Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos strateginį su Lisabonos strategija susijusių teisės aktų paketą, kurį sudaro strateginė atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ataskaita – naujo ciklo pradžia (2008–2010 m.), nacionalinių reformų programų vertinimas ir integruotosios ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės (2008–2010 m.), nurodyti Komisijos komunikate pavasario Europos Vadovų Tarybai (COM(2007)0803) ir Komisijos komunikate dėl pasiūlymo dėl Bendrijos Lisabonos programos 2008–2010 m. (COM(2007)0804),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europos interesas – sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius" (COM(2007)0581),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Valstybių narių ir regionų įsipareigojimų, įgyvendinant Lisabonos strategiją, skirtą ekonomikos augimui skatinti ir darbo vietoms kurti, panaudojant Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemones 2007–2013 m. (COM(2007)0798),

–   atsižvelgdamas į valstybių narių pateiktas 27 nacionalines Lisabonos reformų programas 2005-2008 m.,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2000 m. kovo 23–24 d., 2001 m. kovo 23–24 d., 2005 m. kovo 22–23 d., 2006 m. kovo 23–24 d. ir 2007 m. kovo 8-9 d išvadas, taip pat į 2005 m. spalio 27 d. neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo diskusijų išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius(1),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 11–12 d. Briuselyje vykusį ketvirtąjį Jungtinį parlamentinį posėdį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Komisija pažadėjo visapusiškai atsižvelgti į Parlamento nuomones, kurias jis išreiškė savo rezoliucijose dėl Lisabonos strategijos, ir ypač atkreipdamas dėmesį į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl globalizacijos,

B.   kadangi savo ankstesnėse rezoliucijose Parlamentas ryžtingai rėmė Lisabonos strategiją ir ypač džiaugėsi, kad dėmesys vėl buvo sutelktas į ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją,

C.   kadangi ekonominis augimas, užimtumas, kova su skurdu ir socialinė įtrauktis yra labai susiję,

D.   kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės bendrai atsako už tai, kad būtų sprendžiamos problemos ir būtų reaguojama į galimybes bei piliečių nepasitikėjimą globalizacija; kadangi Europos Sąjunga, kaip pasaulinė veikėja, turi imtis politinės atsakomybės ir globalizacijos amžiuje padėti siekti tvaraus vystymosi pasaulyje ir jį skatinti, kad viso pasaulio žmonės galėtų pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis,

E.   kadangi siekiant pagerinti piliečių gyvenimo kokybę vidaus rinka yra svarbi ir veiksminga priemonė, skirta dinamiškai bei konkurencingai žiniomis pagrįstai ekonomikai kurti ir konkurencingai Europos padėčiai pasaulio rinkoje stiprinti,

F.   kadangi, atsižvelgiant į Parlamento Lisabonos strategijos koordinavimo grupės ir kitų Parlamento komitetų įgaliojimus, šioje rezoliucijoje išsamiai neaptariami vykstantys teisėkūros ir konsultavimosi procesai,

Bendrosios pastabos

1.   dar kartą pabrėžia aktyvaus Lisabonos strategijos įgyvendinimo svarbą, akcentuodamas, kad kuriant dinamišką ir naujovėmis pagrįstą tvarią ekonomiką ekonominė, socialinė ir aplinkos apsaugos pažanga labai priklauso viena nuo kitos;

2.   tiki, kad ekonominė plėtra ir būsimas Europos klestėjimas priklauso nuo to, kaip pavyks sukurti geresnes tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygas ir kaip bus reaguojama į galimybes ir sunkumus, atsiradusius dėl globalizacijos problemų, demografinių pokyčių ir pasaulinės grėsmės aplinkai; tiki, kad bendra Europos Sąjungos priemonė yra atnaujinta Lisabonos strategija ir integruotosios gairės;

3.   tiki, kad norint užtikrinti atnaujintos Lisabonos strategijos darbotvarkės sėkmę taip pat reikia sustiprinti Europos ekonomikos augimą ir imtis priemonių nepakankamai nacionalinei paklausai skatinti; tai turi būti pasiekta atitinkamai didinant pajamas, o tai susiję su produktyvumo ir užimtumo didinimu;

4.   pripažįsta, kad ateityje Europos Sąjunga susidurs su daugeliu problemų: apie 2020 m. pradėsiąs mažėti gyventojų skaičius, padidėjęs ekonominis pasaulinių konkurentų spaudimas, išaugusios energijos kainos, klimato kaita ir socialinė nelygybė; mano, kad Europa turi reaguoti į šias problemas vykdydama tinkamą įvairių politikos krypčių derinį;

