Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 18 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Pagrindinių teisių chartijos) 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB(2) taikymo, kurioje jis ragino Komisiją nedelsiant pateikti išsamų vertinimą, kaip valstybės narės įgyvendina šią direktyvą ir ar teisingai perkelia ją į nacionalinę teisę, taip pat visus būtinus pasiūlymus ir pavedė kompetentingam komitetui įvertinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę problemas, pabrėžiant pažangiąją patirtį ir priemones, dėl kurių galėtų atsirasti diskriminacija tarp Sąjungos piliečių, ir spręsti judėjimo laisvės problemą,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją dėl priemonių, susijusių su palaikų pargabenimu, patvirtinimo(3),

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2008 m. birželio 13 d. darbo dokumentą(4), valstybių narių nacionaliniams parlamentams nusiųstus klausimynus ir gautus atsiliepimus,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegacijos apsilankymo uždaruose prieglobsčio prašytojų ir imigrantų sulaikymo centruose Belgijoje ataskaitą(5),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, įgyvendinimo Europos Sąjungoje: Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) apsilankymai 2005–2008 m.(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme(7), į Teisės tarnybos nuomonę dėl kitoje valstybėje narėje neteisėtai gyvenantiems ES piliečiams taikomų sankcijų esant sunkinančioms aplinkybėms suderinamumo ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą dėl delegacijos vizito Italijoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. vasario 15 d. ataskaitą "Penktoji ataskaita dėl Sąjungos pilietybės (2004 m. gegužės 1 d. – 2007 m. birželio 30 d.)" (COM(2008)0085),

–   atsižvelgdamas į Komisijos teikiamą 2008 m. lapkričio 18 d. 25-ąją Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitą (2007 m.) (COM(2008)0777),

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl problemų ir planų, susijusių su Europos pilietybe(8),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros ataskaitą "Homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos valstybėse narėse",

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gruodžio 10 d. ataskaitą dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo (COM(2008)0840) (Komisijos ataskaita),

–   atsižvelgdamas į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. išvadas "Laisvas asmenų judėjimas. Teisės laisvai judėti pažeidimai ir piktnaudžiavimo ja atvejai",

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus, susijusius su Sąjungos pilietybe ir laisvu judėjimu, pvz., byla C-127/08 (B. B. Metocko byla), byla C–33/07 (G. Jipos byla) ir byla C–524/06 (H. Hubero byla),

–   atsižvelgdamas į preliminaraus pranešimo projektą "Lyginamasis Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo tyrimas", kurio paprašė Teisės reikalų komitetas ir kurį pateikė Europos piliečių veiksmų tarnyba (angl. ECAS),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6–0186/2009),

A.   kadangi pagal pirmiau minėtąją Penktąją ataskaitą dėl Sąjungos pilietybės 2006 m. sausio 1 d. maždaug 8,2 mln. ES piliečių naudojosi teise gyventi kitoje valstybėje narėje ir kadangi milijonai ES piliečių kasmet keliauja ES viduje,

B.   kadangi judėjimo laisvė yra neatskiriama žmogaus teisių sąvokos ir ES pilietybės sąvokos dalis ir viena iš Sutartyse pripažįstamų Sąjungos piliečių pagrindinių teisių ir laisvių,

C.   kadangi Direktyvoje 2004/38/EB įgyvendinami Sutartyse įtvirtinti principai, nes joje teigiama, kad ES piliečiai gali laisvai judėti visoje ES kartu su savo šeimos nariais, nepaisant to, iš kur jie atvyksta,

D.   kadangi valstybės narės turėjo perkelti Direktyvą 2004/38/EB į nacionalinę teisę iki 2006 m. balandžio 30 d. ir kadangi Komisija rengėsi pateikti ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo iki 2008 m. balandžio 30 d.,

E.   kadangi praėjus beveik penkeriems metams nuo Direktyvos 2004/38/EB priėmimo galiausiai atsirado galimybė susipažinti su informacija apie jos perkėlimą į nacionalinę teisę ir praktinį taikymą, nors tai yra šiek tiek vėliau už šioje direktyvoje nustatytus terminus,

F.   kadangi Parlamentas kelis kartus išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip kai kurios valstybės narės įgyvendina judėjimo laisvę,

