Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2005/0183(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0234/2006

Pateikti tekstai :

A6-0234/2006

Debatai :

PV 25/09/2006 - 13
CRE 25/09/2006 - 13

Balsavimas :

PV 26/09/2006 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0362

Priimti tekstai
PDF 470kDOC 705k
Antradienis, 2006 m. rugsėjo 26 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Švaresnis Europos oras ***I
P6_TA(2006)0362A6-0234/2006
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (COM(2005)0447 – C6-0356/2005 – 2005/0183(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0447)(1) ,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0356/2005),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0234/2006),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina iš esmės keisti savo pasiūlymą arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.


Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2006 m. rugsėjo 26 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/.../EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje
P6_TC1-COD(2005)0183

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2) ,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3) ,

kadangi:

1)   2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB(4) priimtoje Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyta, jog būtina sumažinti taršą tiek, kad sumažėtų žalingas poveikis žmonių sveikatai, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ir visai aplinkai, gerinti oro kokybės, įskaitant teršalų nusėdimą, monitoringą ir vertinimą ir teikti informaciją visuomenei.

(2)  Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir visą aplinką, ypač svarbu kovoti su teršalų išmetimu jų susidarymo vietoje. Taigi reikėtų vengti žalingų oro teršalų išmetimo , užkirsti tam kelią arba sumažinti šį reiškinį . Taigi Komisija, atsižvelgdama į atitinkamus Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės standartus, gaires ir programas, turėtų nedelsdama nustatyti atitinkamas išmetimą reglamentuojančias taisykles visiems atitinkamiems taršos šaltiniams .

3)   1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo(5) , 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyva 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore(6) , 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido aplinkos ore ribinių verčių(7) , 2002 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore(8) ir 1997 m. sausio 27 d. Tarybos sprendimas 97/101/EB, nustatantis tinklų ir atskirų stočių, matuojančių valstybėse narėse aplinkos oro užterštumą, tarpusavio apsikeitimą informacija ir duomenimis(9) , turi būti iš esmės pakeisti, siekiant atsižvelgti į naujausius pasiekimus sveikatos ir mokslo srityse bei valstybių narių patirtį. Todėl, s iekiant aiškumo, paprastumo ir administracinio veiksmingumo, tikslinga tuos penkis teisės aktus pakeisti viena direktyva.

(4)  Kai tik 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos directivos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore(10) įgyvendinimo srityje bus įgyta pakankamai patirties, jos nuostatos gali būti sujungtos su šios direktyvos nuostatomis. jos.

(5)   Oro kokybės vertinimas turėtų atliekamas pagal bendrą metodą, taikant bendrus vertinimo kriterijus. Vertinant aplinkos oro kokybę reikėtų atsižvelgti į oro taršos veikiamų gyventojų skaičių ir ekosistemų dydį. Todėl tikslinga pagal gyventojų tankumą suskirstyti kiekvienos valstybės narės teritoriją į zonas arba aglomeracijas.

(6)  Jei įmanoma, turėtų būti atliekamas teršalų sklaidos modeliavimas siekiant gautus tam tikros vietos duomenis įvertinti atsižvelgiant į geografinį koncentracijos pasiskirstymą. Tai galėtų tapti bendro poveikio šioje teritorijoje gyvenantiems gyventojams apskaičiavimo pagrindu.

(7)  Siekiant užtikrinti, kad apie oro taršą surinkta informacija būtų pakankamai tipiška ir ją būtų galima lyginti visoje Bendrijoje, svarbu naudoti standartizuotus matavimo metodus ir bendrus matavimo stočių skaičiaus ir vietos nustatymo kriterijus. Vertinant aplinkos oro kokybę galima naudoti kitus nei matavimai metodus, todėl būtina nustatyti tokių metodų naudojimo ir reikiamo tikslumo kriterijus.

(8)  Siekiant geriau suprasti smulkių kietųjų dalelių poveikį ir apibrėžti foninės taršos reiškinį, kad būtų galima parengti tinkamą politiką, tipinėse vietovėse turėtų būti atliekami išsamūs šio teršalo matavimai ir apskaičiavimai . Tinkama politika visų pirma turėtų būti nukreipta į tai, kad būtų kuo geriau atsižvelgiama į foninės taršos dalį visoje taršoje, kuri apskaičiuojama nustatant ribines vertes. Matavimai turėtų būti veiksmingi, todėl duomenys, gauti mėginių ėmimo vietose, skirtose fiksuotiems matavimams, jei įmanoma, turėtų būti papildomi duomenimis, gautais taikant modeliavimo metodus ir indikatorinius matavimus. Tokie matavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kuris nuosekliai atitiktų Bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP), parengtos pagal 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, patvirtintą 1981 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 81/462/EEB(11) , matavimus.

(9)  Oro kokybės būklę ten, kur ji jau dabar yra gera, reikėtų palaikyti taip, kad nebūtų viršijami oro kokybės standartai. Atsižvelgiant į atitinkamos zonos tvariąją raidą, oro kokybę reikėtų gerinti. Kai viršijami oro kokybės standartai, valstybės narės turėtų imtis veiksmų padėsiančių pasiekti atitiktį nustatytoms vertėms; ypač raginamos valstybės narės, kuriose standartai viršijami itin stipriai, nes kaip tik tokiais atvejais oro kokybė gali būti pagerinama mažiausiomis sąnaudomis . Reikėtų nepaisyti su kelių barstymu smėliu žiemą susijusių viršijimų.

(10)  Oro taršos pavojus augmenijai yra didžiausias toliau nuo miesto teritorijų esančiose vietose, kuriose auga tokia augmenija. Todėl tokius pavojus vertinti ir augmenijos apsaugos oro kokybės standartų laikytis reikėtų pirmiausia tose vietose, kurios yra toliau nuo užstatytų teritorijų.

(11)  Žmonių sveikatai didelį neigiamą poveikį daro smulkios kietosios dalelės (PM2,5). Be to, dar nėra nustatyto slenksčio, kurį peržengus PM2,5 nebekeltų pavojaus. Kadangi turimų PM 2,5 duomenų kol kas nepakanka, kad būtų galima nustatyti ribinę vertę, pirmiausia turėtų būti taikoma siektina vertė, kol įsigalios ribinė vertė. Šiems teršalams taikomas reglamentavimas neturėtų būti toks pat, kaip kitiems oro teršalams taikomas reglamentavimas. Tokio požiūrio tikslas – bendrai sumažinti teršalo koncentraciją miestuose, siekiant užtikrinti, kad pagerėjusi oro kokybė būtų naudinga dideliam gyventojų skaičiui. Visų pirma zonose ir aglomeracijose, kuriose ypač didelė tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis, turėtų būti optimaliai pasinaudota visomis galimybėmis ją sumažinti . Tačiau siekiant visur užtikrinti minimalų sveikatos apsaugos lygį, visoms zonoms ir aglomeracijoms reikėtų nustatyti siektiną vertę.

(12)  Dabartiniai ilgalaikiai tikslai užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingų ozono poveikio pasekmių žmonių sveikatai ir augmenijai bei ekosistemoms neturėtų keistis. Siekiant apsaugoti visus gyventojus ir pažeidžiamas grupes nuo trumpo padidėjusios ozono koncentracijos poveikio, atitinkamai reikėtų nustatyti ozono pavojaus ir informavimo slenksčius. Tie slenksčiai turėtų paskatinti informacijos apie poveikio pavojus pateikimą visuomenei ir trumpojo laikotarpio priemonių, skirtų sumažinti ozono lygius ten, kur buvo viršytas pavojaus slenkstis, įgyvendinimą.

(13)  Ozonas yra tarpvalstybinis teršalas, susidarantis į atmosferą patekus pirminiams teršalams, kuriuos reglamentuoja 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų(12) . Pažangą įgyvendinant oro kokybės tikslus ir su ozonu susijusius ilgalaikius tikslus, nustatytus šioje direktyvoje reikėtų vertinti pagal Direktyvoje 2001/81/EB nustatytus tikslus ir išmetamųjų teršalų viršutines ribas.

(14)  Atliekami oro teršalų matavimai turėtų būti veiksmingi ir kryptingi. Taigi fiksuoti matavimai, jei įmanoma, turėtų būti papildomi modeliavimo metodais ir indikatoriniais matavimais. Zonose, kuriose viršijami ilgalaikiai tikslai, turėtų būti privalomi fiksuoti ozono matavimai. Siekiant sumažinti reikalingą fiksuotų mėginių ėmimo vietų skaičių, reikėtų leisti naudoti papildomas vertinimo priemones.

(15)  Gamtinių šaltinių teršalų išmetimus ore įmanoma matuoti, tačiau negalima kontroliuoti. Todėl tais atvejais, kai pakankamai tiksliai galima nustatyti gamtinių šaltinių taršos dalį aplinkos oro teršaluose, ją reikėtų atimti vertinant, ar neviršijamos oro kokybės ribinės vertės.

(16)  Zonose ir aglomeracijose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, terminą, iki kurio būtina pasiekti atitiktį oro kokybės ribinei ir siektinai vertei , turėtų būti galima atidėti tais atvejais, kai, nepaisant tinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, tam tikrose zonose ir aglomeracijose yra didelių atitikties problemų. Terminas tam tikrai zonai arba aglomeracijai atidedamas, pateikus išsamų atitikties užtikrinimo iki pakeisto termino planą ar programą. Lankstumas valstybėms narėms yra net daug svarbesnis, nes būtinos Bendrijos priemonės, atspindinčios Teminėje strategijoje dėl oro taršos pasirinktą aukšto lygio siekį mažinti teršalų šaltinius, įskaitant bent XVII priede minimas priemones, įsigalios 2010 m. sausio 1 d., kadangi kai kurios valstybės narės, nepaisant didelių pastangų nacionaliniu lygmeniu, be šių priemonių negalės pasiekti ribinės vertės.

(17)  Toms zonoms ir aglomeracijoms, kuriose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamus oro kokybės standartus, reikėtų parengti planus arba programas bei bet kokius laikinus taikomus leistinus nukrypimo dydžius. Orą teršia daug skirtingų šaltinių ir veiklos rūšių. Siekiant užtikrinti skirtingų politikos priemonių nuoseklumą, minėti planai ir programos turėtų būti nuoseklūs ir integruoti į planus ir programas, parengtas pagal 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo(13) , Direktyvą 2001/81/EB ir 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo(14) .

(18)  Reikėtų parengti veiksmų planus nurodant priemones, kurių reikės imtis artimiausiu laikotarpiu, iškilus vieno arba daugiau atitinkamų oro kokybės standartų arba pavojaus slenksčių viršijimo pavojui, siekiant sumažinti tą pavojų ir apriboti tokio įvykio trukmę. Ozono atžvilgiu tokiuose trumpojo laikotarpio veiksmų planuose reikėtų atsižvelgti į 2004 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimą 2004/279/EB dėl rekomendacijų įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore(15) .

(19)  Tokių planų ir programų paskirtis yra tiesioginis oro kokybės ir aplinkos gerinimas, ir todėl jiems neturėtų būti taikoma 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo(16) .

(20)  Valstybės narės turėtų tarpusavyje konsultuotis, jeigu dėl didelės taršos, atsiradusios kitoje valstybėje narėje, tam tikro teršalo lygis viršija arba gali viršyti atitinkamus oro kokybės standartus bei leistiną nukrypimo dydį, arba, kitu atveju, pavojaus slenkstį. Dėl tarpvalstybinio konkrečių teršalų, tokių kaip ozonas ir kietosios dalelės, pobūdžio, rengiant bei įgyvendinant planus, programas ir trumpojo laikotarpio veiksmų planus bei informuojant visuomenę, gali būti reikalingas koordinavimas tarp kaimyninių valstybių narių. Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skirdamos tam, kad minėtoje veikloje kuo anksčiau imtų dalyvauti šalys kandidatės.

(21)  Atsižvelgiant į konkrečių teršalų tarpvalstybinį pobūdį ir su tuo susijusią galimybę, kad ribinė vertė valstybėje narėje gali būti viršijama dėl priežasties, kuriai ta valstybė narė negali daryti tiesioginės įtakos, Komisija turėtų turėti galimybę valstybėms narėms suteikti daugiau laiko, kad jos galėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų standartų.

(22)  Valstybėms narėms, kurios dar nesiėmė pakankamų priemonių oro taršai sumažinti, įskaitant XV priedo 10 punkte minimų direktyvų įgyvendinimą iki tose direktyvose numatytų terminų, neturėtų būti suteikiama išlygų pagal šios Direktyvos 20 straipsnį. Komisija turėtų atidžiai patikrinti prašymus dėl išlygų ir atsižvelgti į tai, kad 20 straipsnyje nustatyti maksimalūs išlygų laikotarpiai. Komisija turėtų pranešti Europos Parlamentui apie savo sprendimus, pateikti priežastis ir nurodyti valstybėms narėms suteiktų išlygų laikotarpius.

(23)  Išsamus šios direktyvos poveikio vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant tiek į geresnį reglamentavimą, tiek į Tvariosios raidos strategiją. Vis dėlto, kadangi tikimasi didesnio CO 2 išmetimo sumažinimo, nei numatytas poveikio vertinime, išlaidų gali būti numatyta per daug ir prognozuojama nauda mažesnė, nes nuolatinis išmetimo mažinimas po 2012 m. padės, be kitų dalykų, pagerinti oro kokybę.

(24)  Šios direktyvos tikslai turėtų būti kuo geriau suderinti su susijusių zonų ir aglomeracijų tvariu vystymusi.

(25)  Pramonės įrenginiams pagal šią direktyvą neturėtų būti nustatyta priemonių, kurios viršytų geriausių turimų būtų taikymą, kaip numatyta 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvoje 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (17) , ir pirmiausia pagal ją neturėtų būti likviduojami jokie įrenginiai. Tačiau direktyvoje turėtų būti reikalaujama, kad visos valstybės narės imtųsi visų finansiškai naudingų taršos susijusiuose sektoriuose mažinimo priemonių.

(26)  Siekdamos geriau susipažinti su oro taršos poveikiu ir parengti atitinkamą politiką, valstybės narės ir Komisija turi rinkti ir skleisti informaciją apie oro kokybę bei keistis ja . Naujausia informacija apie visų reglamentuojamų teršalų koncentraciją aplinkos ore taip pat turėtų būti lengvai prieinama visuomenei. Turėtų būti užtikrinta, kad visuomenė kiekvieną dieną būtų informuojama apie išmatuotą dienos vertę.

(27)  Siekiant palengvinti informacijos apie oro kokybę apdorojimą ir palyginimą, Komisijai duomenys turėtų būti pateikiami standartizuota forma.

(28)  Būtina pritaikyti duomenų teikimo, vertinimo ir pranešimo apie oro kokybę tvarką, kad būtų sudaryta galimybė kaip pagrindines informacijos pateikimo priemones naudoti elektronines priemones ir internetą, ir kad ta tvarka atitiktų ... m. ... ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/.../EB [sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE)] (18) reikalavimus.

(29)  Tikslinga numatyti galimybę aplinkos oro kokybės vertinimui naudojamus kriterijus ir technologijas pritaikyti prie mokslo ir technologijos pažangos bei pateiktinos informacijos. Be to, kai galima, reikėtų priimti oro kokybės modeliavimo pamatinius metodus.

