Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2518(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B6-0113/2009

Pateikti tekstai :

B6-0113/2009

Debatai :

PV 11/03/2009 - 16
CRE 11/03/2009 - 16

Balsavimas :

PV 12/03/2009 - 7.13
CRE 12/03/2009 - 7.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0137

Priimti tekstai
PDF 225kWORD 67k
Ketvirtadienis, 2009 m. kovo 12 d. - Strasbūras
Penktasis pasaulinis vandens ištekliams skirtas forumas, kuris vyks 2009 m. kovo 16–22 d. Stambule
P6_TA(2009)0137B6-0113/2009

2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vandens klausimo atsižvelgiant į penktąjį pasaulinį vandens ištekliams skirtą forumą, kuris vyks 2009 m. kovo 16–22 d. Stambule

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į keturių pirmųjų vandens ištekliams skirtų forumų, įvykusių Marakeše (1997 m.), Hagoje (2000 m.), Kiote (2003 m.) ir Meksikoje (2006 m.) ministrų deklaracijas,

–   atsižvelgdamas į Dubline vykusią konferenciją "Vanduo tvaraus vystymosi perspektyvoje" (1992 m.), kurioje rekomenduota patvirtinti integruotą vandens išteklių tvarkybą ir pripažinti, kad visi vandens naudojimo būdai vertingi, ir pasiūlytas vandens apmokestinimo principas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/58/217, kurioje 2005–2015 m. laikotarpis skelbiamas Tarptautiniu dešimtmečiu "Vanduo gyvybei" ir kovo 22 d. paskelbta Pasauline vandens diena,

–   atsižvelgdamas į Bonoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje gėlo vandens klausimais (2001 m.) priimtą ministrų deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad būtina skubiai skatinti visas galimas investuotojų grupes skirti papildomą finansavimą ir padidinti viešąjį vandens finansavimą naudojant privatų kapitalą, tuo pat metu remiant veiksmus, kurių imamasi vietos lygmeniu,

–   atsižvelgdamas į Monterėjuje vykusią konferenciją (2002 m.), kurioje apibrėžta Pasaulio vandens partnerystės kaip lygių šalių plėtojamo daugialypio dialogo vandens klausimu, kuriame dalyvauja įmonės, finansinės institucijos ir pilietinė visuomenė, sąvoka, kuri vėl priminta Genujoje 2001 m. Naujosios Afrikos vystymo partnerystės (NEPAD) ir Didžiojo aštuoneto (G8) susitikime ir 2003 m. vykusiame partnerystės su Afrika forume,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. Helsinkyje patvirtintą ir 1996 m. įsigaliojusią Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvenciją, kuria vadovaujantis sukuriamas teisinis pagrindas regioniniam bendradarbiavimui tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo srityje,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulio vadovų susitikimą dėl Tūkstantmečio (2000 m. rugsėjo 6–8 d., Niujorkas), kuriame buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), numatant iki 2015 m. per pusę sumažinti žmonių, neturinčių ilgalaikės galimybės gauti geriamojo vandens, skaičių,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. Saragosos chartiją "Nauja visaapimanti vandens vizija" ir 2008 m. rugsėjo 14 d., 2008 m. Saragosos tarptautinės parodos paskutinę dieną, priimtas Vandens tribūnos rekomendacijas, kurios buvo perduotos Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. paskelbtą Jungtinių Tautų pasaulinę vandens išteklių valdymo antrąją ataskaitą pavadinimu "Vanduo – bendra atsakomybė",

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos strategijos – 2003–2006 m. prioritetai(1), kurios 5 dalyje Parlamentas pareiškia, kad vanduo yra bendra žmonijos vertybė ir vandens išteklių tvarkymas neturėtų būti priklausomas nuo vidaus rinkos taisyklių,

–   atsižvelgdamas į JT vystymo programos 2006 m. žmogaus socialinės raidos ataskaitą "Vanduo – tarp valdžios ir skurdo", kurioje minėta Jungtinių Tautų agentūra įrodė, kad skurdas, o ne fizinis vandens trūkumas, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios daugiau kaip milijardas žmonių neturi galimybių naudoti vandenį,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 15 d. savo rezoliuciją dėl vietos bendruomenių ir vystomojo bendradarbiavimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl 2006 m. kovo 15 d. Mechike vyksiančio ketvirtojo pasaulinio vandens forumo (2006 m. kovo 16–22 d.)(3),

