Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą "Darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje gairės" (COM(2006)0159),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 13 d. Komisijos komunikatą "Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje. Jo teikiamos naudos ir pajėgumų didinimas užtikrinant darbuotojų apsaugą" (COM(2007)0304) (Komunikatas dėl darbuotojų komandiravimo),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 15 d.(2) ir 2006 m. spalio 26 d.(3) Europos Parlamento rezoliucijas dėl darbuotojų komandiravimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą B6-0132/2007, į kurį atsakoma žodžiu, dėl Komisijos komunikato dėl darbuotojų komandiravimo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi nuosekliai iki galo įgyvendinti Direktyvą 96/71/EB sudėtinga dėl trūkumų, susijusių su šios direktyvos taikymu valstybėse narėse ir nepakankamu kompetentingų valdžios institucijų veiklos koordinavimu,

B.   kadangi Parlamento požiūriu ankstesni Komisijos komunikatai šiuo klausimu buvo nepakankamai išsamūs ir juose nebuvo išspręstos su Direktyva susijusios problemos; kadangi Komisijos ir Parlamento požiūriai tokiais klausimais kaip komandiruojančios įmonės teisinio atstovo veikla priimančioje šalyje ir dokumentų laikymas darbo vietoje, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi direktyvos nuostatų, išlieka skirtingi,

C.   kadangi, siekiant užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą ir geras darbo sąlygas, kaip numatyta Sutartyje, itin svarbu pasirūpinti komandiruojamų darbuotojų apsauga, ir tai turėtų būti laikoma svarbiu viešuoju interesu,

D.   kadangi, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, priemonės, patenkančios į Darbuotojų komandiravimo direktyvos taikymo sritį, gali būti pateisinamos, jei grindžiamos viešojo intereso tikslais, pvz., darbuotojų apsauga,

1.   yra įsitikinęs, kad visiškas Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimas itin svarbus siekiant tinkamai suderinti paslaugų teikimo laisvės ir darbuotojų apsaugos principus, ypač siekiant užkirsti kelią socialiniam dempingui;

2.   yra įsitikinęs, kad tam tikrais gairių nustatymo ir teisinio aiškinimo atvejais Komisija peržengia Europos Teisingumo Teismo praktika grindžiamas ribas;

3.   ragina Komisiją prieš tvirtinant su komandiravimu susijusias priemones visapusiškai įvertinti Europos Sąjungoje veikiančių darbo rinkos modelių įvairovę; ragina Komisiją atsižvelgti į kai kurių valstybių narių pateiktą reikalavimą dėl privalomo teisinio atstovo priimančioje valstybėje, kad būtų tinkamai įgyvendinama ir kontroliuojama direktyva; mano, kad įgaliotuoju atstovu galėtų būti bet kuris asmuo (įskaitant darbuotojus), kuriam įmonė suteikia aiškius įgaliojimus;

4.   mano, kad iki šiol valstybės narės nepakankamai bendradarbiavo ir keitėsi informacija, ir kad šią problemą būtina išspręsti, jei norima, kad direktyva būtų įgyvendinama sėkmingai; yra įsitikinęs, kad, siekdama užtikrinti komandiruojamų darbuotojų apsaugą, Komisija valstybėms narėms turėtų nustatyti tikslesnes kontrolės priemonių, atitinkančių direktyvos taikymo sritį, gaires;

5.   mano, kad patikrinimai ir kontrolė, kurie priimančiose valstybėse narėse vykdomi pagal direktyvą, t. y. pagal įsipareigojimą priimančioje šalyje laikyti konkrečius dokumentus, turi būti laikomi svarbia komandiruojamų darbuotojų teisių apsaugos užtikrinimo priemone; vis dėlto mano, kad šios priemonės privalėtų būti griežtai proporcingos ir neturėtų tapti nematomomis kliūtimis naudojantis laisvo judėjimo teise;

6.   primygtinai tvirtina, kad pagal dabartinę teismų praktiką pripažįstama priimančiosios valstybės narės teisė reikalauti konkrečių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar darbo sąlygos atitinka Darbuotojų komandiravimo direktyvoje nustatytas sąlygas;

7.   ragina Komisiją parengti tinkamą orientavimosi priemonių derinį įmonėms ir valstybėms narėms, kad jos galėtų geriau suvokti tai, kas joms leidžiama pagal direktyvą ir atitinkamą teismų praktiką; ragina Komisiją parengti ilgalaikę Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą ir taip aktyviai remti glaudų valstybių narių kontrolės įstaigų bendradarbiavimą; todėl palankiai vertina tai, kad, siekdama remti valstybes nares ir padėti joms įvardyti gerąją patirtį ir ja keistis bei nuolat oficialiai bendrauti su socialiniais partneriais, ateityje Komisija ketina sudaryti aukšto lygio grupę;

8.   mano, kad tose valstybėse narėse, kur direktyva įgyvendinama sudarant kolektyvines sutartis, socialiniams partneriams turėtų būti užtikrinta tiesioginė prieiga prie informacijos apie komandiruojančias įmones, kad jie galėtų vykdyti priežiūrą, kurią kitose valstybėse narėse vykdo tokią prieigą prie įmonių informacijos turinčios valdžios institucijos;

9.   pritaria Komisijos išvadai, kad priimančiajai valstybei narei turėtų būti suteikta teisė reikalauti išankstinės paslaugos teikėjo deklaracijos, kuria remiantis būtų galima patikrinti, ar tenkinamos darbo sąlygos;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 18, 1997 1 21, p. 1. (2) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 404. (3) P6_TA(2006)0463.