Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2212(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0035/2009

Pateikti tekstai :

A6-0035/2009

Debatai :

PV 09/03/2009 - 26

Balsavimas :

PV 11/03/2009 - 5.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0118

Priimti tekstai
PDF 125kDOC 80k
Trečiadienis, 2009 m. kovo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Su nafta susijusių problemų sprendimas
P6_TA(2009)0118A6-0035/2009

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl problemų, susijusių su naftos tiekimu, sprendimo būdų (2008/2212(INI))

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą "Europos energetikos politika" (COM(2007)0001),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 13 d. Komisijos komunikatą "Spręsti padidėjusių naftos kainų problemą" (COM(2008)0384),

–   atsižvelgdamas į 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 73/238/EEB dėl priemonių žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti(1) ,

–   atsižvelgdamas į 1977 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimą 77/706/EEB dėl Bendrijos užduoties sumažinti pirminių energijos šaltinių vartojimą nustatymo iškilus žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumams(2) ,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvą 2006/67/EB, įpareigojančią valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas(3) ,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (COM(2008)0775),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą "Antroji strateginė energetikos apžvalga. ES energijos tiekimo saugumo ir solidarumo veiksmų planas" (COM(2008)0781),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 12 d. žaliąją knygą "Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo" (COM(2008)0782),

–   atsižveldamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl makroekonominio didėjančių energijos kainų poveikio(4) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl priklausomybės nuo naftos(5) ,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl krizės žuvininkystės sektoriuje dėl didėjančių kuro kainų(6) ,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės parengtas 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl energijos tiekimo saugumo,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės parengtas 2008 m. birželio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl aukštų maisto produktų ir naftos kainų įtakos politikai,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitą "Pasaulinės energetikos perspektyva 2008 m." (angl. "World Energy Outlook 2008"),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tiriamąją nuomonę dėl uždavinių, susijusių su apsirūpinimu nafta, sprendimo būdų(7) ,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6–0035/2009),

A.   kadangi siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ateinančiais dešimtmečiais vis daugiau dėmesio Europos mastu turėtų būti skiriama energijos tiekimo maršrutų ir šaltinių įvairinimo, energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo klausimams,

B.   kadangi poreikis parengti nuoseklią ir išsamią Bendrijos energetikos politiką vis labiau neatidėliotinas siekiant, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas Europos Sąjungai tampant vis labiau priklausoma nuo importo,

C.   kadangi nafta yra baigtinis išteklius,

D.   kadangi vykdant Europos Sąjungos ir Norvegijos naftos gavybą 2007 m. vis dar buvo patenkinama daugiau kaip 30 proc. vietinės paklausos,

E.   kadangi dėl to, kad daug naftos išteklių, kuriuos būtų paprasta eksploatuoti, dėl daugelio pasaulio šalių aplinkos apsaugos priemonių arba dėl išteklių valdymo politikos šiuo metu nevisiškai prieinama, ir kadangi dėl to, kad dėl apskritai išaugusių žaliavų ir medžiagų kainų naftos gavybos sąnaudos nuo 2005 m. padvigubėjo,

F.   kadangi, JAV energetikos informacijos valdybos (angl. U.S. Energy Information Administration ) duomenimis, pasaulinė naftos paklausa 2030 m. daugiau kaip trečdaliu viršys 2006 m. paklausą, 2005–2030 m. paklausa Europos Sąjungoje kasmet vidutiniškai didės 0,25 proc. visų pirma dėl didėjančios transporto sektoriaus paklausos, taigi nafta 2030 m. Europos Sąjungoje sudarys 35 proc. visos pirminės energijos paklausos,

G.   kadangi iki 2030 m. Europos Sąjungos priklausomybė nuo naftos importo padidės iki 95 proc. ir tuo pačiu metu didės tradicinių naftos išteklių koncentracija vadinamosiose strateginės elipsės valstybėse ir auganti konkurencija paklausos srityje gali pakenkti tiekimo saugumui,

H.   kadangi tikimasi, kad ilguoju laikotarpiu naftos kainos kils,

I.   kadangi padidėjusi infliacija, kurią sukėlė labai padidėjusios pagrindinių žaliavų ir naftos kainos, neigiamai paveikė perkamąją galią,

J.   kadangi kainų svyravimą 2008 m. lėmė ne vien tik atitinkamo laikotarpio pasiūla ir paklausa, ir šis reiškinys neigiamai veikia ekonomiką,

