Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Išlaikyti judėjimą Europoje. Tvarusis judumas mūsų kontinente", kuriame pateikiama Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga (COM(2006)0314),

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkavusios Suomijos priimtas Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgos išvadas, kuriose atsispindi Transporto Ministrų taryboje 2006 m. spalio 12 d. vykusios diskusijos (Tarybos dokumentas 13847/06 TRANS 257),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0190/2007),

A.   kadangi anksčiau minėtas Komisijos komunikatas "Tenesustos Europos pažanga. Užtikrinkime tvarų Europos judumą. Europos Komisijos 2001 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga", ir Europos Parlamentas teigiamai vertina, jog, plačiai įtraukus suinteresuotus asmenis, šis komunikatas grindžiamas naujausiu požiūriu, atitinka Lisabonos tikslus bei tvaraus Europos vystymosi principus,

B.   kadangi Europos Parlamentas pripažįsta pasiektus rezultatus kai kuriose Europos transporto politikos srityse ir pabrėžia, kad labai svarbu toliau dėti pastangas, pvz.:

C.   kadangi Europos Parlamentas pabrėžia, kad įgyvendinant Europos transporto politiką reikės spręsti naujas problemas:

D.   kadangi transporto sektoriui tenka apie 7 proc. Europos Sąjungos BVP ir įplaukos iš transporto sektoriaus nuolat auga, pabrėžia, kad veiksmingas transportas yra svarbus ne tik ekonomikos augimui, bet ir yra būtinas siekiant, kad investicijos į turimas technologijas būtų komerciškai įgyvendinamos ir ekonomiškai tvarios; atkreipia dėmesį į padidėjusias transporto spūstis, dėl kurių ES prarandama apie 1 proc. BVP, be to, Europos Sąjungos transporto sektoriui tenka apie 5 proc. darbo vietų, t. y. daugiau nei 10 mln. darbuotojų dirba su transportu susijusiuose sektoriuose; mano, kad tokiomis sąlygomis laikotarpio vidurio apžvalga suteikia Europos Parlamentui galimybę aiškiau, konkrečiau ir sutelkiant dėmesį į uždavinius išdėstyti Europos transporto politikos tikslus siekiant tvaraus judumo,

1.   pabrėžia, kad svarbu sustiprinti bendradarbiavimą Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, o tai turėtų apimti veiksmingą bendrų taisyklių įgyvendinimą bei efektyvius būdus jų laikymuisi užtikrinti; taip pat pabrėžia, kad būtina pragmatiškai ir bendradarbiavimo pagrindu susieti transporto ir kitų sričių, pvz., energijos, aplinkos ir naujovių, politiką; siūlo transporto politiką visiškai įtraukti į Lisabonos strategiją ir į ją atsižvelgti vertinimuose bei rekomendacijose, kurias valstybės narės kasmet pateikia nacionaliniuose planuose siekdamos įvertinti ir palyginti pasiektą pažangą;

2.   pabrėžia, kad būtina pragmatiškai ir bendradarbiavimo pagrindu susieti transporto ir kitas, pvz., energijos, aplinkos ir naujovių, nacionalinės ar Bendrijos politikos sritis; pabrėžia, kad šios politikos sritys taip pat turi apimti klimato apsaugos reikalavimus, o būtent, visų pirma, transporto sektoriuje išmetamo anglies dvideginio kiekio sumažinimą 20 proc. iki 2020 m. mano, kad tik taikant integruotą požiūrį galima pasiekti teigiamų rezultatų mažinant mirtinų kelių eismo įvykių skaičių ir išmetamųjų dujų kiekį bei gerinant saugumą ir aplinkosaugą, kaip tai nustatė, pvz., CARS 21 darbo grupė; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu politinius ir pramonės srities sprendimus priimantiems asmenims ir piliečiams, turintiems įtakos transporto naudotojų rinkai, teikti tikslinę informaciją ir skatinti juos elgtis atsakingiau;

3.   visiškai pritaria tam, kad rengiant Bendrijos teisės aktus, laikantis geresnės teisėkūros ir subsidiarumo principų, reikėtų sutelkti dėmesį į tokias naujas sritis kaip miesto transportas, kuriose teisės aktai būtini, o politikos priemonių ES lygmeniu reikėtų imtis tik tais atvejais, kai jos duotų aiškios pridėtinės vertės sumažindamos per didelį biurokratizmą, atsirandantį dėl to, kad 27 valstybės narės priima teisės aktus ta pačia tema; tačiau tuo pat metu ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti esamų Europos transporto teisės aktų įgyvendinimą, vienodą aiškinimą ir laikymąsi; taip pat ragina Komisiją reguliariai stebėti nustatytiems tikslams pasiekti skirtų priemonių veiksmingumą ir prireikus atlikti pakeitimus;