5.   pažymi, kad Lisabonos strategijos darbotvarkė vystoma teigiamai; tačiau pabrėžia, kad ji vis dar nepakankamai gerai įgyvendinama ir tinkamai nesuvokiama, kad Europos vystymosi procesas siekiant spartesnio ekonomikos augimo, didesnio darbo vietų skaičiaus, tinkamos socialinės ir aplinkos apsaugos vis dar nėra atsparus krizėms;

6.   pažymi, kad Europos Sąjunga, būdama didžiausia pasaulyje prekių eksportuotoja ir importuotoja, didžiausia paslaugų eksportuotoja ir antroji pagal dydį tiesioginių užsienio investicijų paskirties ir kilmės vieta, yra viena iš tų, kurie gauna didžiausios naudos iš atviros pasaulio ekonomikos; mano, kad Europos Sąjunga, užimdama tokią padėtį, ypač atsakinga už tai, kad būtų sprendžiami pasauliniai klausimai;

7.   džiaugiasi Lisabonos proceso pasauliniu aspektu ir pažymi, kad Lisabonos strategija – tai Europos atsakas į globalizacijos suteikiamas galimybes ir riziką; atsižvelgdamas į tai, ypač pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti transatlantiniu lygmeniu ir gerinti bendradarbiavimą su kitais svarbiais veikėjais, pvz., Kinija, Indija, Brazilija ir kitais ekonominiais pasaulio regionais;

8.   ragina susitarti dėl pasaulio prekybos taisyklių ir veiklos, kurios atitiktų Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir kovos su klimato kaita bei sveikatos apsaugos skatinimo įsipareigojimus; iš esmės ragina imtis kovos su protekcionizmu Europos Sąjungoje ir už jos ribų priemonių; ragina bendradarbiauti ir būti sąžiningiems vedant Dohos raundo derybas;

9.   pabrėžia neabejotiną nuoseklios stabilumo ir augimo politikos vertę bei makroekonominio stabilumo svarbą, nes tai – šaltinis pasitikėjimo, kuris yra esminis siekiant Lisabonos strategijos tikslų; pabrėžia, kad siekiant makroekonominio stabilumo produktyvumas turi didėti, kartu užtikrinant teisingesnį paskirstymą ir stiprinant socialinę sanglaudą; todėl atkreipia dėmesį į raginimą padidinti pajamas siekiant neatsilikti nuo vidutinės trukmės produktyvumo augimo srityje;

10.   kaip ir Komisija pabrėžia, kad valstybių narių ekonomika tarpusavyje labai susijusi ir kad argumentas, jog reikia bendros reformų strategijos, yra svariausias euro zonoje;

11.   pažymi, kad ypač svaru išsaugoti finansinių rinkų stabilumą ir kad neseniai įvykusi paskolų rinkų krizė parodė, jog Europos Sąjungai reikia sukurti priežiūros priemones, kurias taikant padidėtų finansinių rinkų skaidrumas bei stabilumas ir būtų geriau apsaugomi vartotojai; prašo įvertinti esamas tinkamos kontrolės Europoje sistemas bei priemones ir primygtinai prašo aktyviai konsultuotis su Parlamentu siekiant parengti aiškias rekomendacijas, kaip padidinti finansinės sistemos stabilumą ir sustiprinti jos gebėjimą užtikrinti saugų ilgalaikį Europos verslo finansavimą;

12.   pažymi subsidiarumo svarbą, siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę suderinti bendrai sutartą saugumo ir lankstumo politiką su ypatinga jų nacionalinių darbo rinkų praktika ir tradicijomis;

13.   primena, kad sanglaudos politika yra vienas iš pagrindinių Sutarčių principų ir priemonė, skirta Lisabonos strategijos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslams pasiekti, nes beveik 75 % sanglaudos politikos lėšų skiriama naujovėms diegti ir Lisabonos strategijos tikslams pasiekti; mano, kad apskritai turi būti naudojamasi sanglaudos politika, visų pirma struktūriniais ir sanglaudos fondais, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos darbotvarkę regioniniu lygmeniu ir kad reikia atidžiai stebėti, kokių rezultatų davė šis procesas regioniniu ir vietos lygmenimis; mano, kad vykstantis teigiamas ekonominis augimas turėtų paspartinti tolesnes reformas; pabrėžia, kad būtina patikrinti, kokį poveikį padarė Lisabonos strategijos įgyvendinimas regioniniu lygmeniu, ir 2008 m. turėtų būti pirmieji metai, kuriais gali būti įvertinti preliminarūs sanglaudos politikos susiejimo su tikslais veiksmų rezultatai;

