika turi būti pagrįstai iš anksto numatoma, o ne grynai hipotetinė; ragina Komisiją įgyvendinti Europos ombudsmeno 2014 m. liepos mėn. rekomendacijas, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas galimybei susipažinti su visų derybų dokumentais, taip pat posėdžių darbotvarkių ir susitikimų su asmenimis ir organizacijomis, kurių veikla patenka į Skaidrumo registro taikymo sritį, įrašų paskelbimui; ragina Komisiją informuoti Parlamentą ir visuomenę apie derybų raundų darbotvarkių projektus prieš prasidedant deryboms, apie galutines darbotvarkes ir apie ataskaitas deryboms pasibaigus;

50.  mano, kad ES turi imtis vadovaujamo vaidmens siekiant didesnio prekybos derybų skaidrumo vykstant ne tik dvišaliams, bet ir, kai tai įmanoma, keliašaliams ir daugiašaliams procesams, užtikrinant ne mažesnį skaidrumą negu tada, kai derybos rengiamos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veiklos kontekste; tačiau pabrėžia, jog Komisija turi įtikinti ir savo derybų partnerius didinti skaidrumą jų veiklos kontekste siekiant užtikrinti, kad tai būtų abipusis procesas, kuriam vykstant nebūtų pakenkta ES derybinei pozicijai, ir įtraukti siektiną skaidrumo lygį į savo vykdomą taikymo srities nustatymo veiklą dalyvaujant galimiems derybų partneriams; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas naudingas visiems ES derybų partneriams ir suinteresuotosioms šalims visame pasaulyje ir kad jis gali sustiprinti visuotinę paramą taisyklėmis pagrįstai prekybai;

51.  primena, jog svarbu, kad su BPP susijęs teisėkūros procesas remtųsi Sąjungos statistika vadovaujantis SESV 338 straipsnio 2 dalimi, taip pat aukščiausius nešališkumo ir patikimumo standartus atitinkančiais poveikio vertinimais ir poveikio tvarumui vertinimais – tai principas, kuriuo turėtų būti grindžiamos visos atitinkamos peržiūros, atliekamos laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo politikos; mano, kad atliekant poveikio vertinimus pagal atitinkamą sektorių būtų užtikrintas didesnis ES prekybos susitarimų patikimumas ir teisėtumas;

52.  pakartoja savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje(8) išdėstytus raginimus Komisijai parengti Europos elgesio kodeksą, susijusį su skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės aspektais, kuriuo vykdydami savo veiklą vadovautųsi ES atstovai tarptautinėse organizacijose / organuose; ragina užtikrinti didesnį pasaulinių institucijų politikos nuoseklumą ir geresnį koordinavimą parengiant visapusiškus demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus; laikosi nuomonės, jog ES turėtų racionalizuoti ir kodifikuoti savo atstovavimą daugiašalėse organizacijose / organuose, kad Sąjungos dalyvavimas šių organų veikloje būtų skaidresnis, sąžiningesnis ir atskaitingesnis, jos įtaka – didesnė ir kad būtų labiau propaguojami teisės aktai, kuriuos ji yra priėmusi demokratinio proceso pagrindu; ragina priimti tarpinstitucinį susitarimą ES atstovų ir Parlamento dialogams formaliai apibrėžti; šie dialogai bus organizuojami su Europos Parlamentu siekiant parengti gaires, susijusias su Europos pozicijų priėmimu ir nuoseklumu ruošiantis svarbioms tarptautinėms deryboms;

Skaidrumas ir atskaitomybė viešųjų išlaidų srityje

53.  mano, kad duomenys apie biudžetą ir išlaidas ES turėtų būti skaidrūs ir kad už juos turėtų būti atsiskaitoma juos paskelbiant, o pasidalijamojo valdymo atveju – taip pat ir valstybių narių lygmeniu;

Ekonomikos valdymo euro zonoje skaidrumas ir atskaitomybė už jį

54.  mano, kad prireikus sprendimai, kuriuos priima Euro grupė, Ekonomikos ir finansų komitetas, neformalių ECOFIN tarybos posėdžių ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų dalyviai, turi būti institucionalizuojami, tapti skaidrūs ir už juos turi būti atsiskaitoma – be kita ko, paskelbiant jų darbotvarkes ir protokolus – bei užtikrinama pageidaujamo Sąjungos arba valstybės narės finansų, pinigų ar ekonominės politikos skaidrumo ir būtinos apsaugos pusiausvyra;

Skaidrumas ir atskaitomybė ES biudžeto srityje

55.  pažymi, kad 2014 m. iš viso baigta nagrinėti 40 bylų, susijusių su ES institucijų darbuotojais ir nariais; pabrėžia, jog tai mažas skaičius, rodantis, kad sukčiavimas ir korupcija ES institucijose nėra įsišakniję(9);

56.  pabrėžia, kad 2014 m. didžiausias galimų sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta OLAF, skaičius buvo susijęs su Europos struktūrinių fondų naudojimu (549 iš 1 417 tariamų atvejų); pabrėžia, kad 2014 m. OLAF rekomendavo susigrąžinti 476,5 mln. EUR struktūrinių fondų lėšų; pažymi, kad, vadovaudamosi OLAF 2014 m. rekomendacijomis, atitinkamos institucijos susigrąžino 22,7 mln. EUR; ragina valstybes nares teikti prioritetą deramam ES lėšų skirstymui ir dėti kuo didesnes pastangas siekiant jas susigrąžinti, kai jos paskiriamos netinkamai(10);

57.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vadinamųjų šešių dokumentų ir dviejų dokumentų rinkinių peržiūros, siekiant suteikti Parlamentui didesnes tikrinimo galias priimant itin svarbius Europos semestro dokumentus, o pirmiausia – veiksmingas priemones subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymuisi užtikrinti;

58.  ragina Euro grupę įtraukti Parlamentą į sutartinių sąlygų, dėl kurių susitariama su finansinės paramos, skiriamos taikant Europos stabilumo mechanizmą (ESM), gavėjomis, įgyvendinimo stebėseną;

Informatorių apsauga ir kova su korupcija

59.  palankiai vertina Europos ombudsmeno tyrimą, ar ES institucijos vykdo savo pareigą nustatyti vidaus taisykles, susijusias su informavimu apie pažeidimus; apgailestauja dėl Ombudsmeno tarnybos išvados, kad kai kurios ES institucijos dar nėra tinkamai įgyvendinusios informatorių apsaugos taisyklių; pažymi, kad iki šiol tokias taisykles yra priėmę tik Parlamentas, Komisija, Ombudsmeno tarnyba ir Audito Rūmai; ragina atlikti Parlamento tyrimą, kaip taikomas mechanizmas akredituotiesiems Parlamento narių padėjėjams apsaugoti jiems tapus informatoriais;

60.  mano, jog veiksminga informatorių apsauga – esminis kovos su korupcija ginklas, todėl pakartoja savo 2015 m. lapkričio 25 d. raginimą(11) Komisijai „iki 2016 m. birželio mėn. pasiūlyti sukurti ES teisės aktų sistemą, skirtą veiksmingai informatorių ir panašių asmenų apsaugai“(12), atsižvelgiant į nacionalinio lygmens taisyklių įvertinimą, kad būtų užtikrintos minimalios informatorių apsaugos taisyklės;

61.  ragina Komisiją taikyti priemones, susijusias su diskrecija ir neleidimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir visais atvejais atlikti reikiamus pagrindinės informacijos patikrinimus, taip pat taikyti atmetimo kriterijus, kad kilus bet kokiam interesų konfliktui įmonės būtų nušalinamos, nes tai labai svarbu norint apsaugoti institucijų patikimumą;

62.  mano, kad net ir ES institucijose pernelyg dažnai susiduriama su informatorių persekiojimo, o ne pagalbos jiems atvejais; ragina Komisiją siūlyti iš dalies pakeisti Ombudsmeno tarnybai taikomą reglamentą ir papildyti šios tarnybos veiklos sritį, kad ji taptų pagrindiniu ryšių punktu, į kurį galėtų kreiptis netinkamo elgesio aukomis tapę informatoriai; ragina Komisiją siūlyti atitinkamai padidinti Ombudsmeno tarnybos biudžetą, kad ši nauja daug dėmesio reikalaujanti užduotis galėtų būti vykdoma;

63.  ragina ES kuo greičiau pateikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) ir apie šios paraiškos nagrinėjimo pažangą nuolat informuoti Parlamentą; ragina Komisiją į ataskaitą įtraukti didžiausių korupcijos problemų valstybėse narėse apžvalgą, politikos rekomendacijas joms spręsti ir tolesnes priemones, kurių ketina imtis Komisija, ypač atsižvelgiant į žalingą korupcinės veiklos poveikį vidaus rinkos veikimui;

64.  mano, kad asmenims, galutiniu sprendimu pripažintiems kaltais dėl korupcijos ES, arba bendrovėms, vadovaujamoms ar valdomoms asmenų, kurie yra įvykdę korupcinius veiksmus arba pasisavinę viešąsias lėšas savo bendrovės naudai ir šiuo pagrindu galutiniu sprendimu nuteisti bent trejiems metams, turėtų būti faktiškai draudžiama sudaryti viešojo pirkimo sutartis su Europos Sąjunga ir naudotis ES lėšomis; ragina Komisiją peržiūrėti savo draudimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose sistemą; pabrėžia, kad bendrovės, kurias Komisija yra pašalinusi iš konkursų dėl ES lėšų, turėtų būti automatiškai viešai paskelbiamos, siekiant geriau apsaugoti ES finansinius interesus ir galimybę vykdyti kontrolę sudaryti didesnei visuomenės daliai;

65.  pažymi, kad nuo 2008 m. lapkričio 12 d., kai buvo pritarta Europos Sąjungos prisijungimui prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, ji nei dalyvavo taikant konvencijoje numatytą vertinimo mechanizmą, nei ėmėsi pirmųjų veiksmų, kad įvertintų savo vykdomus įsipareigojimus, prisiimtus pagal konvenciją; ragina Europos Sąjungą vykdyti pagal šią konvenciją prisiimtas pareigas, t. y. įvertinti savo vykdomus įsipareigojimus, prisiimtus pagal konvenciją, ir dalyvavimą taikant tarpusavio vertinimo mechanizmą; ragina Komisiją kuo greičiau paskelbti kitą ES kovos su korupcija ataskaitą ir į savo ES kovos su korupcija ataskaitas įtraukti skyrių apie ES institucijas; ragina Komisiją atlikti tolesnę sąlygų, kuriomis įgyvendinama politika, analizę tiek ES institucijų, tiek valstybių narių lygmeniu, siekiant įvardyti būdingus itin svarbius veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupcijai palankius rizikos veiksnius;

66.  primena savo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (2012/0193(COD)) ir ragina priimti skubų sprendimą šiuo klausimu;

