Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2000 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimų Europos Vadovų Tarybai: "Geresnė teisėkūra 1998 m. – bendra atsakomybė" ir "Geresnė teisėkūra 1999 m."(2) ,

-   atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl Europos valdymo(3) ,

-   atsižvelgdamas į savo 2003 m. balandžio 8 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimų Europos Vadovų Tarybai "Geresnė teisėkūra 2000 m." ir "Geresnė teisėkūra 2001 m."(4) ,

-   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo "Geresnė teisėkūra 2002 m."(5) ,

-   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Bendrijos reglamentavimo veiklos supaprastinimo ir gerinimo(6) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl Bendrijos teisėkūros ir konsultacijų procedūrų poveikio įvertinimo(7) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos(8) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros 2004 m.: subsidiarumo principo taikymo. 12-oji metinė ataskaita(9) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 16 d. rezoliuciją dėl teisės aktų leidėjams pateiktų teisės aktų pasiūlymų atrankos rezultatų(10) ,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos darbo dokumentą "Pirmoji pažangos ataskaita apie reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategiją" (COM(2006)0690),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0271/2007),

A.   kadangi Komisija, Taryba ir Parlamentas nuo šiol sistemingai dalyvauja nustatant, apibrėžiant ir tobulinant teisėkūros paprastinimo priemones,

B.   kadangi teisėkūros aplinkos paprastinimas – teisėkūros aiškumo, veiksmingumo ir kokybės garantas – yra pagrindinė sąlyga siekiant geresnės teisėkūros, kuri savo ruožtu yra prioritetinis Europos Sąjungos veiksmas, siekiant užtikrinti aukštą augimo ir užimtumo lygį,

C.   kadangi vienas iš pagrindinių paprastinimo rezultatų yra palaipsnis jo taikymo išplėtimas apimant visas EB reguliavimo sritis,

D.   atsižvelgdamas į Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisės aktų leidybos numatytus įsipareigojimus ir tikslus, ypač skirtus Bendrijos teisės aktams paprastinti ir jų apimčiai sumažinti ir susijusius su Bendrijos teisės aktų poveikiu valstybėse narėse,

E.   kadangi pirmiau minėtas Komisijos darbo dokumentas yra 2005 m. spalio 25 d. Komisijos komunikato "Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategija (COM(2005)0535)" pratęsimas ir jį įgyvendina,

F.   kadangi minėtas dokumentas nustato naują tęstinę paprastinimo programą, apimančią 2006–2009 m. laikotarpį, kurioje pateikiamos formos paprastinimo priemonės –43 išdėstymo nauja redakcija, 12 kodifikavimo ir 8 panaikinimo priemonės– bei 46 kitos priemonės, skirtos supaprastinti turinį, paprastai apibrėžiamos kaip "peržiūros" priemonės,

G.   kadangi be šių paprastinimo priemonių dar įtraukta 500 naujų teisėkūros iniciatyvų (iš kurių 200 vien tik 2007 m.), išvardytų atskiroje tęstinėje kodifikavimo programoje,

H.   kadangi Komisija pabrėžia, jog kodifikavimo programa yra tik orientacinė, kadangi jos įgyvendinimas priklauso nuo visų atitinkamų teisės aktų, kuriuos reikia kodifikuoti, prieinamumo visomis kalbomis, ir kad, jos nuomone, kodifikavimas, be kita ko, turėtų būti atidėtas, jei bus numatyti teisės aktų pakeitimai, taip kad, priklausomai nuo šių veiksnių, pasak Komisijos, galėtų skirtis tęstinės programos veiksmų eilės tvarka,

I.   pastebėdamas, kad minėtame dokumente Komisija siūlo įprasti į jos pateikiamus pasiūlymus įtraukti aiškinamąją dalį, kurioje būtų aiškiau nurodoma, kokiu tikslu buvo atliktas paprastinimas,

J.   kadangi paprastinimo iniciatyvų sėkmė priklauso nuo stipraus metodologinio pamato, kuris patobulėjo dėka konsultavimosi su visomis suinteresuotosiomis šalimis, sektorinių tyrimų plėtros ir glaudaus Komisijos, Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo bei vis dažniau naudojamų bendro reguliavimo ir savireguliavimo metodų,

K.   manydamas, kad Europoje populiarinamą paprastinimą turėtų lydėti atitinkamas paprastinimas nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktų paprastinimo teikiamos naudos nesumenkintų nacionalinės taisyklės arba techninės kliūtys,

1.   ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio Bendrijos teisės aktų įgyvendinimui, vykdymo užtikrinimui ir vertinimui kaip esminei geresnio reglamentavimo proceso daliai;

2.   džiaugiasi, kad paprastinimo iniciatyvos pirmą kartą įtraukiamos į 2007 m. Komisijos teisėkūros ir darbo programą, o tai rodo, kad paprastinimo strategija yra laikoma politikos prioritetu;

3.   prašo Komisijos nuo šiol į savo teisėkūros ir darbo programą sistemingai įtraukti paprastinimo iniciatyvas, nurodyti, kokį prioritetą ji teiks kiekvienai iniciatyvai ir dar metinio teisėkūros programavimo proceso pradžioje, sudarant metinę politikos strategiją, tiksliai nurodyti pasiūlymus dėl paprastinimo; galiausiai, siekiant turėti kiek įmanoma tikslesnes nuorodas, ragina Komisiją vengti dokumentų, kuriuose yra paprastinimo iniciatyvų sąrašai, daugėjimo;

