Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją pasirašiusių šalių 11-ąją konferenciją ir jos Kioto protokolą pasirašiusių šalių pirmąjį susitikimą, abu vykusius Monrealyje 2005 m. gruodžio mėnesį,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl vyriausybių ekspertų seminaro dėl klimato kaitos(1) ir 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl "Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai"(2) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

1.   apskritai džiaugiasi konferencijos rezultatais, ypač tuo, kad ji atvėrė dialogą dėl būsimos kovos prieš klimato kaitą politikos ne tik Kioto protokolo, bet ir JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos kontekste; taip pat džiaugiasi didele dabartinės kovos prieš klimato kaitą politikos vykdymo nuostatų technine pažanga;

2.   yra dėkingas pirmininkavusiai Kanadai už jos energiją ir entuziazmą, kurį ji parodė rengdama konferenciją, ir už jos vadovavimą konferencijai, davusį sėkmingų rezultatų;

3.   džiaugiasi Kioto protokolo I priedą pasirašiusių šalių Monrealyje išreikštu noru prisiimti ir po 2012 m. prasidėsiančio antrojo laikotarpio įsipareigojimus, tačiau pabrėžia, kad vien šios šalys problemos neišspręs, ir supranta, kad siekiant visame pasaulyje sumažinti emisijas, kovoje turės dalyvauti daugiau šalių;

4.   džiaugiasi, kad Europos Sąjunga aktyviai įsitraukė bei padėjo pasiekti tarptautinį susitarimą Monrealyje, tačiau mano, kad ES neturėtų tuo pasitenkinti ir ragina ją neatsisakyti savo plataus užmojo siekių būsimose diskusijose su tarptautiniais partneriais;

5.   apgailestauja dėl to, kad JAV vyriausybė ir toliau labai nenori prisijungti prie jokios svarbios tarptautinės partnerystės kovojant su klimato kaita, tačiau taip pat pažymi, kad JAV bent jau netrukdė Monrealyje sudaryti susitarimą; be to, džiaugiasi tuo, kad dabar daugelis labai svarbių JAV visuomenės veikėjų, įskaitant kongreso abiejų rūmų bei abiejų partijų narius, valstybės įstatymų leidėjus, merus, NVO ir daugelį verslo visuomenės atstovų, kreipia didesnį dėmesį į kovą prieš klimato kaitą;

6.   džiaugiasi tuo, kad atrodo, jog greitai pramoninėmis tampančios besivystančios šalys daugiau įsitraukia į dialogą dėl klimato kaitos ir ieško novatoriškų kovos ir prisitaikymo prie klimato kaitos būdų;

7.   džiaugdamasis pažymi, kad buvo priimta daug svarbių įgyvendinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, jog Kioto protokolo potencialas būtų tinkamai išnaudotas, ir ypač pabrėžia, kad buvo:

8.   džiaugiasi tuo, kad Monrealyje buvo pripažinta ne tik tai, kad Kioto protokolo I priedą pasirašiusioms šalims reikia nustatyti naują įsipareigojimų laikotarpį, kuris prasidėtų po 2012 m., bet ir tai, kad tarp pirmojo ir antrojo įsipareigojimų laikotarpių neturi būti atotrūkio; yra įsitikinęs, kad reikia skubiai iš naujo apsvarstyti šį klausimą, nes diskusijos turi būti baigtos paliekant pakankamai laiko baigti ratifikavimo procesą; šiame kontekste primena savo 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje išreikštą prašymą nustatyti terminą – 2008 m. pabaigą – susitarimui dėl būsimų kovos prieš klimato kaitą įsipareigojimų pasiekti;

9.   pabrėžia, kad Kioto protokolo šalys turi pateikti savo pirminius komentarus iki 2006 m. kovo 15 d. ir kad pirmasis atitinkamos darbo grupės posėdis turi įvykti 2006 m. gegužės mėnesį;

