Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/2110(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0266/2006

Pateikti tekstai :

A6-0266/2006

Debatai :

PV 27/09/2006 - 13
CRE 27/09/2006 - 13

Balsavimas :

PV 28/09/2006 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2006)0390

Priimti tekstai
PDF 140kDOC 98k
Ketvirtadienis, 2006 m. rugsėjo 28 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Žvejybos pramonės ekonominės padėties gerinimas
P6_TA(2006)0390A6-0266/2006

Europos Parlamento rezoliucija dėl žvejybos pramonės ekonominės padėties pagerinimo" (2006/2110(INI))

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio mėnesį paskelbtą bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformą, o konkrečiai – į savo 2002 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Komisijos Žaliosios knygos dėl Bendrosios žuvininkystės politikos ateities(1) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento "Europos žuvininkystės fondas"(2) ,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo(3) ,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Dėl žvejybos pramonės ekonominės padėties pagerinimo" (COM(2006)0103),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 3 d. Žuvininkystės komiteto surengtą viešą posėdį dėl degalų kainų kilimo padarinių Europos žvejybos pramonei,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6-0266/2006),

A.   kadangi žvejybos pramonė yra strategiškai svarbi įvairių valstybių narių ir pačios Europos Sąjungos socialinei ir ekonominei padėčiai, gyventojų aprūpinimui žuvies produktais ir maitinimosi balanso pusiausvyrai bei svariai prisideda prie pakrančių bendruomenių socialinės ir ekonominės gerovės, vietos lygmens plėtros, užimtumo, ekonominės veiklos ir darbo vietų išlaikymo ir (arba) kūrimo tiek šios pramonės žaliavos gavimo, tiek produkcijos gamybos srityse, prie aprūpinimo šviežia žuvimi ir vietos kultūrinių tradicijų išlaikymo,

B.   kadangi BŽP, kuriai tenka atsakomybė už jos išlaidų finansavimą, o konkrečiai – už šioje srityje priimtus sprendimus ir priemones,

C.   kadangi turi būti laikomasi nustatytų su 2007–2013 m. finansine perspektyva susijusių maksimalių sumų, o kartu būtų buvę geriau, jei žvejybos pramonei būtų skirtas deramesnis finansavimas,

D.   kadangi įvairiuose valstybių narių laivynuose 2004 m. buvo apie 90 000 laivų ir tiesiogiai samdyta (dirbo) apie 190 000 žvejų,

E.   kadangi įgyvendinant BŽP reikia atsižvelgti į didelius šių laivynų, laivynų dalių, jų žvejojamų rūšių, žvejybos įrankių, produktyvumo, skirtingų valstybių narių vartotojų skonio ir vieno gyventojo suvartojamo žuvies kiekio skirtumus bei į žvejybos ypatumus, išplaukiančius iš šios veiklos socialinės struktūros ir žvejybos regionų struktūrinės bei gamtinės įvairovės,

F.   kadangi žuvų išteklių tvarumas yra esminės svarbos dalykas norint užtikrinti ilgalaikį žvejybos veiklos ir žvejybos pramonės gyvybingumą,

G.   kadangi žvejybos pramonės veikla daugiausia vykdoma trapios ekonomikos regionuose, kurių dauguma priskiriami 1-ajam tikslui, ir kadangi šią pramonės šaką ištikusi krizė daro didelį poveikį šių regionų ekonominei bei socialinei sanglaudai,

H.   kadangi BŽP tikslas – išlaikyti tvarią žvejybos pramonę,

I.   kadangi kai kuriomis žvejybos rūšimis besiverčiančių gyventojų pajamų lygis gerokai žemesnis negu kitų gyventojų sluoksnių ir šią nelygybę didina tai, kad jis susijęs su žvejybos nepastovumu, svyruojančia žuvies verte ir kai kurių gamybos veiksnių sąnaudomis; kadangi Bendrijos politika privalo kaip tik per įmonių pajamų ir išlaidų pusiausvyros didinimą užtikrinti iš žvejybos gyvenantiems asmenims tinkamą gyvenimo lygį,