4.   siūlo Parlamentui, Komisijai ir Tarybai sudaryti Tarpinstitucinį susitarimą dėl spartesnio darbo metodo visoms paprastinimo priemonėms, kaip tai buvo padaryta siekiant kodifikuoti Bendrijos teisyną(11) ;

5.   džiaugiasi Komisijos pastangomis siekiant stiprinti Bendrijos teisyno kodifikavimą, kuris yra pirminė ir pagrindinė reglamentavimo aplinkos paprastinimo forma;

6.   ragina Komisiją kuo greičiau įveikti su vertimu susijusius sunkumus ir išvengti naujų pasiūlymų dėl teisės aktų neigiamo poveikio kodifikavimo iniciatyvoms bei visam paprastinimo procesui; primygtinai reikalauja, kad Komisija veiktų nuosekliai ir į savo teisėkūros ir darbo programą neįtrauktų kodifikavimo projektų, susijusių su tais klausimais, dėl kurių ji ketina teikti teisėkūros pasiūlymus;

7.   siūlo Komisijai galutinai apsispręsti viso teksto išdėstymą nauja redakcija pasirinkti kaip įprastą teisėkūros techniką, siekiant, kad kiekvienos iniciatyvos atveju, net kai kalbama apie skyrybos ženklų pakeitimus, būtų prieinamas visas tekstas, aiškiai nurodant naujas dalis ir nepakeistas dalis, kad Bendrijos teisės aktai būtų suprantamesni ir skaidresni;

8.   be to, ragina Komisiją, turėti omenyje, kad, kai neįmanoma teksto išdėstyti nauja redakcija, atitinkamos teisėkūros srities kodifikavimas turėtų tapti įprasta teisėkūros technika ir turėtų būti atliktas per šešis mėnesius; mano, kad, remiantis minėtu Tarpinstituciniu susitarimu Parlamentas kartu su Taryba ir Komisija, užtikrindami būtiną atitinkamų suinteresuotų šalių dalyvavimą, galėtų sukurti specialias ad hoc struktūras, kurių vienintelis tikslas būtų paprastinimo skatinimas;

9.   džiaugiasi, kad Komisija įsipareigoja paprastinimą pagrįsti tvirtu metodologiniu pagrindu; todėl, ragina Komisiją ir toliau konsultuotis su suinteresuotomis šalimis, pvz., 2005 m. spalio mėn. pristatytas iniciatyvas žemės ūkio ir žuvininkystės srityse išplečiant į kitas sritis ir sustiprinant priemones, kurių šiuo klausimu ji ketina imtis įmonių teisės ir autorių teisių srityje; skatina Komisiją atlikti išsamesnę sektorių analizę ir administracinės naštos, kylančios iš Bendrijoje galiojančių teisės aktų, įvertinimą;

10.   pabrėžia Europos institucijų bendradarbiavimo, kuris yra pagrindinė bet kokios paprastinimo strategijos sėkmės sąlyga, svarbą; pabrėžia geros valios ženklą, kurį pats parodė, pateikdamas Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kuriais siekiama palengvinti kodifikavimo procedūros taikymą ir įvesti išdėstymui nauja redakcija skirtą ad hoc teisėkūros procedūrą;

11.   dar kartą pabrėžia, kad reikia ir toliau naudoti įprastas teisėkūros priemones Sutartyje numatytiems tikslams pasiekti; mano, kad bendras reguliavimas ir savireguliavimas galėtų naudingai papildyti arba pakeisti teisėkūros priemones tais atvejais, kai šių metodų teikiama nauda yra lygiavertė arba platesnės apimties nei teisėkūros priemonių; pabrėžia, kad bet koks alternatyvus reguliavimo būdas turi būti naudojamas laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros; pabrėžia, kad Komisija turi nustatyti sąlygas ir ribas, kurių turi laikytis šiuos metodus naudojančios šalys, ir kad bet kuriuo atveju jų naudojimas turėtų būti stebimas Komisijos ir nepažeisti Parlamento teisės nepritarti jų naudojimui;

12.   ragina Komisiją daryti viską, kad Europoje išpopuliarintam procesui, kurį vykdant siekiama supaprastinti reglamentavimą ir bendrai pagerinti jo kokybę, netrukdytų nacionalinės vidaus taisyklės arba techninės kliūtys; prašo Komisijos taip pat vadovauti nacionaliniu lygmeniu vykstančiam procesui bei jį prižiūrėti, pvz., rinkti ir skleisti Sąjungos viduje ir valstybėse narėse išplėtotą pažangiąją patirtį, ypač atsižvelgiant į suinteresuotų subjektų pastabas;

13.   pabrėžia, kad nuolatinis ir išsamus poveikio vertinimas itin svarbus įgyvendinant supaprastinimo procesą ir kad Taryba ir Parlamentas turėtų atsižvelgti į minėtuosius poveikio vertinimus tais atvejais, kai teisėkūros proceso metu pateikiami pasiūlymo pakeitimai;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (2) OL C 197, 2001 7 12, p. 433. (3) OL C 153 E, 2002 6 27, p. 314. (4) OL C 64 E, 2004 3 12, p. 135. (5) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 155. (6) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 512. (7) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 146. (8) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 136. (9) OL C 297 E 2006 12 7, p. 128. (10) OL C 297 E 2006 12 7, p. 140. (11) 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl spartesnio darbo metodo siekiant oficialiai kodifikuoti teisės aktų tekstus, OL C 102, 1996 4 4, p. 2.