Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0211(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0240/2009

Pateikti tekstai :

A6-0240/2009

Debatai :

PV 04/05/2009 - 22
CRE 04/05/2009 - 22

Balsavimas :

PV 05/05/2009 - 5.10
CRE 05/05/2009 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0343

Priimti tekstai
PDF 592kDOC 817k
Antradienis, 2009 m. gegužės 5 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga ***I
P6_TA(2009)0343A6-0240/2009
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas
 Priedas
 Priedas
 Priedas
 Priedas
 Priedas
 Priedas
 Priedas
 Priedas
 Priedas

2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (COM(2008)0543 – C6-0391/2008 – 2008/0211(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0543),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0391/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6–0240/2009),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. gegužės 5 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/.../EB dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos
P6_TC1-COD(2008)0211

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ║,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(2) ,

kadangi:

(1)  Gyvūnų gerovė – tai Bendrijos vertybė, įtvirtinta prie Sutarties pridėtame Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės.

(2)   1998 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 1999/575/EB dėl Bendrijos Europos eksperimentams ir kitiems moksliniams tikslams naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos konvencijos patvirtinimo(3) . Tapusi tos konvencijos šalimi, Bendrija pripažino mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir gerovės svarbą tarptautiniu lygiu.

(3)   1986 m. lapkričio 24 d. Taryba priėmė Direktyvą 86/609/EEB(4) , kuria buvo siekiama pašalinti valstybių narių įstatymų ir kitų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams naudojamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų skirtumus. Po tos direktyvos priėmimo tarp valstybių narių atsirado naujų skirtumų. Tam tikros valstybės narės priėmė nacionalines įgyvendinimo priemones, kuriomis užtikrinama aukšto lygio mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, o kitos valstybės narės taiko tik būtiniausius Direktyvos 86/609/EEB reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti tokius skirtumus ir užtikrinti, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, šia direktyva turėtų būti numatytos išsamesnės taisyklės.

(4)   2002 m. ║ gruodžio 5 d. ║ pranešime dėl Direktyvos 86/609/EEB Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tos direktyvos persvarstymo, kuriame būtų numatytos griežtesnės ir skaidresnės eksperimentų su gyvūnais priemonės.

(5)  Esama naujų mokslinių žinių apie gyvūnų gerovei įtaką darančius veiksnius, taip pat apie gyvūnų gebėjimą jausti ir reikšti skausmą, kančią, baimę ir ilgalaikį sužalojimą. Todėl būtina padidinti mokslinėse procedūrose naudojamų gyvūnų gerovę, sugriežtinus būtiniausius tokių gyvūnų apsaugos standartus taip, kad jie atitiktų naujausius mokslo laimėjimus.

(6)  Pageidautina, kad į šios direktyvos taikymo sritį būtų įtraukti tam tikrų rūšių bestuburiai, kai turima mokslinių įrodymų, kad tokie bestuburiai gali jausti skausmą, kančią, baimę ir ilgalaikį sužalojimą.

(7)  Ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma stuburinių gyvūnų embrionams ir vaisiams tais atvejais , kai yra mokslinių įrodymų, kad paskutiniuoju vystymosi laikotarpio trečdaliu tokioms gyvybės formoms kyla didesnis pavojus jausti skausmą, kančią ir baimę, o tai taip pat gali pakenkti tolesniam jų vystymuisi. Moksliniais faktais patvirtinta, kad ankstyvuoju vystymosi etapu su žinduolių embrionais ir vaisiais atliekamos procedūros gali sukelti skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, jeigu, pasibaigus pirmiesiems dviem jų vystymosi laikotarpio trečdaliams, jiems leidžiama vystytis toliau.

(8)  Atsižvelgiant į dabartinį mokslo ribotumą naudoti gyvus gyvūnus tebėra būtina, siekiant apsaugoti žmonių bei gyvūnų sveikatą ir aplinką. Vis dėlto ši direktyva yra svarbus žingsnis siekiant kuo greičiau, kai tik bus moksliškai įmanoma, visiškai pakeisti procedūras, kurias atliekant mokslo tikslais naudojami gyvi gyvūnai. Tuo tikslu šia direktyva siekiama sudaryti sąlygas plėtoti ir skatinti alternatyvių metodų pažangą ir užtikrinti atliekant procedūras naudojamų gyvūnų aukšto lygio apsaugą. Ši direktyva turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į besivystančias mokslo ir gyvūnų apsaugos priemones.

(9)   Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų plėtrą eksperimentai su gyvūnais tebėra vienas iš svarbiausių metodų norint užtikrinti, kad visuomenės sveikatos srities moksliniai tyrimai būtų labai aukšto lygio.

(10)  Gyvų gyvūnų priežiūrai ir naudojimui mokslo tikslais taikomi tarptautiniu mastu pripažinti gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principai. Siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų veisiami, prižiūrimi ir naudojami Bendrijoje taikomose procedūrose tokiais būdais, kurie atitiktų kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose ne Bendrijos standartuose nustatytus būdus, įgyvendinant šią direktyvą reikėtų sistemingai atsižvelgti į minėtą gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo reikalavimą. Komisija turėtų užtikrinti aukštą skaidrumo lygį gyvūnų naudojimo atžvilgiu ir praneša visuomenei apie gyvūnų apsaugos priemonių įgyvendinimą ir pažangą, padarytą ieškant būdų, kuriais būtų galima pakeisti gyvūnų naudojimą.

(11)  Gyvūnai yra savaime vertingi, ir tokį požiūrį būtina gerbti. Be to, visuomenei kelia susirūpinimą etiniai gyvūnų naudojimo procedūrose aspektai. Todėl su gyvūnais visuomet turėtų būti elgiamasi kaip su jaučiančiais sutvėrimais, o jų naudojimas mokslinėse procedūrose turėtų apsiriboti tik tokiomis sritimis, kuriose skatinama mokslo pažanga ir fundamentalios žinios, kadangi tai galiausiai gali būti naudinga, pavyzdžiui, žmonių ar gyvūnų sveikatai ar aplinkai. Taigi galimybė naudoti gyvūnus mokslinėms procedūroms turėtų būti svarstoma tik tada, kai neįmanoma taikyti alternatyvių metodų nenaudojant gyvūnų. Naudoti gyvūnus mokslinėse procedūrose, kurios atliekamos kitose Bendrijos kompetencijai priskirtose srityse, turėtų būti uždrausta.