14.   mano, kad moksliniai ir technologijų tyrimai yra viena iš pagrindinių Lisabonos strategijos darbotvarkės dalių; sutinka, kad itin svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (toliau –MTTP), ir kad valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, kad pasiektų savo 2010 m. investicijų į MTTP tikslus, nurodydamos, kaip bus siekiama nacionalinių 2010 m. investicijų į MTTP tikslų ir kaip jų MTTP strategijos padės kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad veiksmais, kurių būtina imtis vystant ir įgyvendinant naujas technologijas, kad būtų sukurta tokia ekonomika, kai taupiai vartojama energija, išskiriama mažai anglies dioksido ir naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, Europos Sąjungai bus sukurta skirtingų galimybių; pažymi, kad vystant ir plėtojant naujas technologijas bei paslaugas, kurios vėliau padės sumažinti vystant pasaulio ekonomiką išskiriamo anglies dioksido kiekį, Europos ekonomikai suteikia didžiulių galimybių; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti vadinamąją penktąją laisvę – žinių judėjimo laisvę, kuri papildytų keturias prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo laisves bei padėtų sukaupti ES ir valstybių narių MTTP išteklius siekiant veiksmingiau juos išnaudoti;

15.   džiaugiasi naujomis iniciatyvomis ir investicijomis į pramonės ir mokslinių tyrimų politiką; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad buvo sukurtas Europos inovacijos ir technologijos institutas bei neseniai investuota į GALILEO programa, nes tai veiksmingos priemonės derinant technologinių naujovių poreikį su pramonės moksliniais tyrimais; remia Europos pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos (GNSS) programomis (GALILEO ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS)), kurios yra pagrindiniai ES projektai; pabrėžia, kad šios programos suteikia didelės naudos ekonominiam bei viešajam sektoriams ir su šiomis programomis susijusioms naujoms paslaugoms bei rinkoms;

16.   mano, kad kompetencijos centrų tinklas būtinas norint užtikrinti pirmaujančią Europos poziciją ekonomikos ir technologijų srityse; mano, kad valstybės narės ir regionai turėtų remti kompetencijos centrų plėtrą ir priemones, skirtas jų konkurencijai ir bendradarbiavimui skatinti, siekiant toliau vystyti naujovių kultūrą; mano, kad Komisija, valstybės narės, regionų bei vietos valdžios institucijos turėtų imtis tolesnių veiksmų siekdamos aktyviai remti glaudesnį valstybės institucijų, mokslinių tyrimų įstaigų, universitetų ir pramonės bendradarbiavimą;

17.   pabrėžia, kad svarbu, jog Europos įmonės, piliečiai ir valdžios institucijos sėkmingai užbaigtų perėjimo prie skaitmeninio amžiaus laikotarpį ir iš tiesų būtų sukurta žiniomis pagrįsta visuomenė bei ekonomika, kurių raginama siekti Lisabonos strategijos darbotvarkėje; ragina toliau plėtoti mokslą ir technologijas kasdieniame piliečių gyvenime bei skatinti visus integruojančią žinių visuomenę;

18.   primygtinai ragina valstybių narių vyriausybes ir jų regionų savivaldybes, kurios vidaus rinkoje yra didžiausi darbdaviai, pirkėjai ir paslaugų teikėjai, skatinti naujovių diegimą sukuriant bandomąsias naujoviškų produktų ir paslaugų rinkas;

19.   pažymi, kad mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant naujas darbo vietas ir išnaudojant naujus mokslinius pasiekimus; ryžtingai pritaria Komisijos siūlomam Smulkiojo verslo aktui, nes jis padės sukurti daugiau galimybių MVĮ, plačiau taikyti "pradėk nuo mažo" principą ir nustatyti integruotos politikos strategiją siekiant atverti ekonomikos augimo galimybes kiekvienu MVĮ veiklos etapu;

20.   pabrėžia, kad įmanoma padėti MVĮ, jei bus mažinama norminė našta, gerinamos jų galimybės pasirašyti viešąsias sutartis ir nustatoma palankesnė finansavimo bei naudojimosi naujovėmis tvarka;

21.   pripažįsta, kad Europos Sąjungoje turėtų būti greičiau kuriami naujoviškomis technologijomis pagrįsti produktai ir paslaugos; taigi pritaria Komisijos reikalavimui sukurti vadinamąjį žinių trikampį, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir naujovių diegimas; tikisi veiksmingesnių investicijų į naujų įgūdžių ugdymą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir šiuolaikiškas švietimo bei mokymo sistemas;

22.   džiaugiasi, kad Komisija įsipareigojo sumažinti norminę naštą ir siekia geresnio reglamentavimo bei ragina valstybes nares priimti panašias priemones, nekeliant grėsmės piliečių dalyvavimo teisėms ir vartotojų apsaugai; tikisi, kad Taryba ir Komisija laikysis savo įsipareigojimų, nustatytų tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(2); susirūpinęs pabrėžia, kad kelis svarbius teisėkūros pasiūlymus Komisija neseniai pateikė neatlikusi poveikio vertinimo arba tinkamai neįvertinusi ankstesnių šioje srityje priimtų teisės aktų taikymo poveikio;