Sąžiningumas ES reglamentavimo srityje

67.  ragina Komisiją analizuoti sistemines apsaugos priemones, siekiant vengti interesų konfliktų pramonės gaminių reglamentavimo ir politikos vykdymo srityje; ragina Komisiją spręsti klausimą dėl šiuo metu kilusio struktūrinio interesų konflikto atliekant viešąjį reglamentuojamų produktų rizikos vertinimą, t. y. padėties, kai šių produktų vertinimas daugiausia arba išimtinai grindžiamas tyrimais, atliekamais pareiškėjų arba trečiųjų šalių, kurioms jie sumoka, o nepriklausomų mokslinių tyrimų pernelyg dažnai nepaisoma arba jie atmetami; primygtinai tvirtina, jog gamintojai ir toliau turėtų atlikti tyrimus, o išlaidas turėtų dalytis stambios bendrovės ir MVĮ, atsižvelgdamos į santykinę rinkos dalį, kad būtų užtikrintas sąžiningumas, tačiau visi vertintojai savo vertinimuose turėtų būti įpareigoti visapusiškai atsižvelgti į tarpusavyje įvertintą nepriklausomą mokslinę informaciją; ypač ragina Komisiją peržiūrėti savo 2002 m. komunikatą dėl bendrųjų principų ir standartų, taikomų konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis; kad būtų sprendžiamos problemos, kylančios dėl selektyvaus nepalankių mokslinių tyrimų išvadų atmetimo, siūlo, jog konkretus mokslinių tyrimų ir bandymų taikymo srities ir numatomos užbaigimo datos nustatymas iki registracijos galėtų būti sąlyga norint prisidėti prie reglamentavimo ir politikos procesų; pabrėžia, kad, siekiant patikimų ir nepriklausomų mokslinių konsultacijų politikos formavimo klausimais, svarbu užtikrinti pakankamus išteklius ES specializuotųjų agentūrų vidaus ekspertinėms žinioms plėtoti, įskaitant galimybę atlikti skelbtinus mokslinius tyrimus ir bandymus bei, savo ruožtu, stiprinti viešųjų paslaugų, susijusių su konsultavimu reglamentavimo klausimais, patrauklumą netrikdant mokslininkų akademinės karjeros galimybių;

Komisijos ir jos agentūrų atskaitomybės Parlamentui stiprinimas

68.  ragina Komisiją parengti visoms ES agentūroms taikytiną reglamentą, pagal kurį Parlamentui būtų suteikti bendro sprendimo įgaliojimai skiriant ar atleidžiant šių agentūrų direktorius, taip pat tiesioginė teisė juos apklausti ir išklausyti;

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES agentūroms būtini nepriklausomi ekspertai ir kad didesnę svarbą būtina teikti interesų konfliktų agentūrų komisijose šalinimui; pažymi, kad šiuo metu ne vienos agentūros, įskaitant Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), ekspertai nėra mokama; ragina numatyti deramą atlyginimą reglamentavimo agentūrų ekspertams, pvz., atstovaujantiems ne pelno organizacijoms arba akademinėms sritims; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamus išteklius ES specializuotųjų agentūrų vidaus ekspertinėms žinioms plėtoti;

70.  ragina EFSA, Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA) skubiai peržiūrėti savo nepriklausomumo politiką siekiant aiškiai užtikrinti, kad jos būtų griežtai nepriklausomos nuo ekonomikos sektorių, kurių reglamentavimu užsiima, ir išvengtų interesų konfliktų tarp savo darbuotojų ir ekspertų;

71.  pritaria nacionalinių parlamentų praktikai kviestis Komisijos narius atsakyti į jų klausimus;

72.  primena, kad įgaliojimas steigti tyrimo komitetus yra viso pasaulio parlamentinėms sistemoms būdingas bruožas ir kad pagal Lisabonos sutartį numatyta speciali teisėkūros procedūra reglamentui dėl teisės į tyrimą priimti remiantis SESV 226 straipsnio 3 dalimi; pabrėžia, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų susitarti dėl naujojo reglamento priėmimo;

73.  ragina Tarybą ir Komisiją skubiai priimti sprendimą dėl Parlamento 2012 m. gegužės 23 d. pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(13);

°

°  °

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0376.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2008)0197.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0203.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0484.

(5)

2010 m. rugsėjo 21 d. Teismo sprendimas Švedijos Karalystė / Association de la presse internationale ASBL (API) ir Europos Komisija, C-514/07 P, Association de la presse internationale ASBL (API) / Europos Komisija, C-528/07 P, ir Europos Komisija / Association de la presse internationale ASBL (API), C-532/07 P, sujungtos bylos C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, ECLI:EU:C:2010:541.

(6)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0376.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0202.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.

(9)

2014 m. OLAF ataskaita, 15-oji Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita, 2014 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.

(10)

Ibid.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.

(12)

Pranešėjas; pažodžiui perimta iš Parlamento 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408).

(13)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0219.


AIŠKINAMOJI DALIS

Aukščiausi skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartai būtini dėl didelio atitolimo nuo piliečių

ES institucijos yra skaidresnės, atskaitingesnės ir „švaresnės“ negu dauguma kitų politinių nacionalinio ar regioninio lygmens institucijų Europoje. Piliečiai gali stebėti beveik visų komitetų posėdžių transliacijas internetu: dauguma valstybių narių parlamentų tokio skaidrumo neužtikrina iki šiol. Europos Komisija yra atvira administracija – kur kas skaidresnė ir prieinamesnė nei mums yra žinoma daugumos valstybių narių atveju. Vis dėlto yra keletas priežasčių, kodėl Briuselyje įgyvendinama politika labiau nutolusi nuo piliečių visoje ES. Remiantis Eurostato tyrimu, 2014 m. bendras piliečių pasitikėjimo ES institucijomis lygis siekė 42 procentus. Jis didesnis nei metais anksčiau, tačiau yra istoriškai žemas, mat 2002 m. jis siekė 59 procentus. 20 valstybių narių sudaromos daugumos piliečiai šiuo metu labiau pasitiki nacionalinėmis institucijomis. Tik 8 valstybių narių mažumos piliečiai labiau pasitiki ES, o ne nacionalinėmis institucijomis.

Vietos ir nacionalinė politika mažiau atitolusi nuo piliečių: apie ją daugiau kalbama žiniasklaidoje, piliečių ryšiai su jų atstovais labiau asmeniniai, klausimai neretai atrodo ne tokie abstraktūs, o kalba paprastai nėra kliūtis įgyvendinant nacionalinę ir vietos politiką. Tačiau, neskaitant šių labiau struktūrinių skirtumų, ES politika daugeliui piliečių atrodo tolimesnė dėl juntamo piliečių įtakos trūkumo. Dar blogiau tai, kad į šiandienos Europos Sąjungą kartais žvelgiamai kaip į lobistų, o ne piliečių Europą. Briuselyje lobistų veikia daugiau negu Vašingtone (Kolumbijos apyg.). Moksliniai tyrimai rodo didžiulį galingų verslo interesų atstovų ir silpnesnių visuomenės interesų atstovų prieigos prie ES sprendimų priėmėjų ir įtakos jiems disbalansą. Siekiant sumažinti šį pastebimą atitolimą, šiame pranešime raginama laikytis trejopo požiūrio: ES institucijos turi didinti skaidrumą, atskaitomybę ir sąžiningumą bei nustatyti kuo aukštesnius standartus šiose srityse.

Sąžiningumas – tai teisingas ir vienodas požiūris į piliečių interesus

Lisabonos sutartyje užtikrinama, kad „[s]avo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“ (9 straipsnis) ir kad kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti Sąjungos demokratiniame gyvenime. Deja, realybė kitokia: privilegijuota galingų lobistų prieiga prie ES sprendimų priėmėjų ryškiai kontrastuoja su vienodu požiūriu į piliečių interesus. Tie, kurie ir taip turi daugiau pinigų ar naudojasi didesne galia, gali lengvai daryti palyginti didesnę įtaką. Kad įveiktų šį trūkumą, ES institucijos turi siekti didesnio sąžiningumo. Sąžiningumas reiškia, kad vykstant sprendimų priėmimo procesui piliečiams užtikrinama vienoda prieiga ir teikiama vienoda svarba. Pirmenybė tam tikriems, o ne bendriems interesams prieštarauja sąžiningumui. Šio pranešimo tikslas – padėti atskirti ekonominę ir politinę galią. Tai taip pat naudingiausia didžiajai Europos mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių daugumai. Mažosios įmonės negali klestėti aplinkoje, kurioje įstatymus rašo tarptautinės bendrovės.

Piliečių įgalėjimas leidžiant jiems susipažinti su informacija ir dokumentais

Kad ES politika būtų sąžininga, Sutartyse nurodoma papildoma kryptis ir reikalavimas (ES sutarties 10 straipsnio 3 dalis): „Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“. Taigi skaidrumą suprantame kaip visos aktualios informacijos pateikimą piliečiams laiku, siekiant mažinti galimą informacijos atotrūkį tarp piliečių ir lobistų, taip pat tarp atstovaujančiųjų ypatingiems verslo interesams ir atstovaujančiųjų bendresniems visuomenės interesams. Sutarčių tekstai ir dvasia implikuoja raginimą ypatingą dėmesį skirti laikui, nuo kada galima susipažinti su informacija. Sprendimų priėmimas „kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“ reiškia, kad piliečiams turėtų būti skiriama laiko įsisavinti informaciją prieš priimant sprendimus. Be to, piliečių lygybės klausimas yra laiko klausimas. Kadangi sprendimų priėmimas paprastai yra tęstinis procesas, galimybė susipažinti su dokumentais ir gauti informaciją prieš priimant sprendimus yra svarbi. Skirtumai tarp, pirma, sumanių profesionalių veikėjų ir, antra, piliečių ir netgi Parlamento narių, prieštarauja sutartims ir iškreipia sąžiningumo principą. Taigi slaptų ir neoficialių dokumentų cirkuliacija tarp keleto privilegijuotųjų nepriimtina. Sutartyse reikalaujama aiškiai skirti: arba dokumentai vieši, arba išimtinai įslaptinti. Tai reiškia, kad viskas, ką žino lobistai, turi būti prieinama visiems.

ES teisės aktų rengimo procesas nepaprastai svarbus skaidrumui Europos Sąjungoje didinti. Visuomenė turi teisę žinoti, kas turėjo įtakos rengiant teisės aktą. Itin svarbi priemonė ES teisėkūros skaidrumui užtikrinti yra informacijos apie poveikį teisės aktui teikimas. Taip fiksuojama įvairių interesų įtaką kiekvienam teisės aktui ir nustatoma galima nelygybė įtakos požiūriu. Be to, kuo daugiau aktualios informacijos apie posėdžius ir darbą prieinama tikruoju laiku, tuo labiau tikėtinas pusiausvyros atkūrimas prieš priimant teisės aktą. Svarstyti galimybę teikti informaciją apie poveikį teisės aktui rekomenduojama teminio skyriaus tyrime „Specialiųjų interesų atstovavimo instituciniai ir konstituciniai aspektai“ (angl. Institutional and Constitutional aspects of Special Interest Representation), parengtame Konstitucinių reikalų (AFCO) komiteto prašymu.

ES institucijų atskaitomybė užtikrinant skaidrumą

Tokie skandalai, kaip atsiskaitymas grynaisiais už pakeitimus, paskatino nustatyti naujas taisykles ES politikos sąžiningumui užtikrinti. Sutartyse išdėstytas toks su institucijų darbų susijęs reikalavimas: „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“ (SESV 298 straipsnio 1 dalis). Atskaitomybė gali būti užtikrinta tik nuostatomis, kuriomis būtų garantuojama, kad institucijos, pareigūnai ir darbuotojai skaidriai atsiskaitytų už savo darbą.

