Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią Filipinai ratifikavo 1986 m. birželio18 d.,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 29 d. Liuksemburge Bendrųjų reikalų tarybos priimtas ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu dėl mirties bausmės gaires

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos vaidmens remiant žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse (KOM(2001)0252), kuriame mirties bausmės panaikinimas iškeliamas kaip vienas iš prioritetų remiant Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 10 d. ir 2005 m. birželio 6 d. buvusio ir dabartinio Europos Parlamento pirmininkų Pat Cox ir Josep Borrell laiškus Filipinų prezidentei Gloria Macapagal-Arroyo, kuriuose raginama iš naujo nagrinėti Francisco Larrañaga bylą,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose raginama panaikinti mirties bausmę, o kol kas vykdyti jos moratoriumą, ir ypač į savo 2003 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės moratoriumo Filipinuose(1) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje 2004 m. ir ES žmogaus teisių politiką(2) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį,

A.   kadangi buvęs Filipinų prezidentas J. Estrada 2000 m. kovo mėn. paskelbė mirties bausmės vykdymo moratoriumą,

B.   kadangi dabartinė prezidentė G. Macapagal-Arroyo paskelbė, kad šis moratoriumas panaikinamas nuo 2004 m. sausio 1 d.,

C.   kadangi nuo mirties bausmės atnaujinimo 1993 m. daugiau kaip 1916 asmenų Filipinuose buvo nuteisti mirties bausme ir ji buvo įvykdyta jau septynis kartus; kadangi mažiausiai 18 nepilnamečių yra nuteisti mirties bausme už nusikaltimus, kuriuos jie įvykdė būdami jaunesni negu 18 m., nors Filipinų įstatymuose aiškiai nustatyta, kad nepilnamečių negalima nuteisti mirties bausme ir jiems jos vykdyti,

D.   kadangi tarp šiuo metu Filipinuose mirties bausme nuteistų kalinių yra ir prievartavimu bei žmogžudyste kaltinamas Europos Sąjungos pilietis Francisco Larrañaga,

E.   kadangi nepaisant to, kad pagal tarptautinės teisės standartus jo byla turi visus nesąžiningo proceso požymius, 2005 m. liepos mėn. mirties nuosprendis Francisco Larrañaga buvo patvirtintas nepaliekant galimybės sprendimą apskųsti,

1.   remia visas tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje, ypač Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos rezoliuciją Nr. 2005/59 dėl mirties bausmės klausimo ir Antrąjį papildomą Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę, bei dar kartą ragina visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę, o kol kas vykdyti jos moratoriumą;

2.   ragina Filipinų prezidentę atšaukti savo sprendimą panaikinti mirties bausmės moratoriumą ir skubiai ragina Filipinų Kongresą panaikinti įstatymą dėl mirties bausmės atkūrimo;

3.   remia Filipinų Kongreso teisėkūros iniciatyvą panaikinti mirties bausmę Filipinuose;

4.   ragina Filipinų prezidentę Gloria Macapagal-Arroyo pasinaudoti savo galiomis ir Francisco Larrañaga suteikti besąlygišką malonę bei užtikrinti jo neatidėliotiną paleidimą iš kalėjimo ir mirties bausme nuteistų kalinių, ypač 18 vaikų nusikaltėlių, nuosprendžius pakeisti įkalinimu iki gyvos galvos;

5.   ragina peržiūrėti teisinę procedūrą, šiuo atveju lemiančią mirties bausmės nuosprendį, ir vykdyti sąžiningą procesą, užtikrinant visas teismines, baudžiamojo kodekso bei jurizdikcijos garantijas;

6.   ragina Filipinų vyriausybę ir parlamentą imtis radikalių žingsnių pertvarkant nacionalinės teisėsaugos ir baudžiamojo teisingumo sistemą;

7.   ragina Tarybą ir Komisiją imtis visų būtinų iniciatyvų siekiant neleisti, kad mirties bausmė būtų įvykdyta ES piliečiui;

8.   ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybę mirties bausmės panaikinimą ir visuotinį mirties bausmės vykdymo moratoriumą paskelbti svarbiausiu ES ir trečiųjų šalių santykių veiksniu ir į jį atsižvelgti sudarant arba atnaujinant susitarimus su trečiosiomis šalimis;

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Filipinų vyriausybei ir parlamentui ir kitų Pietryčių Azijos šalių asociacijos valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 91 e, 2004 4 15, 691. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0150.