J.   kadangi žvejybos specialistų pajamų ir atlyginimų nesaugumą lemia šio sektoriaus prekybos sąlygos, kainų nustatymo pirmojo pardavimo metu būdas bei veiklos nereguliarumas ir dėl to būtina skirti pagalbą valstybiniu bei Bendrijos lygmeniu,

K.   kadangi degalų kainų didėjimas turi tiesioginių ir netiesioginių padarinių ekipažų pajamoms, kurios dėl atlyginimų ir pajamų iš pirmojo pardavimo santykio sumažėjo iki 25 proc.,

L.   kadangi pastaraisiais metais blogėjusi daugelio žvejybos įmonių ekonominė padėtis, sumažėjus pajamų, nulėmė daugelio jų išnykimą ir visus su juo susijusius socialinius bei ekonominius padarinius,

M.   kadangi pajamų mažėjimas paaiškinamas: viena vertus, žvejybai taikomais apribojimais (pajėgumų sumažinimas, leidžiamas sugavimo kiekis, kvotos, ne žvejybos zonos, išteklių atkūrimo planai ir žvejybos dienų skaičiaus sumažinimas), o kita vertus – išlaikymu žemos pirmojo pardavimo kainos, susijusios su sektoriaus struktūra (silpna pasiūlos koncentracija, didėjanti paklausos koncentracija, blogas pridėtinės vertės paskirstymas, laipsniškas žuvies produktų importo didėjimas, akvakultūros gamybos augimas),

N.   kadangi dabartinė žvejybos sektorių ištikusi ekonominė ir socialinė krizė skirtingu mastu paveikia visus žvejybos laivynus,

O.   kadangi per pastarąjį dešimtmetį darbo vietų skaičius žvejybos pramonės sektoriuje sumažėjo 35 proc., laivų skaičius – 20 proc., o sugaunamų žuvų kiekis – 28 proc., nors BŽP reforma 2002 m. buvo stengiamasi šią tendenciją pakeisti,

P.   kadangi, siekiant užtikrinti žvejybos pramonės veiklą, ją pritaikant taip pat turi būti imamasi socialinių ir ekonominių priemonių, skirtų pasiekti didžiausią įmanomą saugumą modernizuojant laivyną, užtikrinti šioje pramonės šakoje dirbantiems žmonėms aukščiausio lygio mokymą ir pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas gyvenantiems iš jūros,

Q.   kadangi žuvies produktų prekybos su trečiosiomis šalimis balanso deficitas jau keletą metų nuolat didėja ir šiuo metu ES importuoja daugiau kaip 40 proc. savo suvartojamų žuvies produktų,

R.   kadangi pardavimo dinamika neleidžia kainas lemiančių veiksnių svyravimams daryti įtaką žuvies kainoms ir vidutinės pirmojo pardavimo kainos nuo 2000 m. nekinta ar net mažėja, tačiau ši tendencija nedaro poveikio galutinio vartotojo mokamų šviežios žuvies kainų kritimui,

S.   kadangi kai kuriais atvejais dabartinis bendras žuvininkystės produktų rinkos organizavimas (BRO) nepakankamai prisidėjo prie pirmojo pardavimo kainų gerinimo ar geresnio pridėtinės vertės paskirstymo sektoriaus vertės kūrimo grandinėje,

T.   kadangi laivyno dydžio koregavimas atsižvelgiant į esamus žuvų išteklius lėmė nediferencijuoto laivų eksploatacijos nutraukimo skatinimą, nepaisant atitinkamų laivynų specifikos, žuvų išteklių ir įvairių šalių žuvies vartotojų poreikių, sukėlusį didelių ekonominių ir socialinių padarinių,

U.   kadangi kai kurias valstybes nares žvejybos pastangų mažinimas paveikė labiau už kitas – kai kurios valstybės narės visuotinai mažino žvejybos pastangas didesniais už Bendrijos vidurkį mastais, o kitų laivynai net suintensyvino žvejybos pastangas,