(12)  Įgyvendinant gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principus pirmenybė turi būti teikiama reikalavimui naudoti alternatyvius metodus. Jeigu Bendrijos teisės aktais alternatyvūs metodai nepripažįstami, naudojamų gyvūnų skaičius gali būti sumažintas taikant kitus racionaliu ir praktiniu požiūriu prieinamus metodus, taip pat įgyvendinant bandymų strategijas (pvz., naudojant in vitro metodą) ir taikant kitus metodus, kurie padėtų sumažinti gyvūnų naudojimą ir pagerinti jo sąlygas.

(13)   Komisija, remdamasi 2006 m. sausio 23 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai "Bendrijos veiksmų planas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m." tikslais, turėtų stengtis skatinti tarptautiniu lygmeniu mokslo tikslais naudojamų gyvūnų gerovę, ypač siekiant skatinti gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimą, mažinimą ir sąlygų gerinimą, padedant Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai, ir siekiant įtraukti gyvūnų gerovės standartus į vertinamus kriterijus, kad būtų užtikrinta atitiktis pagal geros laboratorinės praktikos principus .

(14)  Naudotinų metodų ir gyvūnų rūšių pasirinkimas turi tiesioginį poveikį naudojamų gyvūnų skaičiui ir gyvūnų gerovei. Todėl renkantis metodus turėtų būti pasirenkamas toks metodas, kurį taikant galėtų būti gauti tinkamiausi rezultatai ir sukelta kuo mažiau skausmo, kančios ar baimės. Taikant tokius pasirinktus metodus turėtų būti naudojamas mažiausias gyvūnų skaičius, galintis užtikrinti ▌patikimus rezultatus, ir turėtų būti pasirinktos mažiausiu neurofiziologiniu jautrumu pasižyminčios gyvūnų rūšys, labiausiai tinkančios ekstrapoliuoti į tikslines gyvūnų rūšis.

(15)  Taikant pasirinktus metodus reikėtų kuo labiau vengti rinktis gyvūno nugaišimą kaip procedūros užbaigimo momentą, nes dėl artėjančio nugaišimo gyvūnas patiria didelių kančių. Jeigu įmanoma, reikėtų verčiau pasirinkti gyvūno atžvilgiu humaniškesnį procedūros užbaigimo momentą, šiam tikslui naudojant artėjantį nugaišimą rodančius klinikinius požymius; taip sudaromos sąlygos nugaišinti gyvūną ir išvengti jo tolesnių kančių.

(16)  Jeigu naudojami netinkami gyvūno gaišinimo metodai, jis gali patirti didelį skausmą, baimę ir kančią. Šiuo atveju svarbi ir tokią operaciją atliekančio asmens kompetencija. Todėl gyvūnus turėtų gaišinti tik kvalifikuotas ir leidimą turintis asmuo, o taikomas gaišinimo metodas turi būti humaniškas ir pritaikytas tam tikrai gyvūnų rūšiai.

(17)  Būtina užtikrinti, kad gyvūnų naudojimas procedūrose nekeltų pavojaus biologinei įvairovei. Todėl nykstančios gyvūnų rūšys procedūrose turėtų būti naudojamos tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina, t. y. kai tai būtina dėl biomedicininių priežasčių arba mokslo tyrimams, kurių tikslas – apsaugoti tas gyvūnų rūšis.

(18)  Remiantis dabartinėmis mokslinėmis žiniomis, naudoti nežmoginius primatus mokslinėse procedūrose vis dar būtina tais atvejais, kai atliekami biomedicininiai moksliniai tyrimai. Dėl nežmoginių primatų genetinio artumo žmonėms ir jų itin išvystytų socialinių įgūdžių šių gyvūnų naudojimas mokslinėse procedūrose kelia tam tikrų etinių ir praktinių problemų, susijusių su jų elgesio, aplinkos ir socialinių poreikių tenkinimu laboratorijos aplinkoje. Be to, nežmoginių primatų naudojimas kelia visuomenei didžiausią susirūpinimą. Todėl nežmoginius primatus turėtų būti leidžiama naudoti tik tokiose žmogaus sveikatai svarbiose biomedicinos srityse, kuriose kol kas nėra jokių kitų alternatyvių metodų, ▌arba siekiant apsaugoti atitinkamas nežmoginių primatų rūšis. Fundamentiniai tyrimai kai kuriose biomedicinos mokslų srityse kažkada ateityje gali suteikti svarbios naujos informacijos apie daugelį pavojų žmonių gyvybei keliančių ir sekinančių būklių.

(19)  Žmogines beždžiones, kurios yra arčiausios žmogui gyvūnų rūšys ir turi labiausiai išvystytus socialinius ir elgesio įgūdžius, turėtų būti leidžiama naudoti tik tokiuose moksliniuose tyrimuose, kurių tikslas – išsaugoti tas gyvūnų rūšis, išsaugoti tas gyvūnų rūšis, kai veiksmai, susiję su pavojų žmonių gyvybei keliančia, sekinančia būkle, yra leidžiami ir kai procedūros tikslams pasiekti negalima naudoti kitos rūšies gyvūnų ar alternatyvių metodų. Tokį poreikį turinti valstybė narė turėtų pateikti būtiną informaciją, kad Komisija galėtų priimti sprendimą.

(20)  ▌Siekiant laipsniškai atsisakyti gyvūnų gaudymo laisvėje veisimo tikslais, reikėtų kuo skubiau nuodugniai moksliškai ištirti galimybę naudoti tik gyvūnus iš savarankiškų kolonijų . Todėl nežmoginius primatus veisiančios ir tiekiančios įstaigos turėtų parengti strategiją, kuri sudarytų sąlygas palaipsniui siekti šio tikslo ir palengvintų šį procesą.