23.   atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina taikyti naują, nuoseklią išorės ir prekybos politikos strategiją, pagal kurią ypač daug dėmesio būtų skiriama visame pasaulyje vienodinant taisykles, standartus ir bendradarbiavimo reguliavimo srityje principus; pabrėžia, kad Europa turi padidinti savo galimybes skatinti įmones žengti į pasaulio rinkas ir tapti patrauklia vieta investuotojams; be to, prašo, kad į visus ES dvišalius arba regioninius prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi, būtų įtrauktos vykdytinos nuostatos dėl pagrindinių darbo standartų bei kitų padoraus darbo aspektų, taip pat daugiašalių aplinkos standartų aspektų įgyvendinimo;

24.   dar karta pakartoja savo nuomonę, kad siekiant sukurti visuomenę, kuri reaguotų į pokyčius, lemiamą reikšmę turės tai, ar ekonominių sprendimų priėmimo būdas bus labiau integruojantis; primena apie 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas ir pabrėžia, kad aukštas socialinės apsaugos lygis yra vienas iš pagrindinių Lisabonos strategijos aspektų; dar kartą patvirtina, kad negalima leisti, jog žmonės gyventų žemiau skurdo ribos ir kentėtų nuo socialinės atskirties; dar kartą patvirtina, kad visi Europos gyventojai turėtų turėti galimybę dirbti už padorų atlyginimą ir padoriai gyventi; remia tolesnius kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategijos stiprinimo veiksmus siekiant taikyti nuoseklų požiūrį, kad vėl būtų duotas lemiamas postūmis iki 2010 m. panaikinti skurdą ir suteikti visiems Europos gyventojams galimybę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad į Lisabonos reformų sutartį įtraukta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija teisiškai yra privaloma; prašo, kad 2008 m. pavasarį susitiksianti Europos Vadovų Taryba įsipareigotų taikyti ambicingą socialinę darbotvarkę, kuri darytų konkretų poveikį Lisabonos strategijos rezultatams;

25.   atsižvelgdamas į tai, kad socialinė ir teritorinė sanglauda yra viena iš esminių vidaus rinkos dalių, dar kartą pakartoja, kad svarbu didinti piliečių pasitikėjimą skatinant bendrus valstybių narių socialinius ir aplinkos tikslus, pvz., kurti kokybiškas darbo vietas, užtikrinti lygias galimybes ir sveikatos bei aplinkos apsaugą, atsižvelgiant į Europos kultūrinę įvairovę; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES vykdo savo apsaugos įsipareigojimus šiose srityse ir kad išvengiama valstybių narių konkurencijos reguliavimo srityje;

26.   mano, kad būtina toliau integruoti transporto sektorių į Lisabonos strategiją; primygtinai tvirtina, kad taikant naująsias integruotąsias politikos gaires pirmenybė turi būti teikiama tvariam transportui, logistikai ir transeuropinių tinklų plėtrai, taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniuose planuose, kurie bus pateikti 2008 m. pavasarį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, būtų atsižvelgta į šiuos prioritetus;

Vidaus rinka ir strateginis atsakas į globalizaciją

27.   pabrėžia, kad gerai veikianti vidaus rinka, aukštos kvalifikacijos darbo jėga, darni socialinės rinkos ekonomika ir demokratinis stabilumas, yra didžiausi konkurenciniai Europos privalumai; pažymi, kad trečiųjų šalių investuotojams vidaus rinka teikia daug privalumų, pvz., užtikrinamos lygios galimybes ir laisvas judėjimas, tačiau trečiosios išsivysčiusios ir besivystančios ekonomikos šalys, atsižvelgdamos į joms suteiktą prieigą prie vidaus rinkos, taip pat turėtų atverti savo rinkas ES investuotojams; be to, pažymi, kad reikia sukurti geriausias pagrindų sąlygas Europos įmonėms, taip pat gerinti teisės aktus, valdymą, užtikrinti teisingą ir sąžiningą konkurenciją, veiksmingą rizikos kapitalo rinką ir ieškoti, kaip gauti pelno iš mokslinių tyrimų naujovių diegimo rezultatų;

28.   primygtinai ragina valstybes nares, formuojant savo politiką, pagrindinį dėmesį skirti Europos Sąjungos konkurencingumui ir pirmenybę teikti vidaus rinkos sukūrimui, ypač laiku ir tinkamai įgyvendinant vidaus rinkos direktyvas ir panaikinant nepagrįstas nacionalinių rinkų kliūtis; tačiau primena, kad vidaus rinka kuriama remiantis konkurencija, bendradarbiavimu ir solidarumu, kurie yra pagrindinės sąlygos norint toliau tobulinti vidaus rinką dvidešimt pirmame amžiuje; pabrėžia, kad vidaus rinka turi būti plėtojama laikantis sąžiningos konkurencijos taisyklių, esant veiksmingoms fiskalinėms bei socialinės apsaugos sistemoms ir aukštam vartotojų apsaugos lygiui;

