(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0447)(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0356/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0234/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina iš esmės keisti savo pasiūlymą arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3) ,

kadangi:

1)   2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB(4) priimtoje Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyta, jog būtina sumažinti taršą tiek, kad sumažėtų žalingas poveikis žmonių sveikatai, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ir visai aplinkai, gerinti oro kokybės, įskaitant teršalų nusėdimą, monitoringą ir vertinimą ir teikti informaciją visuomenei.

(2)  Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir visą aplinką, ypač svarbu kovoti su teršalų išmetimu jų susidarymo vietoje. Taigi reikėtų vengti žalingų oro teršalų išmetimo , užkirsti tam kelią arba sumažinti šį reiškinį . Taigi Komisija, atsižvelgdama į atitinkamus Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės standartus, gaires ir programas, turėtų nedelsdama nustatyti atitinkamas išmetimą reglamentuojančias taisykles visiems atitinkamiems taršos šaltiniams .

3)   1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo(5) , 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore(6) , 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido aplinkos ore ribinių verčių(7) , 2002 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore(8) ir 1997 m. sausio 27 d. Tarybos sprendimas 97/101/EB, nustatantis tinklų ir atskirų stočių, matuojančių valstybėse narėse aplinkos oro užterštumą, tarpusavio apsikeitimą informacija ir duomenimis(9) , turi būti iš esmės pakeisti, siekiant atsižvelgti į naujausius pasiekimus sveikatos ir mokslo srityse bei valstybių narių patirtį. Todėl, s iekiant aiškumo, paprastumo ir administracinio veiksmingumo, tikslinga tuos penkis teisės aktus pakeisti viena direktyva.

(4)  Kai tik 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos directivos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore(10) įgyvendinimo srityje bus įgyta pakankamai patirties, jos nuostatos gali būti sujungtos su šios direktyvos nuostatomis. jos.

(5)   Oro kokybės vertinimas turėtų atliekamas pagal bendrą metodą, taikant bendrus vertinimo kriterijus. Vertinant aplinkos oro kokybę reikėtų atsižvelgti į oro taršos veikiamų gyventojų skaičių ir ekosistemų dydį. Todėl tikslinga pagal gyventojų tankumą suskirstyti kiekvienos valstybės narės teritoriją į zonas arba aglomeracijas.

(6)  Jei įmanoma, turėtų būti atliekamas teršalų sklaidos modeliavimas siekiant gautus tam tikros vietos duomenis įvertinti atsižvelgiant į geografinį koncentracijos pasiskirstymą. Tai galėtų tapti bendro poveikio šioje teritorijoje gyvenantiems gyventojams apskaičiavimo pagrindu.

(7)  Siekiant užtikrinti, kad apie oro taršą surinkta informacija būtų pakankamai tipiška ir ją būtų galima lyginti visoje Bendrijoje, svarbu naudoti standartizuotus matavimo metodus ir bendrus matavimo stočių skaičiaus ir vietos nustatymo kriterijus. Vertinant aplinkos oro kokybę galima naudoti kitus nei matavimai metodus, todėl būtina nustatyti tokių metodų naudojimo ir reikiamo tikslumo kriterijus.

(8)  Siekiant geriau suprasti smulkių kietųjų dalelių poveikį ir apibrėžti foninės taršos reiškinį, kad būtų galima parengti tinkamą politiką, tipinėse vietovėse turėtų būti atliekami išsamūs šio teršalo matavimai ir apskaičiavimai . Tinkama politika visų pirma turėtų būti nukreipta į tai, kad būtų kuo geriau atsižvelgiama į foninės taršos dalį visoje taršoje, kuri apskaičiuojama nustatant ribines vertes. Matavimai turėtų būti veiksmingi, todėl duomenys, gauti mėginių ėmimo vietose, skirtose fiksuotiems matavimams, jei įmanoma, turėtų būti papildomi duomenimis, gautais taikant modeliavimo metodus ir indikatorinius matavimus. Tokie matavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kuris nuosekliai atitiktų Bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP), parengtos pagal 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, patvirtintą 1981 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 81/462/EEB(11) , matavimus.

(9)  Oro kokybės būklę ten, kur ji jau dabar yra gera, reikėtų palaikyti taip, kad nebūtų viršijami oro kokybės standartai. Atsižvelgiant į atitinkamos zonos tvariąją raidą, oro kokybę reikėtų gerinti. Kai viršijami oro kokybės standartai, valstybės narės turėtų imtis veiksmų padėsiančių pasiekti atitiktį nustatytoms vertėms; ypač raginamos valstybės narės, kuriose standartai viršijami itin stipriai, nes kaip tik tokiais atvejais oro kokybė gali būti pagerinama mažiausiomis sąnaudomis . Reikėtų nepaisyti su kelių barstymu smėliu žiemą susijusių viršijimų.

(10)  Oro taršos pavojus augmenijai yra didžiausias toliau nuo miesto teritorijų esančiose vietose, kuriose auga tokia augmenija. Todėl tokius pavojus vertinti ir augmenijos apsaugos oro kokybės standartų laikytis reikėtų pirmiausia tose vietose, kurios yra toliau nuo užstatytų teritorijų.

(11)  Žmonių sveikatai didelį neigiamą poveikį daro smulkios kietosios dalelės (PM2,5). Be to, dar nėra nustatyto slenksčio, kurį peržengus PM2,5 nebekeltų pavojaus. Kadangi turimų PM 2,5 duomenų kol kas nepakanka, kad būtų galima nustatyti ribinę vertę, pirmiausia turėtų būti taikoma siektina vertė, kol įsigalios ribinė vertė. Šiems teršalams taikomas reglamentavimas neturėtų būti toks pat, kaip kitiems oro teršalams taikomas reglamentavimas. Tokio požiūrio tikslas – bendrai sumažinti teršalo koncentraciją miestuose, siekiant užtikrinti, kad pagerėjusi oro kokybė būtų naudinga dideliam gyventojų skaičiui. Visų pirma zonose ir aglomeracijose, kuriose ypač didelė tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis, turėtų būti optimaliai pasinaudota visomis galimybėmis ją sumažinti . Tačiau siekiant visur užtikrinti minimalų sveikatos apsaugos lygį, visoms zonoms ir aglomeracijoms reikėtų nustatyti siektiną vertę.

(12)  Dabartiniai ilgalaikiai tikslai užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingų ozono poveikio pasekmių žmonių sveikatai ir augmenijai bei ekosistemoms neturėtų keistis. Siekiant apsaugoti visus gyventojus ir pažeidžiamas grupes nuo trumpo padidėjusios ozono koncentracijos poveikio, atitinkamai reikėtų nustatyti ozono pavojaus ir informavimo slenksčius. Tie slenksčiai turėtų paskatinti informacijos apie poveikio pavojus pateikimą visuomenei ir trumpojo laikotarpio priemonių, skirtų sumažinti ozono lygius ten, kur buvo viršytas pavojaus slenkstis, įgyvendinimą.

(13)  Ozonas yra tarpvalstybinis teršalas, susidarantis į atmosferą patekus pirminiams teršalams, kuriuos reglamentuoja 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų(12) . Pažangą įgyvendinant oro kokybės tikslus ir su ozonu susijusius ilgalaikius tikslus, nustatytus šioje direktyvoje reikėtų vertinti pagal Direktyvoje 2001/81/EB nustatytus tikslus ir išmetamųjų teršalų viršutines ribas.

(14)  Atliekami oro teršalų matavimai turėtų būti veiksmingi ir kryptingi. Taigi fiksuoti matavimai, jei įmanoma, turėtų būti papildomi modeliavimo metodais ir indikatoriniais matavimais. Zonose, kuriose viršijami ilgalaikiai tikslai, turėtų būti privalomi fiksuoti ozono matavimai. Siekiant sumažinti reikalingą fiksuotų mėginių ėmimo vietų skaičių, reikėtų leisti naudoti papildomas vertinimo priemones.

(15)  Gamtinių šaltinių teršalų išmetimus ore įmanoma matuoti, tačiau negalima kontroliuoti. Todėl tais atvejais, kai pakankamai tiksliai galima nustatyti gamtinių šaltinių taršos dalį aplinkos oro teršaluose, ją reikėtų atimti vertinant, ar neviršijamos oro kokybės ribinės vertės.

(16)  Zonose ir aglomeracijose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, terminą, iki kurio būtina pasiekti atitiktį oro kokybės ribinei ir siektinai vertei , turėtų būti galima atidėti tais atvejais, kai, nepaisant tinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, tam tikrose zonose ir aglomeracijose yra didelių atitikties problemų. Terminas tam tikrai zonai arba aglomeracijai atidedamas, pateikus išsamų atitikties užtikrinimo iki pakeisto termino planą ar programą. Lankstumas valstybėms narėms yra net daug svarbesnis, nes būtinos Bendrijos priemonės, atspindinčios Teminėje strategijoje dėl oro taršos pasirinktą aukšto lygio siekį mažinti teršalų šaltinius, įskaitant bent XVII priede minimas priemones, įsigalios 2010 m. sausio 1 d., kadangi kai kurios valstybės narės, nepaisant didelių pastangų nacionaliniu lygmeniu, be šių priemonių negalės pasiekti ribinės vertės.

