Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmonių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teisių,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Irake ir ypač į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl pabėgėlių iš Irako humanitarinės padėties(1) ,

–   atsižvelgdamas į 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso (Pabėgėlių konvencija) ir 1967 m. JT protokolą dėl pabėgėlių statuso,

–   atsižvelgdamas į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPRK) 2007 m. vasario 7 d. kreipimąsi, kuriame prašoma tarptautinės paramos šalims, kurios priima pabėgėlius iš Irako, 2007 m. balandžio 17−18 d. Ženevoje vykusią tarptautinę konferenciją dėl Irako, kurios tikslas buvo supažindinti su humanitarinės pagalbos poreikiu Irake ir regione, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro 2007 m. birželio 5 d. raginimu laikyti visas sienas atviras žmonėms, kuriems reikia apsaugos, taip pat į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro 2006 m. gruodžio 18 d. patariamąjį atsakymą ir poziciją dėl savo šalį palikusių Irako piliečių tarptautinės apsaugos poreikio bei į 2007 m. sausio 8 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro parengtą dokumentą dėl pakartotinio raginimo spręsti padėties Irake problemą,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus ypatingojo atstovo šalies viduje perkeltųjų asmenų reikalams 1998 m. vasario 11 d. pateiktus pagrindinius perkėlimo šalies viduje principus,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų(2) (Pabėgėlių statuso suteikimo direktyva),

–   atsižvelgdamas į sprendimus, kuriuos priėmė Europos Bendrija ir valstybės narės prieglobsčio ir imigracijos srityje,

–   atsižvelgdamas į tai, kad prieglobsčio ieškančių pabėgėlių iš Irako prašymų skaičius 2007 m. pirmoje pusėje buvo du kartus didesnis negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį straipsnį,

A.   kadangi bendra humanitarinė ir žmogaus teisių padėtis Irake blogėja − tai atsispindi nuolatinėse Jungtinių Tautų Pagalbos misijos Irake (UNAMI) ir kitų šalyje veikiančių JT agentūrų ataskaitose, iš kurių žinoma, kad per dieną vidutiniškai žūsta 100 ir sužeidžiama 200 žmonių, kad 50 proc. gyventojų gyvena už mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną, kad nedarbas įtakoja daugiau nei 80 proc. gyventojų, kad 70 proc. gyventojų neužtikrinamas pakankamas vandens tiekimas, 81 proc. neturi tinkamų sanitarinių sąlygų, 3 milijonai žmonių stokos maisto, jeigu žlugs maisto paskirstymo sistema, o kai kuriose srityse ji jau nustojo veikusi, kad 80 proc. gydytojų paliko ligonines, kad 75 proc. vaikų nelanko mokyklos ir kad, atsižvelgiant į regioną, nuo 30 iki 70 proc. mokyklų yra uždarytos,

B.   kadangi dabartinėje pokario situacijoje vyksta tokie nusikaltimai kaip ginkluoti apiplėšimai, žmonių grobimas reikalaujant išpirkos, užpuldinėjimai, politiniame procese ar atkūrimo veikloje dalyvaujančių asmenų žudymas, diversijos prieš civilinę infrastruktūrą, pvz., elektros tinklus arba naftotiekį, ir plataus masto išpuoliai, kurių metu nesirenkant sprogdinami civiliai gyventojai, ir todėl daug irakiečių ir toliau bėga iš šalies, visų pirma, į Jordaniiją ir Siriją, taip pat į Egiptą, Libaną, Turkiją, Iraną ir dar toliau,

C.   kadangi daugiau negu 2 milijonai žmonių dabar yra šalies viduje perkeltieji asmenys; kadangi 2006 m. vasario mėn. buvo perkelta dar 822 000 žmonių ir, manoma, kad kasdien perkeliama dar 2000; ir kadangi, JTVPRK apskaičiavimais, 2007 m. pabaigoje šalies viduje perkeltųjų asmenų gali būti 2,3−2,5 milijono,