4.   apgailestauja dėl sąlygų, kuriomis Taryba įgyvendina Europos Sąjungos transporto politiką, ir ragina skubiau priimti sprendimus teisėkūros procedūros metu ir skubiau bei labiau suderintai perkelti juos į nacionalinius teisės aktus; ragina Komisiją visomis išgalėmis siekti šio tikslo;

5.   pažymi, kad Europos transeuropiniams transporto projektams finansuoti skiriama ribotai Bendrijos lėšų, o tikrąją pridėtinę TEN–T programos vertę galima pasiekti tik sukūrus visą tinklą, pabrėžia, kad svarbu finansuoti infrastruktūras (ypač ten, kur susiduriama su didelėmis spūsčių problemomis), pasienio sritis ir transporto mazgus; mano, kad pažanga darant prioritetines investicijas yra lėtesnė negu buvo tikėtasi; pabrėžia, kad pagrindinius TEN–T, kuriuos prižiūri jų koordinatoriai, reikėtų nustatyti atsižvelgiant į jų įvykdomumą finansiniu požiūriu ir ypač atitinkamų valstybių narių bei jų regionų finansinį pasirengimą, o taip pat jų operatyvinio įvykdomumo lygį ir jų techninio planavimo pažangą, kad ketinimų deklaracijos būtų praktiškai numatomos planuojant investicijas siekiant jas įtraukti į atskirų valstybių narių finansų įstatymus; mano, kad šie projektai turėtų duoti akivaizdžios pridėtinės vertės visos Europos mastu įgyvendinus tikrą, sujungimu ir sąveika grindžiamą transeuropinį tinklą siekiant išvengti per didelės nacionalinių tinklų įvairovės;

6.   pabrėžia, kad dėl nuolatinio finansinio sąstingio infrastruktūros srityje kyla didelis pavojus Europos ekonominiam augimui; ragina Komisiją 2008 m. vyksiančio 7 metų biudžeto svarstymo metu atsižvelgiant į pranešimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities teikti pasiūlymus dėl galimo naujų alternatyvių ir naujoviškų finansavimo būdų pratęsimo ir dėl papildomų išteklių transportui ir su juo susijusiems tyrimams; pabrėžia, kad pasiūlymai turi apimti ir investicijų į transportą šaltinių radimą ir ypač principu "naudotojas moka" ir galimybe taikyti principą "teršėjas moka" pagrįstą teisingą apmokestinimą su sąlyga, kad pajamos bus vėl investuojamos į transporto sektorių; mano, kad Komisija ir valstybės narės iš esmės kartu susidurs su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, susijusiais su TEN–T kūrimu ir eksploatacija, ir kad būtina atsižvelgti, kad kūrimas truks mažiausiai du septynerių metų trukmės finansavimo laikotarpius, o naujų infrastruktūrų eksploatacijos laikotarpis bus ne trumpesnis kaip keletas dešimtmečių;

7.   teigiamai vertina tai, kad įsteigtas Garantijų fondas, tačiau viliasi, kad bus imtasi daugiau panašių iniciatyvų, ypač tais atvejais, kai viešoji ir privati partnerystė (VPP) tinkamoje teisinėje aplinkoje galėtų atlikti vaidmenį finansuojant, tačiau tik esant aiškiam pagrįstumui ekonominiu ir finansiniu požiūriu; pabrėžia, kad EIB vaidmenį vis dėlto būtina derinti su plataus masto Europos bankų ir finansų sistemos įtraukimu į infrastruktūros ir transporto projektus;

8.   pabrėžia, kad dėl geografinės Sąjungos plėtros labai padidėjo įvairovė, dėl kurios prieš imantis teisėkūros reikėtų atlikti nuodugnius poveikio tyrimus, kurie Europos Sąjungai turėtų pranešti apie galimą poveikį valstybėms narėms, ypač naujosioms; ragina institucijas ir valstybes nares visomis išgalėmis stengtis visiškai išnaudoti visas turimas transporto infrastruktūros plėtrai skirtas lėšas, nes ten, kur dar neužtenka esamų infrastruktūros pajėgumų arba jos iš viso nėra, negalima taikant horizontalias priemones, kaip antai naudojant įvairiarūšį vežimą ir pažangiąsias transporto sistemas, pasiekti kokybinės pažangos siekiant veiksmingesnio ir tvaresnio transporto naudojimo;