(17)  Toms zonoms ir aglomeracijoms, kuriose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamus oro kokybės standartus, reikėtų parengti planus arba programas bei bet kokius laikinus taikomus leistinus nukrypimo dydžius. Orą teršia daug skirtingų šaltinių ir veiklos rūšių. Siekiant užtikrinti skirtingų politikos priemonių nuoseklumą, minėti planai ir programos turėtų būti nuoseklūs ir integruoti į planus ir programas, parengtas pagal 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo(13) , Direktyvą 2001/81/EB ir 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo(14) .

(18)  Reikėtų parengti veiksmų planus nurodant priemones, kurių reikės imtis artimiausiu laikotarpiu, iškilus vieno arba daugiau atitinkamų oro kokybės standartų arba pavojaus slenksčių viršijimo pavojui, siekiant sumažinti tą pavojų ir apriboti tokio įvykio trukmę. Ozono atžvilgiu tokiuose trumpojo laikotarpio veiksmų planuose reikėtų atsižvelgti į 2004 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimą 2004/279/EB dėl rekomendacijų įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore(15) .

(19)  Tokių planų ir programų paskirtis yra tiesioginis oro kokybės ir aplinkos gerinimas, ir todėl jiems neturėtų būti taikoma 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo(16) .

(20)  Valstybės narės turėtų tarpusavyje konsultuotis, jeigu dėl didelės taršos, atsiradusios kitoje valstybėje narėje, tam tikro teršalo lygis viršija arba gali viršyti atitinkamus oro kokybės standartus bei leistiną nukrypimo dydį, arba, kitu atveju, pavojaus slenkstį. Dėl tarpvalstybinio konkrečių teršalų, tokių kaip ozonas ir kietosios dalelės, pobūdžio, rengiant bei įgyvendinant planus, programas ir trumpojo laikotarpio veiksmų planus bei informuojant visuomenę, gali būti reikalingas koordinavimas tarp kaimyninių valstybių narių. Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skirdamos tam, kad minėtoje veikloje kuo anksčiau imtų dalyvauti šalys kandidatės.

(21)  Atsižvelgiant į konkrečių teršalų tarpvalstybinį pobūdį ir su tuo susijusią galimybę, kad ribinė vertė valstybėje narėje gali būti viršijama dėl priežasties, kuriai ta valstybė narė negali daryti tiesioginės įtakos, Komisija turėtų turėti galimybę valstybėms narėms suteikti daugiau laiko, kad jos galėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų standartų.

(22)  Valstybėms narėms, kurios dar nesiėmė pakankamų priemonių oro taršai sumažinti, įskaitant XV priedo 10 punkte minimų direktyvų įgyvendinimą iki tose direktyvose numatytų terminų, neturėtų būti suteikiama išlygų pagal šios Direktyvos 20 straipsnį. Komisija turėtų atidžiai patikrinti prašymus dėl išlygų ir atsižvelgti į tai, kad 20 straipsnyje nustatyti maksimalūs išlygų laikotarpiai. Komisija turėtų pranešti Europos Parlamentui apie savo sprendimus, pateikti priežastis ir nurodyti valstybėms narėms suteiktų išlygų laikotarpius.

(23)  Išsamus šios direktyvos poveikio vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant tiek į geresnį reglamentavimą, tiek į Tvariosios raidos strategiją. Vis dėlto, kadangi tikimasi didesnio CO 2 išmetimo sumažinimo, nei numatytas poveikio vertinime, išlaidų gali būti numatyta per daug ir prognozuojama nauda mažesnė, nes nuolatinis išmetimo mažinimas po 2012 m. padės, be kitų dalykų, pagerinti oro kokybę.

(24)  Šios direktyvos tikslai turėtų būti kuo geriau suderinti su susijusių zonų ir aglomeracijų tvariu vystymusi.

(25)  Pramonės įrenginiams pagal šią direktyvą neturėtų būti nustatyta priemonių, kurios viršytų geriausių turimų būtų taikymą, kaip numatyta 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvoje 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (17) , ir pirmiausia pagal ją neturėtų būti likviduojami jokie įrenginiai. Tačiau direktyvoje turėtų būti reikalaujama, kad visos valstybės narės imtųsi visų finansiškai naudingų taršos susijusiuose sektoriuose mažinimo priemonių.

(26)  Siekdamos geriau susipažinti su oro taršos poveikiu ir parengti atitinkamą politiką, valstybės narės ir Komisija turi rinkti ir skleisti informaciją apie oro kokybę bei keistis ja . Naujausia informacija apie visų reglamentuojamų teršalų koncentraciją aplinkos ore taip pat turėtų būti lengvai prieinama visuomenei. Turėtų būti užtikrinta, kad visuomenė kiekvieną dieną būtų informuojama apie išmatuotą dienos vertę.

(27)  Siekiant palengvinti informacijos apie oro kokybę apdorojimą ir palyginimą, Komisijai duomenys turėtų būti pateikiami standartizuota forma.

(28)  Būtina pritaikyti duomenų teikimo, vertinimo ir pranešimo apie oro kokybę tvarką, kad būtų sudaryta galimybė kaip pagrindines informacijos pateikimo priemones naudoti elektronines priemones ir internetą, ir kad ta tvarka atitiktų ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/.../EB [sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE)] (18) reikalavimus.

(29)  Tikslinga numatyti galimybę aplinkos oro kokybės vertinimui naudojamus kriterijus ir technologijas pritaikyti prie mokslo ir technologijos pažangos bei pateiktinos informacijos. Be to, kai galima, reikėtų priimti oro kokybės modeliavimo pamatinius metodus.

(30)  Kadangi šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl tarpvalstybinio teršalų pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti .

(31)  Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų taikomų už šios direktyvos nuostatų pažeidimus ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(32)  Tam tikros šia direktyva panaikintų teisės aktų nuostatos turėtų galioti ir toliau, siekiant užtikrinti galiojančių oro kokybės apribojimų azoto dioksidui taikymą, kol jie bus pakeisti nuo 2010 m. sausio 1 d., oro kokybės ataskaitų teikimo nuostatų, kol bus priimtos naujos įgyvendinimo priemonės, taikymą ir įpareigojimų, susijusių su preliminariais oro kokybės vertinimais reikalavimų, nustatytų pagal Direktyvą 2004/107/EB, tęstinumą.

(33)  Įpareigojimas perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra iš esmės pakeistos palyginus su ankstesnėmis direktyvomis. Įpareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnes direktyvas.

(34)  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma direktyvoje siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą pagal tvariosios plėtros principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

(35)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(19) ,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

17)  "PM10" yra kietosios dalelės, kurių 50 % pereina pro joms pralaidžią 10 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta EN 12341;

18)  "PM2,5" yra kietosios dalelės, kurių 50 % pereina pro joms pralaidžią 2,5 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta EN 14907;

3 straipsnis

Atsakomybės sritys

1.  Valstybės narės atitinkamuose lygmenyse paskiria kompetentingas institucijas ir įstaigas, atsakingas už:

Prireikus, kompetentingos institucijos ir įstaigos laikosi I priedo C skirsnio nuostatas.

2.  Valstybės narės informuoja visuomenę apie tai, kokios kompetentingos institucijos arba įstaigos paskirtos vykdyti 1 dalyje nurodytus uždavinius.

Bendrosios nuostatos

4 straipsnis

Zonų ir aglomeracijų nustatymas

Valstybės narės nustato zonas ir aglomeracijas visoje savo teritorijoje. Oro kokybė vertinama ir valdoma visose zonose ir aglomeracijose.

Aplinkos oro kokybės vertinimas, susijęs su sieros dioksidu, azoto dioksidu ir azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, švinu, benzenu ir anglies monoksidu

5 straipsnis

Vertinimo tvarka

1.  Sieros dioksidui, azoto dioksidui ir azoto oksidams, kietosioms dalelėms (PM10 ir PM2,5), švinui, benzenui ir anglies monoksidui taikomi viršutinis ir apatinis vertinimo slenksčiai, II priedo A skirsnyje nustatyti sveikatos ir augmenijos apsaugai.

Kiekviena zona ir aglomeracija klasifikuojamos pagal tuos vertinimo slenksčius.

2.   1 dalyje nurodytas klasifikavimas stebimas, ir po rezultatų vertinimo kas penkerius metus persvarstomas II priedo B skirsnyje nustatyta tvarka.

Tačiau klasifikavimas peržiūrimas dažniau, jeigu labai pasikeičia veikla, susijusi su sieros dioksido, azoto dioksido arba, kai tinka, azoto oksidų, kietųjų dalelių (PM10, PM2,5), švino, benzeno arba anglies monoksido koncentracija aplinkoje.

6 straipsnis

Vertinimo kriterijai

1.  Valstybės narės visoje savo teritorijoje pagal 5 straipsnyje nurodytus teršalus atlieka aplinkos oro kokybės vertinimus s, taikydamos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus.

2.  Visose zonose ir aglomeracijose, kuriose 1 dalyje nurodytų teršalų lygis aplinkos ore viršija tiems teršalams nustatytą viršutinį vertinimo slenkstį, aplinkos oro kokybė vertinama atliekant fiksuotus matavimus. Tie fiksuoti matavimai turi būti papildyti modeliavimo metodais ir (arba) indikatoriniais matavimais, kurie suteiktų tinkamos informacijos apie aplinkos oro kokybę.

3.  Visose zonose ir aglomeracijose, kuriose 1 dalyje nurodytų teršalų lygis aplinkos ore yra žemesnis už tiems teršalams nustatytą viršutinį vertinimo slenkstį, vertinant aplinkos oro kokybę turi būti derinami fiksuoti matavimai ir modeliavimo metodai ir (arba) indikatoriniai matavimai .