G.   kadangi Komisija, Parlamentas ir kai kurios valstybės narės neseniai pradėjo konstruktyvų dialogą,

H.   kadangi toks dialogas suteikė galimybę iš dalies keisti nacionalinius teisės aktus, kad jie atitiktų EB teisės aktus,

I.   kadangi pagal Komisijos ataskaitą bendra padėtis, susijusi su Direktyvos 2004/38/EB perkėlimu į nacionalinę teisę, nuvilia, nes nė viena valstybė narė neperkėlė visos direktyvos į savo teisę veiksmingai ir teisingai, be to, nė viena valstybė narė neperkėlė nė vieno šios direktyvos straipsnio į nacionalinę teisę veiksmingai ir teisingai,

J.   kadangi Komisijos ataskaitoje, be kita ko, nurodomi du pagrindiniai nuolat pasikartojantys ES piliečių pagrindinių teisių pažeidimai, ypač pažeidimai, susiję su trečiųjų šalių pilietybę turinčių šeimos narių teise įvažiuoti ir gyventi valstybėje narėje ir reikalavimu iš ES piliečių kartu su leidimo gyventi prašymais pateikti papildomus dokumentus, pvz., darbo leidimus ir tinkamos gyvenamosios vietos įrodymą, kurie nenumatyti Direktyvoje 2004/38/EB,

K.   kadangi Komisija ligi šiol gavo daugiau kaip 1 800 žmonių skundų, 40 Parlamento klausimų ir 33 peticijas ir tuo remdamasi užregistravo 115 skundų ir pradėjo penkias pažeidimo procedūras dėl neteisingo Direktyvos 2004/38/EB taikymo,

L.   kadangi Komisija savo ataskaitoje laikosi nuomonės, kad šiuo etapu nėra poreikio iš dalies keisti Direktyvos 2004/38/EB, bet reikia dėti visas pastangas, kad ji būtų teisingai įgyvendinama suformuojant ekspertų grupę, remiantis klausimynu surenkant informaciją, duomenis ir pažangiąją patirtį ir 2009 m. išleidžiant gaires dėl probleminių klausimų, siekiant užtikrinti visišką ir teisingą šios direktyvos taikymą,

M.   kadangi daugelis nacionalinių parlamentų atsakė į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto klausimyno klausimus(9), o tam tikrose valstybėse narėse į klausimyno klausimus atsakė abeji parlamento rūmai(10),

N.   kadangi nacionalinių parlamentų atstovai turėjo galimybę išsamiau išreikšti savo nuomonę Jungtinio komiteto posėdyje dėl pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, kuris įvyko 2009 m. sausio 19–20 d.,

O.   kadangi Teisės tarnyba, su kuria konsultavosi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, padarė išvadą, kad atitinkamos Bendrijos teisės nuostatos neleidžia nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos bendra sunkinančia konkretaus nusikaltimo ar nusižengimo aplinkybe laikoma tai, kad susijęs asmuo, būdamas vienos valstybės narės piliečiu, neteisėtai būna kitos valstybės narės teritorijoje,

P.   kadangi su judėjimo laisve susijusiuose ETT sprendimuose, ir ypač B. B. Metocko, G. Jipos ir H. Hubero bylose, patvirtinti šie principai:

Q.   kadangi pirmiau minėtoje apsilankymo uždaruose prieglobsčio prašytojų ir imigrantų sulaikymo centruose Belgijoje ataskaitoje teigiama, kad "ES piliečių laikymas sulaikymo centruose, skirtuose trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra neteisėti imigrantai, atrodo sukrečiamai ir neproporcingai, visų pirma dėl to, kad, jei turima informacija teisinga, ši priemonė gali būti skiriama vien tik dėl paprasto administracinio pažeidimo. Neramina Belgijos valdžios institucijų pateikti su tuo susiję statistikos duomenys",

R.   kadangi minėtose 2008 m. lapkričio 27 d. išvadose Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paprašė Komisijos 2009 m. pradžioje pateikti aiškinamąjį dokumentą, kuriame būtų pateiktos gairės dėl Direktyvos 2004/38/EB taikymo, ir apsvarstyti visas kitas tinkamas ir būtinas priemones,

S.   kadangi, remiantis surinkta informacija, būtent nacionalinių parlamentų atsakymais į Parlamento klausimyno klausimus, kuri, deja, yra neišsami ir neapima visų valstybių narių, ir Komisijos ataskaita, nustatyti šie pagrindiniai probleminiai klausimai:

T.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse yra didelių skirtumų tarp valstybės piliečių ir iš kitos valstybės narės kilusių Sąjungos piliečių tapatybės dokumentų ir Sąjungos piliečiams sunku įrodyti savo gyventojo statusą, o tai labai trukdo praktiškai įgyvendinti jų teises ir integraciją į socialinį bei komercinį gyvenimą,

U.   kadangi prasta su Direktyvos 2004/38/EB, kuria įgyvendinamas EB sutarties 18 straipsnis, perkėlimu į nacionalinę teisę susijusi padėtis valstybėse narėse turėtų būti smerkiama ir kadangi dėl tokios padėties, net jei pačios direktyvos veiksmingumas ir būtinybė nesumenkinama, visgi netaikoma viena iš pagrindinių teisių, kuriomis pagrįsta ES ir kurias ES piliečiams suteikia Sutartys,

V.  V kadangi, remiantis Komisijos 2008 m. lapkričio 18 d. komunikatu dėl laisvo darbuotojų judėjimo poveikio plečiantis ES (COM(2008)0765), pirmuoju pereinamojo laikotarpio nuostatų etapu (2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d.) mobilūs darbuotojai iš šalių, kurios įstojo į ES 2004 m. ir 2007 m., teigiamai veikė valstybių narių ekonomiką,

W.   kadangi keturios valstybės narės iš "senosios" ES-15 valstybių neatvėrė savo darbo rinkų darbuotojams iš naujųjų 8 ES valstybių narių,

X.   kadangi vienuolika valstybių narių pranešė Komisijai apie savo sprendimą nuo 2009 m. sausio 1 d. toliau savo darbo rinkose taikyti apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams,

Direktyvos 2004/38/EB taikymas

1.   ragina valstybes nares laikytis EB sutarties 18 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnio, kurie suteikia ES piliečiams pagrindinę laisvo judėjimo teisę, esmės ir nuostatų ir skubiai visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2004/38/EB, nedelsiant persvarstyti ir pataisyti teisės aktus ir administracines procedūras, kurie prieštarauja EB teisei, ypač remiantis Komisijos ataskaita ir ETT praktika; pažymi, kad daugumos valstybių narių teisės aktų nuostatos prieštarauja šios direktyvos esmei ir nuostatoms, pažeidžia laisvo judėjimo teisę ir Sąjungos pilietybę, ir kad nacionalinės valdžios praktikoje piliečių naudojimuisi savo teisėmis dažnai sudaromos neįveikiamos kliūtys;

2.   ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti teises, kurios pagal Direktyvos 2004/38/EB 2 ir 3 straipsnius suteikiamos ne tik skirtingų lyčių sutuoktiniams, bet ir registruotiems partneriams, namų ūkio nariams ir partneriams, įskaitant vienos valstybės narės pripažintas tos pačios lyties poras, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant jų nepripažinimo fakto kitos valstybės narės civilinėje teisėje, remiantis abipusio pripažinimo, lygybės, nediskriminavimo, orumo ir privataus ir šeimos gyvenimo principais; ragina valstybes nares turėti omenyje, kad direktyva įpareigojama pripažinti visų Europos Sąjungos piliečių (įskaitant tos pačios lyties partnerius) judėjimo laisvę, bet neįpareigojama pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokų; šiuo tikslu ragina Komisiją parengti griežtas gaires, atsižvelgiant į Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje pateikiamą analizę ir išvadas, ir vykdyti šių klausimų stebėseną;

3.   ragina Komisiją pagal Stokholmo programą išleisti atitinkamus pasiūlymus, kad, remiantis Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje pateikta analize ir išvadomis, būtų užtikrintas laisvas judėjimas, be diskriminacijos, pagrįstas EB sutarties 13 straipsnyje nurodytais pagrindais;