9.   pritaria minčiai, kad reikia rinktis geriau tikrovę atitinkančius būdus ir tinkamiausiai naudoti ribotus pajėgumus ir pabrėžia, kad svarbu veiksmingai ir naujoviškai panaudoti transporto rūšis, naudojamas atskirai ar kartu su kitomis rūšimis; pabrėžia, kad įvairiarūšio vežimo plėtra turėtų būti suderinta su transporto poveikio aplinkai mažinimu; pažymi, kad visos transporto rūšys turėtų plėtotis nepriklausomai pagal atitinkamas aplinkosaugos normas ir joms pačioms padengiant išlaidas, tuo būdu dėl padidėjusio visų rūšių transporto veiksmingumo gerėtų judumas; pabrėžia, kad įvairiarūšis vežimas suteikia galimybę tinkamiausiai ir tvariai naudoti išteklius valdant judumą transporto logistikoje ir derinant įvairias transporto rūšis. Tuo būdu būtų galima sumažinti eismą tuo pat metu padidinant visos sistemos pajėgumus;

10.   mano, kad greitas TEN–T tinklo įgyvendinimas yra pirmas būdas kurti sąlygas geresniam įvairiarūšiam vežimui; pažymi, kad įvairiose rinkose perkėlimas į kitas transporto rūšis yra būtinas siekiant sumažinti transporto poveikį aplinkai ir kad nuosaikus perkėlimas į kitas transporto rūšis gali sumažinti kelių perkrovimą; pabrėžia, kad reikėtų siekti pereiti prie labiau aplinką tausojančių transporto rūšių – geležinkelio, artimojo ir tolimojo susisiekimo autobusų, jūros ir vidaus laivybos, ir kad reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į tas transporto rūšis, kurios dar vis per mažai naudojamos, turint minty, kad jų galimybės yra milžiniškos;

11.   tęsdamas TEN−T projektų įgyvendinimą atkreipia dėmesį, kad įprastos priemonės jau beveik išnaudotos; todėl pabrėžia dideles pažangiųjų transporto sistemų, technologinių naujovių, investicijų į telematiką galimybes siekiant didinti eismo veiksmingumą, sumažinti spūstis ir pagerinti saugumą bei atitikimą aplinkosaugos reikalavimams; pabrėžia, kad reikia panaudoti pažangių transporto sistemų ir technologinių naujovių (SESAR, ERTMS, RIS, Galileo ir t. t.) privalumus; pabrėžia, kad pagrindinė Bendrijos ir pramonės įmonių užduotis – remti naujoviškų sprendimų rinką ir kurti tinkamą teisinę ir techninę aplinką, įskaitant lengvesnį naujųjų technologijų taikymą atliekant viešuosius pirkimus;

12.   pabrėžia, kad naujų iššūkių atsiranda ir dėl logistikos, kuri yra pagrindinis Europos ekonomikos konkurencingumo elementas, globalizacijos; pritaria tam, kad būtų sukurta Europos krovinių gabenimo pagrindų strategija ir mano, kad tokia strategija turi būti grindžiama sąlyga, jog logistika iš esmės turi priklausyti tik verslo veiklos sričiai, todėl reguliavimas turėtų būti apribotas tik krovinių transporto sektoriui tinkamų verslo sąlygų kūrimu; pabrėžia, kad vykdant Europos transporto politiką logistiką reikėtų integruoti į uostų vystymą ir integraciją bei logistikos platformų vystymą; ragina naudoti multimodalinius logistinius sprendimus ir Europos modulinę sistemą, infrastruktūrų ryšius ir pažangiosios informatikos sistemas;

13.   pabrėžia būtinybę, kad transporto, energetikos, aplinkos ir saugumo srityse tiesiogiai ir tarptautinėse organizacijose būtų bendradarbiaujama ir sudaromi ES susitarimai su trečiosiomis šalimis, ir tikisi iš esmės būti įtrauktas į šias derybas ir susitarimus;

14.   pritaria ketinimams parengti ateinančių metų darbo dokumentą:

15.   kadangi suvienytos Europos transporto politika susidūrė ir dar vis susiduria su naujomis problemomis, pabrėžia, kad 2001 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgoje nenustatyta ilgalaikių tikslų ir nepateikta atsakymų dėl integruoto požiūrio į tolesnę Europos transporto politiką; todėl ragina Komisiją nedelsiant pradėti kurti gerai parengtą laikotarpiui po 2010 m. skirtą Europos transporto politiką , kuri galėtų tvariai priimti naujus iššūkius;

16.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.