29.   pabrėžia, kad būtina baigti kurti vidaus rinką ir atlikti reikiamas reformas; ragina valstybes nares remti likusias priemones, kurios būtinos norint sukurti paslaugų, įskaitant finansines paslaugas, vidaus rinką, ir užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos skatintų naujus paslaugų teikėjus ir gamintojus, užtikrindamos vienodas individualių investuotojų galimybes, tinkamą skaidrumą bei teisinį tikrumą; mano, kad naujosios politikos iniciatyvos, skirtos baigti kurti vidaus rinką, turėtų būti labiau paremtos jų poveikio rinkoms, ekonomikos sektoriams, aplinkai ir socialinei sričiai analize;

30.   pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį, ir pritaria iniciatyvai kurti prieinamą, saugią ir veiksmingą patentų sistemą, kuri teiktų paskatas investuoti bei vykdyti mokslinius tyrimus ir didinti, ypač MVĮ, gebėjimą diegti naujoves; ragina tris institucijas dirbti išvien siekiant politinio susitarimo dėl tinkamo patentų sistemos gerinimo, dėl kurio piliečiai gali turėti naudos iš naujų prekių ir paslaugų už prieinamą kainą;

31.   pažymi, kad rinkos priemonės apima nemažai politikos priemonių, kurios vis dažniau taikomos siekiant aplinkos apsaugos tikslų; mano, kad rinkos priemonės, pvz., mokesčiai, rinkliavos, prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema, gali paskatinti veiksmingai skirstyti gamtinius išteklius ir šiuo atžvilgiu padėti siekti Lisabonos strategijos darbotvarkės tikslų;

32.   dar kartą pabrėžia savo nuomonę dėl privalumų, kurių turi darbo jėgai taikomos mokesčių naštos sumažinimas ir už aplinkos taršą taikomų mokesčių didinimas, nes tai veiksminga priemonė aplinkos apsaugos ir užimtumo problemoms spręsti, ir mano, kad darbo jėgai taikoma našta turi būti sumažinta siekiant sukurti daugiau darbo vietų ir kovoti su šešėline ekonomika;

33.   pažymi, kad energijos tiekimo saugumo tikslų, taip pat tikslo, kad Europos gyventojams būtų teikiama energija už priimtiną kainą, kad būtų užtikrintas tvarus energijos judumas ir būtų išlaikytos tinkamos kainos, galima pasiekti taikant tokią pačią strategiją, kaip ir siekiant ambicingų aplinkos apsaugos tikslų;

34.   taigi ragina Komisiją nuosekliai ir greitai įgyvendinti 2007 m. pavasarį įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo sprendimus ir iš tiesų nustatyti, kad bendros energetikos politikos prioritetas būtų iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija ir energijos taupymas;

35.   pažymi, kad vienas iš didžiausių Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių uždavinių – pereiti prie ekonomikos, kai naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius sunaudojama mažai energijos, ir kad veiksmingas būdas siekti šių uždavinių – taikyti esamas technologijas, tačiau norint tai įgyvendinti reikia imtis drąsių politinių veiksmų, įskaitant paskatų kūrimą ir daugiašaliu lygmeniu nustatytų sankcijų toms šalims, kurios nėra pasirengusios prisiimti savo dalies naštos, taikymą; pabrėžia, kad veiksmais, kurių būtina imtis vystant ir įgyvendinant naujas technologijas, siekiant sukurti tvarią ekonomiką, kai sunaudojama mažai energijos ir išskiriama mažai anglies dioksido, bus sukurta įvairių galimybių Europos Sąjungai;

36.   pabrėžia transporto politikos svarbą kovojant su klimato kaita ir sprendžiant vis daugiau aplinkos apsaugos problemų, pritaria politikai, kai nebūtino transporto srautas sumažinamas taikant įvairias priemones, ir ragina, kad būtų atliktas išsamus strateginis transeuropinio transporto tinklo poveikio aplinkai vertinimas;

37.   ragina valstybes nares kuo greičiau išplėsti tarpusavio ryšiais ir sąveika pasižymintį transeuropinį transporto tinklą, ypatingą dėmesį atkreipiant į naujųjų valstybių narių poreikius, ir taikyti veiksmingą, tvarią ir ekologiško transporto politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti tinkamą įvairių rūšių politikos derinį siekiant visiškai išnaudoti ekologiškų ir pažangių transporto sistemų bei technologinių naujovių galimybes;