4.  Visose zonose ir aglomeracijose, kuriose 1 dalyje nurodytų teršalų lygis aplinkos ore yra žemesnis už tiems teršalams nustatytą apatinį vertinimo slenkstį, vertinant aplinkos oro kokybę pakanka naudoti modeliavimo ar objektyvaus vertinimo metodus atskirai arba kartu.

5.  Be 2, 3 ir 4 dalyse minimų vertinimų, matavimai atliekami tipinėse vietovėse, esančiose toliau nuo didelių oro taršos šaltinių, siekiant bent jau suteikti informaciją apie smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) masės koncentraciją ir cheminį atmainavimą metinio vidurkio pagrindu ir atliekami pagal tokius kriterijus:

Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie matavimo metodus, naudojamus matuojant smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) cheminę sudėtį.

7 straipsnis

Mėginių ėmimo vietos

1.  Mėginių ėmimo vietos sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių (PM10 ir PM2,5), švino, benzeno ir anglies monoksido matavimui aplinkos ore išdėstomos pagal III priede išvardytus kriterijus.

2.  Kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kur fiksuoti matavimai yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, kiekvieno atitinkamo teršalo mėginių ėmimo vietų skaičius yra ne mažesnis už mažiausią V priedo A skirsnyje nustatytą mėginių ėmimo vietų skaičių. Šiose zonose ar aglomeracijose atitinkami matavimai turi būti atliekami kasdien.

Antroje pastraipoje nurodytu atveju, į modeliavimo ir (arba) indikatorinio matavimo rezultatus atsižvelgiama vertinant oro kokybę pagal ribines vertes arba siektinas vertes .

3.  Komisija ir valstybės narės užtikrina vienodą kriterijų taikymą parinkdamos mėginių ėmimo vietas.

8 straipsnis

Pamatiniai matavimo metodai

Valstybės narės taiko VI priedo A ir C skirsniuose nustatytus pamatinius matavimo metodus ir kriterijus.

Kitus matavimo metodus galima naudoti, jeigu laikomasi VI priedo B skirsnyje nustatytų sąlygų.

Aplinkos oro kokybės vertinimas, susijęs su ozonu

9 straipsnis

Vertinimo kriterijai

1.  Kai zonoje arba aglomeracijoje ozono koncentracija nors vienerius iš ankstesnių penkerių metų viršija ilgalaikius tikslus, nustatytus VII priedo 3 punkte , atliekami fiksuoti matavimai.

2.  Kai turimi tik trumpesnio kaip penkerių metų laikotarpio duomenys, siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodyti ilgalaikiai tikslai per tuos penkerius metus nebuvo viršyti, valstybės narės gali derinti nedidelės trukmės matavimo kampanijų, vykdytų tada ir ten, kur taršos lygiai galėjo pasiekti aukščiausią lygį, rezultatus ir išmetamųjų teršalų aprašų ir modeliavimo rezultatus.

10 straipsnis

Ozono matavimo mėginių ėmimo vietų išdėstymas

1.  Ozono matavimo mėginių ėmimo vietos išdėstomos pagal VIII priede nustatytus kriterijus.

2.  Fiksuotų ozono matavimų mėginių ėmimo vietų kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kuriose matavimas yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, yra ne mažiau kaip mažiausias mėginių ėmimo vietų skaičius, nustatytas IX priedo A skirsnyje.

Antroje pastraipoje nurodytu atveju, į modeliavimo ir (arba) indikatorinio matavimo rezultatus atsižvelgiama vertinant oro kokybę pagal siektinas vertes.

3.  Azoto dioksidas matuojamas mažiausiai 50 % ozono mėginių ėmimo vietų, kaip reikalaujama IX priedo A skirsnyje. Tas matavimas vyksta nuolatos, išskyrus matavimus foninėse stotyse kaimo vietovėse, nurodytas VIII priedo A skirsnyje, kur gali būti naudojami kiti matavimo metodai.

4.  Tose zonose ir aglomeracijose, kuriose kiekvienais metais per ankstesnius penkerius matavimų metus teršalų koncentracija buvo žemesnė už ilgalaikius tikslus, fiksuotų matavimų mėginių ėmimo vietų skaičius nustatomas pagal IX priedo B skirsnį.

5.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje įsteigiama ir veikia mažiausiai viena mėginių ėmimo vieta, kuri teikia duomenis apie X priede išvardytų ozono pirmtakų koncentraciją. Kiekviena valstybė narė pasirenka stočių, kuriose bus matuojamos ozono pirmtakų medžiagos, skaičių ir išdėstymą, atsižvelgdama į X priede nustatytus tikslus ir metodus.

11 straipsnis

Pamatiniai matavimo metodai

1.  Valstybės narės ozono matavimui taiko pamatinį metodą, nustatytą VI priedo A skirsnio 8 punkte. Kitus matavimo metodus galima naudoti, jeigu laikomasi VI priedo B skirsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Visos valstybės narės praneša Komisijai apie metodus, kuriuos jos taiko LOJ mėginiams imti ir matuoti, kaip pateikta X priede.

Aplinkos oro kokybės valdymas

12 straipsnis

Reikalavimai, taikomi tais atvejais, kai taršos lygiai yra žemesni už ribines vertes ir siektinas vertes

Zonose ir aglomeracijose, kuriose sieros dioksido, azoto dioksido, PM10 ir PM2,5, švino, benzeno ir anglies monoksido lygiai aplinkos ore yra žemesni už atitinkamas ribines vertes arba siektinas vertes , nustatytas XI ir XIV prieduose, valstybės narės išlaiko šių teršalų lygius žemiau už ribines vertes ar siektinas vertes ir stengiasi išlaikyti kuo geriausią aplinkos oro kokybę, suderinamą su tvaria plėtra.

13 straipsnis

Ribinės vertės ir pavojaus slenksčiai žmonių sveikatai apsaugoti

1.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į III priedo A skirsnį, užtikrina, kad visoje jų teritorijoje sieros dioksido, PM10, švino ir anglies monoksido lygiai aplinkos ore neviršytų XI priede nustatytų ribinių verčių.

XI priede nustatytos azoto dioksido ir benzeno ribinės vertės negali būti viršijamos nuo tame priede nustatytų datų.

Atitiktis šiems reikalavimams vertinama pagal III priedo B skirsnį.

XI priede nustatyti leistini nukrypimo dydžiai taikomi pagal 21 straipsnį.

2.  Sieros dioksido ir azoto dioksido koncentracijos aplinkos ore pavojaus slenksčiai yra nustatyti XII priedo A skirsnyje.

3.  Valstybės narės gali nustatyti zonas arba aglomeracijas, kuriose PM10 ribinės vertės viršijamos dėl PM10 koncentracijos aplinkos ore, susidariusios dėl dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu arba keliai valomi, su sąlyga, kad tai neturės įtakos PM 2,5 lygiui.

Valstybės narės siunčia Komisijai visų tokių zonų arba aglomeracijų sąrašus ir informaciją apie PM10 koncentraciją bei atsiradimo šaltinius.

Informuodamos Komisiją pagal 25 straipsnį, valstybės narės pateikia būtinus įrodymus, kad bet kokius taršos lygių viršijimus sąlygoja resuspenduotos dalelės ir kad buvo imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti.

Nepažeidžiant 19 straipsnio, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms zonoms ir aglomeracijoms valstybės narės turi parengti 21 straipsnyje numatytus planus arba programas tik tada, kai taršos lygio viršijimus galima paaiškinti kitais nei kelių barstymas smėliu ir druska žiemą PM10 šaltiniais.

14 straipsnis

Kritiniai taršos lygiai

1.  Valstybės narės zonose, esančiose toliau nuo aglomeracijų ir kitų užstatytų teritorijų, užtikrina atitiktį kritiniams taršos lygiams, nustatytiems XIII priede.

Esant dideliam neigiamo poveikio pavojui, valstybės narės gali taikyti 1 pastraipoje nurodytus kritinius taršos lygius taip pat aglomeracijose ir kitose užstatytose teritorijose.

2.  Kai fiksuoti matavimai yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, mėginių ėmimo vietų skaičius yra ne mažesnis už mažiausią V priedo C skirsnyje nustatytą skaičių. Kai šią informaciją papildo indikatoriniai matavimai arba modeliavimas, mažiausią mėginių ėmimo vietų skaičių galima sumažinti iki 50 % jeigu vertinamą atitinkamo teršalo koncentraciją galima nustatyti pagal I priedo A skirsnyje nustatytus duomenų kokybės tikslus.

15 straipsnis

PM2,5 poveikio sumažinimo uždavinys ir siektina bei ribinė PM 2,5 koncentracijos vertė žmonių sveikatai apsaugoti

1.  Valstybės narės užtikrina, kad XIV priedo B skirsnyje nustatytas PM2,5 poveikio sumažinimo uždavinys būtų įgyvendintas per tame priede nustatytą laikotarpį.

2.  Vidutinio PM2,5 poveikio rodiklis vertinamas pagal XIV priedo A skirsnį.

3.  Kiekviena valstybė narė pagal III priedą užtikrina, kad mėginių ėmimo vietų, kuriomis remiasi vidutinio PM2,5 poveikio rodiklis, pasiskirstymas ir konkretus skaičius tinkamai atspindėtų poveikį visiems gyventojams. Mėginių ėmimo vietų skaičius yra ne mažesnis kaip nustatytas taikant V priedo B skirsnį.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad siektina ir ribinė PM2,5 koncentracijos vertė aplinkos ore visoje jų teritorijoje būtų pasiekta iki XIV priedo C skirsnyje nustatytos datos.