(21)  Procedūrose naudojamus tam tikrų rūšių stuburinius gyvūnus reikia auginti specialiai naudojimui procedūrose, kad procedūras atliekantys asmenys žinotų jų genetinius, biologinius ir elgesio duomenis. Tokios žinios padidina rezultatų mokslinę kokybę bei patikimumą ir kartu sumažina nepastovumą, todėl reikia mažiau procedūrų ir mažiau sunaudojama gyvūnų. Be to, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir juos išsaugoti, laisvėje sugauti gyvūnai turėtų būti naudojami procedūrose tik tais atvejais, kai procedūros tikslo negalima pasiekti naudojant procedūrose specialiai tam naudoti užaugintus gyvūnus.

(22)  Kadangi pagrindiniai benamių ir sulaukėjusių naminių gyvūnų duomenys nežinomi, be to, sugauti ir laikomi įstaigose tokie gyvūnai patiria daugiau baimės, jie neturėtų būti naudojami procedūrose.

(23)  Siekiant padidinti skaidrumą, supaprastinti leidimų projektams išdavimą ir numatyti atitikties stebėsenos priemones, reikėtų nustatyti procedūrų sunkumo klasifikaciją, kuri būtų pagrįsta apytikriu gyvūnams sukeliamo skausmo, kančios, baimės ir ilgalaikio sužalojimo lygiu. ▌

(24)  Etiniais sumetimais turėtų būti nustatyta didžiausia gyvūnų skausmo, kančios ir baimės riba, kuri, naudojant gyvūnus mokslinėse procedūrose, ▌neturėtų būti viršijama. Todėl paprastai nereikėtų leisti atlikti procedūras, dėl kurių gyvūnai patiria galintį užsitęsti didelį skausmą, kančią ar baimę. Rengiant bendrąją ataskaitų teikimo formą, reikėtų atsižvelgti į faktines gyvūno kančias, o ne etiniame vertinime numatytą procedūros sunkumą.

(25)  Procedūrose naudojamų gyvūnų skaičius galėtų būti sumažintas atliekant procedūras su tais pačiais gyvūnais daugiau nei vieną kartą, jeigu tai netrukdo siekti mokslinio tikslo arba dėl to nesuprastėja gyvūno gerovė. Tačiau sprendžiant, ar gyvūnai turėtų būti pakartotinai naudojami, reikėtų atsižvelgti į galimybes kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį jų gerovei, atsižvelgiant į atskiro gyvūno viso gyvenimo patirtį. Dėl šio galimo prieštaravimo, galimybė pakartotinai naudoti gyvūnus turėtų būti vertinama kiekvienu atveju atskirai, ir gyvūnus pakartotinai naudoti reikėtų tik procedūrose, kuriose visas skausmas, baimė ir kančia yra pateisinami etiniu požiūriu .

(26)  Procedūros, kuriai suteiktas leidimas, pabaigoje reikėtų priimti tinkamiausią sprendimą dėl gyvūno ateities, įvertinus gyvūno gerovę ir galimą pavojų aplinkai. Gyvūnai, kurių gerovei kiltų pavojus, turėtų būti nugaišinti. Tam tikrais atvejais gyvūnai turėtų būti paleisti į laisvę, o tokius gyvūnus kaip šunys ir katės turėtų būti leista atiduoti laikyti privatiems asmenims, nes visuomenei itin rūpi tokių gyvūnų likimas. Jeigu įstaigos ketina leisti atiduoti gyvūnus privačiam laikytojui, būtina pasirūpinti tinkama tokių gyvūnų socializacijos sistema, kuri skatintų sėkmingą jų atidavimą privatiems laikytojams, padėtų išvengti nereikalingos gyvūnų baimės ir garantuotų visuomenės saugumą.

(27)  Gyvūnų audiniai ir organai naudojami in vitro metodams kurti. Laikantis gyvūnų naudojimo procedūrų mažinimo principo, pageidautina, kad valstybės narės parengtų nugaišintų gyvūnų organų ir audinių dalijimosi programas.

(28)  Procedūrose naudojamų gyvūnų gerovė labai priklauso nuo procedūras kontroliuojančių asmenų , procedūras atliekančių asmenų ar asmenų , kontroliuojančių kasdien gyvūnais besirūpinančius darbuotojus, gebėjimų kokybės ir profesinės kompetencijos. Siekiant užtikrinti, kad su gyvūnais ir su procedūromis, kuriose naudojami gyvūnai, susiję asmenys būtų tinkamos kompetencijos, tokia veikla turėtų būti vykdoma tik įstaigose ir tik kompetentingų valdžios institucijų leidimą turinčių asmenų . Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama reikalavimui įgyti ir palaikyti deramo lygio kompetenciją, kuri prieš išduodant tokiems asmenims leidimą ar jį atnaujinant turėtų būti įrodyta. Visos valstybės narės turėtų bendrai pripažinti kompetentingos valdžios institucijos suteiktą leidimą ir sėkmingo mokymo kursų baigimo pažymėjimą.

(29)  Įstaigos turėtų turėti atitinkamų rūšių gyvūnų laikymo reikalavimus atitinkančių įrenginių ir įrangos, kuriuos naudojant procedūros būtų atliekamos veiksmingai ir tiesiogiai susiję bei šalia jų esantys gyvūnai patirtų kuo mažiau baimės. Veiklą turėtų vykdyti tik įstaigos, gavusios kompetentingų valdžios institucijų leidimą.

(30)  Siekiant užtikrinti nuolatinį gyvūnų gerovės poreikių stebėjimą, visose įstaigose turėtų būti nuolat užtikrinama tinkama veterinarinė priežiūra ir kiekvienoje įstaigoje paskirtas už gyvūnų priežiūrą ir gerovę atsakingas darbuotojas.

(31)  Laikant, veisiant ir naudojant gyvūnus jų gerovė turėtų būti svarbiausias prioritetas. Todėl kiekviena įstaiga turėtų įsteigti ▌nuolatinį etinio vertinimo organą, kurio pagrindinės užduotys būtų įstaigos lygmeniu svarstyti etinius klausimus, puoselėti pagarbų elgesį su gyvūnais ir rengti priemones, kurios padėtų praktiškai taikyti ir laiku įgyvendinti technikos ir mokslo naujoves, susijusias su gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principais, ir taip užtikrinti geresnę gyvūnų gyvenimo patirtį. Nuolatinio etinio vertinimo organo sprendimai turėtų būti tinkamai patvirtinti dokumentais ir turi būti sudarytos sąlygos su jais susipažinti atliekant patikras.