38.   pažymi, kad todėl itin svarbu užtikrinti, kad būsima logistinių paslaugų paklausa būtų suderinta su poveikio gamtai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu; mano, kad tvarusis transportas priklauso nuo subjektų, kurie priima politinius sprendimus, gebėjimo Europos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis suteikti veiksmingas paskatas transporto priemonių pirkėjams, vežėjams ir transporto priemonių gamintojams, kad jie toliau dėtų pastangų ir kurtų ekologiškesnę logistikos rinką;

Darbo rinka ir investicijos į žmogiškuosius išteklius

39.   pripažįsta, kad ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija jau duoda naudos, tačiau kartu pabrėžia, kad ne visi ES piliečiai gavo naudos iš šių rezultatų; pabrėžia, kad norint kovoti su globalizacijos ir dėl demografinių pokyčių atsiradusiomis problemomis itin svarbu suteikti žmonėms reikiamų žinių ir galimybių, kad dar daugiau žmonių patektų į darbo rinką ir kad galimybė gauti darbą taptų apčiuopiama visiems, visų pirma taikyti priemones, skirtas tiems žmonėms, kurie turi labai mažai galimybių pateikti į darbo rinką;

40.   pabrėžia, kad, siekdama užtikrinti laisvą judėjimą ir judumą darbo rinkoje, Taryba turi priimti direktyvas dėl darbo laiko organizavimo, dėl laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų ir dėl teisės į pensiją perkėlimo bei turėtų nedelsiant peržiūrėti 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo(3); pabrėžia, kad panaikinus judumo kliūtis Europos darbo rinkoje bus užtikrinta didesnė Europos darbo jėgos apsauga; pažymi, kad Europos Sąjunga turi stengtis paaiškinti piliečiams, kokių privalumų turi strategija, veiksmingai suderinanti plėtrą, integraciją, solidarumą ir darbo jėgos judumą;

41.   dar kartą patvirtina, kad Europa negali sau leisti turėti daug bedarbių; pažymi, kad Europos socialinis modelis negalės išlikti nepakitęs dėl pasaulyje vykstančių neramumų; mano, kad siekdama spręsti demografines problemas ir užtikrinti viešųjų lėšų tvarumą, Europa turi vykdyti darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų reformas, kad būtų sustiprintos paskatos dirbti, kad žmonės turėtų daugiau galimybių ir žinių, kad galėtų prisitaikyti prie pokyčių ir lengviau grįžti į darbo rinką; pažymi, kad siekdama išsaugoti savo konkurencingumą pasaulio mastu, Europos Sąjunga turi imtis daugelio reformų; mano, kad šioms reformoms būtinas įmonių ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimo lygis išaugs, kai socialinis dialogas taps intensyvesnis; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai ir darniai taikyti sutartus bendrus lankstumo ir užimtumo garantijų principus darbdavių ir darbuotojų atžvilgiu;

42.   pabrėžia, kad darbdaviai ir darbuotojai vis dažniau reikalauja lankstaus darbo, ir pritaria tam, kad būtų patvirtinti suderinti bendrieji su lankstumo ir užimtumo garantijomis susiję principai; primena, kad švietimas, kvalifikacijos kėlimas ir mokymas yra geriausios užimtumo politikos dalys ir kad vaikų priežiūros infrastruktūra turi būti laikoma viena iš pagrindinių sąlygų, kad į darbo rinką būtų įtraukta daugiau dalyvių, ypač moterų; skatina valstybes nares vadovautis šiais bendraisiais principais konsultuojantis su socialiniais partneriais dėl savo nacionalinių reformų programų ir pabrėžia, kad itin svarbu nustatyti darbą ir asmeninį gyvenimą padedančias suderinti priemones, skatinti lygias galimybes, užtikrinti mokymą ir perkvalifikavimą, vykdyti veiksmingą darbo rinkos politiką, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir panaikinti darbo rinkos susiskaidymą visiems darbuotojams užtikrinant teisę į darbą;

43.   pripažįsta, kad lanksti, judri, saugi ir veiksminga darbo rinka prisideda prie socialinės integracijos, nes visoms visuomenės grupėms sukuriamos užimtumo galimybės; taigi ragina valstybes nares įvertinti ir tobulinti su užimtumu susijusius teisės aktus ir investuoti į švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir aktyvią darbo rinkos politiką bei sukurti kuo geriausias didelio užimtumo ir darbo jėgos judumo sąlygas; pabrėžia būtinybę lavinti pagrindinius jaunų žmonių įgūdžius, mažinti anksti mokyklą paliekančių jaunuolių skaičių, užkirsti kelią nesaugiam darbui ir skatinti socialinę bei darbo integraciją apskritai; pažymi, kad 21-ojo amžiaus informacinei visuomenei ir žinių ekonomikai labai svarbi skaitmeninė įtrauktis, ypač atsižvelgiant į neturtingųjų, vyresnio amžiaus ir atokiose kaimo vietovėse gyvenančių asmenų poreikius;