5.  XIV priedo C skirsnyje nustatyti leistini nukrypimo dydžiai taikomi 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis

Reikalavimai zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono koncentracija viršija ilgalaikius tikslus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad VII priede nustatytos siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai būtų pasiekti per tame priede nustatytą laikotarpį.

2.  Tose zonose ir aglomeracijose, kuriose viršijama siektina vertė, valstybės narės užtikrina, jog siekiant siektinų verčių nuo VII priedo 2 punkte nustatytos datos, įgyvendinamas vadovaujantis Direktyvos 2001/81/EB 6 straipsniu parengtas planas arba programa, išskyrus tuos atvejus, kai siektinų verčių pasiekti negalima proporcingomis priemonėmis.

Jeigu pagal šios direktyvos 21 straipsnio 1 dalį kitiems teršalams, išskyrus ozoną, turi būti parengti arba įgyvendinti planai ir programos, valstybės narės, kur tinkama, parengia ir įgyvendina kompleksinius planus arba programas, skirtus visiems atitinkamiems teršalams.

3.  Zonoms ir aglomeracijoms, kuriose ozono lygis aplinkos ore yra didesnis už ilgalaikiuose tiksluose numatytą lygį, tačiau mažesnis arba lygus siektinoms vertėms, siekdamos ilgalaikių tikslų, valstybės narės parengia ir įgyvendina rentabilias priemones. Tos priemonės turi bent jau nuosekliai atitikti visus 2 dalyje nurodytus planus ir programas.

17 straipsnis

Reikalavimai zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono koncentracija atitinka ilgalaikius tikslus

Zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono lygis atitinka ilgalaikius tikslus, valstybės narės tiek, kiek leidžia atitinkami veiksniai, įskaitant tarpvalstybinį ozono taršos pobūdį ir meteorologines sąlygas, užtikrina, kad tas lygis neviršytų ilgalaikių tikslų, ir proporcingomis priemonėmis saugo geriausią aplinkos oro kokybę, derindamos veiklą su darnia plėtra ir aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga.

18 straipsnis

Priemonės, reikalingos viršijus informavimo arba pavojaus slenksčius

Kai viršijamas XII priede nustatytas informavimo slenkstis arba bet kuris iš tame priede nustatytų pavojaus slenksčių, valstybės narės imasi būtinų priemonių, informuodamos visuomenę per radiją, televiziją, spaudą arba internetą.

Valstybės narės taip pat nedelsdamos ir laikinai pateikia Komisijai informaciją apie užfiksuotus taršos lygius ir laikotarpių, kai buvo viršyti pavojaus arba informavimo slenksčiai, trukmę.

19 straipsnis

Gamtinių šaltinių išmetamieji teršalai

1.  Valstybės narės gali nustatyti zonas arba aglomeracijas, kai atitinkamo teršalo ribinės vertės arba siektinos vertės viršijamos dėl gamtinių šaltinių taršos.

Valstybės narės siunčia Komisijai bet kokių tokių zonų arba aglomeracijų sąrašus ir informaciją apie koncentraciją bei šaltinius, ir įrodymus, patvirtinančius, jog viršijimai paaiškinami gamtinių šaltinių tarša.

2.  Kai 1 dalyje nustatyta tvarka Komisija informuojama apie gamtinių šaltinių sukeltą viršijimą, toks viršijimas nelaikomas viršijimu pagal šią direktyvą.

20 straipsnis

Įgyvendinimo terminų atidėjimas ir leidimas nesilaikyti įpareigojimo taikyti tam tikras ribines vertes

1.  Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje iki XI priede arba XIV priedo C skirsnyje nustatytų terminų negalima pasiekti azoto, dioksido, benzeno ar PM 10 ribinių verčių arba PM2,5 siektinos vertės , valstybė narė gali atidėti tuos terminus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo tai konkrečiai zonai arba aglomeracijai, jei valstybė narė įrodo, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis imtasi visų reikiamų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti pirmiau minėtus terminus. Vadovaujantis 21 straipsniu parengiamas zonos arba aglomeracijos planas arba programa, iš kurių būtų aišku, kokių priemonių bus imamasi siekiant iki naujo termino pasiekti ribines arba siektinas vertes.

2.  Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje dėl tai vietai būdingų sklaidos savybių, nepalankių klimato sąlygų arba tarpvalstybinės taršos negalima pasiekti sieros dioksido, anglies monoksido ir švino ribinių verčių, kurios nustatytos XI priede, valstybėms narėms leidžiama nevykdyti įpareigojimo taikyti tas ribines vertes ne ilgiau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų.

3.  Valstybės narės gali atidėti 1 dalyje nurodytus PM 10 ribinės vertės ir PM 2,5 siektinos vertės terminus papildomam ne daugiau kaip dvejų metų laikotarpiui konkrečioje zonoje arba aglomeracijoje, jei iš 1 dalyje nurodyto plano aišku, kad ribinės arba siektinos vertės negali būti pasiektos, ir valstybė narė įrodo, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais imtasi visų reikiamų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti pirmiau minėtus terminus, įskaitant XV priedo 10 punkte nurodytų direktyvų įgyvendinimą iki tuose teisės aktuose nustatytų terminų. Patikslintame plane arba programoje paaiškinamos pirmiau minėtų terminų neįgyvendinimo priežastys ir nurodoma, kokių priemonių bus imamasi siekiant per papildomą laikotarpį pasiekti ribines ar siektinas vertes.

4.  Kai valstybė narė taiko 1, 2 arba 3 dalis, ji užtikrina, kad kiekvieno teršalo ribinė arba siektina vertė neviršijama daugiau kaip didžiausias leistinas nukrypimo dydis, kiekvienam atitinkamam teršalui nustatytas XI arba XIV prieduose.

5.  Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares tais atvejais, kai, jų nuomone, reikėtų taikyti 1, 2 arba 3  dalis, ir pateikia planus arba programas, nurodytas 1 dalyje, įskaitant visą susijusią informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų nustatyti, ar tikrai įvykdytos atitinkamos sąlygos. Vertinant, ar įvykdytos atitinkamos sąlygos, bus ypač atsižvelgiama į tai, kokių papildomų Bendrijos priemonių imtasi siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti atitinkamas siektinas ir ribines vertes.

Jeigu Komisija per šešis mėnesius nuo to pranešimo gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad įvykdytos atitinkamos 1, 2 arba 3  dalių taikymo sąlygos.

Jeigu pagrįstai iškyla prieštaravimų, Komisija gali pareikalauti valstybių narių pakoreguoti arba pateikti naujus planus arba programas.

Planai ir programos

21 straipsnis

Oro kokybės planai ir programos

1.  Kai tam tikrose zonose arba aglomeracijose teršalų lygis kiekvienu atveju aplinkos ore viršija bet kokią ribinę arba siektiną vertę bei bet kokį atitinkamą leistiną nukrypimo dydį, valstybės narės užtikrina, kad toms zonoms ir aglomeracijoms būtų parengti planai arba programos, siekiant atitinkamos XI ir XIV prieduose nustatytos ribos arba siektinos vertės.

Tuose planuose arba programose turi būti bent XV priede nustatyta informacija.

Į juos taip pat gali būti įtrauktos priemonės pagal 22 straipsnį.

Planai ir programos turi būti rengiami su sąlyga, kad pramonės įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 96/61/EB ir kuriuose taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 11 punkte, nebus taikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus įpareigojimą naudoti geriausius prieinamus gamybos būdus. Surinkti planai ir programos pateikiami Komisijai tinkama elektronine forma laikantis termino, nustatomo pagal 26 straipsnio 2 dalį.

2.  Valstybės narės, kiek tai įmanoma, užtikrina nuoseklumą kitų planų, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2001/80/EB, Direktyvą 2001/81/EB arba Direktyvą 2002/49/EB, siekiant atitinkamų aplinkosaugos tikslų, atžvilgiu.

3.   1 dalyje minimi planai arba programos nevertinami pagal Direktyvą 2001/42/EB.

22 straipsnis

Trumpojo laikotarpio veiksmų planai

1.  Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje yra pavojus, kad teršalų lygiai aplinkos ore viršys vieną arba daugiau ribinių verčių, siektinų verčių arba pavojaus slenksčių, nustatytų VII, XI, XII ir XIV prieduose , valstybės narės, kur tai atrodo tinkama, parengia veiksmų planus, nurodydamos, kokių priemonių bus imtasi trumpuoju laikotarpiu, siekiant sumažinti tą pavojų ir apriboti tokio reiškinio trukmę.

Tačiau valstybės narės parengia tokius trumpojo laikotarpio veiksmų planus, kai, jų nuomone, atsižvelgiant į nacionalines geografines, meteorologines ir ekonomines sąlygas, yra pakankamai galimybių sumažinti tą pavojų, tokio reiškinio trukmę arba mastą. Rengdamos tokį trumpojo laikotarpio planą valstybės narės atsižvelgia į Sprendimą 2004/279/EB.

2.   1 dalyje nurodytuose trumpojo laikotarpio veiksmų planuose galima, atsižvelgiant į kiekvieną atvejį , numatyti trumpą laiką veiksmingas priemones, skirtas kontroliuoti ir prireikus laikinai sustabdyti veiklą, dėl kurios akivaizdžiai didėja rizika , kad atitinkamos ribinės vertės arba siektinos vertės, arba pavojaus slenkstis bus viršyti. 21 straipsnio 1 dalies antra pastraipa taikoma mutatis mutandis.

