Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2005/2049(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0312/2005

Pateikti tekstai :

A6-0312/2005

Debatai :

PV 16/11/2005 - 4

Balsavimas :

PV 16/11/2005 - 5.6

Priimti tekstai :

P6_TA(2005)0433

Priimti tekstai
DOC 118k
Trečiadienis, 2005 m. lapkričio 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai
P6_TA(2005)0433A6-0312/2005

Europos Parlamento rezoliucija dėl "Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai" (2005/2049(INI))

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu "Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai" (KOM(2005)0035),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą ir į jo įgyvendinimui skirtas taikymo procedūras, priimtas šalių konferencijose, vykusiose Bonoje (2001 m. liepos mėn.), Marakeše (2001 m. lapkričio mėn.), Niu Delyje (2002 m. spalio ir lapkričio mėn.), Milane (2003 m. gruodžio mėn.) ir Buenos Airėse (2004 m. gruodžio mėn.),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Buenos Airių klimato kaitos konferencijos rezultatų(1) ir į 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl vyriausybių ekspertų seminaro dėl klimato kaitos(2) ,

–   atsižvelgdamas į 24 tarptautinio verslo lyderių, atstovaujančių pasaulio ekonomikos forumui pareiškimus, pateiktus Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausio lygio susitikimui Gleneagles vietovėje dėl, pavyzdžiui, būtinybės nustatyti ilgalaikius klimato stabilizavimo tikslus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Vystymosi bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų nuomones (A6-0312/2005),

A.   kadangi vienas iš didžiausių XXI a. iššūkių yra klimato kaita, pasaulio aplinkai, ekonomikai ir socialinei tvarkai daranti didelį neigiamą poveikį, kuris gali virsti katastrofomis, ir kadangi klimato kaita skiriasi nuo kitų aplinkos apsaugos problemų, su kuriomis susiduria pasaulis,

B.   kadangi jau matome klimato kaitos požymių, t. y. tirpsta ašigalių ledas ir amžinasis įšalas ir tikėtina, kad vis dažniau ir su didesniu intensyvumu gali susidaryti ekstremalios oro sąlygos; kadangi ekonominių nuostolių dėl su oro sąlygomis susijusių stichinių nelaimių pastarąjį dešimtmetį patiriama šešiskart daugiau nei septintajame dešimtmetyje,

C.   kadangi pramoninės valstybės daugiausiai prisidėjo ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kaupimosi atmosferoje; kadangi besivystančios šalys labiausiai nukenčia nuo nestabilesnio klimato ir kadangi pramoninės valstybės privalo prisiimti didžiausią atsakomybę už tai, kad mažas pajamas turinčioms valstybėms būtų padėta prisitaikyti prie klimato kaitos ir tą darant joms būtų teikiama technologinė ir finansinė pagalba,

D.   kadangi 2005 m. vasario 16 d. įsigaliojo Kioto protokolas po to, kai jį ratifikavo 152 valstybės ir regionų ekonominės integracijos organizacijos, išmetančios 61,6 proc. 1990 m. I priede nurodytų ŠESD ir turinčios beveik 90 proc. pasaulio gyventojų,

E.   kadangi sprendžiant klimato kaitos klausimą itin svarbu, kad JT pagrindų konvencijos dėl klimato kaitos ir Kioto protokolo šalys visiškai juos įgyvendintų, nepaisant to, kad šios priemonės nebus veiksmingos tol, kol visuotinio sprendimo neras stambūs ekonominiai blokai, atsakingi už didelę teršalų emisijų dalį,

F.   kadangi Kioto protokole numatyta, jog derybos dėl to, kaip laikomasi įsipareigojimų sumažinti emisijas po 2012 m., prasidės 2005 m.; kadangi todėl vienuoliktojoje šalių konferencijoje (COP-11) ir pirmajame Protokolo šalių susitikime (COP/MOP 1) Monrealyje šiam uždaviniui turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys,

G.   kadangi greitai turi būti nustatyti tolesni uždaviniai, siekiant užtikrinti investicijas į mažai arba visai anglies junginių neišskiriančius energijos šaltinius, ŠESD emisijas mažinančias technologijas ir atsinaujinančią energiją; taip pat išvengti investicijų į nesuderinamą energetikos infrastruktūrą,