D.   kadangi, be šalies viduje perkeltųjų asmenų, pačiame Irake yra maždaug 42 000 pabėgėlių ne irakiečių (įskaitant apie 15 000 palestiniečių, kuriems gresia ypatingas pavojus, taip pat sudaniečiai, Turkijos kurdai, iraniečiai ir kiti),

E.   kadangi daugelis Irako provincijų riboja naujų šalies viduje perkeltųjų asmenų patekimą, o tai reiškia, kad smarkiai apribojamos galimybės rasti laikiną saugią šalies viduje,

F.   kadangi šalies viduje perkeltuosius asmenis atsisakoma registruoti maisto skirstymui, o tai didina humanitarinės krizės pavojų,

G.   kadangi nustatyta, kad 2 milijonai irakiečių yra pabėgėliai kaimyninėse šalyse, o juos priėmusios šalys nesuteikė jiems jokio oficialaus apsaugos statuso: Sirija yra priėmusi nuo 1,2 iki 1,5 milijono, Jordanija − nuo 500 000 iki 750 000 irakiečių, kurie sudaro didelę gyventojų dalį, Egiptas − virš 80 000, Libanas − maždaug 20 000, Iranas − virš 50 000, Persijos įlankos regionas − virš 200 000 ir Turkija − maždaug 5 100,

H.   kadangi 560 000 pabėgėlių kaimyninėse šalyse yra mokyklinio amžiaus vaikai, ir kadangi naudotis valstybinio švietimo ar subsidijuojamos medicinos paslaugomis daugelyje sričių yra labai sunku arba tai draudžiama pagal įstatymus,

I.   kadangi remiantis paprotine tarptautine teise galioja teisinė prievolė negrąžinti pabėgėlių į vietas, kur jie persekiojami ar gali patirti sunkią žalą, ir leisti prieglobsčio ieškantiems asmenims, bėgantiems nuo itin dažnų žmogaus teisių pažeidimų ir visuotinio smurto, bent laikinai patekti į atitinkamą šalį ir siekti pabėgėlio statuso,

J.   kadangi dauguma valstybių narių ir Jungtinės Valstijos laikėsi daugiausia ribojančios pozicijos Irako pabėgėlių apsaugos poreikio pripažinimo atžvilgiu,

K.   kadangi buvo nustatyta, jog valstybėse narėse labai skirtingai vertinami irakiečių prašymai dėl prieglobsčio, o tai rodo, kad pasiekta mažai pažangos plėtojant bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, grindžiamą aukštais bendrais standartais ir galinčią suteikti apsaugą tiems, kam jos reikia,

L.   kadangi kaimyninės šalys labai ribotai įsileidžia pabėgėlius versdamos daugelį jų grįžti į Iraką arba laikančios juos pasienyje, taip pat taikydamos jiems labai griežtus buvimo šalyje reikalavimus, pvz., mažindamos buvimo šalyje laikotarpį ir (arba) taip apsunkindamos jų vizų atnaujinimo procedūras, kad daugelis irakiečių netenka teisinio statuso,

M.   kadangi Brazilijos vyriausybė yra viena iš nedaugelio šalių, pasiūliusių pagal solidaraus apgyvendinimo programas apgyvendinti tam tikrą skaičių palestiniečių pabėgėlių, prieš tai gyvenusių Irake,

N.   kadangi JTVPRK baigia rengti prašymą padidinti papildomą biudžetą padėčiai Irake gerinti nuo 60 milijonų JAV dolerių iki 115 milijonų JAV dolerių,

O.   kadangi žydai, mandėjai ir krikščionys (įskaitant asirų, armėnų ir graikų stačiatikius bei kitas krikščionių mažumas) vis labiau diskriminuojami darbo rinkoje ir teikiant būtiniausias paslaugas ir daugelis jaučia sukilėlių grupių ir islamistų nereguliariųjų pajėgų, kurios faktiškai kontroliuoja ištisus įvairių Irako miestų ir kaimų rajonus, prievartos grėsmę; kadangi didėjant įtampai tarp sunitų ir šiitų, asmenims gali kilti grėsmė vien dėl to, kad jie priklauso etninėms ir religinėms mažumoms,