(30)  Kadangi šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl tarpvalstybinio teršalų pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti .

(31)  Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų taikomų už šios direktyvos nuostatų pažeidimus ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(32)  Tam tikros šia direktyva panaikintų teisės aktų nuostatos turėtų galioti ir toliau, siekiant užtikrinti galiojančių oro kokybės apribojimų azoto dioksidui taikymą, kol jie bus pakeisti nuo 2010 m. sausio 1 d., oro kokybės ataskaitų teikimo nuostatų, kol bus priimtos naujos įgyvendinimo priemonės, taikymą ir įpareigojimų, susijusių su preliminariais oro kokybės vertinimais reikalavimų, nustatytų pagal Direktyvą 2004/107/EB, tęstinumą.

(33)  Įpareigojimas perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra iš esmės pakeistos palyginus su ankstesnėmis direktyvomis. Įpareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnes direktyvas.

(34)  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma direktyvoje siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą pagal tvariosios plėtros principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

(35)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(19) ,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas

Ši direktyva nustato priemones, kuriomis siekiama:

   1) suformuluoti ir nustatyti aplinkos oro kokybės tikslus, skirtus išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir visai aplinkai;
   2) vertinti aplinkos oro kokybę valstybėse narėse remiantis bendrais metodais ir kriterijais ir, visų pirma, vertinti tam tikrų teršalų koncentraciją aplinkos ore;
   3) teikti informaciją apie aplinkos oro kokybę, siekiant prisidėti prie kovos su tarša ir kenksmingais veiksniais ir stebėti ilgalaikes tendencijas bei padėties gerėjimą dėl nacionalinių ir Bendrijos priemonių;
   4) užtikrinti, kad su tokia informacija apie aplinkos oro kokybę galėtų susipažinti visuomenė;
   5) palaikyti aplinkos oro kokybę ten, kur ji gera, o kitais atvejais ją gerinti;
   6) skatinti glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sumažinti oro taršą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

   1) "aplinkos oras" yra troposferos oras, išskyrus orą darbo vietose;
   2) "teršalas" yra bet kokia medžiaga, esanti aplinkos ore ir galinti pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) visai aplinkai;
   3) "taršos lygis" yra teršalo koncentracija aplinkos ore arba jo nusėdimas paviršiuje per tam tikrą laiką;
   4) "vertinimas" yra bet koks metodas, naudojamas matuoti, apskaičiuoti, numatyti arba įvertinti taršos lygį;
   5) "ribinė vertė" yra taršos lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) visai aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, o pasiekus neturi būti viršijamas;
   6) "kritinis taršos lygis" yra taršos lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis, kurį viršijus kai kurie receptoriai, pavyzdžiui, medžiai, kiti augalai arba natūralios ekosistemos, bet ne žmonės, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį;
   7) "leistinas nukrypimo dydis" yra ribinės vertės procentinė dalis, kuria ši vertė gali būti viršyta esant šioje direktyvoje nurodytoms sąlygoms;
   8) "siektina vertė" yra taršos lygis, nustatytas, siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) visai aplinkai, kuris turi būti pasiektas, jei įmanoma, per nustatytą laikotarpį;
   9) "pavojaus slenkstis" yra taršos lygis, kurį viršijus dėl trumpalaikio poveikio kyla pavojus žmonių sveikatai ir kurį pasiekus valstybės narės turi imtis skubių priemonių;
   10) "informavimo slenkstis" yra taršos lygis, kurį viršijus dėl trumpalaikio poveikio kyla pavojus žmonių sveikatai ypatingai pažeidžiamose gyventojų grupėse ir kurį pasiekus reikia skubios ir tinkamos informacijos;
   11) "viršutinis vertinimo slenkstis" yra taršos lygis, iki kurio aplinkos oro kokybę vertinti galima naudojant matavimo ir modeliavimo metodų derinį;
   12) "apatinis vertinimo slenkstis" yra taršos lygis, nuo kurio aplinkos oro kokybę vertinti galima naudojant vien tik modeliavimo metodą arba objektyvaus vertinimo metodą;
   13) "ilgalaikis tikslas" yra taršos lygis, kuris, siekiant veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, turi būti pasiektas ilgainiui, nebent jo neįmanoma pasiekti naudojant proporcingas priemones;
   14) "zona" yra valstybės narės teritorijos dalis, nustatyta tos valstybės narės oro kokybės vertinimo ir valdymo tikslais;
   15) "aglomeracija" yra zona, kuri yra miesto teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 250 000 gyventojų arba kurioje gyventojų skaičius siekia 250 000 arba mažiau, kai tam tikrą gyventojų tankumą km² nustato valstybės narės;
   16) "gamtinių šaltinių išmetamieji teršalai" yra bet kokia ore esanti medžiaga, su kurios išmetimu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra susijęs žmogus. Jiems taip pat priskiriami visų pirma su stichinėmis nelaimėmis, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimais, žemės drebėjimais, geoterminiu aktyvumu, netyčiniais gaisrais, jūros druskos audromis arba atmosferiniais sūkuriais ar natūralių dalelių pernešimu oru iš sausų vietovių, susiję išmetamieji teršalai;

17)  "PM10" yra kietosios dalelės, kurių 50 % pereina pro joms pralaidžią 10 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta EN 12341;

18)  "PM2,5" yra kietosios dalelės, kurių 50 % pereina pro joms pralaidžią 2,5 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta EN 14907;

   19) "vidutinio poveikio rodiklis" yra vidutinis taršos lygis, kuris nustatomas pagal matavimus tipinėse miestui vietovėse visoje valstybės narės teritorijoje ir kuris atspindi taršos poveikį gyventojams;
   20) "poveikio sumažinimo uždavinys" yra procentinis vidutinio poveikio rodiklio, nustatyto, siekiant sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, sumažinimas, kuris turi būti įgyvendinamas, jei įmanoma, per nustatytą laikotarpį;
   21) "tipinės miestui vietovės" yra vietos miesto teritorijose, kur nustatyti taršos lygiai atspindi tipinį poveikį visiems miesto gyventojams;
   22) "azoto oksidai" yra azoto monoksido (azoto oksido) ir azoto dioksido, išreikšto azoto dioksido masės koncentracijos vienetais (µg/m3), masės susimaišymo santykio (ppbv) suma;
   23) "fiksuotas matavimai" yra matavimai, vykdomi nustatytose vietose tiek nuolatos, tiek imant atsitiktinius mėginius, siekiant nustatyti taršos lygius pagal nustatytus duomenų kokybės tikslus;
   24) "indikatoriniai matavimai" yra matavimai, kurie atitinka švelnesnius kokybės kriterijus palyginti su fiksuotais matavimais;
   25) "lakieji organiniai junginiai" (LOJ) yra visi organiniai junginiai iš antropogeninių ir biogeninių šaltinių, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminiai oksidantai.

3 straipsnis

Atsakomybės sritys

1.  Valstybės narės atitinkamuose lygmenyse paskiria kompetentingas institucijas ir įstaigas, atsakingas už:

   a) aplinkos oro kokybės vertinimą;
   b) matavimo sistemų patvirtinimą (metodai, įranga, tinklai ir laboratorijos);
   c) matavimų tikslumo užtikrinimą;
   d) vertinimo metodų analizę;
   e) Komisijos visoje Bendrijoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų koordinavimą savo teritorijoje;
   f) bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija.

Prireikus, kompetentingos institucijos ir įstaigos laikosi I priedo C skirsnio nuostatas.

2.  Valstybės narės informuoja visuomenę apie tai, kokios kompetentingos institucijos arba įstaigos paskirtos vykdyti 1 dalyje nurodytus uždavinius.

Bendrosios nuostatos

4 straipsnis

Zonų ir aglomeracijų nustatymas

Valstybės narės nustato zonas ir aglomeracijas visoje savo teritorijoje. Oro kokybė vertinama ir valdoma visose zonose ir aglomeracijose.

Aplinkos oro kokybės vertinimas, susijęs su sieros dioksidu, azoto dioksidu ir azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis, švinu, benzenu ir anglies monoksidu

5 straipsnis

Vertinimo tvarka

1.  Sieros dioksidui, azoto dioksidui ir azoto oksidams, kietosioms dalelėms (PM10 ir PM2,5), švinui, benzenui ir anglies monoksidui taikomi viršutinis ir apatinis vertinimo slenksčiai, II priedo A skirsnyje nustatyti sveikatos ir augmenijos apsaugai.

Kiekviena zona ir aglomeracija klasifikuojamos pagal tuos vertinimo slenksčius.

2.   1 dalyje nurodytas klasifikavimas stebimas, ir po rezultatų vertinimo kas penkerius metus persvarstomas II priedo B skirsnyje nustatyta tvarka.

Tačiau klasifikavimas peržiūrimas dažniau, jeigu labai pasikeičia veikla, susijusi su sieros dioksido, azoto dioksido arba, kai tinka, azoto oksidų, kietųjų dalelių (PM10, PM2,5), švino, benzeno arba anglies monoksido koncentracija aplinkoje.

6 straipsnis

Vertinimo kriterijai

1.  Valstybės narės visoje savo teritorijoje pagal 5 straipsnyje nurodytus teršalus atlieka aplinkos oro kokybės vertinimus s, taikydamos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus.

2.  Visose zonose ir aglomeracijose, kuriose 1 dalyje nurodytų teršalų lygis aplinkos ore viršija tiems teršalams nustatytą viršutinį vertinimo slenkstį, aplinkos oro kokybė vertinama atliekant fiksuotus matavimus. Tie fiksuoti matavimai turi būti papildyti modeliavimo metodais ir (arba) indikatoriniais matavimais, kurie suteiktų tinkamos informacijos apie aplinkos oro kokybę.

3.  Visose zonose ir aglomeracijose, kuriose 1 dalyje nurodytų teršalų lygis aplinkos ore yra žemesnis už tiems teršalams nustatytą viršutinį vertinimo slenkstį, vertinant aplinkos oro kokybę turi būti derinami fiksuoti matavimai ir modeliavimo metodai ir (arba) indikatoriniai matavimai .

4.  Visose zonose ir aglomeracijose, kuriose 1 dalyje nurodytų teršalų lygis aplinkos ore yra žemesnis už tiems teršalams nustatytą apatinį vertinimo slenkstį, vertinant aplinkos oro kokybę pakanka naudoti modeliavimo ar objektyvaus vertinimo metodus atskirai arba kartu.

5.  Be 2, 3 ir 4 dalyse minimų vertinimų, matavimai atliekami tipinėse vietovėse, esančiose toliau nuo didelių oro taršos šaltinių, siekiant bent jau suteikti informaciją apie smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) masės koncentraciją ir cheminį atmainavimą metinio vidurkio pagrindu ir atliekami pagal tokius kriterijus:

   a) kiekvienuose 100 000 km2 įsteigiama viena mėginių ėmimo vieta;
   b) kiekviena valstybė narė įsteigia mažiausiai vieną matavimo stotį arba, susitarus su gretimomis valstybėmis narėmis gali įsteigti, vieną arba keletą bendrų matavimo stočių atitinkamoms kaimyninėms zonoms, taip užtikrinant būtiną erdvinį išdėstymą;
   c) tam tikrais atvejais monitoringas derinamas su Bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP) monitoringo strategija ir matavimo programa;
   d) I priedo A skirsnis taikomas, siekiant kietųjų dalelių masės matavimo duomenų kokybės tikslų, o IV priedas taikomas visas.

Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie matavimo metodus, naudojamus matuojant smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) cheminę sudėtį.

7 straipsnis

Mėginių ėmimo vietos

1.  Mėginių ėmimo vietos sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių (PM10 ir PM2,5), švino, benzeno ir anglies monoksido matavimui aplinkos ore išdėstomos pagal III priede išvardytus kriterijus.

2.  Kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kur fiksuoti matavimai yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, kiekvieno atitinkamo teršalo mėginių ėmimo vietų skaičius yra ne mažesnis už mažiausią V priedo A skirsnyje nustatytą mėginių ėmimo vietų skaičių. Šiose zonose ar aglomeracijose atitinkami matavimai turi būti atliekami kasdien.

Tačiau zonose ir aglomeracijose, kuriose informacija, gauta iš fiksuotų matavimų mėginių ėmimo vietų, papildoma modeliavimo ir (arba) indikatorinių matavimų informacija, bendras mėginių ėmimo vietų skaičius, nustatytas V priedo A skirsnyje, gali būti sumažintas iki 50 %, jei laikomasi šių sąlygų:

   a) papildomi metodai oro kokybės vertinimui suteikia pakankamai informacijos apie ribines vertes, siektinas vertes arba pavojaus slenksčius bei tinkamos informacijos visuomenei;
   b) įrengtose mėginių ėmimo vietose kasdien atliekami matavimai;
   c) mėginių ėmimo vietų, kurios turi būti įsteigtos, skaičius bei kitų metodų erdvinis išdėstymas yra pakankami, kad pagal I priedo A skirsnyje nustatytus duomenų kokybės tikslus būtų galima nustatyti atitinkamo teršalo koncentraciją, o vertinimo rezultatai atitiktų I priedo B skirsnyje nustatytus kriterijus.

Antroje pastraipoje nurodytu atveju, į modeliavimo ir (arba) indikatorinio matavimo rezultatus atsižvelgiama vertinant oro kokybę pagal ribines vertes arba siektinas vertes .

3.  Komisija ir valstybės narės užtikrina vienodą kriterijų taikymą parinkdamos mėginių ėmimo vietas.

8 straipsnis

Pamatiniai matavimo metodai

Valstybės narės taiko VI priedo A ir C skirsniuose nustatytus pamatinius matavimo metodus ir kriterijus.

Kitus matavimo metodus galima naudoti, jeigu laikomasi VI priedo B skirsnyje nustatytų sąlygų.

Aplinkos oro kokybės vertinimas, susijęs su ozonu

9 straipsnis

Vertinimo kriterijai

1.  Kai zonoje arba aglomeracijoje ozono koncentracija nors vienerius iš ankstesnių penkerių metų viršija ilgalaikius tikslus, nustatytus VII priedo 3 punkte , atliekami fiksuoti matavimai.

2.  Kai turimi tik trumpesnio kaip penkerių metų laikotarpio duomenys, siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodyti ilgalaikiai tikslai per tuos penkerius metus nebuvo viršyti, valstybės narės gali derinti nedidelės trukmės matavimo kampanijų, vykdytų tada ir ten, kur taršos lygiai galėjo pasiekti aukščiausią lygį, rezultatus ir išmetamųjų teršalų aprašų ir modeliavimo rezultatus.

10 straipsnis

Ozono matavimo mėginių ėmimo vietų išdėstymas

1.  Ozono matavimo mėginių ėmimo vietos išdėstomos pagal VIII priede nustatytus kriterijus.

2.  Fiksuotų ozono matavimų mėginių ėmimo vietų kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kuriose matavimas yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, yra ne mažiau kaip mažiausias mėginių ėmimo vietų skaičius, nustatytas IX priedo A skirsnyje.

