Priimti tekstai - Lisabonos sutartis - Trečiadienis, 2008 m. vasario 20 d.

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2007/2286(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A6-0013/2008
Pateikti tekstai : A6-0013/2008		Debatai : PV 20/02/2008 - 3 CRE 20/02/2008 - 3		Balsavimas : PV 20/02/2008 - 4.1 CRE 20/02/2008 - 4.1 Balsavimo rezultatų paaiškinimas Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P6_TA(2008)0055

Priimti tekstai

297k

75k

Trečiadienis, 2008 m. vasario 20 d. - Strasbūras

Lisabonos sutartis

P6_TA(2008)0055

A6-0013/2008

2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Lisabonos sutarties (2007/2286(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

– atsižvelgdamas į Suvestiniu Europos aktu, Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartimis iš dalies pakeistą Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2007 m. gruodžio 12 d. Pagrindinių teisių chartiją(1),

– atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 15 d. Lakeno deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities,

– atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai,

– atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos konstitucinio proceso gairių(2) ir 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl tarpvyriausybinės konferencijos sušaukimo(3),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0013/2008),

Kadangi:

A. per pastaruosius 50 metų Europos Sąjungos vystymasis turėjo didžiulę reikšmę: anksčiau karų niokotame žemyne sukurta taikos ir stabilumo erdvė, įtvirtinta demokratija, laisvė ir piliečių teisės, padidėjo klestėjimas, solidarumas ir gerovė – sukurta didžiausia pasaulyje bendroji rinka, kuriai būdingos bendros socialinių normų, aplinkos ir vartotojų apsaugos ir sąžiningos konkurencijos taisyklės, ekonominė ir pinigų sąjunga, be to, valstybės narės turi galimybes bendradarbiauti sprendžiant daugiau nei vienai valstybei įtakos turinčius klausimus, o Europos balsas sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus tapo tvirtesnis,

B. pripažįstama, jog norint įtvirtinti šiuos pasiektus rezultatus ir pagerinti dvidešimt septynias, o ateityje galbūt ir daugiau valstybių narių turinčios Sąjungos veiksmingą funkcionavimą, kad ji galėtų spręsti naujas bendras problemas ir vadovautis didesnės demokratinės atskaitomybės principais, reikia pertvarkyti ir stiprinti Sąjungos struktūras,

C. dėl šio poreikio buvo pradėtos reformos, kuriomis nuo naują Europos integracijos etapą – ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą ir perėjimą nuo iš esmės ekonominės bendrijos prie politinės sąjungos – reiškusios Mastrichto sutarties pasirašymo buvo bandoma sutvarkyti institucinę Sąjungos struktūrą ir kurių metu pasirašyta Lakeno deklaracija, kuria buvo sudarytos galimybės vykdyti kitokį reformų procesą – grindžiamą ne vien tarpvyriausybinėmis konferencijomis, bet Konvento metodu,

D. Sutartį dėl Konstitucijos Europai parengė Konventas, kurio veikloje dalyvavo po du atstovus iš kiekvieno nacionalinio parlamento, šešiolika EP narių, du Europos Komisijos atstovai bei po vieną kiekvienos nacionalinės vyriausybės atstovą, ir jis parengė projektą vykstant viešoms diskusijoms ir pasiekus bendrą sutarimą, nuo kurio iš esmės nenukrypo 2004 m. tarpvyriausybinė konferencija, o vėlesnė Lisabonos sutartis, iš kurios pašalinti kai kurie Konstitucijos elementai, buvo parengta naudojant tradiciškesnius tarpvyriausybinius darbo metodus, nors ir visapusiškai dalyvaujat trims Europos Parlamento atstovams,

