Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2092(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0349/2007

Pateikti tekstai :

A6-0349/2007

Debatai :

PV 11/10/2007 - 4
CRE 11/10/2007 - 4

Balsavimas :

PV 11/10/2007 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0433

Priimti tekstai
DOC 102k
Ketvirtadienis, 2007 m. spalio 11 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Oro uostų pajėgumai ir antžeminės paslaugos
P6_TA(2007)0433A6-0349/2007

2007 m. spalio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl oro uostų pajėgumų ir antžeminių paslaugų: siekiant veiksmingesnės politikos (2007/2092(INI))

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos veiksmų planas" (COM(2006)0819),

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą apie 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvos 96/67/EB taikymą (COM(2006)0821),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0349/2007),

A.   kadangi dėl globalizacijos ir spartaus ekonomikos augimo kelionių oro transportu paklausa (srautai numatyti neatsižvelgiant į su oro uostais susijusius apribojimais) ES padidės vidutiniškai mažiausiai 4,3 proc. per metus, o labiausiai tikėtina 5,2 proc. per metus,

B.   kadangi iki 2025 m. dėl to skrydžių paklausa padidės 2,5 karto, palyginti su paklausa 2003 m.,

C.   kadangi 2025 m., netgi atsižvelgus į visas naujas investicijas, daugiau nei 60 oro uostų nebepajėgs susidoroti su įprastiniu piko valandų poreikiu ir atsiras vėlavimų arba nebus patenkintas visas poreikis (dėl šios priežasties per metus neįvyktų 3,7 mln. skrydžių),

D.   kadangi esami oro uostai negali išsiplėsti tiek, kiek reikia, todėl vienu iš būdų, kaip sumažinti didelį nesuteiktų skrydžių paslaugų skaičių 2025 m., galėtų tapti papildomų oro uostų statyba netoli perpildytų oro uostų,

E.   kadangi oro uostų pajėgumų trūkumas ir padidėjęs kelionių oro transportu poreikis tikriausiai sukurs naujų didelių oro uostų (remiantis Eurokontrolės tyrimu, iki 10) ir vidutinio dydžio oro uostų (remiantis Eurokontrolės tyrimu, iki 15) poreikį,

F.   kadangi tokios oro transporto sektoriaus raidos Europoje tendencijos parodo, kad būtina numatyti veiksmus, kurių reikia imtis ES lygmeniu Europos Sąjungos piliečių ir visos ES ekonomikos naudai,

G.   kadangi efektyvios antžeminės paslaugos, didindamos šiuo metu veikiančių oro uostų pralaidumą, taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant dabartinių oro uostų pajėgumų naudojimą,

H.   kadangi visiškas Direktyvos 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką(1) įgyvendinimas ir galimi jos pakeitimai galėtų, gerindami šių paslaugų teikimo veiksmingumą, taip pat galėtų padėti padidinti šiuo metų veikiančių oro uostų pajėgumų naudojimą,

I.   kadangi tradicinės oro linijos, pigių skrydžių oro linijos, užsakomųjų reisų bendrovės, krovininių lėktuvų bendrovės ir verslo skrydžių bendrovės turi skirtingus oro uostų paslaugų ir laiko tarpsnių paskirstymo poreikius,

J.   kadangi paslaugų teikimui reikalinga tinkama transporto infrastruktūra, skirta atvykti ir išvykti iš oro uosto, ypač integruota visuomeninio transporto sistema, yra svarbi oro uosto infrastruktūros dalis,

1.   pritaria anksčiau minėtam Komisijos komunikatui kaip pirmajam žingsniui sprendžiant oro uostų pajėgumų klausimą, neatsižvelgiant į tai, kad naujos infrastruktūros planavimas tebelieka valstybių narių kompetencija; kartu ragina Komisiją skirti oro transportui, kaip centriniam Europos prekių ir keleivių pervežimo sistemos elementui, tinkamą dėmesį; taip pat ragina Komisiją vykdyti stebėseną ir pateikti tikslią dabartinę padėtį apibūdinančią statistiką tam, kad būtų sudarytos sąlygos geriau spręsti šią problemą;