Tačiau zonose ir aglomeracijose, kuriose informacija, gauta iš fiksuotų matavimų mėginių ėmimo vietų papildoma modeliavimo ir (arba) indikatorinių matavimų informacija, IX priedo A skirsnyje nustatytą mėginių ėmimo vietų skaičių galima sumažinti, jei laikomasi šių sąlygų:

   a) papildomi metodai oro kokybės vertinimui suteikia pakankamai informacijos apie siektinas vertes, ilgalaikius tikslus, informavimo ir pavojaus slenksčius;
   b) mėginių ėmimo vietų, kurios turi būti įsteigtos, skaičius bei kitų metodų erdvinis išdėstymas yra pakankami, kad pagal I priedo A skirsnyje nustatytus duomenų kokybės tikslus būtų galima nustatyti ozono koncentraciją, o vertinimo rezultatai atitiktų I priedo B skirsnyje nustatytus kriterijus;
   c) mėginių ėmimo vietų skaičių kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje sudaro mažiausiai viena mėginių ėmimo vieta dviems milijonams gyventojų arba viena mėginių ėmimo vieta 50 000 km² priklausomai nuo to, kuriuo atveju gaunamas didesnis mėginių ėmimo vietų skaičius, tačiau ne mažiau kaip viena mėginių ėmimo vieta kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje;
   d) azoto dioksidas yra matuojamas visose likusiose mėginių ėmimo vietose, išskyrus fonines stotis kaimo vietovėse.

Antroje pastraipoje nurodytu atveju, į modeliavimo ir (arba) indikatorinio matavimo rezultatus atsižvelgiama vertinant oro kokybę pagal siektinas vertes.

3.  Azoto dioksidas matuojamas mažiausiai 50 % ozono mėginių ėmimo vietų, kaip reikalaujama IX priedo A skirsnyje. Tas matavimas vyksta nuolatos, išskyrus matavimus foninėse stotyse kaimo vietovėse, nurodytas VIII priedo A skirsnyje, kur gali būti naudojami kiti matavimo metodai.

4.  Tose zonose ir aglomeracijose, kuriose kiekvienais metais per ankstesnius penkerius matavimų metus teršalų koncentracija buvo žemesnė už ilgalaikius tikslus, fiksuotų matavimų mėginių ėmimo vietų skaičius nustatomas pagal IX priedo B skirsnį.

5.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje įsteigiama ir veikia mažiausiai viena mėginių ėmimo vieta, kuri teikia duomenis apie X priede išvardytų ozono pirmtakų koncentraciją. Kiekviena valstybė narė pasirenka stočių, kuriose bus matuojamos ozono pirmtakų medžiagos, skaičių ir išdėstymą, atsižvelgdama į X priede nustatytus tikslus ir metodus.

11 straipsnis

Pamatiniai matavimo metodai

1.  Valstybės narės ozono matavimui taiko pamatinį metodą, nustatytą VI priedo A skirsnio 8 punkte. Kitus matavimo metodus galima naudoti, jeigu laikomasi VI priedo B skirsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Visos valstybės narės praneša Komisijai apie metodus, kuriuos jos taiko LOJ mėginiams imti ir matuoti, kaip pateikta X priede.

Aplinkos oro kokybės valdymas

12 straipsnis

Reikalavimai, taikomi tais atvejais, kai taršos lygiai yra žemesni už ribines vertes ir siektinas vertes

Zonose ir aglomeracijose, kuriose sieros dioksido, azoto dioksido, PM10 ir PM2,5, švino, benzeno ir anglies monoksido lygiai aplinkos ore yra žemesni už atitinkamas ribines vertes arba siektinas vertes , nustatytas XI ir XIV prieduose, valstybės narės išlaiko šių teršalų lygius žemiau už ribines vertes ar siektinas vertes ir stengiasi išlaikyti kuo geriausią aplinkos oro kokybę, suderinamą su tvaria plėtra.

13 straipsnis

Ribinės vertės ir pavojaus slenksčiai žmonių sveikatai apsaugoti

1.  Valstybės narės, atsižvelgdamos į III priedo A skirsnį, užtikrina, kad visoje jų teritorijoje sieros dioksido, PM10, švino ir anglies monoksido lygiai aplinkos ore neviršytų XI priede nustatytų ribinių verčių.

XI priede nustatytos azoto dioksido ir benzeno ribinės vertės negali būti viršijamos nuo tame priede nustatytų datų.

Atitiktis šiems reikalavimams vertinama pagal III priedo B skirsnį.

XI priede nustatyti leistini nukrypimo dydžiai taikomi pagal 21 straipsnį.

2.  Sieros dioksido ir azoto dioksido koncentracijos aplinkos ore pavojaus slenksčiai yra nustatyti XII priedo A skirsnyje.

3.  Valstybės narės gali nustatyti zonas arba aglomeracijas, kuriose PM10 ribinės vertės viršijamos dėl PM10 koncentracijos aplinkos ore, susidariusios dėl dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu arba keliai valomi, su sąlyga, kad tai neturės įtakos PM 2,5 lygiui.

Valstybės narės siunčia Komisijai visų tokių zonų arba aglomeracijų sąrašus ir informaciją apie PM10 koncentraciją bei atsiradimo šaltinius.

Informuodamos Komisiją pagal 25 straipsnį, valstybės narės pateikia būtinus įrodymus, kad bet kokius taršos lygių viršijimus sąlygoja resuspenduotos dalelės ir kad buvo imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti.

Nepažeidžiant 19 straipsnio, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms zonoms ir aglomeracijoms valstybės narės turi parengti 21 straipsnyje numatytus planus arba programas tik tada, kai taršos lygio viršijimus galima paaiškinti kitais nei kelių barstymas smėliu ir druska žiemą PM10 šaltiniais.

14 straipsnis

Kritiniai taršos lygiai

1.  Valstybės narės zonose, esančiose toliau nuo aglomeracijų ir kitų užstatytų teritorijų, užtikrina atitiktį kritiniams taršos lygiams, nustatytiems XIII priede.

Esant dideliam neigiamo poveikio pavojui, valstybės narės gali taikyti 1 pastraipoje nurodytus kritinius taršos lygius taip pat aglomeracijose ir kitose užstatytose teritorijose.

2.  Kai fiksuoti matavimai yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, mėginių ėmimo vietų skaičius yra ne mažesnis už mažiausią V priedo C skirsnyje nustatytą skaičių. Kai šią informaciją papildo indikatoriniai matavimai arba modeliavimas, mažiausią mėginių ėmimo vietų skaičių galima sumažinti iki 50 % jeigu vertinamą atitinkamo teršalo koncentraciją galima nustatyti pagal I priedo A skirsnyje nustatytus duomenų kokybės tikslus.

15 straipsnis

PM2,5 poveikio sumažinimo uždavinys ir siektina bei ribinė PM 2,5 koncentracijos vertė žmonių sveikatai apsaugoti

1.  Valstybės narės užtikrina, kad XIV priedo B skirsnyje nustatytas PM2,5 poveikio sumažinimo uždavinys būtų įgyvendintas per tame priede nustatytą laikotarpį.

2.  Vidutinio PM2,5 poveikio rodiklis vertinamas pagal XIV priedo A skirsnį.

3.  Kiekviena valstybė narė pagal III priedą užtikrina, kad mėginių ėmimo vietų, kuriomis remiasi vidutinio PM2,5 poveikio rodiklis, pasiskirstymas ir konkretus skaičius tinkamai atspindėtų poveikį visiems gyventojams. Mėginių ėmimo vietų skaičius yra ne mažesnis kaip nustatytas taikant V priedo B skirsnį.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad siektina ir ribinė PM2,5 koncentracijos vertė aplinkos ore visoje jų teritorijoje būtų pasiekta iki XIV priedo C skirsnyje nustatytos datos.

5.  XIV priedo C skirsnyje nustatyti leistini nukrypimo dydžiai taikomi 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis

Reikalavimai zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono koncentracija viršija ilgalaikius tikslus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad VII priede nustatytos siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai būtų pasiekti per tame priede nustatytą laikotarpį.

2.  Tose zonose ir aglomeracijose, kuriose viršijama siektina vertė, valstybės narės užtikrina, jog siekiant siektinų verčių nuo VII priedo 2 punkte nustatytos datos, įgyvendinamas vadovaujantis Direktyvos 2001/81/EB 6 straipsniu parengtas planas arba programa, išskyrus tuos atvejus, kai siektinų verčių pasiekti negalima proporcingomis priemonėmis.

Jeigu pagal šios direktyvos 21 straipsnio 1 dalį kitiems teršalams, išskyrus ozoną, turi būti parengti arba įgyvendinti planai ir programos, valstybės narės, kur tinkama, parengia ir įgyvendina kompleksinius planus arba programas, skirtus visiems atitinkamiems teršalams.

3.  Zonoms ir aglomeracijoms, kuriose ozono lygis aplinkos ore yra didesnis už ilgalaikiuose tiksluose numatytą lygį, tačiau mažesnis arba lygus siektinoms vertėms, siekdamos ilgalaikių tikslų, valstybės narės parengia ir įgyvendina rentabilias priemones. Tos priemonės turi bent jau nuosekliai atitikti visus 2 dalyje nurodytus planus ir programas.

17 straipsnis

Reikalavimai zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono koncentracija atitinka ilgalaikius tikslus

Zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono lygis atitinka ilgalaikius tikslus, valstybės narės tiek, kiek leidžia atitinkami veiksniai, įskaitant tarpvalstybinį ozono taršos pobūdį ir meteorologines sąlygas, užtikrina, kad tas lygis neviršytų ilgalaikių tikslų, ir proporcingomis priemonėmis saugo geriausią aplinkos oro kokybę, derindamos veiklą su darnia plėtra ir aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga.

18 straipsnis

Priemonės, reikalingos viršijus informavimo arba pavojaus slenksčius

Kai viršijamas XII priede nustatytas informavimo slenkstis arba bet kuris iš tame priede nustatytų pavojaus slenksčių, valstybės narės imasi būtinų priemonių, informuodamos visuomenę per radiją, televiziją, spaudą arba internetą.

Valstybės narės taip pat nedelsdamos ir laikinai pateikia Komisijai informaciją apie užfiksuotus taršos lygius ir laikotarpių, kai buvo viršyti pavojaus arba informavimo slenksčiai, trukmę.

19 straipsnis

Gamtinių šaltinių išmetamieji teršalai

1.  Valstybės narės gali nustatyti zonas arba aglomeracijas, kai atitinkamo teršalo ribinės vertės arba siektinos vertės viršijamos dėl gamtinių šaltinių taršos.

Valstybės narės siunčia Komisijai bet kokių tokių zonų arba aglomeracijų sąrašus ir informaciją apie koncentraciją bei šaltinius, ir įrodymus, patvirtinančius, jog viršijimai paaiškinami gamtinių šaltinių tarša.

2.  Kai 1 dalyje nustatyta tvarka Komisija informuojama apie gamtinių šaltinių sukeltą viršijimą, toks viršijimas nelaikomas viršijimu pagal šią direktyvą.

20 straipsnis

Įgyvendinimo terminų atidėjimas ir leidimas nesilaikyti įpareigojimo taikyti tam tikras ribines vertes

1.  Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje iki XI priede arba XIV priedo C skirsnyje nustatytų terminų negalima pasiekti azoto, dioksido, benzeno ar PM 10 ribinių verčių arba PM2,5 siektinos vertės , valstybė narė gali atidėti tuos terminus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo tai konkrečiai zonai arba aglomeracijai, jei valstybė narė įrodo, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis imtasi visų reikiamų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti pirmiau minėtus terminus. Vadovaujantis 21 straipsniu parengiamas zonos arba aglomeracijos planas arba programa, iš kurių būtų aišku, kokių priemonių bus imamasi siekiant iki naujo termino pasiekti ribines arba siektinas vertes.

2.  Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje dėl tai vietai būdingų sklaidos savybių, nepalankių klimato sąlygų arba tarpvalstybinės taršos negalima pasiekti sieros dioksido, anglies monoksido ir švino ribinių verčių, kurios nustatytos XI priede, valstybėms narėms leidžiama nevykdyti įpareigojimo taikyti tas ribines vertes ne ilgiau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų.

3.  Valstybės narės gali atidėti 1 dalyje nurodytus PM 10 ribinės vertės ir PM 2,5 siektinos vertės terminus papildomam ne daugiau kaip dvejų metų laikotarpiui konkrečioje zonoje arba aglomeracijoje, jei iš 1 dalyje nurodyto plano aišku, kad ribinės arba siektinos vertės negali būti pasiektos, ir valstybė narė įrodo, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais imtasi visų reikiamų priemonių, kurios padėtų įgyvendinti pirmiau minėtus terminus, įskaitant XV priedo 10 punkte nurodytų direktyvų įgyvendinimą iki tuose teisės aktuose nustatytų terminų. Patikslintame plane arba programoje paaiškinamos pirmiau minėtų terminų neįgyvendinimo priežastys ir nurodoma, kokių priemonių bus imamasi siekiant per papildomą laikotarpį pasiekti ribines ar siektinas vertes.

4.  Kai valstybė narė taiko 1, 2 arba 3 dalis, ji užtikrina, kad kiekvieno teršalo ribinė arba siektina vertė neviršijama daugiau kaip didžiausias leistinas nukrypimo dydis, kiekvienam atitinkamam teršalui nustatytas XI arba XIV prieduose.

5.  Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares tais atvejais, kai, jų nuomone, reikėtų taikyti 1, 2 arba 3  dalis, ir pateikia planus arba programas, nurodytas 1 dalyje, įskaitant visą susijusią informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų nustatyti, ar tikrai įvykdytos atitinkamos sąlygos. Vertinant, ar įvykdytos atitinkamos sąlygos, bus ypač atsižvelgiama į tai, kokių papildomų Bendrijos priemonių imtasi siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti atitinkamas siektinas ir ribines vertes.

Jeigu Komisija per šešis mėnesius nuo to pranešimo gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad įvykdytos atitinkamos 1, 2 arba 3  dalių taikymo sąlygos.

Jeigu pagrįstai iškyla prieštaravimų, Komisija gali pareikalauti valstybių narių pakoreguoti arba pateikti naujus planus arba programas.

Planai ir programos

21 straipsnis

Oro kokybės planai ir programos

1.  Kai tam tikrose zonose arba aglomeracijose teršalų lygis kiekvienu atveju aplinkos ore viršija bet kokią ribinę arba siektiną vertę bei bet kokį atitinkamą leistiną nukrypimo dydį, valstybės narės užtikrina, kad toms zonoms ir aglomeracijoms būtų parengti planai arba programos, siekiant atitinkamos XI ir XIV prieduose nustatytos ribos arba siektinos vertės.

Tuose planuose arba programose turi būti bent XV priede nustatyta informacija.

Į juos taip pat gali būti įtrauktos priemonės pagal 22 straipsnį.

Planai ir programos turi būti rengiami su sąlyga, kad pramonės įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 96/61/EB ir kuriuose taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 11 punkte, nebus taikomos jokios kitos sąlygos, išskyrus įpareigojimą naudoti geriausius prieinamus gamybos būdus. Surinkti planai ir programos pateikiami Komisijai tinkama elektronine forma laikantis termino, nustatomo pagal 26 straipsnio 2 dalį.

2.  Valstybės narės, kiek tai įmanoma, užtikrina nuoseklumą kitų planų, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2001/80/EB, Direktyvą 2001/81/EB arba Direktyvą 2002/49/EB, siekiant atitinkamų aplinkosaugos tikslų, atžvilgiu.