V.   kadangi atsisakius kai kurių žvejybos metodų savaime išnyks keletas amatininkiškų žvejybos rūšių ir dėl to rasis didelių socialinių ir ekonominių padarinių,

W.   kadangi degalų kainų kilimas per trejus pastaruosius metus ypač neigiamai paveikė žvejybos pramonę ir gerokai pagilino dabartinę krizę, sumažino sektoriaus pelno maržas ir jo ekonominį gyvybingumą, o dėl to labai sumažėjo žvejų pajamos,

X.   kadangi 2004–2006 m. degalų kainos išaugo apie 100 proc. ir kai kuriuose sektoriaus segmentuose jos sudaro apie 50 proc. visų žvejybos įmonių veiklos išlaidų,

Y.   kadangi kai kuriuose tyrimuose daroma išvada, kad degalų kainų kilimas gali sunaikinti tūkstančius žvejybos įmonių ir darbo vietų,

Z.   kadangi įvairios valstybės narės ėmėsi specifinių priemonių, siekdamos kompensuoti savo laivynams degalų kainų kilimo padarinius, kurdamos garantijų fondus ir suteikdamos lengvatines kredito linijas,

AA.   kadangi degalų kainų kilimo tendencija virsta struktūriniu reiškiniu,

AB.   kadangi dėl išimčių pranešti apie valstybės pagalbą taikymo Komisija siūlo žvejybos sektoriui padidinti de minimis taisyklę iki maždaug 30 000 EUR, tenkančių vienam pagalbos gavėjui trejų metų laikotarpiu – tai mažesnė suma negu taikoma kitiems sektoriams,

AC.   kadangi 2005 m. gruodžio 15 d. ir 16 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba Europos žuvininkystės fondą (EŽF) 2007–2013 m. laikotarpiu, palyginti su Komisijos pasiūlytuoju, sumažino nuo maždaug 4,9 milijardų EUR iki maždaug 3,8 milijardų EUR ir taip padidino Bendrijos finansinių išteklių, skiriamų žvejybos pramonei, nepakankamumą,

AD.   kadangi 2006 m. birželio 19 d. Liuksemburge Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pasiektame politiniame susitarime dėl EŽF neatsižvelgiama į pagrindinius anksčiau minėtos 2005 m. liepos 6 d. Parlamento pozicijos aspektus, bet įtraukiami Komisijos pasiūlymai, išdėstyti komunikate dėl žvejybos pramonės ekonominės padėties pagerinimo,

Komisijos komunikatas

1.   apgailestauja dėl Komisijos komunikate konstatuoto vėlavimo ir rodomo neryžtingumo, nes suformuluoti pasiūlymai iš tiesų nepakankami, o kai kuriais atvejais ir neadekvatūs turint mintyje šiuo metu sektorių krečiančios krizės, kurią Komisija pirmoji įvardijo ir apibūdino, mastą ir sunkumą;

2.   apgailestauja, kad siūlant minėtąją politiką, prisidengiant sektoriaus socialiniu ir ekonominiu žlugimu dėl svaiginančio degalų kainų kilimo, siekiama nutraukti žvejybos laivų eksploataciją ir galutinai sustabdyti šią veiklą;

3.   apgailestauja, kad siūlomose priemonėse nėra tikro socialinio ir ekonominio aspekto ir neatsižvelgiama į jų įgyvendinimo poveikį laivų ekipažams;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate nėra dabartinės žvejybos pramonės, ypač žvejybos pastangų, padėties sisteminės analizės;

5.   pabrėžia, kad daugelis suformuluotų pasiūlymų gali turėti daugių daugiausia menkų vidutinės trukmės ar ilgalaikių padarinių žvejybos sektoriaus ekonominei padėčiai;