2.   pažymi, kad pakankami oro uostų pajėgumai, tame tarpe šiuo metu turimų pajėgumų panaudojimas, ir našios antžeminės paslaugos yra itin svarbūs Europos ekonomikai ir juos būtina užtikrinti;

3.   džiaugiasi komunikate pateiktais Komisijos pasiūlymais ir pabrėžia oro transporto svarbą užtikrinant Sąjungos teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, ypač turint mintyje atokius, periferinius ir salų regionus;

4.   mano, kad 14 Komisijos komunikate ir komunikato priede pasiūlytų priemonių rodo nuoseklų požiūrį į dabartinių pajėgumų naudojimo gerinimą; vis dėlto prašo Komisiją numatyti konkretesnius jų įgyvendinimo terminus ir reikalauja laikytis šių terminų;

Naujų pajėgumų kūrimas

5.   tačiau mano, kad Komisija dar nepakankamai apsvarstė galimybę parengti tarptautinio lygmens ES politiką, kurioje būtų įvertintas papildomų pajėgumų poreikis, kliūtys būsimoms investicijoms į papildomus pajėgumus bei strateginės kryptys ir kuri ne tik leistų numatyti pajėgumų krizės riziką, bet ir užtikrintų, kad ES taps darnia ir konkurencinga tarptautinio lygmens oro transporto platforma;

6.   siūlo atlikti faktinio infrastruktūros poreikio tyrimą, kuris padėtų pagerinti bet kokį būsimą išsamų Europos oro uostų pajėgumų planą ir galėtų tapti Europos Sąjungos mastu pripažinta oro transporto prognozavimo priemone; pabrėžia, kad tokią priemonę galėtų naudoti oro uostai, planuodami didinti pajėgumus, ir kad poreikiais pagrįstų prognozių privalumas tas, kad jos parodo realų būsimą rinkos vaizdą būsimiems pokyčiams oro transporto sektoriuje;

7.   pažymi, kad daugelio Bendrijos oro uostų atstovai nurodo erdvės stoką kaip vieną didžiausių kliūčių antžeminių paslaugų liberalizavimui ir našumui, tačiau mano, kad šį teiginį reikia patikrinti, o jam pasitvirtinus – problemas išspręsti;

8.   pabrėžia, kad, įvertinant vidutinės trukmės ir ilgalaikius ES oro uostų pajėgumų poreikius, būtina nustatyti bendras sąvokas ir bendras analitines oro uostų pajėgumų įvertinimo priemones, taip pat suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo tvarką; pažymi, kad siekiant paspartinti naujų pajėgumų planavimą ir sukūrimą šią bendradarbiavimo politiką gali lydėti keitimasis gera praktika tokiose srityse, kaip poveikis aplinkai ir rentabilumas, naujų infrastruktūrų išankstinis finansavimas, žemėnaudos planavimas arba valdymas, visų transporto rūšių integravimas, o taip pat modeliavimo arba imitavimo priemonių naudojimas; pabrėžia, kad šios iniciatyvos papildytų SESAR (Europos oro eismo valdybos sistemos) programą ir galėtų būti susietos su naujomis institucinėmis priemonėmis, padėsiančiomis padidinti oro uostų pajėgumus;

9.   prašo Komisijos iki 2009 m. pateikti pranešimą Parlamentui dėl didesnių oro uostų pajėgumų Europoje generalinio plano; pabrėžia, kad tokiame pranešime, nepažeidžiant valstybių narių ir Bendrijos kompetencijos padalijimo paskirstant oro uostų pajėgumus, turėtų būti išdėstyta nuosekli politika, kurios turėtų laikytis valstybės narės siekdamos skatinti ir koordinuoti nacionalines ir tarptautines iniciatyvas dėl oro uostų pajėgumų, skirtų tarptautiniam susisiekimui, plėtros ir dėl efektyvesnio esamų pajėgumų naudojimo bei dėl papildomų oro uostų pajėgumų valdymo; pabrėžia, kad naudojant tiesiogines keliones oro transporto mazgai ar regioniniai oro uostai gali savarankiškai ir atsižvelgiant į įvairiose valstybėse narėse taikomus suvaržymus reaguoti į ekologines problemas, transporto sistemos perkrovos problemas ir sunkumus susisiekiant su oro uostu, taip pat pabrėžia, jog tik naudojant įvairius oro uostų modelius ir atsižvelgiant į nacionalines jų ypatybes galima pasiekti, kad ES patenkintų savo poreikius šioje srityje; minėdamas šiuos klausimus, primena, kad susisiekimas su oro uostais yra itin svarbus ir kad siekiant vežimo įvairiarūšiškumo būtina oro uostus sėkmingi susieti su transporto tinklu;