3.   1 dalyje minimi planai arba programos nevertinami pagal Direktyvą 2001/42/EB.

22 straipsnis

Trumpojo laikotarpio veiksmų planai

1.  Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje yra pavojus, kad teršalų lygiai aplinkos ore viršys vieną arba daugiau ribinių verčių, siektinų verčių arba pavojaus slenksčių, nustatytų VII, XI, XII ir XIV prieduose , valstybės narės, kur tai atrodo tinkama, parengia veiksmų planus, nurodydamos, kokių priemonių bus imtasi trumpuoju laikotarpiu, siekiant sumažinti tą pavojų ir apriboti tokio reiškinio trukmę.

Tačiau valstybės narės parengia tokius trumpojo laikotarpio veiksmų planus, kai, jų nuomone, atsižvelgiant į nacionalines geografines, meteorologines ir ekonomines sąlygas, yra pakankamai galimybių sumažinti tą pavojų, tokio reiškinio trukmę arba mastą. Rengdamos tokį trumpojo laikotarpio planą valstybės narės atsižvelgia į Sprendimą 2004/279/EB.

2.   1 dalyje nurodytuose trumpojo laikotarpio veiksmų planuose galima, atsižvelgiant į kiekvieną atvejį , numatyti trumpą laiką veiksmingas priemones, skirtas kontroliuoti ir prireikus laikinai sustabdyti veiklą, dėl kurios akivaizdžiai didėja rizika , kad atitinkamos ribinės vertės arba siektinos vertės, arba pavojaus slenkstis bus viršyti. 21 straipsnio 1 dalies antra pastraipa taikoma mutatis mutandis.

3.  Valstybės narės pateikia visuomenei ir atitinkamoms organizacijoms ir savo specialiųjų trumpojo laikotarpio veiksmų planų tinkamumo ir turinio analizės rezultatus, ir informaciją apie tų planų įgyvendinimą. Atitinkamų organizacijų grupei priklauso aplinkosaugos organizacijos, vartotojų organizacijos, pažeidžiamų gyventojų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos ir susijusios pramonės sąjungos.

4.  Nuo ... (20) Komisija reguliariai skelbia pažangiausios patirties pavyzdžius, susijusius su trumpojo laikotarpio veiksmų planų parengimu.

23 straipsnis

Tarpvalstybinė oro tarša

1.  Kai bet koks pavojaus slenkstis, ribinė vertė arba siektina vertė, taip pat bet koks atitinkamas leistinas nukrypimo dydis arba ilgalaikis tikslas viršijamas dėl didelio tarpvalstybinio oro teršalų arba jų pirmtakų pernešimo, atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja ir tam tikrais atvejais organizuoja bendrą veiklą, pavyzdžiui, bendrų arba koordinuotų planų arba programų rengimą vadovaudamosi 21 straipsniu, siekdamos pašalinti viršijimą, taikant tinkamas, tačiau proporcingas priemones.

2.  Komisija kviečiama dalyvauti ir prisidėti prie bet kokios formos bendradarbiavimo, nurodyto 1 dalyje. Tam tikrais atvejais Komisija, atsižvelgdama į ataskaitas, parengtas vadovaujantis Direktyvos 2001/81/EB 9 straipsniu, įvertina, ar Bendrijos lygiu nereikėtų imtis tolesnių veiksmų, siekiant sumažinti pirmtakų išmetimą, kuris sąlygoja tarpvalstybinę taršą.

3.  Valstybės narės prireikus vadovaudamosi 22 straipsniu parengia ir įgyvendina bendrus trumpojo laikotarpio veiksmų planus, kurie taikomi kitų valstybių narių kaimyninėms zonoms. Valstybės narės užtikrina, kad kitose trumpojo laikotarpio veiksmų planus parengusiose valstybėse narėse esančios kaimyninės zonos gautų visą reikalingą informaciją.

4.  Kai prie valstybių sienų esančiose zonose arba aglomeracijose viršijami informavimo arba pavojaus slenksčiai, kiek įmanoma greičiau informuojamos atitinkamų kaimyninių valstybių narių kompetentingos institucijos. Ta informacija taip pat paskelbiama visuomenei.

5.  Rengdamos 1 ir 3 dalyse nurodytus planus arba programas ir informuodamos visuomenę, kaip nurodyta 4 dalyje, valstybės narės tam tikrais atvejais bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skirdamos šalims kandidatėms.

Informavimas ir ataskaitų teikimas

24 straipsnis

Visuomenės informavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė ir atitinkamos organizacijos, tokios kaip aplinkosaugos organizacijos, vartotojų organizacijos, pažeidžiamų gyventojų grupių interesams atstovaujančios organizacijos, kitos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos ir susijusios pramonės federacijos būtų tinkamai ir laiku informuojamos apie:

   a) aplinkos oro kokybę pagal XVI priedo reikalavimus;
   b) bet kokius sprendimus atidėti terminą, vadovaujantis 20 straipsnio 1 ir 3 dalimis ;
   c) bet kokias išimtis, taikomas vadovaujantis 20 straipsnio 2 dalimi;
   d) planus arba programas, numatytas 16 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnyje.

Informuojama nemokamai, naudojant lengvai prieinamas informavimo priemones, įskaitant internetą, arba visas kitas tinkamas telekomunikacijų priemones, bei atsižvelgiant į nuostatas, nustatytas ... Direktyvoje 2006/.../EB [sukuriančioje Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE)].

2.  Valstybė narė pateikia visuomenei metines ataskaitas apie visus teršalus, kuriems taikoma ši direktyva.

Šiose ataskaitose turi būti apibendrinami ribinę vertę, siektiną vertę, ilgalaikius tikslus, informavimo slenksčius ir pavojaus slenksčius viršijantys taršos lygiai atitinkamiems vidurkio apskaičiavimo laikotarpiams. Ši informacija pateikiama kartu su apibendrintu tokių viršijimų poveikio vertinimu. Ataskaitose tam tikrais atvejais galima pateikti daugiau informacijos ir vertinimų apie miškų apsaugą bei informacijos apie kitus teršalus, kurių monitoringo nuostatos nurodytos šioje direktyvoje, inter alia, tai gali būti pasirinkti nereglamentuojami ozono pirmtakai, išvardyti X priedo B skirsnyje.

25 straipsnis

Informacijos ir ataskaitų teikimas

Valstybės narės užtikrina, kad Komisija gautų informaciją apie aplinkos oro kokybę.

26 straipsnis

Pakeitimo ir įgyvendinimo priemonės

1.   27 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija prireikus iš dalies pakeičia I–VI priedus, VIII–X priedus ir XV priedą.

Tačiau pakeitimai negali tiesiogiai arba netiesiogiai pakeisti:

   a) ribinių verčių, poveikio sumažinimo reikalavimų, kritinių taršos lygių, siektinų verčių, informavimo arba pavojaus slenksčių arba ilgalaikių tikslų, nustatytų VII ir XI–XIV prieduose;
   b) bet kurių a punkte nurodytų parametrų įgyvendinimo terminų.

2.   27 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija nustato, kokią informaciją pagal 25 straipsnį turės pateikti valstybės narės.

27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija taip pat nustato būdus racionalizuoti tokių duomenų pateikimo būdą ir tarpusavio apsikeitimą informacija ir duomenimis, gaunamais iš tinklų ir atskirų stočių, valstybėse narėse matuojančių aplinkos orą.

3.  Komisija parengia gaires susitarimams dėl bendrų matavimo stočių sukūrimo, nurodytų 6 straipsnio 5 dalyje.

4.  Komisija skelbia orientavimo dokumentus dėl lygiavertiškumo įrodymo, nurodyto VI priedo B skirsnyje.

Komitetas, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

27 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas, vadinamas "Aplinkos oro kokybės komitetu", toliau – komitetas.

2.  Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį..

28 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato taisykles dėl nuobaudų, taikomų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos nuobaudos privalo būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

29 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Direktyvos 96/62/EB, 1999/30/EB, 2000/69/EB ir 2002/3/EB panaikinamos nuo šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tų direktyvų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus arba taikymo terminais.

Tačiau galioti lieka tokie straipsniai:

   a) iki 2010 m. gruodžio 31 d. – Direktyvos 96/62/EB 5 straipsnis;
   b) kol neįsigalios įgyvendinimo nuostatos, nurodytos šios direktyvos 26 straipsnio 2 dalyje – Direktyvos 96/62/EB 11 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 2002/3/EB 10 straipsnio 1 ir 2 dalys;
   c) iki 2009 m. gruodžio 31 d. – Direktyvos 1999/30/EB 9 straipsnio 3 ir 4 dalys.

2.  Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos vadovaujantis XVIII priede pateikta atitikmenų lentele.

3.  Sprendimas 97/101/EB panaikinamas, kai įsigalioja šios direktyvos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos įgyvendinimo priemonės.

30 straipsnis

Peržiūra

Per penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija, remdamasi naujausiomis mokslo žiniomis, persvarsto su PM2,5 ir PM 10 susijusias nuostatas. Visų pirma Komisija parengia ir pateikia išsamų pasiūlymą, kaip nustatyti teisiškai įpareigojančius įsipareigojimus, atsižvelgdama į oro kokybės padėtį ir taršos mažinimo galimybes valstybėse narėse. Persvarsčiusi nuostatas, Komisija patikslina, ar pakanka ir toliau nustatyti ribinės vertės PM 10 dydžius, ar juos reikia pakeisti PM 2,5 ribinės vertės dydžiais.

31 straipsnis

Bendrijos priemonės, skirtos taršos šaltiniams mažinti

Jei Bendrijos priemonės, kurių reikia taršos šaltiniams mažinti, kaip nurodyta XVII priede, neįsigalioja iki 2010 m. sausio 1 d. ir valstybė narė imasi oro taršos mažinimo priemonių, nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybei narei suteikiamas dvejų metų laikotarpis, leidžiantis nukrypti nuo nuostatų, susijusių su PM 2,5 ir PM 10 . Visas nukrypimo laikotarpis neviršija 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų laikotarpių.

32 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinius teisės aktus

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per ...(21) , įgyvendina šią direktyvą. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikimo lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

33 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

34 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta, [...]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

DUOMENŲ KOKYBĖS TIKSLAI

A.  Duomenų kokybės tikslai vertinant aplinkos oro kokybę

Sieros dioksidas, azoto dioksidas ir azoto oksidai ir anglies monoksidas

Benzenas

Kietosios dalelės (PM10 ir PM2,5)ir švinas

Ozonas ir susiję NO ir NO2

Fiksuoti matavimai (1) Neapibrėžtis

Minimalus duomenų surinkimas

Minimali laiko aprėptis:

- tipinės miestui vietovės ir eismas,

- pramoniniai objektai

15 %

90 %

25 %

90 %

35 % (2)

90 %

25 %

90 %

15 %

90 % vasarą

75 % žiemą

Indikatoriniai matavimai

Neapibrėžtis

Minimalus duomenų surinkimas

Minimali laiko aprėptis

25 %

90 %

14 %(4)

30 %

90 %

14 %(3)

50 %

90 %

14 %(4)

30 %

90 %

>10 % vasarą

Modeliavimo neapibrėžtis:

Valandos

Aštuonių valandų vidurkiai

Dienos vidurkiai

Metiniai vidurkiai

50 %

50 %

50 %

30 %

-

-

-

50 %

dar nenustatyta

50 %

50 %

50 %

Objektyvus vertinimas

Neapibrėžtis

75 %

100 %

100 %

75 %

(1) Valstybės narės vietoje nuolatinių benzeno ir kietųjų dalelių matavimų gali naudoti atsitiktinius matavimus, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atsitiktinio mėginių ėmimo sąlygota neapibrėžtis atitinka 25 % kokybės tikslo, o laiko aprėptis yra ilgesnė už minimalią indikatorinių matavimų laiko aprėptį. Atsitiktinis mėginių ėmimas turi būti tolygiai paskirstytas per metus, siekiant išvengti rezultatų iškreipimo. Atsitiktinio mėginių ėmimo sąlygotą neapibrėžtį galima nustatyti ISO 11222 (2002) "Oro kokybė. Oro kokybės matavimų laiko vidurkio neapibrėžties nustatymas" nustatyta tvarka. Jeigu vertinant PM10 dienos ribinės vertės viršijimų skaičių (N[įvertis]) naudojami atsitiktiniai matavimai, reikėtų taikyti tokią pataisą: N[įvertis] = N[matavimas] x 365 dienos / dienų, kai buvo atliekami matavimai, skaičius.

(2) Pasiskirsto per metus, kad atspindėtų įvairias klimato ir eismo sąlygas.

(3) Vienos dienos per savaitę atsitiktinis matavimas, tolygiai paskirstytas per metus, arba 8 savaitės, tolygiai paskirstytos per metus.

(4) Vienas atsitiktinis matavimas per savaitę, tolygiai paskirstytas per metus arba 8 savaitės, tolygiai paskirstytos per metus.

Vertinimo metodų neapibrėžtis (išreikšta 95 % pasikliautinumo lygiu) bus nustatyta pagal Europos standartizacijos komiteto (ESK) Matavimų neapibrėžties nustatymo vadovo (ENV 13005-1999) principus, ISO 5725:1994 metodiką ir ESK ataskaitoje "Oro kokybė. Neapibrėžties nustatymo būdas aplinkos oro matavimo pamatiniuose metoduose" (CR 14377:2002E) pateiktus nurodymus. Pirmiau pateiktoje lentelėje yra nurodyti neapibrėžties procentai atskiriems matavimams, kurių vidurkis išvedamas tam tikram laikotarpiui, kuriam taikoma ribinė vertė, 95 % pasikliautinajame paklaidos intervale. Fiksuotų matavimų neapibrėžtis taikytina atitinkamos ribinės vertės intervale.

Modeliavimo ir objektyvaus vertinimo neapibrėžtis apibūdinama kaip didžiausias išmatuotų ir apskaičiuotų koncentracijos lygių nuokrypis per tam tikrą laikotarpį, kuriam taikoma ribinė vertė, neatsižvelgiant į įvykių išsidėstymą laike.

Reikalavimai dėl minimalaus duomenų surinkimo ir laiko aprėpties netaikomi tuo atveju, kai duomenys prarandami dėl reguliaraus prietaisų kalibravimo arba įprastinės jų eksploatacijos.

B.  Oro kokybės vertinimo rezultatai

Apie zonas arba aglomeracijas, kuriose matavimų informacijai papildyti naudojami kiti šaltiniai arba kuriose šie šaltiniai yra vienintelis oro kokybės vertinimo būdas, kaupiama tokia informacija:

   atliktos vertinimo veiklos aprašymas;
   konkretūs taikyti metodai su nuorodomis į jų aprašymus;
   duomenų ir informacijos šaltiniai;
   rezultatų aprašymas, įskaitant neapibrėžtis ir visų pirma nurodant kiekvienos teritorijos dydį arba, jei tinka, zonoje arba aglomeracijoje esančio kelio, virš kurio koncentracija viršija bet kokią ribinę vertę, siektiną vertę arba ilgalaikį tikslą kartu su leistinu nukrypimo dydžiu, jeigu toks taikomas, ilgį ir bet kurios teritorijos, kurioje koncentracija viršija viršutinį arba apatinį vertinimo slenkstį, dydį;
   gyventojus, kuriems gali tekti bet kokios viršytos ribinės vertės poveikis.