H.   kadangi remiantis neseniai atliktais moksliniais tyrimais, pagrindinis JTBKKK uždavinys – išvengti pavojingos klimato kaitos – gali pareikalauti ŠESD emisiją stabilizuoti ties mažiau kaip 500 ppmv CO2 ekvivalentų riba (tai šiek tiek daugiau nei dabar), netrukus gali reikėti labai sumažinti dujų emisijas,

I.   kadangi investicijos į efektyvų energijos naudojimą yra perspektyviausias būdas sumažinti anglies junginių emisijas, o ES turi didelių galimybių rentabiliai taupyti energiją,

J.   kadangi poveikį klimatui galima labai sumažinti geriau planuojant Bendrijos priemones,

K.   kadangi mano, kad prieš taikant esamas galimybes prekiauti leidimais išmesti teršalus kitose srityse, pvz., aviacijoje, turi būti ištirta ir įrodyta, kad tai padėtų kovoti su klimato kaita ir kad turtingoms šalims nebus teikiamos lengvatos besivystančių šalių sąskaita;

L.   kadangi labai reikia, kad piliečiai daug aktyviau dalyvautų kartu stengiantis sumažinti emisijas ir ugdyti aplinką tausojantį gyvenimo būdą,

M.   kadangi daugelyje valstybių narių ŠESD emisijos vis didėja, akivaizdu, kad ES turi imtis skubių veiksmų, kad galėtų įvykdyti Kioto protokole numatytus įsipareigojimus,

N.   kadangi sąnaudas priemonėms, skirtoms mažinti ŠESD emisijas, kompensuos nauda, kuri bus gauta užtikrinant, kad Žemės temperatūra kiltų ne daugiau kaip 2°C palyginti su lygiu prieš Pramonės revoliuciją, kadangi bus užkirstas kelias žalai ir nuostoliams, kuriuos kitu atveju pasaulyje lemtų klimato kaita,

O.   kadangi laipsniškai atsisakyti iškastiniu kuru pagrįstos ekonomikos yra istorinė verslo galimybė; kadangi tai – didelė verslo galimybė ir besivystančioms šalims, kurios turtingos atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau šiuo metu stokoja technologijų jiems panaudoti,

1.   pabrėžia, kad formuojant Europos Sąjungos kovos su klimato kaita strategiją būtina siekti septynių tikslų:

   - remtis pagrindinėmis Kioto protokolo nuostatomis: nustatyti privalomus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų planinius rodiklius, sukurti pasaulinę ribojimo ir prekybos sistemą bei lanksčius mechanizmus,
   - iš esmės sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 30 proc. iki 2020 m., derinant rinkos skatinamąsias priemones ir taisykles, skatinančias investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir (arba) technologijas, kurias taikant nereikia anglies arba ji naudojama ribotai,
   - imtis iniciatyvos įtraukti kitus pagrindinius veikėjus, ypač Jungtines Valstijas,
   - plėtoti strateginę partnerystę su tokiomis šalimis kaip Kinija, Pietų Afrikos Respublika, Brazilija, Indija, padedant joms kurti ilgalaikes energetikos strategijas ir užtikrinant jų indėlį į kovą su klimato kaita,
   - aktyviai skatinti aplinką tausojančių energetikos technologijų skatinti mokslinius tyrimus ir naujoves bei šalinti ydingas skatinamąsias priemones, pavyzdžiui, subsidijas iškastiniam kurui arba išorinių išlaidų, įskaitant kovai su klimato kaita skirtas lėšas, įskaitymą į energijos gamybos kainą,
   - pasinaudojant Europos ir nacionaliniais teisės aktais, skatinti efektyviau naudoti energiją ir mažinti technologijų, mažinančių neigiamą poveikį klimatui, kainą,
   - skatinti Europos piliečius aktyviau kovoti su klimato kaita, išsamiai informuojant apie su gaminiais ir paslaugomis susijusį anglies junginių kiekį bei numatant galimybę sukurti asmeninių apyvartinių taršos kvotų sistemą;

2.   ragina ES užtikrinti, kad Monrealyje vyksiančioje COP11 ir COP/MOP1 būtų nuspręsta dėl būsimų įsipareigojimų klimato kaitos srityje drybų drafiko ir nustatyti, kad susitarimas būtų pasiektas iki 2008 m. pabaigos;