10.   ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad oro uostai, nepriklausomai nuo jų valdymo institucijų prigimties, būtų įtraukti į regionų teritorinės plėtros planus arba į juos būtų atsižvelgiama regionų plėtros strategijose; primena, kad tokios didelio masto infrastruktūros, kaip oro uostai, plėtros ir statybų atvejais būtina atlikti poveikio teritorinei aplinkai vertinimą;

11.   remia Komisijos siekį pagerinti oro uostų vidaus logistikos efektyvumą, tačiau siūlo šias priemones naudoti tik bagažo ir krovinių buvimo vietos nustatymui;

12.   mano, kad, siekiant didinti pajėgumus, oro uostuose galima taikyti išankstinį infrastruktūros plėtros finansavimą; pabrėžia, kad toks finansavimo būdas duotų naudos tiek oro linijoms, tiek oro uostams sumažindamas bendras infrastruktūros finansavimo išlaidas, išlygindamas oro linijų sąnaudas ir sumažindamas oro uostų riziką, nes iš oro linijų anksčiau atsiperka investicijos;

13.   pabrėžia ekonominę oro uostų svarbą kuriant naujas darbo vietas, ypač regioniniu lygmeniu; pabrėžia, kad Europos oro uostų įmonės, oro linijos, techninio aptarnavimo ir maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės gali sukurti nemažai darbo vietų ir tuo padėti siekti Lisabonos strategijos tikslų;

14.   ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas sprendžiant, kur išdėstyti oro uostus, atsižvelgti į aplinkos veiksnius, įskaitant triukšmą, teršalų išmetimą, kelių eismo intensyvumą oro uostų kaimynystėje, degalų talpyklų artumą ir t. t., taip pat į meteorologines sąlygas;

Aplinkai nekenksmingo augimo skatinimas

15.   pažymi, kad dėl pagerėjusio orlaivių variklių veikimo per pastaruosius 40 metų 70 proc. sumažėjo vienam kilometrui tenkantis išmetamųjų CO2 dujų kiekis ir kad šis išmetimo mažėjimas vyks ir toliau, pabrėžia, kad pramonės tikslas yra iki 2020 m. sumažinti išmetimą dar 50 proc.;

16.   vis dėlto atkreipia dėmesį, kad, nepaisant šių teigiamų poslinkių, oro transporto plėtra, ypač suintensyvėjusi pastaraisiais metais, smarkiai padidino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą šiame sektoriuje (+100 proc., palyginti su 1990 m., remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis) ir kad tai didele dalimi priklauso nuo oro uostų perkrovos;

17.   primena, kad augant oro transportui turi būti sukuriamos techninės ir reglamentavimo sistemos, kurios apribotų oro transporto neigiamą išorės poveikį; dėl šios priežasties pritaria Komisijos iniciatyvai įtraukti aviaciją į Europos Sąjungos prekybos taršos leidimais sistemą (angl. EU ETS); atkreipia dėmesį, kad priemonių, skirtų oro transporto poveikiui aplinkai mažinti, veiksmingumas taip pat priklauso nuo valstybių politikos pasauliniu lygmeniu ir todėl pabrėžia, kad būtina nustatyti bendras programas su trečiosiomis šalimis;

18.   tačiau mano, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo klausimas, kai įmanoma, turi būti aktyviau sprendžiamas Europos ir tarptautiniu lygiu, siekiant gerinti tvaresnio ES oro transporto sektoriaus konkurencingumą, kuriam jau kelia grėsmę spartus oro transporto mazgų vystymasis kaimyniniuose regionuose už ES ribų; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas esamas priemones, kad šiuo klausimu būtų pasiektas tarptautinio lygmens susitarimas;