C.  Aplinkos oro kokybės vertinimo kokybės užtikrinimas: duomenų patvirtinimas

1.  Siekiant užtikrinti matavimų tikslumą ir šio priedo A skirsnyje nustatytų duomenų kokybės tikslų įgyvendinimą, atitinkamos vadovaujantis 3 straipsniu paskirtos kompetentingos institucijos ir įstaigos užtikrina:

   visų matavimų, kurie buvo atliekami vertinant aplinkos oro kokybę vadovaujantis 6 ir 9 straipsniais, atsekamumą;
   kad tinklus ir atskiras stotis kontroliuojančios institucijos turėtų nustatytą kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistemą, kurioje numatoma reguliari, tikslumą užtikrinanti matavimo prietaisų priežiūra;
   kad duomenų surinkimo procesui ir ataskaitų teikimui būtų sukurtas kokybės užtikrinimo (kokybės kontrolės) procesas, o šią užduotį gavusios institucijos aktyviai dalyvautų atitinkamose Bendrijos mastu vykdomose kokybės užtikrinimo programose;
   atitinkamos vadovaujantis 3 straipsniu paskirtos kompetentingos institucijos arba įstaigos paskirtos nacionalinės laboratorijos, dalyvaujančios visos Bendrijos mastu vykdomuose palyginamuosiuose šioje direktyvoje reglamentuojamų teršalų matavimuose, pagal EN/ISO 17025 būtų akredituotos taikyti metodus, naudojamus tokiuose palyginamuosiuose matavimuose arba būtų pradėjusios akreditacijos procesą. Tos laboratorijos valstybių narių teritorijoje koordinuoja Komisijos organizuojamas Bendrijos kokybės užtikrinimo programas bei nacionaliniu lygiu koordinuoja tinkamą pamatinių metodų įgyvendinimą ir įrodo nepamatinių metodų lygiavertiškumą.

2.  Visi pateikti duomenys laikomi galiojančiais.

II PRIEDAS

SIEROS DIOKSIDO, AZOTO DIOKSIDO IR AZOTO OKSIDŲ, KIETŲJŲ DALELIŲ (PM10 ir PM2,5), ŠVINO, ANGLIES MONOKSIDO IR BENZENO KONCENTRACIJOS ZONOS AR AGLOMERACIJOS APLINKOS ORE VERTINIMO REIKALAVIMAI

A.  Viršutinis ir apatinis vertinimo slenkstis

Taikomi tokie viršutiniai ir apatiniai vertinimo slenksčiai:

a)  Sieros dioksidas

Sveikatos apsauga

Augmenijos apsauga

Viršutinis vertinimo slenkstis

60 % 24 valandų ribinės vertės (75 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per bet kuriuos kalendorinius metus)

60 % žiemos ribinės vertės (12 µg/m3)

Apatinis vertinimo slenkstis

40 % 24 valandų ribinės vertės (50 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per bet kuriuos kalendorinius metus)

40 % žiemos ribinės vertės (8 µg/m3)

b)  Azoto dioksidas ir azoto oksidai

Valandos ribinė vertė žmonių sveikatai apsaugoti (NO2)

Metinė ribinė vertė žmonių sveikatai apsaugoti (NO2)

Metinė ribinė vertė augmenijai apsaugoti (NOx)

Viršutinis vertinimo slenkstis

70 % ribinės vertės

(140 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per bet kuriuos kalendorinius metus)

80 % ribinės vertės

(32 µg/ m3)

80 % ribinės vertės (24 µg/ m3)

Apatinis vertinimo slenkstis

50 % ribinės vertės (100 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per bet kuriuos

kalendorinius metus)

65 % ribinės vertės (26 µg/ m3)

65 % ribinės vertės

(19,5 µg/ m3)

c)  Kietosios dalelės (PM10 ir PM2,5)

24 valandų vidurkis

Metinis vidurkis PM10

Metinis vidurkis PM2,5

Viršutinis vertinimo slenkstis

(30 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 7 kartus per bet kuriuos kalendorinius metus)

14 µg/ m3

10 µg/ m3

Apatinis vertinimo slenkstis

(20 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 7 kartus per bet kuriuos kalendorinius metus)

10 µg/ m3

7 µg/ m3

d)  Švinas

Metinis vidurkis

Viršutinis vertinimo slenkstis

70 % ribinės vertės (0,35 µg/m3)

Apatinis vertinimo slenkstis

50 % ribinės vertės (0,25 µg/m3)

e)  Benzenas

Metinis vidurkis

Viršutinis vertinimo slenkstis

70 % ribinės vertės (3,5 µg/m3)

Apatinis vertinimo slenkstis

40 % ribinės vertės (2 µg/m3)

f)  Anglies monoksidas

Aštuonių valandų vidurkis

Viršutinis vertinimo slenkstis

70 % ribinės vertės (7 mg/m3)

Apatinis vertinimo slenkstis

50 % ribinės vertės (5 mg/m3)

B.  Viršutinio ir apatinio vertinimo slenksčių viršijimų nustatymas

Kiek galima viršyti viršutinį ir apatinį vertinimo slenksčius nustatoma remiantis ankstesnių penkerių metų koncentracijos lygiais, jei yra pakankamai duomenų. Vertinimo slenkstis laikomas viršytu tada, kai mažiausiai trejus atskirus metus iš tų ankstesnių penkerių metų tas slenkstis buvo viršytas.

Norėdamos nustatyti, kiek galima viršyti viršutinį ir apatinį vertinimo slenksčius, kai yra mažiau kaip penkerių metų duomenų, valstybės narės gali derinti vienerių metų trumpalaikių matavimų duomenis, gautus tose vietovėse, kurias galima laikyti tipinėmis pagal didžiausius taršos lygius, ir rezultatus, gautus pasinaudojus išmetamųjų teršalų aprašų ir modeliavimo informacija.

III PRIEDAS

APLINKOS ORE ESANČIO SIEROS DIOKSIDO, AZOTO DIOKSIDO IR AZOTO OKSIDŲ, KIETŲJŲ DALELIŲ (PM10 ir PM2,5), ŠVINO, ANGLIES MONOKSIDO IR BENZENO MATAVIMŲ MĖGINIŲ ĖMIMO VIETŲ IŠDĖSTYMAS

Fiksuotiems matavimams taikomi tokie reikalavimai:

A.  Matavimo vietų išdėstymas makroskalėje

a)  Žmonių sveikatos apsauga

1.  Mėginių, tiriamų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, ėmimo vietos išdėstomos taip, kad jose būtų galima gauti duomenis apie:

   zonose ir aglomeracijose esančias teritorijas, kuriose yra didžiausia teršalų koncentracija, galinti daryti tiesioginį arba netiesioginį poveikį gyventojams ilgesnį laiką nei ribinės vertės (-ių) arba siektinos vertės (-ių) vidurkinimo laikotarpis;
   taršos lygius kitose zonų ir aglomeracijų teritorijose, kurios yra laikomos tipinėmis pagal poveikį visiems gyventojams.

2.  Mėginių ėmimo vietos paprastai išdėstomos vengiant matavimų labai mažoje mikroaplinkoje, esančioje tokių vietų kaimynystėje, o tai reiškia, jog kiek tai įmanoma mėginių ėmimo vieta turi būti tokioje vietoje, kad imami oro mėginiai būtų tipiniai ne mažesnės kaip 200 m2 ploto eismo vietų atveju ir mažiausiai 250 m x 250 m ploto pramoninių vietų atveju aplinkinės teritorijos oro kokybės mėginiai.

3.  Mėginių ėmimo vietos tipinėse miestui vietovėse išdėstomos taip, kad jų taršos lygį lemtų bendra visų šaltinių, esančių pavėjui stoties atžvilgiu, tarša. Taršos lygio neturėtų dominuoti vienintelis šaltinis, nebent tokia situacija yra tipinė didesnei miesto teritorijai. Tokios mėginių ėmimo vietos turi būti tipinės keliems kvadratiniams kilometrams.

4.  Kai siekiama įvertinti foninius lygius, mėginių ėmimo vietai negali daryti įtakos jos kaimynystėje esančios aglomeracijos arba pramoniniai objektai, t.y. objektai esantys arčiau nei už kelių kilometrų.

5.  Vertinant pramoninių šaltinių taršą, artimiausiame gyvenamajame rajone pavėjui nuo šaltinio įsteigiama mažiausiai viena mėginių ėmimo vieta. Kai foninė koncentracija nežinoma, pagrindine vėjo kryptimi įsteigiama papildoma mėginių ėmimo vieta.

6.  Be to, jei įmanoma, mėginių ėmimo vietos taip pat yra tipinės panašių vietovių, nesančių jų kaimynystėje, vietos.

7.  Atsižvelgiama į būtinybę įrengti mėginių ėmimo vietas salose, kai to reikia žmonių sveikatai apsaugoti.

b)  Atitikties ribinės vertės dydžiams siekiant apsaugoti žmonių sveikatą vertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad visoje jų teritorijoje sieros dioksido, PM 10 , švino ir anglies monoksido vertės dydžiai ore neviršytų XI priede nustatytos ribinės vertės dydžių.

Atitiktis ribinės vertės dydžiams nevertinama šiose vietose:

   bet kurioje vietoje, kurioje vadovaujantis šiame priede išdėstytais kriterijais neįrengtos teršalų, kuriems taikomas šis priedas, mėginio ėmimo vietos;
   zonose, į kurias negali patekti gyventojai arba kurios yra negyvenamos arba ne nuolat gyvenamos;
   gamyklų patalpose arba pramonės objektuose, kuriuose taikomos visos susijusios sveikatos ir saugos darbo vietoje nuostatos ir į kuriuos negali patekti gyventojai;
   keliuose, saugumo salelėse ir greitkelių bei autostradų vidurio (žaliosiose) juostose;
   zonose, kuriose visiems gyventojams per reikšmingą laikotarpį nedaromas tiesioginis ar netiesioginis poveikis.

c)  Augmenijos apsauga

Mėginių, tiriamų siekiant apsaugoti augmeniją, ėmimo vietos išdėstomos ne arčiau kaip už 20 km nuo aglomeracijų arba ne arčiau kaip už 5 km nuo kitų užstatytų teritorijų, pramoninių objektų arba greitkelių, o tai reiškia, kad mėginių ėmimo vieta turi būti tokioje vietoje, kad paimtas oro mėginys būtų tipinis mažiausiai 1 000 km2 ploto aplinkinės teritorijos oro kokybės mėginys. Valstybė narė, atsižvelgdama į geografines sąlygas, gali numatyti įrengti mėginių ėmimo vietą mažesniu atstumu arba taip, kad toje vietoje matuojama mažesnio ploto teritorijos oro kokybė būtų tipinė.

Atsižvelgiama į būtinybę vertinti salų oro kokybę.

B.  Matavimo vietų išdėstymas mikroskalėje

Kiek tai įmanoma praktiškai, taikomi tokie reikalavimai:

   neturi būti jokių kliūčių oro srautui patekti į mėginių ėmiklio įsiurbimo angą (srautas turi būti laisvas ne mažiau kaip 270° skliaute), be jokių kliūčių oro srautui prie mėginių ėmiklio (paprastai už tokio skaičiaus metrų nuo pastatų, balkonų, medžių ir kitų kliūčių, kuris yra daugiau kaip dvigubai didesnis už aukštį, kuriuo kliūtis iškyla aukščiau mėginių ėmiklio; mažiausiai už 0,5 m nuo artimiausio pastato tuo atveju, jeigu mėginių ėmimo vietos yra tipinės oro kokybei statinių eilėje);
   apskritai, mėginių ėmiklio įsiurbimo anga įrengiama nuo 1,5 m (kvėpavimo zona) iki 4 m nuo žemės paviršiaus. Tam tikromis aplinkybėmis gali prireikti imti mėginius ir didesniame aukštyje (iki 8 m). Didesnis aukštis taip pat gali būti tikslingas, jeigu stotis yra tipinė didelei teritorijai;
   mėginio ėmiklio įsiurbimo anga neturėtų būti prie pat taršos šaltinių, kad į ją tiesiogiai nepatektų vien išmetamieji teršalai, dar nesusimaišę su aplinkos oru;
   mėginių ėmiklio išmetimo anga turėtų būti tokioje padėtyje, kad išmestas oras vėl nepatektų į mėginių ėmiklio įsiurbimo angą;
   matuojant bet kurio teršalo kiekį mėginiai imami bent 25 m atstumu nuo svarbiausių transporto mazgų ir ne daugiau kaip už 10 m nuo kelkraščio.

Taip pat galima atsižvelgti į tokius veiksnius:

   rukdančius šaltinius;
   saugumą;
   prieigą;
   galimybę naudotis elektros energija ir telefono ryšiu;
   vietos matomumą jos aplinkoje;
   visuomenės ir operatorių saugumą;
   norą toje pat vietoje įrengti įvairių teršalų mėginių ėmimo vietas;
   planavimo reikalavimus.

C.  Dokumentai ir vietų parinkimo patikrinimas

Klasifikavimo etapu mėginių ėmimo vietų parinkimo tvarka turėtų būti visiškai pagrįsta dokumentais, tokiais kaip aplinkos teritorijos topografinės nuotraukos ir detalusis planas. Vietos turėtų būti reguliariai tikrinamos pakartotinai pateikiant dokumentus, kad būtų galima įsitikinti, jog atrankos kriterijai tebegalioja.

IV PRIEDAS

MATAVIMAI TIPINĖSE VIETOVĖSE NEPRIKLAUSOMAI NUO KONCENTRACIJOS

A.  Tikslai

Pagrindiniai tokių matavimų tikslai yra užtikrinti, kad apie foninius taršos lygius būtų gaunama tinkama informacija. Ši informacija yra svarbi vertinant padidėjusius taršos lygius labiau užterštose teritorijose (tokiose kaip tipinės miestui vietovės, su pramone susijusios vietovės, eismo vietovės), vertinant galimą tolimojo transporto taršą oro teršalais ir pagrindžiant proporcingo šaltinių paskirstymo analizę. Tai būtina geram konkrečių teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, pažinimui. Be to, ši papildoma informacija yra būtina dažnesniam modeliavimo naudojimui ir miesto teritorijose.

B.  Medžiagos

PM2,5 matavimas atliekamas nustatant masės koncentraciją ir atitinkamus junginius, apibūdinant teršalo cheminę sudėtį. Naudojamas tokių cheminių atmainių sąrašas, pateikiamas toliau.

SO42-

Na+

NH4+

Ca2+

elementinė anglis (EC)

NO3-

K+

Cl-

Mg2+

organinė anglis (OC)

C.  Vietos parinkimas

Matavimai visų pirma turėtų būti atliekami tipinėse kaimui vietovėse pagal III priedo A, B ir C skirsnis.

