Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2004/2151(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0086/2005

Pateikti tekstai :

A6-0086/2005

Debatai :

PV 27/04/2005 - 7

Balsavimas :

PV 28/04/2005 - 9.13

Priimti tekstai :

P6_TA(2005)0150

Priimti tekstai
PDF 519kWORD 240k
Ketvirtadienis, 2005 m. balandžio 28 d. - Briuselis
Žmogaus teisės pasaulyje 2004 m. ir ES politika
P6_TA(2005)0150A6-0086/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo dėl žmogaus teisių pasaulyje 2004 m. ir ES politikos šiuo klausimu (2004/2151(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į visas su tuo susijusias tarptautines žmogaus teisių priemones,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto įsigaliojimą 2002 m. liepos 1 d. bei į savo rezoliucijas, susijusias su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (toliau – TBT)(1),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11, 13 ir 19 straipsnius bei į Europos bendrijos steigimo sutarties 177 ir 300 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į AKR ir ES Partnerystės susitarimą(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl taikos ir orumo Vidurio Rytuose(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijos 61-osios sesijos Ženevoje(5),

–   atsižvelgdamas į šeštąjį ES metinį pranešimą dėl žmogaus teisių,

–   atsižvelgdamas į pirmą ir antrą Jungtinių Tautų vystymo programos arabų šalių žmogaus teisių raidos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į EP darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0086/2005),

A.   kadangi šia rezoliucija nesiekiama apimti viską, joje išskiriamos dvi dalys: pirmojoje pagal geografines vietoves apžvelgiami svarbiausi pasiekimai žmogaus teisių srityje už ES ribų, antrojoje aptariami aštuoni pagrindiniai teminiai klausimai, kurie ES bus svarbūs ateinančiais metais,

Įvairių šalių problemos
Šalys kandidatės

1.   primena specialiuose išsamiuose pranešimuose dėl stojančių šalių bei šalių kandidačių (Bulgarijos, Rumunijos ir Turkijos) pateiktas savo išvadas ir sveikina jas padarius pažangą žmogaus teisių srityje, tačiau primena, kad reikia dar daug ką nuveikti; todėl ragina šalis tęsti ir padvigubinti savo pastangas šioje srityje;

Vakarų Balkanai

2.   patvirtina, kad Europos Parlamentas ir toliau turėtų dirbti siekdamas užtikrinti žmogaus teises Voivodinoje ir Kosove;

3.   ragina Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją užtikrinti teisingus karo nusikaltimų teismo procesus; primena šioms šalims jų pareigą visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Tribunolu Buvusiajai Jugoslavijai (toliau – TBTJ);

4.   primena Serbijai ir Juodkalnijai, kad svarbu užtikrinti žmogaus teises ir teisinės valstybės principus ir ypač būtinybę pasmerkti ir teisiškai nagrinėti visus netoleravimo ir smurto tautiniu pagrindu veiksmus;

ES kaimynystė ir Vidurio Rytai

5.   pritaria, kad, siekiant didinti pagarbą žmogaus teisėms kaimyninėse šalyse ir Viduržemio jūros regione, šiose šalyse reikia sukurti nepriklausomas, atviras pilietinėms visuomenėms institucijas, kurios užtikrintų pasirašytuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose numatytų teisių veiksmingą įgyvendinimą;

6.   reikalauja kuo labiau gerbti moterų ir mažumų teises bei žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, gerbti žmogaus teises baudžiamojo persekiojimo sistemoje ir panaikinti kankinimus bei mirties bausmę šalyse, su kuriomis ES pasirašė asociacijos susitarimus ir derasi dėl bendrų veiksmų planus;

7.   tikisi, kad Barselonos proceso kontekste daugiau pastangų bus skiriama skatinti gerbti moterų teises; šiuo atžvilgiu reikalauja parengti regioninį veiksmų planą, skirtą didinti moterų teises ir lyčių lygybę, atsižvelgiant į JT vystymo programos ataskaitą; ragina visas Barselonos proceso valstybes panaikinti bet kokias išlygas, susijusias su Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

8.   pabrėžia, kad šio regiono šalys turi siekti pažangos žmogaus teisių srityje, ypač bendradarbiaudamos su TBTJ; vykdyti veiksmingą politiką, kad būtų grąžinti pabėgėliai ir perkeltieji asmenys; gerbti mažumų teises; vykdyti aktyvią kovos su prekyba žmonėmis politiką;

9.   ragina visas kaimynines ES šalis, dėl šios kaimynystės bendraujančias su ES politikos, prekybos ir socialinės srities klausimais, pripažinti, kad siekiant tęsti ekonomikos ir socialinės srities reformų procesą būtina priimti nuostatas, kuriomis pagal tarptautinius žmogaus teisių teisę būtų skatinami ir įgyvendinami žmogaus teisių ir demokratijos standartai;

10.   palankiai vertina naujai išrinkto Ukrainos prezidento tvirtą pareiškimą laikytis žmogaus teisių standartų ir 2005 m. vasario mėn. kreipimąsi Strasbūre į EP, palankiai vertina tai, kad per prezidento rinkimus Ukrainoje buvo laikomasi teisinės valstybės principų, ir skatina Ukrainą rinktis atvirumo ir demokratijos kelią, kuris yra būtinas pagrindą siekiant plačiausia prasme visiems šalies piliečiams užtikrinti žmogaus teises; ragina naująją vyriausybę vykdyti reformas teisės ir politikos srityse, kuriomis visoje Ukrainoje būtų užtikrinama spaudos ir žiniasklaidos laisvė, nutraukti kankinimus ir neleistiną teisėtvarkos pareigūnų elgesį, po sulaikymo užtikrinti neatidėliotiną teisinės konsultacijos galimybę ir kovoti su korupcija;

11.   ragina Baltarusiją suteikti pilietines ir politines teises visiems piliečiams; ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti susidorojimą su politiniais oponentais, sustabdyti savavališkus suėmimus ir įkalinimus; remia Baltarusijos žurnalistų asociacijos veiklą, apdovanotą A. Sacharovo premija už pastangas teikti Baltarusijos piliečiams objektyvią informaciją ir rodyti nešališkus reportažus; ragina Baltarusijos valdžios institucijas leisti plėtoti įvaikinimo politiką su ES šalimis bei supaprastinti vizų režimą, leidžiantį tęsti atostogų programas nukentėjusiems nuo Černobylio branduolinės katastrofos vaikams;

12.   pripažįsta pastaruosius rinkimus Moldovoje; pabrėžia ES Tarybos susirūpinimą, kad per rinkimus nepavyko įvykdyti kai kurių, iki galo konkurencingą rinkimų procesą užtikrinančių įsipareigojimų, ypač teisingos prieigos prie žiniasklaidos priemonių ir bešališko kampanijų nušvietimo spaudoje; ragina naują Moldovos vyriausybę išnagrinėti pranešimus apie įtariamus kankinimus ir neleistiną policijos elgesį su nukentėjusiais, taip pat ir su nepilnamečiais, ir pagerinti šalies kalėjimų sąlygas; ragina vykdyti reformas siekiant geriau taikyti teisinės valstybės principus ir institucijose pašalinti korupciją; ragina Moldovą užkirsti kelią prekybai žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, įskaitant seksualinio išnaudojimo tikslais parduodamas moteris, ir nelegaliai prekybai transplantavimui skirtais žmonių organais; ragina valdžios institucijas užtikrinti politinę pusiausvyrą valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje; mano, kad opozicijai priklausančių parlamento narių areštai ir kiti prieš taikius demonstrantus nukreipti veiksmai yra akivaizdūs pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, pvz., saviraiškos, suvienijimų ir susirinkimų laisvės, pažeidimai; ragina vadinamąją Padniestrės Moldavijos Respubliką išlaisvinti likusius politinius kalinius;

13.   kviečia Ukrainą ir Moldovą užkirsti kelią kontrabandai į, iš ir per Uždniestrę, taip pat Rusiją užkirsti kelią kontrabandai iš Kaliningrado srities į Lietuvą bei Lenkiją ir sukurti veiksmingas programas kovai su korupcija muitinių, sienos apsaugos ir mokesčių tarnybų bei policijos darbe;

14.   džiaugiasi Maroko pastangomis gerinti anksčiau dėl žmogaus teisių pažeidinėjimų nukentėjusių žmonių padėtį, ypač įsteigtu Lygybės ir susitaikymo komitetu; pripažįsta teigiamus poslinkius siekiant uždrausti kankinimus ir atlyginti žmonėms, kurie yra nukentėję anksčiau; pritaria vykdomoms teisės reformoms, pvz., Šeimos kodeksui, kurį 2004 m. sausio mėn. priėmė Maroko parlamentas, ir įstatymo projektui kankinimus priskirti nusikalstamai veikai (2004 m. gruodžio mėn.); griežtai smerkia žurnalistų įkalinimus vadinamose šmeižimo bylose, prašo Maroko valdžios institucijas pataisyti baudžiamąjį kodeksą ir iš jo pašalinti įkalinimo bausmę už žiniasklaidos įstatymų pažeidimus; pažymi, kad Maroke galioja mirties bausmės moratoriumas ir ragina Maroko valdžios institucijas panaikinti mirties bausmę;

15.   su nerimu atkreipia dėmesį į pranešimus apie sacharavi tautos Vakarų Sacharos regione žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant žodžio laisvės, laisvo judėjimo srityse ir skatina Maroko ir Polisario frontą vadovautis tarptautiniu mastu pripažintu Beikerio planu; ragina Maroko ir Polisario frontą išlaisvinti visus karo belaisvius;

16.   skatina Maroką ir Alžyrą priimamus migrantus traktuoti humaniškai; pabrėžia, kad visos šios priemonės privalo visiškai atitikti tarptautinės humanitarinės teisės ir pabėgėlių įstatymus;

17.   ragina Alžyrą, kovojant su terorizmo grėsme, ir toliau atsižvelgti į savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir džiaugiasi šalyje tęsiamu reformų procesu; atkreipia dėmesį į tai, kad Alžyras turi toliau skatinti spaudos laisvę, nepriklausomos pilietinės visuomenės aktyvumą, politinės opozicijos laisvę, ir sveikina šalį su pastaraisiais pasiekimais šiuo aspektu; džiaugiasi, kad tęsiamas Alžyro vyriausybės ir ES dialogas dėl nelegalaus imigravimo; prašo Alžyrą pritarti JT darbo grupės dėl priverstinio ir netyčinio dingimo be žinios reikalavimui ir be žinios dingusių asmenų klausimą priskirti prioritetiniams;

18.   ragina Libiją išlaisvinti visus politinius kalinius; yra giliai susirūpinęs dėl Libijos įstatymų, draudžiančių politines partijas, asociacijas ir žiniasklaidą; pabrėžia, kaip svarbu gerbti tarptautines žmogaus teisių ir humanitarinės teisės konvencijas; kviečia ES paraginti Libijos valdžios institucijas suteikti leidimą tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms atvykti į Libiją ir atlikti tyrimus; ragina Libiją leisti tarptautiniams stebėtojams atvykti į šalį, nutraukti žiaurius migrantų išvarymus ir sulaikymus, ratifikuoti Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir pripažinti JTVPK mandatą;

19.   ragina Tunisą leisti steigtis nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms; ragina Tunisą nedelsiant pašalinti kliūtis naudotis lėšomis, kurias Europos Sąjunga pervedė žmogaus teisių organizacijoms, ypač Tuniso žmogaus teisių lygai skirtomis lėšomis;

20.   ragina Tunisą gerbti pagrindines teises, pvz., nuomonės, saviraiškos ir asociacijos laivę, ir toliau imtis visų reikiamų priemonių užpildyti likusias spragas siekiant įgyvendinti žmogaus teisių konvencijas ir į asociacijos sutartį įtraukti straipsnį apie žmogaus teises; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie nuolatinius žmogaus teisių gynėjų teisių pažeidinėjimus: priekabiavimu, gąsdinimu, šmeižimu, neteisėtais suėmimais ir fizine prievarta; todėl reikalauja ES atsižvelgti į visus šiuos aspektus sudarant Europos kaimynystės politikos (toliau – EKP) veiksmų planą ir atidžiai bei reguliariai vertinti žmogaus teisių pažangą šiose srityse;