3.   ragina ES vadovus COP-11 ir COP/MOP1 pateikti pasiūlymus dėl kovos su klimato kaita tvarkos, pagrįstos visuotiniu tikslu – 2ºC apriboti vidutinės pasaulio temperatūros pakilimą, palyginti su temperatūra prieš Pramonės revoliuciją;

4.   mano, kad būsima kovos su klimato kaita tvarka turėtų būti pagrįsta bendra, tačiau diferencijuota atsakomybe, kuria būtų siekiama susiaurinti ir suderinti įsipareigojimus, palaipsniui didėjančiu emisijų mažinimu ir siekiu, kad prie pastangų mažinti emisijas prisidėtų daugiau šalių; pabrėžia, kad bet kokie emisijų mažinimo planiniai rodikliai turi būti pagrįsti naujausiomis mokslo žiniomis ir jais turi būti pagrįstai siekiama, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2ºC; be to, pabrėžia, kad visos svarstomos priemonės turi būti ekonomiškai pagrįstos, todėl ilgalaikis tikslas turėtų būti sukurti leistinų ribų nustatymu ir prekyba pagrįstą pasaulinę anglies junginių turinčių emisijų rinką; be to, pažymi, kad apskaičiuojant rentabilumą turi būti atsižvelgiama į išlaidas, kurių rasis nesiimant veiksmų, ir į tikėtiną ekonominę naudą, kurios duos artimiausi veiksmai ir naujovės, taip pat technologijų įsisavinimas, kuris sumažins kovos su klimato kaita išlaidas; mano, kad Europos Sąjungai iškėlus vienašališkus tikslus, gali būti pakenkta Bendrijos pramonės konkurencingumui ir kilti prekybos ginčų;

5.   džiaugiasi 2005 m. kovo 23 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, ypač tuo, kad išsivysčiusios šalys turi siekti iki 2020 m. sumažinti emisijas apie 15–30 proc.; tačiau primygtinai ragina nustatyti ilgalaikius emisijų mažinimo planinius rodiklius ir siūlo uždavinį – iki 2050 m. sumažinti emisijas 60–80 proc.;

6.   apgailestauja, kad dabartinė JAV administracija nesilaiko JT bendrosios klimato konvencijos (angl. UNFCCC) nuostatų pasiekti 1990 m. buvusį emisijos lygį ir išvengti pavojingos klimato kaitos bei apgailestauja, kad JAV pasitraukė iš Kioto protokolo; reikalauja ES užtikrinti, kad daugiašalio proceso nestabdytų pavienės šalys;

7.   primena, kad ES gali sutaupyti net 40 proc. energijos, tačiau siekiant šį potencialą išnaudoti turi būti nustatyti privalomi planiniai rodikliai;

8.   pažymi, jog taikant sisteminį požiūrį būtų įmanoma pasiekti, kad 2020 m. atsinaujinanti energija sudarytų 25 proc. ES sunaudojamos energijos;

9.   pabrėžia, kad norint veiksmingai kovoti su klimato kaita, reikės iš esmės pertvarkyti energetikos ir transporto sistemas bei pakeisti šiluminę pastatų sandarą ir kad šis pertvarkymas turi tapti varomąja Lisabonos strategijos jėga, kuri didintų augimą ir konkurencingumą; ragina ES parengti strategiją, kurioje nustatant, kad per metus energijos sunaudojimas būtų sumažinamas apie 2,5–3 proc., Europai būtų lengviau tapti labiausiai energiją taupančia pasaulio ekonomika;

10.   ragina valstybes nares įdiegti nuolatinę atskiruose ekonomikos sektoriuose sunaudojamų medžiagų ir energijos kiekio stebėsenos sistemą siekiant remti atitinkamas politines priemones, skirtas šiems kiekiams sumažinti;

11.   pripažįsta, kad ilgai nesiimant priemonių didės neigiamo poveikio aplinkai ir didesnių sąnaudų grėsmė; taip pat teigia, kad emisijų kiekio mažinimas pasaulyje negali kelti kitų pavojų;