(32)  Siekiant suteikti kompetentingoms valdžios institucijoms galimybę stebėti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų, visos įstaigos, jei įmanoma, turėtų tiksliai registruoti gyvūnų skaičių, jų kilmę ir likimą.

(33)  Visiems itin išvystytus socialinius įgūdžius turintiems nežmoginiams primatams, taip pat šunims ir katėms turėtų būti sukurta asmeninė visą jų gyvenimą nuo pat gimimo apimanti byla, kad jiems būtų sudarytos jų asmeninius poreikius ir charakteristikas atitinkančios priežiūros ir laikymo sąlygos, taip pat užtikrintas tinkamas elgesys su jais ir gydymas.

(34)  Gyvūnų laikymas ir priežiūra turėtų būti pagrįsti konkrečiais kiekvienos rūšies poreikiais ir charakteristikomis.

(35)   2006 m. birželio 15 d. per ketvirtąją daugiašalę Europos konvencijos dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos šalių konsultaciją buvo priimtas persvarstytas A priedas, kuriame nustatytos eksperimentuose naudojamų gyvūnų laikymo ir priežiūros gairės. Tos gairės buvo įtrauktos į 2007 m. birželio 18 d. Komisijos rekomendaciją 2007/526/EB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo ir priežiūros gairių(5) .

(36)  Valstybės narės taiko skirtingus gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus, todėl skatinamas vidaus rinkos iškraipymas. Be to, kai kurie iš tų reikalavimų nebeatspindi naujausių žinių apie laikymo ir priežiūros sąlygų poveikį gyvūnų gerovei ir moksliniams procedūrų rezultatams. Todėl šioje direktyvoje būtina nustatyti būtiniausius laikymo ir priežiūros reikalavimus visada atsižvelgiant į naujomis mokslo žiniomis pagrįstus pasiekimus .

(37)  Kad patikrintų, kaip laikomasi šios direktyvos, valstybės narės turėtų kasmet atlikti bent vieną kiekvienos įstaigos patikrą . Siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir skatinti skaidrumą, bent viena patikra ║ turi būti atlikta iš anksto apie ją nepranešus. Siekiant skatinti dalijimąsi gerąja patirtimi ir specialiosiomis žiniomis, turėtų būti nustatytos valstybių narių atliekamų bendrų patikrų programos.

(38)  Kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti šią direktyvą, Komisija, remdamasi nacionalinių patikrų ataskaitų rezultatais, prireikus turėtų atlikti nacionalinių patikrų sistemų kontrolę. Valstybės narės turėtų pašalinti visus per tokią kontrolę nustatytus trūkumus.

(39)  Išsamus etinis projektų, kuriuose naudojami gyvūnai, vertinimas yra vienas svarbiausių leidimo projektui išdavimo aspektų, ir toks vertinimas turėtų užtikrinti, kad, įgyvendinant tuos projektus, būtų laikomasi gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principų.

(40)  Moraliniais ir moksliniais sumetimais būtina užtikrinti, kad kiekvienas gyvūnų naudojimo atvejis būtų kruopščiai įvertintas pagal ▌tokio panaudojimo ▌mokslinio pagrįstumo, naudingumo ir svarbos kriterijus. Galima žala gyvūnams turėtų būti proporcinga numatomai projekto naudai. Todėl išduodant leidimus vykdyti projektus, kuriuose naudojami gyvi gyvūnai, turėtų būti atliekamas nuo asmenų, atsakingų už šį tyrimą, nepriklausomas etinis vertinimas. Veiksmingas etinis vertinimas taip pat turėtų sudaryti sąlygas tinkamai įvertinti naujų mokslinių eksperimentinių metodų naudojimą.

(41)  Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į projekto pobūdį, naudojamas gyvūnų rūšis ir tikimybę pasiekti norimus projekto rezultatus, galėtų būti būtina atlikti vertinimą atgaline data. Kadangi projektai gali būti labai įvairaus sudėtingumo, trukmės, ir turėti skirtingus rezultatų gavimo terminus, todėl, priimant sprendimą dėl vertinimo atgaline data reikalingumo, į tuos aspektus būtina tinkamai atsižvelgti.

(42)  Siekiant informuoti visuomenę, būtina objektyvią informaciją apie projektus, kuriuose naudojami gyvi gyvūnai. Tokios informacijos pateikimo forma turi būti pasirinkta taip, kad nebūtų pažeistos nuosavybės teisės ir kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija. Todėl naudojimo įstaigos atsakingoms valdžios institucijoms turėtų teikti kokybinius ir (arba) kiekybinius duomenis apie gyvų gyvūnų naudojimą ir viešai juos skelbti.

(43)  Siekiant valdyti žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai keliamą pavojų, Bendrijos teisės aktais nustatyta, kad medžiagos ir produktai gali būti parduodami tik pateikus atitinkamus jų saugos ir veiksmingumo duomenis. Kai kurie iš tų reikalavimų gali būti įvykdyti tik naudojant bandymus su gyvūnais (toliau – reglamentuojami bandymai). Būtina nustatyti tam tikras priemones, kurios padėtų padidinti alternatyvių metodų naudojimą ir išvengti nereikalingo reglamentuojamų bandymų kartojimo. Tam valstybės narės turėtų pripažinti bandymo duomenų, gautų taikant Bendrijos teisės aktais nustatytus bandymo metodus, galiojimą.

(44)  Siekiant sumažinti nereikalingą administracinio darbo krūvį ir padidinti Bendrijos mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą, turėtų būti sudarytos sąlygos leisti atlikti kelias reglamentuojamų bandymų procedūras išduodant vieną grupinį leidimą, nors ir neatleidžiant šių procedūrų nuo etinio vertinimo.

(45)  Siekiant užtikrinti veiksmingą leidimo paraiškų nagrinėjimą ir padidinti Bendrijos mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą, turėtų būti nustatytas terminas, iki kurio kompetentingos valdžios institucijos turėtų įvertinti projektų pasiūlymus ir priimti sprendimus dėl leidimo tiems projektams išdavimo. Kad nenukentėtų etinio vertinimo kokybė, sudėtingesnių projektų pasiūlymams išnagrinėti gali tekti skirti daugiau laiko, atsižvelgiant į specialiųjų sričių skaičių, naujoviškas charakteristikas ir sudėtingesnius siūlomo projekto metodus. Tačiau etinio vertinimo terminai turėtų būti pratęsiami tik išimtiniais atvejais.

