2007 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vienos bendros rinkos peržiūros: kliūčių ir neveiksmingumo šalinimas geriau įgyvendinant ir vykdant teisės aktus (2007/2024(INI))
Europos Parlamentas
,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Viena bendra rinka piliečiams. Tarpinė ataskaita 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai" (COM(2007)0060),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai "Piliečių darbotvarkė. Siekiant rezultatų Europai" (COM(2006)0211),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai "Atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas. Rezultatų pateikimo metai" (COM(2006)0816),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Metinė politikos strategija 2008 m." (COM(2007)0065),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "Prekių vidaus rinka – Europos konkurencingumo pagrindas"(COM(2007)0035),
– atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl Vartotojų acquis
persvarstymo (COM(2006)0744),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga" (COM(2006)0689),
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8 d. ir 9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu paskelbtas pirmininkavimo išvadas,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų Europos Sąjungoje(1)
,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl sveikatos apsaugos paslaugų išbraukimo iš Direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje poveikio ir pasekmių(2)
,
– atsižvelgdamas į Ketvirtosios Europos amatų ir mažųjų įmonių konferencijos, kuri vyko 2007 m. balandžio 16 ir 17 d. Štutgarte, galutinę deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Komisijos ekonominį leidinį Nr. 271 "Gilesnės ekonominės integracijos link: vidaus rinka XXI amžiuje. Įnašas į vienos bendros rinkos peržiūrą",
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0295/2007),
A. kadangi vienos bendros rinkos užbaigimas – tai precedento neturintis didžiulis įvykis Europos istorijoje, nes dėl to vartotojams suteikiamos didesnės galimybės rinktis ir mažesnės kainos, sukuriama konkurencinga ir dinamiška verslo aplinka ir Europos tautoms suteikiama galimybė keistis idėjomis ir patirtimi,
B. kadangi Lisabonos strategijoje pabrėžiamas socialinės sanglaudos tikslas ir skiriamas didesnis vaidmuo ES sektorių politikos socialiniam aspektui,
C. kadangi viena bendra rinka ir jos keturios sudedamosios dalys – laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas – buvo lemiamas pažangos veiksnys siekiant Europos integracijos,
D. kadangi vienos bendros rinkos sukūrimas 1992 m. pagrįstas šiais trimis principais:
–
konkurencija: sudaroma galimybė užbaigti vienos bendros rinkos kūrimą remiantis socialinės rinkos ekonomikos taisyklėmis, pagrįstomis teise naudotis konkurencijos teikiamais pranašumais; o tai svarbi demokratinė teisė, skirta pažaboti piktnaudžiavimą ekonomine galia, ne tik apriboti valdžios institucijų galią;
–
bendradarbiavimu: sudaroma galimybė įgyvendinti sutartyse ir Bendrijos programose numatytus siekius tarpvalstybiniu arba visos ES lygmeniu; ir
–
solidarumu: suvienijamos skirtingos šalys ir siekiama socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslų,
E. kadangi Lisabonos strategija paskatins struktūrines reformas valstybėse narėse bei rinkų atvėrimą, bet taip pat padidins taisyklių poreikį, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją,
F. kadangi priėmus 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(3)
buvo sudarytos sąlygos siekti didelės pažangos užbaigiant kurti vieną bendrą paslaugų rinką,
G. kadangi dėl euro įvedimo atsirado skaidrumas, padidėjo veiksmingumas ir atsirado daugiau galimybių patekti į vieną bendrą rinką,
H. kadangi valstybių narių vyriausybėse dar tebesama akivaizdžių ir nematomų protekcionistinių nuostatų,