10.   taip pat džiaugiasi, kad buvo parodyta iniciatyva pradėti visoms šalims atvirą dialogą konvencijos klausimais platesne prasme, kuriuo būtų siekiama sukurti veiksmingas ir tinkamas nacionalinio ir tarptautinio masto priemones reaguoti į klimato kaitą; be to, pabrėžia, kad šis dialogas bus plėtojamas seminaruose, kad konvenciją pasirašiusių šalių prašoma pateikti savo pirmines nuomones iki 2006 m. balandžio 15 d. ir kad planuojama parengti ataskaitą dviejose pasirašiusių šalių konferencijose (COP 12 ir COP 13) iškeltais klausimais;

11.   ragina Parlamentą, Komisiją ir Tarybą, prieš pasibaigiant minėtiesiems terminams, išplėtoti intensyvų dialogą;

12.   reikalauja, kad ES pasiūlytų plataus užmojo darbotvarkę abiejų diskusijų - tiek Kioto protokolo, tiek konvencijos - kontekstuose;

13.   primena du savo aukščiau paminėtoje 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje nustatytus strateginius tikslus:

14.   ragina išsamiai išnagrinėti privalumus ir trūkumus novatoriškų būdų, kuriais siekiama papildyti naują privalomą išmetamų teršalų mažinimą I priedą pasirašiusiose šalyse, pvz., įsipareigojimų susiaurinimo ir suderinimo koncepcija bei siūlomo įsipareigojimo pagal atskirus sektorius metodas, pagal kurį pagrindinės besivystančios šalys svarbiausiuose pramonės sektoriuose savanoriškai prisiimtų įgyvendinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo intensyvumu susijusius tikslus ir gautų rinkos ir technologines paskatas, kad viršytų šiuos tikslus;

15.   dar kartą pabrėžia pritariąs ir tolesniam lanksčių mechanizmų taikymui bei ilgalaikiam tikslui sukurti maksimaliomis ribomis ir prekyba grindžiamą pasaulinę anglies rinką;

16.   mano, kad kovojant su klimato kaita, vienas iš svarbiausių sprendimo būdų yra susijęs su technologijų vystymusi, pažymi, kad ES turėtų siekti glaudžiau bendradarbiauti su kitomis šalimis technologijų srityje, ir todėl kviečia atidžiai išnagrinėti naujų technologijų, pvz., atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos ir anglies surinkimo ir laikymo technologijos, pagrindu atsiradusias galimybes; pakartoja, kad aplinkos apsaugos technologijos gali suteikti ES konkurencinį pranašumą ir prisidėti prie išmetamų teršalų kiekio sumažinimo; pažymi, kad ekologiškos technologijos yra labai svarbi sudėtinė tvarios plėtros strategijos dalis, kuri atitinka ES Kioto įsipareigojimus bei Lisabonos strategiją, ir mano, kad turėtų būti skatinami tyrimai šioje srityje ir priimti aiškūs aplinkosauginės veiklos tikslai skatinant naudoti geriausias prieinamas technologijas;

17.   mano, kad I priedą pasirašiusios pramoninės šalys turi ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pasauliniu mastu kovojant prieš klimato kaitą; šiame kontekste ragina Kioto protokolo I priedą pasirašiusias šalis vykdyti dabartinius savo įsipareigojimus ir ambicingai įsipareigoti įgyvendinti antrojo laikotarpio, prasidėsiančio po 2012 m., įsipareigojimus; be to, ragina Kioto protokolo neratifikavusias pramonines šalis iš naujo apsvarstyti savo poziciją, energingai imtis priemonių savo šalyse ir aktyviai dalyvauti būsimose tarptautinėse derybose, o ilgainiui įsitraukti ir į būsimą kovos prieš klimato kaitą politiką;