Nors nemažai ES teisėkūros etapų yra skaidresni negu valstybėse narėse, lemiamas bendro sprendimo procedūrų etapas dingsta anapus uždarų durų. Vis dažnesni neformalūs pokalbiai, vykstantys trišalio dialogo formatu, leido susidaryti tokiai padėčiai, kad dabar dėl 80 proc. ES teisės aktų susitariama per pirmąjį svarstymą. Skaidrumo požiūriu šie slapti posėdžiai yra problemiški: nėra šių posėdžių protokolų, dalyviai ir jų pozicijos lieka nežinomi, pasitaiko, kad slapti dokumentai patenka kai kuriems lobistams, o ne plačiajai visuomenei į rankas. Šis selektyvus skaidrumas, užtikrinamas privilegijuotiesiems veikėjams, iškreipia dabartinės procedūros sąžiningumą, nes piliečiams nėra užtikrinamas vienodas požiūris.

Sąžiningumo apsauga vykdant nepriklausomą interesų konfliktų priežiūrą

Siekiant apsaugoti pačių ES institucijų narius ir darbuotojus, būtina vadovautis geriausiais turimais standartais. Šie standartai turi apimti narių ir darbuotojų veiklą ES institucijose ir už jų ribų, taip pat veiklą jiems einant pareigas ES institucijose ir jas palikus, pvz., taikant veiklos pertraukos laikotarpius, jei atitinkami asmenys pageidauja tęsti karjerą su jų darbu institucijose glaudžiai susijusiose srityse.

Neutralumas – svarbus veiksmingos taisyklių priežiūros kriterijus. 2014 m. ES kovos su korupcija ataskaitoje daroma išvada, kad kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumas yra lemiamas sėkmingo jų darbo veiksnys: „Kai kuriais atvejais, kai tarnybos turi tvirtus įgaliojimus, nepriklausomas aktyvus vadovavimas leido pasiekti didelių rezultatų ir ištirti aukšto lygio korupcijos bylas“ (p. 41). Taigi nariams ir darbuotojams taikytinų taisyklių priežiūros patikėjimas neutraliam išorės subjektui yra esamų sąžiningumo užtikrinimo sistemų pamoka. Šiuo metu tokia nepriklausoma priežiūra vykdoma kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Prancūzijoje ir Kroatijoje. Be to, būtina spręsti ir klausimą dėl potencialių interesų konfliktų, susijusių su ekspertų grupių sudėtimi bei Europos politinių partijų finansavimo kontrole. Ekspertų grupėse konkrečių interesų atstovams neturi būti leidžiama tiesiogiai dalyvauti kuriant teisės aktus, kurie turės jiems įtakos. Europos Parlamentas neturėtų prižiūrėti partijų, kurioms priklauso didžioji dalis jo narių, finansavimo.

Naujo pasitikėjimo prekybos derybomis kūrimas užtikrinant skaidrumą

Palyginti su Europos politika, tarptautinės prekybos derybos nuo piliečių atitolusios netgi dar labiau. Prekybos susitarimai Europos Sąjungai dažnai privalomi ir, pasikeitus politinei daugumai ar viešajai nuomonei, pakeisti šiuos sprendimus gali būti sunku. Dėl šio išties didelio prekybos susitarimų poveikio derybų metu turi būti vadovaujamasi netgi dar aukštesniais skaidrumo ir atskaitomybės standartais. Derantis dėl prekybos, prieš skaidrumą naudojamas argumentas, kad slaptumas gali padėti lengviau pasiekti derybų tikslą. Tačiau PPO, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ar Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) pavyzdžiai įrodo, kad dėl tarptautinių sutarčių gali būti sėkmingai deramasi esant visiškam dokumentų ir netgi veiklos viešumui. Atsižvelgdama į visoje Europoje didėjantį nepasitenkinimą dėl vykstančių TPIP derybų ir Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) užbaigimo, Europos Sąjunga turėtų laikytis šios geriausios praktikos, kad užtikrintų didesnį visų savo prekybos derybų skaidrumą, atskaitomybę ir sąžiningumą.


PRIEDAS. PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą išskirtinai savanorišku pagrindu ir tik savo atsakomybe parengė pranešėjas. Rengiant pranešimą, iki jo priėmimo komitete dienos pranešėjui talkino toliau išvardyti subjektai ar asmenys.

Subjektas ir (arba) asmuo

„Access Info Europe“

49931835063-67

Andreas Pavlou: 2016 05 02, 2016 11 21

„Alliance for Lobby Transparency and Ethics Regulation“ (ALTER-EU)

2694372574-63

įskaitant, inter alia, „Access Info Europe“, FoEE, CEO, „LobbyControl“: 2016 01 27, 2016 03 10, 2016 07 06, 2016 09 23, 2016 10 05, 2016 10 28, 2016 11 29, 2017 02 07, 2017 03 02

„Bundesarbeitskammer Österreich“ (BAK)

23869471911-54

Alice Wagner, Julia Stroj: 2016 09 13, 2016 09 23

„Corporate Europe Observatory“ (CEO)

5353162366-85

Olivier Hoedeman, Martin Pigeon, Pascoe Sabido, Margarida da Silva, Vicky Cann: 2015 04 22, 28.10.2016, 2016 11 29, 2017 03 02

„Council of Bars and Law Societies of Europe“ (CCBE)

4760969620-65

Simone Cuomo: 2015 10 15

Europos savivaldybių ir regionų taryba („Council of European Municipalities and Regions“ – CEMR)

Carol Thomas

„Democracy International e.V.“

180184113990-05

Sophie von Hatzfeldt: 2016 09 23, 2016 10 05

„European Public Affairs Consultancies Association“ (EPACA)

8828523562-52

Karl Isaksson, James Padgett: 2015 03 16, 2017 02 27

Bavarijos vietos valdžios institucijų jungtiniai Europos biurai, Badenas-Viurtembergas ir Saksonija

Caroline Bogenschütz, Christiane Thömmes: 2016 02 16

„Frank Bold“

57221111091-19

Bartosz Kwiatkowski: 2016 03 10, 2016 07 06, 2016 09 09, 2016 09 13, 2016 09 23, 2016 10 05, 2016 10 27, 2016 11 21, 2017 03 02, 2017 03 10

„Friends of the Earth Europe“ (FoEE)

9825553393-31

Paul de Clerck, Fabian Flues, Myriam Douo: 2016 01 27, 2016 03 10, 2016 07 06, 2016 09 23, 2016 10 05, 2016 10 28, 2016 11 29, 2017 02 07, 2017 03 02

„LobbyControl“

6314918394-16

Nina Katzemich: 2016 10 28, 2016 11 29, 2017 03 02

„Riparte il futuro“

158241921709-39

Giulio Carini: 2016 09 23, 2016 10 05

„Transparency International“ (TI)

501222919-71

Daniel Freund, Elsa Foucraut Yannik Bendel, Lola Girard, Carl Dolan: 2015 02 25, 2015 09 03, 2015 12 15, 2016 03 01, 2016 03 15, 2016 05 02, 2016 07 01, 2016 07 06, 2016 09 09, 2016 10 27, 2016 10 28, 2016 11 29, 2017 02 06, 2017 03 02, 2017 03 10


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (11.12.2015)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose

(2015/2041(INI))

Nuomonės referentas: Bernd Lange

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad Europos Sąjungos sutartimi (ES sutartis) žymimas naujas glaudesnės sąjungos, kurioje sprendimai turėtų būti priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečių, kūrimo etapas (ES sutarties 1 straipsnis); atsižvelgia į visoje Sąjungoje vykstančias aktyvias viešas diskusijas dėl dabartinių prekybos derybų ir į ES piliečių išreikštą susirūpinimą dėl ES prekybos politikos formavimo; mano, kad siekiant užtikrinti ES prekybos politikos teisėtumą reikėtų imtis daugiau veiksmų, kad būtų padidintas informavimo apie prekybos politiką ir derybas lygis ir patobulinti būdai, kaip valstybių narių ir Komisijos turėtų rinkti duomenis, juos skelbti ir daryti viešai prieinamais, ir primena, kad turi būti pasiekta skaidrumo ir veiksmingumo pusiausvyra; mano, kad piliečiams taip pat turėtų būti suteikta galių geriau suprasti politikos formavimą ir ES administracijos vidaus veikimą (įskaitant Tarptautinės prekybos (INTA) komitetą); todėl palankiai vertina Komisijos skaidrumo iniciatyvą ir naują prekybos strategiją „Prekyba visiems“, kuria, be kita ko, siekiama sukurti aukštesnį prekybos politikos skaidrumo lygį;

2.  primena, kad remiantis ES sutarties 12 straipsnio f dalimi dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES buvo sukurta įvairių bendradarbiavimo priemonių, siekiant užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų vykdoma veiksminga ES teisės aktų demokratinė kontrolė; pabrėžia, kad norint pasiekti didesnio teisėtumo (taip pat kai rengiami derybiniai nurodymai) labai svarbu konstruktyviau įtraukti pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius, laikantis ES įsipareigojimo pripažinti ir remti socialinių partnerių vaidmenį, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 152 straipsnyje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu iš tiesų įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus rengiant susitikimus, informacinius susirinkimus ir kitus renginius bei gerinti vietos patariamųjų grupių, dalyvaujančių įgyvendinant esamus prekybos susitarimus, veikimą; ragina Komisiją padidinti visų viešųjų konsultacijų įtraukumą;

3.  rekomenduoja, kad dabartinės Komisijos pastangos, kuriomis siekiama didinti skaidrumą visose šiuo metu vykdomose ir būsimose prekybos derybose, turėtų apimti Europos ombudsmeno, kaip nepriklausomos priežiūros institucijos, įgaliojimų stiprinimą;

4.  ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai ir rimtai įsipareigoti vadovautis lojalaus bendradarbiavimo su Parlamentu principu nedelsiant perduodant per atitinkamus kanalus išsamią ir tikslią informaciją apie Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant jos bendrą prekybos politiką (BPP), kai priimami sprendimai ir įgyvendinami pirminės bei antrinės teisės aktai; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Parlamento prašymus dėl tarpinstitucinio susitarimo, visų pirma dėl aiškių laikino prekybos susitarimų taikymo ir įgyvendinimo kriterijų; ragina Tarybą priimti šiuos kriterijus ir užtikrinti, kad laikinas prekybos susitarimų taikymas priklausytų nuo išankstinio Europos Parlamento sutikimo;

5.  primena, kad, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės turi gerbti viena kitą ir viena kitai padėti vykdyti tam tikras užduotis (ES sutarties 4 ir 13 straipsniai), ir tai yra išankstinė sąlyga Parlamentui tinkamai vykdyti savo teisėkūros ir biudžetines funkcijas, taip pat politinės kontrolės (tikrinimo) ir konsultavimo funkcijas (ES sutarties 14 straipsnis); pažymi, kad Parlamentas ir Komisija yra pasirašę tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimą, tačiau tokio susitarimo nėra pasirašę Parlamentas ir Taryba ir todėl kyla tam tikrų kliūčių dėl tikrinimo;

