Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl pabėgėlių teisės naudotis tarptautine apsauga,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Irake,

–   atsižvelgdamas į 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso (Pabėgėlių konvenciją) ir į JT 1967 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 7 d. JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) skubų raginimą padidinti tarptautinę paramą šalims, priimančioms pabėgėlius iš Irako, taip pat atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. JTVPK rekomendacijas dėl grąžinimo ir į jo nuomonę dėl savo šalį palikusių Irako piliečių tarptautinės apsaugos reikmių bei į 2007 m. sausio 8 d. JTVPK parengtą dokumentą dėl pakartotinio raginimo spręsti padėties Irake problemą,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo perkeltųjų asmenų klausimams spręsti 1998 m. vasario 11 d. pateiktus pagrindinius principus asmenų perkėlimo klausimu,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų(1) ,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi smurtas ir nusikalstama veikla Irake apima ginkluotus apiplėšimus, žmonių grobimus reikalaujant išpirkos, persekiojimą, politinėje ar šalies atkūrimo veikloje dalyvaujančių asmenų žudymą, etninį valymą, diversinius išpuolius, nukreiptus prieš civilinės infrastruktūros, pvz., elektros arba naftos tiekimo, sistemas, ir plataus masto išpuolius, pvz., atsitiktinį bombardavimą ir (arba) kitokio pobūdžio sprogmenų panaudojimą prieš civilius gyventojus, dėl kurių šimtai tūkstančių žmonių buvo priverstinai perkelti šalies viduje arba pabėgo į užsienį, visų pirma į Jordaniją ir Siriją, bet taip pat ir į Egiptą, Libaną, Turkiją, Iraną ir tolimesnes šalis, Artimuosiuose Rytuose kilus precedento neturėjusiai suirutei,

B.   kadangi daugelis gyventojų grupių, ypač tam tikrų profesijų atstovai, moterys arba Irako piliečiai, sudarę darbo sutartis su užsienio įmonėmis, dirbantys JT arba kitose tarptautinėse organizacijose, įskaitant nevyriausybines organizacijas, taip pat etninių ir religinių mažumų atstovai, pvz., krikščionys, žydai ir mandėjai, vis dar kenčia dėl persekiojimų Irake; kadangi šalies viduje perkeltųjų asmenų (ŠVPA) žmogaus teisės dažnai pažeidžiamos dėl etninių ir religinių skirtumų arba jie nukenčia dėl politinių ar nusikalstamo pobūdžio priežasčių; kadangi drastiškai sumažėjo galimybės užtikrinti trečiųjų šalių piliečių, asmenų be pilietybės ir ypač maždaug 34 000 pabėgėlių iš Palestinos bei tūkstančių pabėgėlių iš Turkijos, Irano ir Sirijos saugumą Irake,

C.   kadangi pagal Jungtinių Tautų prognozes 1,8 mln. Irako gyventojų yra perkelta šalies viduje ir apie 2 mln. Irako piliečių paliko savo šalį,

D.   kadangi kiekvieną mėnesį iš Irako bando pabėgti 50 000 žmonių ir kadangi kaimyninės šalys apribojo galimybes pabėgėliams prašyti prieglobsčio, dėl ko daugelis šių žmonių priversti grįžti į Iraką arba lieka pasienyje,

E.   kadangi pabėgėliai gauna menką humanitarinę JTVPK ir Raudonojo kryžiaus tarptautinio komiteto paramą, o pabėgėlių ir kitų perkeltųjų Irako gyventojų gyvenimo sąlygos vis prastėja dėl ribotų vandens, maisto, kuro ir vaistų išteklių, ir kadangi humanitarinės pagalbos organizacijos prašo atitinkamo finansavimo, kad galėtų atsižvelgti į padidėjusias reikmes Irake ir kaimyninėse šalyse,

F.   kadangi keletas šalių, priimančių pabėgėlius iš Irako, suvaržo atvykimo sąlygas bei taiko ribojamuosius reikalavimus, susijusius su galimybe likti šalyje, pvz., sutrumpina laikinosios apsaugos režimo laikotarpį (LAR) ir (arba) taip apsunkina galimybę pratęsti vizų galiojimo laiką, kad daugelis Irako piliečių greitai netenka savo teisinio statuso,

G.   kadangi daugelis Europos Sąjungos valstybių narių, išskyrus Švediją, taip pat laikosi labai ribojamos nuostatos pabėgėlių iš Irako priėmimo klausimu,

H.   kadangi pagal paprotinę tarptautinę teisę numatyta teisinė pareiga negrąžinti pabėgėlių į šalį, kurioje jiems gresia persekiojimas arba didelis pavojus, ir prieglobsčio ieškantiems asmenims, bėgantiems nuo didelio masto žmogaus teisių pažeidimų ir įsigalėjusio smurto, bent jau laikinai, kol bus patikrintas jų, kaip pabėgėlių, statusas, leisti atvykti į atitinkamą šalį,

I.   kadangi Egiptas, nors ir neturintis bendros sienos su Iraku, priėmė didelį skaičių pabėgėlių ir kadangi Sirija, kurioje prisiglaudusi didelė dalis pabėgėlių iš Irako, nebepripažįsta iki šiol be apribojimų taikyto LAR,