3.  Valstybės narės pateikia visuomenei ir atitinkamoms organizacijoms ir savo specialiųjų trumpojo laikotarpio veiksmų planų tinkamumo ir turinio analizės rezultatus, ir informaciją apie tų planų įgyvendinimą. Atitinkamų organizacijų grupei priklauso aplinkosaugos organizacijos, vartotojų organizacijos, pažeidžiamų gyventojų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos ir susijusios pramonės sąjungos.

4.  Nuo ... (20) Komisija reguliariai skelbia pažangiausios patirties pavyzdžius, susijusius su trumpojo laikotarpio veiksmų planų parengimu.

23 straipsnis

Tarpvalstybinė oro tarša

1.  Kai bet koks pavojaus slenkstis, ribinė vertė arba siektina vertė, taip pat bet koks atitinkamas leistinas nukrypimo dydis arba ilgalaikis tikslas viršijamas dėl didelio tarpvalstybinio oro teršalų arba jų pirmtakų pernešimo, atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja ir tam tikrais atvejais organizuoja bendrą veiklą, pavyzdžiui, bendrų arba koordinuotų planų arba programų rengimą vadovaudamosi 21 straipsniu, siekdamos pašalinti viršijimą, taikant tinkamas, tačiau proporcingas priemones.

2.  Komisija kviečiama dalyvauti ir prisidėti prie bet kokios formos bendradarbiavimo, nurodyto 1 dalyje. Tam tikrais atvejais Komisija, atsižvelgdama į ataskaitas, parengtas vadovaujantis Direktyvos 2001/81/EB 9 straipsniu, įvertina, ar Bendrijos lygiu nereikėtų imtis tolesnių veiksmų, siekiant sumažinti pirmtakų išmetimą, kuris sąlygoja tarpvalstybinę taršą.

3.  Valstybės narės prireikus vadovaudamosi 22 straipsniu parengia ir įgyvendina bendrus trumpojo laikotarpio veiksmų planus, kurie taikomi kitų valstybių narių kaimyninėms zonoms. Valstybės narės užtikrina, kad kitose trumpojo laikotarpio veiksmų planus parengusiose valstybėse narėse esančios kaimyninės zonos gautų visą reikalingą informaciją.

4.  Kai prie valstybių sienų esančiose zonose arba aglomeracijose viršijami informavimo arba pavojaus slenksčiai, kiek įmanoma greičiau informuojamos atitinkamų kaimyninių valstybių narių kompetentingos institucijos. Ta informacija taip pat paskelbiama visuomenei.

5.  Rengdamos 1 ir 3 dalyse nurodytus planus arba programas ir informuodamos visuomenę, kaip nurodyta 4 dalyje, valstybės narės tam tikrais atvejais bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skirdamos šalims kandidatėms.

Informavimas ir ataskaitų teikimas

24 straipsnis

Visuomenės informavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė ir atitinkamos organizacijos, tokios kaip aplinkosaugos organizacijos, vartotojų organizacijos, pažeidžiamų gyventojų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos ir susijusios pramonės federacijos būtų tinkamai ir laiku informuojamos apie:

Informuojama nemokamai, naudojant lengvai prieinamas informavimo priemones, įskaitant internetą, arba visas kitas tinkamas telekomunikacijų priemones, bei atsižvelgiant į nuostatas, nustatytas ... Direktyvoje 2006/.../EB [sukuriančioje Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE)].

2.  Valstybė narė pateikia visuomenei metines ataskaitas apie visus teršalus, kuriems taikoma ši direktyva.

Šiose ataskaitose turi būti apibendrinami ribinę vertę, siektiną vertę, ilgalaikius tikslus, informavimo slenksčius ir pavojaus slenksčius viršijantys taršos lygiai atitinkamiems vidurkio apskaičiavimo laikotarpiams. Ši informacija pateikiama kartu su apibendrintu tokių viršijimų poveikio vertinimu. Ataskaitose tam tikrais atvejais galima pateikti daugiau informacijos ir vertinimų apie miškų apsaugą bei informacijos apie kitus teršalus, kurių monitoringo nuostatos nurodytos šioje direktyvoje, inter alia, tai gali būti pasirinkti nereglamentuojami ozono pirmtakai, išvardyti X priedo B skirsnyje.

25 straipsnis

Informacijos ir ataskaitų teikimas

Valstybės narės užtikrina, kad Komisija gautų informaciją apie aplinkos oro kokybę.

26 straipsnis

Pakeitimo ir įgyvendinimo priemonės

1.   27 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija prireikus iš dalies pakeičia I–VI priedus, VIII–X priedus ir XV priedą.

2.   27 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija nustato, kokią informaciją pagal 25 straipsnį turės pateikti valstybės narės.

27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija taip pat nustato būdus racionalizuoti tokių duomenų pateikimo būdą ir tarpusavio apsikeitimą informacija ir duomenimis, gaunamais iš tinklų ir atskirų stočių, valstybėse narėse matuojančių aplinkos orą.

3.  Komisija parengia gaires susitarimams dėl bendrų matavimo stočių sukūrimo, nurodytų 6 straipsnio 5 dalyje.

4.  Komisija skelbia orientavimo dokumentus dėl lygiavertiškumo įrodymo, nurodyto VI priedo B skirsnyje.

Komitetas, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

27 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, vadinamas "Aplinkos oro kokybės komitetu", toliau – komitetas.

2.  Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį..

28 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos nuobaudos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

29 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Direktyvos 96/62/EB, 1999/30/EB, 2000/69/EB ir 2002/3/EB panaikinamos nuo šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tų direktyvų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus arba taikymo terminais.

2.  Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos vadovaujantis XVIII priede pateikta atitikmenų lentele.

3.  Sprendimas 97/101/EB panaikinamas, kai įsigalioja šios direktyvos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos įgyvendinimo priemonės.

30 straipsnis

Peržiūra

Per penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija, remdamasi naujausiomis mokslo žiniomis, persvarsto su PM2,5 ir PM 10 susijusias nuostatas. Visų pirma Komisija parengia ir pateikia išsamų pasiūlymą, kaip nustatyti teisiškai įpareigojančius įsipareigojimus, atsižvelgdama į oro kokybės padėtį ir taršos mažinimo galimybes valstybėse narėse. Persvarsčiusi nuostatas, Komisija patikslina, ar pakanka ir toliau nustatyti ribinės vertės PM 10 dydžius, ar juos reikia pakeisti PM 2,5 ribinės vertės dydžiais.

31 straipsnis

Bendrijos priemonės, skirtos taršos šaltiniams mažinti

Jei Bendrijos priemonės, kurių reikia taršos šaltiniams mažinti, kaip nurodyta XVII priede, neįsigalioja iki 2010 m. sausio 1 d. ir valstybė narė imasi oro taršos mažinimo priemonių, nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybei narei suteikiamas dvejų metų laikotarpis, leidžiantis nukrypti nuo nuostatų, susijusių su PM 2,5 ir PM 10 . Visas nukrypimo laikotarpis neviršija 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų laikotarpių.

32 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinius teisės aktus

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per ...(21) , įgyvendina šią direktyvą. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikimo lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

33 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

34 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta, [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

DUOMENŲ KOKYBĖS TIKSLAI

A.  Duomenų kokybės tikslai vertinant aplinkos oro kokybę

Vertinimo metodų neapibrėžtis (išreikšta 95 % pasikliautinumo lygiu) bus nustatyta pagal Europos standartizacijos komiteto (ESK) Matavimų neapibrėžties nustatymo vadovo (ENV 13005-1999) principus, ISO 5725:1994 metodiką ir ESK ataskaitoje "Oro kokybė. Neapibrėžties nustatymo būdas aplinkos oro matavimo pamatiniuose metoduose" (CR 14377:2002E) pateiktus nurodymus. Pirmiau pateiktoje lentelėje yra nurodyti neapibrėžties procentai atskiriems matavimams, kurių vidurkis išvedamas tam tikram laikotarpiui, kuriam taikoma ribinė vertė, 95 % pasikliautinajame paklaidos intervale. Fiksuotų matavimų neapibrėžtis taikytina atitinkamos ribinės vertės intervale.

Modeliavimo ir objektyvaus vertinimo neapibrėžtis apibūdinama kaip didžiausias išmatuotų ir apskaičiuotų koncentracijos lygių nuokrypis per tam tikrą laikotarpį, kuriam taikoma ribinė vertė, neatsižvelgiant į įvykių išsidėstymą laike.

Reikalavimai dėl minimalaus duomenų surinkimo ir laiko aprėpties netaikomi tuo atveju, kai duomenys prarandami dėl reguliaraus prietaisų kalibravimo arba įprastinės jų eksploatacijos.