6.  palankiai vertina tai, kad Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas ir Komisijos Prekybos generalinis direktoratas iniciatyviai bendradarbiavo siekdami sustiprinti bendradarbiavimą, sukurti geriausią patirtį ir patobulinti komunikacijos kanalus ir kad šis bendradarbiavimas buvo ypač naudingas per INTA komiteto nuolatinius pranešėjus ir tikslines stebėsenos grupes stebint prekybos derybas; atkreipia dėmesį į naujausias Komisijos pastangas padidinti prekybos derybų skaidrumą; nepaisant to, mano, kad Taryba ir Komisija vis dar turėtų patobulinti savo darbo metodus, kad būtų geriau bendradarbiaujama su Parlamentu prieigos prie dokumentų, informavimo ir sprendimų priėmimo, susijusių su visais BPP klausimais ir derybomis (pvz., informavimas apie derybas, įskaitant derybų apimties nustatymą, įgaliojimus ir eigą, mišrus ar išimtinis prekybos susitarimų pobūdis ir jų laikinas taikymas, įstaigų, įsteigtų pagal prekybos ir (arba) investicijų susitarimus, veikla ir sprendimai, ekspertų susitikimai, deleguotieji ir įgyvendinimo aktai), srityse; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad Taryba Europos Parlamento nariams nesuteikė derybų įgaliojimų visiems susitarimams, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos, tačiau palankiai vertina tai, kad galų gale po vienerius metus trukusių Komisijos ir Parlamento derybų dėl prieigos prie dokumentų, susijusių su derybomis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP), buvo pasiektas susitarimas suteikti prieigą visiems EP nariams, ir taip derybos dėl TPIP tapo skaidriausiomis iki šiol vykusiomis derybomis; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos užmojį dabartinę skaidrumo iniciatyvą dėl TPIP laikyti visų prekybos derybų modeliu, kaip nurodyta prekybos strategijoje „Prekyba visiems“; pažymi, kad Reglamentu (ES) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais paprastiems piliečiams suteikiamos labai didelės teisės susipažinti su dokumentais, kurios gali viršyti šiuo metu EP nariams suteiktas teises;

7.  pabrėžia, kad, kaip nurodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), reikalavimai dėl skaidrumo kyla iš demokratinio valdymo pobūdžio ES ir kad, kai konfidenciali informacija nėra prieinama visuomenei, kaip yra prekybos derybų atveju, ji turi būti prieinama Parlamento nariams, kurie tikrina prekybos politiką piliečių vardu; taigi mano, kad prieiga prie įslaptintos informacijos yra labai svarbi Parlamento tikrinimui ir pastarasis savo ruožtu turėtų laikytis savo pareigos tokią informaciją tinkamai tvarkyti; mano, kad turi būti nustatyti aiškūs dokumentų žymėjimo įslaptintais kriterijai, kad būtų išvengta dviprasmiškumo ir savavališkų sprendimų, o taip pat dokumentas turi būti išslaptintas iš karto, kai tik slaptumo žyma nebereikalinga; pažymi, kad iš ESTT praktikos aiškiai matyti, kad, kai ES institucijoje parengtam dokumentui taikoma išimtis dėl teisės su juo susipažinti, institucija privalo aiškiai paaiškinti, kodėl visuomenės prieiga prie šio dokumento galėtų konkrečiai ir veiksmingai pakenkti išimtimi ginamam interesui, ir kad ši rizika turi būti pagrįstai numatoma, o ne tik hipotetinė; ragina Komisiją įgyvendinti 2015 m. liepos mėn. Europos ombudsmenės rekomendacijas ir ypatingą dėmesį skirti prieigai prie su visomis derybomis susijusių dokumentų;

8.  mano, kad ES turi imtis lyderės vaidmens didinant prekybos derybų, susijusių ne tik su dvišaliais, bet ir, jei įmanoma, su keliašaliais ir daugiašaliais procesais, skaidrumą, kuris būtų ne mažesnis nei derybų, kurios rengiamos pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemą, skaidrumas; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija taip pat turi įtikinti derybų partnerius savo ruožtu didinti skaidrumą, siekdama užtikrinti, kad tai būtų abipusis procesas, kuriuo nebūtų pakenkta ES derybinei pozicijai, ir įtraukti siekiamo lygio skaidrumą nustatant jų mastą su galimais derybų partneriais; pabrėžia, kad visi ES derybų partneriai ir suinteresuotieji subjektai pasaulyje yra suinteresuoti, kad būtų pasiektas didesnis skaidrumas, ir kad jis gali sustiprinti pasaulinę paramą taisyklėmis grindžiamai prekybai;

9.  primena, kad vykstant BPP teisėkūros procesui svarbu remtis SESV 338 straipsnio 2 dalį atitinkančia Sąjungos statistika ir aukščiausius nešališkumo ir patikimumo standartus atitinkančiais poveikio vertinimais ir poveikio tvarumui vertinimais, ir kad šiuo principu turėtų būti grindžiamos visos atitinkamos peržiūros, laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo politikos; mano, kad kiekvieno sektoriaus poveikio vertinimai ES prekybos susitarimams suteiktų didesnį patikimumą ir teisėtumą;

10.  pabrėžia, kad Komisija turi remti bendruosius Sąjungos interesus, jai turi vadovauti nariai, kurie parenkami pagal jų kompetenciją ir nepriklausomumą, ir ji turi susilaikyti nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos (ES sutarties 17 straipsnis); palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama didesnio skaidrumo, atskaitingumo ir sąžiningumo, įskaitant Komisijos 2014 m. lapkričio 25 d. priimtus sprendimus ir naują Skaidrumo registrui, kuris turėtų būti privalomas visoms ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, suteiktą paskatą; ragina toliau apsvarstyti, kaip pagerinti dabartinį Skaidrumo registrą – ES lobistų registrą, kad teisėkūros procesas būtų labiau grindžiamas faktais ir skaidresnis piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams; ragina Parlamentą šioje srityje koordinuoti veiksmus siekiant padidinti skaidrumą, susijusį su lobistų, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir kitų specialių interesų grupių veikla, institucijose;

11.  tvirtai tiki, kad skaidrumas, sąžiningumas ir etinis elgesys, atskaitingumas ir tinkamas valdymas turėtų paskatinti visas ES administracines ir politines iniciatyvas ir būti į jas įtraukti, ir mano, kad reikėtų siekti tolesnio įsipareigojimo siekti aukštesnių sąžiningumo standartų ir tarpinstitucinio koordinuoto darbo šioje srityje, pvz., Komisija neturėtų patvirtinti gairių, kuriomis įgyvendinami teisės aktai, jei joms nepritaria Parlamentas ir Taryba;

12.  mano, kad galiausiai piliečiai įvertins ES etiško elgesio patikimumą, susijusį su ES politinių iniciatyvų ir jos vidinių administracinių standartų nuoseklumu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES kovos su korupcija ir informatorių apsaugos vidaus standartus;

13.  mano, kad Parlamentas turėtų tikslingiau bendradarbiauti su ESTT, Audito Rūmais, Europos ombudsmenu ir Komisijos kovos su sukčiavimu tarnyba, kad jie vienas kitam galėtų išsamiai pranešti apie BPP eigą pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir atsakomybės sritis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, David Borrelli, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Santiago Fisas Ayxelà, Karoline Graswander-Hainz, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Gabrielius Landsbergis, Bernd Lange, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Artis Pabriks, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Klaus Buchner, Dita Charanzová, Nicola Danti, Sander Loones, Lola Sánchez Caldentey, Ramon Tremosa i Balcells, Marita Ulvskog, Wim van de Camp, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Edward Czesak, Eleonora Evi, Maurice Ponga, Dario Tamburrano, Derek Vaughan, Flavio Zanonato


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (2.12.2015)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose

(2015/2041(INI))

Nuomonės referentas: Tamás Deutsch

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas yra itin svarbūs ir vienas kitą papildantys elementai skatinant gerą ES institucijų valdymą ir užtikrinant didesnį ES veikimo ir sprendimų priėmimo proceso atvirumą;

B.  kadangi piliečių pasitikėjimas ES institucijomis yra esminis dalykas siekiant užtikrinti demokratiją, gerą valdymą ir veiksmingą politikos formavimą;

C.  kadangi reikia sumažinti ES atskaitomybės spragas ir pereiti prie glaudesniu bendradarbiavimu grindžiamų tikrinimo būdų, apjungiančių demokratinę priežiūrą, kontrolę ir audito veiklą, taip pat suteikiant daugiau skaidrumo;

D.  kadangi korupcija daro didelį finansinį poveikį ir kelia didelį pavojų demokratijai, teisinės valstybės principams ir viešosioms investicijoms;

E.  kadangi skaidrumas, atskaitomybė ir sąžiningumas turėtų būti svarbiausi ES institucijų kultūros principai;

1.  ragina bendrai pagerinti korupcijos prevenciją viešajame sektoriuje ir kovą su ja, ypač ES institucijose, – taikyti holistinį požiūrį pradedant nuo daugiau galimybių visuomenei susipažinti su dokumentais suteikimo ir griežtesnių taisyklių dėl interesų konfliktų nustatymo, paramos tiriamajai žurnalistikai ir kovos su korupcija tarnyboms, sukuriant ar stiprinant skaidrumo registrus ir suteikiant pakankamai išteklių teisėsaugos priemonėms įgyvendinti, taip pat užtikrinti geresnį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

2.  ragina visas ES institucijas sustiprinti savo procedūras ir praktiką, kuria siekiama saugoti Sąjungos finansinius interesus, ir aktyviai prisidėti prie į rezultatus orientuoto biudžeto vykdymo proceso;

3.  pabrėžia, kad būtina didinti sąžiningumą ir gerinti etikos sistemą – geriau įgyvendinti elgesio kodeksus ir etikos principus tam, kad būtų sustiprinta bendra ir veiksminga sąžiningumo kultūra visose ES institucijose ir agentūrose;

4.  pritaria tam, kad būtų sukurta nepriklausoma įvairių elgesio kodeksų taikymo ir informatorių apsaugos priežiūros struktūra remiantis aukščiausiais profesinės etikos standartais, stiprinant viešojo sektoriaus atskaitomybės sistemą ir gerinant administravimą visais lygmenimis, pasitelkus geresnio valdymo principus ir struktūras;

5.  apgailestauja dėl to, kad Taryba iki šiol nepriėmė elgesio kodekso; mano, kad visos ES institucijos turėtų susitarti dėl bendro elgesio kodekso, kuris būtinas siekiant šių institucijų skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo; ragina ES institucijas ir įstaigas, kurios vis dar neturi elgesio kodekso, jį kuo skubiau parengti;

6.  ragina ES institucijas, kurios pradėjo taikyti elgesio kodeksus, įskaitant Parlamentą, patobulinti savo įgyvendinimo priemones, pvz., finansinių interesų deklaracijų patikrą;