–   atsižvelgdamas į svarbias Europos pilietinės visuomenės iniciatyvas vandens klausimu ir dėl teisės visiems turėti prieigą prie geriamo vandens, kurios buvo organizuojamos Europos Parlamente, įskaitant "Išrinktų atstovų ir piliečių pasaulio vandens asamblėją" (AMECE, 2007 m. kovo 18–20 d.) ir "Sudaryti taiką su vandeniu" (Peace with Water, 2009 m. vasario 12–13 d.), taip pat "Pasaulio vandens protokolo memorandumą" dėl kurio buvo diskutuojama,

–   atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Nr. B6-0113/2009 Komisijai dėl penktojo pasaulinio vandens ištekliams skirto forumo, kuris vyks 2009 m. kovo 16–22 d. Stambule,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip vienas milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens ir beveik 2,5 milijardo žmonių neturi jokių sanitarijos priemonių,

B.   kadangi 2,8 milijardo žmonių gyvena vietovėse, kuriose trūksta vandens, ir tokių asmenų skaičius iki 2030 m. išaugs iki 3,9 milijardo,

C.   kadangi neturtingi gyventojai labiausiai kenčia dėl klimato kaitos ir jie mažiausiai geba prie jos prisitaikyti,

D.   kadangi tarptautiniai žemės ūkio verslo koncernai yra svarbiausi gėlo vandens vartotojai pasaulyje (70 proc. pasaulyje suvartojamo vandens kiekio) ir šį vandenį jie gauna labai žemomis kainomis, ir kadangi dėl vandens išteklių išeikvojimo blogėja vandens išteklių padėtis, didėja vandens tarša ir prastėja bendra dirvožemių būklė, ir dėl šių priežasčių daugėja sausros reiškinių, kurių pobūdis tampa vis labiau struktūrinis,

E.   kadangi teikiant su vandens vartojimu susijusias paslaugas ir racionaliai jas valdant turėtų būti nustatytas toks kainų lygis, kuris trukdytų eikvoti vandenį kai kuriuose sektoriuose, ir būtų sudarytos sąlygos investuoti į infrastruktūrų išlaikymą ir gerinimą, kartu numatant pagalbines priemones, kurios padėtų užtikrinti teisingą vandens paskirstymą, ir teikiant vyriausybės paramą siekiant, kad neturtingos šeimos galėtų susimokėti už pagrindinį poreikį naudoti vandenį,

F.   kadangi visuotinės dotacijos už vandenį, dėl kurių vandens kainos dirbtinai sumažėja, skatina vandens eikvojimą kai kuriuose sektoriuose ir tai yra pagrindinė vandens stokos priežastis,

G.   kadangi, nors teisė į vandenį turėtų būti pagrindinė ir visuotinė, vanduo paskirstomas labai nelygiai, tinkamiausiai šį paskirstymą galėtų numatyti ir valdyti vietos lygmens institucijos,

H.   kadangi liberalizavus vandens paskirstymą ir panaikinus jo reguliavimą besivystančiose šalyse, o ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir jei kartu su šiomis priemonėmis nebus įgyvendinta tinkama reguliavimo sistema, gali didėti kainos ir tai turės didžiausios įtakos skurdžiausiems gyventojams ir sumažės jų galimybės vartoti vandenį,

I.   be to, kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuriai esant turi būti derinamas griežtas ir skaidrus reglamentavimas, viešoji nuosavybė ir privačios investicijos, ir kuri turi siekti prieigos prie vandens ir sanitarijos priemonių pagerinimo, taip pat padėti ekonomiškiau jį naudoti,

J.   kadangi pagrindiniai veiksniai, trukdantys veiksmingai tvarkyti vandenį, yra šie: vanduo nėra svarbus politinis ir finansinis prioritetas, blogas valdymas, nepakankamas teisinis pagrindas, skaidrumo trūkumas derybų ir sutarčių sudarymo metu, korupcija ir diskusijų dėl tarifų lygio trūkumas,

K.   kadangi, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), viešosios paramos vystymuisi (VPV) dalis, skiriama vandeniui ir sanitarijos priemonėms sudaro tik 9 proc. dvišalės VPV ir 4,5 proc. daugiašalės VPV, ir ši dalis blogai paskirstoma, kadangi mažiausiai išsivysčiusios šalys gavo tik 24 proc. lėšų, nors joms labiausiai jų reikia,