B.  Oro kokybės vertinimo rezultatai

C.  Aplinkos oro kokybės vertinimo kokybės užtikrinimas: duomenų patvirtinimas

1.  Siekiant užtikrinti matavimų tikslumą ir šio priedo A skirsnyje nustatytų duomenų kokybės tikslų įgyvendinimą, atitinkamos vadovaujantis 3 straipsniu paskirtos kompetentingos institucijos ir įstaigos užtikrina:

2.  Visi pateikti duomenys laikomi galiojančiais.

II PRIEDAS

SIEROS DIOKSIDO, AZOTO DIOKSIDO IR AZOTO OKSIDŲ, KIETŲJŲ DALELIŲ (PM10 ir PM2,5), ŠVINO, ANGLIES MONOKSIDO IR BENZENO KONCENTRACIJOS ZONOS AR AGLOMERACIJOS APLINKOS ORE VERTINIMO REIKALAVIMAI

A.  Viršutinis ir apatinis vertinimo slenkstis

Taikomi tokie viršutiniai ir apatiniai vertinimo slenksčiai:

a)  Sieros dioksidas

b)  Azoto dioksidas ir azoto oksidai

c)  Kietosios dalelės (PM10 ir PM2,5)

d)  Švinas

e)  Benzenas

f)  Anglies monoksidas

B.  Viršutinio ir apatinio vertinimo slenksčių viršijimų nustatymas

Kiek galima viršyti viršutinį ir apatinį vertinimo slenksčius nustatoma remiantis ankstesnių penkerių metų koncentracijos lygiais, jei yra pakankamai duomenų. Vertinimo slenkstis laikomas viršytu tada, kai mažiausiai trejus atskirus metus iš tų ankstesnių penkerių metų tas slenkstis buvo viršytas.

Norėdamos nustatyti, kiek galima viršyti viršutinį ir apatinį vertinimo slenksčius, kai yra mažiau kaip penkerių metų duomenų, valstybės narės gali derinti vienerių metų trumpalaikių matavimų duomenis, gautus tose vietovėse, kurias galima laikyti tipinėmis pagal didžiausius taršos lygius, ir rezultatus, gautus pasinaudojus išmetamųjų teršalų aprašų ir modeliavimo informacija.

III PRIEDAS

APLINKOS ORE ESANČIO SIEROS DIOKSIDO, AZOTO DIOKSIDO IR AZOTO OKSIDŲ, KIETŲJŲ DALELIŲ (PM10 ir PM2,5), ŠVINO, ANGLIES MONOKSIDO IR BENZENO MATAVIMŲ MĖGINIŲ ĖMIMO VIETŲ IŠDĖSTYMAS

Fiksuotiems matavimams taikomi tokie reikalavimai:

A.  Matavimo vietų išdėstymas makroskalėje

a)  Žmonių sveikatos apsauga

1.  Mėginių, tiriamų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ėmimo vietos išdėstomos taip, kad jose būtų galima gauti duomenis apie:

2.  Mėginių ėmimo vietos paprastai išdėstomos vengiant matavimų labai mažoje mikroaplinkoje, esančioje tokių vietų kaimynystėje, o tai reiškia, jog kiek tai įmanoma mėginių ėmimo vieta turi būti tokioje vietoje, kad imami oro mėginiai būtų tipiniai ne mažesnės kaip 200 m2 ploto eismo vietų atveju ir mažiausiai 250 m x 250 m ploto pramoninių vietų atveju aplinkinės teritorijos oro kokybės mėginiai.

3.  Mėginių ėmimo vietos tipinėse miestui vietovėse išdėstomos taip, kad jų taršos lygį lemtų bendra visų šaltinių, esančių pavėjui stoties atžvilgiu, tarša. Taršos lygio neturėtų dominuoti vienintelis šaltinis, nebent tokia situacija yra tipinė didesnei miesto teritorijai. Tokios mėginių ėmimo vietos turi būti tipinės keliems kvadratiniams kilometrams.

4.  Kai siekiama įvertinti foninius lygius, mėginių ėmimo vietai negali daryti įtakos jos kaimynystėje esančios aglomeracijos arba pramoniniai objektai, t.y. objektai esantys arčiau nei už kelių kilometrų.

5.  Vertinant pramoninių šaltinių taršą, artimiausiame gyvenamajame rajone pavėjui nuo šaltinio įsteigiama mažiausiai viena mėginių ėmimo vieta. Kai foninė koncentracija nežinoma, pagrindine vėjo kryptimi įsteigiama papildoma mėginių ėmimo vieta.

6.  Be to, jei įmanoma, mėginių ėmimo vietos taip pat yra tipinės panašių vietovių, nesančių jų kaimynystėje, vietos.

7.  Atsižvelgiama į būtinybę įrengti mėginių ėmimo vietas salose, kai to reikia žmonių sveikatai apsaugoti.

b)  Atitikties ribinės vertės dydžiams siekiant apsaugoti žmonių sveikatą vertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje sieros dioksido, PM 10 , švino ir anglies monoksido vertės dydžiai ore neviršytų XI priede nustatytos ribinės vertės dydžių.

c)  Augmenijos apsauga

Mėginių, tiriamų siekiant apsaugoti augmeniją, ėmimo vietos išdėstomos ne arčiau kaip už 20 km nuo aglomeracijų arba ne arčiau kaip už 5 km nuo kitų užstatytų teritorijų, pramoninių objektų arba greitkelių, o tai reiškia, kad mėginių ėmimo vieta turi būti tokioje vietoje, kad paimtas oro mėginys būtų tipinis mažiausiai 1 000 km2 ploto aplinkinės teritorijos oro kokybės mėginys. Valstybė narė, atsižvelgdama į geografines sąlygas, gali numatyti įrengti mėginių ėmimo vietą mažesniu atstumu arba taip, kad toje vietoje matuojama mažesnio ploto teritorijos oro kokybė būtų tipinė.

Atsižvelgiama į būtinybę vertinti salų oro kokybę.

B.  Matavimo vietų išdėstymas mikroskalėje

C.  Dokumentai ir vietų parinkimo patikrinimas

Klasifikavimo etapu mėginių ėmimo vietų parinkimo tvarka turėtų būti visiškai pagrįsta dokumentais, tokiais kaip aplinkos teritorijos topografinės nuotraukos ir detalusis planas. Vietos turėtų būti reguliariai tikrinamos pakartotinai pateikiant dokumentus, kad būtų galima įsitikinti, jog atrankos kriterijai tebegalioja.

IV PRIEDAS

MATAVIMAI TIPINĖSE VIETOVĖSE NEPRIKLAUSOMAI NUO KONCENTRACIJOS

A.  Tikslai

Pagrindiniai tokių matavimų tikslai yra užtikrinti, kad apie foninius taršos lygius būtų gaunama tinkama informacija. Ši informacija yra svarbi vertinant padidėjusius taršos lygius labiau užterštose teritorijose (tokiose kaip tipinės miestui vietovės, su pramone susijusios vietovės, eismo vietovės), vertinant galimą tolimojo transporto taršą oro teršalais ir pagrindžiant proporcingo šaltinių paskirstymo analizę. Tai būtina geram konkrečių teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, pažinimui. Be to, ši papildoma informacija yra būtina dažnesniam modeliavimo naudojimui ir miesto teritorijose.

B.  Medžiagos

PM2,5 matavimas atliekamas nustatant masės koncentraciją ir atitinkamus junginius, apibūdinant teršalo cheminę sudėtį. Naudojamas tokių cheminių atmainių sąrašas, pateikiamas toliau.

C.  Vietos parinkimas

Matavimai visų pirma turėtų būti atliekami tipinėse kaimui vietovėse pagal III priedo A, B ir C skirsnis.

V PRIEDAS

APLINKOS ORE ESANČIO SIEROS DIOKSIDO, AZOTO DIOKSIDO IR AZOTO OKSIDŲ, KIETŲJŲ DALELIŲ (PM10 ir PM2,5), ŠVINO, ANGLIES MONOKSIDO IR BENZENO KONCENTRACIJOS FIKSUOTŲ MATAVIMŲ MĖGINIŲ ĖMIMO VIETŲ MAŽIAUSIO SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJAI

A.   mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams vertinant, kaip laikomasi ribinių verčių arba SIEKTINŲ VERČIŲ žmonių sveikatai apsaugoti bei pavojaus slenksčių tose zonose ir aglomeracijose, kur tokie matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis, mažiausias skaičius

a)  Pasklidieji taršos šaltiniai

b)  Taškiniai taršos šaltiniai

Vertinant taršą taškinių taršos šaltinių kaimynystėje, fiksuotų matavimų mėginių ėmimo vietų skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmetimų tankį, tikėtinus aplinkos oro teršalų pasiskirstymo modelius ir galimą poveikį gyventojams.

B.   Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams, vertinant, kaip laikomasi PM 2,5 poveikio sumažinimo uždavinio, saugant žmonių sveikatą, mažiausiasskaičius

Šiam tikslui skiriama viena mėginių ėmimo vieta milijonui gyventojų, taikoma aglomeracijoms ir papildomoms miesto teritorijoms, kur gyvena daugiau nei 100 000 gyventojų. Tokios mėginių ėmimo vietos gali sutapti su mėginių ėmimo vietomis pagal A skirsnį.

C.  Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams, vertinant, kaip laikomasi ribinių verčių augmenijai apsaugoti zonose, išskyrus aglomeracijas, mažiausias skaičius

Salų zonose fiksuotiems matavimams skirtų mėginių ėmimo vietų skaičius turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į galimus teršalų pasiskirstymo aplinkos ore modelius ir galimą poveikį augmenijai.

VI PRIEDAS

SIEROS DIOKSIDO, AZOTO DIOKSIDO IR AZOTO OKSIDŲ, KIETŲJŲ DALELIŲ (PM10 ir PM2,5), ŠVINO, ANGLIES MONOKSIDO IR BENZENO IR OZONO KONCENTRACIJOS VERTINIMO PAMATINIAI METODAI

1.  Pamatinis sieros dioksido matavimo metodas

Sieros dioksido matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 14212:2005 "Oro kokybė. Standartinis sieros dioksido koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fluorescenciją".