Neatidėliotinos priemonės

6.   apgailestauja, kad teikiant pagalbą įmonėms ir vykdant struktūrinę pertvarką Komisija ir toliau priešinasi galimam nuostolių kompensacijų mokėjimui ir paramos veiklai suteikimui; dėl šios priežasties dar kartą pabrėžia būtinybę imtis konkrečių ir neatidėliotinų priemonių siekiant pažaboti didelį degalų kainų nestabilumą žvejybos sektoriuje, ypač taikant pagalbines priemones; atsižvelgiant į tai prašo sukurti garantijų fondą, bendrai finansuojamą Bendrijos lygmeniu ir galintį užtikrinti degalų kainų stabilumą, ir skirti atitinkamoms žvejybos įmonėms laikinas nuostolių kompensacijas;

7.   mano, kad būtina išnaudoti visas galimybes ir finansines maržas, numatytas 2006 m. Bendrijos biudžete, siekiant finansuoti nepaprastąsias pagalbos sektoriui priemones, kad šis galėtų įveikti sunkumus, susijusius su degalų kainų didinimu, jeigu tik nebus įgyvendintos kitokio pobūdžio priemonės;

8.   siekdamas užtikrinti ES laivyno, dirbančio už Bendrijos vandenų ribų, konkurencingumą ir žinodamas, kad šis laivynas turi konkuruoti tose pačiose rinkose su trečiųjų šalių laivynais, nors Bendrijos laivų sąnaudos gali būti daugiau nei 300 proc. didesnės negu kitų laivų, ragina Komisiją ištirti šios pramonės šakos atstovų pasiūlymus sukurti sistemą, kurią taikant šioms įmonėms būtų galima suteikti mokesčių lengvatas;

9.   prašo, kad Komisija dabartinę krizę, susijusią su degalų kaina, traktuotų kaip nenumatytą įvykį, apibrėžtą 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriuje taisykles ir tvarką(4) , 16 straipsnyje ir reglamentuojamą Europos žvejybos orientavimo finansinės priemonės, kad būtų galima teikti tokią pat trumpalaikę pagalbą, kaip ir laikino veiklos nutraukimo atveju, be pajėgumų mažinimo ar biologinių kriterijų; primena šioje srityje jau seniai prisiimtus įsipareigojimus;

10.   primygtinai prašo Komisiją pagalbos įmonėms terminą pratęsti iki dvylikos mėnesių;

11.   pabrėžia, kad valstybės pagalba taip pat turėtų būti skiriama laivų ekipažų interesams apsaugoti, jų poreikiams tenkinti ir jiems kylančioms problemoms spręsti;

12.   reiškia nusivylimą Komisijos neseniai paskelbtomis taisyklėmis, kuriomis "de minimis " taisyklės viršutinė riba žvejybos pramonei padidinta tik iki 30 000 EUR, tenkančių trejų metų laikotarpiui; primena primygtinius šios pramonės šakos atstovų ir daugelio valstybių narių administracinių institucijų prašymus padidinti šią ribą iki 100 000 EUR, ir lygina šį skaičių su viršutine riba, dėl kurios pastaruoju metu buvo susitarta kitų gamybos sektorių atžvilgiu ir kuri yra iki 200 000 EUR; pabrėžia įsipareigojimus didinti sumą, nurodytą vadinamojoje žvejybos sektoriaus de minimis taisyklėje, ragina Komisiją skubiai persvarstyti neseniai patvirtintą susitarimą ir padidinti jame numatytą sumą;

13.   ragina Komisiją leisti pradėti iš anksto teikti pagalbą pagal Europos žvejybos orientavimo finansinę priemonę arba iš būsimojo EŽF, siekiant sukurti finansavimo linijas, padėsiančias iki minimumo sumažinti veiklos išlaidų augimą;

Vidutinės trukmės ir ilgalaikio poveikio priemonės
Laivyno atnaujinimas ir modernizavimas

14.   įsidėmi Komisijos pasiūlymą struktūros pertvarkos programose numatyti investicijų į žvejybos įrankių modifikavimą, įrangos įsigijimą ir variklių keitimą, taip prisidedant prie perorientavimo, energetinio efektyvumo ir energijos taupymo;