12.   mano, kad kova su klimato kaita naudinga ir visuomenei, ir aplinkai ir ja padedama įgyvendinti Lisabonos strategijos ir Tūkstantmečio plėtros tikslus; mano, kad investicijos į atsinaujinančią energiją ir tokios energijos plėtojimas sukuria naujų galimybių žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose ir naujų darbo vietų, gerina sveikatą, skatina regionų plėtrą, taip pat tinkamai naudoti vietos ir regionų išteklius bei esamas pažangias technologijas, ir mažina skurdą;

13.   reikalauja, kad ES aktyviau bendradarbiautų su kitais pasaulio veikėjais tobulindama pažangius technologijų sprendimus;

14.   pabrėžia, kad jau egzistuoja daug technologijų, reikalingų mažinti ŠESD emisijas; tačiau pažymi, kad yra daug kliūčių joms patekti į rinką, pavyzdžiui, nepagrįstos skatinamosios priemonės, kaip subsidijos iškastiniam kurui; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto tokioms subsidijoms panaikinti ir vietoj jų sukurti teigiamą skatinamųjų priemonių sistemą, skatinant plačiau taikyti energiją tausojančias, mažai ar visai anglies nevartojančias technologijas, ir šiuo tikslu aktyviau taikyti ES viešųjų pirkimų procedūras, kad minėtos technologijos atpigtų; be to, ragina įgyvendinant Septintąją pagrindų programą didžiausią dėmesį skirti sritims, susijusioms su kova su klimato kaita, ir sukurti "Crash" programą, panašią į septintajame dešimtmetyje JAV įdiegtą "Apollo" programą, kuria būtų skatinami moksliniai tyrimai ir naujovės aplinką tausojančios energijos ir žemės naudmenų valdymo srityje;

15.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad didelė ar netgi didžioji ES energetikos infrastruktūros dalis per kitus dešimtmečius bus keičiama, pateikti pasiūlymų, skirtų užtikrinti, kad investicijos į energetikos infrastruktūrą ES mastu būtų nukreiptos į pažangiausias esamas technologijas, užtikrinančias mažas arba nulines su iškastiniu kuru susijusias emisijas;

16.   pažymi, kad du pagrindiniai kovos su klimato kaita būdai yra investicijos į priemones, skirtas energijos naudojimo efektyvumui skatinti, ir atnaujinančios energijos technologijas; taip pat pabrėžia, kad svarbu plėtoti anglies kaupimo ir saugojimo technologijas – ypač regionuose, kuriuose yra didelių anglių telkinių;

17.   ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiai ir konkrečiai prisidėti pertvarkant Švarios plėtros mechanizmą ir su juo susijusias institucijas siekiant, kad ši reforma būtų įgyvendinama sparčiau, ir skatinant aktyviau dalyvauti privataus sektoriaus atstovus, kartu užtikrinant tinkamą reformos pagreitį, kuris sudarytų sąlygas ją tęsti po 2012 m.;

18.   pabrėžia, kad reikia skatinti kurti naujas kosminių sistemų technologijas, skirtas analizuoti stichines nelaimes iš kosmoso ir taip numatyti bei sušvelninti jų niokojamąjį poveikį;

19.   mano, jog dėl to, kad sudėtinga atlikti su klimato pokyčiais ir stichinių nelaimių prevencija susijusius mokslinius tyrimus ir kurti technologijas, ir dėl tarptautinio jų pobūdžio reikia ieškoti europietiško sprendimo plačiau taikant regioninio ir nacionalinio bendradarbiavimo principą;

20.   pripažįsta, kad reikės keisti požiūrį ir keisti bei pritaikyti daug konkrečių dalykų siekiant, kad visuomenė galėtų pasiruošti klimato kaitos padariniams;

21.   ragina valstybes nares, kurios dar nesiėmė atitinkamų veiksmų, skirti išteklių papildomam fondui siekiant užtikrinti, kad Švarios plėtros mechanizmo valdyba galėtų įvykdyti savo užduotį – sukurti tinkamai veikiantį ir efektyvų mechanizmą;

