Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. Europos centrinio banko (ECB) metinę ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 113 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Protokolą dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pridedamą prie Sutarties, 15 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) trečiajame etape(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Integruotųjų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (dalis: valstybių narių ir Bendrijos bendrosios ekonominės politikos gairės). Naujo ciklo pradžia (2008–2010 m.)(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl EPS@10: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo (COM(2008)0238),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. ECB finansinio stabilumo peržiūrą ir savo 2008 m. balandžio mėn. pranešimą dėl finansinės integracijos Europoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pavasario ekonomikos prognozes 2008–2009 m.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonominės ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0241/2008),

A.   kadangi 2007 m. euro zonos BVP išaugo 2,6 % (palyginti su 2,7 % 2006 m.), nepaisant netikrumo dėl finansinės sumaišties antrajame pusmetyje,

B.   kadangi infliacijos lygis buvo 2,1 %, palyginti su 2,2 % 2006 m., nepaisant ekonominės aplinkos, kurią buvo galima charakterizuoti pastebimai kylančių kainų įtaka,

C.   kadangi 2007 m. ECB toliau siekė sureguliuoti palūkanų normas iki 4,0 % 2007 m. birželio mėn. nuo 3,5 % 2006 m. gruodžio mėn. ir palaikė tą lygį antrą pusmetį,

D.   kadangi Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pareiškimuose raginama labai atsargiai vertinti euro zonoje didėjančias palūkanų normas,

E.   kadangi 2007 m. euro nominalusis faktinis keitimo kursas išaugo 6,3 % ir šis padidėjimas buvo ypač ryškus JAV dolerio atžvilgiu (11,8 %),

F.   kadangi finansinė sumaištis ir didelis pasaulinis disbalansas kelia pavojų pasauliniam ekonominiam augimui ir valiutos keitimo kurso raidai,

G.   kadangi laukiama, kad 2008 m. euro zonoje infliacija didės 2,0–3,0 %, didele dalimi atspindėdama dabartinę pagrindinių prekių kainų didėjimo tendenciją, kol sumažės iki 1,2–2,4 % lygio 2009 m.,

H.   kadangi pagrindinis ECB ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždavinys – išlaikyti kainų stabilumą ir kartu remti Bendrijos bendrąją ekonominę politiką, kaip nustatyta EB sutarties 105 straipsnyje; pripažindamas visišką ECB ir ECBS nepriklausomybę šiuo klausimu,

I.   kadangi ECB tenka spręsti dilemą – ar spręsti didėjančios infliacijos uždavinius, ar atremti pirmuosius ekonomikos nuosmukio ženklus, pasirodžiusius dėl neramumų finansų rinkose pastaraisiais mėnesiais;

J.   kadangi Parlamentas nori padėti stiprinti ECB ir euro zonos vaidmenį bei tarptautinį autoritetą tarptautinėje arenoje,

ECB šiandien

1.   palankiai vertina tai, kad praėjus dešimčiai metų nuo ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (EPS), tiek ECB, tiek ir euras yra gerai vertinami ir visuotinai priimami pasaulio ekonomikos, ir pažymi, kad euras tapo pasaulinio masto valiuta, kuri beveik prilygsta JAV doleriui;

2.   primena, kad EB sutartyje aiškiai išskiriami keli ECB uždaviniai: viena vertus, užtikrinti kainų stabilumą, kita vertus, vykdyti bendrąją ekonominę politiką, todėl šie du uždaviniai negali būti laikomi vienas kitą pakeičiančiais; pabrėžia ECB nepriklausomybės svarbą vykdant šiuos dvejopus įgaliojimus ir palankiai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, jog ECB turėtų būti ES institucija, turinti juridinio asmens teises ir aiškiai nustatytą nepriklausomą politinę ir finansinę padėtį; mano, kad ECB pripažinus viena iš ES institucijų padidėtų Parlamento, ypač jo Ekonominės ir pinigų politikos komiteto, kaip institucijos, kuriai ECB atsiskaito už savo sprendimus pinigų politikos srityje, atsakomybė;

3.   palankiai vertina Kipro ir Maltos priėmimą į EPS ir pažymi jų sėkmingą įstojimą;