15.   laikosi požiūrio, kad restruktūrizavimo planai atskirose ES valstybėse narėse turėtų būti pagrindinė žvejybos pramonės restruktūrizavimo dalis;

16.   mano, kad Komisija ir valstybės narės turi priimti išsamų planą, kaip sumažinti laivyno sunaudojamos energijos kiekį, įskaitant mažiau energijos naudojančios žūklės įrangos kūrimą, švaresnius variklius ir ilgainiui priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; siūlo, kad viena iš galimybių būtų suteikti palankesnes prieigos prie žuvų išteklių sąlygas tiems žvejybos laivams, kurie sunaudoja mažiau energijos;

17.   apgailestauja dėl vizijos stokos, atsispindinčios naujajame EŽF požiūryje į variklių keitimą; laikosi požiūrio, kad tokios priemonės kaip variklių keitimui skirtos pagalbos, teikiamos ilgesniems negu 12 metrų laivams, susiejimas su 20 proc. mažesniu energijos sunaudojimu kai kurias žvejybos rūšis padarys neįgyvendinamas ir gali turėti poveikį saugai, taip pat skatinti daugiau sukčiauti deklaruojant mažesnę negu yra tikroji variklio galią;

18.   pabrėžia būtinybę, kad EŽF ir toliau teiktų pagalbą žvejybos laivyno atnaujinimui ir modernizavimui – visų pirma variklių keitimui saugumo, aplinkosaugos ar degalų taupymo tikslais, kuris visų pirma turėtų padėti smulkiai pakrančių žvejybai ir amatininkams, bei pakeisti senesnius kaip dvidešimties metų laivus, kurių veiklos saugumo jau nebegalima užtikrinti;

Pakrančių žvejyba

19.   prašo Komisiją įgyvendinant BŽP pripažinti smulkios pakrančių žvejybos ir amatininkų žvejybos specifiką, išanalizuoti, kokiu mastu dabartinės priemonės gali atitikti sektoriaus poreikius, ir esant reikalui jas pritaikyti;

20.   prašo Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Bendrijos paramos smulkiai pakrančių žvejybai ir amatininkų žvejybai, kuri prisidėtų prie veiksmų koordinavimo ir iš kitų esamų priemonių gaunamo finansavimo nukreipimo į specifinių šio sektoriaus segmento problemų sprendimą;

Rinkodara

21.   džiaugiasi, kad Komisija ketina atlikti išsamesnį dabartinio bendro žuvies produktų rinkos organizavimo vertinimą; pabrėžia būtinybę ambicingai persvarstyti šios rinkos organizavimą, jeigu norima pagerinti prekybą žuvimi bei žuvies produktais ir padidinti jos pridėtinę vertę;

22.   mano, jog visų svarbiausia, kad žvejai būtų daugiau tiesiogiai įtraukti į perdirbimą ir prekybą, kad išsiplėstų jų pajamų bazė ir atitinkamai pagerėtų jų gyvenimo lygis, prašo Komisiją šiuo tikslu pateikti pasiūlymų dėl bendro žuvies produktų rinkos organizavimo pertvarkymo, padėsiančių pagerinti pirmojo pardavimo kainą ir paskatinti teisingai ir deramai skirstyti pridėtinę vertę verčių grandinėje;

23.   reiškia nusivylimą, kad daugeliu atvejų pramonė nepakankamai pasinaudojo bendro rinkos organizavimo numatytomis galimybėmis gerinti konkurencingumą, ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su nacionalinėmis administracinėmis institucijomis ir įvairiomis gamintojams atstovaujančiomis organizacijomis, kuo labiau reklamuoti šias ir naujas galimybes, kurios gali atsirasti ateityje pakoregavus bendrą rinkos organizavimą;

24.   mano, kad svarbu numatyti kitas įsikišimo formas, analogiškas garantinėms kainoms arba maksimaliam pajamų apmokestinimui, kad mažinant tarpininkų pelno maržas būtų užtikrintas geresnis pridėtinės vertės skirstymas;

25.   pabrėžia, kad struktūriniai fondai privalo prisidėti prie žvejybos pramonės modernizavimo ir prekybos infrastruktūrų kūrimo;