21.   ragina vykstančiame ES ir Egipto dialoge skatinti stabilumą, vystymąsi ir žmogaus teises Europos ir Viduržemio jūros regione, kaip buvo pažymėta per Kaire vykusią Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių Parlamentinę Asamblėją; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad buvo išlaisvintas dr. Noor; ragina Egiptą teikti pirmenybę žmogaus teisių skatinimui; džiaugiasi, kad Egipte bus paminėtas aukščiausio lygio vadovų susitikimas Darfūro klausimu ir pripažįsta Egipto vyriausybės įsipareigojimą remti taiką Sudane; ragina Egiptą atšaukti nepaprastąją padėtį;

22.   pripažįsta, kad Palestinos vadovybės pasikeitimas atvėrė naujų galimybių teigiamiems pokyčiams regione, ir palaiko "Vidurio Rytų taikos kelio žemėlapį", kaip ilgalaikio sprendimo pagrindą; mano, kad norint pasiekti šį ilgalaikį sprendimą, būtinas visapusiškas JAV ir ES politinis palaikymas;

23.   ragina naująją Palestinos vadovybę ir toliau imtis visų reikalingų priemonių sustabdyti teroristinę veiklą prieš Izraelį, ypač pabrėžia būtinybę sustabdyti materialinę ir moralinę paramą savižudžiams sprogdintojams ir jų veiklą; remia ir skatina naujosios Palestinos vadovybės ligšiolines pastangas ir padarytą pažangą šioje srityje;

24.   pažymi Izraelio pastangas puoselėti naujus santykius tarp Palestinos ir Izraelio vadovybių; ypač sveikina priemones, kurių buvo imtasi pasitikėjimui stiprinti, pvz., paleisti kaliniai, paskelbta kariuomenės antpuolių pabaiga, liautasi naikinti palestiniečių namus ir skatinama politika, kuria siekiama nutraukti veiklą Gazos ruože; pripažįsta Izraelio teisę imtis priemonių, kad būtų užtikrintas šios šalies gyventojų saugumas; primena Izraeliui, kad taikant bet kokias prieš terorą nukreiptas priemones negalima ignoruoti žmogaus teisių;

25.   išreiškia susirūpinimą dėl didžiojoje Vakarų Kranto dalyje esančių apsauginių užtvarų ir skiriamųjų barjerų bei jų poveikio vietinių gyventojų žmogaus teisėms; reikalauja Izraelį liautis stačius šias apsaugines užtvaras (skiriamuosius barjerus); pažymi Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl apsauginės užtvaros (skiriamojo barjero); taip pat pažymi Izraelio Aukščiausiojo Teisingumo Teismo nutarimą (2004 m. birželio mėn.) ir Izraelio vyriausybės sprendimą ( 2005m. vasario mėn.);

26.   ragina Siriją gerbti žmogaus teises, ypač asociacijos laisvę ir yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad teroristų organizacijos gauna lėšų iš Sirijos; pritaria Sirijos užsienio reikalų ministro pareiškimui, kad pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1559(2004) iki 2005 m. balandžio 30 d. turi būti išvesta visa Sirijos kariuomenė, galutinai išgabenta karinė įranga ir žvalgybos pajėgos;

27.   ragina Sirijos vyriausybę nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius ir atšaukti nepaprastosios padėties įstatymą; tikisi, kad Sirija vadovauja įgyvendinant ir praktiškai vykdant savo įsipareigojimus žmogaus teisių ir laisvių srityje, ypač įsipareigojimą nutraukti kurdų diskriminavimą ir suteikti lygias galimybes moterims bei nutrauki prievartą prieš moteris; pabrėžia, kad yra labai daug savavališkų areštų ir įkalinimo atvejų, be to, plačiai paplitę kankinimai ir neleistinas elgesys, įskaitant elgesį su vaikais;

28.   smerkia mirties bausmės taikymą Saudo Arabijoje ir ragina vyriausybę liautis taikius šią bausmę, kuri šiuo metu taikoma labai dažnai; yra susirūpinęs, kad Saudo Arabijos įstatymai negina daugelio pagrindinių teisių ir kad labai ribojama laisvė reikšti savo mintis bei įsitikinimus;

29.   džiaugiasi neseniai įvykusiais vietiniais rinkimais, kurie yra žingsnis demokratijos link, tačiau smerkia lyčių segregaciją Saudo Arabijoje ir didžiulį moterų diskriminavimą bei jų laisvių suvaržymą, įskaitant teisę balsuoti; primena, kad Saudo Arabijoje moterims, kad galėtų keliauti, vis dar reikia gauti raštišką vyriškos lyties giminaičio leidimą ir kad dažnai tais atvejais, kai su moterimis blogai elgiamasi ar jos patiria giminaičių vyrų smurtą, jos neturi jokių skriaudos atsiteisimo priemonių;

30.   pripažįsta sunkumus, su kuriais susidūrė naujosios valdžios institucijos Irake, norėdamos įkurti teisinę valstybę su ten dislokuotų karinių pajėgų pagalba ir išreiškia susirūpinimą dabartine padėtimi; džiaugiasi Irako žmonių ryžtu ir drąsa per neseniai vykusią rinkimų kampaniją ir balsavimą, kuriuo jiems ir jų šaliai suteikta geresnės demokratinės ateities perspektyva; tikisi, kad netrukus, bendradarbiaujant su tautinėmis mažumomis, bus parengtas naujos demokratinės Konstitucijos projektas; pareiškė savo palaikymą dėl rinkimų ir tikisi, kas jie bus sėkmingi ir taip bus išrinkta teisėta Irako vyriausybė; ragina Komisiją dar labiau paremti Irako valdžios institucijas; ragina Jungtines Tautas aktyviau įsitraukti į veiklą Irake; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie besitęsiančius kankinimus ir šiurkštų elgesį su kaliniais Irako kalėjimuose; atkreipia dėmesį į pavojingas sąlygas, kuriomis Irake toliau dirba žurnalistai ir smerkia tebesitęsiančius žmonių grobimus; ragina nedelsiant išlaisvinti visus pagrobtus asmenis ir griežtai smerkia barbarišką įkaitų ėmimą, egzekucijas ir savižudžių vykdomus sprogdinimus; dar kartą smerkia, kad Irako valdžios institucijos ar užsienio šalių karinis personalas kankina Irako karo belaisvius ir kitaip nežmoniškai ar žeminamai su jais elgiasi;

31.   ragina Iraną įsitraukti į žmogaus teisių dialogą su ES; yra labai susirūpinęs, kad per pastaruosius dvejus metus žmogaus teisių padėtis (išbraukta) pablogėjo ir ragina Irano valdžios institucijas įsipareigoti pakreipti šią tendenciją priešinga linkme; smerkia tai, kad labai padidėjo žmogaus teisių pažeidimų, kad ypač daugėja pranešimų apie viešai vykdomą mirties bausmę (išbraukta) ir plakimą rimbu; palankiai vertina užmėtymo akmenimis memorandumą ir ragina Irano parlamentą priimti teisės aktus, kuriais šis bausmės būdas būtų be išimčių draudžiamas; pažymi Irano valdžios institucijų garantijas, kad nebebus vykdomos mirties bausmės nepilnamečiams, ir ragina valdžios institucijas priimti siūlomus teisės aktus, kuriais draudžiama bausti mirties bausme nepilnamečius nusikaltėlius; minėtas draudimas turi galioti ir po to, kai nusikaltusiam asmeniui sueina 18 metų; pažymi Irano valdžios institucijų garantijas, susijusias su amputavimo bausmės uždraudimu; ragina Tarybą ir Komisiją nuodugniai stebėti, ar Iranas laikosi įsipareigojimo uždrausti vykdyti minėtas tris bausmes, t. y. užmėtymo akmenimis, nepilnamečiams vykdomą mirties bausmę ir amputavimo bausmę; yra susirūpinęs dėl didžiulio areštų, ypač jaunų žmonių ir moterų, pateikus neaiškų ar nereikšmingą kaltinimą, skaičiaus; išreiškia gilų susirūpinimą, kad (išbraukta) neseniai dėl netinkamo seksualinio elgesio nepilnamečiui buvo įvykdyta mirties bausmė; smerkia Iraną dėl jo vykdomos žeminančios žurnalistų ir kibernetinių disidentų areštų ir įkalinimų politikos ir dėl to, kad užgniaužiama spaudos ir žiniasklaidos laisvė; ragina Iraną liautis remti teroristų organizacijas;

32.   prašo būti pilnaverčiu partneriu visapusiškai peržiūrint Europos ir Viduržemio jūros valstybių partnerystę ir pateikti ministrams rezultatus kitame, Liuksemburge įvyksiančiame Europos ir Viduržemio jūros valstybių susitikime;

33.   dar kartą ragina visas Europos ir Viduržemio jūros valstybių asociacijos sutartis pasirašiusias šalis įtraukti straipsnį apie žmogaus teises į veiksmų programą, kuria siekiama sustiprinti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms, ir numatyti mechanizmą, skirtą reguliariai vertinti, kaip laikomasi atitinkamų Asociacijos susitarimų 2 straipsnio;

34.   yra įsitikinęs, kad Europos iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms privalo atlikti lemiamą vaidmenį skatinant pamatines ES vertybes Barselonos procese; atsižvelgdamas į tai, ragina sustiprinti jos veiklą Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse siekiant remti pilietinės visuomenės ir nepriklausomų nevyriausybinių veikėjų plėtrą ir vienijimąsi;

Kaimyninė Rusija

35.   apgailestauja ir smerkia piktinančius teroristų veiksmus 2004 m. Rusijos Federacijoje, ypač tragiškus nepamirštamus teroro aktus Beslane, kurių metu nukentėjo vaikai;

36.   pripažįsta, kad Rusija susiduria su ekstremistų grasinimais dėl galimų teroro aktų, palaiko Rusijos pastangas kovojant su terorizmu, tačiau primygtinai reikalauja, kad šioje veikloje būtų gerbiamos žmogaus teisės;

37.   ragina Rusiją imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų nutraukti Rusijos pajėgų Čečėnijoje vykdomi žudymai be teismo, dingimai be žinios ir kankinimai kardomojo kalinimo metu, apie kuriuos gaunama daug pranešimų; ragina Rusiją netrukdyti susisiekti su humanitarinėmis organizacijomis, žiniasklaidos korespondentais ir žmonių teisių gynėjais bei stebėtojais Čečėnijoje; pakartoja savo prašymą ieškoti ilgalaikio Čečėnijos problemų politinio sprendimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į žmogaus teises ir pripažįstama Rusijos Federacijos teritorinis vientisumas;

38.   primena Rusijai jos įsipareigojimus pagal tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas; yra susirūpinęs, kad pastaraisiais Rusijos įstatymais, pvz., tiesioginių gubernatorių rinkimų panaikinimas, valstybės faktinės kontrolės išplėtimas daugumai televizijos stočių, viešų demonstracijų teisę ribojantys įstatymai ir įstatymų dėl nuosavybės ir investuotojo teisių taikymas atgaline data, gali būti ribojamos žmogaus, piliečių ir politinės teisės;

39.   primena Rusijai jos, kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pasirašiusios šalies, įsipareigojimus, būtent: gerbti ir skatinti demokratijos bei teisinės valstybės principus, organizuoti laisvus ir sąžiningus rinkimus, užtikrinti sveiką politinę įvairovę, alternatyvius informacijos šaltinius, teisę vienytis į asociacijas, laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus ir laisvę į skaidrų bei nediskriminuojantį nepriklausomų teismų teisės taikymą;

40.   prašo Rusijos palengvinti žmogaus teisių stebėtojų lankymąsi bet kurioje šalies dalyje;

41.   kviečia Rusijos vyriausybę apsaugoti visus žmogaus teisių aktyvistus ir organizacijas nuo vietinės valdžios persekiojimo visose šiaurės Kaukazo respublikose;

42.   ragina Rusijos vyriausybę užtikrinti teismų nepriklausomumą ir laikytis principų, kuriais užtikrinamas sąžiningo, nepolitizuoto verslo sektoriaus kaip demokratinėse ES šalyse egzistavimas;

Azija

43.   palankiai vertina tai, kad Kazachstano vyriausybė įvedė mirties bausmės vykdymo moratoriumą, o Kirgizija pratęsė savąjį moratoriumą; ragina abiejų šalių vyriausybes ir parlamentus formaliai panaikinti mirties bausmę; skatina abi vyriausybes suteikti politinėms partijoms daugiau galimybių registruotis ir dalyvauti rinkimuose; ragina abi šalis sudaryti sąlygas pusiausvyrai žiniasklaidoje ir spaudos laisvei;