44.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į tendenciją, kai valstybėse narėse didėja pajamų skirtumai ir socialinė nelygybė; mano, kad ši tendencija turėtų būti sustabdyta taikant tinkamas nacionalines ir europines priemones siekiant darnesnės visuomenės ir siekiant užtikrinti, kad piliečiai suvoktų, jog jie gauna naudos iš ekonomikos augimo;

45.   pažymi, kad kai kurios valstybės narės nustatė minimalų darbo užmokestį; siūlo, kad ir kitos valstybės ištirtų ir pasinaudotų jų patirtimi; ragina valstybes nares visiems sudaryti sąlygas dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime, ypač kai tai susiję su teisės aktais, kuriuose nustatomas minimalus atlyginimas, arba bet kokiais kitais teisiškai įpareigojančiais ir bendrai privalomais susitarimais, arba kolektyviniais susitarimais, priimtais vadovaujantis nacionalinėmis tradicijomis, kuriuos taikant būtų užtikrinama, kad visą dieną dirbantys asmenys galėtų pragyventi iš gaunamų pajamų;

46.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl pasiūlymą dėl Bendrijos Lisabonos programos 2008–2010 m., kuriame ji siūlo daugiau prioritetų 10 pagrindinių tikslų turinčią programą, kuri gali būti įgyvendinta 2008–2010 m.; tačiau pabrėžia, kad viena iš didžiausių Lisabonos strategijos galimybių yra galimybė susieti įvairius reformų poreikius su ekonominėmis, aplinkos apsaugos ir užimtumo priemonėmis ir įtraukti juos į vieną reformų darbotvarkę; taigi ragina Komisiją laikyti šios nuoseklios ir integruojančios įvairių rūšių politikos derinio strategijos ir negriauti jos taikant atskiras politikos priemones;

Pažangos vertinimas ir Lisabonos proceso stebėsena

47.   džiaugiasi Komisijos pastangomis mažinti biurokratiją, ypač siekiant padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir gerinti teisės aktų poveikio vertinimą; kartu apgailestauja, kad Parlamentas ir Komisija vis dar nesusitarė dėl reikiamo poveikio vertinimo metodo; taigi pakartoja raginimą atlikti nepriklausomą poveikio vertinimo patikrinimą;

48.   džiaugiasi Komisijos nustatytu tikslu sumažinti įmonių administracinę naštą; laukia konkrečių nuorodų, kaip siekiama šio tikslo užtikrinant gero valdymo sąlygas; pabrėžia, kad visais valdžios lygmenimis galima padėti siekti šio tikslo, taigi visų valdžios lygmenų atstovai turėtų dalyvauti priimant susijusios politikos sprendimus; atsižvelgdamas į siekį mažinti biurokratiją ir supaprastinti Europos teisės aktus, ragina skaidriai vykdyti stebėseną siekiant nustatyti, kiek valstybės narės naudojasi Europos teisės aktuose numatytomis išimtimis, kad būtų atsižvelgta į nacionalinius ypatumus ir trūkumus diegiant naujoves;

49.   mano, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis yra pagrindiniai veikėjai, siekiantys Lisabonos strategijos tikslų; pabrėžia, kad tų šalių, kurios atviros konkurencijai iš išorės, įgyvendina reformas bei išlaiko biudžeto pusiausvyrą ir kurios atviros kokybiškoms viešoms bei privačiosioms investicijoms, ekonomika išaugo labiausiai ir tos šalys sukūrė daugiausia darbo vietų; apgailestauja dėl vis dar mažo Lisabonos strategijos regimumo daugelio valstybių narių nacionalinėje politikoje; mano, kad visų ekonominių partnerių dalyvavimas būtinas norint užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą; ypač mano, kad didesnis socialinių partnerių, nacionalinių parlamentų, regionų bei vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas pagerintų Lisabonos strategijos rezultatus ir paspartintų viešąsias diskusijas dėl tam tikrų reformų; pritaria Komisijos pasiūlymui, kad valstybės narės glaudžiau bendradarbiautų su nacionaliniais ir regionų parlamentais, rengdamos kasmetes diskusijas dėl savo nacionalinių reformų programų įgyvendinimo;

50.   pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų bei suinteresuotųjų šalių įsipareigojimų svarbą pasiekimų mastui ir naujoviškumui; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi dideliu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto susidomėjimu stebėti Lisabonos strategijos įgyvendinimą;