K.   kadangi dėl to, kad buvo kuriamos naujos investavimo priemonės naftos ir kitų pagrindinių žaliavų rinkoje, šių žaliavų kainos tapo dar nepastovesnės; ir kadangi būtina užtikrinti didesnį energetikos rinkų skaidrumą,

1.   pabrėžia, kad Antrojoje strateginės energetikos apžvalgoje energijos tiekimo užtikrinimo klausimui vėl skiriamas pagrindinis dėmesys; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija nepasimokė iš ekonomikos krizės, kuri parodė, kad tik visiškai nauja Europos Sąjungos energetikos politika gali padėti išspręsti tiekimo saugumo, valstybių narių solidarumo, užimtumo klausimus ir patenkinti socialinius, ekologijos ir ekonominius interesus; taip pat apgailestauja, kad iki šiol nebūta aiškaus ryžto keisti energetikos politiką ir tiekimo struktūrą;

2.   dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atsižvelgti ne tik į trumpalaikes energijos tiekimo saugumo priemones, bet ir į ilgalaikę perspektyvą;

3.   ragina Komisiją rengiant teisėkūros pasiūlymus išsamiai nagrinėti netiesioginį ir tiesioginį siūlomų priemonių poveikį tiekimo saugumui ir sąnaudoms;

Turimų išteklių panaudojimas

4.   pažymi, kad, įvairių skaičiavimų duomenimis, ir ateinančiais dešimtmečiais būtų galima gauti užtektinai naftos, kad būtų patenkinta paklausa, tačiau gali būti taip, kad dėl naujų gavybos būdų naftos kainos didės; pažymi, kad tai savo ruožtu skatins efektyviai naudoti energiją ir populiarins alternatyvaus kuro, tokio, kaip antros kartos biokuras ir vandenilis, ir elektra varomų automobilių naudojimą; pažymi, kad taip pat reikia pagerinti investicijų sąlygas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad dėl nuolatinės didelės naftos paklausos vis labiau mažėja galimybė užtikrinti pasiūlą;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad nežinoma, kada gali atsirasti atotrūkis tarp didėjančios paklausos ir mažėjančios pasiūlos, ir koks jis bus; nerimauja dėl to, kad dėl šio netikrumo naftos kainos taps vis nepastovesnės; taigi įsitikinęs tuo, kad turėtų būti aktyviai imamasi visų priemonių, skirtų sumažinti iškastinio kuro paklausą;

6.   remia Komisijos pasiūlymą prireikus imtis trumpalaikių priemonių, siekiant sumažinti būsimus naftos kainų šuolius; ragina valstybes nares teikti finansinę paramą investicijoms į alternatyvius energijos išteklius, pvz., atsinaujinančius energijos šaltinius, ir skirti didelį dėmesį vartotojų informuotumo didinimo priemonėms, kuriomis skatinamas efektyviai energiją naudojančių prekių ir paslaugų pirkimas, siekiant sumažinti ilgalaikes išlaidas ir sušvelninti būsimo naftos pasiūlos sumažėjimo pasekmes;

7.   ragina dėti daugiau pastangų siekiant komerciniais tikslais panaudoti netradicinius naftos išteklius, kad taip būtų prisidėta prie įvairinimo, su sąlyga, kad bus plėtojami ir toliau naudojami ekologiški gavybos būdai; mano, kad taikant pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 98/70/EB dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų kelių transporto priemonėms naudojant degalus, stebėsenos ir mažinimo mechanizmo nustatymo ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 1999/32/EB dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių bei panaikinančios Direktyvą 93/12/EEB (COM(2007)0018), nurodytą būvio ciklu grindžiamą požiūrį į šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išmetamas naudojant į ES rinką tiekiamus degalus, naftos pramonė bus iš tikrųjų skatinama tobulinti gamybos procesus ir taip mažinti poveikį klimatui;

8.   mano, kad reikėtų mažiau naudoti naftos ir energijos iš kitų šaltinių, kuriuos naudojant išsiskiriama daug anglies dioksido, didinant energijos vartojimo efektyvumą bei pereinant prie naujų būdų, kuriuos taikant išsiskiriama mažiau anglies dioksido;

9.   mano, kad turimų išteklių gavybai vis daugiau įtakos darys politiniai veiksniai, pvz., politinis nestabilumas, nepakankama teisinė apsauga, aplinkosauginės priemonės ir išteklių valdymas; ragina Komisiją visais lygmenimis aktyviau vykdyti dialogą su naftos gavybos šalimis ir, siekiant abišalės naudos, ieškoti pragmatinių konfliktų šalinimo būdų;