4.   ragina valstybes nares, įgyvendinant laisvo judėjimo ir įsikūrimo teisę, neužkrauti ES piliečiams ir jų šeimos nariams, įskaitant trečiosios šalies pilietybę turinčius šeimos narius, nepagrįstos administracinės naštos, kuri nėra aiškiai numatyta Direktyvoje 2004/38/EB, nes tai prieštarauja EB teisei ir yra nepagrįsta kliūtis siekiant pasinaudoti laisve, kurią tiesiogiai suteikia EB sutartis ir kuri nepriklauso nuo to, ar jie atlikę administracines procedūras; atkreipia valstybių narių dėmesį į jų pareigą lengvinti administracines procedūras, susijusias su naudojimusi laisvo judėjimo teise, ir ragina valstybes nares sekti visus administracinius ir teismo sprendimus, pagrįstus direktyvos 3 straipsnio 2 dalimi, ir pranešti apie juos; primena valstybėms narėms jų pareigą lengvinti Europos Sąjungos piliečių šeimos narių, turinčių trečiosios šalies pilietybę, įvažiavimą, kad suteiktų jiems galimybę gyventi normalų šeimos gyvenimą priimančioje valstybėje narėje;

5.   ragina valstybes nares, kuriose naudojami asmens tapatybės dokumentai, patvirtinti tokią pačią savo piliečių ir Sąjungos piliečių iš kitų valstybių narių asmens tapatybės dokumentų formą, net jeigu jų turinys skiriasi(19);

6.   ragina Komisiją atidžiai įvertinti, ar valstybių narių įstatymai ir taikoma praktika nepažeidžia EB sutarties ir šios direktyvos ES piliečiams suteikiamų teisių ir neužkrauna Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimoms nepagrįstos naštos, netiesiogiai pažeidžiančios jų teisę laisvai judėti, ypač atsižvelgiant į sąvokas "pakankami ištekliai", "nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai","(rimtos ir (arba) būtinos) su valstybine politika ir visuomenės saugumu susijusios priežastys", taip pat įvertinti, ar tinkamai įdiegtos ir taikomos materialinės ir procesinės apsaugos priemonės, apsauga ir teisminis žalos atlyginimas, siekiant apsisaugoti nuo išsiuntimo; primena, kad bet koks pagrindinės teisės laisvai judėti apribojimas turi būti aiškinamas siaurai;

7.   pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse diskriminuojami tam tikrų valstybės narių piliečiai ir etninių bendruomenių nariai ir pabrėžia, kad valstybės narės turi įgyvendinti Direktyvą 2004/38/EB nediskriminuodamos Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių nei dėl vieno iš Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytų pagrindų; ragina Komisiją, Tarybą ir visas valstybes nares užtikrinti, kad nei teisės aktuose, nei praktikoje nebūtų diskriminacijos pilietybės, rasės ar tautinės kilmės pagrindais apraiškų ir kontroliuoti šią padėtį;

8.   pažymi, kad priemonės, kurių imamasi viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo sumetimais, turėtų atitikti proporcingumo principą ir turėtų būti grindžiamos tik atitinkamo asmens elgesiu; toks asmeninis elgesys turi kelti tikrą, realią ir pakankamai rimtą grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares sistemingai peržiūrėti nacionalinius perspėjimus draudimo atvykti tikslu, pateiktus dėl Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių(20); primena, kad negalima naudoti viešosios politikos išimčių dėl ekonominių sumetimų arba bendros prevencijos tikslais;

9.   pažymi, kad ne visos valstybės narės įgyvendino Direktyvos 2004/38/EB 35 straipsnį, pagal kurį joms leidžiama priimti būtinas priemones, kad galėtų nesuteikti teisių laisvai judėti, jas apriboti arba atšaukti piktnaudžiavimo teisėmis ar sukčiavimo atvejais, pvz., sudarius fiktyvią santuoką, jei tokios priemonės yra proporcingos ir nediskriminuojančios ir laikomasi procesinių apsaugos priemonių, ir atkreipia dėmesį į šiame straipsnyje pateikiamas galimybes;

10.   ragina Komisiją stebėti praktinę atitiktį Direktyvos 2004/38/EB 24 straipsniui dėl vienodo vertinimo ir diskriminacijos dėl pilietybės uždraudimo, atsižvelgiant į 20 ir 31 konstatuojamąsias šios direktyvos dalis ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kurie suteikia ES piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie persikelia į kitą valstybe narę, teisę kartu su kitais tos valstybės narės piliečiais būti vienodai vertinamiems visais klausimais pagal EB sutarties taikymo sritį, ir ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kad kuo greičiau būtų pašalinti trūkumai ir būtų nedelsiant užkirstas kelias EB teisės pažeidimams;