7.  prašo, kad visos ES institucijos įgyvendintų Tarnybos nuostatų 16 straipsnį ir kasmet skelbtų informaciją apie ES administraciją palikusius vyresniuosius pareigūnus, taip pat interesų konfliktų sąrašą; prašo, kad minėtoji nepriklausoma struktūra įvertintų naujų pareigų nustojus eiti pareigas ES institucijose suderinamumą arba reiškinį, kai institucijų tarnautojai ir buvę Europos Parlamento nariai iš viešojo sektoriaus pereina į privatųjį (vadinamąją „sukamųjų durų“ problemą), taip pat interesų konflikto galimybę, ir nustatyti veiklos pertraukos laikotarpius, kurie turėtų apimti apimant bent laikotarpį, kuriuo mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos, per kuriuos pareigūnai ir EP nariai privalo elgtis sąžiningai ir diskretiškai arba pradėdami eiti naujas pareigas laikytis tam tikrų sąlygų; prašo, kad minėtą struktūrą sudarytų nepriklausomi ekspertai ne iš institucijos, kad būtų užtikrinta, jog ji galėtų įgyvendinti savo uždavinius visiškai nepriklausomai;

8.  primena bendrą principą, kad visi asmenys yra laikomi nekaltais tol, kol jų kaltė nėra nustatyta teisiškai;

9.  ragina ES institucijas ir organus greta šiuo metu vykdomos sąmoningumo ugdymo veiklos labiau didinti pareigūnų informuotumą apie interesų konflikto politiką ir į diskusijas vykdant įdarbinimo procedūras bei veiklos rezultatų peržiūrą kaip privalomą klausimą įtraukti sąžiningumo ir skaidrumo klausimą; mano, kad teisės aktuose dėl interesų konfliktų reikėtų atskirti išrinktus atstovus ir pareigūnus; laikosi nuomonės, kad ir valstybėse narėse pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kurie valdo ir kontroliuoja ES subsidijas, reikėtų nustatyti panašias taisykles; ragina Europos Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisinio pagrindo;

10.  palankiai vertina Komisijos sprendimą didinti skaidrumą tobulinant savo ekspertų grupių sistemą, ypač ekspertų atrankos procedūrą,– kurti naują interesų konfliktų politiką, kai ekspertai skiriami individualiai, ir numatyti, kad Parlamentas turėtų galimybę tiesiogiai kontroliuoti tokius paskyrimus; atkreipia dėmesį į reikalavimą ekspertams atitinkamais atvejais registruotis skaidrumo registre; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją rengiant galiojančių horizontaliųjų taisyklių dėl ekspertų grupių pakeitimus atsižvelgti ir į Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl ekspertų grupių sudėties, ir į tyrimo „Komisijos ekspertų grupių sudėtis ir ekspertų grupių registro statusas“ rekomendacijas siekiant laikytis sistemingesnio ir skaidresnio požiūrio; prašo Komisijos prieš oficialiai patvirtinant šias taisykles dalyvauti dialoge su Parlamentu, visų pirma kiek tai susiję su būsimu Biudžeto kontrolės komiteto ir Teisės reikalų komiteto pranešimu šiuo klausimu; ragina ES agentūras apsvarstyti galimybę įgyvendinti panašias reformas;

11.  mano, kad, siekiant padidinti lobistinės veiklos skaidrumą, būtina imtis tolesnių veiksmų siekiant spręsti etikos klausimus, susijusius su lobistų politiniu vaidmeniu, praktika ir įtaka, ir skatinti sąžiningumo apsaugos priemones; siūlo nustatyti visoms Europos Sąjungos institucijoms bendras taisykles dėl jų viduje vykdomos lobistinės veiklos reikalavimų ir sąlygų;

12.  mano, kad skaidrumas turėtų būti padidintas sukūrus ES lobizmo teisėkūros pėdsaką; ragina pateikti pasiūlymą, kuris suteiktų galimybę skelbti visus dokumentus, apimančius visus teisės aktų rengimo etapus, ir kuriuo būtų numatyta iki 2016 m. galutinai pereiti nuo savanoriško ES registro prie privalomo visos lobistinės veiklos visose ES institucijose registro;

13.  ragina Tarybą prisidėti prie ES skaidrumo registro;

14.  šiuo atžvilgiu mano, kad į privalomą ES registrą reikia įtraukti aiškias nuostatas dėl to, kokia informacija turi būti registruojama, t. y. tiksli ir nuolat atnaujinama informacija apie lobistinės ir (arba) teisinės veiklos pobūdį kartu su išsamiais duomenimis apie ryšius ir indėlį į ES teisę ir politikos formavimą; mano, kad reikia numatyti sankcijų sistemą, taikomą piktnaudžiavimo atveju prižiūrint Parlamentui; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymų dėl privalomo registro;

15.  prašo, kad visos ES institucijos, kurios to dar nepadarė, skubiai priimtų vidaus taisykles dėl informatorių ir taikytų bendrą požiūrį į savo įsipareigojimus, pagrindinį dėmesį skiriant informatorių apsaugai; prašo skirti ypatingą dėmesį informatorių apsaugai pagal Direktyvą dėl komercinių paslapčių apsaugos; ragina Komisiją skatinti priimti teisės aktus dėl būtiniausio lygio informatorių apsaugos ES; ragina institucijas iš dalies pakeisti Tarnybos nuostatus siekiant užtikrinti, kad jais pareigūnai būtų ne tik oficialiai įpareigoti pranešti apie įvairius pažeidimus, bet ir jais būtų nustatyta tinkama informatorių apsauga; ragina institucijas nedelsiant įgyvendinti Tarnybos nuostatų 22 straipsnio c dalį;

16.  ragina ES institucijas ir įstaigas griežtai taikyti priemones, susijusias su diskrecija ir neleidimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose,– visais atvejais atlikti tinkamus patikrinimus ir taikyti atmetimo kriterijus, kad interesų konflikto atveju bendrovių paraiškos būtų atmetamos, nes tai labai svarbu norint apsaugoti ES finansinius interesus;

17.  mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra svarbi demokratinės atskaitomybės Sąjungos piliečiams priemonė; primena, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras nuolat būta sunkumų, kilusių dėl Tarybos nebendradarbiavimo; pakartoja, kad norint vykdyti veiksmingą biudžeto kontrolę ir demokratinę institucijos atskaitomybę Parlamentas ir Taryba turi bendradarbiauti;

18.  primygtinai prašo, kad Taryba būtų atskaitinga ir skaidri, kaip ir kitos institucijos;

19.  teigia, kad ES institucijų metinės ataskaitos galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principų; ragina ES institucijas į savo metines ataskaitas įtraukti standartinį skyrių apie šiuos principus;

20.  mano, kad Komisijos pirmoji dvimetė kovos su korupcija ataskaita yra daug žadantis žingsnis siekiant geriau suprasti visus korupcijos aspektus, sukurti veiksmingas priemones siekiant su ja kovoti ir padėti stiprinti viešojo sektoriaus atskaitomybę ES piliečiams; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia ES visiško sukčiavimo, korupcijos ir slaptų susitarimų netoleravimo politikos svarbą; vis dėlto, apgailestauja, kad šioje atskaitoje neaptarta pačių ES institucijų kovos su korupcija politika;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtinga ir daugialypė korupcija kelia grėsmę demokratijai ir teisinei valstybei, trukdo ir kenkia ES ekonomikai, patikimumui ir reputacijai (ypač slėpimo praktika ir spaudimas, daromas siekiant priversti nukrypti nuo pradinių politikos tikslų arba veikti tam tikru būdu);

22.  prašo, kad savo antrojoje kovos su korupcija ataskaitoje Komisija tiek ES institucijų, tiek valstybių narių lygmeniu atliktų išsamesnę aplinkos, kurioje įgyvendinama politika, analizę, siekiant nustatyti būdingus esminius veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupcijai palankius rizikos veiksnius;

23.  atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos skirti ypatingą dėmesį interesų konfliktų ir korupcinės veiklos prevencijai decentralizuotų agentūrų atveju, nes jos yra ypač pažeidžiamos atsižvelgiant į tai, kad yra mažai žinomos visuomenei ir yra įsikūrusios įvairiose ES vietose;

24.  pakartoja savo prašymą(1), kad Komisija kas dvejus metus praneštų Parlamentui ir Tarybai apie tai, kaip ES institucijos įgyvendina savo vidaus kovos su korupciją politiką, ir tikisi, kad kita Komisijos kovos su korupcija ataskaita bus parengta 2016 m. pradžioje; prašo Komisijos įtraukti skyrių dėl ES institucijų veiklos rezultatų kovojant su korupcija ir mano, kad būsimos Komisijos kovos su korupcija ataskaitos turėtų visada apimti ir visas ES institucijas ir įstaigas;

25.  mano, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) yra pagrindinė veikėja kovoje su korupcija, todėl mano, kad itin svarbu, kad ši institucija dirbtų veiksmingai ir nepriklausomai; rekomenduoja, kad, kaip nustatyta OLAF reglamente, OLAF priežiūros komitetui būtų suteikta galimybė susipažinti su informacija, kuri reikalinga tam, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, susijusius su OLAF veiklos priežiūra, ir kad jam būtų suteiktas biudžetinis nepriklausomumas;

26.  ragina ES kuo skubiau pateikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos kovos su korupcija valstybių grupėje (GRECO) ir prašo, kad Europos Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie šios paraiškos nagrinėjimo eigą;

27.  ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti savo atsiskaitymo įsipareigojimus pagal JT konvenciją prieš korupciją;

28.  ragina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant keistis praktine patirtimi ir geriausia praktika, stiprinti tarptautinius susitarimus teisminio ir policijos bendradarbiavimo srityje, sutelkti ES, Jungtinių Tautų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Europos Tarybos pastangas rengiant koordinuotus kovos su korupcija veiksmus;

29.  pripažįstą svarbų Europolo ir Eurojusto vaidmenį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant korupciją; mano, kad šioms agentūroms turėtų būti suteiktos papildomos galios veikti šioje srityje, ypač tarptautinių bylų atvejais; rekomenduoja, kad Europos prokuratūrai būtų suteikti įgaliojimai, kurie apimtų organizuotą nusikalstamumą, įskaitant kovą su korupcija; pabrėžia, kad Europos prokuratūros uždaviniai ir atsakomybės sritys turėtų būti labiau paaiškintos siekiant išvengti galimo darbo dubliavimosi su nacionalinėmis institucijomis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Ryszard Czarnecki, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Bogusław Liberadzki, Verónica Lope Fontagné, Monica Macovei, Georgi Pirinski, Claudia Schmidt, Igor Šoltes, Marco Valli, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Benedek Jávor, Marian-Jean Marinescu, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin

(1)

2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0062).