E. ankstesnis mėginimas reformuoti Sąjungą Sutartis pakeičiant Konstitucija Europos Parlamente buvo patvirtintas didžiąja Europos piliečių išrinktų atstovų balsų dauguma(4), juos ratifikavo du trečdaliai valstybių narių, o atmetė dvi (Prancūzija ir Nyderlandai), ir po apmąstymų laikotarpio, kai tapo aišku, jog negalima pasiekti, kad Konstituciją patvirtintų visos valstybės narės, šios strategijos buvo atsisakyta ir užuot ją taikius buvo iš dalies pakeistos esamos Sutartys,

F. pasikeitus metodui ir procesui, nors nauja forma ir buvo išsaugota daug numatytų praktinių Sąjungos institucinės struktūros pataisymų, sumažintas užmojis ir buvo atsisakyta keleto Konstitucijos bruožų, atidėtas kai kurių naujų sistemų įsigaliojimas, o į Sutartį buvo įtrauktos įvairioms valstybėms narėms išimtinai taikomos priemonės,

G. vis dėlto tai, kad Sutarčiai pritarė visų Sąjungos valstybių narių vyriausybės, rodo, jog visos išrinktos valstybių narių vyriausybės mano, kad šis kompromisas yra pagrindas, kuriuo remdamosi jos nori bendradarbiauti ateityje, ir kad kiekviena jų turės dėti kuo didesnes politines pastangas siekdama užtikrinti, kad Sutartis būtų ratifikuota iki 2009 m. sausio 1 d.,

H. būtina, kad visos valstybės narės ratifikuotų Lisabonos sutartį iki 2008 m. pabaigos, siekiant, kad piliečiai 2009 m. rinkimų metu galėtų balsuoti aiškiai suvokdami naująją Sąjungos institucinę struktūrą,

Teigiamas žingsnis Sąjungos ateičiai

1. daro išvadą, kad apskritai Lisabonos sutartis gerokai tobulesnė už galiojančias Sutartis ir ją ratifikavus padidės demokratinė atskaitomybė Sąjungoje, taip pat pagerės ES sprendimų priėmimo procesas (sustiprinus Europos Palamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenis), sustiprės Europos piliečių teisės Sąjungos atžvilgiu bei padidės Sąjungos institucijų veiklos efektyvumas;

Daugiau demokratinės atskaitomybės

2. palankiai vertina tai, kad bus stiprinama demokratinė atskaitomybė ir sprendimų priėmimo galios, sudarant piliečiams galimybę geriau kontroliuoti Sąjungos veiksmus, ypač dėl šių patobulinimų:

visų Europos Sąjungos teisės aktų priėmimui bus taikoma tokio masto parlamentinė priežiūra, kurio nėra jokioje kitoje viršnacionalinėje ar tarptautinėje struktūroje:

	–	visi Europos teisės aktai (su nedaugeliu išimčių) bus teikiami tvirtinti Tarybai (sudarytai iš savo parlamentams atskaitingų valstybių narių ministrų) ir Europos Parlamentui (sudarytam iš tiesiogiai renkamų EP narių), turintiems lygias teises;
	–	bus sustiprinta išankstinė nacionalinių parlamentų vykdoma Sąjungos teisės aktų kontrolė, nes nacionaliniai parlamentai laiku gaus visus Europos teisėkūros pasiūlymus ir galės prieš Tarybai priimant poziciją aptarti juos su savo ministrais, jie taip pat įgis teisę pareikalauti pasiūlymą iš naujo peržiūrėti, jeigu manys, kad nesilaikoma subsidiarumo principo;

Komisijos pirmininką, atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, siūlys Europos Vadovų Taryba, o rinks Europos Parlamentas;

