Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2004/2125(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0052/2006

Pateikti tekstai :

A6-0052/2006

Debatai :

PV 03/04/2006 - 12
CRE 03/04/2006 - 12

Balsavimas :

PV 04/04/2006 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0122

Priimti tekstai
PDF 418kWORD 87k
Antradienis, 2006 m. balandžio 4 d. - Strasbūras
Galimybė susipažinti su institucijų dokumentais
P6_TA(2006)0122A6-0052/2006
Rezoliucija
 Priedas

Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl galimybės susipažinti su institucijų dokumentais (2004/2125(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į institucijų pranešimus dėl 2001 m. gegužės 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1) ir visų pirma su Komisijos pirmąja trimete jo taikymo ataskaita, kaip numatyta minėtojo reglamento 17 straipsnio 2 dalyje,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0052/2006),

A.   kadangi ratifikavus Amsterdamo sutartį ir įsigaliojus Europos bendrijos steigimo sutarties 255 straipsniui skaidrumas tapo pagrindiniu Europos Sąjungos principu, kurio laikantis siekiama stiprinti demokratinį Europos institucijų pagrindą, suteikti piliečiams galimybę arčiau dalyvauti sprendimo procese, užtikrinti, kad efektyvia veikiančių ir atskaitingų piliečiams viešojo administravimo įstaigų darbas būtų geriau pateisinamas, ir sudaryti galimybę greičiau nustatyti problemas ir klaidas,

B.   kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 tik iš dalies įgyvendina EB 255 straipsnį, nes:

   - netiesiogiai pateiktas teisėkūros veiklos apibrėžimas (12 straipsnis) yra per daug abstraktus ir ši veikla gali būti supainiota su administracinio pobūdžio veikla; be to, reglamente nenumatyta, kad Parlamentas ir Taryba dėl teisės aktų turėtų diskutuoti ir juos priimti viešai arba kad, be teisėkūros iniciatyvų, valstybių narių remiami pakeitimai iš karto turėtų tapti prieinami; be to, turi būti sudaryta galimybė susipažinti ir su visais parengiamaisiais teisėkūros dokumentais (nepriklausomai nuo to, ar juos parengė Bendrijos institucijų teisės tarnybos), kad sprendimas būtų priimtas priimtų vienodomis sąlygomis ir Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuoširdžiai bendradarbiaujant, išsamiai susipažinus su reglamentuojama sritimi; be to, nėra bendro supratimo, susijusio su reikalavimu skelbti teisėkūros tekstus Oficialiajame leidinyje arba dėl šio leidinio organizavimo (pvz., tiek, kiek tai susiję su elektronine versija),
   - nėra aiškių taisyklių dėl susipažinimo su administracinio pobūdžio dokumentais, dėl vadinamojo laiko apmąstymui, dėl rengimo patobulinimo, dėl piliečių informavimo apie tvarką, kurios turi laikytis kiekviena institucija, dėl bendros dokumentų archyvavimo tvarkos arba dėl privilegijuotos prieigos asmenims, turintiems ypatingas prieigos teises,
   - išlieka aiškus poreikis nustatyti aplinkybes, kuriomis konkretūs dokumentai gali būti visiškai arba iš dalies klasifikuojami kaip konfidencialūs, ir numatyti reguliaraus tokio klasifikavimo persvarstymo tvarką; be to, tai, kad Europos Parlamentas neturi aiškaus teisinio pagrindo dėl galimybės susipažinti su klasifikuota ES informacija, ypač tada, kai nacionaliniams parlamentams tokia galimybė nėra suteikiama arba ji yra ribota, prieštarauja demokratijos principui, kuriuo grindžiama Sąjunga; taip pat reikia priimti nuostatas siekiant neleisti trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms uždrausti Tarybai arba Komisijai leisti Parlamentui susipažinti su klasifikuota informacija,
   - administravimo sistema (institucijų registrai, duomenų bazės ir kitos informacinių technologijų programos) vis dar yra bandomojo etapo ir nėra bendros visų trijų institucijų taikomos metodologijos; be to, net vykdant tarpinstitucines procedūras nėra bendro institucijų supratimo, kaip tvarkyti, dalytis ir saugoti įvairių tipų dokumentus; nors buvo atlikta tam tikrų patobulinimų, vis dar trūksta koordinavimo tarp institucijų, ypač turint mintyje dokumentus, susijusius su tarpinstitucinėmis procedūromis, todėl pasiklysta ne tik paprasti piliečiai, bet ir profesionalai, tyrėjai ir nacionaliniai parlamentai,