(46)  Alternatyvių metodų prieinamumas labai priklauso nuo alternatyvių metodų kūrimo mokslinių tyrimų srityje padarytos pažangos. Bendrosiose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros Bendrijos programose numatytas didesnis finansavimas projektams, kurių tikslas – pakeisti, sumažinti gyvūnų naudojimą procedūrose ir pagerinti jo sąlygas. Todėl, siekiant padidinti Bendrijos mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą, Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti alternatyvių metodų kūrimą ir patvirtinimą.

(47)  Prie Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) įsteigtas Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centras, kuris koordinuoja alternatyvių metodų patvirtinimą Bendrijoje. Tačiau poreikis kurti naujus metodus ir siūlyti juos tvirtinti vis didėja. Siekiant valstybėse narėse numatyti reikiamas priemones, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti etaloninę laboratoriją alternatyviems metodams tvirtinti. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir panašią rezultatų kokybę, akredituotos etaloninės laboratorijos turėtų būti skiriamos laikantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/10/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo(6) . Be to, Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centro kompetencija turėtų būti išplėsta priskiriant jai bandymų su gyvūnais alternatyvų kūrimo ir taikymo koordinavimą ir skatinimą.

(48)  Nacionaliniu lygmeniu reikia užtikrinti nuoseklų požiūrį į etinį vertinimą ir etinio vertinimo strategijas. Valstybės narės turėtų sudaryti nacionalinius gyvūnų gerovės ir etikos komitetus, kurie konsultuotų kompetentingas valdžios institucijas ir nuolatinius įstaigų etinio vertinimo organus, taip skatindami taikyti gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principus. Todėl nacionalinių gyvūnų gerovės ir etikos komitetų tinklas turėtų dalyvauti keičiantis gerąja patirtimi Bendrijos lygiu.

(49)  Biomedicininių mokslinių tyrimų srityje gali būti daroma sparti technikos ir mokslo pažanga, taip pat gali sparčiai daugėti žinių apie įtaką gyvūnų gerovei darančius veiksnius. Todėl būtina numatyti galimybę persvarstyti šią direktyvą. Atliekant tokį persvarstymą, kuris pagrįstas tarpusavio vertinimo mokslinių tyrimų rezultatais, turėtų būti apsvarstytos galimybės, atsižvelgiant į mokslo pažangą, pakeisti gyvūnų (visų pirma nežmoginių primatų) naudojimą kitais metodais, kai tai įmanoma.

(50)  Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(7) .

(51)  Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti procedūrų klasifikavimo kriterijus ir suderinti II–IX priedus su mokslo ir technikos pažanga. Kadangi tokios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, papildant jas naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(52)  Valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų, taikytinų už šios direktyvos nuostatų pažeidimą, taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

(53)  Todėl Direktyva 86/609/EEB turėtų būti panaikinta.

(54)  Nauda gyvūnų gerovei, susijusi su projektų leidimo tvarkos taikymu atgaline data, ir susijusios administracinės išlaidos gali būti pateisinamos tik einamiesiems ilgalaikiams projektams. Todėl būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kurios būtų taikomos einamiesiems trumpalaikiams ir vidutinės trukmės projektams, kad nereikėtų išduoti leidimo atgaline data, kuris duoda tik labai nedidelę naudą.

(55)  Kadangi šia direktyva numatomos priemonės tikslų, t. y. suderinti gyvūnų naudojimą mokslo tikslais reglamentuojančius teisės aktus, valstybės narės pačios negali deramai pasiekti, ir dėl priemonės masto bei poveikio jų geriau siekti Bendrijos mastu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje įtvirtintą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šioje direktyvoje numatytos tik minėtiems tikslams įgyvendinti reikalingos priemonės,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos gyvūnų, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti mokslo tikslais, apsaugos priemonės.

Šiuo tikslu direktyvoje nustatytos tokios taisyklės:

   1) ║1) gyvūnų naudojimo procedūrose pakeitimo bei mažinimo ir gyvūnų veisimo, laikymo, priežiūros ir jų naudojimo procedūrose sąlygų gerinimo;
   2) ║2) gyvūnų kilmės, veisimo, ženklinimo, priežiūros ir laikymo;
   3) ║3) veisimo, tiekimo ar naudojimo įstaigų veikimo;
   4) ║4) projektų, susijusių su gyvūnų naudojimu procedūrose, vertinimo ir leidimų juos vykdyti išdavimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma gyvūnų apgyvendinimui ir būtinai priežiūrai , kai jie naudojami arba juos ketinama naudoti procedūrose, arba jie specialiai veisiami tam, kad jų organai ar audiniai galėtų būti naudojami mokslo tikslais, ir apima visus gyvūnų naudojimo būdus procedūrose, kurios gali sukelti jiems skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą .

Jei patiriamas bet koks skausmas, kančia, baimė ar ilgalaikis sužalojimas ir jis pašalinamas sėkmingai naudojant anesteziją, analgeziją ar kitus metodus, gyvūno naudojimas procedūrose vis vien patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

2.  Ši direktyva taikoma šiems gyvūnams:

   a) ║a) gyviems nežmoginiams stuburiniams gyvūnams, įskaitant savarankiškai besimaitinančias lervas ir žinduolių embrionus ar vaisius nuo paskutinio jų įprasto vystymosi laikotarpio trečdalio;
   b) ║b) I priede išvardytų būrių rūšių gyviems bestuburiams gyvūnams ▌.

3.  Procedūrose naudojamiems gyvūnams, kurių vystymosi etapas yra ankstesnis nei minėtasis 2 dalies a punkte, ši direktyva taikoma tuo atveju, jei gyvūnas bus paliktas gyvas pasibaigus tam vystymosi etapui ir, pasiekęs tą vystymosi etapą, jis tikriausiai patirs skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą.