51.   primena, kad integruotosios gairės yra svarbi bendradarbiavimo priemonė ir sudaro bendrą pagrindą įvairioms valstybėms narėms įgyvendinti savo nacionalines reformų programas; mano, kad valstybių narių atlikta analizė ir pateikta nuomonė rodo, kad gairės yra veiksmingos, tačiau jas reikia gerinti tais atvejais, kai reikia prisitaikyti prie naujų ekonominių ir užimtumo sąlygų, taip pat valstybių narių pasiektų rezultatų; ragina visapusiškiau naudotis rodikliais ir įgyvendinti tikslus;

52.   džiaugiasi Komisijos parengta ataskaita apie šalis; tačiau ragina taikyti sistemingesnį požiūrį, kuris išskirtų pasiekimus ir trūkumus; pritaria Komisijos pasiūlymui įtraukti klausimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, į daugiašalę stebėseną ir suteikti galimybę pagerinti nacionalinės politikos atsakomuosius veiksmus;

53.   mano, kad tai, jog nėra tinkamos stebėsenos, labai trukdo priimti gerai apsvarstytus politinius sprendimus; pabrėžia, kad būtų galima geriau naudotis Europos decentralizuotų agentūrų patirtimi ir žiniomis jų kompetencijai priklausančiose srityse;

54.   taigi džiaugiasi 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos sprendimu ištaisyti stebėsenos duomenų trūkumą ir pavesti Regionų komitetui parengti tyrimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos stebėsenos įgyvendinimo sistemos, kuri apimtų 104 ES regionus ir miestus, besikeičiančius nuomonėmis apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą, ir šis tyrimas turi būti pateiktas 2008 m. pavasarį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime; pabrėžia, kad šis tyrimas rodo, ar struktūrinių fondų susiejimo su tikslais nuostata padės skirti didesnę struktūrinių fondų lėšų dalį naujovių diegimo ir aplinkos apsaugos tikslams siekti; laukia šiame tyrime pateiktino Lisabonos strategijos regionalizavimo papildomos naudos įvertinimo;

55.   mano, kad nėra savaime aišku, kokiu būdu reikėtų vertinti Lisabonos strategijos pažangą, arba, kalbant apskritai, kokie rodikliai būtų tinkamiausi pažangai matuoti; vis dėlto laikosi aiškios nuomonės, kad vertinant proceso įgyvendinimo pažangą ir trūkumus negalima apsiriboti vien ekonominiais rodikliais, pvz., tik BVP ir (arba) bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, nes, geriausiu atveju, jie yra rodiklis, parodantis socialinės gerovės kūrimą tam tikru laikotarpiu, tačiau net nepateikiantis patikimos informacijos apie visuomenės gerovės lygį ir iš viso neparodantis socialinės bei aplinkosaugos srities sąnaudų šiai gerovei sukurti dydžio;

56.   mano, kad reikia parengti ir taikyti daugiamatį žmogaus gerovės, susijusios ne vien su BVP ir (arba) bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvertinimo metodą; taigi džiaugiasi EBPO svarstymais 2007 m. birželio mėn. surengtame 2-ajame pasaulio forume "Statistika, žinios ir politika" tema "Visuomenių pažangos vertinimas ir skatinimas" ir diskusijomis, vykusiomis Komisijos konferencijoje "Toliau nei BVP", surengtoje Parlamente 2007 m. lapkričio mėn., nes patikimi duomenys – svarbiausia žiniomis pagrįstų politinių sprendimų priėmimo prielaida;

57.   taigi džiaugiasi įvairių Komisijos generalinių direktoratų atliktu darbu kuriant naujus kokybiškus rodiklius; ragina, kad šie rodikliai, jei jie bus susieti su socialiniu aspektu, pvz., skurdo rodikliu, arba aplinkos apsaugos aspektu, pvz., biologinės įvairovės rodikliu, būtų naudojami būsimam nacionalinių Lisabonos reformos programų vertinimui ir būtų integruoti į Komisijos stebėsenos sistemą, taigi tokiu būdu būtų sukurtas išsamesnis Lisabonos strategijos įgyvendinimo proceso sėkmės matavimo rodiklių rinkinys;

58.   primygtinai ragina užtikrinti, kad trys ES institucijos visapusiškai dalyvautų ir tinkamai bendradarbiautų siekdamos Lisabonos strategijoje numatytų tikslų; ragina Tarybą ir Komisiją pripažinti Europos Parlamento, kuris atidžiai stebi Lisabonos strategiją ir nacionalines reformų programas, užtikrina biudžeto išteklius, kurie svarbūs siekiant Lisabonos strategijoje numatytų tikslų, ir artimai bendradarbiauja su nacionaliniais parlamentais, kai sprendžiami su svarbiomis teisės nuostatomis susiję klausimai, vaidmenį;

o
o   o

59.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0533. (2) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (3) OL L 254, 1994 9 30, p. 64.