26.   palaiko iniciatyvą parengti Bendrijos prekybos žuvies produktais elgsenos kodeksą;

27.   palaiko nuostatą, kad ekologinis ženklinimas galėtų palengvinti gaminių diferencijavimą ir tapti komercine tvarios žvejybos skatinimo priemone;

28.   prašo Komisiją išnagrinėti pagalbos vartotojams priemones, pvz., vietoj tam tikrų žemės ūkio produktų, skatinančius prekybą perdirbtais ir didesnės pridėtinės vertės žuvies produktais (ypač konservais);

29.   primygtinai prašo Komisiją pasirūpinti Bendrijos žuvies produktų, pavyzdžiui, konservų, pirkimo skatinimu už Bendrijos ribų, būtent finansuojant jų platinimą per tarptautines parodas ir muges;

30.   mano, kad svarbu, jog Komisija išnagrinėtų Bendrijos ir importuotų akvakultūros produktų įtaką žuvies kainoms, ypač pirmojo pardavimo kainoms;

31.   prašo Komisiją imtis priemonių, kad importuojamiems ir vidaus rinkoje parduodamiems žuvies produktams būtų taikomos tos pačios prievolės, kaip ir Bendrijos žuvies produktams;

32.   laikosi požiūrio, kad investicijos į žuvies apdorojimo laive gerinimą, ypač parama investicijoms į šaldymo sistemas, galėtų pagerinti pirmojo pardavimo kainą;

Finansiniai klausimai

33.   pareiškia esąs susirūpinęs dėl to, kad 2007–2013 m. finansiniuose planuose žuvininkystės sektoriui, o būtent EŽF, numatyta skirti nepakankamai finansinių išteklių, ir mano, jog norint išspręsti šį sektorių ištikusią krizę būtina šiuos išteklius padidinti;

Išteklių tvarumas

34.   dar kartą prašo Komisiją laikytis platesnio požiūrio į jūrų aplinkos apsaugos ir nykstančių žuvų išteklių atkūrimo priemones, šalia dabartinių valdymo metodų skiriant dėmesį ir kitiems veiksniams, darantiems didelę įtaką jūrų aplinkai ir išteklių būklei, pavyzdžiui, pakrančių ir jūros taršai, pramonės ir žemės ūkio pramonės bei žemės ūkio atliekoms, jūrų dugno valymo darbams ar jūrų transportui; prašo Komisiją šioje srityje imtis iniciatyvos Bendrijos mastu;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad gyvybiškai svarbu pasiekti socialinės ir ekonominės padėties bei aplinkos tvarumo pusiausvyrą, tuo pat metu būtina įgyvendinti žvejų, socialiai ir ekonomiškai nukentėjusių nuo žuvų išteklių atkūrimo programų ar kitų didesnės ekosistemų apsaugos priemonių ekonominio poveikio, ypač dirbančių mažiau išsivysčiusiuose regionuose, subsidijavimo ar kompensavimo mechanizmą;

36.   atkreipia dėmesį į poreikį sukurti teisinį pagrindą siekiant suderinti žvejybos pastangas su esamais ištekliais ir ypač išspręsti didelių laivų, žvejojančių didele įranga mažuose vandens telkiniuose, problemą;

37.   pabrėžia, kad žvejybos pastangų ir pajėgumų mažinimas turi būti vykdomas siekiant ilgiau išsaugoti šią pramonės šaką;

38.   yra įsitikinęs, kad socialinių ir ekonominių problemų, su kuriomis susiduria Europos žvejybos pramonė, negalima išspręsti, jeigu žvejyba nebus geriau tvarkoma ir nebus atkurtos žuvų atsargos, nes be žuvų negali būti ir žvejybos;

39.   pabrėžia, kad pritaikant valstybių laivynus prie esamų išteklių, turi būti atsižvelgiama į šiuo metu jau vykstantį žvejybos pastangų mažinimą;