19.   ypač pabrėžia, kad būtina vystyti reglamentavimo ir finansavimo priemones, siekiant skatinti lėktuvų parko modifikavimą ir atnaujinimą ir tobulinti variklių eksploatacines savybes aplinkosaugos požiūriu, t. y. siekti, kad jie būtų tylesni, naudotų mažiau energijos ir mažiau terštų aplinką;

Tinkamo reglamentavimo sistemos įgyvendinimo ir pritaikymo užtikrinimas

20.   mano, kad oro susisiekimo augimas pareikalaus visapusiškiau įgyvendinti teisines normas, taikomas oro transportui;

21.   prašo Komisiją užtikrinti, kad būtų pilnai įgyvendintas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių(2) , ir pateikti platesnes gaires ir teksto paaiškinimų; visų pirma pabrėžia geresnio oro eismo srautų valdymo (OESV) laiko tarpsnių ir oro uostų laiko tarpsnių paskirstymo koordinavimo ir suderinamumo, veiksmingesnių laiko tarpsnių koordinavimo komitetų ir didesnio išskridimo ir atvykimo laiko koordinavimo būtinybę, taip pat reikalauja suderinti apibrėžimus, leistinus nuokrypius bei oro uostų ir OESV laiko tarpsnių skirstymo būdą;

22.   primena, kad norint kuo geriau naudoti ribotus oro uostų pajėgumus, laiko tarpsnių skirstymo procese reikia pradėti taikyti rinkos mechanizmus; vis dėlto atkreipia dėmesį, kad, remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 95/93, su 2004 m. padarytais pakeitimais, Komisija iki 2007 m. balandžio mėn. turėjo pateikti Parlamentui ataskaitą dėl šio reglamento įgyvendinimo ir kad sprendimas dėl rinkos mechanizmų naudojimo turėtų būti priimtas tik remiantis šia ataskaita;

23.   vis dėlto atkreipia dėmesį, kad naudojimasis rinkos mechanizmais, pvz., skirstant laiko tarpsnius, siekiant, kad būtų geriau išnaudoti dabartiniai oro uostų pajėgumai, neišspręs infrastruktūros stygiaus problemų, kadangi šie mechanizmai nesukurs nė vieno papildomo laiko tarpsnio; taip pat mano, kad oro uostų ir OESV laiko tarpsnių suderinimas duos nedaug naudos ir neišspręs pajėgumų trūkumo problemos, nes ši problema visuomet išliks;

24.   ragina Tarybą, siekiant sustiprinti kaimyninių valstybių narių civilinės aviacijos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, nustatyti atitinkamą grafiką ir terminus, kurie iki 2008 m. užtikrintų reikšmingą funkcinių oro erdvės blokų (FOEB) kūrimo pažangą;

25.   pabrėžia tikslaus FOEB įgyvendinimo grafiko poreikį ir atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių, ypač Šiaurės ir Centrinės Europos, pasiektą pažangą šioje srityje, pvz., Šiaurės viršutinės srities valdymo (angl . Nordic Upper Area Control ) programą ir Europos centrinio FOEB projektus;

26.   ragina Komisiją imtis svarbius pagerinimus užtikrinančios politikos iš viršaus, jeigu valstybės narės iki 2008  m. nepasieks reikšmingos pažangos šioje srityje;

27.   pabrėžia Galileo projekto svarbą optimizuojant dabartinių ir būsimų oro transporto valdymo pajėgumų naudojimą ir atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant tinkamai įgyvendinti SESAR projektą, reikia padaryti tinkamas išvadas iš dabartinių finansinių Galileo projekto sunkumų;

28.   susirūpinęs, kad naujovių ir naujų technologijų naudojimo lygis gali būti daug žemesnis nei oro kelionių skaičiaus augimas; be to, pabrėžia, kad bus reikalingi nauji tarptautiniai triukšmo ribojimo standartai ir nauja politika, pagal kurią bus siekiama, kad kuo mažiau žmonių nukentėtų nuo triukšmo;