44.   ragina Uzbekistano vyriausybę po to, kai ji prisiėmė įsipareigojimą panaikinti mirties bausmę, imtis konkrečių veiksmų, pvz., paskelbti mirties bausmės ir mirties bausmės vykdymo moratoriumą; palankiai vertina 2003 m. padarytas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis draudžiamas kankinimas ir netinkamas elgesys kalėjimuose bei numatomas baudžiamasis persekiojimas už tokių priemonių naudojimą; ragina Uzbekistaną iš tiesų įgyvendinti šias pataisas ir išlaisvinti visus likusius politinius kalinius; primygtinai reikalauja įsteigti nepriklausomų teismų sistemą; palankiai vertina neseniai prisiimtą vyriausybės įsipareigojimą atlikti esminę reformą, kuria taip pat būtų stiprinamas teismų sistemos nepriklausomumas ir nutraukta spaudos cenzūra;

45.   ragina Tadžikistano vyriausybę liautis stiprinti valdžią prieš šių metų parlamento rinkimus ir leisti opozicinėms partijoms registruotis dalyvauti rinkimuose;

46.   ragina Turkmėnistaną visiems savo piliečiams suteikti tikrą politinę laisvę, įskaitant ir laisvę reikšti savo įsitikinimus; skatina Turkmėnistaną nutraukti savavališkus sulaikymus ir įkalinimus, taip pat politinių oponentų įžeidinėjimus;

47.   palankiai vertina Afganistane įvykusių rinkimų teigiamus rezultatus ir skatina naująją H. Karzai vyriausybę tęsti šiuolaikišką pertvarkos politiką, ypač daug dėmesio skiriant žmogaus teisių garantijoms visiems piliečiams; ypač smerkia barbarišką įkaitų grobimą ir nekaltų žmonių žudymą;

48.   palankiai vertina faktą, kad Afganistane ir Maldyvuose įkurti žmogaus teisių komitetai; atsižvelgdamas į šį faktą, ragina abiejų minėtų šalių vyriausybes prisiminti, kad šiuos komitetus reikia remti finansiškai, tačiau reikia sudaryti sąlygas jiems dirbti nepriklausomai;

49.   pritaria įvairiems teigiamiems pokyčiams žmogaus teisių srityje Pakistane: bendro tautinių mažumų elektorato įkūrimui, Informacijos laisvės akto priėmimui ir vietų moterims Nacionalinėje Asamblėjoje paskyrimui; pripažįsta, kad Pakistanas turi išskirtinę atsakomybę, susijusią su veikla prieš terorizmą ir politiniais sunkumais, kurie atsiranda dėl šios atsakomybės, tačiau primygtinai reikalauja bet kokiose kovos su terorizmu priemonėse neignoruoti žmogaus teisių klausimų, ypač susijusių su sulaikymu ir įkalinimu; apgailestauja, kad Prezidentas Pervez Musharraf nenori vykdyti savo įsipareigojimo atskirti valstybės vyriausybę nuo karinės valdžios, nors toks atskyrimas yra normalios demokratijos, kai kariuomenė tarnauja demokratiškai išrinktai valdžiai, skiriamasis bruožas;

50.   pripažįsta, kad Indija yra didžiausia veikianti demokratija pasaulyje ir pritaria žmogaus teisių srityje padarytai pažangai; vis dėlto, yra susirūpinęs dėl besitęsiančio Indijos visuomenės diskriminavimo priklausymo kastoms, socialiniu ar išpažįstamos religijos pagrindu; mano, kad Indijos vyriausybė privalo toliau skatinti socialines permainas kaimo vietovėse, kadangi čia dažniausiai pasireiškia minėti diskriminavimo atvejai;

51.   palankiai vertina pastarąjį teigiamą Pakistano ir Indijos dialogą dėl Kašmyro; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad Indijos karinių ir policijos pajėgų darbuotojai pažeidžia žmogaus teises Kašmyro regione; ragina Indijos vyriausybę užtikrinti, kad teismų institucijos skubiai išnagrinėtų visus pranešimus apie tokius pažeidimus; griežtai smerkia bet kokius terorizmo ir smurto atvejus regione ir pažymi, kad Pakistanas atsakingas už tai, kad būtų dedamos tvirtos pastangos siekiant padėti sustabdyti tokią veiklą; reikalauja, kad į Kašmyro regioną būtų leidžiama atvykti žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijoms;

52.   palankiai vertina pagerėjusią žmogaus teisių padėtį Šri Lankoje, bet išreiškia susirūpinimą dėl Tamilų Elamo "Išsivadavimo tigrų" praktikos žudyti ir grobti kitų tamilų politinių grupių narius ir verbuoti vaikus;

53.   ragina Bangladešo vyriausybę laikytis šios šalies Aukščiausiojo teismo duotų nurodymų vengti netinkamai taikyti įstatymines priemones sulaikant opozicijos demonstracijose dalyvaujančius asmenis bei nemalšinti taikių politinių protesto akcijų sulaikant ir kankinant jų dalyvius; ragina Bangladešo vyriausybę nutraukti nusikalstamus sukarinto greitojo reagavimo padalinio vykdomus veiksmus, kurių metu buvo neteisėtai žudoma; ragina Bangladešo vyriausybę imtis prevencijos priemonių kovojant su sukarintomis musulmonų grupuotėmis, kurios skleidžia prievartą ir baimę Bangladešo kaimo vietovėse;

54.   vis dar yra susirūpinęs, kad Laose ir Vietname, vienpartinio valdymo šalyse, toliau slopinamos etninės ir religinės mažumos, demokratijos ir žmogaus teisių aktyvistai, ir ragina abiejų šalių valdžias puoselėti laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, susirinkimų ir religijos laisvę;

55.   smerkia vietinių montanjarų tautybės gyventojų žmogaus teisių pažeidimus Vietname ir ragina valdžią panaikinti bet kokios formos diskriminavimą visų mažumų atžvilgiu;

56.   mano, kad Kambodžos Nacionalinės asamblėjos panaikintas Rainsy, Poch ir Channy politinis imunitetas yra rimtas demokratinių principų pažeidimas ir ragina Kambodžos valdžios institucijas nutraukti bet kokios formos demokratinės opozicijos šioje šalyje persekiojimą; tačiau skatina Kambodžą pradėti tikras demokratines reformas, kurios suteiktų pagrindą siekiant užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi ir pašalintų nuolatinius rimtus trūkumus; ragina Kambodžą siekti pažangos keičiant savo teisinę sistemą ir stiprinti kovą su nelegalia prekyba moterimis ir vaikais; atsižvelgdamas į tai skelbia faktą, kad anksčiau iš vergijos išvaduoti 91 moterys ir vaikai yra pagrobti Phnom Pehne ir reikalauja nedelsiant juos išlaisvinti;

57.   ragina Birmos vyriausybę žengiant pirmąjį žingsnį tautos valia įkurti valstybę, liautis drausti teisėtą ir demokratinę politinę veiklą; ragina vyriausybę nedelsiant išlaisvinti opozicijos lyderę Aung San Suu Kyi – A. Sacharovo premijos laureatę, ir 75 metų žurnalistę Win Tin, Aung Suu Kyi patarėją;

58.   palankiai vertina faktą, kad Kinija įsitraukia į dialogą su ES dėl žmogaus teisių; prašo valstybių narių vyriausybes, Komisiją ir Kiniją pasinaudoti šiuo dialogu, kaip galimybe vykdyti pokyčius Kinijos vidaus politikoje, kuri vis dar kelia problemų žmogaus teisės srityje, ypač dėl mirties bausmės taikymo ir draudžiamos susirinkimų bei religijos laisvės; pabrėžia, kad stiprėjantys prekybos santykiai turi priklausyti nuo žmogaus teisių reformų; yra susirūpinęs neseniai Tarybos visiškai pakeista ES politika dėl ginklų pardavimo Kinijai embargo ir primygtinai rekomenduoja nepanaikinti ginklų embargo, kol nebus padaryta didesnės pažangos žmogaus teisių klausimais; ragina Kinijos valdžios institucijas iš naujo oficialiai įvertinti įvykius Tiananmenio aikštėje, paskelbti politinių kalinių sąrašą ir besąlygiškai juos išlaisvinti; yra susirūpinęs dėl to, kaip Tibete ir Šindžiange (Xinjiang) elgiamasi su žmonėmis, siekiančiais susirinkimų ir religijos laisvės;

59.   smerkia tai, kad 2005 m. vasario 1 d. valdžią užgrobė karalius Gyanendra ir Karališkoji Nepalo armija, ir griežtą cenzūros įstatymą; nerimauja dėl gausėjančių pranešimų apie visoje šalyje be žinios dingusius asmenis ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynimo aktyvistus, žurnalistus, opozicijos politinių partijų ir pilietinės visuomenės grupes; smerkia rimtus partizanų piktnaudžiavimus, vykdomus per konfliktą, niokojantį kraštą nuo 1999 m.; ragina karalių atkurti demokratišką valdymą ir bendravimą, išlaisvinti visus politinius vadovus ir žmogaus teisių gynėjus ir gerbti laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus ir susirinkimų laisvę;

60.   palaiko Indonezijos 2004 m. rugsėjo mėn. įvykusius pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus; nerimauja dėl pranešimų apie Indonezijos karinių pajėgų ir sukilėlių grupių nuolatinius šiurkščius pažeidimus prieš civilius asmenis karinių operacijų metu Papua ir Aceh provincijose; išreiškia viltį, kad po niokojančio cunamio pradėtas atstatymo procesas padės siekti susitaikymo ir taikaus sambūvio pažangos ir kartu užbaigti užsitęsusį Aceho konfliktą; ragina Indonezijos valdžios institucijas iki galo ištirti ir patraukti teisminėn atsakomybėn asmenis, atsakingus už žmogžudystes ir kitus žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus, ir užtikrinti, kad Indonezijoje iš tiesų būtų gerbiamos 1998 m. gruodžio mėn. JT Generalinės Asamblėjos priimtos deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos nuostatos;

61.   ragina Šiaurės Korėją pripažinti, kad jos gyventojai kenčia nuo Šiaurės Korėjos režimo priespaudos, ir pradėti realią pertvarką visais lygmenimis siekiant įgyvendinti reformas, kuriomis būtų pripažįstama būtinybė gerbti žmogaus teises; pažymi, kad pagal metinį pasaulio spaudos laisvės rodiklį Šiaurės Korėja išvardyta kaip blogiausia šalis visame pasaulyje; smerkia Šiaurės Korėjos režimo pareiškimą, kad ji nedalyvaus rengiant daugiašalį pagrindų planą dėl derybų (šešių šalių derybų);

Afrika

62.   pabrėžia sunkią daugybės Afrikos šalių piliečių, užsikrėtusių sunkiomis pandeminėmis ligomis, ypač ŽIV (AIDS), padėtį; pripažįsta, kad buvo padaryta pažanga tam tikrose Afrikos šalyse, pvz., Ugandoje; ragina Komisiją padėti Jungtinėms Tautoms kartu su Afrikos Sąjunga plėtoti visapusę strategiją siekiant sustabdyti ir sumažinti pandeminių ligų, ypač ŽIV (AIDS), viruso plitimą; dar kartą patvirtina, kad kiekvienas žmogus turi teisę į sveikatos priežiūrą ir gydymą; ragina valstybes nares ir Komisiją kovą su užkrečiamomis ligomis ir ypač su plintančia ŽIV(AIDS) pandemija priskirti didžiausiems politiniams ir finansiniams savo vystymo politikos prioritetams;

63.   mano, kad Afrikoje į pietus nuo Sacharos reikia skubiai formuoti visapusį požiūrį į ŽIV/AIDS, jei iki 2015 m. norima sustabdyti ir sumažinti AIDS plitimą;

64.   giliai smerkia faktą, kad už įvairiose Afrikos dalyse vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir už atsakingus postus užimančių asmenų veiksmus lieka nenubaustų; ragina Afrikos Sąjungą išnagrinėti tokius atvejus ir glaudžiau bendradarbiauti su TBT, kad pakeistų šią padėtį (žr. TBT skyrių);

65.   susirūpinęs dėl blogėjančios padėties Gambijoje, kuri pasireiškia spaudos laisvės pažeidimais, ir ragina pradėti tyrimą dėl žurnalisto Deyda Hydara nužudymo 2004 m.;