I. kadangi vis dar yra daug kliūčių siekiant įgyvendinti keturias pagrindines laisves; kadangi būtina gerinti bendrosios rinkos veikimą ir susitelkti ties bendrosios rinkos be kliūčių sukūrimu,
J. kadangi reikėtų dirbti siekiant parengti dinamišką, bendrą ir lanksčią vienos bendros rinkos koncepciją, kad tam pritartų piliečiai,
K. kadangi reikia užbaigti pramonės šakų, susijusių su infrastruktūra – transportu, telekomunikacijomis, pašto paslaugomis ir energijos perdavimu, rinkų, kurios skirtos suvienyti įmones ir privačius asmenis, atvėrimą ir kadangi tai priemonės, pagal savo raidą ir atvirumą geriausiai padedančios užbaigti kurti vieną bendrą rinką, kuri yra atsakingos rinkos ekonomikos dalis ir kurios veikimą lengvina veiksmingi reguliavimo mechanizmai,
L. kadangi paskutiniais metais Europos Sąjunga priėmė įvairių teisės aktų, kuriais siekiama sustiprinti vieną bendrą rinką finansinių paslaugų, pvz., bankų paslaugų, aktyvų valdymo, draudimo, pensijų fondų ir sąskaitų tvarkymo, kuris būtų naudingas ir įmonėms, ir vartotojams, srityje, ir paversti ES pasaulio lydere, nustatančia naujas kryptis ir standartus finansinių paslaugų pramonėje,
M. kadangi nors ir buvo padaryta didelė pažanga siekiant baigti kurti vieną bendrą didmeninių finansinių paslaugų rinką, tačiau tėra labai mažai požymių, kad tai bent kiek plačiau įgyvendinama mažmeninės rinkos lygmeniu dažnai dėl piliečių kultūrinių ir tradicinių nuostatų, taip pat ir dėl teisinių bei mokestinių kliūčių,
N. kadangi Komisijai tenka svarbi pareiga užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi, kad ES įmonėms būtų garantuotos sąžiningos ir vienodos galimybės, o ES vartotojai galėtų pasinaudoti visais vienos bendros rinkos pranašumais,
O. kadangi, nors valstybės narės išlaikys savo išimtines teises mokesčių klausimais, Komisija vis dėlto gali atlikti naudingą vaidmenį sprendžiant tam tikrus klausimus, susijusius su mokesčių politika, kuri prisideda prie tikros vienos bendros rinkos sukūrimo,
P. kadangi reikia mažinti administracinę naštą, tenkančią verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ),
Q. kadangi Europos Sąjungoje, palyginti su pagrindiniais konkurentais, yra mažai naujovių,
R. kadangi viena bendra rinka yra veiksmingiausia priemonė globalizacijos keliamoms problemoms spręsti kuriant konkurencingesnę ir dinamiškesnę Europos ekonomiką,
S. kadangi Komisija, įgyvendindama savo politiką, ypač vidaus rinkos politiką, turi visiškai atsižvelgti į ES plėtrą ir šios politikos poveikį naujosiose valstybėse narėse, taip pat į tokius naujus pokyčius kaip socialinė ir technologijų pažanga,
T. kadangi plėtra, padidinusi vienos bendros rinkos teikiamas galimybes, taip pat buvo iššūkis tinkamam jos veikimui, nes išaugo jos narių įvairovė; kadangi nevienalytiškumas bendrovių apmokestinimo srityje gali būti įtampos tarp valstybių narių priežastimi,
1. pritaria Komisijos aktyviam vaidmeniui ir vienos bendros rinkos ateities vizijai, ir jos darbui atliekant vienos bendros rinkos persvarstymą, ir pabrėžia, kad svarbu įtraukti visas suinteresuotąsias šalis į šį procesą;
2. pageidauja, kad vienos bendros rinkos peržiūra būtų proga parodyti Europos Sąjungos piliečiams visą naudą, kokią jie gali gauti užbaigus kurti vieną bendrą rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti skirtumus tarp potencialios ir realios vienos bendros rinkos;
3. pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad visi piliečiai naudotųsi viena bendra rinka; mano, kad kai kurios pažeidžiamos grupės nevisiškai gali naudotis viena bendra rinka, ir primena, kad prie Amsterdamo sutarties galutinio akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 22 įtvirtinta, kad Bendrijos institucijos, rengdamos Sutarties 95 straipsnyje numatytas priemones, atsižvelgia į neįgaliųjų poreikius;