22.   pabrėžia, kad transporto sektoriaus raida turi lemiamos reikšmės, kadangi su juo yra susiję apie 30 proc. visų Bendrijos CO2 lygiaverčių emisijų, iš kurių apie 85 proc. yra susijusios su kelių transportu; pabrėžia, kad geležinkelio transportui sunaudojama daug mažiau energijos nei kelių transportui; apgailestauja, kad automobilių pramonė per galiojančiame savanoriškame susitarime nustatytą terminą tikriausiai negalės pasiekti iškelto tikslo – laikytis 140 g/km normos; todėl ragina su transportu susijusias emisijas riboti griežtomis priemonėmis, įskaitant naujoms transporto priemonėms taikomas privalomas CO2 emisijų normas važiuojant 80–100 g/km, kurias per vidutinį laikotarpį automobilių gamintojai privalėtų įgyvendinti prekiaudami apyvartiniais išmetamųjų teršalų leidimais ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, greičio ribojimu visoje ES, eismo mokesčiais ir mokesčių lengvatomis, apskritai skatinant geležinkelio ir viešąjį transportą; ragina Komisiją rasti naujų būdų supažindinti su transporto keliamomis CO2 emisijomis ir pateikti pasiūlymų, kaip iki 2010 m. ES sumažinti eismo srautą;

23.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į krovininio transporto srauto didėjimą ir ragina Komisiją įvertinti su krovininiu transportu susijusias CO2 emisijas ir pasiūlyti būdų, kaip didelę dalį keliais pervežamų krovinių būtų galima pervežti labiau aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis; ragina Komisiją svarstant Europos klimato kaitos programą (EKKP) pateikti pasiūlymų sukurti "Transeuropinį greitaeigių krovininio geležinkelio linijų tinklą", kuris išspręstų krovinių pervežimo tinklo susiskaidymo problemą ir pašalintų likusias silpnąsias infrastruktūros vietas; taip pat ragina apsvarstyti, ar reikėtų nustatyti su krovininėmis transporto priemonėmis susijusių CO2 emisijų privalomąsias normas; ragina Komisiją įvertinti, kokios naudos, siekiant sumažinti klimato kaitą, duotų leidimas visose valstybėse narėse naudoti švediško (suomiško) ilgio sunkvežimius, ir kuo greičiau pranešti apie padarytas išvadas;

24.   pakartoja savo reikalavimą, kad tarptautiniais maršrutais vykstančių lėktuvų ir laivų keliama tarša būtų įtraukta į taršos mažinimo programą, skirtą laikotarpiui po 2012 m.;

25.   remia ekologinių mokesčių įvedimą Bendrijos mastu; pabrėžia, kad, kaip ir kitos rinkos priemonės, tokie mokesčiai yra ypač svarbūs įgyvendinant veiksmingą taršos mažinimo politiką; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, o valstybes nares patvirtinti pirmąjį europinį ekologinį mokestį ne vėliau kaip 2009 m.;

26.   remia Komisijos pasiūlymą dėl miestų aplinkos teminės strategijos, skirtos pagerinti miesto vietovių aplinkos, visų pirma oro, kokybę; atsižvelgdamas į klimato pokyčius, mano, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas dviems sritims: kurti visuomeninio transporto, naudojančio švarias arba mažiau aplinką teršiančias technologijas, paslaugas ir skatinti aplinką tausojančius ir itin ekologiškus (angl. HEQ ) statybos būdus;

27.   mano, kad siekdamos sumažinti poveikį klimatui ES ir valstybės narės turi peržiūrėti ir patikslinti Bendrijos planus, visų pirma planuojant ir skiriant naujų investicijų į transporto sistemas ir naujus gyvenamuosius bei pramoninius rajonus;

28.   siekiant parodyti ES pirmavimą prieš 2012 m. derybas, ragina Komisiją pateikti konkrečių teisėkūros pasiūlymų, kuriais būtų išplėsta Pastatų direktyvos taikymo sritis ir atnaujinta Biokuro direktyva į ją įtraukiant naujausias biokuro mišinių (pavyzdžiui, metiltetrahidrofurano (MTHF), etilo levulinato ir kt.) technologijas, siekiant visoje ES nustatyti vienodus šių naujų kuro rūšių standartus, sukurti paskatų naudoti biokurą antrinėse transporto įmonėse ir nustatyti minimalias mišinio santykių ribas, įvertinti poveikį aplinkai, jei į kurą būtų įtraukta 10 proc. biokuro, peržiūrint EKKP;