66.   išreiškia gilų susirūpinimą dėl nesenų įvykių Dramblio Kaulo Krante, po kurių civiliai gyventojai tapo rasistinių išpuolių aukomis; ragina kariaujančias Dramblio Kaulo Kranto grupuotes gerbti visų piliečių žmogaus teises;

67.   giliai susirūpinęs dėl coup d'état, kuris leido Faure Gnassingbé būti paskirtu Togo Prezidentu po tėvo mirties pažeidžiant demokratijos taisykles; ragina Togo valdžios institucijas sukurti būtiną institucijų sistemą, kad būtų užtikrinti laisvi ir nešališki prezidento rinkimai bei grįžti prie Konstitucijoje numatytos tvarkos ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, be kurių bendradarbiavimas su Europos Sąjunga nebus atnaujintas;

68.   džiaugiasi dėl sumažėjusio mirties bausmių, skiriamų sharia teismuose Nigerijoje, skaičiaus, bet yra susirūpinęs, kad dauguma teismų toliau taiko sharia įstatymą; mano, kad Nigerija turi laikytis tarptautinių standartų;

69.   nerimauja dėl pranešimų apie tai, kad Eritrėjos vyriausybė vis dar persekioja krikščionių mažumas visame regione; susirūpinęs pažymi, kad Eritrėja tebėra vienos politinės partijos valstybė, ir nėra numatyta jokios rinkimų datos; prašo nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir šalyje sulaikytus žurnalistus; ragina Eritrėjos institucijas pasirūpinti tuo, kad žmogaus teisės ne silpnėtų, o būtų stiprinamos;

70.   pažymi, kad nuo 2001 m. rugsėjo mėn. 10 nepriklausomų žurnalistų buvo areštuoti Asmare; vienas iš jų yra Švedijos pilietis David Isaak, kuriam nebuvo pateikti kaltinimai ir kuris vis dar yra įkalintas; ragina Eritrėjos valdžią išlaisvinti įkalintus žurnalistus ir panaikinti privačios spaudos draudimą;

71.   pripažįsta ir palaiko tai, kad buvo pasirašyta nauja taikos sutartis tarp Pietų ir Šiaurės Sudano pajėgų, kuria buvo užbaigtas du dešimtmečius trukęs pilietinis karas, kurio metu buvo siaubingai pažeidinėjamos žmogaus teisės; reikalauja, kad minėtos pusės laikytųsi visų protokolų dėl suderintos taikos;

72.   ragina Sudano vyriausybę nedelsiant nutraukti bet kokį bendradarbiavimą arba kolaboravimą su arabų milicija, vadinamąja Janjaweed milicija, kuri imasi smurto prieš didžiąją visuomenės dalį, įskaitant piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis, karo nusikaltimus bei nusikaltimus prieš žmoniją Vakarų Sudano Darfuro regione; palankiai vertina Komisijos tyrimo ataskaitą ir remia jos išvadas ir rekomendacijas; primygtinai reikalauja, kad Sudano vyriausybė, sudariusi koaliciją su Afrikos Sąjunga, priimtų tvirtą ir galutinį sprendimą dėl išpuolių nutraukimo prieš visų šalių neginkluotus civilius gyventojus ir nuginkluotų Janjaweed miliciją; ragina Sudano vyriausybę parodyti norą derėtis dėl taikos su sukilėliais Darfūre;

73.   ragina ES imtis planuotų sankcijų prieš Sudano vyriausybę, kol bus įsitikinta, kad tikrai nebevykdoma gyventojų etninio valymo politika ir masinės žudynės; džiaugiasi JT Saugumo Tarybos sprendimu perduoti Darfūro padėties sprendimo klausimą TBT, siekiant užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems ir užbaigti nebaudžiamumą, kuris karaliauja, ir užkirsti kelią kitiems nusikaltimams; tačiau apgailestauja, kad šioje Saugumo Tarybos rezoliucijoje numatyta, jog valstybių, kurios nėra pasirašiusios TBT statuto, piliečiai, įtariami įvykdę tarptautinius nusikaltimus Darfūre turi būti išimties tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn jų šalių teismuose;

74.   vis dar yra susirūpinęs dėl didelio incidentų skaičiaus rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje, ypač Ituri, Šiaurės ir Pietų Kivu provincijose, Maniemoje ir Šiaurės Katangoje; ypač smerkia vyriausybės pajėgas ir sukilėlių kovotojus, kurie 2004 m. birželio mėn. kartu vykdė karo nusikaltimus Pietų Kivu provincijos Bukavu mieste;

75.   sveikina Ruandoje teigiama linkme pasistūmėjusį atkūrimo ir taikinimosi procesą; ragina Ruandą įdėti daugiau pastangų užkertant kelią žmogaus teisių pažeidimams ir siekiant ilgalaikės taikos Centrinėje Afrikoje; sunerimęs dėl padaugėjusių išpuolių prieš civilinės visuomenės organizacijas, bažnyčias ir mokyklas Ruandoje ir labai susirūpinęs dėl to, kad daug teisėjų ir teismo pareigūnų buvo priversti atsistatydinti dėl vadinamųjų juridinių reformų;

76.   smerkia visais įmanomais būdais masines žudynes Gatumga pabėgėlių stovykloje Burundyje; ragina Burundžio vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę dėti didžiausias pastangas siekiant sugauti nusikaltėlius ir atiduoti teismui; remia Burundžio pereinamojo laikotarpio procesą; palankiai vertina suplanuotus rinkimus kaip svarbų žingsnį pereinamojo laikotarpio procese;

77.   labai nerimauja dėl ypač blogos humanitarinės būklės Šiaurės Ugandoje, kur dėl Lordo pasipriešinimo armijos sukilimo lyderio Joseph Kony veiksmų didžioji gyventojų dalis tebėra pabėgėlių stovyklose; smerkia žiaurius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant didelio masto grobimus, vaikų luošinimą ir prievartavimą regione, kuriuos vykdo Lordo pasipriešinimo armijos sukilėliai;

78.   pritaria Angolos vyriausybės pareiškimui organizuoti parlamento rinkimus 2006 m. pabaigoje; yra susirūpinęs dėl ginkluoto konflikto Kabinda regione ir dėl pranešimų apie Angolos ginkluotųjų pajėgų pažeidimus prieš civilius asmenis;

79.   protestuoja prieš Zimbabvės vyriausybės veiksmus, skatinančius rasinį susiskirstymą ir blogą ekonomikos valdymą; yra susirūpinęs, kad tokia politika veda šalį į katastrofą; su nerimu pažymi, kad pastaruoju metu žymiai smunka maisto pramonė, o NVO susiduria su sunkumais, kai reikia pagalbos; ragina vyriausybę liautis spaudus politinę opoziciją, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir užtikrinti, kad bus surengti nepriklausomi ir teisingi rinkimai, dalyvaujant garbingiems tarptautiniams stebėtojams;

80.   išlieka susirūpinęs, kad Pusiaujo Gvinėjoje politiniai kaliniai vis dar yra sulaikyti dėl prisipažinimų, išgautų kankinant, ir kad politinės opozicijos nariai yra kalinami be kaltinimų ir be teismo;

Šiaurės ir Pietų Amerika

81.   ragina Kubos vyriausybę pripažinti laisvų susirinkimų teisę ir žodžio laisvę ir nedelsiant atnaujinti neoficialų mirties bausmės moratoriumą; dar kartą pasmerkia mirties bausmės paskyrimą trims lėktuvo užgrobėjams bei politinių oponentų įkalinimą, reikalauja nedelsiant juos paleisti; ragina Kubos valdžios instancijas leisti A. Sacharovo premijos laureatui Oswaldo Payá priimti Europos Parlamento kvietimą; ir smerkia skubų Tarybos strategijos pakeitimą ir sankcijų panaikinimą;

82.   ragina Jamaikos vyriausybę imtis efektyvių veiksmų neleisti saugumo pajėgoms žudyti žmonių be teismo; taip pat ragina Jamaikos vyriausybę panaikinti Nusikaltimų asmenims įstatymo 76, 77 ir 79 skirsnius, kuriuose suaugusių vyrų lytiniai santykiai laisva valia priskiriami baudžiamosioms veikoms ir kurie naudojami siekiant pateisinti nepriimtiną priekabiavimą, ypač prie asmenų, šviečiančių ŽIV(AIDS) klausimais; prašo Jamaikos vyriausybę aktyviai kovoti su paplitusia homofobija;

83.   palaiko Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos nuomonę, kuomet 2004 m. spalio mėn. buvo išreikštas didžiulis susirūpinimas dėl žmogaus teisių ir humanitarinių sąlygų Haityje;

84.   susirūpinęs dėl didelio Gvatemaloje žiauriai nužudytų moterų skaičiaus ir ragina vadovybę nuodugniai ištirti šiuos nusikaltimus bei užkirsti kelią naujiems žiauriems aktams;

85.   kaip ir Meksikos valdžios institucijos yra susirūpinęs dėl didelio Ciudad Juareze (Meksika) žiauriai nužudytų moterų skaičiaus bei remia Meksikos valdžios institucijų ir ypač specialiai paskirto teisėjo pastangas ištirti ir išsiaiškinti šiuos nusikaltimus bei užkirsti kelią būsimoms žudynėms;

86.   išlieka susirūpinęs dėl šokiruojančių išpuolių ir grasinimų gvatemaliečiams, siekiantiems teisingumo dėl buvusių žmogaus teisių pažeidimų, ypač išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, teisėtvarkos pareigūnus bei žurnalistus; palankiai vertina kaip pozityvų ženklą 2005 m. vasario mėn. buvusio parlamentaro ir majoro nuteisimą už keturių žurnalistų pagrobimą 2003 m., ir taip pat palankiai vertina Gvatemalos parlamento sutikimą įsteigti JT vyriausio Komisijos nario, atsakingo už žmogaus teises, postą, kurį Gvatemalos Kongresas tikisi patvirtinti kiek įmanoma greičiau;

87.   ragina Venesuelą imtis efektyvių priemonių, galinčių garantuoti išraiškos laisvę ir laisvą priėjimą prie informacijos; pažymi, kad būtina bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir kartu dirbti regiono stabilumo labui;

88.   smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, pvz., vaikų kovotojų panaudojimą Kolumbijos pilietiniame kare, įskaitant keletą tūkstančių vaikų iki 15 metų; ir toliau nerimauja dėl šalyje iškilusios grėsmės žmogaus teisių gynėjams ir ragina Kolumbijos valdžios institucijas imtis aiškių ir veiksmingų priemonių siekiant apsaugoti šių asmenų gyvybę ir jų veiklą; yra sunerimęs, kad daug kolumbiečių – nepilnamečių, daugiau nei prieš septynerius metus pagrobtų kareivių ir policininkų, Kongreso narių (tarp jų Jorge. Eduardo Gechem Turbay, Óscar Tulio Lizcano ir Luis Eladio Pérez Bonilla), Valle regioninės asamblėjos narių, buvęs ministras Fernando de Araujo ir buvusi kandidatė į prezidentus Ingrid Betancourt – vis dar laikomi įkalinti prastomis sąlygomis; remia išvadas, kurios buvo išdėstytos per Tarptautinio bendradarbiavimo ir koordinavimo susirinkimą dėl Kolumbijos paskelbtoje deklaracijoje, kuri buvo priimta Kartaginoje po Londone dalyvaujant JT pasiūlytų rekomendacijų, remia JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Kolumbijoje rekomendacijas;

89.   atsižvelgia į Jungtinių Tautų specialaus pranešėjo Ambeyi Libago išreikštą nuomonę dėl Kolumbijos. Jis pataria valdžiai oficialiai paskelbti visas milicijas neteisėtomis ir paleisti jas bei inicijuoti teismo procesus prieš tuos, kurie yra atsakingi už žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo jų politinio statuso;

90.   ragina Ekvadorą nedelsiant panaikinti policijos teismus, kad būtų galima efektyviau paduoti į nešališką pilietinį teismą saugumo pajėgų narius, apkaltintus dėl netinkamo elgesio;

91.   yra susirūpinęs dėl dažnėjančių išpuolių prieš Peru žurnalistus, ypač dėl dviejų gerai žinomų žurnalistų nužudymo 2004 m.; nerimauja dėl didelio skaičiaus pranešimų apie įtariamųjų, laikomų Peru kalėjimuose, kankinimų ir mirties atvejus;

92.   pripažįsta, kad smurtas Brazilijos miestuose kelia didžiausią susirūpinimą, pažymi, kad 2004 m. padažnėjo smurto kaimo vietovėse ir žemių konflikto atvejų, ypač Roosvelt rezervate, Rondonijos valstijos Cinta Larga genties indėnų gimtinėje;