18.   pabrėžia, kad labai svarbu greitai pramoninėmis tampančias besivystančias šalis įtraukti į būsimą tarptautinį klimato kaitos ribojimo režimą, visapusiškai atsižvelgiant į svarbius jų rūpesčius dėl ekonomikos plėtros ir kovos su skurdu; atkreipia dėmesį į jų nenorą šiame etape prisiimti vykdyti įpareigojančius išmetamų teršalų mažinimo tikslus, bet tikisi, kad galiausiai tai taps įmanoma, ir mano, kad savanoriškų tikslų atskiruose sektoriuose prisiėmimas gali būti naudingas pirmasis žingsnis; pabrėžia, kad skurdas ir nepakankama aplinkosaugos veikla yra susiję dalykai, todėl ragina ES ir jos valstybes nares priimti ambicingą technologijų partnerystės ir perdavimo besivystančioms šalims politiką, kuri padėtų sudaryti sąlygas besivystančių šalių ekonomikai augti ir jų gerovei didinti ekologiškiau ir mažiau klimato kaitą skatinančiais būdais;

19.   reikalauja, kad atskiros ES šalys ir ES apskritai laikytųsi savo dabartinių įsipareigojimų, nes kitaip ES neteks vadovaujamosios pozicijos tarptautinėse derybose; šiame kontekste įsipareigoja skatinti sistemingesnę ES vidaus veiksmų dėl klimato kaitos ir dabartinių priemonių veiksmingumo stebėseną;

20.   pabrėžia didelę integruoto požiūrio į ES klimato kaitos politiką svarbą, kad įvairių sektorių, pvz., energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos, transporto, žemės ūkio, pramonės, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos ir kt., politika papildytų, o ne neigtų viena kitą; ypač pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti šių politikos sričių poveikį klimato kaitai ir imtis priemonių siekiant sumažinti šį poveikį iki tokio lygio, kurį pagal Kioto protokolą įsipareigojo išlaikyti ES; primena aukščiau minėtoje 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje pateiktus įvairius pasiūlymus šiuo klausimu;

21.   pabrėžia, kad energetikos politika yra pagrindinė pasaulio klimato kaitos strategijos dalis: energijos išteklių įvairinimas ir perėjimas prie alternatyvių, tvaresnių ir nekenksmingų aplinkai energijos rūšių suteiktų daugiau galimybių sumažinti išmetamų dujų kiekį; taip pat pažymi, kad įvairovė padarys ES mažiau priklausomą nuo išorinių šaltinių, ir ją ne taip pažeis energijos tiekimo krizės;

22.   ragina kruopščiai įvertinti:

23.   pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti vadovaujantį Europos technologijų vaidmenį ir kovoti prieš klimato kaitą perduodant technologijas, todėl ragina sukurti paprastas gaires CDM ir Bendro įgyvendinimo projektų sistemoje, ypač siekiant, kad MVĮ gautų naudos iš atsirandančių anglies rinkų ekonominio potencialo;

24.   pabrėžia, kad reikalinga veiksminga ES informavimo klimato kaitos klausimais strategija, kurią pasitelkus būtų tinkamai pristatyti naujausi moksliniai įrodymai apie klimato kaitos poveikį, supažindinama su išlaidomis, kurių atsiranda nesiimant veiksmų, būtų teikiama išsami informacija apie visų produktų ir paslaugų anglies turinį, informuojama apie ES pateiktus veiklos pasiūlymus, dabartinę tarptautinių derybų padėtį ir specialius veiksmus, kurių reikės imtis ES, valstybių narių ir atskirų piliečių lygmeniu;

25.   ragina visus atitinkamus savo komitetus ir delegacijas glaudžiai dirbti klimato kaitos klausimais, kad jo pramonės politika, energetikos politika bei transporto, žemės ūkio, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei kitos iniciatyvos būtų geriau suderintos su kovos prieš klimato kaitą tikslais ir kad klimato kaitos klausimai būtų nuolat keliami tarpparlamentinių delegacijų mastu ir atsižvelgiant į transatlantinį įstatymų leidėjų dialogą;

26.   dar kartą pabrėžia, jog yra nepatenkintas tuo, kad ES delegacijose dalyvaujantiems jo nariams neleidžiama dalyvauti ES koordinaciniuose susitikimuose ir ragina kuo greičiau, jei įmanoma, prieš 2006 m. lapkričio 12 d. vyksiančią COP 12, išspręsti šią problemą;

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui, pateikiant prašymą ją išplatinti visoms ES nepriklausančioms konvenciją pasirašiusioms šalims.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0177. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2005)0433.