Finansinis stabilumas

4.   pripažįsta puikų ECB darbą valdant finansinę sumaištį, kurią paskatino JAV antrinės hipotekinių paskolų rinkos krizė, ypač 2007 m. rugpjūčio 9 d. pradėtą operaciją, kuri užtikrino 95 mlrd. EUR likvidumą rinkoms, kaip 4,00 % fiksuotos palūkanų normos konkursą, laikantis tų pačių procedūrų, kaip įprastinės ECB operacijos; pažymi, kad ši operacija kartu su koreguojamosiomis operacijomis ir paskesnėmis gausiomis savaitinėmis refinansavimo operacijomis sėkmingai stabilizavo labai trumpo laikotarpio palūkanų normas; dar kartą apsvarsto tai, kad parodytų ECB užtikrinamos bendros pinigų politikos reikšmę stabilizuojant ekonomiką nestabilumo laikotarpiais;

5.   pritaria ECB nuomonei, kad dėl vis sudėtingesnių finansinių priemonių ir finansų institucijų patiriamos rizikos neskaidrumo gali padidėti neaiškumas dėl to, kokio dydžio rizika patiriama, kam ji tenka ir kokie galimi nuostoliai;

6.   pabrėžia, kad reikia sukurti ES finansinės priežiūros sistemą, pabrėžia, kad, nors EB sutartyje ECB tiesiogiai neįpareigotas vykdyti riziką ribojančios kredito institucijų priežiūros ir užtikrinti finansų sistemos stabilumo, jį reikia aktyviai įtraukti į priežiūrą;

7.   mano, kad sėkmingai spręsdamas dabartinės finansinės krizės problemą ECB sustiprėjo; džiaugiasi padidėjusiu pasitikėjimu ECB ir jo pripažinimu tarptautiniu mastu; ragina Euro grupę sekti ECB pavyzdžiu ir patobulinti kompetenciją bei sustiprinti koordinavimą sprendžiant klausimus, susijusius su finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra;

8.   pabrėžia didėjantį centrinių bankų ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo poreikį siekiant išlaikyti stabilumą finansinėse rinkose, ypač atsižvelgiant į vis labiau integruojamas finansines sistemas; prašo ECB toliau remti geresnę integraciją ir komunikavimą ES vidaus lygmeniu, taip pat ir savo santykius su kitais centriniais bankais bei atitinkamomis institucijomis, ypač santykius su Anglijos banku, kadangi Londonas yra svarbiausias finansinis centras Europos Sąjungoje; ragina ECB aktyviai dalyvauti įvairiuose forumuose, kuriuose aptariami priežiūros pokyčiai, pvz., tolesniame Lamfalussy tyrime;

9.   pripažįsta, kad pagrindiniai centriniai bankai, pvz., ECB ir JAV federalinis atsargų bankas, įspėjo dėl rizikos ekonomikoje nepakankamo vertinimo prieš sprogstant IT burbului 2000/2001 m. ir antrinės būstų paskolų rinkos krizės 2007 m.; pažymi, kad finansinėms rinkoms nepavyko tinkamai reaguoti į tuos įspėjimus veiksmingu būdu; todėl prašo ECB išanalizuoti šią reakciją ir pasiūlyti, kaip pagerinti tokių toliaregiškų įspėjimų ir rinkos reakcijų sąsają; ragina ECB, atsižvelgiant į pastarąją finansinę sumaištį, išnagrinėti ir įvertinti finansinės krizės padarinius ir ištirti, ar jis turi pakankamai tarptautinės Europos finansinės krizės valdymo priemonių ir kokių įgaliojimų jam reikia, kad būtų galima pagerinti riziką ribojančią priežiūrą makrolygiu euro zonoje;

Ekonominė ir pinigų plėtra

10.   atkreipia dėmesį į vykstančią diskusiją, kaip apibūdinti kainų stabilumą, dėl kurio kai kurie pasisako už tiesioginį infliacijos planavimą; tačiau mano, kad M3, grindžiama dviejų ramsčių sistema, yra tinkamiausias kainų stabilumo matavimo būdas; ragina ECB imtis priemonių šiai sistemai nuolat tobulinti; pripažįsta papildomos informacijos ir ankstyvo infliacijos rizikos įspėjimo bei veiksmų pasirinkimo galimybių, kuriuos užtikrina ši sistema, pridėtinę vertę;

11.   pabrėžia, kad nedarnios ekonominės plėtros euro zonoje rizika gali padidėti padidėjus narių skaičiui, kadangi didėja narių ekonomikos dydžio ir išsivystymo skirtumai; ragina ECB atkreipti dėmesį į šią padėtį ir kuo anksčiau imtis priemonių siekiant pašalinti šią riziką ir informuoti apie ją valstybes nares;