93.   reikalauja Jungtines Amerikos Valstijas panaikinti mirties bausmę, pažymi, kad nuolatinis mirties bausmės vykdymas JAV nesuderinamas su šalies, besistengiančios diegti žmogaus teisių, laisvės ir teisingumo standartus visame pasaulyje, įvaizdžiu, džiaugiasi, kad pagal paskutinius statistinius duomenis mirties bausmių skaičius JAV mažėja;

94.   smerkia Jungtinių Valstijų vyriausybę dėl elgesio su kaliniais Gvantaname; reikalauja, kad JAV vyriausybė užtikrintų, jog visiems kaliniams, įskaitant ir Gvantanamo įkalinimo stovykloje esančius, būtų suteiktos minimalios žmogaus teisės garantuotas tinkamas teisminių bylų nagrinėjimas; ragina JAV nedelsiant išaiškinti kalinių padėtį Gvantaname ir kitose vietose tarptautinių žmogaus teisių standartų ir humanitarinės teisės požiūriu, ir primena keliose rezoliucijose minėtą savo poziciją dėl dramatiškos kalinių padėties Gvantaname;

95.   ragina JAV pateikti ataskaitą JT žmogaus teisių komitetui dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) sąlygų laikymosi;

Teminiai klausimai
I.Kova su terorizmu ir žmogaus teisės

96.   smerkia visas terorizmo apraiškos formas;

97.   pripažįsta, kad egzistuoja šiuolaikinis ir pasaulinis terorizmas, nukreiptas prieš liberalias vakarų demokratijas ir tautas, kuris jau spėjo pasireikšti žiauriais ir žmogžudiškais išpuoliais prieš daugybę civilių gyventojų; pripažįsta, kad šių išpuolių tikslas buvo paveikti demokratinius procesus; pažymi, kad toks terorizmas – tai nauja didelė grėsmė pagrindinėms ir pamatinėms žmogaus teisėms;

98.   dar kartą patvirtina, kad norint tinkamai pasiruošti kovai su šiuo nauju pavojumi svarbiausia demokratinių vyriausybių užduotis – apsaugoti savo piliečius, tvirtai ir atkakliai kovoti su terorizmu, stengtis aptikti ir išardyti bet kokius teroristų tinklus; primygtinai reikalauja, kad tokias pastangas ir tariamų nusikaltėlių traukimą baudžiamojon atsakomybėn valdžia pati turi remti tiek teisinės valstybės samprata, tiek tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais, įskaitant humanitarinę ir pabėgėlių teisę;

99.   pripažįsta, kad šis iššūkis reikalauja ES solidarumo norint pasiruošti terorizmo iššūkiams; mano, kad yra būtina sudaryti visapusiškas strategijas, kurios padėtų atkreipti dėmesį į didelio skurdo, nesaugumo, valstybių žlugimo bei augančio fundamentalizmo priežastis, kurios gali skatinti teroristinius veiksmus;

100.   atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų Aukšto lygmens grupę dėl grėsmių pateiktą pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad pasaulinės kovos su terorizmu pastangos "kai kuriais atvejais sunaikino vertybes – žmogaus teises ir teisinę valstybę – į kurias terorizmas yra nukreiptas";

101.   remia atskirų valstybių pastangas sugriežtinti nacionalinių teisės aktų reikalavimus ir sustiprinti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant išvengti teroro aktų, bet primygtinai reikalauja, kad tai neturi būti atlikta tarptautinės žmogaus teisės bei pabėgėlių teisės sąskaita ir mano, kad valstybės turi užtikrinti, jog saugumo teisės aktai nėra nukreipti prieš žmogaus teisių gynėjus norint sustabdyti jų veiklą; supranta nukentėjusiųjų kančias ir sielvartą ir ragina valstybes ir visas kitas administracines institucijas įgyvendinti teisinės ir socialinės apsaugos priemones; prašo Komisijos skatinti parengti JT tarptautinę konvenciją dėl terorizmo aukų apsaugos ir pagalbos;

102.   ragina Tarybą ir valstybes nares užtikrinti glaudesnius ryšius tarp Tarybos darbo grupių, atsakingų už ES kovos su terorizmu veiklą, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, įgyvendinant svarbias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, ir su Tarybos žmogaus teisių darbo grupe; ir ragina glaudžiau bendradarbiauti ES kovos su terorizmu koordinatorių ir asmeninį atstovą žmogaus teisėms, kuris neseniai buvo paskirtas Tarybos generalinio sekretoriaus (vyriausiojo įgaliotinio BUSP);

103.   pripažįsta stipraus ir koordinuoto atsako terorizmui būtinybę ir atkakliai tvirtina, kad teroro aktai jokiais atvejais negali būti pateisinti; pabrėžia, kad kovai su kiekviena konkrečia teroristų organizacija reikia specialių priemonių; todėl ragina Tarybą nuolat pranešti Parlamentui apie atnaujintą teroristinių organizacijų sąrašą ir pagrįsti atliktus pakeitimus;

104.   primena visoms valstybėms, kad jos įsipareigojusios savo jurisdikcijos ribose gerbti ir užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves;

105.   pripažįsta, kad Tarptautinės teisininkų komisijos Berlyno deklaracijoje stengiamasi nustatyti priimtiną pusiausvyrą tarp kovos su terorizmu ir žmogaus teisių apsaugos;

106.   ragina kovos su terorizmu priemones naudojančias valstybes tvirtai laikytis teisėtumo, būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų;

107.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas nelaikyti nusikaltimu teisėto naudojimosi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė už terorizmo aktus turi būti individuali, o ne kolektyvinė;

108.   ragina visas valstybes užtikrinti, kad nuo teisės leidžiančios nukrypti nuostatos, skirtos taikyti nepaprastosios padėties atveju, būtų griežtai būtinos ir proporcingos konkrečiam pavojui ir nediskriminuotų žmonių pagal rasę, odos spalvą, lytį, seksualinę orientaciją, neįgalumą, amžių, religiją, kalbą, politines ir kitokias pažiūras, nacionalinę, socialinę arba etninę kilmę, nuosavybės, gimimo arba kitokį požymį;

109.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas nesulaikyti asmenų slapta ir registruoti visus sulaikytuosius, be to, visiems asmenims, kuriems atimta laisvė, suteikti galimybę neatidėliojant susitikti su advokatais, o jei reikia, – su medicinos darbuotojais;

110.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas bet kuriuo metu ir bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad įtariamieji būtų teisiami tik nepriklausomo ir nešališko teismo, įsteigto įstatymų nustatyta tvarka, ir jiems būtų užtikrintas nešališką procesas, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, laikantis teisės susipažinti su įrodymais, teisės į gynybą, teisės gauti tinkamas teisines konsultacijas ir teisės pateikti apeliacinį skundą;

111.   pabrėžia, kad valstybės, įgyvendindamos kovos su terorizmu priemones, turi gerbti pagrindines žmogaus teises ir laisves, taip pat ir saviraiškos laisvę (išskyrus atvejus, kai ji naudojama kurstant neapykantą ir smurtą), religijos, sąžinės arba įsitikinimų, asociacijos ir susirinkimų laisves, taip pat teisę į privatumą, kuriai skiriamas ypač didelis dėmesys renkant ir skleidžiant informaciją;

112.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas neišsiųsti, negrąžinti, neperduoti arba neišduoti asmens, įtariamo arba pripažinto kaltu už teroristinę veiklą, valstybei, jei kiltų reali grėsmė, kad joje šio asmens žmogaus teisės bus rimtai pažeistos, įskaitant kankinimą, antihumanišką, žeminantį elgesį arba bausmes, priverstinį dingimą, egzekuciją teismo sprendimu arba be teismo arba sąmoningai šališką teismą;

113.   pabrėžia, kad ginkluotų konfliktų ar okupacijos metu valstybės turi taikyti ir gerbti tiek tarptautinės humanitarinės teisės, tiek ir žmogaus teisių teisės principus ir taisykles;

114.   ragina valstybes neatiduoti apklausai kalinių šalims, kuriose gali būti naudojamas kankinimas; reikalauja valstybes nesinaudoti įrodymais, išgautais prievarta arba kankinimais; primena valstybes, kad, sulaikydamos įtariamus teroristus, jos turi gerbti JT Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;

115.   ragina Komisiją įvardyti valstybes, kurios naudojasi terorizmo grėsme kaip dingstimi vykdyti represinę politiką, visų pirma tas, kurios taikosi apriboti spaudos ir žiniasklaidos laisvę; ypač pabrėžia, kad, kovojant su terorizmu, saugumo įstatymai negali būti teisėtas pagrindas patraukti baudžiamojon atsakomybėn žmogaus teisių gynėjus;

116.   ragina Tarybą ir valstybes nares ypač atkreipti dėmesį į žmogaus teisių trūkumą, kuris pasireiškia Jungtinių Tautų požiūriu į kovą su terorizmu, įskaitant užtikrinimą, kad priemonės, kurias JT Saugumo Tarybos kovos su terorizmu komitetas rekomenduoja valstybėms, atitinka tarptautinius žmogaus teisių standartus;

II.Vaikų teisės

117.   pabrėžia, kad vienas iš dvylikos pasaulio vaikų yra įtraukiamas į žiauriausių formų priverstinį darbą, seksualinį išnaudojimą bei priverstinę karinę prievolę(6);

118.   pritaria vaiko sąvokai, pateiktai JT Vaiko teisių konvencijoje(7) (toliau – VTK) ir Afrikos vaikų chartijoje(8), kuriose nurodoma, kad vaikas – tai bet kuris asmuo, neturintis 18 metų, be išimčių;

119.   prašo Komisijos pateikti komunikatą dėl vaikų teisių ir ES vystymosi politikos;

120.   kreipiasi į Tarybą ir Komisiją ragindamas ES pataisytame Vystymosi politikos pareiškime skirti ypatingą dėmesį vaikų teisėms kaip savaime prioritetiniams principams ir tikslams;

121.   yra sunerimęs, kad šiuo metu yra daugiau skurde gyvenančių vaikų, nei bet kuriuo kitu istorijos metu; Kreipiasi į Komisiją ir Tarybą ragindamas vaikų ir vaiko teisėms ES indėlyje į Tūkstantmečio plėtros tikslus skirti centrinę vietą;

122.   pripažįsta, kad beveik visuotinis VTK ratifikavimas gali neatsispindėti tolesniame jos įgyvendinimo procese(9); ragina visas valstybes nuo visuotinio pripažinimo pereiti prie visuotinio jos laikymosi;

123.   ragina valstybes paisyti VTK stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūrų; mano, kad Konvencijos įgyvendinimas – tai pagrindinis faktorius, leidžiantis kontroliuoti vyriausybes;

124.   palaiko VTK fakultatyvų protokolą dėl vaikų įtraukimo į ginkluotuosius konfliktus; ragina valstybes, įskaitant ES valstybes nares, pasirašyti ir ratifikuoti šį protokolą;

125.   ragina Jungtines Valstijas kuo greičiau ratifikuoti VTK, nes Jungtinės Valstijos – viena iš dviejų Konvencijos vis dar neratifikavusių valstybių (antroji valstybė yra Somalis, neturinti veikiančios vyriausybės);

126.   yra labai susirūpinęs, kad milijonai vaikų ir toliau kasmet miršta nuo išvengiamų ligų, netekę teisės į sveikatą ir gyvenimą, ir kad milijonai vaikų yra patys užsikėtę ŽIV(AIDS) arba yra našlaičiai;

127.   yra labai susirūpinęs, kad maždaug 104 milijonai mokyklinio amžiaus vaikų yra netekę teisės į išsimokslinimą, dauguma jų mergaitės; kreipiasi į Komisiją, kad tesėtų įsipareigojimus Greito kelio iniciatyvai ir aktyviai įsitrauktų į švietimo klausimus su AKR partneriais;

128.   ypač susirūpinęs dėl pasauliniu mastu augančios prekybos vaikais; šią situaciją vertina kaip visos pasaulio bendrijos nelaimę ir pabrėžia skubių veiksmų ir įstatymų, kuriais remiantis būtų baudžiami kaltininkai ir apsaugomos aukos, būtinybę;

129.   remia regioninio ir tarptautinio lygio priemones, skirtas kovai su bet kokios formos vaikų darbu;