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (8.12.2015)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose

(2015/2041(INI))

Nuomonės referentė: Nessa Childers

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendrieji klausimai

1.  primindamas savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, tvirtina, kad būtina parengti teisiškai privalomą sistemą, kuri pakeistų komunikatą „Komisijos ekspertų grupių veiklos organizavimo taisyklės. Horizontalios taisyklės ir viešasis registras“(1), siekiant užtikrinti visapusišką ir nuoseklų taikytinų taisyklių vykdymą visuose Komisijos generaliniuose direktoratuose (GD);

2.  pabrėžia, kad pagrindinis ES mokslinių tyrimų politikos tikslas kurti įmonių ir akademinės bendruomenės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes nesuderinamas su ES reguliavimo institucijų poreikiu, kad būtų užtikrinti nepriklausomi moksliniai pramonės gaminių tyrimai; ragina Komisiją ieškoti sisteminės apsaugos priemonių, kurias taikant būtų išvengiama su pramonės gaminių reguliavimu ir politikos vykdymu susijusių interesų konfliktų;

3.  ragina Komisiją spręsti dabartinį struktūrinį interesų konfliktą viešojo reguliuojamų produktų rizikos vertinimo srityje: šių produktų vertinimas grindžiamas daugiausia arba tik tyrimais, kuriuos atlieka paraiškų teikėjai arba jų apmokamos trečiosios šalys, o į nepriklausomus mokslinius tyrimus pernelyg dažnai nekreipiama dėmesio arba jie laikomi nesvarbiais; tvirtina, kad gamintojai turėtų toliau atlikti tyrimus didelėms įmonėms ir MVĮ pasidalijant išlaidomis atsižvelgiant į atitinkamą rinkos dalį, kad būtų užtikrintas sąžiningumas, tačiau visi vertintojams, atliekantiems vertinimą, turėtų būti privaloma visapusiškai atsižvelgti į tarpusavyje įvertintas nepriklausomas mokslines žinias;

4.  teigiamai vertina privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą; primena, kad dauguma ekspertų yra dalyvavę privataus sektoriaus finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose; taip pat primena, kad ekspertų žinios yra riboti ištekliai, kurie neturėtų būti neprieinami ekspertų grupėms;

Tarptautiniai klausimai

5.  ragina Komisiją laiku parengti ir išplatinti viešus kvietimus teikti paraiškas dėl visų ekspertų grupių narių atrankos – jų narystė grupėje turi priklausyti nuo to, ar užsiregistruota Skaidrumo registre – ir užtikrinti, kad būtų laikomasi EBPO interesų konfliktų valdymo viešojoje tarnyboje gairių ir išsamaus patikrinimo principo juos kasmet tikrinant;

6.  ragina Komisiją pasekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros pavyzdžiu ir apibrėžti kviestinio specialisto statusą, kad ji galėtų pasinaudoti išorės ekspertų žiniomis, tačiau neleistų subjektams, susijusiems su faktiniu, galimu ar tariamu konfliktu, balsuoti ir rengti ekspertų grupių narių prerogatyvų;

7.  ragina visas susijusias ES institucijas įgyvendinti PSO tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodoma, kad visos šalys turi apsaugoti tabako kontrolės politiką nuo komercinių interesų ir kitų tabako pramonės interesų, vadovaujantis jos gairėse pateiktomis rekomendacijomis; ragina Komisiją paskelbti PMI susitarimo ir susitarimų su kitomis tabako kompanijomis vertinimą ir pirmiau minėtos pagrindų konvencijos įgyvendinimo poveikio vertinimą; yra nusivylęs neseniai paskelbta, tačiau smarkiai paredaguota, Komisijos ir tabako bendrovės „British American Tobacco“ elektronine korespondencija;

8.  yra įsitikinęs, kad dėl PMI susitarimo neturėtų būti deramasi, kol, paskelbus PMI susitarimo vertinimą, nebus surengtos viešos ir skaidrios diskusijos; ragina Komisiją apsvarstyti esamas alternatyvas;

9.  mano, kad, Komisijai vėluojant parengti poveikio vertinimą, atnaujintas kovos su kontrabanda ir klastojimu susitarimas su tabako pramonės atstovais nėra tinkama kovos su neteisėta tabako prekyba priemonė, ypač atsižvelgiant į Tabako gaminių direktyvą ir PSO Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, kurį priėmė PSO pagrindų konvencijos šalys;

10.  pabrėžia, jog pagal PSO Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo 8 straipsnio 2 dalį reikia nustatyti nuo tabako pramonės nepriklausomą cigarečių klastojimo stebėjimo ir sekimo sistemą, ypač kai sulaikyta kontrabanda neperduodama nepriklausomam laboratoriniam vertinimui atlikti, atsižvelgiant į tai, kad pramonės subjektai pagal kovos su kontrabanda ir klastojimu susitarimo sąlygas turi teisėtų interesų nustatyti, jog sulaikyti gaminiai yra suklastoti, o Sąjungoje negaunama pajamų iš muitų;

Lobizmo klausimai

11.  ragina Komisiją užtikrinti galimybes visuomenei susipažinti su informacija apie lobizmo veiklą, siekiant užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo proceso ES institucijose skaidrumą ir sąžiningumą; mano, kad visuomenės galimybė susipažinti su informacija apie lobizmo veiklą yra esminė ES piliečių teisė ir būtinas deramą demokratinę praktiką užtikrinantis veiksnys;

12.  ragina ES institucijas ir jų darbuotojus, taip agentūras nekviesti neregistruotų lobistų į klausymus ir kitus oficialius renginius; ragina Komisijos TPIP derybų grupei taip pat taikyti visas tokias nuostatas;

13.  ragina ES institucijas sukurti viešai prieinamą internetinę visų pozicijos dokumentų, kuriuos pateikė suinteresuotieji subjektai, saugyklą ir nustatyti įpareigojimą visiems registruotiems lobistams vienu metu pateikti šiai saugyklai visų pozicijos dokumentų, kuriuos jie pateikia institucijų nariams ar darbuotojams, kopijas;

Su ES susiję klausimai

14.  mano, kad didėjant euroskepticizmui itin svarbu didinti visuomenės pasitikėjimą ES institucijomis ir žmonėmis, kurie jose dirba, ir kad nepaprastai svarbu tvirtai laikytis skaidrumo principo, užtikrinti institucijų sąžiningumą ir kovoti su korupcija;

15.  primena, kad 2014 m. „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, jog 70 proc. ES visuomenės mano, kad ES institucijose esama korupcijos, todėl ragina institucijas skubiai spręsti šią visuomenės nepasitikėjimo problemą;

16.  ragina Komisiją visų pirma peržiūrėti savo 2002 m. komunikatą dėl konsultacijų su suinteresuotomis šalimis bendrųjų principų ir standartų(2);

17.  ragina Komisijos pirmininką naujas Komisijos nariams ir generaliniams direktoriams taikomas skaidrumo priemones taikyti ir kitiems ES vyresniesiems pareigūnams, pvz., skyrių vadovams, aktyviai dalyvaujantiems teisėkūros procese ir nuolat susitikinėjantiems su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje asmenims užtikrinama teisė susipažinti su viešaisiais dokumentais ir apgailestauja, kad viena iš didžiausių Europos institucijų skaidrumo problemų yra pačių institucijų atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su jų dokumentais ir informacija;

19.  ragina Komisiją apsvarstyti alternatyvas, kurios apimtų teisės aktus, institucijų ir administracinius susitarimus, ir imtis konkrečių veiksmų siekiant sukurti sistemą, kurią taikant būtų užtikrinamas geresnis valdymas ir aiškiai atstovaujama būsimoms kartoms, kad jų teisės būtų labiau integruojamos į sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procesą Europos lygmeniu;

20.  pabrėžia, kad Komisija turėtų sąžiningiau naudotis mokslinėmis konsultacijomis, visų pirma nesiekdama politinės pusiausvyros, o pasikliaudama objektyviausia ir patikimiausia turima informacija;

21.  ragina Komisiją supaprastinti prieigą prie informacijos ir užtikrinti didesnį skaidrumą taikant išimčių taisykles, numatytas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje;

22.  labai rekomenduoja nustatyti 5 metų veiklos be komercinių interesų laikotarpį, kuris būtų taikomas kaip reikalavimas kandidatams, norintiems būti nuolatiniais sprendimų rengimo ir priėmimo funkcijas atliekančių mokslinių grupių nariais;

23.  palankiai vertina Komisijos sprendimą įpareigoti savo narius viešai skelbti informaciją apie Komisijos narių ir jų kabinetų narių posėdžius su organizacijomis ir savarankiškai dirbančiais asmenims ES politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais;

24.  ragina Komisiją užtikrinti prieigą prie dokumentų ir informacijos apie oficialius pranešimus valstybėms narėms ir prieš jas nukreiptas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, taip pat apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų vykdymą;

25.  pripažįsta ir palankiai vertina Komisijos pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą derybose dėl TPIP ir ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad visi Europos Parlamento nariai galėtų nevaržomai susipažinti su derybų dokumentais;

26.  ragina Komisijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, atsakingą už geresnį reglamentavimą, institucijų ryšius, teisinės valstybės principus ir Pagrindinių teisių chartiją, laikytis pažado ir nedelsiant pateikti pasiūlymų dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro, įskaitant deramus sankcijų mechanizmus, taikomus taisyklių nesilaikančioms organizacijoms, sudarymo; ragina Tarybą, kaip vieną iš teisėkūros institucijų, laikytis Skaidrumo registro nuostatų;

Ekspertų žinios

27.  siūlo, siekiant spręsti problemas, kylančias selektyviai atmetant nepalankius tyrimų rezultatus, kad išankstinis mokslinių studijų ir bandymų registravimas nustatant jų apimtį ir numatomą baigimo datą galėtų būti jų įtraukimo į reguliavimo ir politikos procesus sąlyga;

28.  atsižvelgdamas į savo vaidmenį apsaugant viešojo sprendimų priėmimo sąžiningumą, reiškia susirūpinimą dėl tam tikros klaidinamos ekonominių interesų ekspertų grupėse registravimo praktikos: tai iškreipia tokių interesų mastą, išreiškiamą ir absoliučiais, ir santykiniais rodikliais, taip pat sutrikdo pusiausvyrą neekonominių ir politinių interesų požiūriu;

29.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad per konsultacijas būtų pateikiami atviri klausimai, dėl kurių kiltų esminė diskusija politikos klausimais, o ne tik būtų siekiama patvirtinti jau pasirinktas politikos kryptis ar alternatyvas; ragina Komisiją užtikrinti proporcingą dalyvavimą konsultacijose atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų įvairovę;

30.  mano, kad, siekiant užtikrinti iš tikrųjų proporcingą dalyvavimą, skelbiant kvietimus teikti paraiškas reikėtų imtis specialių veiksmų, kad būtų informuojami skirtingi susiję profesiniai sektoriai mokslo arba pilietinės visuomenės srityje;

31.  teigiamai vertina tai, kad Komisija paskelbė apie ekspertų grupių narių klasifikacijos ekspertų grupių registre peržiūrą; mano, kad vykdant šį darbą reikėtų narių klasifikaciją suderinti su skaidrumo registre taikoma klasifikacija;

32.  ragina Komisiją priimti teisiškai privalomas priemones ir sankcijas siekiant užtikrinti, kad narystė ekspertų grupėse ir panašiuose ją konsultuojančiuose organuose būtų kruopščiai ir nuosekliai subalansuojama deramai atsižvelgiant į dalyvių kompetencijos lygį ir naujausią patirtį aptariamų klausimų srityje ir klasifikuojama atsižvelgiant į narių atstovaujamų interesų pobūdį, kaip pažymima Europos ombudsmeno rekomendacijose, parengtose jo tyrimo savo iniciatyva OI/6/2014/NF kontekste;

33.  mano, kad apskritai teikiama nepakankamai informacijos apie ekspertų grupių veiklą ir svarstymus; ragina Komisiją užtikrinti, kad laiku būtų teikiama išsamesnė bendra informacija, ypač apie pogrupius; primygtinai ragina Komisiją viešai paskelbti ekspertų interesų deklaracijas ir ekspertų grupių posėdžių protokolus savo svetainėje;