40.   primena, kad visos žuvų išteklių atkūrimo priemonės turi būti suderintos su žvejais ir pagrįstos žuvininkystės moksliniais tyrimais;

41.   ragina Komisiją atskirti žvejybos metodus ir jų taikymo būdus; pabrėžia, kad kai kurie žvejybos metodai, laikomi žalingais juos naudojant pramoniniu mastu, gali visiškai atitikti tvarumo sąvoką juos naudojant nedidelėje žvejyboje ir suteikti šiuo metu baigiančioms išnykti žvejų bendruomenėms galimybę išgyventi;

42.   ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad žvejybos veikla nėra savarankiška, o sudaro platesnių regioninių žvejybos sistemų dalį; pabrėžia, kad varžančios priemonės (draudimai arba apribojimai), taikomos vienai veiklos rūšiai, gali suardyti pusiausvyrą ir paskatinti žvejybos pastangas nukreipti į kitas rūšis – tai turės didelių socialinių ir ekonominių padarinių žvejų bendruomenėms, o žuvų ištekliai, kurie jau anksčiau buvo žvejojami visu pajėgumu, bus išnaudoti per daug;

Nelegali žvejyba

43.   mano, kad iš esmės svarbu imtis priemonių siekiant sustiprinti kovą su nelegalia, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba; primygtinai kviečia valstybes nares sustiprinti savąsias šios srities kontrolės priemones; mano, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtai sugautos žuvies patekimui į ES, būtina geresnė kontrolė prie ES sienų;

44.   ragina Komisiją peržiūrėti dabartines bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas dėl nelegalaus, nedeklaruoto ir nereglamentuojamo laimikio; mano, kad skubiai reikia teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią išbrokuoti didelę dalį sugautų žuvų;

Moksliniai tyrimai

45.   pabrėžia, kad svarbu per EŽF ir Europos bendrijos 7-ąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą remti investicijas, galinčias prisidėti prie žvejybos sektoriaus energetinio intensyvumo mažinimo ir energetinio efektyvumo didinimo;

46.   mano, kad svarbu įvertinti galimybes keisti degalų tipą ir energetikos srityje imtis bendrų veiksmų su žemės ūkio pramonės sektoriumi;

47.   pabrėžia, kad yra svarbu, vykdant Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą, visų pirma, ypatingą dėmesį skirti jūrų ir žuvininkystės ištekliams ir numatyti šiam sektoriui atitinkamą finansavimą;

BŽP valdymas

48.   turi mintyje Komisijos pasiūlymus dėl taupaus žvejybos valdymo, tačiau primena, kad žvejybos kvotų ir teisių skirstymas priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai;

Dalyvavimas BŽP valdyme

49.   pabrėžia, kad regionų konsultacinės tarybos gali atlikti svarbų vaidmenį įtraukiant žvejus į BŽP sprendimų priėmimo procesą; pabrėžia, jog svarbu šių tarnybų veiklai skirti nuolatinę Bendrijos pagalbą, kuri būtų iš naujo vertinama po penkerių metų;

50.   pabrėžia būtinybę palaikyti žvejų grupes ir profesines organizacijas, galinčias dalytis atsakomybe už BŽP taikymą (bendrą valdymą);

51.   prašo, kad BŽP būtų labiau decentralizuota, siekiant užtikrinti plačiausią žvejų, jiems atstovaujančių organizacijų ir žvejų bendruomenių dalyvavimą bendrojoje žuvininkystės politikoje ir žvejybos valdymo gerinimą;

52.   pažymi, jog reikia deramai organizuoti žvejybos rinkas, kuriose būtų veiksminga kontrolės sistema, ekologinio ženklinimo sistema ir įsigaliotų teisinis žvejybos pramonės kodeksas;

o
o   o

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 271, 2002 11 7, p. 401.
(2) OL C 157, 2006 7 6, p. 324.
(3) OL L 223, 2006 8 15, p. 1.
(4) OL L 337, 1999 12 30, p. 10.

Atnaujinta: 2007 m. sausio 26 d.Teisinis pranešimas