2.  Pamatinis azoto dioksido ir azoto oksidų matavimo metodas

Azoto dioksido ir azoto oksidų pamatinis matavimo metodas aprašytas EN 14211:2005 "Oro kokybė. Standartinis chemiliuminescencinis azoto dioksido ir azoto monoksido koncentracijos matavimo metodas".

3.  Pamatinis švino mėginių ėmimo ir matavimo metodas

Švino mėginių ėmimo pamatinis metodas yra aprašytas šio priedo A skirsnio 4 dalyje. Švino pamatinis matavimo metodas yra aprašytas EN 14902:2005 "Pb/Cd/As/Ni nustatymo aplinkos ore pamatinis metodas".

4.  Pamatinis PM10 mėginių ėmimo ir matavimo metodas

PM10 mėginių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 12341:1999 "Oro kokybė. Ore skendinčių kietųjų dalelių PM10 frakcijos nustatymas. Pamatinis metodas ir bandymo natūraliomis sąlygomis metodika, siekiant įrodyti rekomenduojamą matavimo metodų lygiavertiškumą".

5.  Pamatinis PM2,5 mėginių ėmimo ir matavimo metodas

PM2,5 mėginių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 14907:2005 "Standartinis gravimetrinis matavimo metodas nustatyti aplinkos ore skendinčių kietųjų dalelių PM2,5 masės frakciją".

6.  Pamatinis benzeno mėginių ėmimo ir matavimo metodas

Benzeno matavimo pamatinis metodas yra aprašytas EN 14662:2005 "Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas" 1,2 ir 3 dalyse.

7.  Pamatinis anglies monoksido matavimo metodas

Anglies monoksido matavimo pamatinis metodas yra EN 14626:2005 "Oro kokybė. Standartinis anglies monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant nedirspersinę infraraudonąją spektrometriją".

8.  Ozono matavimo pamatinis metodas

Ozono matavimo pamatinis metodas yra EN 14625:2005 "Oro kokybė. Standartinis ozono koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fotometriją".

1.  Valstybė narė gali naudoti bet kokį kitą metodą, jeigu ji gali įrodyti to metodo rezultatų lygiavertiškumą bet kuriam iš A skirsnyje nurodytų metodų arba kietųjų dalelių atveju bet kurį kitą metodą, jeigu atitinkama valstybė narė gali įrodyti tą metodą turint nuoseklų ryšį su pamatiniu metodu. Tuo atveju taikant tą metodą gauti rezultatai turi būti koreguojami, kad rezultatai būtų lygiaverčiai tiems, kurie būtų gauti naudojant pamatinį metodą.

2.  Komisija gali paprašyti valstybių narių parengti ir pateikti ataskaitą apie lygiavertiškumo įrodymą, nurodytą 1 punkte.

3.  Vertindama 2 punkte minimos ataskaitos priimtinumą, Komisija daro nuorodą į savo gaires dėl lygiavertiškumo įrodymo (bus paskelbtos). Kai valstybės narės naudoja lygiavertiškumą užtikrinančius preliminarius koeficientus, pastarieji patvirtinami ir (arba) pakeičiami darant nuorodą į Komisijos gaires.

4.  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad siekiant geresnio duomenų palyginamumo, kai tik tai tikslinga, pataisos būtų taikomos ir retrospektyviai ankstesniems matavimų duomenims.

C.  Standartizacija

Dujinių teršalų atveju tūrį reikia standartizuoti 293 K temperatūroje ir esant 101,3 kPa atmosferiniam slėgiui. Kietųjų dalelių ir medžiagų, kurios bus tiriamos kietosiose dalelėse (pvz., švinas), mėginių ėmimo apimtis yra susijusi su aplinkos sąlygomis.

VII PRIEDAS

OZONO SIEKTINOS VERTĖS IR ILGALAIKIAI TIKSLAI

1.  Apibrėžimai ir kriterijai

a)  Apibrėžimai

AOT40 (išreikštas (μg/m3) • valandos) yra skirtumo tarp valandinių koncentracijos lygių, didesnių už 80 μg/m3 (= 40 dalių vienam milijardui), ir 80 μg/m3 suma per nustatytą laikotarpį, naudojant tik vienos valandos vertes, matavimais nustatytas nuo 8 iki 20 val. Vidurio Europos laiku kiekvieną dieną(22) .

b)  Kriterijai

Šie kriterijai turi būti naudojami tikrinant pagrįstumą, kai agreguojami duomenys ir apskaičiuojami statistiniai parametrai:

2.  Siektinos vertės

3.  Ilgalaikiai tikslai

VIII PRIEDAS

OZONO KONCENTRACIJOS VERTINIMO IR MĖGINIŲ ĖMIMO VIETŲ KLASIFIKAVIMO IR IŠDĖSTYMO KRITERIJAI

Fiksuotiems matavimams taikomi tokie reikalavimai:

A.  Matavimo vietų išdėstymas makroskalėje

Tam tikrais atvejais kaimo ir foninių kaimui stočių vietos turi būti parenkamos atsižvelgiant į 1994 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1091/94, nustatančio tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo oro taršos įgyvendinimo taisykles(23) , reikalavimus.

B.   išdėstymas mikroskalėje

Tiek, kiek įmanoma praktikoje, taikoma III priedo B skirsnyje nustatyta išdėstymo mikroskalėje tvarka, taip pat užtikrinant, jog ėmiklio įsiurbimo anga stovėtų gerokai toliau nuo tokių šaltinių, kaip krosnys ir deginimo įrenginių dūmtraukiai, ir daugiau kaip už 10 m nuo artimiausio kelio, šiam atstumui didėjant priklausomai nuo eismo intensyvumo.

C.  Dokumentai ir vietų atrankos patikrinimas

Laikomasi III priedo C skirsnyje nustatytos tvarkos, taikant tinkamus monitoringo duomenų patikros ir aiškinimo būdus, atsižvelgiant į meteorologinius ir fotocheminius procesus, darančius įtaką atitinkamoje vietoje matuojamai ozono koncentracijai.

IX PRIEDAS

OZONO KONCENTRACIJOS FIKSUOTŲ MATAVIMŲ MĖGINIŲ ĖMIMO VIETŲ MAŽIAUSIO SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJAI

A.  Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems nuolatiniams matavimams vertinant , kaip laikomasi siektinų verčių, ilgalaikių tikslų ir informacijos bei pavojaus slenksčių, , kai tokie matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis, mažiausias skaičius

B.  Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams, vertinant, kaip zonose ir aglomeracijose įgyvendinami ilgalaikiai tikslai, mažiausias skaičius

Ozono mėginių ėmimo vietų kiekis derinant su kitomis papildomo vertinimo priemonėmis, tokiomis kaip oro kokybės modeliavimas ir toje pačioje vietovėje atliekami azoto dioksido matavimai, turi būti pakankamas ištirti ozono taršos tendencijas ir įvertinti, kaip įgyvendinami ilgalaikiai tikslai. Aglomeracijose ir kitose zonose esančių stočių kiekį galima sumažinti iki A skirsnyje nustatyto kiekio trečdalio. Jeigu fiksuotų matavimų stočių informacija yra vienintelis informacijos šaltinis, išsaugoma mažiausiai viena monitoringo stotis. Jeigu zonose, kuriose atliekami papildomi vertinimai, nebelieka matavimo stočių, derinant su keliomis kaimyninių zonų stotimis užtikrinamas tinkamas ozono koncentracijos vertinimas pagal ilgalaikius tikslus. Tipinėse kaimui vietovėse yra 1 stotis kiekvienuose 100 000 km2.

X PRIEDAS

OZONO PIRMTAKŲ MATAVIMAI

A.  Tikslai

Pagrindinis tokių matavimų tikslas yra išanalizuoti visas ozono pirmtakų tendencijas, patikrinti išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo strategijas, patikrinti išmetamųjų teršalų aprašų nuoseklumą ir padėti priskirti išmetimo šaltinius nustatytai taršos koncentracijai.

Taip pat siekiama padėti suprasti ozono susidarymo ir pirmtakų sklaidos procesus bei taikyti fotocheminius modelius.

B.  Medžiagos

Matuojant ozono pirmtakus būtina matuoti bent jau azoto oksidus (NO ir NO2) bei tokius LOJ:

C.  Vietos parinkimas

Matavimai visų pirma turėtų būti atliekami miesto ir priemiesčių teritorijose bet kurioje monitoringo vietoje, parinktoje pagal šios direktyvos reikalavimus ir laikomoje tinkama pirmiau minėtiems monitoringo tikslams, nurodytiems A skirsnyje.

XI PRIEDAS

ŽMONIŲ SVEIKATOS APSAUGOS RIBINĖS VERTĖS

XII PRIEDAS

INFORMAVIMO IR PAVOJAUS SLENKSČIAI

A.  Teršalų, išskyrus ozoną, pavojaus slenksčiai

Matuojami tris valandas iš eilės vietovėse, kurios yra tipinės pagal oro kokybę maždaug 100 km2 teritorijoje arba visoje zonoje ar aglomeracijoje, pasirenkant mažesnę.