29.   ragina Europos Sąjungos institucijas užtikrinti, kad prioritetine struktūrinių fondų veiklos kryptimi taptų tvari plėtra;

30.   pažymi, kad pasaulio mastu su aviacijos sektoriumi yra susiję 4–9 proc. visų ŠESD emisijų ir kad ši tarša kasmet padidėja 3 proc.; pabrėžia, kad svarbu labai sumažinti su aviacijos sektoriumi susijusią taršą; ragina Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų, skirtų aviacijos sektoriaus poveikiui klimatui sumažinti, 2008–2012 m. laikotarpiu pradedant taikyti bandomąją aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų prekybos sistemą, kuri būtų taikoma visiems skrydžiams į ES oro uostus ir iš jų, bei tuo pat metu diegiant priemones, skirtas bendram aviacijos poveikiui klimatui sumažinti; ragina imtis panašių priemonių taip pat kovojant su tarša, susijusia su laivyba;

31.   ragina Komisiją aiškiai nurodyti kryptį, kaip sukurti mažai CO2 išskiriančią ekonomiką, parengiant gaires, kuriose, be kita ko, būtų nurodyta, ko būtų galima tikėtis naudojant vandenilį ir atsinaujinančią energiją; ragina Komisiją tuo pat metu nustatyti visas kliūtis, kurių kyla kuriant ir diegiant naujas švarias technologijas;

32.   pabrėžia, kad kitaip negu elektros ir kuro sektoriuose, Europos Sąjunga neturi sisteminės metodikos, kuri skatintų atsinaujinančios energijos naudojimą šildymo ir aušinimo srityse, nors ypač šis sektorius priklauso nuo dujų ir naftos importo, o išlaidos, susijusios su atsinaujinančios energijos dalies padidinimu, būtų palyginti nedidelės; todėl reikalauja parengti strategiją ES lygmenyje siekiant padidinti atsinaujinančia energija pagrįstų šildymo ir aušinimo įrenginių gamybą, kad jie taptų konkurencingi; šiuo atžvilgiu pažymi, kad biurokratinės taisyklės, kurių turi laikytis namų savininkai ir statybininkai – tai netinkamas būdas šiam tikslui pasiekti, o verčiau direktyva, kuri nustatytų realius, bet ambicingus tikslus ir koordinuotų visų valstybių narių veiksmus, pagrįstus laikinai apribotomis rinkos prieigos paskatomis;

33.   šiuo atžvilgiu mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl direktyvos šildymo ir aušinimo srityse, panašiai kaip pasiūlymas dėl biokuro;

34.   mano, kad sparti biomasės naudojimo plėtra ir su ūkiais susijusios atsinaujinančios energijos gamybos skatinimas bei suderintas požiūris į maisto gamybą turi būti svarbiausias bendros žemės ūkio politikos prioritetas; pabrėžia, kad energijos iš biomasės gavyba turi būti veiksminga energijos konversijos atžvilgiu bei ekologiškai tvari, šiuo džiaugiasi Komisijos ketinimu pateikti biomasės veiksmų planą ir ragina Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti teisinę galią turinčias priemones;

35.   atkreipia dėmesį į poreikį įvairinti mokslinių tyrimų ir prevencinių priemonių kryptis, siekiant išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai ir saugumui, potvynių, sausrų, gaisrų, visų pirma mišku apaugusiose ir saugomose teritorijose, taip pat siekiant išvengti biologinės įvairovės mažėjimo ir ekonominių nuostolių; ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į miškų ir žemės ūkio įtaką procesams, susijusiems su anglies dioksido absorbcija, erozijos lėtinimu, gaunamais ištekliais ir galiausiai poveikiu klimatui;

36.   siekiant tarptautiniu mastu užtikrinti lygias galimybes, ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę pasiūlyti nustatyti atskiriems sektoriams taikytinas normas, susijusias su daug energijos sunaudojančiais valstybių, neįsipareigojusių sumažinti emisijas, eksporto pramonės sektoriais, papildant su emisijomis susijusius pramoninių valstybių įsipareigojimus; be to, prašo Komisijos įvertinti galimybę įtraukti į ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemą trečiąsias šalis; ragina Komisiją pradėti aktyvias diskusijas su visų pramonės sektorių atstovais siekiant apsvarstyti, kokie gamybos, vartojimo ir pervežimų pokyčiai gali ir turi būti skatinami siekiant ES sumažinti ŠESD emisijas;