4. pageidauja, kad darbo santykiai su nacionaliniais parlamentais būtų aktyvesni siekiant, kad valstybių narių piliečių atstovai aiškiau įžvelgtų vienos bendros rinkos problemas ir naudą; taigi pabrėžia, kad metiniuose susitikimuose Lisabonos darbotvarkės klausimais vykstantis konstruktyvus nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dialogas yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys, kuriuo galima būtų remtis ateityje;
5. pabrėžia, kad itin būtina, jog Ketvirtosios Europos amatų ir mažųjų įmonių konferencijos galutinė deklaracija būtų veiksmingai įgyvendinama, kadangi šios įmonės atlieka esminį vaidmenį Europos ekonomikoje; todėl prašo atsižvelgti į šias išvadas rengiant ir įgyvendinant įvairių sričių Bendrijos politiką, ypač peržiūrint vieną bendrą rinką ir MVĮ politiką;
6. apgailestauja, kad valstybės narės praktiškai nesijaučia esančios vienos bendros rinkos šeimininkėmis;
7. pripažįsta, kad vienoje bendroje rinkoje turi būti atsižvelgiama į gyvenimo kokybės, aplinkos ir vartotojų apsaugos problemas;
Suinteresuotųjų šalių pasitikėjimo viena bendra rinka sustiprinimas
8. mano, kad naujos politikos iniciatyvos turėtų būti labiau pagrįstos jų poveikio įvairioms rinkoms, ekonomikos sektoriams ir aplinkai, taip pat poveikio socialinėje srityje analize;
9. atsižvelgiant į tai, kad socialinė ir teritorinė sanglauda yra viena iš pagrindinių vienos bendros rinkos sudedamųjų dalių, primena, kad svarbu didinti piliečių pasitikėjimą, skatinant siekti visoms valstybėms narėms bendrų socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų, kaip antai kokybiškų darbo vietų kūrimas, lygių galimybių užtikrinimas, sveikatos ir aplinkos apsauga, atsižvelgiant į Europos kultūrinę įvairovę; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES vykdytų jai patikėtą šių sričių apsaugos funkciją ir kad būtų išvengta valstybių narių konkurencijos reguliavimo srityje;
10. ypač pabrėžia, kad socialinė sanglauda ir nuosekli vartotojų apsauga gali padėti piliečiams geriau suvokti vienos bendros rinkos privalumus;
11. pabrėžia, kaip svarbu skatinti laisvą darbuotojų judėjimą vienoje bendroje rinkoje; primena, kad darbuotojų judumas Sąjungoje – tai svarbus reiškinys, padedantis sukurti palankias sąlygas Europos įmonių konkurencingumui, ir kad jis skatina naujoves keičiantis patirtimi ir didesnę konkurenciją;
12. pabrėžia, kad gera vienos bendros rinkos politika yra pagrindinė paskata kurti naujoves dėl padidėjusios konkurencijos ir gerinti palankios verslui aplinkos, kuri ypač svarbi MVĮ, kūrimą; prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama paremti amatų ir mažų įmonių naujovių potencialą, o ypač naujovių finansavimo priemones, pritaikytas prie šių įmonių ypatumų;
13. ragina Komisiją priimti visa apimančią intelektinės nuosavybės teisių strategiją ir toliau stiprinti šių teisių apsaugą siekiant paremti naujoves, paskatinti Europos pramonės pajėgumą ir sudaryti palankias sąlygas jos augimui; pabrėžia, kaip svarbu sukurti Bendrijos patentą bei kokybišką, ekonomišką, naujovėms palankią Europos patentų teismų sistemą, atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetenciją; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl patentų sistemos Europoje stiprinimo (COM(2007)0165);
14. mano, kad veiksminga konkurencijos politika padės skatinti vartotojų pasitikėjimą suteikdama jiems galimybę gauti naudos iš didesnio pasirinkimo, žemesnių kainų ir aukštesnės kokybės; ragina Komisiją ieškoti būdų, kuriais konkurencijos politikos priemonės būtų geriau įtraukiamos į platesnę vienos bendros rinkos politiką;
15. pabrėžia, kaip svarbu kovoti su sukčiavimu ir piratavimu vienoje bendroje rinkoje;
16. mano, kad kova su klimato kaita ir tvarios plėtros užtikrinimas ypač svarbūs ir tai galima pasiekti tik naudojant tvarų energijos šaltinių derinį ir kad siekiant minėtųjų tikslų nepaprastai svarbi vienos bendros rinkos politika, kurią įgyvendinant skatinama naudoti tvarią ir konkurencingą energiją; pritaria aukščiau minėtoms Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadoms; tačiau apgailestauja, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į branduolinės energetikos indėlį;