Glaudesnis oro uostų regionų bendradarbiavimas pajėgumų srityje

29.   mano, kad oro uostų pajėgumų padidinti nebus įmanoma, jeigu nebus veiksmingo oro uostų valdymo institucijų ir atitinkamų regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo, tačiau toks bendradarbiavimas neturėtų pažeisti Bendrijos konkurencijos taisyklių;

30.   pritaria bet kokioms oro uostų regionų iniciatyvoms, kurios paskatintų Europos lygio dialogą klausimais, susijusiais su naujų pajėgumų vystymu, ypač su pajėgumų koordinavimu ir integravimu, su įtaka aplinkinių gyventojų aplinkai, su žemėnaudos planavimu ir augimu bei užimtumu;

31.   ragina, kad Komisija paskatintų valstybes nares griežtinti jų miestų planavimo ir statybų reglamentavimą tam, kad galėtų būti ribojamas triukšmas ir kitokia oro uostų keliama tarša aplinkinėse teritorijose;

32.   ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su šių oro uostų regionų viešuoju valdymu, ir finansiškai remti bandomuosius projektus bei mokslinių tyrimų programas, susijusias su oro uosto įtakos aplinkinėms teritorijoms ir jų gyventojams klausimu;

33.   pageidauja, kad su regionine plėtra susijusiems oro uostams izoliuotuose, tolimuose arba atokiausiuose regionuose ir toliau būtų teikiama valstybės parama, proporcinga jų atliekamai visai visuomenei naudingai veiklai;

34.   mano, kad oro linijų bendrovės turėtų teikti deramas garantijas ir prisiimti atsakomybę dėl oro uosto infrastruktūros, kurios jos reikalauja iš oro uostą valdančių subjektų, išpirkimo, kad pastariesiems nekiltų sunkumų tais atvejais, kai oro linijos netikėtai pasitraukia, neapmokėjusios visų išlaidų;

Antžeminės paslaugos

35.   atkreipia dėmesį į anksčiau minėtą Komisijos ataskaitą apie Tarybos direktyvos 96/67/EB taikymą;

36.   džiaugiasi šios direktyvos teigiamu poveikiu, apie kurį pranešė Komisija, bet atkreipia dėmesį, kad, pirma, teigiamas vertinimas pagrįstas išvadomis, kurios pateiktos 2002 m. tyrime, kuris neapėmė visos išsiplėtusios Sąjungos; tačiau buvo pastebėta, kad šios direktyvos įgyvendinimas valstybėse narėse, kurios vėliau prisijungė prie ES, kelia ypatingą susirūpinimą; taip pat pastebi, kad tebėra sunkumų ir neaiškumų, susijusių su direktyvos įgyvendinimu, ypač su reikalavimais, kuriuos turi patenkinti paslaugų teikėjai, dalyvaujantys atviruose konkursuose; prašo Komisiją parengti išsamias gaires arba, jeigu reikia, pateikti naujus pasiūlymus, kad būtų nustatytos aiškios viešųjų konkursų sąlygos;

37.   kviečia Komisiją, prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą, kuris paskatintų tolesnį liberalizavimą, atlikti naują poveikio tyrimą dėl šios direktyvos įgyvendinimo, jos galutinės naudos ir (arba) žalos paslaugų naudotojams, darbuotojams ir keleiviams;

38.   mano, kad atsižvelgdama į šį naują poveikio vertinimą Komisija gali prireikus papildomas gaires, aiškinančias kai kurias nuostatas, kurios galėtų palikti oro uostams per didelę interpretavimo laisvę ir dėl to galėtų būti padarytas nepageidautinas poveikis antžeminių paslaugų teikėjų patekimo į rinką galimybėms;

39.   kita vertus, laikosi nuomonės, kad kai kurios nuostatos turi būti skubiai išaiškintos, pvz., nuostatos dėl darbuotojų apsaugos įmonių perkėlimo atveju ir dėl naudojimosi rinkliavų; todėl ragina Komisiją kuo greičiau pateikti gaires dėl tų nuostatų aiškinimo;