C.   kadangi, nors Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 yra nuostata dėl jo persvarstymo po trejų metų ir nepaisant to, kad Parlamentas keletą kartų prašė Komisijos patobulinti ir sustiprinti Bendrijos teisės aktus, susijusius su skaidrumu, nebuvo pateikta pasiūlymų pagal Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalį,

D.   kadangi sunkumai taikant Reglamentą tam tikru aspektu buvo susiję su netinkamu jo įgyvendinimu; kadangi Teisingumo Teismo praktika parodė, kad reikia patikslinti ir išaiškinti kai kurias šio Reglamento nuostatas, ypač nuostatas dėl valstybių narių ir trečiųjų asmenų rengiamų dokumentų ir dėl išimčių tyrimams, teisinių konsultacijų ir vadinamojo laiko apmąstymams,

E.   kadangi skaidrios ir atviros derybos ir lojalus institucijų bendradarbiavimas yra geresnis būdas EB 207 straipsnyje numatyto sprendimo priėmimo proceso veiksmingumui užtikrinti, negu uždaros derybos Taryboje; kadangi jis todėl apgailestauja, kad Taryba 2005 m. gruodžio 22 d. pirmininkavimo išvadose pasirinko nekeisti savo darbo tvarkos taisyklių taip, kad būtų rengiamos skaidrios diskusijos ministrų lygmeniu teisėkūros procedūros metu,

1.   prašo Komisijos, remiantis EB sutarties 255 straipsniu, 2006 m. pateikti jam teisės akto pasiūlymą "Dėl teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos bei Komisijos dokumentais ir šią teisę reglamentuojančių bendrųjų principų bei visuomenės arba asmens interesais grindžiamų apribojimų", kuris turi būti parengtas tarpinstitucinių diskusijų metu, ir vadovautis pridedamomis išsamiomis rekomendacijomis;

2.   tvirtina, kad rekomendacijose laikomasi subsidiarumo principo, pagrindinių piliečių teisių, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, ypač dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio, ir Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnių;

3.   mano, kad prašomo pasiūlymo finansiniai padariniai turi būti padengti iš institucijų veiklos biudžetų, nes skaidrumo taisyklės yra neatsiejamos nuo taisyklių, taikomų dokumentų, kuriuos institucijos parengė arba kurioms jie yra skirti, rengimui, patvirtinimui ir skelbimui;

4.   pabrėžia, kad naujos taisyklės dėl galimybės susipažinti su dokumentais turi būti taikomos nuo pakeisto Reglamento būsimos įsigaliojimo datos ir todėl neturėtų atgalinio poveikio;

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir valstybių narių ir stojančiųjų šalių bei šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.


PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS, SUSIJUSIOS SU PASIŪLYMO TURINIU

1 rekomendacija (dėl EB sutarties 255 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 žvelgiant iš Konstitucijos perspektyvos)