130.   kreipiasi į visas valstybes ragindamas nutraukti vaikų ėmimą į ginkluotąsias pajėgas ir jaunesnių nei 18 metų vaikų naudojimą karo veiksmuose;

131.   kategoriškai smerkia barbarišką "vaikų kareivių" naudojimą konfliktuose ir karuose; kreipiasi į susijusias valstybes, kad gerbtų visuotinai pripažintus žmogaus teisių teisės aktus;

III.Konfliktų poveikis moterims ir vaikams

132.   pabrėžia, kad pastaraisiais metais buvo užfiksuota masinio išžaginimo atvejų daugelyje valstybių, kuriose vyko karo veiksmai: Kambodžoje, Liberijoje, Peru, Bosnijoje, Siera Leonėje, Ruandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Somalyje ir Ugandoje; nerimauja, kad pastaruoju metu pabėgėliai iš Darfūro vakarų Sudane pranešė, kad vyriausybės finansuojama nereguliari arabų kariuomenė ir Sudano karinės pajėgos prieš civilius gyventojus rengia nuolatines neteisėtas atakas, įskaitant ir žaginimus; pripažįsta, kad tokiais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pačioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, ypač moterims, vaikams, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms;

133.   smerkia barbarišką išžaginimų, kaip karo priemonės, naudojimą ir ragina tarptautinę bendriją toliau aiškiai pabrėžti, kad išžaginimai kare – tai sunkus tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinių konvencijų pažeidimas; ragina ryžtingomis teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią šiems nusikaltimams; pažymi, kad Romos sutartyje, kuria 2000 m. buvo įsteigtas TBT, išžaginimas priskiriamas nusikaltimams žmoniškumui;

134.   pripažįsta, kad dėl masinių išžaginimų moterys ir mergaitės tampa labiausiai galinčia užsikrėsti ŽIV (AIDS) grupe; ragina ES užtikrinti, kad visoms išprievartautoms moterims ir mergaitėms, nukentėjusioms nuo smurto, nedelsiant būtų prieinama profilaktinė pagalba, įskaitant netgi galimybę nutraukti nėštumą;

135.   pripažįsta, kad daugeliu atvejų asmenys, atsakingi už seksualinę prievartą ir išžaginimus karinių konfliktų metu, lieka nenubausti ir nežinomi ir mano, kad šių atvejų sumažėtų įgyvendinus ir reikalaujant laikytis reprodukcinės sveikatos teisių;

136.   susirūpinęs dėl kaltinimų, kad JT personalas yra prisidėjęs prie seksualinio ir fizinio išnaudojimo, inter alia, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Bosnijoje ir Kosove;

137.   susirūpinęs, kad tūkstančiai vaikų vis dar naudojami kaip "ginkluoti pėstininkai" daugiau nei 20 pasaulio valstybių; pabrėžia, kad 2004 m. Tarptautinėje ataskaitoje dėl vaikų kareivių nurodoma, jog vaikus kareivius ginkluotuose konfliktuose naudojo Burundžio, Kongo Demokratinės Respublikos, Dramblio Kaulo Kranto, Gvinėjos, Liberijos, Mianmaro, Ruandos, Sudano ir Ugandos vyriausybės;

138.   palaiko VTK fakultatyvų protokolą dėl vaikų įtraukimo į ginkluotus konfliktus ir ragina visas valstybes, įskaitant ES valstybes nares, pasirašyti ir ratifikuoti šį protokolą;

139.   pripažįsta, kad visų pirma berniukai naudojami kaip vaikai kareiviai, tačiau nurodo, kad vis dažniau ir mergaitės padaromos kovotojomis ginkluotų konfliktų metu;

140.   pabrėžia, kad vaikai yra imami į ginkluotas pajėgas daugeliui užduočių, tokioms kaip pasiuntiniai, šnipai, virėjai, budėtojai ir t. t., ir kad visos šios užduotys kelia vaikams pavojų; pabrėžia ypatingą mergaičių pažeidžiamumą dėl smurto ir seksualinio išnaudojimo, naudojant jas kaip priverstines sekso verges ir (arba) priverstines žmonas;

141.   prašo JT ir tarptautinės bendrijos skirti didesnį dėmesį klausimams, susijusiems su konfliktų daromu poveikiu moterims ir vaikams, ypač priklausantiems etninėms, kalbinėms ir (arba) religinėms mažumoms ir visų pirma jiems tampant sąmoningos karo strategijos objektais;

142.   pritaria 2003 m. patvirtintoms ES Gairėms dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų; prašo Tarybos ir Komisijos kas šešis mėnesius pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie šių gairių įgyvendinimą ir jų poveikį; yra paskatintas teigiamų ženklų, kad Komisija rodo pasirengimą bendradarbiauti;

IV.Mirties bausmės panaikinimas

143.   palaiko besitęsiančią tendenciją panaikinti mirties bausmę; pripažįsta, kad daugiau nei pusėje pasaulio šalių, t. y. 118 valstybių, mirties bausmė uždrausta įstatymų arba praktikoje; tebelieka susirūpinęs, kad 78 valstybės vis dar vykdo mirties bausmės taikymo politiką;

144.   teigiamai vertina Butaną, Samoa, Senegalą ir Turkiją, kurios 2004 m. panaikino mirties bausmę;

145.   ragina Filipinų valdžios institucijas sustabdyti mirties bausmių vykdymą ir visais atvejais gerbti minimalias teismines ir procesines garantijas g, ragina ypatingai šalies valdžios institucijas iš naujo peržiūrėti ES piliečio iš Ispanijos Juan Francisco Larrañaga atveji, nes taisyklių nesilaikiusio teismo proceso metu jam buvo skirta mirties bausmė ir nebuvo užtikrintos minimalios teisminės ir procesinės garantijos;

146.   skatina valstybes ratifikuoti TPPTP antrąjį fakultatyvų protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę;

147.   kreipiasi į ES ragindamas naudoti daugiašalius forumus, pvz., JT Žmogaus teisių komisiją (toliau – JTŽTK), kad valstybės būtų skatinamos ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautines žmogaus teisių apsaugos priemones, susijusias su mirties bausme, bei toliau JTŽTK pateikti rezoliucijas, kuriomis reikalaujama panaikinti mirties bausmę, įvesti visų mirties bausmių vykdymo moratoriumą ir laikytis bent minimalių JT nustatytų standartų valstybėms, taikančioms mirties bausmę;

148.   pritaria 2004 m. balandžio 21 d. JTŽTK kasmetinėje sesijoje Ženevoje priimtai Rezoliucijai 2004/67, kurioje visos valstybės, kuriose toliau vykdoma mirties bausmė, raginamos ją visiškai panaikinti, o kol kas – įvesti visų mirties bausmių vykdymo moratoriumą; pripažįsta svarbų ES ir visų šią rezoliuciją parėmusių valstybių narių vaidmenį; ragina visas valstybes laikytis JT rezoliucijos ir bent jau įvesti mirties bausmių vykdymo moratoriumą;

149.   ragina visas mirties bausmių vykdymo moratoriumą įvedusias valstybes siekti visiškai panaikinti mirties bausmę;

150.   susirūpinęs, kad Azija tebėra žemynas, kuriame mirties bausme nubaudžiama daugiausia žmonių; nerimauja, kad Kinijoje įvykdoma daugiau mirties bausmių nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje, nes 2004 m. pranešta apie tūkstančius mirties bausmių įvykdymo atvejų; kreipiasi į Kiniją ragindamas pateikti oficialius duomenis apie 2004 m. įvykdytas mirties bausmes;

151.   susirūpinęs, kad tai, jog Šri Lankoje po 27 metus trukusio moratoriumo buvo vėl pradėtos vykdyti mirties bausmės, prieštarauja tarptautinio masto tendencijai atsisakyti mirties bausmės, todėl ragina Šri Lankos valdžios institucijas ieškoti kitų sprendimų, kaip kovoti su nusikalstamumu;

152.   pažymi, kad Rusijoje įvestas mirties bausmės vykdymo moratoriumas, tačiau mirties bausmė nebuvo panaikinta Rusijos teisės aktuose; ragina Rusiją nedelsiant imtis priemonių siekiant ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo ir pasirašyti protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais;

153.   nerimauja dėl didelio Irane įvykdytų mirties bausmių skaičiaus, ypač dėl nepilnamečiams įvykdytų mirties bausmių, ir dėl Irano atsisakymo pateikti oficialius duomenis apie įvykdytas mirties bausmes;

154.   ragina Komisiją ir Tarybą derybose su Kinija ir Iranu dėl žmogaus teisių daryti spaudimą, kad šiose šalyse būtų įvestas mirties bausmių vykdymo moratoriumas, kuris būtų realiai įgyvendintas ir dėl to būtų pakeisti teisės aktai;

155.   kreipiasi į naująją Irako vyriausybę ragindamas neįvesti iš naujo mirties bausmės, ypač dėl to, kad laikinojoje Konstitucijoje mirties bausmė neminima;

156.   susirūpinęs, kad 2004 m. balandžio mėn. Afganistane buvo įvykdyta pirmoji mirties bausmė nuo to laiko, kai buvo nuverstas Talibano režimas; ragina neseniai išrinktą naująją Afganistano vadovybę įvesti mirties bausmių vykdymo moratoriumą;

157.   pritaria Tadžikistano žemųjų parlamento rūmų, kurie 2004 m. birželio mėn. balsavo už įstatymą, kuriuo sustabdomas mirties bausmės vykdymas, sprendimui;

158.   susirūpinęs, kad Vietnamo vyriausybė šiuo metu pranešimus ir statistikos duomenis apie mirties bausmes paskelbimą laiko valstybės paslaptimi; tebelieka ypač susirūpinęs dėl didelio praeitais metais Vietname įvykdytų mirties bausmių skaičiaus;

159.   džiaugiasi, kad Afrikoje vis rečiau taikoma mirties bausmė; ypač džiaugiasi, kad Zimbabvės valdžia nurodė persvarstyti visas bylas, kuriose buvo priimti mirties nuosprendžiai, ir pasiūlė parlamentui panaikinti mirties bausmę; palankiai vertina panašų nutarimą Malavyje, kurio prezidentas 2004 m. balandžio mėn. pakeitė 79 mirties nuosprendžius;

160.   ragina vakarų Afrikos valstybes, ypač Gvinėją, kuri nenori atsisakyti mirties bausmės, laikytis vieningos pozicijos ir visiškai panaikinti mirties bausmę;

161.   džiaugiasi, kad mirties bausmė Europoje faktiškai nebeegzistuoja ir ragina Baltarusiją prisidėti, kad tai taptų realybe; taip pat ragina Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikuoti tas Europos Sąjungos valstybes nares (Prancūziją, Italiją, Liuksemburgą ir Ispaniją) ir Europos Tarybos nares, kurios dar to nepadarė ;

162.   smerkia tai, kad Kuboje vėl pradėta taikyti mirties bausmė po to, kai keletą metų jos vykdymas buvo sustabdytas;

163.   palaiko Meksikos prezidento pasiūlymą visiškai panaikinti mirties bausmę(10);

164.   ragina Jungtines Amerikos Valstijas panaikinti mirties bausmę ir džiaugiasi dėl vilčių teikiančios nuteistųjų mirties bausme mažėjimo tendencijos; pažymi, kad nuo 1999 m. mirties nuosprendžių sumažėjo 54 proc., įvykdyta 40 proc. mažiau mirties bausmių, o laukiančiųjų mirties bausmės vykdymo sumažėjo 6 proc.(11);

165.   skatina Komisiją toliau teikti amicus curiae (teismo draugų) laiškus(12) JAV aukščiausiojo teismo bylose, kaip tai buvo daroma 2001 m., dėl mirties bausme nuteistų nepilnamečių ir asmenų su psichine negalia;

166.   ragina ES nuosekliai propaguoti 1998 m. patvirtintas Gaires dėl mirties bausmės derantis su valstybėmis, kurios nėra ES narės;

167.   primygtinai ragina mirties bausmės neatsisakiusias valstybes neskirti mirties bausmės asmenims, kuriems nusikaltimo įvykdymo momentu nebuvo sukakę 18 metų, taip pat nėščiosioms ar asmenims su psichine negalia, ir primygtinai reikalauja, kad mirties bausmė būtų skiriama tik už pačius sunkiausius nusikaltimus;

168.   ragina valstybes, kurios skiria mirties bausmę asmenims, kaltinamiems sutikimu paremtais lytiniais santykiais su tos pačios lyties asmenimis, panaikinti tokius įstatymus ir teismo praktiką;