40.   rekomenduoja, kad siekiant vėl iš dalies pakeisti minėtą direktyvą dėmesys pirmiausia būtų sutelkiamas į antžeminių paslaugų kokybę ir darbo vietų kokybę antžeminių paslaugų sektoriuje; be kita ko, siūlo Komisijai:

   išnagrinėti galimybę nustatyti ,minimalius kokybės ir socialinius standartus, į kuriuos būtų atsižvelgta konkurso metu ir kurie būtų įtraukti į oro linijų ir antžeminių paslaugų teikėjų susitarimus,
   reglamentuoti naudojimąsi subranga, užtikrinant būtiniausius saugumo ir kokybės reikalavimus, kurių turėtų laikytis tiekėjai, siekiant išsaugoti sąžiningą konkurenciją, ir reikalauti iš anksto nurodyti subrangovus,
   kuo aiškiau apibrėžti ir nustatyti sąlygas, pagal kurias oro uostas gali teikti antžemines paslaugas, ypač kai yra pakankamas skaičius nepriklausomų paslaugų teikėjų, siekiančių teikti šias paslaugas,
   įvertinti ir, kai tai yra reikalinga, padidinti minimalų į oro uostą priimamų paslaugų teikėjų skaičių (minimalus skaičius šiuo metu yra du), visų pirma didelių oro uostų atveju, o taip pat įvertinti trečiųjų paslaugų teikėjų skaičiui taikomų dirbtinių apribojimų užbaigimą;
   sukurti licencijų išdavimo tvarką ES valstybių narių lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtiniausi kokybės ir tvarumo reikalavimai paslaugų teikėjams taptų privalomi ir kad būtų laikomasi socialinės teisės ir kolektyvinių susitarimų; pabrėžia, kad licencijos turi būti suteikiamos vadovaujantis abipusio pripažinimo principu,
   užtikrinti, kad tiekėjai garantuotų savo darbuotojams deramo lygio mokymą ir socialinę apsaugą;
   užtikrinti deramo lygio saugą ir saugumą visiems paslaugų naudotojams, keleiviams ir kroviniams;

41.   pabrėžia, kad, kiek tai yra susiję su ribotas paslaugas teikiančių antžeminių paslaugų teikėjų pasirinkimu, oro uostai ne visada deramai atsižvelgia oro linijų paslaugų naudotojų nuomonę, ir primena apie atvejus, kai antžeminių paslaugų teikėjai, teikiantys ribotas paslaugas, buvo pasirinkti nepaisant beveik vieningos paslaugų naudotojų komiteto nuomonės;

42.   primygtinai ragina, kad, renkantis ribotas paslaugas teikiančių antžeminių paslaugų teikėją, būtų daugiau skaidrumo ir būtų taikomos griežtesnes į vartotoją orientuotos nuostatos; ypač ragina, kad būtų apsvarstyta galimybė įvesti papildomas taisykles, kurios būtų skirtos oro uostų paslaugų naudotojų komitetui ir kurias sudarytų, pvz., įpareigojimas nurodyti priežastis, dėl kurios oro uosto pasirinkimas neatitinka komiteto nuomonės; pažymi, kad toks sprendimas šiuo atveju gali būti perduotas institucijai, kuri nepavaldi oro uosto valdymo institucijai; galiausiai siūlo Komisijai ateityje atliekant Direktyvos 96/67/EB pakeitimus apsvarstyti, ar oro linijos, kurios jau dabar teikia antžemines paslaugas oro uoste per trečiąsias šalis, neturi būti įtrauktos į balsavimą dėl naujo dalyvaujančio subjekto parinkimo;

43.   pažymi, kad priėmus Direktyvą 96/67/EB beveik visose "senosiose" ES valstybėse narėse pastebimai išaugo konkurencija ir sumažėjo antžeminių paslaugų kainos;

44.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 272, 1996 10 25, p. 36.
(2) OL L 14, 1993 1 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 793/2004 (OL L 138, 2004 4 30, p. 50).

Atnaujinta: 2008 m. birželio 10 d.Teisinis pranešimas