1.   teigiamai vertina valstybių, Irako kaimynių, parodytą solidarumą su Irako pabėgėliais ir ragina šias šalis informuoti tarptautinę bendruomenę apie paramą, kuri joms būtina siekiant reaguoti į susidariusią padėtį;

2.   pripažįsta, kad pagerėjo regioninės kurdų valdžios teikiama parama šalies viduje perkeltoms ne musulmonų bendruomenėms;

3.   drauge su JTVPRK ragina, kad būtų imtąsi ilgalaikių, visapusiškų ir suderintų tarptautinių priemonių, palengvinančių milijonų humanitarinės krizės nuo namų atplėštų žmonių kančias, į kurias daugiau negalima nekreipti dėmesio; mano, kad tarptautinės bendruomenės parama būtina palengvinant šimtų tūkstančių Irako pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų bei bėgančių iš šalies žmonių kančias, taip pat padidinant moralinę ir materialinę paramą tokioms šalims kaip Sirija ir Jordanija, kurios priglaudė daug Irako pabėgėlių;

4.   pripažįsta taip pat ir bendrų sienų su Iraku neturinčių šio regiono šalių, pvz., Egipto, pastangas siekiant padėti pabėgėliams iš Irako; prašo šias šalis vykdyti Irako pabėgėliams palankią politiką, atveriant jiems sienas ir pagerinant jų sąlygas, gerbiant jų pagrindines teises ir užtikrinant jų galimybę naudotis būtiniausiomis paslaugomis, pvz., sveikatos apsauga ir švietimu, remiant tarptautinei bendruomenei;

5.   apgailestauja, kad valstybės, Irako kaimynės, tik retais ir išimtiniais atvejais leidžia jų sienas kirsti palestiniečiams, kurie bėga nuo prieš juos Irake vykdomos prievartos ir grasinimų, smerkia Irako perkeltųjų asmenų ir migracijos reikalų ministro raginimus ištremti iš Irako visus palestiniečius; smerkia Irako vyriausybės sprendimą įvesti varginančius palestiniečių registracijos reikalavimus, apsunkinant jų galimybę teisėtai likti Irake;

6.   ragina Irako vyriausybę, vietos valdžios ir religines institucijas bei daugianacionalinių pajėgų koaliciją Irake nedelsiant imtis priemonių siekiant užtikrinti didesnį visų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų saugumą Irake ir užkirsti kelią bet kokioms diskriminavimo apraiškoms;

7.   itin smerkia kai kurių Irako vyriausybės aukšto rango pareigūnų grasinimus ištremti 4 000 Irano opozicijos atstovų, kurie pastaruosius 20 metų buvo pabėgėliai Irake ir kuriems suteiktas pagal Ketvirtą Ženevos konvenciją ginamų asmenų statusas, arba nutraukti jiems kuro ir geriamo vandens tiekimą, taip pat ragina Irako valstybę gerbti šių asmenų teises, nustatytas tarptautiniais teisės aktais;

8.   ragina valstybes nares įveikti savo pasyvų požiūrį į Irako pabėgėlių padėtį ir vykdyti savo pagal tarptautinius ir Bendrijos teisės aktus prisiimtus įsipareigojimus, valstybėse narėse Irako piliečiams suteikiant galimybę pateikti prašymą suteikti prieglobstį ir prašymus apsvarstant trumpiausiu laiku, laikantis procedūroje numatytų garantijų bei suteikiant pabėgėlio statusą arba papildomą, arba laikiną apsaugą tiems, kurie pagrįstai būgštauja, kad gali būti persekiojami arba labai nukentėti;

9.   ragina valstybes nares neperduoti asmenų į kitą valstybę pagal Dublino II reglamentą(3) , jei žinoma, kad valstybė deramai nesvarsto Irako piliečių prašymų suteikti prieglobstį; nurodo, kad valstybės narės šiuo atveju gali remtis Dublino II reglamento 3 straipsnio 2 dalimi;