1.   ragina Irako kaimynines šalis laikytis savo teisinės pareigos nedelsiant priimti pabėgėlius, ypač užsilikusius prie jų sienų ir priklausančius mažumų grupėms, kurių padėtis itin nepalanki, pvz., pilietybės neturintiems Palestinos gyventojams arba religinėms ir etninėms mažumoms;

2.   pritaria neseniai paskelbtam JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro raginimui skirti papildomą tarptautinę pagalbą, skirtą finansuoti jo veiklai, susijusiai su iškeldintais gyventojais Irake, į kaimynines šalis pabėgusiais Irako piliečiais ir Irake esančiais pabėgėliais iš kitų valstybių; ragina ES ir valstybes nares bei kitus tarptautinius paramos teikėjus atsiliepti į JTVPK raginimą remti programas, kuriomis siekiama padėti pabėgėliams iš Irako ir ŠVPA, taip pat Sirijoje, Libane, Turkijoje, Irane ir Egipte esantiems Irako gyventojams; mano, kad tai ypatingos svarbos klausimas, todėl ragina didelę ES biudžeto lėšų dalį, numatytą su Iraku susijusioms programoms finansuoti, skirti šiam tikslui;

3.   mano, kad tarptautinės bendruomenės pagalba nepaprastai svarbi siekiant palengvinti šimtų tūkstančių pabėgėlių iš Irako ir ŠVPA arba savo šalį palikusių asmenų kančias, todėl prašo Komisijos ir valstybių narių remti JTVPK pastangas siekiant užtikrinti būtiniausią apsaugą nuo kalinimo ir represijų, ir pasirūpinti, kad nelegaliai atvykusieji į šalį nebūtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bei suteikti Irake ir už jo ribų esantiems šios šalies gyventojams prieigą prie švietimo sistemos, galimybę gauti tinkamą būstą, naudotis būtiniausiomis sveikatos apsaugos ir kitomis svarbiausiomis paslaugomis;

4.   ragina daugelį paramą teikiančių šalių, kurios nenorėjo pripažinti regioninės pabėgėlių iš Irako krizės problemos, atsižvelgti į faktą, kad Irako valdžios institucijos ir kaimyninių šalių vyriausybės nepajėgios susitvarkyti su krize, ir dar kartą apsvarstyti būtinybę teikti finansinę paramą siekiant padėti pabėgėlius priimančioms šalims, palengvinti joms tenkančią pabėgėlių problemos naštą siūlant pabėgėliams galimybę persikelti į trečiąsias šalis;

5.   džiaugiasi tarptautine konferencija, kuri bus surengta Ženevoje 2007 m. balandžio 17 d. ir skirta spręsti humanitarinių pabėgėlių bei Irake ir kaimyninėse šalyse esančių ŠVPA reikmių problemai; ragina Tarybą, Komisiją ir regioninės bei tarptautinės bendruomenės institucijas aktyviai dalyvauti šioje konferencijoje ir užtikrinti tinkamą finansinę paramą;

6.   prašo ES valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės parodyti ryžtą dalytis tarptautine pabėgėlių problemos našta ir prisidėti prie pabėgėlių iš Irako ir asmenų be pilietybės, įskaitant Irake buvusius ir regione užsilikusius pabėgėlius iš Palestinos, perkėlimo;

7.   pripažįsta Švedijos vyriausybės parodytas pastangas ir ragina ES valstybes nares skubiai ir teisingai apsvarstyti prieglobsčio ieškančių asmenų iš Irako prašymus, atsižvelgiant į minėtąsias 2006 m. gruodžio 18 d. JTVPK rekomendacijas dėl grąžinimo ir į jo nuomonę bei laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų bei pagal Bendrijos teisyną numatytų pareigų suteikti pabėgėlių statusą arba papildomą apsaugą asmenims, kuriems gresia persekiojimai arba didelis pavojus;

8.   pripažįsta taip pat ir bendrų sienų su Iraku neturinčių šio regiono šalių, pvz., Egipto, pastangas siekiant padėti pabėgėliams iš Irako; prašo šios šalies dėti tolesnes pastangas siekiant padėti pabėgėliams iš Irako, neuždaryti šiems žmonėms savo sienų ir gerinti jų buvimo šalyje sąlygas; prašo pabėgėlius iš Irako priėmusių šalių užtikrinti šių žmonių pagrindines teises ir galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., sveikatos apsaugos ir švietimo srityse;

9.   pripažįsta regioninės kurdų vyriausybės indėlį padedant šalies viduje perkeltiesiems krikščionių bendruomenės nariams;

10.   ragina Irako vyriausybę, vietos valdžios ir religines institucijas bei daugianacionalinių pajėgų koaliciją Irake nedelsiant imtis priemonių siekiant užtikrinti didesnį visų pabėgėlių ir ŠVPA saugumą Irake ir užkirsti kelią bet kokioms diskriminavimo apraiškoms;

11.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, JT Vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui, Arabų lygos generaliniam sekretoriui, Islamo konferencijos organizacijos generaliniam direktoriui, Irako, Irano, Sirijos, Jordanijos, Libano, Egipto, Turkijos, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Palestinos Savivaldai.

(1) OL L 304, 2004 9 30, p. 12.