34.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą įvesti naujas nuostatas dėl asmenų, kurie kaip privatūs asmenys paskirti ekspertų grupių nariais, interesų konfliktų; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog visi ekspertai pateiktų interesų deklaracijas, kurios būtų skelbiamos ekspertų grupių registre;

35.  ragina Komisiją stebėti ekspertų nepriklausomumą visą laiką, kai jie eina pareigas, kadangi per tą laiką galėtų atsirasti naujų ekonominių interesų;

36.  pripažįsta, kad ekspertų grupėms reikia prieigos prie geriausių turimų mokslinių žinių;

37.  laikosi nuomonės, kad itin specifinės techninės kompetencijos poreikis nėra pagrindas neskelbti kvietimo teikti paraiškas;

Agentūros

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES agentūroms reikia nepriklausomų ekspertų ir kad būtina daugiau dėmesio skirti interesų konfliktų šalinimui agentūrų kolegijose;

39.  pabrėžia, kad agentūros turi savo sprendimus grįsti geriausiais turimais įrodymais; primena, kad mokslinį tikslumą užtikrina tarpusavio vertinimo procesas ir rezultatų skaidrumas bei atkuriamumas;

40.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti patikimas ir nepriklausomas mokslines konsultacijas politikos formavimo srityje, svarbu užtikrinti tinkamus išteklius ES specializuotųjų agentūrų kompetencijai plėtoti, be kita ko, užtikrinti galimybę vykdyti skelbtinus mokslinius tyrimus ir bandymus ir tokiu būdu didinti viešojo administravimo pareigų, susijusių su konsultacijomis reguliavimo srityje, patrauklumą nepertraukiant mokslininkų akademinės karjeros;

41.  reikalauja, kad visi duomenys, kuriuos, siekdama padaryti bet kokią mokslinę išvadą, naudoja agentūra, būtų viešai prieinami kompiuterio skaitomu formatu, kad būtų galima vykdyti mokslinę priežiūrą ir užtikrinti nuolatinę pažangą; tvirtina, kad, nors asmens privatumas turi būti užtikrinamas, teisės aktai dėl komercinio konfidencialumo ir komercinių paslapčių negali trukdyti atskleisti duomenis; ragina Komisiją atidžiai stebėti tinkamą duomenų atskleidimo vykdymą;

42.  ragina ES institucijas užtikrinti, kad agentūros būtų aprūpintos priemonėmis, reikalingomis jų užduotims atlikti; primena, kad šiuo metu kai kurioms agentūroms dirbantys ekspertai už savo darbą negauna atlygio, nepaisant to, jog jų indėlis į visuomenės sveikatą ir aplinkos būklę yra strateginės svarbos;

43.  turėdamas omenyje ES agentūras, atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai pasitikima būsimų mokslinių kolegijų ir komitetų narių savęs vertinimais siekiant patikrinti, ar nėra galimų interesų konfliktų; ragina agentūras sukurti veiksnių patikrų sistemą;

44.  pabrėžia, kad Europos vaistų agentūra (EMA) turėtų užtikrinti maksimalų prieigos prie klinikinių tyrimų ataskaitų skaidrumą, ir palankiai vertina agentūros sprendimą aktyviai skelbti ataskaitas apie klinikinius bandymus, kuriais grindžiami sprendimai dėl konkrečių vaistų;

45.  ragina ES agentūras ir toliau stengtis taikyti griežtus kriterijus ir procedūras siekiant užtikrinti, kad jų mokslinės kolegijos nebūtų priklausomos nuo ekonomikos ir neekonominių sektorių, kuriuos veikia kolegijų svarstymai, ir nuo subjektų, kurie turi konkrečių planų dėl atitinkamo klausimo, politinės įtakos, siekiant tinkamai vengti interesų konfliktų, ypatingą dėmesį skiriant galimybei taikyti kviestinio specialisto statusą, kad būtų galima pasinaudoti ekspertų, susijusių su reglamentuojamais sektoriais, tačiau neturinčių teisės rengti mokslinių nuomonių ar priimti su jais susijusių sprendimų, indėliu;

Su Europos Parlamentu susiję klausimai

46.  giria Europos Parlamento tyrimų tarnybą už jos kokybišką darbą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skirti daugiau išteklių šiai tarnybai ir būtina toliau užtikrinti jos administracinį nepriklausomumą siekiant viešojo intereso;

47.  ketina apsvarstyti galimybę sukurti atvirą EP narių interesų deklaracijų duomenų bazę, kurioje būtų galima vykdyti paiešką, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir pilietinės visuomenės vykdomą priežiūrą;

48.  ragina ES institucijas, siekiant užkirsti kelią vadinamajam sukamųjų durų reiškiniui, imtis priemonių, kad būtų taikoma ar plėtojama praktika, kai ES vyresniesiems pareigūnams ir EP nariams nustatomi veiklos pertraukos laikotarpiai prieš buvusiems pareigūnams ar išrinktiems atstovams leidžiant dirbti su lobizmu susijusį darbą, kuris gali būti interesų konfliktų priežastimi arba būti vertinamas kaip galintis sukelti interesų konfliktą; tuo tarpu ragina skelbti buvusių ES vyresniųjų pareigūnų ar EP narių, kurie paliko institucijas ir dirba privatiems interesams, pavardes.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

68

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Nils Torvalds, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Guillaume Balas, Renata Briano, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Christofer Fjellner, Luke Ming Flanagan, Krzysztof Hetman, Merja Kyllönen, Gesine Meissner, József Nagy, James Nicholson, Alojz Peterle, Bart Staes, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marie-Christine Boutonnet, Anja Hazekamp, Jiří Maštálka

(1)

Komunikatas C (2010)7649, 2010 11 10.

(2)

COM(2002) 0704, 2002 10 19.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (5.2.2016)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose

(2015/2041(INI))

Nuomonės referentas: Pavel Svoboda

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti ES institucijų teisėtumą, atskaitomybę ir veiksmingumą bei ES piliečių pasitikėjimą, ir mano, kad ES gero administravimo taisyklės yra itin svarbios siekiant šio tikslo teikiant greitus, aiškius ir matomus atsakymus į piliečių susirūpinimą keliančius klausimus;

2.  pabrėžia, kad, nors teisė į gerą administravimą, kuria kiekvienam asmeniui suteikiama teisė į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, į kurį taip pat įtraukta kiekvieno asmens teisė būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią priemonę, teisė susipažinti su byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareiga pagrįsti savo sprendimus, dėl nuoseklių ir išsamių administracinės teisės kodifikuotų taisyklių rinkinio nebuvimo piliečiams sunku suprasti savo administracines teises pagal ES teisę ir todėl jiems kliudoma lengvai ir visapusiškai naudotis šiomis teisėmis; mano, kad skaidrumas būtinas norint, kad piliečiai geriau suprastų ES priimamus sprendimus ir labiau pasitikėtų ES institucijomis;

3.  mano, kad ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms jų santykiuose su visuomene taikoma Europos administracinių procedūrų teisė prisidėtų prie aukšto lygio skaidrumo ir atskaitomybės, padidintų piliečių pasitikėjimą atvira, veiksminga ir nepriklausoma ES administracija, kuria būtų gerbiamos jų teisės ir stiprinamos jų procesinės teisės ES institucijose;

4.  atsižvelgdamas į tai, primena, kad Parlamentas savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje, kuri priimta didžiąja dauguma, paragino priimti ES reglamentą dėl Europos administracinių procedūrų teisės; apgailestauja, kad Komisija šiuo klausimu nesiėmė jokių veiksmų; dar kartą ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 298 straipsnį, kuriuo skatinamas skaidrumas, veiksmingumas ir nepriklausomumas, taip pat pagal pagrindinius ES teisės principus, kurie nurodyti Teisingumo Teismo praktikoje, pateikti pasiūlymą dėl aiškaus ir privalomo ES administracijai taikomų taisyklių rinkinio; primena, kad remiantis ES sutarties 10 straipsnio 3 dalimi ir 11 straipsnio 2 dalimi bei SESV 15 straipsniu, skaidrumas – tai demokratinis Europos Sąjungos pagrindas;

5.  mano, kad Parlamentas ir Taryba turi priimti išsamesnius įsipareigojimus dėl skaidrumo, ypač vykdant trišalius dialogus ir taikinimo procedūras; primena, kad reikia didinti derybų dėl teisės aktų skaidrumą, ir pabrėžia, kad svarbu po kiekvieno trišalio dialogo paskelbti apie derybose pasiektą pažangą ir pasirinkti Parlamento derybinės grupės plenarinį mandatą, kad būtų padidintas skaidrumas, susijęs su trišaliuose dialoguose dažnai priimamais susitarimais per pirmąjį svarstymą;

6.  mano, kad iniciatyvi skaidrumo kultūra, kuria propaguojami teisinės valstybės principai, iš anksto nulemia aiškius ir veiksmingus interesų konfliktų prevencijos ir valdymo mechanizmus ES institucijose ir patariamuosiuose organuose; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad nėra bendro Europos Vadovų Tarybos elgesio kodekso, todėl sunku įvertinti, ar užtikrinamas sąžiningumas, o už galimą netinkamą elgesį taikomos sankcijos, ir ragina Europos Vadovų Tarybą nustatyti išsamias sąžiningumo užtikrinimo taisykles, skirtas pirmininkui ir jo kabinetui; primygtinai ragina Tarybą peržiūrėti savo politiką dėl teisės susipažinti su dokumentais ir suderinti ją su atitinkamomis ES pagrindinių teisių chartijos nuostatomis;

7.  primena teisės susipažinti su dokumentais svarbą ir todėl ragina atlikti plataus užmojo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 reformą bei apgailestauja dėl dabartinės su peržiūra susijusios aklavietės Taryboje; atkreipia dėmesį į ES Teisingumo Teismo praktiką, ypač į bylas C-39/05 P ir C-52/05 P, kuriose Teismas, svarstydamas sąlygas, kuriomis reglamentuojamas dokumentų atskleidimas visuomenei vykstant teisėkūros procedūrai, atskyrė teisėkūros ir administracinių procedūrų dokumentus; primena, kad suteikiant teisę susipažinti su dokumentais, reikia laikytis duomenų apsaugą reglamentuojančių taisyklių;

8.  pabrėžia, kad siekiant didesnio ES institucijų skaidrumo turi būti persvarstytas ir Europos Parlamento elgesio kodeksas; mano, kad jį persvarstant bet kuriuo atveju turėtų būti uždrausta papildoma veikla, kuri akivaizdžiai sudaro Europos Parlamento narių interesų konfliktą; taip pat pastebi, kad siekiant išvengti interesų konfliktų turėtų būti visiškai uždrausta, kad interesų grupių atstovai mokėtų Europos Parlamento nariams dirbantiems darbuotojams atlyginimą;

9.  apgailestauja, kad netikrinamas Europos Vadovų Tarybos nacionalinių atstovų ir jai pirmininkaujančios šalies nacionalinių atstovų sąžiningumas ir (arba) finansiniai interesai ir primygtinai ragina Tarybą parengti specialų elgesio kodeksą, įskaitant sankcijas, numatant su nacionalinių delegacijų nariais susijusią riziką;

10.  taip pat ragina Tarybą priimti išsamų elgesio kodeksą, kuris apimtų interesų konfliktus ir veiksmingas netinkamo elgesio prevencijos ir sankcijų už jį taikymo priemones ir kuris būtų skirtas dviejų ES patariamųjų organų – Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto – nariams ir darbuotojams;