Komisija turėtų aiškiau suformuluoti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nurodomąsias ir konstatuojamąsias dalis, siekiant pakankamai aiškiai nurodyti, kad EB 255 straipsnis(1), kuris yra reglamento teisinis pagrindas:

   a) yra pagrindinis Sutartyse numatytas teisinis pagrindas įgyvendinti Sąjungos pagrindinius principus, apibrėžtus Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnyje, pagal kurį "..sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio", ir ES 6 straipsnyje, pagal kurį "Sąjunga yra grindžiama demokratijos ... ir teisinės valstybės ...principais";
   b) yra pagrindinis teisinis pagrindas, kiek tai susiję su skaidrumu ir konfidencialumu, visai Parlamento, Tarybos ir Komisijos ("teisės aktų leidybos trikampio") vykdomai veiklai pagal EB sutartį ir ES sutartį;
   c) turi būti nenukrypstant ir visiškai įgyvendintas Europos Parlamento(2), Komisijos(3) ir Tarybos(4) darbo tvarkos taisyklėse;
   d) turi būti taikomas nuosekliai, institucijoms veikiant kaip teisės aktų leidėjoms (kaip numatyta EB 207 straipsnyje) arba įgyvendinant EB ir ES teisės aktus (EB 202 straipsnis)(5), nepriklausomai nuo to, kuri institucija įgyvendina teisės aktus arba naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais;

2 rekomendacija (dėl teisėkūros ir ne teisėkūros dokumentų sąvokų)

Komisija, remdamasi tarpinstitucinio komiteto, numatyto Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 15 straipsnyje, diskusijomis ir laikydamasi 1 rekomendacijoje pabrėžtų principų, turėtų iš dalies pakeisti reglamentą:

   a) iš naujo apibrėždama sąvoką "teisėkūros dokumentai", kurie šiuo metu yra apibrėžti 12 straipsnio 2 dalyje kaip "...valstybėse narėse juridinę galią turinčių arba jas saistančių teisės aktų priėmimo procese parengti arba gauti dokumentai", pridedant nuorodą į tai, kad (teisėkūros) akto sąvoka turi būti taikoma tik antrinei teisei (su tiesioginiu teisiniu pagrindu Sutartyse);

Kas dėl teisėkūros dokumentų, reikėtų suteikti galimybę susipažinti su:

   - visais parengiamaisiais dokumentais, susijusiais su nustatyta sprendimo priėmimo procedūra; galimybė susipažinti turi būti suteikiama, kai tik tokie dokumentai yra oficialiai pateikti kiekvienos institucijos, dalyvaujančios priimant sprendimą;
   - Parlamento ir Tarybos diskusijų protokolais, šioms institucijoms veikiant kaip įstatymų leidėjams, ir su aptartais dokumentais (jeigu neklasifikuota, žr. toliau 3 rekomendaciją);
   - kiekvienos iniciatyvos ar formalaus pakeitimo autoriaus tapatybe;
   - susijusia papildoma informacija ar dokumentais, susijusiais su institucijų darbo grupių posėdžiais ir informacija, pateikta institucijų, kuriose tokie dokumentai nėra vien tik administracinio pobūdžio, sekretoriatų (įskaitant teisės tarnybas).

Pakeistas Reglamentas taip pat turėtų būti teisinis pagrindas nustatant taisykles, pažangiąją patirtį ir tarpinstitucinius susitarimus, užtikrinant geresnį teisės aktų rengimą ir galimybę susipažinti su galutiniais teisės aktais, pvz., tvarka, skirta:

   - parengti teisės aktus,
   - skelbti juos elektronine forma Oficialiajame leidinyje,
   - konsoliduoti pagrindinius tekstus ir juos pakeičiančius aktus,
   - nustatyti Oficialiojo leidinio formatą, daugiakalbystės principo įgyvendinimą ir apibrėžti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro (OPOCE) užduotis;
   b) apibrėždama sąvoką "ne teisėkūros dokumentai"– dokumentai, susiję su teisės aktų įgyvendinimo procedūra (nesvarbu, kokia institucija dalyvauja), ir dokumentai, susiję su neįpareigojančių teisės aktų priėmimo procedūromis; tokiais atvejais turėtų būti galima taikyti ne tokias griežtas skaidrumo taisykles, atsižvelgiant į dokumentų administracinį pobūdį.