V PRIEDAS

APLINKOS ORE ESANČIO SIEROS DIOKSIDO, AZOTO DIOKSIDO IR AZOTO OKSIDŲ, KIETŲJŲ DALELIŲ (PM10 ir PM2,5), ŠVINO, ANGLIES MONOKSIDO IR BENZENO KONCENTRACIJOS FIKSUOTŲ MATAVIMŲ MĖGINIŲ ĖMIMO VIETŲ MAŽIAUSIO SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJAI

A.   mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams vertinant, kaip laikomasi ribinių verčių arba SIEKTINŲ VERČIŲ žmonių sveikatai apsaugoti bei pavojaus slenksčių tose zonose ir aglomeracijose, kur tokie matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis, mažiausias skaičius

a)  Pasklidieji taršos šaltiniai

Aglomeracijos arba zonos gyventojai (tūkstančiais)

Jeigu koncentracija viršija viršutinį vertinimo slenkstį (1)

Jeigu maksimali koncentracija yra tarp viršutinio ir apatinio vertinimo slenksčių

Teršalai, išskyrus PM 2,5

PM 2,5

Teršalai, išskyrus PM 2,5

PM 2,5

0-249

1

1

1

1

250-499

2

1

1

1

500-749

2

1

1

1

750-999

3

1

1

1

1 000-1 499

4

2

2

1

1 500-1 999

5

2

2

1

2 000-2 749

6

3

3

1

2 750-3 749

7

3

3

1

3 750-4 749

8

4

4

2

4 750-5 999

9

4

4

2

≥ 6 000

10

5

5

2

(1) Azoto dioksidui, kietosioms dalelėms, anglies monoksidui ir benzenui: turi būti mažiausiai viena foninė miestui monitoringo stotis ir viena eismo taršą matuojanti stotis, jeigu dėl to nepadidėja mėginių ėmimo vietų skaičius. Bendras foninių miestui stočių skaičius ir bendras eismo taršą matuojančių stočių skaičius valstybėje narėje nesiskiria daugiau nei pagal koeficientu 2.

b)  Taškiniai taršos šaltiniai

Vertinant taršą taškinių taršos šaltinių kaimynystėje, fiksuotų matavimų mėginių ėmimo vietų skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmetimų tankį, tikėtinus aplinkos oro teršalų pasiskirstymo modelius ir galimą poveikį gyventojams.

B.   Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams, vertinant, kaip laikomasi PM 2,5 poveikio sumažinimo uždavinio, saugant žmonių sveikatą, mažiausiasskaičius

Šiam tikslui skiriama viena mėginių ėmimo vieta milijonui gyventojų, taikoma aglomeracijoms ir papildomoms miesto teritorijoms, kur gyvena daugiau nei 100 000 gyventojų. Tokios mėginių ėmimo vietos gali sutapti su mėginių ėmimo vietomis pagal A skirsnį.

C.  Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams, vertinant, kaip laikomasi ribinių verčių augmenijai apsaugoti zonose, išskyrus aglomeracijas, mažiausias skaičius

Jeigu maksimali koncentracija viršija viršutinį vertinimo slenkstį

Jeigu maksimali koncentracija yra tarp viršutinio ir apatinio vertinimo slenksčių

1 stotis kas 20 000 km2

1 stotis kas 40 000 km2

Salų zonose fiksuotiems matavimams skirtų mėginių ėmimo vietų skaičius turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į galimus teršalų pasiskirstymo aplinkos ore modelius ir galimą poveikį augmenijai.

VI PRIEDAS

SIEROS DIOKSIDO, AZOTO DIOKSIDO IR AZOTO OKSIDŲ, KIETŲJŲ DALELIŲ (PM10 ir PM2,5), ŠVINO, ANGLIES MONOKSIDO IR BENZENO IR OZONO KONCENTRACIJOS VERTINIMO PAMATINIAI METODAI

   A. Pamatiniai matavimo metodai

1.  Pamatinis sieros dioksido matavimo metodas

Sieros dioksido matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 14212:2005 "Oro kokybė. Standartinis sieros dioksido koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fluorescenciją".

2.  Pamatinis azoto dioksido ir azoto oksidų matavimo metodas

Azoto dioksido ir azoto oksidų pamatinis matavimo metodas aprašytas EN 14211:2005 "Oro kokybė. Standartinis chemiliuminescencinis azoto dioksido ir azoto monoksido koncentracijos matavimo metodas".

3.  Pamatinis švino mėginių ėmimo ir matavimo metodas

Švino mėginių ėmimo pamatinis metodas yra aprašytas šio priedo A skirsnio 4 dalyje. Švino pamatinis matavimo metodas yra aprašytas EN 14902:2005 "Pb/Cd/As/Ni nustatymo aplinkos ore pamatinis metodas".

4.  Pamatinis PM10 mėginių ėmimo ir matavimo metodas

PM10 mėginių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 12341:1999 "Oro kokybė. Ore skendinčių kietųjų dalelių PM10 frakcijos nustatymas. Pamatinis metodas ir bandymo natūraliomis sąlygomis metodika, siekiant įrodyti rekomenduojamą matavimo metodų lygiavertiškumą".

5.  Pamatinis PM2,5 mėginių ėmimo ir matavimo metodas

PM2,5 mėginių ėmimo ir matavimo pamatinis metodas aprašytas EN 14907:2005 "Standartinis gravimetrinis matavimo metodas nustatyti aplinkos ore skendinčių kietųjų dalelių PM2,5 masės frakciją".

6.  Pamatinis benzeno mėginių ėmimo ir matavimo metodas

Benzeno matavimo pamatinis metodas yra aprašytas EN 14662:2005 "Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas" 1,2 ir 3 dalyse.

7.  Pamatinis anglies monoksido matavimo metodas

Anglies monoksido matavimo pamatinis metodas yra EN 14626:2005 "Oro kokybė. Standartinis anglies monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant nedirspersinę infraraudonąją spektrometriją".

8.  Ozono matavimo pamatinis metodas

Ozono matavimo pamatinis metodas yra EN 14625:2005 "Oro kokybė. Standartinis ozono koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fotometriją".

   B. Lygiavertiškumo įrodymas

1.  Valstybė narė gali naudoti bet kokį kitą metodą, jeigu ji gali įrodyti to metodo rezultatų lygiavertiškumą bet kuriam iš A skirsnyje nurodytų metodų arba kietųjų dalelių atveju bet kurį kitą metodą, jeigu atitinkama valstybė narė gali įrodyti tą metodą turint nuoseklų ryšį su pamatiniu metodu. Tuo atveju taikant tą metodą gauti rezultatai turi būti koreguojami, kad rezultatai būtų lygiaverčiai tiems, kurie būtų gauti naudojant pamatinį metodą.

2.  Komisija gali paprašyti valstybių narių parengti ir pateikti ataskaitą apie lygiavertiškumo įrodymą, nurodytą 1 punkte.

3.  Vertindama 2 punkte minimos ataskaitos priimtinumą, Komisija daro nuorodą į savo gaires dėl lygiavertiškumo įrodymo (bus paskelbtos). Kai valstybės narės naudoja lygiavertiškumą užtikrinančius preliminarius koeficientus, pastarieji patvirtinami ir (arba) pakeičiami darant nuorodą į Komisijos gaires.

4.  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad siekiant geresnio duomenų palyginamumo, kai tik tai tikslinga, pataisos būtų taikomos ir retrospektyviai ankstesniems matavimų duomenims.

C.  Standartizacija

Dujinių teršalų atveju tūrį reikia standartizuoti 293 K temperatūroje ir esant 101,3 kPa atmosferiniam slėgiui. Kietųjų dalelių ir medžiagų, kurios bus tiriamos kietosiose dalelėse (pvz., švinas), mėginių ėmimo apimtis yra susijusi su aplinkos sąlygomis.

VII PRIEDAS

OZONO SIEKTINOS VERTĖS IR ILGALAIKIAI TIKSLAI

1.  Apibrėžimai ir kriterijai

a)  Apibrėžimai

AOT40 (išreikštas (μg/m3) • valandos) yra skirtumo tarp valandinių koncentracijos lygių, didesnių už 80 μg/m3 (= 40 dalių vienam milijardui), ir 80 μg/m3 suma per nustatytą laikotarpį, naudojant tik vienos valandos vertes, matavimais nustatytas nuo 8 iki 20 val. Vidurio Europos laiku kiekvieną dieną(22) .

b)  Kriterijai

Šie kriterijai turi būti naudojami tikrinant pagrįstumą, kai agreguojami duomenys ir apskaičiuojami statistiniai parametrai:

Parametras

Galiojančių duomenų reikiama proporcija

1 valandos vertės

75 % (t.y. 45 minutės)

8 valandų vertės

75 % verčių (t.y. 6 valandos)

Maksimalus dienos 8 valandų vidurkis, išvedamas iš kas valandą pasislenkančių 8 valandų vidurkių

75 % kas valandą pasislenkančių 8 valandų vidurkių (t.y. 18 8 valandų vidurkių per dieną)

AOT40

90 % vienos valandos verčių per laikotarpį, nustatytą AOT40 vertės skaičiavimui (a)

Metinis vidurkis

90 % vienos valandos verčių atskirai vasarą (nuo balandžio iki rugsėjo) ir 75 % atskirai žiemą (nuo sausio iki kovo, nuo spalio iki gruodžio)

Viršijimų ir maksimalių verčių skaičius per mėnesį

90 % maksimalaus dienos 8 valandų vidurkio verčių (27 galimos dienos vertės per mėnesį)

90 % vienos valandos verčių nuo 8 iki 20 valandos Vidurio Europos laiku

Viršijimų ir maksimalių verčių skaičius per metus

penki iš šešių vasaros mėnesių (nuo balandžio iki rugsėjo)

(a) Tais atvejais, kai nėra visų galimų matavimo duomenų, skaičiuojant AOT40 vertes naudojami tokie koeficientai:

AOT40įvertis = AOT40nustatytas x

bendras galimas valandų skaičius*

matavimais nustatytų valandinių verčių skaičius

* tai yra valandų skaičius per AOT40 nustatymo laiką (t.y. nuo 8 iki 20 valandos Vidurio Europos laiku nuo kiekvienų metų gegužės 1 d. iki liepos 31 d. augmenijos apsaugos atveju ir nuo kiekvienų metų balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. miškų apsaugos atveju).

2.  Siektinos vertės

Tikslas

Vidurkinimo laikotarpis

Siektina vertė

Siektinos vertės įgyvendinimo terminas

Žmonių sveikatos apsauga

Maksimalus dienos 8 valandų vidurkis (a)

120 µg/m3 neturi būti viršijama daugiau kaip 25 dienas per kalendorinius metus, kurių vidurkis išvedamas per trejus metus (b)

2010 m.

Augmenijos apsauga

Nuo gegužės iki liepos

AOT40 (apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes)

18 000 µg/m3•h vidurkis per penkerius metus(b)

2010 m.

(a) Maksimalaus dienos 8 valandų vidurkio koncentracija parenkama išnagrinėjus slenkančius 8 valandų vidurkius, apskaičiuojamus pagal valandos duomenis ir kiekvieną valandą atnaujinamus. Kiekvienas taip apskaičiuotas 8 valandų vidurkis priskiriamas dienai, kurią jis baigiasi, t. y. bet kurios dienos pirmasis skaičiavimo laikotarpis yra laikotarpis nuo praėjusios dienos 17 valandos iki kitos dienos 1 valandos; paskutinysis vienos dienos skaičiavimo laikotarpis bus tos dienos laikas nuo 16 iki 24 valandos.

(b) Jeigu trejų ar penkerių metų vidurkių negalima nustatyti pagal išsamų ir nuoseklų metinių duomenų rinkinį, norint patikrinti, kaip įgyvendinamos siektinos vertės, reikia bent jau tokių metinių duomenų:

- žmonių sveikatos apsaugos siektinai vertei – vienerių metų galiojantys duomenys;

- augmenijos apsaugos siektinai vertei – trejų metų galiojantys duomenys.

3.  Ilgalaikiai tikslai

Tikslas

Vidurkinimo laikotarpis

Ilgalaikis tikslas

Ilgalaikio tikslo įgyvendinimo terminas

Žmonių sveikatos apsauga

Maksimalus dienos 8 valandų vidurkis per kalendorinius metus

120 µg/ m3

-

Augmenijos apsauga

Nuo gegužės iki liepos

AOT40,

(apskaičiuotas pagal 1 valandos vertes)

6 000 µg/m3•h

-

VIII PRIEDAS

OZONO KONCENTRACIJOS VERTINIMO IR MĖGINIŲ ĖMIMO VIETŲ KLASIFIKAVIMO IR IŠDĖSTYMO KRITERIJAI

Fiksuotiems matavimams taikomi tokie reikalavimai:

A.  Matavimo vietų išdėstymas makroskalėje

Stoties tipas

Matavimo tikslai

Tipiškumas (a)

Išdėstymo makroskalėje kriterijai

Miesto

Žmonių sveikatos apsauga:

vertinti ozono poveikį miesto gyventojams, t.y. kai gyventojų tankis ir ozono koncentracija yra palyginti dideli ir tipiški ozono poveikiui visiems gyventojams.

Keli km2

Toliau nuo vietos teršalų išmetimo veiksnių, tokių kaip eismas, degalinės ir pan., įtakos.

Vietovės, kuriose galima matuoti gerai susimaišiusį aplinkos orą. Vietovės, tokios kaip miestų gyvenamieji ir komerciniai rajonai, parkai (toliau nuo medžių), didelės gatvės arba aikštės, kur yra mažai arba visai nėra eismo, atviros teritorijos, būdingos mokslo, sporto ir poilsio objektams

Priemiesčio

Žmonių sveikatos ir augmenijos apsauga:

vertinti poveikį gyventojams ir augmenijai, esantiems aglomeracijos pakraščiuose, kur yra didžiausi ozono lygiai, galintys daryti tiesioginį arba netiesioginį poveikį gyventojams.

Kelios dešimtys km2

Tam tikru atstumu nuo gausiausio teršalų išmetimo teritorijos, pavėjui, pagrindine vėjo kryptimi (kryptimis), esant ozono formavimuisi palankioms sąlygoms.

Kai gyventojams, pažeidžiamoms žemės ūkio kultūroms arba natūralioms ekosistemoms, esančioms aglomeracijos išoriniame pakraštyje, poveikį daro dideli ozono lygiai.

Tam tikrais atvejais kai kurios priemiesčio stotys yra prieš vėją maksimalios taršos teritorijos atžvilgiu, siekiant nustatyti regioninius foninius ozono lygius.

Kaimo

Žmonių sveikatos ir augmenijos apsauga:

vertinti subregioninio masto ozono koncentracijos poveikį gyventojams, kultūroms ir natūralioms ekosistemoms

Subregioniniai lygiai

(keli km2)

Stotys gali būti mažose gyvenvietėse ir (arba) natūralių ekosistemų, miškų ar žemės ūkio kultūrų teritorijose.

Jos turi būti tipinės ozonui, toliau nuo tiesioginių vietos teršalų išmetimo veiksnių, tokių kaip pramoniniai objektai ir keliai.

Vietos atvirose teritorijose, tačiau ne ant aukštesnių kalnų viršūnių.

Foninė kaimui

Žmonių sveikatos ir augmenijos apsauga:

vertinti regioninio lygio ozono koncentracijos poveikį žemės ūkio kultūroms ir natūralioms

ekosistemoms bei poveikį gyventojams

Regioniniai, nacionaliniai

žemyniniai lygiai

(nuo 1 000 iki 10 000 km2)

Stotys yra teritorijose, kuriose yra mažesnis gyventojų tankis, pvz., vietovėse su natūraliomis ekosistemomis, miškais, esančios toliau nuo miesto ir pramoninių vietovių ir toliau nuo vietos teršalų išmetimo objektų.