Europos Vadovų Taryba ir Komisijos pirmininkas skirs Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuriam, kaip ir visiems kitiems Komisijos nariams, bus taikoma ta pati tvirtinimo Europos Parlamente procedūra; Vyriausiasis įgaliotinis, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojas, bus skiriamas ir vykdys savo pareigas pagal tas pačias taisykles kaip ir kiekvienas kitas Komisijos narys;

nustatoma nauja, paprastesnė ir demokratiškesnė vieno svarstymo biudžeto sudarymo procedūra: panaikinamas privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų atskyrimas ir taip užtikrinama Tarybos ir Europos Parlamento lygybė tvirtinant bendrą metinį biudžetą, o Parlamentui taip pat suteikiama teisė pritarti arba nepritarti teisiškai įpareigojančiai Daugiametei finansinei programai;

Komisijai suteiktų teisėkūros įgaliojimų demokratinė kontrolė bus sustiprinta pagal naują priežiūros tvarką, kuria remiantis tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba galės panaikinti Komisijos sprendimus arba atšaukti šiuos įgaliojimus;

Europos Parlamento pritarimas bus būtinas tvirtinant įvairius Sąjungos pasirašytus tarptautinius susitarimus, įskaitant susijusius su sritimis, kurioms Sąjungoms viduje taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

Tarybos posėdžiai, kuriose svarstomi teisės aktų projektai arba dėl jų balsuojama, bus vieši, taigi piliečiai galės stebėti savo vyriausybių veiklą Taryboje;

agentūroms, ypač Europolui ir Eurojust, bus taikoma didesnė parlamentinė kontrolė;

Regionų komitetas galės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jo narių kadencija bus pailginta iki penkerių metų, taip pat bus aiškiau apibrėžti jo santykiai su Europos Parlamentu;

Sutarčių persvarstymo procedūra ateityje bus atviresnė ir demokratiškesnė, nes Europos Parlamentas taip pat įgis įgaliojimus pateikti atitinkamus pasiūlymus, siūlomus pakeitimus turi apsvarstyti Konventas, kuriame bus nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamentų atstovai, jei Parlamentas nenuspręs, kad tai nebūtina, taip pat nustatomos naujos paprastesnės persvarstymo procedūros, kurias taikant vieningu sprendimu ir pritariant nacionaliniams parlamentams keičiamos tam tikros Sutarties nuostatos;

Patvirtinamos vertybės, stiprinamos piliečių teisės, didinamas aiškumas

3. palankiai vertina tai, kad bus sustiprintos piliečių teisės – tai bus atlikta nustačius šiuos patobulinimus:

	a)	ES pagrindinių teisių chartija, kurioje nurodomos visos dabartinės pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės, taps teisiškai įpareigojančia; ja Sąjungos piliečiams bus suteiktas teisinis aiškumas užtikrinant, kad visos ES teisės nuostatos ir visi ES institucijų vykdomi arba ES teisės aktais grindžiami veiksmai turės atitikti tuos standartus, kartu nepažeidžiant subsidiarumo principo;
	b)	Sąjunga kreipsis dėl prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir Sąjungai bus taikoma tokia pati įsipareigojimų gerbti piliečių teises vykdymo išorinė priežiūra, kokia taikoma ir jos valstybėms narėms;
	c)	atsižvelgiant į jų svarbą ruošiant Sutartį, naujosiomis nuostatomis bus palengvintas piliečių ir pilietinei visuomenei atstovaujančių asociacijų dalyvavimas Sąjungos sprendimų priėmime; bus skatinamas dialogas su socialiniais partneriais, religinėmis bendruomenėmis ir nekonfesinėmis organizacijomis;
	d)	pradėjus taikyti ES piliečių iniciatyvos teisę piliečiai galės teikti pasiūlymus, kai nuspręs, kad tam tikru klausimu Sutarčių įgyvendinimui užtikrinti reikia Sąjungos teisės akto;
	e)	bus sustiprintas piliečių teisminė apsauga, kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai bus priskirti klausimai, susiję su laisve, saugumu ir teisingumu, taip pat Europos Vadovų Tarybos, Europos centrinio banko ir Sąjungos agentūrų sprendimai, be to, bus numatytos nuostatos, kurias taikant bus padidintos fizinių ir juridinių asmenų galimybės kreiptis į teismą;