10.   ragina Komisiją vykdant dialogą su naftos įmonėmis ir naftos gavybos šalimis nepaisant nestabilių kainų ir kintančio pelno ieškoti būdų padidinti investicijas;

11.   tikisi, kad naftos bendrovės pastaruoju metu gautą didelį pelną vėl investuos į naujų naftos telkinių žvalgybą ir įsisavinimą bei rems energijos taupymo technologijų taikymą ir mokslinius tyrimus naftos pakaitalų srityje (visų pirma transporto sektoriuje);

12.   ragina palaikyti dinamiškesnius Europos Sąjungos ir naftą gaminančių šalių santykius siekiant, kad abi pusės būtų pasirengusios ne tik imti, bet ir duoti, ir kad būtų sukurta stabilesnė ir ramesnė pasiūlos ir kainų formavimo aplinka naftos sektoriuje, nes tai naudinga visoms susijusioms šalims ir viso pasaulio ekonomikai;

13.   teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą palaikyti tarptautinį politinį dialogą rengiant aukšto lygio naftą naudojančių ir naftą išgaunančių šalių susitikimą, kad būtų pasiekta teisinga pasiūlos ir paklausos pusiausvyra naftos rinkoje ir būtų užkirstas kelias naftą išgaunančioms šalims išlaikyti dirbtinai aukštas naftos kainas;

Rinkos ir kainodaros skaidrumas

14.   reiškia susirūpinimą dėl vis didėjančio naftos kainų svyravimo, ypač 2008 m., kuris neigiamai veikia visą Europos Sąjungos ekonomiką ir vartotojus;

15.   mano, kad naftos kainos svyravimai atspindi padėtį, kai didėja naftos paklausa, vis labiau eikvojami naftos ištekliai ir kinta demografijos bei urbanizacijos tendencijos, ypač sparčiai augančios ekonomikos šalyse, kuriose dėl išaugusių vidutinių pajamų didėja paklausa, taip pat atspindi spekuliaciją žaliavų rinkose ir pasaulinės ekonomikos ciklus; be to, pabrėžia, kad nafta ir kitos pagrindinės žaliavos buvo vis daugiau naudojamos investiciniam portfeliui įvairinti, kadangi nukrito JAV dolerio vertė;

16.   yra susirūpinęs dėl naftos kainų kitimo ir jo poveikio ekonominės ir finansinės padėties stabilumui; pripažįsta aktyviai veikiančių naftos ir kitų energetikos produktų rinkų naudą, tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti aukščiausią energetikos rinkų skaidrumo lygį;

17.   pripažįsta, kad šis svyravimas kenkia ir naftą eksportuojančių šalių ekonomikai, todėl abiem šalims naudinga stabilizuoti naftos kainas;

18.   palankiai vertina 2008 m. birželio 13 d. Komisijos komunikatą ir išreiškia susirūpinimą dėl dabartinio naftos kainų svyravimo ir jo neigiamo poveikio infliacijai, konkurencingumui, prekybai ir ekonomikos augimui;

19.   mano, kad pagrindinė naftos kainų didėjimo priežastis pastaruosius aštuonerius metus yra didėjanti paklausa, dėl kurios kilo sunkumų išgauti, transportuoti ir perdirbti naftą, ir netikėtai itin gausus pelnas, kurį gavo keletas didelių naftos oligopolijų; pripažįsta, kad dėl labai padidėjusių žaliavų kainų ir spekuliacinių sandorių finansų rinkose poveikis naftos kainoms dar sustiprėjo;

20.   pažymi, kad reikia didelį dėmesį skirti konkurencijos perdirbant ir parduodant naftą bei naftos produktus stebėjimui ir didinti duomenų apie komercines naftos atsargas skaidrumą;

21.   mano, kad siekiant stabilizuoti naftos kainas būtina padidinti rinkos skaidrumą; ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai atitinkamų pasiūlymų; pabrėžia, kad ir naftos gavybos šalyse nedelsiant turi būti didinamas skaidrumas, visų pirma turi būti skaidriai skelbiama apie gamybos mastą ir išteklių dydį; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant dialogą su naftos gavybos šalimis siekti daugiau skaidrumo;

22.   palankiai vertina tai, kad Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje siūloma naudos ir išlaidų tyrime kas savaitę viešai skelbti atsargų dydį; ragina Komisiją į savo būsimas teisėkūros priemones įtraukti šio tyrimo rezultatus; taip pat pabrėžia, kad reikia siekti skaidrumo pasaulio mastu;