37.   ragina Komisiją klimato kaitos mažinimo srityje rimtai atsižvelgti į tai, tam tikrais atvejais be savo indėlio siekiama pasinaudoti kitų pasiekimais; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti galimybę priimti tarptautinės prekybos taisyklių pakeitimus, kad būtų kompensuotos bet kokios palankesnės konkurencinės sąlygos, galinčios trumpam susidaryti pramoninių valstybių gamintojams, kurių anglies dioksido emisijos neribojamos; pabrėžia, kad klimato kaitai labai didelę įtaką turi tarptautinės prekybos pobūdis; todėl ragina PPO į savo veiklą įtraukti tvarios plėtros mechanizmą;

38.   mano, kad peržiūrint dabartinę išmetamųjų teršalų prekybos sistemą (angl. ETS ) ir galimą jos plėtrą, reikia dar kartą atidžiai apsvarstyti išlygų suteikimo idėją dėl didelių jos trūkumų ir įvertinti tokias alternatyvas kaip pažangiosios patirties pavydžių paieška ir aukcionai pradedant jas taikyti tiekėjams; be to, padidėjus tarptautinei prekybai, ypač elektra, reikės iš naujo apsvarstyti atskiroms šalims nustatytas emisijų kvotas;

39.   rekomenduoja ES sukurti bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis klimato kaitos srityje konkrečią politiką. pažymi, kad siekiant įtraukti klimato kaitos klausimus į bendresnę vystymosi politiką, reikia sukurti ir įgyvendinti daug priemonių; šios srities prioritetai yra žemės ūkis ir maisto sauga – dvi klimato kaitos požiūriu jautriausios sritys; taip pat mano, kad kitas svarbus rūpestis yra ekonominis įvairinimas, pripažįstant, kad daug besivystančių šalių, priklausančių mažų salų valstybių asociacijai (AOSIS), yra labai priklausomos nuo turizmo; neutralizuojant klimato kaitos poveikį labai svarbūs yra transporto, socialinio planavimo ir energetikos klausimai; pažymi, kad kiti prioritetai būtų pasirengimas nelaimėms ir jų prevencija;

40.   džiaugiasi, kad Komisija, panaudodama palydovines ir kompiuterines žemėlapių sudarymo technologijas, sukūrė Afrikos aplinkai ir tvariai plėtrai skirtą informacijos apie aplinką sistemą, kuria prisidedama prie su vystymusi susijusios Europos humanitarinės pagalbos biuro (ECHO) veiklos; rekomenduoja įvertinti galimybę išplėsti Komisijos struktūrą siekiant, kad ji apimtų klimato kaitos stebėjimo tinklą;

41.   pabrėžia, kad besivystančių šalių dalyvavimo nustatant būsimą klimato režimą klausimu ES turėtų aiškiai pripažinti, kad šių šalių prioritetas yra skurdas ir vystymasis; tačiau JT Tūkstantmečio plėtros tikslai niekada nebus įgyvendinti, jei nebus tinkamai sprendžiami aplinkos apsaugos, pavyzdžiui, klimato kaitos, klausimai; tvari plėtra ir kova su skurdu turėtų likti bendri tikslai, kurie skatintų besivystančias šalis patvirtinti atsižvelgiant į problemas, susijusias su klimato kaita, parengtą politiką ir priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos arba ją sumažinti;

42.   todėl remia pastangas rasti naują nuoseklų politinį sprendimą, kad vadovaujantis visuotine vystymosi strategija būtų padidinta ir taip pažeidžiamų gyventojų gerovė suteikiant atitinkamą ekonominę paramą; rekomenduoja, kad šioje naujoje strategijoje būtų susieti klimato kaitos, gamtos išteklių valdymo, nelaimių prevencijos ir skurdo panaikinimo klausimai;