V.Prekyba žmonėmis ir žmonių organais – sekso pramonė ir vaikų darbas

169.   pritaria prekybos žmonėmis sąvokai, pateiktai JT Generalinės Asamblėjos 2000 m. lapkričio mėn.(13) patvirtintame JT Protokole dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, papildančiame JT Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą;

170.   pripažįsta, kad moterys ir vaikai yra ypač pažeidžiami kaip potencialios šiuolaikinės vergijos aukos;

171.   pabrėžia, kad vergija draudžiama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnyje(14);

172.   pabrėžia, kad prekyba žmonėmis bet kokia forma yra žmogaus teisių pažeidimas, kuris draudžiamas ES Pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 3 dalyje;

173.   pripažįsta, kad prekyba moterims ir vaikais seksualinio išnaudojimo tikslu yra tarptautinis organizuoto nusikalstamumo reiškinys, keliantis didžiulę grėsmę aukų saugumui, gerovei ir jų žmogaus teisėms;

174.   pažymi, kad moterys ir vaikai, kuriais prekiaujama seksualinio išnaudojimo tikslais, dažnai patiria seksualinę prievartą, netenka judėjimo laisvės ir asmens tapatybės;

175.   pabrėžia, kad prekyba žmonėmis ir prievartinė prostitucija yra tarptautiniu mastu pripažinti žmogaus teisių pažeidimai, apibrėžti Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, specialiai įpareigojančioje valstybes "užkirsti kelią prekybai moterimis ir jų, kaip prostitučių, išnaudojimui" (6 straipsnis);

176.   susirūpinęs, kad moterys ir vaikai, atvykę į šalį be dokumentų arba prekybos žmonėmis aukos, iš kurių atimti dokumentai, dažnai neturi galimybės teisiniu būdu reikalauti kompensacijos už patirtą žalą;

177.   pabrėžia, kad prekyba moterimis ir vaikais yra pasaulinė problema, ir ragina valstybes koordinuoti veiksmus siekiant, kad būtų sėkmingiau vykdomos tarptautinės teisės normos, skirtos kovai su šiais nusikaltimais;

178.   pabrėžia, kad būtina ES mastu apmokyti teisėsaugos pareigūnus susekti prekeivių žmonėmis gaujas, o pasienio apsaugos pareigūnus – atpažinti prekeivius žmonėmis ir jų aukas;

179.   pripažįsta, kad prekyba žmonėmis neapsiriboja sekso industrija; į vergiją patekę moterys ir vaikai dirba priverčiamuosius darbus;

180.   pažymi, kad, UNICEF duomenimis, vakarų ir centrinėje Afrikoje daugiau kaip 20 tūkst. vaikų nelegaliai pervežami per valstybių sienas ir parduodami į vergiją;

181.   pripažįsta, kad prekyba žmonių organais yra gerai organizuota nusikalstama veikla, sukelianti ypač sunkius ir žalingus padarinius; kreipiasi į tarptautinę bendriją ragindamas sutelkti pastangas kovai su šia problema;

182.   ragina atskiras valstybes stiprinti baudžiamąjį persekiojimą dėl prekybos žmonėmis tobulinat įstatymų leidybą, skleidžiant žinias ir apmokant kadrus; pabrėžia, kad būtina remti ir teikti apsaugą parodymus duodančioms aukoms;

183.   ypač džiaugiasi dėl Europos Tarybos konvencijos dėl prieš prekybą žmonėmis nukreiptų veiksmų projekto (2005 m. sausio mėn.); ragina Komisiją, palaikant Tarybai, užtikrinti, kad Europos Tarybos konvencijos projekte būtų numatyti aukščiausi parduotų asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai;

184.   džiaugiasi, kad Komisija įsipareigojo pateikti pranešimą dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja;

185.   pripažįsta Komisijos pastangas, ypač susijusias su TACIS ir CARDS programomis, kuriant kovos su prekyba žmonėmis priemones, bet pabrėžia būtinybę sustiprinti veiklą pagrindinėse tranzito šalyse, pvz., Baltarusijoje, Moldovoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje;

VI.Tarptautinio verslo vaidmuo įgyvendinant žmogaus teises

186.   ragina tarptautiniu mastu dirbančias bendroves laikytis žmogaus teisių standartų nustatant savo politiką, atsižvelgti į savo pareigas pagal bendrovių socialinės atsakomybės įsipareigojimus ir priimti minimalius šiomis normomis pagrįstus standartus; primygtinai ragina bendroves sukurti aiškius mechanizmus, skirtus veiksmingai stebėti, ar visoje jų veikloje laikomasi elgesio kodeksų ir tarptautinių žmogaus teisių standartų;

187.   pripažįsta, kad, rinkai tapus pasauline, verslas gali daryti didelę įtaką vyriausybių sprendimams; ragina verslą puoselėti, ginti ir užtikrinti savo ir tiekėjų, subrangovų ir verslo partnerių darbuotojų teises, net jei tokios teisės nėra saugomos pagal tam tikros šalies nacionalinę teisę;

188.   ragina verslininkus užtikrinti, kad jų gaminiai nebūtų naudojami pažeidžiant žmogaus teises;

189.   pripažįsta, kad pastaraisiais metais verslas buvo vartotojų akcijų ir žmogaus teisių kampanijų taikinys, siekiant priversti verslą jautriau reaguoti į susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir kad kartais tokių kampanijų poveikis dėl neprotingų reikalavimų buvo destruktyvus; ragina bendroves įgyvendinti tam tikrus minimalius standartus, kad būtų mažinama visuomenės įtampa;

190.   pripažįsta pirmąjį ir antrąjį Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimo principus, kad "verslas privalo palaikyti ir gerbti tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises" jo įtakos sferoje ir "užtikrinti, kad neprisidės prie žmogaus teisių pažeidimų", taip pat nuo trečiojo principo iki šeštojo, kurie prašo pasaulio verslo palaikyti pagrindines darbuotojų teises;

191.   džiaugiasi JT Žmogaus teisių komisijos ataskaita dėl JT normų ir tikisi, kad JT tęs savo plačias konsultacijas dėl JT normų, atsižvelgiant į jų svarbų statusą kaip verslo atsakomybės už žmogaus teisių laikymąsi standartus;(15)

192.   ragina bendroves, kur įmanoma, bendradarbiauti su vietinėmis nevyriausybinėmis žmogaus teisių organizacijomis;

193.   primygtinai ragina bendroves nedirbti valstybėse, kurioms dėl žmogaus teisių pažeidimų taikomos vienašalės ar regioninės sankcijos;

194.   kreipiasi į Europos Sąjungą ragindamas priimti Europos verslo bendrovių, veikiančių tarptautiniu mastu ir ypač besivystančiose šalyse, elgesio kodeksą, panašų į Europos iniciatyvą dėl etiškos gamybos ir vartojimo;

195.   pakartoja savo kreipimąsi į Komisijos delegacijas, kad jos trečiosiose šalyse remtų EBPO nustatytas Gaires tarptautinėms įmonėms ir atliktų kontaktinių taškų vaidmenį;

196.   ragina Europos Sąjungą remti Tarptautinio verslo elgesio kodekso koncepciją problemų, susijusių su žmogaus teisėmis, atžvilgiu;

VII.Nebaudžiamumas ir TBT vaidmuo

197.   įsitikinęs, kad negali būti tvarios taikos, kol nėra atsakomybės už žiaurumus, ir tiki, kad, norint atkurti pagarbą teisinei valstybei, taikai ir demokratijai, svarbiausia yra padaryti galą nebaudžiamumui visuomenėse, nukamuotose karo ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų;

198.   tiki, kad TBT, kuris papildo nacionalinę jurisdikciją, įsteigimas sudaro dalį tarptautinio teisingumo sistemos, kurioje nacionaliniai teismai, tarptautiniai ir mišrūs tribunolai ir TBT dirba kartu, siekdami veiksmingai padaryti galą nebaudžiamumui už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ir sulaikantys jų atsiradimą;

199.   ragina Komisiją ir ES valstybes nares, planuojant bendradarbiavimo pagalbą kylančioms iš karų šalims, palaikyti nacionalinės teisės traukti baudžiamojon atsakomybėn už rimtus žmogaus teisių pažeidimus stiprinimą;

200.   prašo ES valstybes nares padėti TBTJ, Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Ruandai ir Specialiajam teismui Siera Leonei sėkmingai veikti pagal jų įgaliojimus, ypač užtikrinant veiksmingą valstybių bendradarbiavimą ir nedelsiant perduodant kaltinamuosius, įskaitant Mladičių, Karadžičių, Gotoviną ir Teilorą;

201.   ragina Komisiją, Tarybą ir ES valstybes nares, remiantis ES bendrąja pozicija dėl TBT (2003 m. birželio mėn.) ir vėliau priimtu Veiksmų planu (2004 m. sausio mėn.), dėti dideles pastangas skatinant visuotinį Romos statuto ratifikavimą ir įgyvendinimo įstatymų priėmimą, didinti demaršus ir kitus veiksmus norint apginti teismą, kai jis yra kritikuojamas, ir užtikrinant veiksmingą valstybių bendradarbiavimą su teismu; prašo kiekvieną Europos Sąjungai pirmininkaujančią valstybę pristatyti Europos Parlamentui veiksmų, kurių buvo imtasi pagal bendrąją poziciją, ataskaitą;

202.   džiaugiasi, kad Ugandos Respublika ir Kongo Demokratinė Respublika dėl dviejų bylų kreipėsi į TBT vyriausiąjį prokurorą(16);

203.   pripažįsta faktą, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo nužudyta nuo 5000 iki 8000(17) žmonių; nuoširdžiai džiaugiasi dėl TBT prokuroro nutarimo nuo 2004 m. birželio mėn. ištirti karo nusikaltimus Konge; mano, kad šis tyrimas įspės, jog nebaudimui už karo nusikaltimus ateina pabaiga;

204.   palaiko Prokuroro sprendimą pradėti tirti nuo 2004 m. liepos mėn. pranešimus apie tai, kad šiaurės Ugandoje Viešpaties pasipriešinimo armijai priklausantys sukilėliai puldinėja civilius gyventojus, taip pat pagrobta tūkstančiai vaikų;

205.   ragina ES valstybes nares imtis visų atitinkamų priemonių siekiant visiško bendradarbiavimo su TBT, kad būtų užtikrinti sėkmingi tyrimai; ypač ragina visas ES valstybes nares su teismu pasirašyti liudininkų perkėlimo susitarimą ir pasidalinti visa svarbia turima informacija; ragina ES sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su TBT, kuris leis ES veiksmingai bendradarbiauti su teismu, ir padėti jam sėkmingai atlikti tyrimus;

206.   palaiko paskutinįjį Centrinės Afrikos Respublikos kreipimąsi į Prokurorą (2005 m. sausio mėn.);

207.   pritaria ES deklaracijai, kuria pritariama JT Tyrimo komisijos ataskaitos dėl Darfūro(18) turiniui; primygtinai siūlo JT Saugumo Tarybai perduoti svarstyti padėtį Darfūre TBT;

208.   nerimauja, kad karo vedimo ir nukentėjusiųjų per konfliktus aukų apsaugos taisyklės tebepažeidinėjamos; ragina pabaigti šį nebaudimą ir remia TBT, kaip tinkamiausią priemonę, nagrinėjant žmogaus teisių pažeidimus tarptautinių konfliktų metu ir po jų;

209.   rekomenduoja Tarybai ir Komisijai apsvarstyti priemones, kurios skatintų JAV palankiau žvelgti į TBT;

210.   primena valstybėms, kurios ratifikavo Romos statutą, kad susitarimo, suteikiančio imunitetą nuo TBT persekiojimo, pasirašymas su valstybe, kuri nėra pasirašiusi Romos statuto, neatitinka Statuto dvasios; ypač ragina Jungtines Amerikos Valstijas ratifikuoti šį statutą ir nesiderėti dėl ypatingo statuso suteikimo jų kariniam personalui, kuriam būtų suteiktas "tarptautinis imunitetas"; ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai remti valstybes, kurios patiria spaudimą ir finansines sankcijas dėl to, kad jos atsisakė pasirašyti tokius susitarimus;

211.   tiki, kad yra ypač svarbu panaikinti nebaudžiamumą valstybėse, nuniokotose karo ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų, siekiant atkurti pagarbą teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms;