10.   ragina valstybes nares suteikti Irako piliečiams, kurie negali pretenduoti į asmenų, kuriems reikalinga apsauga, statusą, bet negali būti sugrąžinti, teisinį statusą (priklausomai nuo aplinkybių, nuolatinį arba laikiną) ir užtikrinti tinkamas sąlygas bei pagrindines teises;

11.   susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad 2005 m. ir 2006 m. buvo užregistruota nuo 400 iki 500 priverstinių sugrįžimų į Iraką, ir prašo valstybes nares laikinai sustabdyti visus priverstinius grąžinimus į bet kurią Irako dalį;

12.   ragina valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę pademonstruoti bendrą tarptautinę atsakomybę ir reikšmingai prisidėti prie Irako pabėgėlių ir asmenų be pilietybės bei Palestinos pabėgėlių, šiuo metu esančių Irake arba pabėgusių iš Irako ir dabar negalinčių išvykti iš regiono, apgyvendinimo, pagal JTVPRK gaires dėl Irako pabėgėlių suteikiant pirmenybę labiausiai pažeidžiamoms grupėms; prašo Europos Sąjungą ir jos valstybes nares nustatyti šiai atsakomybei pasidalinti skirtą mechanizmą ir atitinkamai padėti valstybėms narėms;

13.   pritaria JTVPRK rekomendacijoms suteikti prieglobsčio prašantiems asmenims iš pietų ir centrinio Irako pabėgėlių statusą pagal Pabėgėlių konvenciją, o ten, kur jie nepripažįstami pabėgėliais, suteikti jiems papildomą apsaugą, išskyrus atvejus, kai konkretus asmuo atitinka Pabėgėlių konvencijoje numatytus išimties kriterijus;

14.   ragina Komisiją skubiai apsvarstyti kitas galimybes, kaip suteikti humanitarinę pagalbą šalies viduje perkeltiems asmenims Irake, deramai lanksčiai interpretuoti atitinkamas taisykles ir padėti valstybėms, Irako kaimynėms, priimti pabėgėlius;

15.   džiaugiasi, kad Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos tarnyba (ECHO) ėmėsi veikti; tačiau apgailestauja dėl itin ilgų procedūrų, kurias lemia ypatingi su šalimi susiję suvaržymai;

16.   ragina Komisiją skubiai pasirengti steigti reabilitacijos centrus, skirtus nukentėjusiems Irako pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims, taip pat vystyti užimtumą didinančius projektus, ypač skirtus šalies viduje perkeltiems asmenims ir susijusius su žemės ūkiu bei vykdomus tose Irako vietovėse, kur tai įmanoma;

17.   ragina Komisiją informuoti Parlamentą, o ypač jo Biudžeto kontrolės komitetą 2007 m. liepos 16 d. posėdžio metu, apie tai, kaip naudojamos Irakui skirtos lėšos, ypač paskirstomos per Tarptautinį Irako atstatymo fondą, taip pat primena Komisijai apie jos 2006 m. birželio 7 d. komunikate (COM(2006)0283) nustatytus prioritetus, tarp kurių nurodyta: 1) parama demokratinei vyriausybei, 2) saugumo stiprinimas remiantis teisinės valstybės principais bei žmogaus teisėms palankios kultūros skatinimas; primena, kad jis mano, jog padėtis kritiška, ir kad pirmiau minėtoje 2007 m. vasario 15 d. rezoliucijoje jis jau ragino didelę dalį programoms Irake vykdyti suplanuotų ES išlaidų skirti pabėgėliams; pateikiant minėtą informaciją turėtų būti tiksliai nurodytas lėšų paskirstymas pagal veiklos rūšis ir numatytas skirti lėšas, įsipareigojimus ir mokėjimus, aiškiai nurodant programas, skirtas Irako pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui, Irako, Sirijos, Jordanijos, Libano, Egipto, Turkijos ir Palestinos vyriausybėms ir parlamentams bei Arabų lygai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0056 (2) OL L 304, 2004 9 30, p. 12. (3) 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (OL L 50, 2003 2 25, p. 1).