11.   ragina panaikinti arba persvarstyti laikinuosius susitarimus, kuriuose šiuo metu vis dar numatyta apribojimų, susijusių su laisvu valstybių narių, kurios įstojo į ES nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d., piliečių (darbuotojų) judėjimu, dėl kurių ES piliečiai patiria didelę ir nuostolingą diskriminaciją; ragina visiems Europos Sąjungos piliečiams taikyti pirmumo nuostatą ir užbaigti kurti bendrąją rinką;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Direktyvą 2004/38/EB apsvarstyti galimą diskriminuojamą socialinės apsaugos teisės aktų ir galimybės naudotis bendrus interesus tenkinančiomis paslaugomis poveikį, nes tai galėtų būti laisvo judėjimo kliūtys;

13.   ragina Tarybą parengti strategiją siekiant užtikrinti laisvą Sąjungos piliečių ir darbuotojų judėjimą ir jų galimybę patekti į priimančių valstybių narių darbo rinkas, ir skelbti laisvo piliečių ir darbuotojų judėjimo teigiamus rezultatus ir poveikį priimančioms valstybėms narėms bei ragina Komisiją pradėti tyrimą siekiant nustatyti dabartinį ir būsimą darbo jėgos trūkumą ES bei visų valstybių narių darbuotojų, turinčių galimybę patekti į ES darbo rinką, galimą įnašą į tvarų ekonomikos augimą;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti Direktyvoje 2004/38/EB numatytus apribojimus, draudimus ir šiuo metu nustatytus laikotarpius, kad būtų galima naudotis teisėmis laisvai judėti atsižvelgiant į šios direktyvos 39 straipsnį ir analizuoti poveikį, panaikinus dabartinę ES piliečių diskriminaciją, susijusią su galimybe visiškai pasinaudoti laisvo judėjimo ir ES pilietybės teisėmis, kurias suteikia Sutartis;

Direktyvos įgyvendinimo užtikrinimo metodai

15.   pažymi, kad netinkamas Direktyvos 2004/38/EB perkėlimas parodo, jog Komisija nesugebėjo užtikrinti, kad valstybės narės nuosekliai ir pagal numatytą grafiką taikytų direktyvą ir kad ji nesusitvarko su dideliu piliečių skundų, susijusių su šios direktyvos taikymu, skaičiumi;

16.   remia Komisijos siūlomą požiūrį, grindžiamą nuolatiniu ir išsamiu Direktyvos 2004/38/EB įgyvendinimo stebėjimu, siekiant pagelbėti valstybėms narėms užtikrinant visišką ir teisingą šios direktyvos taikymą ir 2009 m. pirmoje pusėje parengti gaires, taip pat iškelti ieškinius valstybėms narėms dėl pažeidimo, kai jų nacionaliniai įstatymai ir (arba) praktika prieštarauja šiai direktyvai; prašo Komisiją parengti ir pateikti Parlamentui logišką, veiksmingą ir skaidrią įgyvendinimo strategiją, kurioje būtų užtikrinamas laisvo judėjimo teisių taikymas; mano, kad Komisijoje skiriama nepakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių šiai direktyvai perkelti ir taikyti, o tai yra rimta kliūtis, dėl kurios Komisija negali patikimai stebėti šios direktyvos taikymą visose valstybėse narėse ir užtikrinti teisės vienodumą srityje, kuri yra itin svarbi Sąjungos piliečiams;

17.   ragina valstybes nares pradėti procedūras, kad iki 2009 m. pabaigos gairės būtų įgyvendintos ir jų nacionaliniai teisės aktai ir praktika būtų pritaikyti, ir ragina valstybes nares pateikti gaires atitinkamai kompetentingai valdžios institucijai ir stebėti jų taikymą;

18.   ragina Komisiją parengti gaires dėl bendrų mažiausios lėšų sumos, kuri būtų laikoma pakankamais ištekliais, kriterijų ir paaiškinti, kuo remdamosi valstybės narės turėtų atsižvelgti į "atitinkamo asmens asmeninę padėtį" pagal 2004/38/EB direktyvos 8 straipsnio 4 dalį;