4. palankiai vertina tai, kad Sutartimi aiškiau ir akivaizdžiau nustatomos visoms valstybėms narėms bendros vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga, taip pat Sąjungos tikslai, jos veiksmams ir santykiams su valstybėmis narėmis taikomi principai:

aiškiau atskiriama Sąjungos ir valstybių narių kompetencija – remiamasi principu, kad visos Sutartimis Sąjungai nepriskirtos kompetencijos sritys lieka valstybėms narėms;

daugiau dėmesio skiriama politikos priemonėms, akivaizdžiai naudingoms piliečiams: priimtos naujos plačios taikymo srities nuostatos dėl didelio užimtumo skatinimo, deramos socialinės apsaugos užtikrinimo, kovos su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimo, mokymo ir sveikatos apsaugos, visų rūšių diskriminacijos panaikinimo, vyrų ir moterų lygybės skatinimo; naujosiomis nuostatomis labiau skatinamas tvarus vystymasis ir aplinkos apsauga, įskaitant ir kovą su klimato kaita, taip pat atsižvelgiama į bendrojo intereso paslaugas; ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda įtvirtinama kaip vienas Sąjungos tikslų;

"Europos bendrija" ir "Europos Sąjunga" nebebus painiojamos, nes Europos Sąjunga taps vienu teisiniu bendrą struktūrą turinčiu subjektu;

dėl valstybių narių solidarumo sąlygos piliečiai gali tikėtis, kad teroristų išpuolių, gamtinių arba žmogaus sukeltų katastrofų atveju jie gaus paramą iš visos Sąjungos;

Sutartyje patvirtinami Sąjungos institucinės sandaros ypatumai – valstybės narės jai perduoda tam tikras savo kompetencijos sritis, kurias jos laiko geriau įgyvendinamomis bendromis priemonėmis, ir kartu numatoma pakankamai garantijų, kad nebūtų nuogąstaujama, jog Sąjunga taps centralizuota visagale supervalstybe:

	–	įsipareigojimas gerbti valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą, taip pat jų esmines valstybės funkcijas, įskaitant valstybės teritorijos vientisumo užtikrinimą, teisės ir tvarkos palaikymą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą;
	–	suteiktų įgaliojimų (Sąjungos kompetencijos sritys yra tik tos, kurias suteikė valstybės narės), subsidiarumo ir proporcingumo principai;
	–	valstybių narių dalyvavimas Sąjungos sprendimų priėmimo sistemoje bei tvirtinant bet kokius jos pakeitimus;
	–	bet kurios to pageidaujančios valstybės narės teisės išstoti iš Sąjungos pripažinimas;

Didesnis veiksmingumas

5. palankiai vertina tai, kad naujojoje Sutartyje bus padidintos Sąjungos institucijų galimybės veiksmingiau vykdyti savo užduotis, ypač dėl to, kad:

labai padaugės sričių, kuriose Taryboje posėdžiausiančios vyriausybės sprendimus priims ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma, todėl veto teisės neblokuojami dvidešimt septynias valstybes nares turinčios Sąjungos veiksmai galės apimti daugiau sričių;

nauja dvigubos daugumos balsavimo sistema padės lengviau priimti sprendimus Taryboje;

Europos Vadovų Taryba galutinai taps Europos Sąjungos institucija, ir kas šeši mėnesiai besikeičiančią Europos Vadovų Taryboje pirmininkaujančią valstybę pakeis dvejų su puse metų kadencijai Europos Vadovų Tarybos narių renkamas pirmininkas, todėl padidės posėdžių rengimo nuoseklumas ir sustiprės jos veiklos tęstinumas;