12.   ragina visas euro zonoje dalyvaujančias valstybes nares, valstybes nares, kurios atsisakė joje dalyvauti, taip pat valstybes nares, kurios išreiškė norą prisijungti prie euro zonos, atkreipti dėmesį į tuos uždavinius ir besąlygiškai gerbti Stabilumo ir augimo pakto kriterijus bei tinkamai įvykdyti Mastrichto kriterijus, kadangi jie kartu su fiskaliniu konsolidavimu, mokesčių ir darbo užmokesčio politika, kurioje atsižvelgiama į augimo ir produktyvumo rodiklius, užtikrina stipriausią apsaugą nuo problemų, kurias sukelia nedarni plėtra;

13.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pastaruoju metu pakoreguotus lūkesčius dėl augimo, dar labiau didinti palūkanų normas reikėtų labai atsargiai, kad tai nesukeltų pavojaus ekonomikos augimui; pažymi, kad norėdamos paskatinti ekonomikos atsigavimą valstybės narės turi įgyvendinti ir būtinas struktūrines reformas, ir investicines priemones;

14.   tikisi, kad Taryba traktuos visas euro zonos valstybes nares kandidates vienodai ir visapusiškai atsižvelgs į ECB vertinimus ir rekomendacijas, susijusius su jų pasirengimu prisijungti prie euro zonos;

15.   atkreipia dėmesį į euro vertės kilimą, ypač JAV dolerio atžvilgiu; pabrėžia tikslą siekti kainų stabilumo, bet pripažįsta, kad dideli ir greiti euro keitimo kurso pokyčiai neturi pabloginti ECB galimybių valdyti savo pinigų politiką susidūrus su infliacijos šaltiniu arba su sudėtingomis nuo eksporto priklausančių šalių augimo perspektyvomis; prašo ECB kontroliuoti šią plėtrą ir imtis veiksmų, jeigu pasirodytų, kad jų reikia, ir kviečia Euro grupę, Komisiją ir ECB griežčiau koordinuoti savo veiksmus valiutos keitimo kurso politikos srityje;

16.   pripažįsta, kad nuolat didėja įtampa, daranti poveikį ir infliacijai, kurią daugiausia lemia maisto ir energijos kainos; ragina ECB stiprinti dialogą su nacionaliniais centriniais bankais, kad būtų galima skirti daugiau dėmesio kainų stabilumui pasaulio mastu;

Valdymas ir veiksmingas sprendimų priėmimas

17.   primena nuolatinį raginimą siekti didesnio ECB skaidrumo, kad padidėtų patikimumas ir prognozuojamumas, ir vertina šioje srityje jau įgyvendintus pokyčius; šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad yra sunkumų skelbiant ECB valdančiosios tarybos posėdžių protokolus, kadangi atskirų pozicijų skirtumai gali būti aiškinami, kaip išreiškiantys nacionalinius interesus, ir dėl to atsirastų valstybių narių vyriausybių spaudimas valdančiosios tarybos nariams; prašo ECB kasmet teikti Parlamentui ir visuomenei priemonių, kurių jis ėmėsi siekdamas pagerinti savo veiklos rodiklius pagal šią rezoliuciją, suvestinę;

18.   mano, kad Parlamento ir ECB dialogas pinigų politikos klausimu buvo sėkmingas ir jį reikėtų tęsti; pabrėžia, kad ECB ex-post atskaitomybė yra pagrindinis finansų rinkų pasitikėjimą, tad ir stabilumą finansų rinkose, lemiantis veiksnys; mano, kad svarbu, jog palaikydama santykius su visuomene vykdomoji valdyba ir valdančioji taryba toliau būtų vieningos; pritaria politikai, kad ECB turėtų teikti tikslinę informaciją Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Euro grupei; nusivylęs dėl ECB pasyvumo, kurį jis parodė vykdydamas 2007 m. liepos 12 d. Parlamento rezoliuciją dėl ECB 2006 m. metinės ataskaitos(3); ypač pabrėžia, kad raginimas gerinti ECB informavimo politiką turėtų būti vykdomas išsaugant ECB ir jo tarnybų nepriklausomybę;