Vengti vietovių, kurioms būdingas didesnės pažemės inversijos sąlygų susidarymas, taip pat aukštesnių kalnų viršūnių.

Nerekomenduojamos pakrantės vietos, kuriose yra ryškūs vietinio pobūdžio paros vėjo ciklai.

(a) Be to, kai įmanoma, mėginių ėmimo vietos turėtų būti tipinės panašioms vietovėms, nesančioms jų artimiausioje kaimynystėje.

Tam tikrais atvejais kaimo ir foninių kaimui stočių vietos turi būti parenkamos atsižvelgiant į 1994 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1091/94, nustatančio tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo oro taršos įgyvendinimo taisykles(23) , reikalavimus.

B.   išdėstymas mikroskalėje

Tiek, kiek įmanoma praktikoje, taikoma III priedo B skirsnyje nustatyta išdėstymo mikroskalėje tvarka, taip pat užtikrinant, jog ėmiklio įsiurbimo anga stovėtų gerokai toliau nuo tokių šaltinių, kaip krosnys ir deginimo įrenginių dūmtraukiai, ir daugiau kaip už 10 m nuo artimiausio kelio, šiam atstumui didėjant priklausomai nuo eismo intensyvumo.

C.  Dokumentai ir vietų atrankos patikrinimas

Laikomasi III priedo C skirsnyje nustatytos tvarkos, taikant tinkamus monitoringo duomenų patikros ir aiškinimo būdus, atsižvelgiant į meteorologinius ir fotocheminius procesus, darančius įtaką atitinkamoje vietoje matuojamai ozono koncentracijai.

IX PRIEDAS

OZONO KONCENTRACIJOS FIKSUOTŲ MATAVIMŲ MĖGINIŲ ĖMIMO VIETŲ MAŽIAUSIO SKAIČIAUS NUSTATYMO KRITERIJAI

A.  Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems nuolatiniams matavimams vertinant , kaip laikomasi siektinų verčių, ilgalaikių tikslų ir informacijos bei pavojaus slenksčių, , kai tokie matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis, mažiausias skaičius

Gyventojų skaičius

(× 1 000)

Aglomeracijos

(miesto ir priemiesčio) (a)

Kitos zonos

(miesto ir priemiesčio) (a)

Foninė kaimui

< 250

1

1 stotis 50 000 km2 – vidutinis tankumas visoms zonoms šalyje(b)

< 500

1

2

< 1 000

2

2

< 1 500

3

3

< 2 000

3

4

< 2 750

4

5

< 3 750

5

6

> 3 750

1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų

1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų

(a) Mažiausiai 1 stotis priemiesčio teritorijose, kur tikėtinas didžiausias poveikis gyventojams. Aglomeracijose mažiausiai 50 % stočių yra išdėstomos priemiesčio teritorijose.

(b) Mišriai vietovei rekomenduojama 1 stotis kiekvienuose 25 000 km2.

B.  Mėginių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams, vertinant, kaip zonose ir aglomeracijose įgyvendinami ilgalaikiai tikslai, mažiausias skaičius

Ozono mėginių ėmimo vietų kiekis derinant su kitomis papildomo vertinimo priemonėmis, tokiomis kaip oro kokybės modeliavimas ir toje pačioje vietovėje atliekami azoto dioksido matavimai, turi būti pakankamas ištirti ozono taršos tendencijas ir įvertinti, kaip įgyvendinami ilgalaikiai tikslai. Aglomeracijose ir kitose zonose esančių stočių kiekį galima sumažinti iki A skirsnyje nustatyto kiekio trečdalio. Jeigu fiksuotų matavimų stočių informacija yra vienintelis informacijos šaltinis, išsaugoma mažiausiai viena monitoringo stotis. Jeigu zonose, kuriose atliekami papildomi vertinimai, nebelieka matavimo stočių, derinant su keliomis kaimyninių zonų stotimis užtikrinamas tinkamas ozono koncentracijos vertinimas pagal ilgalaikius tikslus. Tipinėse kaimui vietovėse yra 1 stotis kiekvienuose 100 000 km2.

X PRIEDAS

OZONO PIRMTAKŲ MATAVIMAI

A.  Tikslai

Pagrindinis tokių matavimų tikslas yra išanalizuoti visas ozono pirmtakų tendencijas, patikrinti išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo strategijas, patikrinti išmetamųjų teršalų aprašų nuoseklumą ir padėti priskirti išmetimo šaltinius nustatytai taršos koncentracijai.

Taip pat siekiama padėti suprasti ozono susidarymo ir pirmtakų sklaidos procesus bei taikyti fotocheminius modelius.

B.  Medžiagos

Matuojant ozono pirmtakus būtina matuoti bent jau azoto oksidus (NO ir NO2) bei tokius LOJ:

1-butenas

izoprenas

etilbenzenas

etanas

trans-2-butenas

n-heksanas

m+p-ksilenas

etilenas

cis-2-butenas

i-heksanas

o-ksilenas

acetilenas

1,3-butadienas

n-heptanas

1,2,4-trimetilbenzenas

propanas

n-pentanas

n-oktanas

1,2,3-trimetilbenzenas

propenas

i-pentanas

i-oktanas

1,2,5-trimetilbenzenas

n-butanas

1-pentenas

benzenas

formaldehidas

i-butanas

2-pentenas

toluenas

suminiai nemetaniniai angliavandeniliai

C.  Vietos parinkimas

Matavimai visų pirma turėtų būti atliekami miesto ir priemiesčių teritorijose bet kurioje monitoringo vietoje, parinktoje pagal šios direktyvos reikalavimus ir laikomoje tinkama pirmiau minėtiems monitoringo tikslams, nurodytiems A skirsnyje.

XI PRIEDAS

ŽMONIŲ SVEIKATOS APSAUGOS RIBINĖS VERTĖS

Vidurkinimo laikotarpis

Ribinė vertė

Leistinas nukrypimo dydis

Ribinės vertės įgyvendinimo terminas

Sieros dioksidas

1 valanda

350 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 24 kartų per kalendorinius metus

150 µg/ m3 (43 %)

1 diena

125 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus

Nėra

Azoto dioksidas

1 valanda

200 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus

50 % 1999 liepos 19 d., sumažinant 2001 m. sausio 1 d. ir kas 12 paskesnių mėnesių vienodu metiniu procentiniu dydžiu, kad iki 2010 m. sausio 1 d. būtų pasiekti 0 %.

2014 m. sausio 1 d.

Kalendoriniai metai

40 µg/ m3

50 % 1999 liepos 19 d., sumažinant 2001 m. sausio 1 d. ir kas 12 paskesnių mėnesių vienodu metiniu procentiniu dydžiu, kad iki 2010 m. sausio 1 d. būtų pasiekti 0 %.

2014 m. sausio 1 d.

Anglies monoksidas

Maksimalus dienos 8 valandų vidurkis(1)

10 mg/m3

60 %

Benzenas

Kalendoriniai metai

5 µg/ m3

5 µg/m3 (100 %) 2000 m. gruodžio 13 d., sumažinant 2006 m. sausio 1 d. ir kas 12 paskesnių mėnesių mažinti 1 µg/m3, kad iki 2010 m. sausio 1 d. būtų pasiekti 0 %.

2010 m. sausio 1 d.

Švinas

Kalendoriniai metai

0,5 µg/ m3

100 %

PM10

1 diena

50 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus

50 %

iki 2009 m. gruodžio 31 d.

1 diena

50 µg/m 3 , negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus 2

50 %

2010 m. sausio 1 d.

Kalendoriniai metai

40 µg/m3

20 %

iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Kalendoriniai metai

33 µg/m 3

20 %

2010 m. sausio 1 d.

(1) Maksimalaus dienos 8 valandų vidurkio koncentracija bus parenkama išnagrinėjus slenkančius 8 valandų vidurkius, apskaičiuojamus pagal valandos duomenis ir kiekvieną valandą atnaujinamus. Kiekvienas taip apskaičiuotas 8 valandų vidurkis priskiriamas dienai, kurią jis baigiamas skaičiuoti, t. y. bet kurios dienos pirmasis skaičiavimo laikotarpis yra laikotarpis nuo praėjusios dienos 17 valandos iki kitos dienos 1 valandos. Paskutinysis vienos dienos skaičiavimo laikas bus tos dienos laikotarpis nuo 16 iki 24 valandos.

(2) Nebent to būtų negalima pasiekti dėl tai vietai būdingų sklaidos savybių, nepalankių meteorologinių ar geografinių sąlygų. Valstybės narės turi nustatyti tikslų leistiną dienų, kurias galima viršyti ribinę vertę, skaičių, ne didesnį kaip 55 dienos, ir nedelsdamos pranešti Komisijai tokios nuostatos tekstą.

XII PRIEDAS

INFORMAVIMO IR PAVOJAUS SLENKSČIAI

A.  Teršalų, išskyrus ozoną, pavojaus slenksčiai

Matuojami tris valandas iš eilės vietovėse, kurios yra tipinės pagal oro kokybę maždaug 100 km2 teritorijoje arba visoje zonoje ar aglomeracijoje, pasirenkant mažesnę.

Teršalas

Pavojaus slenkstis

Sieros dioksidas

500 µg/ m3

Azoto dioksidas

400 µg/ m3

B.  Ozono informavimo ir pavojaus slenksčiai

Paskirtis

Vidurkinimo laikotarpis

Slenkstis

Informavimas

1 valanda

180 µg/m3

1 valanda (a)

240 µg/m3

(a) Įgyvendinant 18 straipsnį, slenksčio viršijimas matuojamas arba prognozuojamas trims valandoms iš eilės.

XIII PRIEDAS

AUGMENIJOS APSAUGOS KRITINIAI TARŠOS LYGIAI

Vidurkinimo laikotarpis

Kritinis taršos lygis

Leistinas nukrypimo dydis

Kritinio taršos lygio įgyvendinimo terminas

Sieros dioksidas

Kalendoriniai metai ir žiema (nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.)

20 µg/ m3

Nėra

Azoto oksidai

Kalendoriniai metai

30 µg/m3

Nėra

XIV PRIEDAS

PM2,5 POVEIKIO SUMAŽINIMO UŽDAVINYS, SIEKTINA VERTĖ IR RIBINĖ VERTĖ

   A. Vidutinio poveikio rodiklis

Vidutinio poveikio rodiklis, išreikštas µg/m3 (VPR), remiasi matavimais tipinėse miestui vietovėse, esančiose zonose ir aglomeracijose visoje valstybės narės teritorijoje. Jis turėtų būti vertinamas kaip slenkanti trejų kalendorinių metų metinė vidutinė koncentracija, kurios vidurkis nustatomas visose mėginių ėmimo vietose, įsteigtose pagal 6 ir 7 straipsnius. VPR 2010 ataskaitiniams metams yra vidutinis 2008, 2009 ir 2010 metų vidutinė koncentracija. Panašiai, 2020 m. VPR yra 3 metų slenkanti vidutinė koncentracija, kurios vidurkis buvo nustatytas pagal 2018, 2019 ir 2020 metų duomenis visose mėginių ėmimo vietose.

B.  Poveikio sumažinimo uždavinys

Poveikio sumažinimo uždavinys dėl VPR 2010 m.

Poveikio sumažinimo uždavinio įgyvendinimo terminas

Pradinė koncentracija µg/m 3

Poveikio sumažinimo uždavinys procentais

2020

< 10

0 %

= 10 – <15

10 %

= 15 – <20

15 %

= 20 – < 25

20 %

>25

Visos atitinkamos priemonės, kad būtų pasiekta 20 μg/m 3

Kai vidutinio poveikio rodiklis ( VPR), ataskaitiniais metais yra 10 µg/m3 arba mažesnis, poveikio sumažinimo uždavinys lygus nuliui.

C.   SIEKTINA VERTĖ IR RIBINĖ VERTĖ

Vidutinis laikotarpis

Siektina vertė

Leistina nukrypimo riba (1)

Siektinos vertės įgyvendinimo terminas

Kalendoriniai metai

20 µg/m 3

2010 m. sausio 1 d.

(1) Maksimalus leistinas nukrypimo dydis taikomas pagal 15 straipsnio 4 dalį.

Vidutinis laikotarpis

Ribinė vertė

Leistina nukrypimo riba (1)

Ribinės vertės įgyvendinimo terminas

Kalendoriniai metai

20 µg/m 3

20 % nuo šios direktyvos įsigaliojimo, sumažinant kitų metų sausio 1 d., o paskiau mažinant kas 12 mėnesių vienodu metiniu procentiniu dydžiu, kol iki 2015 m. sausio 1 d. bus pasiekta 0 %

2015 m. sausio 1 d.

(1) Maksimali leistina nukrypimo riba taikoma taip pat pagal 15 str. 4 d.

XV PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI ĮTRAUKTA PAGAL 21 STRAIPSNĮ Į VIETOS, REGIONINIUS ARBA NACIONALINIUS APLINKOS ORO KOKYBĖS GERINIMO PLANUS ARBA PROGRAMAS

1.  Per didelės taršos vieta:

   a) regionas;
   b) miestas (žemėlapis);
   c) matavimo stotis (žemėlapis, geografinės koordinatės).

2.  Bendro pobūdžio informacija:

   a) zonos tipas (miestas, pramoninė ar kaimo teritorija);
   b) užteršto ploto (km2) dydis ir taršos poveikį jaučiančių gyventojų kiekis;
   c) naudingi duomenys apie klimatą;
   d) svarbūs topografiniai duomenys;
   e) pakankamai informacijos apie objektų, kuriems toje zonoje reikia apsaugos, tipą.

3.  Atsakingos institucijos:

Už gerinimo planų rengimą ir įgyvendinimą atsakingų asmenų vardai, pavardės ir adresai.

4.  Taršos pobūdis ir vertinimas:

   a) ankstesniais metais (prieš gerinimo priemonių įgyvendinimą) nustatyti koncentracijos lygiai;
   b) nuo projekto pradžios nustatyti koncentracijos lygiai;
   c) naudojami vertinimo metodai.

5.  Taršos kilmė:

   a) išvardyti pagrindinius teršalų išmetimo šaltinius (žemėlapis);
   b) bendras tų šaltinių išmetamų teršalų kiekis (tonomis per metus);
   c) informacija apie taršą, atkeliavusią iš kitų regionų.

6.  Padėties analizė:

   a) informacija apie viršijimo veiksnius (pvz., transportas, įskaitant tarpvalstybinį transportą, antrinių teršalų susidarymas atmosferoje);
   b) informacija apie galimas oro kokybės gerinimo priemones.

7.  Informacija apie tas gerinimo priemones arba projektus, kurie buvo prieš įsigaliojant šiai direktyvai, t.y.:

   a) vietos, regionines, nacionalines ir tarptautines priemones;
   b) pastebėtą tų priemonių poveikį.

8.  Informacija apie tas priemones arba projektus, kurie buvo priimti, siekiant sumažinti taršą jau įsigaliojus šiai direktyvai:

   a) visų projekte numatytų priemonių išvardijimas ir aprašymas;
   b) įgyvendinimo grafikas;
   c) planuojamas oro kokybės pagerinimas ir numatomas laikas, reikalingas tiems tikslams pasiekti;
   d) finansinių išteklių ir biudžeto eilučių, skirtų anksčiau nurodytoms priemonėms arba projektams įgyvendinti per numatytą laikotarpį, sąrašas ir aprašymas.