23.   mano, kad dėl skirtingų techninių naftos produktų specifikacijų, taikomų pagrindinėse naftą perkančiose šalyse, galimas rinkos susiskaldymas, kuris lemtų tai, kad nutrūkus tiekimui labai padidėtų kainos; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima išvengti prieigos prie rinkos apribojimų;

24.   mano, kad strateginės atsargos reikalingos tam, jog būtų išvengta realių krizių nutrūkus tiekimui; dėl šios priežasties ir siekdamas, kad būtų vykdoma tvari biudžeto politika, nepritaria bandymams sustabdyti naftos kainų svyravimą naudojant šias atsargas;

25.   pabrėžia aktyvios veiklos svarbą siekiant, kad nauja alternatyvia energija galėtų pasinaudoti mažosios įmonės ir taip taptų mažiau priklausomos nuo naftos kainų svyravimo; pripažįsta MVĮ svarbą gaminant biokurą ir kitų rūšių atsinaujinančią energiją; nerimauja dėl techninių ir reglamentavimo kliūčių, kurios vis dar pasitaiko gaminant ir pateikiant į rinką šiuos produktus ir ragina Komisiją imtis priemonių, kad šiam kurui būtų lengviau patekti į rinką;

26.   pabrėžia, kad veiksminga prekybos išmetamųjų dujų leidimais sistema ir daugelio kitų energijos taupymo priemonių priėmimas padėtų labai skatinti didelio energinio efektyvumo technologijų ir gaminių plačios ir pažangios rinkos vystymąsi; be to, pabrėžia principo "moka teršėjas" taikymo svarbą; primena, kad kuo daugiau šalių imsis panašios politikos, tuo mažesnė bus su šia politika susijusi įtaka ūkio sektorių konkurencingumui;

Investicijos į naftos gavybą ir perdirbimą

27.   pažymi, kad, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, norint užtikrinti energijos tiekimo saugumą, iki 2020 m. į naftos pramonę kasmet reikėtų investuoti 350 mlrd. JAV dolerių; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant atitinkamų sričių politiką imtis investicijas skatinančių priemonių, ypač Europos Sąjungoje; šiuo požiūriu pabrėžia ilgalaikio investicijų saugumo užtikrinimo svarbą; vis dėlto atmeta nuostatą pakeisti privatų kapitalą viešosiomis lėšomis;

28.   reiškia susirūpinimą dėl dabartinės kreditų krizės poveikio naftos pramonės galimybėms investuoti ir ragina Komisiją bei valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti koordinuojant pastangas įveikti krizę;

29.   palankiai vertina tai, kad pradėjus aktyviau naudoti biodegalus transporto sektoriuje bus prisidėta prie tiekimo saugumo padidinimo; konstatuoja, kad dėl to sustiprės ir bus pertvarkyta naftos perdirbimo pramonė; taip pat konstatuoja, kad siekiant kuo labiau sumažinti naftos paklausą taip pat reikia imtis transporto sektoriaus struktūrinių priemonių;

30.   ragina valstybes nares ir valdytojus nepaisyti šios raidos ir pasirūpinti, kad Europos Sąjungoje liktų užtektinai atsargų siekiant, kad jų nepritruktų, pvz., įvykus stichinei nelaimei;

31.   ragina valstybes nares, Komisiją ir naftos įmones užtikrinti, kad būtų tinkamai mokomi naftos išteklių tyrimo ir gamybos specialistai;

Vežimo maršrutai

32.   palankiai vertina vykdant programą "Inogate" pasiektus laimėjimus, ypač imantis pasitikėjimą skatinančių priemonių; ragina Komisiją parengti strategiją, kaip šie projektai galėtų būti paremti papildomomis priemonėmis ir geriau koordinuojami;

33.   pabrėžia, kad labai svarbu, jog tranzito valstybės palaikytų gerus santykius tarpusavyje ir su kaimyninėmis valstybėmis, ir paveda valstybėms narėms bei Komisijai dėti daugiau pastangų šiuo klausimu;

34.   pažymi, kad naftotiekiai nebuvo įtraukti į transeuropinius Europos energetikos tinklus, ir ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti naftos infrastruktūros objektus į TEN-E tinklą turint mintyje naujausią raidą, ypač mažėjančią vietos gamybą ir tuo pačiu metu didėjančią priklausomybę nuo importo bei naujų transporto pajėgumų poreikį;