19.   ragina ECB po valdančiosios tarybos sprendimų savo skelbiamuose pranešimuose aiškiai išdėstyti, ar diskusijų eigoje buvo lengvai pasiektas sutarimas arba ar išliko skirtingi požiūriai, kadangi tai pateiktų rinkoms daugiau informacijos nevaržant bendros Europos perspektyvos priimant ECB valdančiosios tarybos sprendimus;

20.   ragina ECB, kurio valdytojų skaičius nuo 2009 m. sausio 1 d. turėtų viršyti 15, pateikti pasiūlymą dėl savo valdančiosios tarybos struktūros reformavimo; pažymi, kad didėjant euro zonos šalių skaičiui reformos bus dar labiau reikalingos; palaiko ankstesnį ECB pasiūlymą, kad dalyvaujančių šalių ekonominė svarba turėtų būti vertinama kaip svarbiausias besikeičiančių balsavimo teisių veiksnys ir kad siekiant užtikrinti veiksmingumą būtų palaikomas mažas sprendimus priimančių subjektų skaičius;

21.   mano, kad ECB nepriklausomybė, įskaitant jo vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūrą, pasiteisino; pabrėžia, kad EB sutarties 112 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog vykdomosios valdybos nariai skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų, ir pabrėžia, kad jų pilietybė turėtų būti nesvarbi ir kad jie turėtų ir toliau būti vertinami pagal griežtus EB sutartyje nustatytus kriterijus, pvz., pagal kvalifikaciją; mano, kad ex-ante demokratinė atskaitomybė ir skaidrumas padidėtų, jei Taryba vertintų kelis galimus kandidatus ir jei Tarybos pasiūlytus kandidatus tvirtintų Parlamentas balsuodamas;

22.   mano, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje numatytą ECB statusą, turėtų būti sustiprintas Parlamento vaidmuo skiriant ECB vykdomosios valdybos narius; pabrėžia, kad yra pasirengęs kartu su kitomis institucijomis apsvarstyti, kaip būtų galima patobulinti skyrimo procedūrą iki naujos vykdomosios valdybos paskyrimo 2010 m.;

23.   pripažįsta didėjantį Euro grupės ir jos pirmininko vaidmenį nustatant pagrindinę ekonominės darbotvarkės Europos Sąjungoje dalį, ypač oficialesnę struktūrą ir svarbiausią vaidmenį koordinuojant ekonominę politiką Euro grupėje, kaip nustatyta EB sutarties 136 straipsnyje su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, taip pat ir valstybėms narėms, nedalyvaujančioms euro zonoje; remia euro zonos vienodos pozicijos laikymosi stiprinimą tarptautiniuose forumuose, kaip numatyta EB sutarties 138 straipsnyje su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, ir Euro grupės pirmininko vaidmenį šiame procese;

24.   palankiai vertina ECB, Komisijos ir finansinių paslaugų sektoriaus bendradarbiavimą sėkmingai pradedant bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) ir trumpalaikių Europos vertybinių popierių (STEP) iniciatyvas; mano, kad pastarosios bus teigiamas finansinių paslaugų pramonės indėlis vykdant Europos Sąjungos finansinę integraciją;

25.   palankiai vertina operacijų Target 2 pradžią ir užbaigtą veiklos perkėlimą į bendrą platformą; mano, kad bendros platformos naudojimas yra svarbus žingsnis finansinės integracijos ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų išlaidų mažinimo kryptimi; mano, kad ECB turėtų skubiai pasiūlyti Target 2 sistemos struktūrą;

Euro išorės dimensija

26.   pažymi euro, kaip tarptautinės valiutos, padėties stiprėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos atstovavimas, susijęs su ekonominiais ir pinigų reikalais tarptautiniuose forumuose, prastai atspindi tikrąją euro zonos ekonominę svarbą ir kad tai galima vertinti kaip kliūtį didėjančiai įtakai tvarkant tarptautinius finansinius reikalus; todėl ragina imtis konkrečių veiksmų vieningo euro zonos atstovavimo atžvilgiu tarptautinėse finansinėse institucijose, pvz., TVF;

27.   skatina ECB toliau tęsti savo koordinavimo vaidmens stiprinimą tarptautiniu finansiniu lygmeniu; mano, kad stipresnė euro padėtis tarptautiniu mastu atneš naudos euro zonai, tai paskatins šiuo metu nedalyvaujančias joje valstybes nares siekti visateisės narystės;

o
o   o

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Euro grupei ir Europos centriniam bankui.

(1) OL C 138, 1998 5 4, p. 177. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0058. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0349.