L.   kadangi Pasaulinis vandens ištekliams skirtas forumas, kuris renkasi kas treji metai, yra diskusijų ir pasaulinių politinių sprendimų priėmimo vandens tvarkymo ir vandens išteklių klausimais vieta, ir apgailestauja, kad iki šiol pasaulinių vandens ištekliams skirtų forumų veikla tebėra menkai įtraukta į Jungtinių Tautų darbo tvarkaraštį,

1.   pareiškia, kad vanduo yra bendra žmonijos gėrybė ir kad teisė į juo naudotis turėtų būti pagrindinė ir visuotinė teisė; ragina dėti visas būtinas pastangas siekiant iki 2015 m. užtikrinti skurdžiausiai gyvenančių asmenų galimybes gauti vandens;

2.   pareiškia, kad vanduo laikomas viešąja gėrybe ir jo naudojimas turi būti kontroliuojamas valstybės, nepaisant to, ar jo išteklius valdo privatusis sektorius, ar ne, ir ar privatusis sektorius valdo tik dalį vandens išteklių, ar visus;

3.   pabrėžia, kad į bet kokią vandens tvarkymo politiką turi būti įtraukti ir visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos klausimai ir kad pasaulinis forumas turėtų padėti demokratiškai, skatinant dalyvavimą ir remiantis sutarimu kurti strategijas, pagal kurias būtų skatinamas toks ekonominio ir žemės ūkio vystymasis, kad būtų užtikrintas aukštas vandens kokybės lygis;

4.   pageidauja, kad būtų atsisakyta visuotinių vandens paskirstymo dotacijų sistemų, kurios kenkia siekiui veiksmingai vandens išteklius, nes skatina per daug jo naudoti, siekiant tikslinėms dotacijoms skirtas lėšas panaudoti, pavyzdžiui, neturtingai gyvenantiems ir kaimo vietovių gyventojams remti, kad visiems būtų suteikta prieinama galimybė naudotis vandeniu;

5.   pabrėžia, kad reikia steigti to paties baseino kaimyninių šalių bendras vandentvarkos įstaigas, siekiant skatinti arba stiprinti solidarumą, kuris padėtų mažinti įtampą tarp regionų ar spręsti konfliktus;

6.   primena, kad moterims tenka labai svarbus vaidmuo aprūpinant vandeniu, jį tvarkant ir saugant;

7.   ragina valstybes nares, nepaisant finansų krizės, padidinti savo įnašus į VPV siekiant TVT, susijusių su aprūpinimu geriamuoju vandeniu, kadangi kasmet tam reikia 180 000 000 0000 JAV dolerių investicijų;

8.   ragina padidinti Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) šalims pagal Dešimtąjį Europos vystymosi fondą skiriamas Europos vandens fondo lėšas ir skatinti naujus finansavimo būdus, įskaitant privatų finansavimą, ir pažangią partnerystę, pavyzdžiui, grindžiamą solidariu finansavimu;

9.   pageidauja, kad pagal dvišalę VPV būtų remiami tam tikri daugiašaliai veiksmai, pavyzdžiui, Afrikos vandens iniciatyva;

10.   mano, kad VPV turi būti naudojama kartu su vietos bendruomenių ištekliais, savanoriškomis dotacijomis, bankų paskolomis ir privačiu kapitalu siekiant užtikrinti kiek galima didesnį vandens sektoriaus finansavimą;

11.   primygtinai ragina kurti garantijų mechanizmus, kuriuos finansinės ir plėtros institucijos galėtų naudoti norėdamos įveikti investuotojų atsargumą vandens rinkoje;

12.   tvirtina, kad valstybė, atlikdama savo politikos ir būtinų priemonių numatymo misiją, pasirinkdama partnerius ir paskirstydama atsakomybę, patikėdama vykdymo įgaliojimus vietos bendruomenėms, išlieka pagrindinė vandens politikos veikėja;

13.   primygtinai ragina tvarkant vandens išteklius remtis decentralizavimo ir dalyvavimo principais ir integruotu požiūriu, įtraukiant vartotojus ir sprendimus priimančius asmenis į vandens politikos apibrėžimą vietos lygmeniu;

14.   ragina Komisiją rengti sąmoningumo vandens klausimais ugdymo programas ir Sąjungoje, ir Sąjungos šalyse partnerėse;

15.   primygtinai pabrėžia, kad reikia remti vietos valdžios institucijų pastangas siekiant įgyvendinti demokratinį, veiksmingą, skaidrų, reglamentuotą ir atsižvelgiant į tvariosios plėtros tikslus vykdomą vandentvarką siekiant patenkinti gyventojų vandens poreikius;