4.  Be bendrų veisimo įstaigų patikrinimų, ši direktyva taip pat netaikoma:

   a) neeksperimentinei, žemės ūkio ar klinikinės veterinarijos veiklai ir bandymams;
   b) veiklai, vykdomai su pripažįstama būtinąja gyvūnų priežiūra susijusiais tikslais;
   c) veiklai, kurios pagrindinis tikslas – gyvūno ženklinimas;
   d) veiklai, kuri nesukelia skausmo, kančios, baimės ir ilgalaikio sužalojimo.

5.  Ši direktyva taikoma nepažeidžiant 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo(8) .

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

   1) procedūra – gyvūno naudojimas eksperimentiniais arba kitais mokslo tikslais (kai rezultatas žinomas arba ne), dėl kurio jis gali patirti skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą arba gali jų nepatirti , įskaitant veiksmus , kuriais siekiama, kad gyvūnas gimtų tokiomis sąlygomis arba dėl kurių gyvūnas gali tokiomis sąlygomis gimti, arba veiksmai, kuriais siekiama sukurti naują genetiškai modifikuotų gyvūnų liniją arba dėl kurių tokia nauja genetiškai modifikuotų gyvūnų linija gali būti sukurta;
   2) projektas – nustatytą mokslinį tikslą turinti ir su viena ar daugiau procedūrų susijusi darbo programa;
   3) įstaiga – įrenginiai, pastatai, pastatų kompleksai ar kitos patalpos; taip pat gali būti ne visiškai uždara ar uždengta vieta ir kilnojamieji įrenginiai;
   4) veisimo įstaiga – įstaiga, kurioje gyvūnai auginami tam, kad juos būtų galima naudoti procedūrose arba kad jų audinius ar organus būtų galima naudoti mokslo tikslais;
   5) tiekimo įstaiga – įstaiga, iš kurios gyvūnai tiekiami tam, kad juos būtų galima naudoti procedūrose arba kad jų audinius ar organus būtų galima naudoti mokslo tikslais (išskyrus veisimo įstaigas);
   6) naudojimo įstaiga – įstaiga, kurioje gyvūnai naudojami procedūrose;
   7) kompetentinga valdžios institucija – tai kiekvienos valstybės narės paskirta institucija ar institucijos, atsakingos už šios direktyvos įgyvendinimo priežiūrą;
   8) etiškas požiūris – tai už bandymus svarbesnis požiūris, kai moksliniams ir socialiniams tikslams naudojant gyvūnus atsižvelgiama į žmonijos pareigą gerbti gyvūnus kaip gyvus ir jaučiančius padarus;
   9) kompetentingas asmuo – asmuo, kurį valstybė narė laiko kompetentingu atlikti atitinkamą šioje direktyvoje aprašytą funkciją;
   10) būtinoji priežiūra – visa veikla, reikalinga veisiant ir prižiūrint fenotipiškai normalius gyvūnus mokslo ar kitoms reikmėms, tačiau kuri nėra bandymai;
   11) praktika − bet kokia neeksperimentinė veikla ar bet kokia mokslinė veikla, kurios metu nevykdomi bandymai;
   12) tinkamai anestezuotas – netekęs jautrumo, pritaikius vietinės ar bendrosios nejautros priemones, kurių veiksmingumas prilygsta geros veterinarijos praktikoje taikomoms priemonėms;
   13) protokolas − procedūrų, sudarančių bandymą apibrėžtam tikslui pasiekti, grupė;
   14) reguliuojama procedūra − bet kuri eksperimentinė ar kita mokslinė procedūra, galinti sukelti saugomam gyvūnui skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą;
   15) pakartotinis naudojimas − jau panaudoto procedūroje gyvūno naudojimas, kai galėtų būti naudojamas ir kitas gyvūnas, kuris anksčiau nenaudotas jokioje procedūroje;
   16) konfidenciali informacija – informacija, dėl kurios perdavimo be sutikimo gali būti padaryta žala teisėtiems tos informacijos savininko ar trečiosios šalies komerciniams ar kitiems interesams.

4 straipsnis

Gyvūnų naudojimo pakeitimas, mažinimas ir jo sąlygų gerinimas

1.  Jeigu egzistuoja bandymo metodas, moksliniai bandymai ar kita mokslinė veikla, kurių metu nėra naudojami gyvi gyvūnai ir kurie moksliniu požiūriu yra tinkami būdai ar bandymų strategijos, leidžiančios gauti siekiamą rezultatą, ir kuriais galima pakeisti procedūrą, valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojamas alternatyvus metodas, jeigu jis atitinkamoje valstybėje narėje nėra draudžiamas. Pagal šią direktyvą bandymų metodai, apimantys žmogaus embriono ir vaisiaus ląstelių panaudojimą, nėra laikomi alternatyviais, t. y. valstybės narės tokių bandymų metodų atžvilgiu gali priimti savo etika paremtus sprendimus .

2.  Valstybės narės užtikrina, kad projektuose naudojamų gyvūnų skaičius būtų kuo labiau sumažintas, nekeliant pavojaus projekto tikslams.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų gerinamos veisimo, laikymo ir priežiūros sąlygos, o procedūrose naudojami metodai būtų tobulinami, siekiant išvengti, kad gyvūnai patirtų skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, arba siekiant šį skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą kuo labiau sumažinti.

4 .  Valstybės narės užtikrina, kad būtų finansuojami mokymai ir moksliniai tyrimai moksliškai tinkamų su gyvūno naudojimu nesusijusių metodų ar bandymų strategijų srityje bei šių metodų ar strategijų kūrimas ir įgyvendinimas.

5 .  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija svarstydama, ar suteikti leidimą vykdyti projektus, siektų 1 dalyje numatyto tikslo.

6 .  Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamiems asmenims ir įstaigoms būtų teikiami mokymai moksliškai tinkamų su gyvūno naudojimu nesusijusių metodų ar bandymų strategijų taikymo srityje, ir skatina šiuos metodus arba bandymų strategijas.