212.   prašo, kad į kiekvieną iš keturių svarbių užsienio santykių instrumentų(19) būtų įtrauktas aiškus, nuoseklus ir konkretus įsipareigojimas palaikyti žmogaus teisių ir demokratijos skatinimą, kaip pagrindinį ir prioritetinį tikslą;

213.   ragina išsaugoti ir patobulinti Europos iniciatyvą demokratijai ir žmogaus teisėms, ES prisiimant daugiau įsipareigojimų skirti dėmesį žmogaus teisėms ir demokratijai;

VIII.Institucijų plėtra ir tolimesnė politika

214.   ragina Komisiją stiprinti visus žmogaus teisių aspektus palaikant tarptautinius santykius ir vykdant kitų sričių politiką;

215.   ragina Tarybą ir Komisiją atkreipti dėmesį ir imtis konkrečių priemonių tų šalių, kuriose galioja diskriminuojamieji lytinės orientacijos pagrindu įstatymai, atžvilgiu; ragina tas šalis, kurios turi įstatymų, pagal kuriuos suaugusių tos pačios lyties atstovų lytiniai santykiai laisva valia laikomi baudžiamuoju nusikaltimu, panaikinti tuos įstatymus;

216.   palankiai vertina tai, kad 2004 m. birželį buvo priimtos ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų; primygtinai ragina ES nuolat remti ir padėti žmogaus teisių gynėjams ir žurnalistams, kuriems kyla pavojus dėl to, kad 2004 m. padaugėjo išpuolių prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus bei jų suėmimų; šiuo klausimu ragina Tarybą į politines diskusijas su trečiosiomis šalimis visokeriopai įtraukti žmogaus teisių gynėjų padėties klausimą;

217.   prašo Europos Sąjungą dėti pastangas gerinant žmogaus teisių politikos darną ir užtikrinti geresnį informacijos srautą; pabrėžia, kad ekonominiai sumetimai jokiu būdu neturėtų kelti Sąjungos ignoravimo arba menkinti žmogaus teisių pažeidimų;

218.   prašo Europos Sąjungą ir valstybes nares sutartinai pasisakyti dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijoje, kurioje ES anksčiau neturėjo pakankamai svorio sprendimų priėmimo procese, nes tarp valstybių narių nebuvo sutarimo;

219.   dar kartą pabrėžia, kad ES susitarimuose su trečiosiomis šalimis nurodytas reikalavimas gerbti žmogaus teises yra esminė šių susitarimų sudedamoji dalis; šiuo klausimu ragina Komisiją įsteigti aiškų mechanizmą ES sutartiniuose santykiuose su trečiosiomis šalimis nurodytiems reikalavimams žmogaus teisių srityje įgyvendinti ir šiuo aspektu peržiūrėti esamus bei būsimus susitarimus; ragina Komisiją atsižvelgiant į Barselonos proceso 10-ąją sukaktį parengti viešą pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Viduržemio jūros regiono valstybėse, pagal kurį būtų toliau plėtojama partnerystė;

220.   prašo pagal Asociacijos susitarimus įsteigti žmogaus teisių pakomitetį, kad būtų galima plėtoti struktūrinį dialogą dėl žmogaus teisių ir demokratijos bei nustatyti svarbiausias rūpimas sritis, kurios bus sprendžiamos EKP veiksmų planuose; pabrėžia pilietinės visuomenės konsultavimo ir įtraukimo į šių pakomitečių darbą svarbą, kad būtų galima geriau stebėti žmogaus teisių padėtį; taip pat pabrėžia poreikį, kad Parlamentas glaudžiai dalyvautų darbe ir toliau šiuose pakomitečiuose; dar kartą prašo Komisiją parengti pažangos ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties EKP šalyse;

221.   rekomenduoja įvertinti Tarybos ir Komisijos veiklą, kaip apibrėžta Europos Sąjungos metinėje žmogaus teisių ataskaitoje, pagal ankstesnėse rezoliucijose pabrėžtas šalis ir teminius dalykus, pagal jų veiklos poveikį ir veiksmingumą;

222.   džiaugiasi, kad ES vyriausiasis įgaliotinis BUSP Javieras Solana paskyrė Michaelį Matthiesseną savo asmeniniu atstovu žmogaus teisių klausimais(20);

223.   pabrėžia, kad šis pareigūnas turi būti autoritetingas, ir prašo naująjį atstovą glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, būti atsakingą ir dirbti kartu su atitinkamais Parlamento komitetais; prašo Tarybą sustiprinti žmogaus teisių personalą Tarybos Generaliniame Sekretoriate, kad būtų užtikrinta pakankama parama Asmeniniam žmogaus teisių atstovui einant savo pareigas;

224.   atkreipia dėmesį į 2004 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtas išvadas dėl ES Gairių dėl žmogaus teisių dialogo įgyvendinimo; pabrėžia poreikį Parlamentui įsitraukti į šių gairių įgyvendinimą bent informuojant Tarybą du kartus per metus; ypač atkreipia dėmesį į ES struktūrinius dialogus su Kinija ir Iranu bei prašo Tarybos glaudžiau bendradarbiauti su Parlamentu; bendrai prašo Tarybą reguliariai informuoti Parlamentą apie ES Gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą ir tolimesnę eigą ir pateikti pažangos ataskaitą dėl šių gairių poveikio;

225.   pritaria personalo, atsakingo už kontaktus su pilietine visuomene Komisijos delegacijose trečiosiose šalyse, įdarbinimui ir prašo, kad šios delegacijos užtikrintų apsaugą tų, kurie palaiko žmogaus teises neatidėliotinos pagalbos atvejais;

226.   palaiko visas iniciatyvas, kurių ėmėsi Taryba, Trojka ir pirmininkaujanti šalis, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į svarbiausias problemas, liečiančias žmogaus teisių padėtį trečiosiose šalyse; prašo Tarybą vieną kartą per metus pristatyti Parlamentui darbo plano, kurį siūlo kiekviena pirmininkaujanti šalis dėl bendrųjų strategijų, rezultatus; prašo Tarybą sistemingai perduoti su žmogaus teisėmis susijusias deklaracijas ir demaršus Parlamentui, kad jis būtų visiškai ir nuodugniai informuotas; tiki, kad turi būti padėta daug pastangų, norint Europos Sąjungos užsienio veiksmams suteikti didesnį nuoseklumą ir darną;

227.   pakartoja savo prašymą, kad Komisija imtųsi žmogaus teisių mokymo kiekvienoje Europos Sąjungos delegacijoje trečiosiose šalyse ir užtikrintų aiškų gairių taikymą;

228.   tikisi, kad galimas tikras ir objektyvus poveikio ir pagerinimų, realiai atliktų žmogaus teisių srityje pasaulyje, įvertinimas, kaip EP šioje srityje atlikto darbo rezultatas, kuris šiuo metu, atrodo, neturi žymaus ir apčiuopiamo poveikio;

229.   pažymi, kad Taryba priėmė sprendimą įsteigti visavertę Pagrindinių teisių agentūrą(21); tikisi, kad šios agentūros pagrindinis tikslas bus paremti Komisiją siekiant mažinti atotrūkį tarp Sąjungos vidaus ir užsienio žmogaus teisių politikos; ragina Tarybą įtraukti į agentūros veiklos sritį šalis kandidates;

230.   pripažįsta, kad ES Pagrindinių teisių chartijos įtraukimas į Konstituciją rodo, jog ES rimtai traktuoja žmogaus teisių problemas savo teritorijos ribose, ir dėl to pataria išplėsti agentūros kompetenciją, kad ji apimtų visas Chartijos sritis ir svarbias Sutarties dėl Konstitucijos pirmosios dalies nuostatas; tai būtų dar vienas įrodymas, kad ES pasiryžusi įgyvendinti šias teises;

231.   pataria agentūrai nedubliuoti darbo, kurį atlieka Europos Taryba; todėl pataria agentūrai plėtoti įsitvirtinusį bendradarbiavimą su Europos Taryba ir jos institucijomis bei su Europos Žmogaus Teisių Teismu, taip pat atkreipti dėmesį į ESBO ir JT darbą;

232.   siūlo agentūrai palaikyti prasmingą dialogą su pilietine visuomene, nacionaliniais ekspertais ir akademiniais institutais;

233.   ryžtingai pabrėžia, kad agentūra turi būti nepriklausoma ir reguliariai teiktų ataskaitas Parlamentui, kad ji galėtų veiksmingai ir patikimai stebėti, kaip ES įgyvendinamos pagrindinės žmogaus teisės;

234.   prašo laiku priimti JT deklaraciją dėl vietinių gyventojų teisių; todėl palaiko skubų deklaracijos projekto darbo grupės veiklos atnaujinimą; šiuo atžvilgiu prašo, kad Komisija ir Taryba visokeriopai paremtų vietinių gyventojų siekius ir atsižvelgtų į šios deklaracijos išvadas;

235.   palaiko Liuksemburgo pirmininkavimo metu pasiūlytą ES Elgesio kodekso ginklų eksporto srityje peržiūrėjimą ir prašo, kad Komisija imtųsi žingsnių siekdama užtikrinti, kad visos valstybės narės tvirtai laikytųsi jo nuostatų, suteiktų būtinus išteklius stebėti ir užtikrinti, kad kodekso būtų laikomasi, bei toliau skatintų ir dirbtų tam, kad būtų priimta visuotinė ginklų prekybos sutartis;

o
o   o

236.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir siekiančių narystės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, ESBO ir šalių, kurios minimos šioje rezoliucijoje, vyriausybėms, taip pat pagrindinėms nevyriausybinėms žmogaus teisių organizacijoms, kurių buveinės yra Europos Sąjungoje.

(1) OL C 379, 199812 7, p. 265; OL C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576.
(2) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(4) OL C 82 E, 2004 4 1, p. 610.
(5) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0051.
(6) UNICEF ataskaita dėl vaikų darbo 2005 m.
(7) Priimta 1989 m. ir ratifikuota visų valstybių, išskyrus JAV ir Somalį.
(8) Priimta 1990 m. Afrikos vienybės organizacijos.
(9) VTK – vienintelė sutartis dėl žmogaus teisių, apibrėžianti visą spektrą pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių.
(10) Dabartinės Meksikos Konstitucijos 22 straipsnis riboja mirties bausmės taikymą, tačiau visiškai jos neuždraudžia. Pagal Meksikos įstatymus, mirties bausmė įtvirtinta Kariniame baudžiamajame kodekse. Vis dėlto mirties bausmė nebuvo vykdoma daugiau nei 50 metų.
(11) Mirties bausmė 2004 m.: galutinė metų ataskaita, Mirties bausmės informacijos centras, 2004 m. gruodžio mėn.
(12) Amicus curiae laiškas pateikiamas ne bylos šalių, ir gali suteikti teisinio pobūdžio informaciją; jis dažnai pateikiamas siekiant daryti spaudimą Aukščiausiajam Teismui.
(13) "Prekyba žmonėmis'  žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą.
(14) 4 straipsnis: "Niekas neturi būti laikomas vergijoje ar dirbti priverčiamuosius darbus; bet kokia vergijos ir prekybos vergais forma yra draudžiama".
(15) JT ataskaita pateikta JTŽTK Ženevoje 2005 m. kovo mėn.
(16) Prokuroras pakartotinai pareiškė, kad jis išnagrinės abu įtarimų dėl seksualinės prievartos, pavyzdžiui, išžaginimo, atvejus. Vis dėlto TBT neteis vaikų kareivių, kadangi, remiantis statutu, teisiamasis turėtų būti vyresnis nei 18 metų.
(17) Skaičiai pateikti remiantis duomenimis, gautais iš Prokuroro tarnybos, TBT, 2004 m. spalio mėn.
(18) Tarptautinės tyrimo komisijos dėl Darfūro ataskaita JT Generaliniam Sekretoriui, 2005 m. sausio 25 d.
(19) Bendradarbiavimo vystymosi labui ir ekonominio bendradarbiavimo instrumentas (DCECI), Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentas (ENPI), Stabilumo instrumentas (SI) ir Pasirengimo narystei instrumentas (IPA).
(20) Pirmininkavimo išvados, Briuselis, 2004 m. gruodžio 16-17 d. (52 skirsnis).
(21) Pirmininkavimo išvados, Briuselis, 2004 m. gruodžio 16-17 d. Komisijos pranešimas: Pagrindinių teisių agentūra: viešojo pasitarimo dokumentas, SEK(2004)1281, Briuselis, 2004.10.25, KOM(2004)0693.

Teisinė informacija - Privatumo politika