9.  Informacija apie ilguoju laikotarpiu planuojamas arba nagrinėjamas priemones arba projektus.

10.  Informacija apie padėtį įgyvendinant tokias direktyvas:

1)   1970 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo motorinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų(24) ;

2)   1987 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 88/77/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, kaip degalus naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo(25) ;

3)   1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės(26) ;

4)   1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės(27) ;

5)   1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo(28) ;

6)   1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB(29) ;

7)   1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo(30) ;

8)   1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies pakeičianti Direktyvą 93/12/EEB(31) ;

9)   2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo(32) ;

10)   2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo;

11)   2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų;

12)   2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies pakeičianti Direktyvą 1999/13/EB(33) ;

13)   2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų(34) ;

14)   2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB , iš dalies keičianti Direktyvą 1999/32/EB sieros kiekio jūriniame kure (35) .

11.  Informacija apie visas oro taršos mažinimo priemones, kurias planuota įgyvendinti, siekiant oro kokybės tikslų, įskaitant:

Aglomeracijos arba zonos lygiu:

a)   išmetamųjų teršalų iš stacionarių šaltinių mažinimas, užtikrinant, kad teršiantys maži ir vidutinio dydžio stacionarūs deginimo šaltiniai (įskaitant biomasės deginimo šaltinius) turėtų išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą arba būtų pakeisti;

b)   transporto priemonių išmetamųjų teršalų mažinimas, sumontuojant jau eksploatuojamose transporto priemonėse išmetimų kontrolės įrangą. Reikėtų pagalvoti apie ekonominių paskatų naudojimą, skatinant naujų priemonių įsisavinimą;

c)   valstybės institucijų vykdomi kelių transporto priemonių, degalų ir deginimo įrangos pirkimai pagal viešųjų pirkimų aplinkosaugos srityje vadovą(36) , siekiant sumažinti išmetimus, įskaitant tokius pirkimus:

   naujos transporto priemonės, įskaitant mažos taršos transporto priemones,
   švaresnių transporto priemonių transporto paslaugos,
   mažos taršos stacionarūs deginimo šaltiniai,
   mažos taršos degalai stacionariems ir mobiliems šaltiniams;

d)   priemonės, apribojančios transporto priemonių išmetimus, planuojant ir valdant eismą (įskaitant eismo grūsčių mokestį, diferencijuotus mokesčius už automobilių stovėjimą arba kitas ekonomines paskatas); "mažos taršos zonų" sukūrimas);

e)   priemonės, skatinančios perėjimą prie mažiau taršių transporto rūšių;

f)   mažos taršos degalų naudojimas mažuose, vidutinio dydžio ir dideliuose stacionariuose ir mobiliuose šaltiniuose.

Regioniniu arba nacionaliniu lygiu:

g)   priemonės, skirtos sumažinti oro taršą taikant leidimų sistemą pagal Direktyvą 96/61/EB, naudojant nacionalinius planus pagal Direktyvą 2001/80/EB ir ekonomines priemones, tokias kaip mokesčiai arba išmetamųjų teršalų prekybos schema.

12.  Leidinių, dokumentų, darbų ir pan., kuriais papildoma šiame priede reikalaujama informacija, sąrašas.

XVI PRIEDAS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė galėtų reguliariai susipažinti su atnaujinta informacija apie teršalų, kuriems taikoma ši direktyva, koncentraciją aplinkoje.

2.  Koncentracijos lygiai aplinkos ore pateikiami kaip vidutinės vertės per atitinkamą vidurkinimo laikotarpį, kaip nustatyta VII priede ir XI-XVI prieduose. Pateikiant informaciją bent jau nurodomi visi oro kokybės tikslus, įskaitant ir ribines vertes, siektinas vertes, pavojaus slenksčius, informavimo slenksčius arba reglamentuojamo teršalo ilgalaikius tikslus, viršijantys taršos lygiai. Informuojant taip pat pateikiamas trumpas vertinimas pagal oro kokybės tikslus ir atitinkama informacija apie poveikį sveikatai arba tam tikrais atvejais augmenijai.

3.  Informacija apie sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių, ozono ir anglies monoksido koncentraciją aplinkoje atnaujinama mažiausiai kasdien ir, kai įmanoma, informacija atnaujinama kas valandą. Informacija apie švino ir benzeno koncentraciją aplinkos ore pateikiama nurodant paskutinių 12 mėnesių vidutinę vertę ir atnaujinama kas tris mėnesius, o, kai įmanoma, kiekvieną mėnesį.

4.  Valstybės narės užtikrina visuomenės informavimą laiku apie esamus arba numatomus pavojaus slenksčio ir bet kokio informavimo slenksčio viršijimus. Pateikiami bent jau tokie duomenys:

  a) informacija apie pastebėtą viršijimą (-us):
   vietovė arba teritorija, kurioje pastebėtas viršijimas;
   viršyto slenksčio rūšis (informavimo arba pavojaus);
   viršijimo pradžia ir trukmė;
   didžiausia 1 valandos koncentracija ir, papildomai, didžiausias 8 valandų koncentracijos vidurkis ozono atveju;
  b) prognozė kitai popietei (dienai) (-ėms (-oms)):
   geografinė teritorija, kurioje numatomi informavimo ir (arba) pavojaus slenksčio viršijimai;
   numatomi taršos pasikeitimai (padėties pagerėjimas, stabilizavimasis arba pablogėjimas) ir šių pasikeitimų priežastys;
  c) informacija apie suinteresuotą gyventojų grupę, galimą poveikį sveikatai ir rekomenduojamą elgesį:
   informacija apie gyventojų grupes, kurioms iškilo pavojus;
   galimų simptomų apibūdinimas;
   rekomenduojamos atsargumo priemonės, kurių turi imtis suinteresuoti gyventojai;
   kur rasti daugiau informacijos;
   d) informacija apie prevencinius veiksmus, siekiant sumažinti taršą ir (arba) jos poveikį; rekomenduojami teršalų išmetimo mažinimo veiksmai;
   e) numatomų viršijimų atveju valstybės narės imasi priemonių, kad būtų pateikta tiek duomenų, kiek įmanoma.

XVII PRIEDAS

PRIEMONĖS, KURIŲ TURI BŪTI IMAMASI DĖL TARŠOS ŠALTINIŲ IR KURIOS LEISTŲ VALSTYBĖMS NARĖMS PER NUSTATYTĄ LAIKOTARPĮ PASIEKTI RIBINES ORO KOKYBĖS VERTES

   20–50 megavatų galingumo deginimo įrenginių įtraukimas į Direktyvą 96/61/EB,

  EURO VI standartų taikymas sunkiosioms transporto priemonėms,

   nauji būsto šildymo įrenginių standartai,

  Bendrijos lygmeniu koordinuojamos priemonės, kurios skatintų laivų savininkus mažinti taršą ir (arba) kuriomis būtų įdiegiami ES laivų variklių sukeliamos taršos standartai arba nauji laivų variklių sukeliamos taršos standartai, dėl kurių būtų susitarta TJO lygmeniu.

XVIII PRIEDAS

KORELIACINĖ LENTELĖ

Ši direktyva

Direktyva 96/62/EB

Direktyva 1999/30/EB

Direktyva 2000/69/EB

Direktyva 2002/3/EB

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio 1–5 dalys

2 straipsnio 1–5 dalys

-

-

-

2 straipsnio 6 dalis

-

-

-

-

2 straipsnio 7 dalis

2 straipsnio 8 dalis

2 straipsnio 7 dalis

-

-

2 straipsnio 8 dalis

2 straipsnio 6 dalis

-

-

2 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio 9 dalis

2 straipsnio 7 dalis

2 straipsnio 6 dalis

-

2 straipsnio 11 dalis

2 straipsnio 10 dalis

-

-

-

2 straipsnio 12 dalis

2 straipsnio 11 ir 12 dalys

-

2 straipsnio 13 ir 14 dalys

2 straipsnio a ir b punktai

-

2 straipsnio 13 dalis

-

-

-

2 straipsnio 10 dalis

2 straipsnio 14 ir 15 dalys

2 straipsnio 9 ir 10 dalys

2 straipsnio 8 ir 9 dalys

-

2 straipsnio 7 ir 8 dalys

2 straipsnio 16 dalis

-

-

-

-

2 straipsnio 17 ir 18 dalys

-

2 straipsnio 11 ir 12 dalys

-

-

2 straipsnio 19, 20 ir 21 dalys

-

-

-

-

2 straipsnio 22 dalis

-

2 straipsnio 10 dalis

-

-

2 straipsnio 23 ir 24 dalys

6 straipsnio 5 dalis

-

-

-

2 straipsnio 25 dalis

-

-

-

2 straipsnio 13 dalis

3 straipsnis, išskyrus 1 dalies f punktą

3 straipsnis

-

-

-

3 straipsnio 1 dalies f punktas

-

-

-

-

4 straipsnis

2 straipsnio 9 ir 10 dalys, 6 straipsnio 1 dalis

-

-

-

5 straipsnis

-

7 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalis

-

6 straipsnio 1–4 dalys

6 straipsnio 1–4 dalys

-

-

-

6 straipsnio 5 dalis

-

-

-

-

7 straipsnis

-

7 straipsnio 2 ir 3 dalys su pakeitimais

5 straipsnio 2 ir 3 dalys su pakeitimais

8 straipsnis

-

7 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 5 dalis

-

9 straipsnis

-

-

-

9 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

10 straipsnis

-

-

-

9 straipsnio 1–3 dalys su pakeitimais

11 straipsnio 1 dalis

-

-

-

9 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 2 dalis

-

-

-

-

12 straipsnis

9 straipsnis

-

-

-

13 straipsnio 1 dalis

-

3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnis

3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis

-

13 straipsnio 2 dalis

-

3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 2 dalis

-

-

13 straipsnio 3 dalis

-

5 straipsnio 5 dalis

-

-

14 straipsnis

-

3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis su pakeitimais

-

-

15 straipsnis

-

-

-

-

16 straipsnio 1 dalis

-

-

-

3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 2 dalis

-

-

-

3 straipsnio 2 ir 3 dalys

16 straipsnio 3 dalis

-

-

-

4 straipsnio 2 dalis

17 straipsnis

-

-

-

5 straipsnis

18 straipsnis

10 straipsnis su pakeitimais

8 straipsnio 3 dalis

-

6 straipsnis su pakeitimais

19 straipsnis

-

3 straipsnio 4 dalis ir 5 straipsnio 4 dalis su pakeitimais

-

-

20 straipsnis

-

-

-

-

21 straipsnis

8 straipsnio 1–4 dalys su pakeitimais

-

-

-

22 straipsnis

7 straipsnio 3 dalis su pakeitimais

-

-

7 straipsnis su pakeitimais

23 straipsnis

8 straipsnio 5 dalis su pakeitimais

-

-

8 straipsnis su pakeitimais

24 straipsnis

-

8 straipsnis su pakeitimais

7 straipsnis su pakeitimais

6 straipsnis su pakeitimais

25 straipsnis

11 straipsnis su pakeitimais

5 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

-

10 straipsnis su pakeitimais

26 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 1 dalis su pakeitimais

-

-

-

26 straipsnio 2 dalis

11 straipsnis su pakeitimais

-

-

-

26 straipsnio 3 dalis

-

-

-

-

26 straipsnio 4 dalis

-

IX priedas su pakeitimais

-

-

27 straipsnis

12 straipsnio 2 dalis

-

-

-

28 straipsnis

-

11 straipsnis

9 straipsnis

14 straipsnis

29 straipsnis

-

-

-

-

30 straipsnis

-

-

-

-

31 straipsnis

-

-

-

-

32 straipsnis

13 straipsnis

12 straipsnis

10 straipsnis

15 straipsnis

33 straipsnis

14 straipsnis

13 straipsnis

11 straipsnis

17 straipsnis

34 straipsnis

15 straipsnis

14 straipsnis

12 straipsnis

18 straipsnis

I priedas

-

VIII priedas su pakeitimais

VI priedas

VII priedas

II priedas

-

V priedas su pakeitimais

III priedas

III priedas

-

VI priedas

IV priedas

-

IV priedas

-

-

-

-

V priedas

-

VII priedas su pakeitimais

V priedas

-

VI priedas

-

IX priedas su pakeitimais

VII priedas

VIII priedas

VII priedas

-

-

-

I priedas, III priedo II skirsnis

VIII priedas

-

-

-

IV priedas

IX priedas

-

-

-

V priedas

X priedas

-

-

-

VI priedas

XI priedas

-

I priedo I skirsnis, II priedo I skirsnis ir III priedas (su pakeitimais); IV priedas (be pakeitimų)

I priedas, II priedas

-

XII priedas

-

I priedo II skirsnis, II priedo II skirsnis

-

II priedo I skirsnis

XIII priedas

-

I priedo I skirsnis, II priedo I skirsnis

-

-

XIV priedas

-

-

-

-

XV priedo 1-9 ir 12 punktai

IV priedas

-

-

-

XV priedo 10 ir 11 punktai

-

-

-

-

XVI priedas

-

8 straipsnis

7 straipsnis

6 straipsnis su pakeitimais

XVII priedas

-

-

-

-

(1) OL C 195, 2006 8 18, p. 84.
(2) OL C 206, 2006 8 29, p. 1.
(3) 2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.
(5) OL L 296, 1996 11 21, p. 55. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(6) OL L 163, 1999 6 29, p. 41. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2001/744/EB (OL L 278, 2001 10 23, p. 35).
(7) OL L 313, 2000 12 13, p. 12.
(8) OL L 67, 2002 3 9, p. 14.
(9) OL L 35, 1997 2 5, p. 14. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2001/752/EB (OL L 282, 2001 10 26, p. 69).
(10) OL L 23, 2005 1 26, p. 3.
(11) OL L 171, 1981 6 27, p. 11.
(12) OL L 309, 2001 11 27, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(13) OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.
(14) OL L 189, 2002 7 18, p. 12.
(15) OL L 87, 2004 3 25, p. 50.
(16) OL L 197, 2001 7 21, p. 30.
(17) OL L 257, 1996 10 10, p. 26, Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).
(18) OL L […], [...], p. [...].
(19) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(20) 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(21) 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(22) Arba atitinkamu laiku pakraščiuose esančiuose regionuose.
(23) OL L 125, 1994 5 18, p. 1.
(24) OL L 76, 1970 4 6, p. 1.
(25) OL L 36, 1988 2 9, p. 33.
(26) OL L 365, 1994 12 31, p. 24.
(27) OL L 257, 1996 10 10, p. 22.
(28) OL L 59, 1998 2 27, p. 1.
(29) OL L 350, 1998 12 28, p. 58.
(30) OL L 85, 1999 3 29, p. 1.
(31) OL L 121, 1999 5 11, p. 13.
(32) OL L 332, 2000 12 28, p. 91.
(33) OL L 143, 2004 4 30, p. 87.
(34) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.
(35) OL L 191, 2005 7 22, p. 59.
(36) SEC(2004) 1050.

Atnaujinta: 2007 m. rugsėjo 13 d.Teisinis pranešimas