35.   ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant bendrą užsienio, prekybos ir saugumo politiką siekti stabilumo, ypač šalyse gamintojose, kurioms gresia politinis nestabilumas, nes stabilumas yra investicijų ir gerovės pagrindas;

36.   pabrėžia, kad naujiems naftos infrastruktūros projektams, pvz., Odesos–Gdansko ir Konstancos–Triesto naftotiekiams, kaip europinės svarbos projektams ir toliau turėtų būti teikiama pirmenybė;

37.   reiškia susirūpinimą dėl didėjančio piratavimo, kuris kelia grėsmę tarptautinei laivybai, taigi ir naftos vežimui, ir palankiai vertina Tarybos bendruosius veiksmus(8) ;

38.   be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl terorizmo kyla grėsmė vežimo maršrutams ir strateginiams infrastruktūros objektams, ir ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau vykdyti dialogą su pagrindiniais veikėjais;

Transportas ir pastatai

39.   atkreipia dėmesį į pastatų sektoriaus energijos taupymo potencialą, kurį išnaudojus būtų galima sumažinti iškastinio kuro, t. y. naftos ir dujų, poreikį, ir palankiai vertina dabartines Komisijos bei valstybių narių pastangas dar geriau išnaudoti šį potencialą;

40.   palankiai vertina Europos Sąjungos pastangas siekiant įvairinti transporto sektoriuje naudojamus energijos šaltinius; naujų technologijų diegimo klausimu pirmenybę teikia į rinką orientuotoms koncepcijoms; mano, kad geriausias naujų technologijų konkurencingumo rodiklis – kaina; vis dėlto apgailestauja, kad trūksta ambicijų siekiant išnaudoti efektyviai energiją naudojančių, tobulesnių modelių ir lengvesnių transporto priemonių potencialą;

41.   abejoja, ar pirmos kartos biokuras vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais gali būti tinkamas naftos pakaitalas; ragina dėti daugiau pastangų tiriant sintetinį kurą;

42.   įsitikinęs, kad naftos naudojimo transporto sektoriuje didėjimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais galima sustabdyti tik tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga ir valstybės narės taip pat imsis priemonių, kad prekės būtų vežamos ir judumas būtų įgyvendinamas tvaresniais susisiekimo būdais, kuriems nereikia naftos arba reikia jos mažai, pvz., geležinkeliu, vandens transportu ir intermodaliniais judumo tinklais miestų zonose (pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu, važiuojant keliese viena transporto priemone); taip pat įsitikinęs, kad diegiant moderniausias eismo valdymo sistemas, kurios padėtų mažinti kelių, oro ir vandens transporto laukimo laiką ir vengti aplinkinių kelių, galima sutaupyti itin daug energijos ir toliau skatinti ekologišką logistiką;

Santykiai su šalimis, kuriose sunaudojama vis daugiau naftos

43.   mano, kad palaikant bendrus Sąjungos ir šalių, kuriose naudojama vis daugiau naftos, išorės santykius, reikia labiau atsižvelgti į energetikos politikos klausimus, o Europos Sąjunga turėtų siekti, kad būtų panaikintos valstybės subsidijos naftos produktams;

44.   ragina Komisiją į bendrąją išorės, prekybos ir kaimynystės politiką įtraukti priemones, kurios pasaulio mastu padėtų atskirti ekonomikos augimą nuo naftos sunaudojimo;

45.   pažymi, kad Europos Sąjungoje pirmiausia nepakankamai dėmesio skiriama pasaulinių tarptautinio energijos tiekimo saugumo pokyčių geopolitiniams padariniams ir poveikiui būsimai tarptautinės tvarkos politikai ir nepakankamai apie tai diskutuojama; mano, kad reikia ne laikytis valstybių vidaus sprendimų, o diegti naujas ES, JAV, Rusijos ir Kinijos glaudaus politinio ir ekonominio bendradarbiavimo formas ir jas vidutinės trukmės laikotarpiu oficialiai įtvirtinti;

o
o   o

46.   paveda Pirmininkui šią rezoliuciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 228, 1973 8 16, p. 1.
(2) OL L 292, 1977 11 16, p. 9.
(3) OL L 217, 2006 8 8, p. 8.
(4) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 548.
(5) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 580.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0308.
(7) OL C 182, 2009 8 4, p. 60.
(8) 2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/851/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (OL L 301, 2008 11 12, p. 33).

Atnaujinta: 2009 m. gruodžio 2 d.Teisinis pranešimas