16.   ragina Tarybą ir Komisiją pripažinti svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį saugant ir tvarkant vandens išteklius norint, kad šios institucijos visur taptų atsakingos už vandens sektoriaus tvarkymą, ir apgailestauja, kad Europos bendro finansavimo programose nedidelis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos vietos savivaldų įgaliojimams;

17.   taigi ragina Tarybą ir Komisiją skatinti ES vietos valdžios institucijas dalį iš vartotojų už vandens tiekimo ir valymo paslaugas gautų mokesčių skirti decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėms finansuoti;

18.   ragina, išlaikant viešąją nuosavybę ir pagal atitinkamą reguliavimo ir teisinę sistemą, dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti privatųjį sektorių į vandens paskirstymą, norint pasinaudoti jo sukauptu kapitalu, praktinėmis žiniomis ir technologijomis, kad būtų galima pagerinti galimybes visiems naudotis vandens tiekimo ir sanitarijos įrengimais ir pripažinti galimybę naudoti vandenį pagrindine žmogaus teise;

19.   mano, kad valstybių užduotis – į savo nacionalines aprūpinimo vandeniu strategijas įtraukti nuostatas dėl paslaugų smulkių privačių teikėjų;

20.   mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistemos, kai valstybinės vadžios institucijos išlieka infrastruktūrų savininkės ir sudaro valdymo sutartis su privačiuoju sektoriumi, gali būti viena iš priemonių siekiant pagerinti prieinamas galimybes naudotis vandens tiekimo ir sanitarijos įrengimais;

21.   ragina skatinti taikyti naujas priemones, pavyzdžiui, drėkinti kaimo vietoves ir aplink miestus kurti žaliąsias zonas, norint padidinti maisto saugą ir vietos autonomiją;

22.   mano, kad vietos nevyriausybinėms organizacijoms palaikant santykius su gyventojais atliekamas tarpininko vaidmuo nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti sėkmingą projektų įgyvendinimą skurdžiose šalyse;

23.   pageidauja, kad būtų numatytas tolygus tarifų paskirstymas, kuris sudarytų sąlygas prieinamomis kainomis aprūpinti vandeniu labiausiai nuskriaustus gyventojus;

24.   yra įsitikinęs, kad reikia taip pat išnaudoti taupymo vietoje galimybes, suprantant, kad tam prireiks, kad vyriausybės pašalintų visas teisines, fiskalines ar administracines kliūtis, trukdančias vystytis vietos finansų rinkoms;

25.   ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti vandens tvarkymui teikiamos paramos politiką, grindžiamą visuotinės, teisingos ir nediskriminacinės prieigos prie švaraus vandens principu;

26.   ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti ir paremti besivystančių šalių pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos pasekmes; atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu skubiai įsteigti Pasaulinį kovos su klimato kaita aljansą;

27.   ragina vandentvarkos, vandens išteklių ir teisės visiems naudoti vandenį klausimus įtraukti į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių penkioliktoje konferencijoje (COP 15) Kopenhagoje (2009 m. gruodžio 7–18 d.) numatomų susitarimų darbotvarkę dėl būsimojo Kioto protokolo, atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ekspertų atliktą darbą;

28.   pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į skurdžiai gyvenančių asmenų poreikius rengiant aprūpinimo vandeniu ir jo tvarkymo politiką, ypatingą dėmesį kreipiant į labiausiai klimato kaitos pažeidžiamus gyventojus;

29.   prašo, kad atstovaudama Sąjunga Stambulo forume, pirmininkaujanti šalis turėtų šiuos įgaliojimus:

   - teisę į vandenį laikyti gyvybine, pagrindine žmogaus teise, o ne tik parduodama ekonomine vertybe, priklausoma tik nuo rinkos taisyklių,
   - ginti šioje rezoliucijoje išdėstytą poziciją;

30.   pageidauja, kad Jungtinių Tautų Organizacija pradėtų derybas siekdama sudaryti tarptautinę sutartį, kurioje būtų pripažįstama teisė gauti geriamojo vandens; prašo ES valstybių narių ir ES pirmininkaujančios valstybės narės imtis šios krypties politinių ir diplomatinių iniciatyvų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir Žmogaus teisių taryboje;

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ir ES ministrų tarybai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Pasaulinės vandens sutarties tarptautinio komiteto generaliniam sekretoriatui.

(1) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 857.
(2) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 249.
(3) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 294.

Teisinė informacija - Privatumo politika