Todėl institucijos:

   - turėtų supažindinti su ne teisėkūros dokumentų rengimo procedūra ir nustatyti laiką ir sąlygas, kuriomis suinteresuotosios šalys galės dalyvauti susijusioje procedūroje ir visuomenė turės galimybę susipažinti su dokumentais;
   - taip pat turėtų aiškiai nurodyti administracines procedūras vykdančius administracinius vienetus, ir tai, kaip dokumentai yra saugomi laikinai ir nuolat, ir kaip galima su jais susipažinti.
   c) apibrėždama sąvoką "reguliavimo dokumentai"(6)– dokumentai, susiję su a punkte apibrėžtų teisės aktų neesminių elementų papildymo arba keitimo procedūromis, nesvarbu, ar juos priėmė Taryba, ar taip padaryti buvo pavesta Komisijai; tokie dokumentai turi būti prieinami mutatis mutandis tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos teisėkūros dokumentams (pvz., vykdant komitologijos procedūras susipažinti su dokumentais turi būti galima nuo tada, kai numatoma priemonė yra oficialiai pateikiama komitetui); panašiai turi būti suteikta galimybė susipažinti su papildomais dokumentais (pvz., darbotvarkėmis, protokolais ir komiteto balsavimo rezultatais).

3 rekomendacija (dėl dokumentų, kurie turi būti laikomi konfidencialiais)

Atsižvelgiant į pažangiąją valstybių narių patirtį, Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taip pat turėtų būti pakeistas ir aiškiai apibrėžti EB 255 straipsnyje minimus "...visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus", dėl kurių susipažinti su institucijų dokumentais (arba jų dalimis) leidžiama vėliau arba visai neleidžiama; todėl Reglamente turi būti nustatytos taisyklės:

   a) užtikrinančios, kad nepriklausomai nuo ES veiksmų srities priežastys, į kurias atsižvelgta priimant pagrindinius politikos sprendimus ir teisės aktus, yra viešai skelbiamos; taip pat reikia aiškiai atskirti slaptumo poreikį, viena, pvz., saugumo tarnybų planuojamų arba vykdomų veiksmų ir, antra, atskaitomybės ir a posteriori kontrolės reikalavimus,
   b) užtikrinančios, kad dokumentai nebūtų priskiriami prie konfidencialių automatiškai ir vien tik dėl to, kad jie susiję su klausimu, kuris yra arba gali būti svarbus saugumui, ir
   c) užtikrinančios atitinkamą Europos Parlamento priežiūrą (demokratinė parlamentinė priežiūra).

Reglamente taip pat turi būti aiškiai nurodyta, kad pagal dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis gali būti nedraudžiama Tarybai arba Komisijai dalytis konfidencialia informacija su Europos Parlamentu (ypač tais atvejais, kai atitinkami dokumentai yra neprieinami nacionaliniams parlamentams, nes jie yra ES dokumentai).

4 rekomendacija (dėl ES ir valstybių narių santykių dėl dalijimosi informacija ir (arba) dokumentais)

Atsižvelgiant į EB 296 straipsnyje numatytą principą, kuriuo remiantis "nė viena valstybė narė nėra verčiama teikti informaciją, kurios atskleidimas, jos nuomone, prieštarauja pagrindiniams jos saugos interesams", Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 turėtų būti pakeistas siekiant:

   a) apriboti valstybių narių teisę riboti galimybę susipažinti su jų teikiamomis nuomonėmis ir (arba) pakeitimais teisėkūros ir (arba) reguliavimo procedūrų metu;
   b) suteikti visišką galimybę gauti Komisijai pateiktą informaciją, susijusią su ES/EB teisės aktų įgyvendinimu, tol, kol neprasidėjo teismo procesas.