B.  Ozono informavimo ir pavojaus slenksčiai

XIII PRIEDAS

AUGMENIJOS APSAUGOS KRITINIAI TARŠOS LYGIAI

XIV PRIEDAS

PM2,5 POVEIKIO SUMAŽINIMO UŽDAVINYS, SIEKTINA VERTĖ IR RIBINĖ VERTĖ

Vidutinio poveikio rodiklis, išreikštas µg/m3 (VPR), remiasi matavimais tipinėse miestui vietovėse, esančiose zonose ir aglomeracijose visoje valstybės narės teritorijoje. Jis turėtų būti vertinamas kaip slenkanti trejų kalendorinių metų metinė vidutinė koncentracija, kurios vidurkis nustatomas visose mėginių ėmimo vietose, įsteigtose pagal 6 ir 7 straipsnius. VPR 2010 ataskaitiniams metams yra vidutinis 2008, 2009 ir 2010 metų vidutinė koncentracija. Panašiai, 2020 m. VPR yra 3 metų slenkanti vidutinė koncentracija, kurios vidurkis buvo nustatytas pagal 2018, 2019 ir 2020 metų duomenis visose mėginių ėmimo vietose.

B.  Poveikio sumažinimo uždavinys

Kai vidutinio poveikio rodiklis ( VPR), ataskaitiniais metais yra 10 µg/m3 arba mažesnis, poveikio sumažinimo uždavinys lygus nuliui.

C.   SIEKTINA VERTĖ IR RIBINĖ VERTĖ

XV PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI ĮTRAUKTA PAGAL 21 STRAIPSNĮ Į VIETOS, REGIONINIUS ARBA NACIONALINIUS APLINKOS ORO KOKYBĖS GERINIMO PLANUS ARBA PROGRAMAS

1.  Per didelės taršos vieta:

2.  Bendro pobūdžio informacija:

3.  Atsakingos institucijos:

Už gerinimo planų rengimą ir įgyvendinimą atsakingų asmenų vardai, pavardės ir adresai.

4.  Taršos pobūdis ir vertinimas:

5.  Taršos kilmė:

6.  Padėties analizė:

7.  Informacija apie tas gerinimo priemones arba projektus, kurie buvo prieš įsigaliojant šiai direktyvai, t.y.:

8.  Informacija apie tas priemones arba projektus, kurie buvo priimti, siekiant sumažinti taršą jau įsigaliojus šiai direktyvai:

9.  Informacija apie ilguoju laikotarpiu planuojamas arba nagrinėjamas priemones arba projektus.

10.  Informacija apie padėtį įgyvendinant tokias direktyvas:

1)   1970 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo motorinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų(24) ;

2)   1987 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 88/77/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, kaip degalus naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo(25) ;

3)   1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės(26) ;

4)   1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės(27) ;

5)   1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo(28) ;

6)   1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB(29) ;

7)   1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo(30) ;

8)   1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies pakeičianti Direktyvą 93/12/EEB(31) ;

9)   2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo(32) ;

10)   2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo;

11)   2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų;

12)   2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies pakeičianti Direktyvą 1999/13/EB(33) ;

13)   2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų(34) ;

14)   2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB , iš dalies keičianti Direktyvą 1999/32/EB sieros kiekio jūriniame kure (35) .

11.  Informacija apie visas oro taršos mažinimo priemones, kurias planuota įgyvendinti, siekiant oro kokybės tikslų, įskaitant:

Aglomeracijos arba zonos lygiu:

a)   išmetamųjų teršalų iš stacionarių šaltinių mažinimas, užtikrinant, kad teršiantys maži ir vidutinio dydžio stacionarūs deginimo šaltiniai (įskaitant biomasės deginimo šaltinius) turėtų išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą arba būtų pakeisti;

b)   transporto priemonių išmetamųjų teršalų mažinimas, sumontuojant jau eksploatuojamose transporto priemonėse išmetimų kontrolės įrangą. Reikėtų pagalvoti apie ekonominių paskatų naudojimą, skatinant naujų priemonių įsisavinimą;

c)   valstybės institucijų vykdomi kelių transporto priemonių, degalų ir deginimo įrangos pirkimai pagal viešųjų pirkimų aplinkosaugos srityje vadovą(36) , siekiant sumažinti išmetimus, įskaitant tokius pirkimus:

d)   priemonės, apribojančios transporto priemonių išmetimus, planuojant ir valdant eismą (įskaitant eismo grūsčių mokestį, diferencijuotus mokesčius už automobilių stovėjimą arba kitas ekonomines paskatas); "mažos taršos zonų" sukūrimas);

e)   priemonės, skatinančios perėjimą prie mažiau taršių transporto rūšių;

f)   mažos taršos degalų naudojimas mažuose, vidutinio dydžio ir dideliuose stacionariuose ir mobiliuose šaltiniuose.

Regioniniu arba nacionaliniu lygiu:

g)   priemonės, skirtos sumažinti oro taršą taikant leidimų sistemą pagal Direktyvą 96/61/EB, naudojant nacionalinius planus pagal Direktyvą 2001/80/EB ir ekonomines priemones, tokias kaip mokesčiai arba išmetamųjų teršalų prekybos schema.

12.  Leidinių, dokumentų, darbų ir pan., kuriais papildoma šiame priede reikalaujama informacija, sąrašas.

XVI PRIEDAS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė galėtų reguliariai susipažinti su atnaujinta informacija apie teršalų, kuriems taikoma ši direktyva, koncentraciją aplinkoje.

2.  Koncentracijos lygiai aplinkos ore pateikiami kaip vidutinės vertės per atitinkamą vidurkinimo laikotarpį, kaip nustatyta VII priede ir XI-XVI prieduose. Pateikiant informaciją bent jau nurodomi visi oro kokybės tikslus, įskaitant ir ribines vertes, siektinas vertes, pavojaus slenksčius, informavimo slenksčius arba reglamentuojamo teršalo ilgalaikius tikslus, viršijantys taršos lygiai. Informuojant taip pat pateikiamas trumpas vertinimas pagal oro kokybės tikslus ir atitinkama informacija apie poveikį sveikatai arba tam tikrais atvejais augmenijai.

3.  Informacija apie sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių, ozono ir anglies monoksido koncentraciją aplinkoje atnaujinama mažiausiai kasdien ir, kai įmanoma, informacija atnaujinama kas valandą. Informacija apie švino ir benzeno koncentraciją aplinkos ore pateikiama nurodant paskutinių 12 mėnesių vidutinę vertę ir atnaujinama kas tris mėnesius, o, kai įmanoma, kiekvieną mėnesį.

4.  Valstybės narės užtikrina visuomenės informavimą laiku apie esamus arba numatomus pavojaus slenksčio ir bet kokio informavimo slenksčio viršijimus. Pateikiami bent jau tokie duomenys:

XVII PRIEDAS

PRIEMONĖS, KURIŲ TURI BŪTI IMAMASI DĖL TARŠOS ŠALTINIŲ IR KURIOS LEISTŲ VALSTYBĖMS NARĖMS PER NUSTATYTĄ LAIKOTARPĮ PASIEKTI RIBINES ORO KOKYBĖS VERTES

–   20–50 megavatų galingumo deginimo įrenginių įtraukimas į Direktyvą 96/61/EB,

–  EURO VI standartų taikymas sunkiosioms transporto priemonėms,

–   nauji būsto šildymo įrenginių standartai,

–  Bendrijos lygmeniu koordinuojamos priemonės, kurios skatintų laivų savininkus mažinti taršą ir (arba) kuriomis būtų įdiegiami ES laivų variklių sukeliamos taršos standartai arba nauji laivų variklių sukeliamos taršos standartai, dėl kurių būtų susitarta TJO lygmeniu.

XVIII PRIEDAS

KORELIACINĖ LENTELĖ

(1) OL C 195, 2006 8 18, p. 84. (2) OL C 206, 2006 8 29, p. 1. (3) 2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (5) OL L 296, 1996 11 21, p. 55. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). (6) OL L 163, 1999 6 29, p. 41. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2001/744/EB (OL L 278, 2001 10 23, p. 35). (7) OL L 313, 2000 12 13, p. 12. (8) OL L 67, 2002 3 9, p. 14. (9) OL L 35, 1997 2 5, p. 14. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2001/752/EB (OL L 282, 2001 10 26, p. 69). (10) OL L 23, 2005 1 26, p. 3. (11) OL L 171, 1981 6 27, p. 11. (12) OL L 309, 2001 11 27, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu. (13) OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu. (14) OL L 189, 2002 7 18, p. 12. (15) OL L 87, 2004 3 25, p. 50. (16) OL L 197, 2001 7 21, p. 30. (17) OL L 257, 1996 10 10, p. 26, Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1). (18) OL L […], [...], p. [...]. (19) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11). (20) 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (21) 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (22) Arba atitinkamu laiku pakraščiuose esančiuose regionuose. (23) OL L 125, 1994 5 18, p. 1. (24) OL L 76, 1970 4 6, p. 1. (25) OL L 36, 1988 2 9, p. 33. (26) OL L 365, 1994 12 31, p. 24. (27) OL L 257, 1996 10 10, p. 22. (28) OL L 59, 1998 2 27, p. 1. (29) OL L 350, 1998 12 28, p. 58. (30) OL L 85, 1999 3 29, p. 1. (31) OL L 121, 1999 5 11, p. 13. (32) OL L 332, 2000 12 28, p. 91. (33) OL L 143, 2004 4 30, p. 87. (34) OL L 114, 2006 4 27, p. 64. (35) OL L 191, 2005 7 22, p. 59. (36) SEC(2004) 1050.