Komisijos narių skaičius nuo 2014 m. bus sumažintas iki dviejų trečdalių valstybių narių skaičiaus – taip Komisija galės lengviau dirbti ir bus dar aiškiau, kad Komisijos nariai atstovauja Europos, bet ne jų kilmės šalių interesams, o taikant rotacijos sistemą bus užtikrintas lygiateisis visų valstybių narių dalyvavimas;

pastebimai padidės Sąjungos, kaip pasaulinio veikėjo, matomumas ir galimybės:

	–	dvi analogiškos painiavą kėlusios pareigos – Europos Sąjungos užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio ir už išorės santykius atsakingo Komisijos nario – bus sujungti į vienas Komisijos pirmininko pavaduotojo/ Užsienio reikalų ir saugumo politikos vyriausiojo įgaliotinio pareigas; šias pareigas einantis asmuo bus ir Užsienio reikalų tarybos pirmininkas, galintis atstovauti Sąjungai klausimais, kuriais ji turi bendrą poziciją, taip užtikrinant didesnį Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą;
	–	bus viena išorės veiksmų tarnyba, sudaryta iš Komisijos ir Tarybos tarnautojų, taip pat iš nacionalinių diplomatinių tarnybų, dėl kurios steigimo priima sprendimą Taryba tik po Komisijos pritarimo ir konsultacijų su Europos Parlamentu; šiai išorės veiksmų tarnybai, kuri turi užtikrinti didesnį Sąjungos užsienio reikalų politikos kūrimo ir įgyvendinimo nuoseklumą, ir kuri turėtų būti priskirta prie Komisijos, vadovaus Komisijos pirmininko pavaduotojas/ Vyriausiasis įgaliotinis;
	–	Sąjungos gebėjimai sukurti bendras saugumo ir gynybos politikos struktūras bus padidinti, be kita ko, numačius nuostatą, pagal kurią ginkluoto užpuolimo atveju teikiama tarpusavio pagalba ir parama, taip stiprinant piliečių saugumo jausmą ir užtikrinant būtiną lankstumą, siekiant atsižvelgti į valstybių narių skirtingą politiką šioje srityje;

bus aiškiau atskirtos teisės aktų leidybos ir jų įgyvendinimo priemonės, o naudojant naują deleguotųjų teisės aktų sąvoką taps įmanoma supaprastinti ir pagreitinti Sąjungos teisėkūrą;

atsisakoma ramsčių struktūros – įvairiose Sąjungos veiklos srityse bus galima vieningai imtis veiksmų taikant supaprastintas procedūras ir priemones, nors dėl ypatingo užsienio ir saugumo politikos pobūdžio šiose srityse reikėtų taikyti specialias procedūras;

laisvės, saugumo ir teisingumo srities veiksmų tikslai bus platesnio užmojo, jiems bus taikomos veiksmingesnės procedūros, jiems daugiau nebus naudojamos atskiros tarpvyriausybinės priemonės ir procedūros, be to, šiai sričiai bus taikoma teisminė peržiūra, taigi teisingumo, saugumo ir imigracijos klausimais turėtų būti pasiekta apčiuopiama pažanga;

aiškiau apibrėžti Sąjungos tikslai ir kompetencija klimato kaitos, vaikų teisių, Europos kaimynystės politikos, humanitarinės pagalbos, energetikos (be kita ko, Sutartyje paminint valstybių narių solidarumą šioje srityje), kosmoso, mokslinių tyrimų, turizmo, sporto, sveikatos apsaugos ir civilinės saugos srityse; bendra prekybos politika pripažįstama Sąjungos išimtinės kompetencijos sritimi;

daugeliu kitų klausimų taps įmanoma taikyti veiksmingesnius sprendimų priėmimo metodus, kai tik bus politinės valios tą daryti;

suteikta daugiau galimybių veikti lanksčiau, kai ne visos valstybės narės tuo pačiu metu nori ar gali vykdyti tam tikrą politiką;

Problemos

6. žino, jog daug kas apgailestauja dėl to, kad po referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose naujam 27 valstybių narių susitarimui pasiekti reikėjo:

	–	atsisakyti konstitucinio metodo ir tam tikrų jo ypatybių, pvz., piliečių ir valstybių narių valia paremtos Sąjungos sampratos, bendro ir struktūrizuoto teksto, aiškesnės terminijos teisės aktams pavadinti, vėliavos ir himno įtvirtinimo Sutartyje bei pareigų pavadinimo "užsienio reikalų ministras" pakeitimo pareigų pavadinimu "vyriausiasis įgaliotinis";
	–	atidėti svarbių naujosios Sutarties elementų įgyvendinimą, pvz., naujosios balsavimo Taryboje sistemos įsigaliojimą (be kita ko, numatant specialias nuostatas dėl balsavimo atidėjimo, žinomas kaip "Janinos kompromisas"), taip pat kai kuriose kompetencijos srityse į įprastą teisėkūros procedūrą įtraukti į "avarinius stabdžius" panašias ribojimo priemones;
	–	į Sutartį įtraukti konkrečioms pavienėms valstybėms narėms taikomas specialias priemones, pvz., dviems valstybėms narėms pratęstas galimybės prisijungti (angl. opt-in) prie bendradarbiavimo policijos ir baudžiamosios teisės srityje sąlygos galiojimas, priimtas protokolas, kuriuo ribojamas Pagrindinių teisių chartijos taikymas dviejų valstybių narių nacionalinėje teisėje, o vienai valstybei narei suteikti papildomą vietą Parlamente, nukrypstant nuo mažėjančio proporcingumo (angl. degressive proportionality) principo;
	–	pakeisti kelių Sutarties dalių arba prie jos pridedamų protokolų ir deklaracijų formuluotes, dėl šios priežasties nepagrįstai pereinant prie neigiamo tono, sudarančio nepasitikėjimo Sąjunga ir jos institucijomis įspūdį ir klaidingai nuteikiančio visuomenę;

Išvados

7. remia Sutartį ir pabrėžia būtinybę, kad visos Sąjungos valstybės narės sugebėtų ją ratifikuoti laiku, iki jos įsigaliojimo 2009 m. sausio 1 d.;

8. mano, kad Lisabonos sutartimi bus sukurtas pastovus būsimos Sąjungos raidos pagrindas;

9. žino, kad iš dalies keičianti sutartis neišvengiamai ne tokia aiški ir sklandžiai skaitoma kaip kodifikuota sutartis; taigi ragina nedelsiant paskelbti Lisabonos sutartimi iš dalies pakeistas konsoliduotas Sutartis, piliečiams pateikiant aiškesnį pagrindinį Sąjungos dokumentą;

10. primena savo prašymą, kad ES ir valstybių narių institucijos, remdamosis sąžiningo bendradarbiavimo principu, dėtų visas pastangas, kad Europos piliečiai būtų aiškiai ir objektyviai informuojami apie Sutarties turinį;

11. paveda atsakingam komitetui parengti reikiamus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus ir įvertinti, ar reikia papildomų įgyvendinimo priemonių;

o
o o

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą valstybių narių nacionaliniams parlamentams, Tarybai, Komisijai bei buvusiems Konvento dėl Europos ateities nariams ir užtikrinti, kad Parlamento tarnybos, įskaitant informacijos biurus, suteiktų pakankamai informacijos apie Parlamento poziciją dėl šios Sutarties.

(1)	OL C 303, 2007 12 14, p. 1.
(2)	Priimti tekstai, P6_TA(2007)0234.
(3)	Priimti tekstai, P6_TA(2007)0328.
(4)	500 balsų už, 137 prieš, 40 susilaikiusiųjų (2005 m. sausio 12 d. Parlamento rezoliucija dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai [R.Corbett ir I.Méndez de Vigo pranešimas], OL C 247 E, 2005 10 6, p. 88).

Teisinė informacija - Privatumo politika