5 rekomendacija (dėl piliečių galimybės susipažinti su dokumentais praktinio užtikrinimo)

Atsižvelgdama į Reglamento pirmojo ketverių metų laikotarpio patirtį, Komisija turėtų iš dalies pakeisti Reglamentą, pateikdama nuoseklųjį pasiūlymą, siekiant:

   a) aiškiai skirti vieną tarnybą, į kurią reikėtų kreiptis norint susipažinti su parengiamaisiais dokumentais, susijusiems su teisėkūros ar reguliavimo procedūromis (žr. 2 rekomendaciją) ir užtikrinti, kad jos darbas gerai struktūruotas;
   b) reorganizuoti institucijų registrus integruojant bendrą sąsają, kad piliečiai / naudotojai galėtų visuose trijuose registruose rasti tas pačias funkcijas;
   c) nustatyti bendras dokumentų archyvavimo taisykles, vengiant dubliavimosi ir užtikrinant skirtingų versijų autentiškumą;
   d) aiškiai ir suprantamai pristatyti institucijų darbo organizavimą ir, atitinkamai, tarnybą, į kurią reikėtų kreiptis norint susipažinti su dokumentais.

(1) EB 255 straipsnis: 1. Visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis nustatytinų principų bei sąlygų, susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. 2. Bendruosius principus ir visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus, reglamentuojančius šią teisę susipažinti su dokumentais, per dvejus metus nuo Amsterdamo sutarties įsigaliojimo 251 straipsnyje nurodyta tvarka nustato Taryba. 3. Kiekviena pirmiau nurodyta institucija savo Darbo tvarkos taisyklėse išsamiau išdėsto konkrečias savo dokumentų prieinamumo nuostatas.
(2) EB 199 straipsnis: Europos Parlamentas savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles. uropos Parlamento posėdžių medžiaga skelbiama jo Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.
(3) EB 218 straipsnio 2 dalis: Komisija patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kad užtikrintų, jog ji ir jos padaliniai veiks pagal šios Sutarties nuostatas. Ji užtikrina, kad šios taisyklės būtų paskelbtos.
(4) EB 207 straipsnio 3 dalis: 3. Taryba priima savo Darbo tvarkos taisykles. Kad būtų galima taikyti 255 straipsnio 3 dalį, Taryba šiose taisyklėse detaliau išdėsto sąlygas, kuriomis visuomenei prieinami Tarybos dokumentai. Kad būtų galima taikyti šio straipsnio šią dalį, Taryba nustato, kada ji turi būti laikoma veikiančia kaip teisės aktų leidimo institucija, kad tais atvejais būtų galima padaryti dokumentus lengviau prieinamus ir kartu išlaikyti jos sprendimų priėmimo procesą veiksmingą. Bet kuriuo atveju, kai Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja, balsavimo rezultatai ir balsavimo motyvai, taip pat užprotokoluoti pareiškimai yra vieši.
(5) EB 202 straipsnis. Kad šioje sutartyje nustatyti tikslai būtų pasiekti, pagal joje numatytas nuostatas Taryba: - užtikrina valstybių narių bendros ekonomikos politikos sričių koordinavimą; - turi galią priimti sprendimus; - Tarybos priimamuose teisės aktuose suteikia Komisijai įgaliojimus įgyvendinti Tarybos nustatytas taisykles. Tokiems įgaliojimams vykdyti taryba gali nustatyti tam tikrus reikalavimus. Ji taip pat turi teisę tam tikrais atvejais pati tiesiogiai naudotis šiais įgaliojimais. Minėtosios procedūros turi atitikti principus ir taisykles, kurias Taryba iš anksto vieningai nustato remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento nuomonę.
(6) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23) 2b) straipsnyje numatyta, kad: "bendro pobūdžio priemonės, skirtos esminėms pagrindinės priemonės nuostatoms taikyti, įskaitant žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos apsaugos ar saugos priemones, turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą; tais atvejais, kai pagrindinė priemonė nustato, kad tam tikros neesminės teisės akto nuostatos gali būti pritaikomos arba atnaujinamos įgyvendinimo tvarka, tokios priemonės turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą;"

Teisinė informacija - Privatumo politika