17. ragina Komisiją, laikantis 2007 m. Tarpvyriausybinės konferencijos įgaliojimo(4)
, susijusio su protokolu dėl visuotinės svarbos paslaugų, III skirsnio 19 dalies i punkto, kuris bus pridedamas prie Sutarčių, imtis iniciatyvų, siekiant pašalinti teisinius neaiškumus visuotinės svarbos paslaugų srityje, ypač dėl valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių; pritaria Komisijos iniciatyvoms, kurių tikslas pašalinti neaiškumus bendrosios rinkos sveikatos paslaugų bei visuotinės svarbos socialinių paslaugų srityse; mano, kad stiprios ir šiuolaikiškos visuotinės svarbos paslaugos yra būtinos norint pasiekti su visuomenės interesais susijusių tikslų, pvz., socialinės ir teritorinės sanglaudos, aplinkos apsaugos ir kultūrinės įvairovės;
18. pabrėžia, kaip svarbu didinti vienos bendros rinkos vartotojų teisės efektyvumą; taigi pritaria Komisijos žaliajai knygai dėl vartotojų acquis
persvarstymo; primena, kad dabartinės minimalaus derinimo sąlygos, išdėstytos aštuoniose direktyvose, kurios bus persvarstomos, kelia teisinį nesaugumą įmonėms ir vartotojams; todėl, dar nepateikdamas konsultavimosi rezultatų, mano, kad mišrus sprendimų priėmimo būdas, jį derinant su horizontaliąja priemone, būtų tinkamiausias siekiant sustiprinti vartotojų pasitikėjimą;
19. primena, kad tik 6 proc. vartotojų turi galimybę naudotis tarpvalstybine prekių elektronine prekyba; pabrėžia, kaip svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais ir imtis priemonių, kad skaitmeninėje aplinkoje viena bendra rinka nebebūtų susiskaldžiusi; taigi skatina Komisiją paremti elektroninės prekybos vystymui pritaikytą sistemą, sukurti jai palankesnę ekonominę aplinką, gerinti teisės aktų kokybę ir stiprinti vartotojų teises bei MVĮ padėtį rinkose;
20. pabrėžia, kad nei vartotojai, nei paslaugų teikėjai ne visuomet geba nustatyti, kokia teisinė tvarka taikoma kiekvienam jų veiklos aspektui; taigi ragina Komisiją pasiūlyti, kaip aiškiai apibrėžti tarptautinės privatinės teisės ir vienos bendros rinkos priemonių sąveiką siekiant, kad neliktų abejonių dėl to, kada taikomi priimančiosios arba buveinės valstybės teisės aktai arba kitos teisės nuostatos, ir kad neliktų spragų teisės aktuose, susijusiuose su paslaugų teikėjų atsakomybe;
21. ragina užtikrinti nuolatinį projektavimo standartų vystymą siekiant dar labiau pagerinti prieigą neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms ir vaikams; pabrėžia, kad šis procesas buvo svarbus tokioms sritims kaip miesto autobusai, liftai, elektros prietaisai bei informacinės ir ryšių technologijos (IRT) plečiant vienos bendros rinkos pažeidžiamiems piliečiams teikiamą naudą ir skatinant didesnį aiškumą bei užkertant kelią kliūtims, su kuriomis susidurtų Sąjungos pramonė;
22. pabrėžia, kad viešosios sutartys turi būti pasirašomos teisingai ir skaidriai, laikantis viešojo pirkimo taisyklių, ir kad jos taip pat gali būti naudingos skatinant naujoves ir technologijų raidą bei sprendžiant aplinkos apsaugos ir socialinius klausimus; įskaitant prieigos neįgaliesiems klausimą; prašo Komisijos paskatinti valstybes nares gerinti MVĮ galimybes sudaryti viešųjų pirkimų sutartis ir taikyti ikikomercinius pirkimus siekiant pagerinti vienos bendros rinkos pažangos galimybes;
23. mano, kad laisvas prekių judėjimas yra svarbiausias vienos bendros rinkos veiksmingumo veiksnys; primena, kad 25 proc. Europos Sąjungoje pagamintų prekių ne visada taikomos derinimo priemonės; taigi pritaria Komisijos iniciatyvai siekiant pagerinti vienos bendros rinkos veikimą šioje srityje; ragina valstybes nares visiškai naudotis tarpusavio pripažinimu siekiant užtikrinti, kad ši pagrindinė laisvė būtų naudojama vartotojų ir įmonių interesais;
24. pabrėžia, kad svarbu šalinti kliūtis, trukdančias kurti vieną bendrą mokėjimų zoną, taip pat toliau liberalizuoti pašto rinkas tuo pat metu užtikrinant efektyvaus universaliųjų paslaugų teikimo finansavimą;