5 straipsnis

Procedūrų tikslai

Procedūros gali būti atliekamos tik šiais tikslais:

   1) fundamentiniai tyrimai, kuriais siekiama tobulinti biologinių arba elgsenos mokslų žinias;
  2) perkėlimo arba taikomieji moksliniai tyrimai, kurie turi kurį nors iš šių tikslų :
   a) žmonių, gyvūnų arba augalų ligos, sveikatos sutrikimo arba kitos anomalijos ar jų poveikio vengimas, profilaktika, diagnozavimas ar gydymas;
   b) žmonių, gyvūnų arba augalų fiziologinės būklės vertinimas, nustatymas, kontrolė ar pakeitimas;
   c) gyvūnų, veisiamų žemės ūkio reikmėms, auginimo ir gerovės sąlygų gerinimas;
   3) vaistų, maisto produktų, pašarų ir kitų medžiagų ar produktų kūrimas, gamyba, jų kokybės, veiksmingumo ir saugos tikrinimas, siekiant kurio nors iš 2 dalyje minėtų tikslų;
   4) gamtinės aplinkos apsauga, kuria siekiama užtikrinti žmonių ar gyvūnų sveikatą ar gerovę;
   5) žmonių sveikatos apsauga darbininkams arba vartotojams naudojant chemines medžiagas;
   6) moksliniai tyrimai, kurių tikslas – rūšių išsaugojimas, jų sveikata ir gerovė ;
   7) aukštasis mokslas arba mokymas;
   8) teismo ekspertizės.

6 straipsnis

Gaišinimo metodai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnai būtų nugaišinami leidimą turinčioje įstaigoje, kad tai atliktų leidimą turintis asmuo ir kad gyvūnas patirtų kuo mažiau skausmo, kančios bei baimės, o jei gaišinami VI priede išvardytų rūšių gyvūnai, turi būti užtikrintas tame priede nustatytų atitinkamų gaišinimo metodų arba kitų tokių metodų, kurie pagal mokslinius įrodymus yra bent jau tiek pat humaniški, taikymas. Jei yra galimybė nesunkiai naudoti humaniškesnį gaišinimo metodą, jį galima naudoti, net jei jis nėra įtrauktas į VI priedą.

Tačiau atliekant lauko tyrimą gyvūnas gali būti nugaišinamas kitoje vietoje nei leidimą turinčioje įstaigoje.

2.  Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies, jeigu pateikiami moksliniai įrodymai, kad procedūros tikslas negali būti pasiektas naudojant gaišinimo metodą arba kad buvo atrasti kiti gyvūnų apsaugai tinkamesni metodai . Nepaisant jokių išimčių gyvūnai gaišinami sukeliant jiems mažiausiai skausmo, kančios ir baimės.

3.   1 dalis netaikoma, jeigu gyvūnas turi būti nugaišintas susidarius neatidėliotinoms aplinkybėms, siekiant apsaugoti jo gerovę.

Valstybės narės nustato pirmoje pastraipoje minimas neatidėliotinas aplinkybes.

7 straipsnis

Nacionalinės priemonės

Ši direktyva neturi sudaryti kliūčių valstybėms narėms taikyti ar patvirtinti griežtesnes nacionalines priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti moksliniais tikslais naudojamų gyvūnų gerovę ir pagerinti jų apsaugą.

TAM TIKRŲ GYVŪNŲ NAUDOJIMO PROCEDŪROSE NUOSTATOS

8 straipsnis

Nykstančios rūšys, išskyrus nežmoginius primatus

1.  Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97(9) A priede išvardytos nykstančios rūšys nenaudojamos procedūrose, išskyrus šias sąlygas atitinkančias procedūras:

   a) ║a) procedūros tikslas – vienas iš minėtųjų 5 straipsnio 2 punkto a papunktyje, 3 arba 6 punkte;
   b) ║b) pateikta mokslinių įrodymų, kad procedūros tikslas negali būti pasiektas naudojant kitas nei išvardytosios tame priede rūšis;
   c) naudojami gyvūnai, kiek įmanoma, turėtų būti veisiami konkrečiai bandymų tikslais .

2.  Šis straipsnis netaikomas jokioms nežmoginių primatų rūšims.

9 straipsnis

Nežmoginių primatų rūšys

1.  Nežmoginiai primatai, atsižvelgiant į itin aukštą jų neurofiziologinio jautrumo ir pažintinių gebėjimų išsivystymo lygį, nenaudojami procedūrose, išskyrus procedūras, atitinkančias šias sąlygas:

   a) procedūra siekiama vieno iš 5 straipsnio 1 punkte, 2 punkto a papunktyje, 3 punkte arba 6 punkte minimų tikslų ▌;
   b) paraiškos teikėjas pateikia mokslinių ir etinių įrodymų, kad procedūros tikslas negali būti pasiektas naudojant kitas nei nežmoginiai primatai rūšis.

2.  Nepaisant 1 dalies, žmogbeždžionės nenaudojamos procedūrose, taikant 53 straipsnyje nurodytą apsaugos sąlygą.

3 .  Pirmą kartą ...(10) ir vėliau kas dvejus metus Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, atlieka nežmoginių primatų naudojimo procedūrose peržiūrą ir paskelbia jos rezultatus. Atliekant peržiūrą tiriamas naujausių žinių technologijų, mokslo ir gyvūnų gerovės srityse poveikis ir nustatomi patvirtintų pakaitinių metodų taikymo tikslai.

10 straipsnis

Laisvėje sugauti gyvūnai

1.  Laisvėje sugauti gyvūnai procedūrose nenaudojami.

2.  Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies, jeigu pateikiami moksliniai įrodymai, kad procedūros tikslas negali būti pasiektas naudojant gyvūną, kuris buvo užaugintas naudoti procedūrose.

11 straipsnis

Naudoti procedūrose auginami gyvūnai

1.  Po ...(11) * Komisija atlieka gyvūnų gerovės įvertinimą ir 2 bei 3 pastraipose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo galimumo analizę.

Valstybės narės užtikrina, kad II priede išvardytų rūšių gyvūnai galėtų būti naudojami procedūrose tik tuo atveju, jeigu buvo užauginti naudoti procedūrose.

Jei nustatyta, kad įgyvendinimas yra galimas, nuo III priede remiantis 1 pastraipoje nurodytu įvertinimu nustatytų datų valstybės narės užtikrina, kad tame priede išvardyti nežmoginiai primatai galėtų būti naudojami procedūrose tik tuo atveju, jeigu yra gaunami iš savarankiškų kolonijų .