19.   ragina Komisiją savo gairėse kurti normatyvinių kategorijų "viešosios tvarkos", "visuomenės saugumo" ir "visuomenės sveikatos" vienodo aiškinimo mechanizmą ir paaiškinti, kaip ir kiek svarbu atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip asmens gyvenimo laikotarpis, amžius, sveikatos būklė, šeiminė ir ekonominė padėtis, socialinė ir kultūrinė integracija bei jo sąsajos su kilmės šalimi, priimant sprendimą dėl išsiuntimo iš šalies, numatyto Direktyvos 2004/38/EB 28 straipsnio 1 dalyje;

20.   pripažįsta, kad ribojamas Europos Sąjungos piliečių palaikų pargabenimas, ir ragina Komisiją pateikti elgesio kodeksą, kurio valstybės narės galėtų laikytis, siekiant užtikrinti, kad tai būtų piliečių judėjimo laisvės padarinys;

21.   ragina Komisiją skirti daugiau lėšų ir sukurti specialią biudžeto eilutę nacionaliniams ir vietos projektams, kuriais siekiama integruoti Direktyvos 2004/38/EB 2 ir 3 straipsniuose apibrėžtus Europos Sąjungos piliečius ir jų šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje;

22.   prašo Komisijos nustatyti gairių įgyvendinimo terminą, kuriam pasibaigus būtų keliamas ieškinys, ir prašo, kad Parlamentas visais atžvilgiais būtų įtrauktas į šį procesą ir nuolat informuojamas apie jo eigą;

23.   ragina Komisiją nustatyti su laisvu asmenų judėjimu susijusią abipusio vertinimo sistemą, kurią taikytų valstybių narių ir Parlamento paskirtų ekspertų sudarytos darbo grupės, padedant Komisijai ir Tarybos generaliniam sekretoriatui, remiantis apsilankymais vietoje ir neperžengiant galių, kurios Komisijai suteiktos Sutartyse, ribų;

24.   ragina Komisiją reikalauti iš valstybių narių teikti periodiškas ataskaitas kartu su statistikos duomenis, susijusias su judėjimo laisve, pvz., nurodant atvejų, kai buvo atsisakyta suteikti teises įvažiuoti arba gyventi, skaičių ir išsiųstų piliečių skaičių ir išsiuntimo priežastis;

25.   ragina valstybes nares padėti kitose valstybėse narėse gyvenantiems savo piliečiams ir konsulinėse įstaigose bei diplomatinėse atstovybėse teikti visą reikiamą informaciją apie judėjimo laivę;

26.   ragina Komisiją patikrinti, ar valstybės narės turi asmens duomenų, būdingų Europos Sąjungos piliečiams, nesantiems tos valstybės narės piliečiais, tvarkymo sistemas ir ar jose saugomi tik tie duomenys, kurių reikia Direktyvai 2004/38/EB taikyti bei nacionaliniams perkėlimo teisės aktams; taip pat ragina patikrinti, ar esama panašių sistemų siekiant kovoti su nusikalstamumu, ir ragina tas valstybes nares, kurios tokias sistemas turi, jas peržiūrėti pagal H. Hubero bylą;

27.   ragina tas valstybes nares, kurių teisės aktai nesuderinami su B. B. Metocko byla, nedelsiant juos peržiūrėti ir prašo Komisijos iškelti valstybėms ieškinius, jeigu jos neįvykdys reikalavimo;

28.   palankiai vertina Komisijos ketinimus didinti ES piliečių informuotumą apie Direktyvoje 2004/38/EB numatytas jų teises ir išplatinti supaprastintą vadovą ES piliečiams, pasinaudojant visomis interneto teikiamomis galimybėmis, ir primena valstybėms narėms apie jų prievoles pagal šios direktyvos 34 straipsnį informuoti piliečius apie jų teises, susijusias su laisvu judėjimu; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares įsteigti su laisvo judėjimo teisėmis susijusius informacijos ir pagalbos biurus;