25. mano, kad siekiant tvaraus augimo reikalinga tolesnė Europos Sąjungos finansų sektoriaus integracija, visų pirma mažinant sandorių sąnaudas, plečiant rizikos pasidalijimo galimybes ir veiksmingiau paskirstant išteklius;
26. mano, kad galiojančios PVM ir akcizų sistemos trukdo užbaigti kurti vieną bendrą rinką, ypač tarpvalstybinės prekybos srityje; ragina Komisiją išnagrinėti privačių užsakymų paštu ir internetinės prekybos apmokestinimo problemas, taip pat pateikti pasiūlymus, susijusius su galimybėmis ES piliečiams visiškai pasinaudoti laisvu prekių judėjimu;
27. ragina ypatingą dėmesį skirti vienos bendros rinkos problemoms, susijusioms su MVĮ, spręsti, ypač visų pirma pagerinant įmonių įsteigimo sąlygas ir sumažinant su tuo susijusias išlaidas, sudarant daugiau galimybių gauti rizikos kapitalo, sumažinant mokėjimo paslaugų sąnaudas ir paspartinant jų vykdymą, taip pat užtikrinant asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos investicijų fondo skiriamas rizikos kapitalas pasiektų MVĮ ir pažangias įmones;
28. mano, kad neformalūs tinklai, pvz., Solvit, Europos vartotojų centrų tinklas (angl. ECC-NET), svarbūs papildant formalias bei teisines priemones, prieinamas piliečiams ir įmonėms; pritaria iniciatyvai įkurti Vidaus rinkos informacinį tinklą (angl. IMI); ragina Komisiją didinti savo personalo išteklius ir gerinti informavimo strategiją siekiant, kad piliečiai ir įmonės žinotų apie šių tinklų buvimą ir kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas;
29. mano, kad, siekiant greitesnio ginčų sprendimo, turi būti apsvarstytos konsultacijų intensyvinimo ir tinkamų priemonių panaudojimo galimybės; dėl to ragina ES lygmeniu parengti veiksmingą greito ginčų sprendimo mechanizmą, kuris sudarytų galimybę nedelsiant išspręsti ginčus dėl vienos bendros rinkos taisyklių išaiškinimo;
Administracinės naštos sumažinimas
30. pritaria Komisijos iniciatyvai sumažinti įmonių administracinę naštą ir ragina ir toliau dėti tokias pastangas siekiant pagerinti galimybes patekti į vieną bendrą rinką nemažinant būtinos piliečių, vartotojų ir darbuotojų apsaugos;
31. pabrėžia, kad abišalis pripažinimas yra svarbus bendrosios rinkos aspektas, netrukdantis derinti teisės aktus, jei to reikia;
32. tačiau pabrėžia, kad XXI amžiaus viena bendra rinka turi veikti pagal privalomas ir suderintas taisykles; mano, kad geresnis teisės aktų suderinamumas gali būti būtinas tam tikrose srityse, ypač mažmeninių finansinių paslaugų (įskaitant mokėjimo priemones) ir mokesčių sistemos veikimo srityse; teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų vienoje bendroje rinkoje (COM(2007)0226) ir pripažindamas mažmeninių finansinių paslaugų vietinį pobūdį ragina Komisiją tęsti jau pradėtus darbus kuriant sąlygas vienai bendrai rinkai, kurios dalyviais gali tapti vartotojai ir tiekėjai; mano, kad tuo tikslu visuomet turėtų būti atliekami platesni galimų iniciatyvų tyrimai pasitelkiant vartotojus; ragina Komisiją ryžtingai tęsti savo pasiūlymų dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės plėtojimą;
33. pabrėžia kad "geresnis" reguliavimas nebūtinai yra "mažesnis" reguliavimas; ragina Komisiją apsvarstyti naujas iniciatyvas, siekiant pagerinti vienos bendros rinkos veikimą ir integraciją bei konsoliduoti ir supaprastinti teisės aktus;
34. mano, kad konsultavimosi su Komisija procedūros turėtų būti skaidresnės ir tikslingesnės, siekiant paskatinti visas suinteresuotąsias šalis, ypač MVĮ, jose dalyvauti;
35. mano, kad konkurencija, kurią skatina reguliavimo sistemos pertvarka, yra Europai reikalingas stimulas, padedantis didinti našumą; pakartoja, kad turėtų būti visiškai gerbiamos Parlamento dalyvavimo pertvarkant reguliavimo sistema teisės;