11.  ragina ES agentūras priimti gaires dėl nuoseklios politikos, kuria būtų užkertamas kelias valdančiosios tarybos narių ir direktorių, mokslinių komitetų ekspertų ir apeliacinių komisijų narių interesų konfliktams ir jie būtų valdomi, ir priimti bei įgyvendinti aiškią interesų konflikto politiką, atitinkančią veiksmų planą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su bendru požiūriu dėl ES decentralizuotų agentūrų;

12.  ragina Europos Parlamento Teisės reikalų komitetą ne tik formos, bet ir turinio atžvilgiu tikrinti paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijas, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų; palankiai vertina Europos ombudsmeno raginimą Komisijai sugriežtinti savo darbuotojų perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį (ir atvirkščiai) atvejų peržiūros procesus, kad būtų išvengta interesų konfliktų; ypač ragina visapusiškai įgyvendinti Tarnybos nuostatų 16 straipsnį; primena, kad Parlamentas savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje „Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos“(1)teigė, kad „Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, kad interesų konflikto nėra, pateiktas iš esmės išnagrinėjus finansinių interesų deklaraciją, yra būtina išankstinė sąlyga, į kurią atsižvelgdamas atsakingas komitetas rengia klausymą“ (4 dalis); taigi, Teisės reikalų komitetas turėtų „pateikti rekomendacijų ar pranešimo savo iniciatyva formos gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti procedūrų, susijusių su Komisijos narių interesų deklaracijomis, reformą“ (13 dalis);

13.  yra įsitikinęs, kad santykiuose su interesų grupių atstovais būtina pradėti taikyti privalomą skaidrumo registrą dalyvaujant Komisijai, Tarybai ir Parlamentui tam, kad būtų galima pasiekti būtinąjį teisėkūros skaidrumo lygį;

14.  mano, kad užtikrinant veiksmingą informatorių apsaugą kartu būtų prisidedama prie viešojo intereso ir demokratinės atskaitomybės didinimo ES institucijose; ragina Komisiją parengti informatoriams skirtą reguliavimo sistemą, siekiant išsaugoti jų tapatybės konfidencialumą ir apsaugoti juos nuo bet kokių atsakomųjų veiksmų; primena Parlamento prašymą, kad Komisija išnagrinėtų galimybę sukurti Europos informatorių apsaugos programą, ir palankiai vertina Europos ombudsmeno tyrimą dėl to, ar ES institucijos vykdo savo pareigą nustatyti vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus; atkreipia dėmesį į ombudsmeno išvadą, kad ES institucijos vis dar tinkamai neįgyvendino informatorių apsaugos taisyklių, kaip reikalauta po 2014 m. įvykdytos pareigūnų tarnybos nuostatų reformos; prašo, kad visos ES institucijos, kurios to dar nepadarė, skubiai priimtų vidaus taisykles dėl informatorių ir taikytų bendrą požiūrį į savo įsipareigojimus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Laura Ferrara, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Sergio Gaetano Cofferati, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Evelyne Gebhardt, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Constance Le Grip, Angelika Niebler, Virginie Rozière

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0287.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (18.2.2016)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose

(2015/2041(INI))

Nuomonės referentė: Sylvie Guillaume

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos pranešimą apie savo ketinimą 2016 m. pateikti pasiūlymą dėl tarpinstitucinio susitarimo, kuriuo būtų peržiūrėtas interesų grupių atstovų skaidrumo registras; primygtinai ragina, kad prieš diskusijas, vykstančias per pasiūlymo rengimą, būtų atsižvelgta į įvairias išreikštas nuomones išlaikant pusiausvyrą; mano, kad skaidrumas turi būti didinamas sukuriant privalomą ES registrą;

2.  ragina, kad ES lobizmo teisėkūros pėdsakas būtų rodomas savanoriškai; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad prie Komisijos pasiūlymų ir Parlamento pranešimų galima pridėti priedus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, kurie lobistai padarė esminį poveikį šių pasiūlymų ir pranešimų tekstui; ragina Parlamento narius ir Tarybos atstovus savanoriškai skelbti informaciją apie savo susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis, kaip tai daroma Komisijoje;

3.  ragina ES institucijas, pradėjusias taikyti elgesio kodeksą, įskaitant Parlamentą, tobulinti savo stebėsenos ir įgyvendinimo priemones, pvz., finansinių interesų deklaracijų patikrą; pažymi, kad stebėsenos ir poveikio priemones taikančios institucijos turi būti politiškai nepriklausomos;

4.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą kas dvejus metus skelbti padėties, susijusios su korupcija ES, ataskaitą; ragina Komisiją nebedelsiant pateikti jos pirmosios kovos su korupcija ataskaitos papildymą, kuriame būtų išsamiai aprašyta padėtis ES institucijose šiuo požiūriu;

5.  siekiant užtikrinti, kad institucijos laikytųsi Europos Tarybos kovos su korupcija standartų, ragina Komisiją toliau vykdyti diskusijas dėl ES prisijungimo prie Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO), kad būtų nustatytas preliminarus jos prisijungimo tvarkaraštis;

6.  apgailestauja dėl to, kad padaryta nepakankama pažanga užtikrinant informatorių ir žurnalistų, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su korupcija, apsaugą; taip pat apgailestauja, kad Komisija neatsiliepė į Europos Parlamento prašymą išnagrinėti galimybę parengti išsamią Europos informatorių apsaugos programą; ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti komunikatą šia tema, grindžiamą padėties, susijusios su nacionalinio lygmens nuostatomis dėl informatorių, įvertinimu ir apsvarstyti galimą planą nustatyti būtiniausias taisykles dėl informatorių;

7.  taip pat apgailestauja dėl nepakankamos pažangos sprendžiant piktnaudžiavimo įstatymais dėl garbės ir orumo įžeidimo, siekiant įbauginti žurnalistus ir kitus korupciją tiriančius asmenis, problemą; ypač ragina Komisiją inicijuoti diskusiją dėl teisės aktų, kuriais būtų remiamas baudžiamųjų sankcijų už garbės ir orumo įžeidimą panaikinimas valstybėse narėse;

8.  mano, kad stipri ir nepriklausoma Europos prokuratūra su aiškiai apibrėžtomis kompetencijos ir atsakomybės sritimis padėtų kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančia nusikalstama veika, taip pat ją tirti, už ją persekioti baudžiamąją tvarka ir traukti baudžiamojon atsakomybėn Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos vykdytojus; mano, kad bet koks silpnesnis sprendimas būtų nuostolingas Sąjungos biudžetui; ragina Tarybą užtikrinti naują postūmį deryboms dėl PIF (finansinių interesų apsaugos) direktyvos, siekiant stiprinti esamą teisinę sistemą ir didinti ES finansinių interesų apsaugos veiksmingumą;

9.  apgailestauja, kad Taryba blokavo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais persvarstymą; ragina Tarybą laikytis konstruktyvios pozicijos atsižvelgiant į Europos Parlamento poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą 2011 m. gruodžio 15 d., ir Lisabonos sutarties reikalavimus; pažymi, kad įgyvendinta nedaug Parlamento rekomendacijų dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais; primena, kad skaidrumas stiprina visuomenės pasitikėjimą ES institucijomis, nes taip piliečiai gali gauti informaciją apie ES sprendimų priėmimo procesą; piliečiai turėtų būti informuojami tiksliai ir laiku; todėl pakartoja, kad ES administracinio ir teisėkūros proceso skaidrumas nepaprastai svarbus ES teisės aktų ir politikos teisėtumui; pabrėžia, kad skaidrumas – geresnio reglamentavimo kertinis akmuo;

10.  dar kartą rekomenduoja kiekvienai ES institucijai ar įstaigai iš savo valdymo struktūrų paskirti skaidrumo pareigūną, kuris būtų atsakingas už atitiktį taisyklėms;

11.  primena būtinybę didinti derybų dėl teisės aktų, įskaitant trišalius dialogus, skaidrumą; todėl pažymi, kad reikėtų didinti jų skaidrumą informuojant kompetentingą Parlamento komitetą apie trišalio dialogo derybų padėtį; ypač pažymi, kad, remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 73 straipsnio 4 dalimi, po kiekvieno trišalio dialogo derybų grupė turi atsiskaityti atsakingam komitetui ir pateikti jam dokumentus, kuriuose pateikti trišalio dialogo rezultatai; todėl ragina ir į žodinius pranešimus, ir į dokumentus įtraukti išsamią informaciją apie trišalio dialogo derybų padėtį; be to, ragina užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinamas trišalio dialogo posėdžių datų ir tiesioginių dalyvių pavardžių sąrašas;

12.  pabrėžia, jog svarbu suteikti pakankamai laiko nuo tada, kai per kurį nors trišalį dialogą pasiekiamas galutinis susitarimas, iki balsavimo dėl patvirtinimo kompetentingame komitete, kad prieš galutinį balsavimą komitete kompetentingų komitetų nariai galėtų perskaityti tekstą ir aptarti jį savo frakcijose;

13.  ragina užtikrinti didesnį ES agentūrų ir jų ryšių su kitomis ES įstaigomis skaidrumą; atkreipia dėmesį į agentūrų atstovų kandidatūrų teikimo, rinkimų ir skyrimo skaidrumo svarbą, ypač atvejais, kai įtraukiamas Parlamentas;

14.  mano, kad pirmoji kas dvejus metus rengsima Komisijos kovos su korupcija ataskaita buvo daug žadantis mėginimas stebėti korupcijos reiškinį valstybėse narėse; ragina Komisiją į būsimąją 2016 m. ataskaitą įtraukti korupcijos rizikos ES institucijose analizę kartu su didžiausių korupcijos problemų valstybėse narėse apžvalga, politikos rekomendacijomis dėl jų sprendimo ir tolesnėmis priemonėmis, kurių imsis Komisija, konkrečiai atsižvelgiant į žalingą korupcinės veiklos poveikį vidaus rinkos veikimui.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

49

1

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Michał Boni, Caterina Chinnici, Ignazio Corrao, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Roberta Metsola, Claude Moraes, József Nagy, Péter Niedermüller, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Pál Csáky, Daniel Dalton, Dennis de Jong, Gérard Deprez, Anna Hedh, Petr Ježek, Emil Radev, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Elissavet Vozemberg-Vrionidi


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michał Boni, Elmar Brok, Richard Corbett, Pascal Durand, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gerolf Annemans, Ashley Fox, Sven Giegold, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jérôme Lavrilleux, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Laura Agea


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz

ECR

Ashley Fox, Kazimierz Michał Ujazdowski

EFDD

Laura Agea

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

NI

Diane James

PPE

Michał Boni, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Jérôme Lavrilleux, Paulo Rangel

S&D

Richard Corbett, Ramón Jáuregui Atondo, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jo Leinen, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel

VERTS/ALE

Pascal Durand, Sven Giegold

2

-

PPE

Elmar Brok, Rainer Wieland

2

0

ENF

Gerolf Annemans

PPE

Markus Pieper

 

Galutinio balsavimo ir balsavimo ketinimų pataisymai

+

Gerolf Annemans

-

 

0

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Atnaujinta: 2017 m. gegužė 16 d.Teisinis pranešimas