o
o   o

29.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 158, 2004 4 30, p. 77. (2) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 428. (3) OL C 89 E, 2004 4 14, p. 162. (4) PE407.933v01-00. (5) PE404.465v02-00. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0047. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0361. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0204. (9) Austrija, Belgija, Kipras, Čekijos Respublika, Graikija, Ispanija, Italija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija. (10) Belgija, Čekijos Respublika ir Rumunija. (11) B. B. Metocko byla. (12) G. Jipos byla. (13) H. Hubero byla. (14) Italija, Kipras, Lenkija, ir Slovakija nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokos, kaip priežasties suteikti laisvo judėjimo teisę, Lenkija ir Slovakija nepripažįsta registruotų partnerysčių, net jei jos patvirtintos kitose valstybėse narėse; Komisijos, Pagrindinių teisių agentūros (angl. Agency for Fundamental Rights, FRA) ir NVO pateikta su tuo susijusi informacija dar geriau įrodo šio klausimo teisinį neapibrėžtumą. (15) Keli ES institucijoms atsiųsti skundai ir peticijos rodo, kad kai kurios valstybės narės nenori visiškai pripažinti trečiųjų šalių pilietybę turinčių šeimos narių teisių; pvz., JK, Lietuvos ir Lenkijos teisės aktuose nustatyta, kad ne ES valstybės pilietybę turintis šeimos narys negali įvažiuoti į šalį be vizos. Labai daug problemų kyla dėl teisinių ir administracinių kliūčių, taikomų šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai; Pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus šeimos narys, neturintis ES pilietybės, bet turintis leidimą gyventi kitoje šalyje, negali įvažiuoti į JK be vizos, o dėl JK administracinių procedūrų sudaroma didelių kliūčių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, kadangi leidimas gyventi išduodamas tik pateikus daugybę dokumentų ir visas procesas labai užsitęsia, o tai labai trukdo naudotis laisvo judėjimo teisėmis; trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą gyventi kitoje valstybėje narėje, susiduria su problemomis norėdami įvažiuoti į Estiją, o šeimos nariai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, norėdami gauti vizą, turi mokėti vizos mokestį; Italijoje trečiųjų šalių piliečiai, teikdami paraišką dėl šeimos susijungimo, privalo nurodyti teisėtų pajamų, kurių dydis turi prilygti bent metinei socialinio draudimo pašalpai, šaltinį. (16) Pavyzdžiui, pagal Italijos įstatymus ES piliečiai privalo įrodyti savo pakankamus išteklius. (17) Pvz., Italijos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatyta, kad ne piliečiai, nuteisti kalėti dvejus ir daugiau metų, išsiunčiami iš šalies. (18) Kai kuriais atvejais (Graikijoje) nacionalinė teisė suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms prašyti informacijos apie ES piliečio, kuris pateikia prašymą dėl registracijos, teistumą, o kitose valstybėse narėse (pvz., Ispanijoje ir Belgijoje) kitų valstybių narių piliečiams išduodamos specialios tapatybės kortelės ir gyvenamosios vietos kortelės; kai kuriose kitose valstybėse narėse, be registracijos pažymėjimo, ES piliečiams išduodami užsieniečio tapatybės numeriai, kurie būtini siekiant įsidarbinti ar užsiregistruoti socialinės apsaugos sistemoje; Italijoje iš ES piliečių reikalaujama įrodyti savo išteklių "teisėtumą". (19) Piliečių teisėms didelį neigiamą poveikį daro administracinės procedūros, kurios neatitinka Bendrijos teisės nuostatų. Pavyzdžiui, dėl skirtingų tapatybės kortelių ir gyvenimo šalyje pažymėjimų išdavimo valstybėse narėse kyla painiava, o ES piliečiams tampa sunku naudotis savo laisvo judėjimo teise; Ispanijoje kartu su registracijos pažymėjimu ES piliečiams suteikiamas užsieniečio tapatybės kodas, reikalingas norint įsidarbinti arba užsiregistruoti Ispanijos socialinio draudimo sistemoje; Prancūzija iki šiol kartu su Sąjungos piliečiams išduodamu registracijos pažymėjimu taiko dviprasmišką savanorišką gyvenamosios vietos deklaraciją; Čekijos Respublikoje, Švedijoje ir Belgijoje nacionalinės valdžios įstaigos reikalauja pateikti papildomus dokumentus norint gauti leidimą gyventi arba taiko kitas sąlygas, nenurodytas šioje direktyvoje. (20) Estijos ir Vengrijos teisės aktuose nėra aiškaus nurodymo į tai, kad išduodant išsiuntimo iš šalies orderį negalima vadovautis ekonominiais interesais. Vengrijos ir Rumunijos įstatymuose nepaminėta, kad negalima vadovautis bendrais prevencijos tikslais arba atsižvelgti į ankstesnius teistumus.