36. mano, kad Komisijos poveikio vertinimo tyrimai turėtų būti nuoseklesni ir juos rengiant turėtų būti atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių požiūrį; taigi pritaria Komisijos Poveikio vertinimo valdybos įkūrimui ir ragina Komisiją viešai skelbti valdybos nuomones; ragina Europos Parlamentą atlikti daugiau poveikio vertinimų, kuriais būtų paremti jo pasiūlymai;
37. ragina Komisiją "Vidaus rinkos tyrimą" įtraukti į Parlamento remiamas geresnio reguliavimo priemones, siekiant užtikrinti, kad reguliuotojai visada atsižvelgtų į jų veiksmų padarinius keturioms bendrosios rinkos laisvėms, taip pat į tokius dėmesio reikalingus aspektus kaip tvarumas ir užimtumas;
38. primena, kad taip pat turėtų būti atliktas teisės aktų ex-post
vertinimas, siekiant užtikrinti, kad taikant nustatytas taisykles būtų siekiama numatyto tikslo, ir pabrėžti visus galimus nenumatytus neigiamus padarinius;
39. pritaria Komisijai, kad bendras reguliavimas ir savireguliavimas gali būti priemonės, kurios galėtų papildyti tam tikrų sričių teisėkūros iniciatyvas, laikantis teisės aktų leidėjo prioritetų; taip pat pabrėžia, kad kai kuriose srityse veiksmingas glaudesnis bendradarbiavimas norint pasiekti, kad derinimas vyktų savanoriškai;
40. mano, kad teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai yra viena didžiausių kliūčių įgyvendinant vieną bendrą rinką ir kad valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų geriau perkeliami ir įgyvendinami nauji ES teisės aktai; džiaugiasi, kad pagerėjo teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę ir kad buvo nustatytas anksčiau minėto Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo tikslas palaipsniui sumažinti neperkeltų teisės aktų kiekį iki 1 proc.; ragina valstybes nares stengtis vengti pernelyg didelio teisinio reguliavimo (angl. gold plating
);
41. pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir gerinti valstybių narių už vieną bendrą rinką atsakingų institucijų administracinį bendradarbiavimą;
Tarptautinis aspektas
42. apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės imasi priemonių, siekdamos apsaugoti savo šalies rinką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas vienoje bendroje rinkoje; pabrėžia, kad gerai veikianti viena bendra rinka yra Europos konkurencinis pranašumas atsižvelgiant į globalizaciją;
43. ragina Komisiją rengiant vidaus politiką nuolat vertinti ir atsižvelgti į panašią tokių didžiųjų ES partnerių, kaip JAV, Rusija, Kinija, Indija, Brazilija, Japonija ir t. t., vykdomą politiką siekiant pagerinti Europos Sąjungos konkurencingumą ir pašalinti kliūtis pasaulinei prekybai;
44. pabrėžia, kad rengiant iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti konkurencingumą, neturėtų būti sumažinti Europos standartai; primena, kad svarbu plėtoti konstruktyvų ir suderintą dialogą su išoriniais partneriais, siekiant daryti įtaką tarptautinių standartų vystymuisi;
45. atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvą parengti išsamią Sąjungos prekybos apsaugos priemonių apžvalgą; pabrėžia veiksmingų prekybos apsaugos priemonių svarbą konkurencingumui, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sparčiai kintančioje pasaulio ekonomikoje; primena, kad Europos Sąjunga taip pat turėtų išlaikyti lyderės vaidmenį, kurį ji pademonstravo praeityje gerindama ir stiprindama drausmę PPO lygmeniu;
46. mano, kad Europos Sąjunga galės klestėti pasaulinėje ekonomikoje tik, jeigu jos naujovių diegimo pajėgumai prilygs arba bus didesni nei jos prekybos partnerių; tvirtina, kad Europos Sąjungai reikia konkrečių priemonių siekiant labiau naujovėmis grindžiamos vienos bendros rinkos; be to ragina Europos Sąjungos institucijas užtikrinti vientisos Sąjungos poziciją ateities tendencijų pasaulinėje ekonomikoje atžvilgiu, kad būtų užtikrinta ir veiksminga Sąjungos prekybos apsauga, ir jos tvarus konkurencingumas; mano, kad transatlantinė vidaus rinka galėtų būti tinkama priemonė šiems tikslams siekti;
o o o
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.