43.   pabrėžia, kad ekonominė raida yra visų besivystančių šalių teisė; pabrėžia, kad ES ir kitos pramoninės valstybės turi padėti besivystančioms šalims kurti aplinką tausojančias technologijas; tačiau pabrėžia, kad besivystančios šalys neturėtų kartoti tų pačių su tarša susijusių klaidų, kurių padarė pramoninės valstybės; mano, kad Švarios plėtros mechanizmo taisyklės turi būti pakoreguotos siekiant užtikrinti tvarią plėtrą; siūlo, kad paskolas teikiančios tarptautinės finansinės institucijos ir pagalbą teikianti ES didžiausią dėmesį skirtų pastangoms remti perėjimą prie atsinaujinančios energijos ir energijos taupymą; taip pat siūlo pradėti įgyvendinti daugiašalę Tvarios energetikos iniciatyvą, kurią įgyvendinant dalyvautų ES ir tokios valstybės kaip Kinija, Indija, Brazilija, Pietų Afrikos Respublika bei kitos šalys ir tam tikros didžiosios energetikos sektoriaus korporacijos ir būtų siekiama skatinti plataus pobūdžio technologinį bendradarbiavimą, didžiausią dėmesį skiriant energetikai ir transportui, pavyzdžiu laikant neseniai pasiektą ES ir Kinijos susitarimą dėl partnerystės klimato kaitos klausimais;

44.   ragina Komisiją bendradarbiaujant technologijų srityje su B priede išvardytomis valstybėmis ir peržiūrint Kotonu susitarimą suteikti paramą minėtų valstybių vyriausybėms, kad jos priimtų nacionalines energetikos strategijas, kurios padėtų tokioms valstybėms sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, skatinti sparčiai pereiti prie naujausių technologijų, ypač susijusių su atsinaujinančia energija, didžiausią dėmesį skiriant biomasės panaudojimui, ir padėti tokioms valstybėms pasiekti JT Tūkstantmečio plėtros tikslus;

45.   primygtinai teigia, kad reikia didinti finansinę paramą, kuri padėtų mažiau išsivysčiusioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos; todėl mano, kad tvari miškininkystė, ypač atogrąžų miškų atveju, yra svarbus aspektas mažinant klimato pokyčius ir prie jų prisitaikant, todėl primygtinai reikalauja, kad minėta veikla būtų vienas iš Komisijos prioritetų įgyvendinant su vystomuoju bendradarbiavimu susijusias priemones;

46.   ragina Komisiją įvertinti sistemos, kuria būtų nustatytos asmeninės apyvartinės taršos kvotos, pagrįstumą ir tinkamumą, kad būtų galima į šiuos pokyčius įtraukti piliečius ir daryti įtaką asmeniniams vartojimo įpročiams;

47.   ragina Europos institucijas rodyti teigiamą pavyzdį įvairiose veiklos srityse mažinant ŠESD emisijas: efektyviau naudoti energiją biurų pastatuose ir visai naudojamai įrangai, naudotis mažai anglies junginių išmetančiomis transporto priemonėmis ir t. t.; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti Parlamento narių kelionėms (turint mintyje tai, kad reikėtų dar kartą apsvarstyti EP darbą keliose vietose), pirmenybę teikti tų vairuotojų, kurie vairuoja mažai anglies junginių išmetančius automobilius, paslaugoms ir t.t.;

48.   ragina Komisiją pradėti įgyvendinti ES iniciatyvą, kuria būtų siekiama padidinti piliečių supratimą apie besaikio vartojimo ir gamybos įtaką klimato kaitai;

49.   pripažįsta ir remia informacijos ir ryšių technologijų (IRT) pagrindu sukurtus sprendimus, kuriais siekiama atsieti ekonominį augimą nuo energijos ir žaliavų sunaudojimo bei transporto ir kartu prisidedama prie tvaresnės visuomenės kūrimo; ragina Komisiją pasiūlyti strateginių priemonių, kuriomis būtų siekiama įtvirtinti pasinaudojant IRT pasiektą pažangą būsto, žaliavų atsisakymo, transporto ir prekių keitimo paslaugomis srityse;

50.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JTBKKK sekretoriatui ir PPO su prašymu išplatinti jį visoms trečiosioms ES nepriklausančioms susitariančioms šalims.

(1) OL C 247 E, 2005 10 6, p. 144.
(2) P6_TA(2005)0117.

Atnaujinta: 2006 m. liepos 11 d.Teisinis pranešimas