2.  Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies 2 ir 3 pastraipos , jeigu pateikiamos veterinarinės priežastys, susijusios su gyvūnų gerove, ar moksliniai įrodymai .

12 straipsnis

Benamiai ir sulaukėję naminiai gyvūnai

Benamiai ir sulaukėję naminiai gyvūnai procedūrose nenaudojami.

13 straipsnis

Gyvūnų gaišenos, audinių ir organų naudojimas mokymo tikslams

Gyvūnų gaišenos, audiniai ir organai aukštojo mokslo ir mokymo tikslams gali būti naudojami tik tuo atveju, jei jie paimti iš paskersto gyvūno, laikantis ... Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2009 [dėl gyvūnų apsaugos juos žudant] (12) .

PROCEDŪROS

14 straipsnis

Procedūros

1.  Valstybės narės užtikrina, kad procedūros visada būtų atliekamos įstaigose, kaip apibrėžta 3 straipsnyje .

Kompetentinga valdžios institucija gali leisti nesilaikyti pirmos pastraipos, jeigu pateikiama mokslinių įrodymų.

2.  Procedūros gali būti atliekamos tik vykdant projektą.

15 straipsnis

Atliekant procedūras taikomi metodai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad procedūra nebūtų atliekama, jeigu pagal Bendrijos teisės aktus yra pripažįstamas kitas moksliškai tinkamas su gyvūno naudojimu nesusijęs metodas ar bandymo strategija, leidžiantys gauti siekiamą rezultatą. Kai tokio metodo nėra, procedūra negali būti atliekama, jeigu norimam rezultatui pasiekti racionaliu ir praktiniu požiūriu yra prieinamas kitas moksliškai tinkamas metodas ar bandymo strategija, įskaitant kompiuterizuotus, in vitro ir kitus metodus, kuriems nereikia naudoti gyvūnų.

2.  Renkantis procedūras, pasirenkamos tos, kurioms atlikti reikia mažiausiai gyvūnų, naudojami gyvūnai su mažiausiu neurofiziologiniu jautrumu, gyvūnai patiria mažiausiai skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikio sužalojimo ir kurias atliekant yra didžiausia tikimybė gauti tinkamus rezultatus.

3.  Jei įmanoma, reikėtų vengti rinktis gyvūno nugaišimą kaip procedūros užbaigimo momentą, o verčiau rinktis ankstyvą ir gyvūno atžvilgiu humanišką procedūros užbaigimo momentą. Jeigu procedūrą galima užbaigti tik nugaišus gyvūnui, procedūra suplanuojama taip, kad dėl jos nugaištų kuo mažiau gyvūnų.

16 straipsnis

Anestezija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad, jei tai įmanoma, visos procedūros būtų atliekamos taikant bendrąją arba vietinę anesteziją arba naudojant kitus metodus, kuriais galima sumažinti skausmą ar kančią .

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, procedūros gali būti atliekamos be anestezijos šiomis sąlygomis:

   a) jeigu manoma, kad anestezija gyvūną traumuos labiau nei pati procedūra;
   b) jeigu analgetikai naudojami galimai smarkiam skausmui malšinti ar kontroliuoti;
   c) jeigu anestezijos taikymas nesuderinamas su procedūros tikslu, išskyrus atvejus, kai procedūra susijusi su sunkiais sužeidimais, galinčiais sukelti stiprų skausmą.

3.  Jeigu procedūra atliekama netaikant anestezijos, naudojami analgetikai ar kiti tinkami metodai, kai tik tai būtų naudinga gyvūnams, kad jie patirtų kuo mažiau neišvengiamo skausmo, kančios ir baimės.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnams nebūtų skiriami jokie vaistai, dėl kurių jie negalėtų rodyti skausmo arba galėtų jį rodyti ribotai, kai jiems neatlikta tinkama anestezija ar analgezija.

Tokiais atvejais turi būti pateikti moksliniai įrodymai, prie kurių pridedama išsami informacija apie anesteziją ar analgeziją.

5.  Gyvūnui, galinčiam patirti ▌skausmą pasibaigus anestezijos poveikiui, prevenciškai ir po operacijos skiriama analgezija ar taikomos kitos tinkamos nuskausminamosios priemonės, jei tai dera su procedūros tikslu. Jeigu neįmanoma skirti analgezijos, gyvūnas nedelsiant nugaišinamas.

17 straipsnis

Procedūrų sunkumo klasifikavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad remiantis IX priedu visos procedūros būtų suskirstytos į kategorijas "lengva", "vidutinio sunkumo" ar "sunki" ▌.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad "sunkiųjų" kategorijai priskirtos procedūros būtų moksliškai pagrįstos ir prižiūrimos etikos aspektu, jeigu manoma, kad skausmas, kančia ar baimė gali būti ne trumpalaikiai . Tokios procedūros turi būti vykdomos išimtiniais atvejais ir kompetentinga valdžios institucija atlieka išsamią jų žalos ir naudos analizę ir jas peržiūri.

3.  Naudojant bendrąją anesteziją atliekamos procedūros, kurių pabaigoje galimybės atgauti sąmonę neturintis gyvūnas nugaišinamas, priskiriamos kategorijai "be galimybės atgaivinti".

4.  Komisija per ...(13) parengia procedūrų klasifikavimo kriterijus, kaip nurodyta IX priede, remdamasi tarptautine klasifikacija ir vadovaudamasi Europos Sąjungoje įgyta pažangiausia patirtimi . Tokie kriterijai apima aukščiausią sunkumo ribą, kurią peržengus procedūros naudojant gyvūnus bus draudžiamos .

Tos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos pagal 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu iki ...(14) *.

18 straipsnis

Pakartotinis naudojimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai procedūroje gali būti naudojamas kitas gyvūnas, kuriam anksčiau neatlikta jokių parengiamųjų ar kitų procedūrų, gyvūnas, kuriam jau buvo atlikta procedūra, galėtų būti pakartotinai panaudotas vėlesnėse nesusijusiose naujose procedūrose, tik jeigu įvykdytos visos šios sąlygos:

   a) ankstesnė procedūra buvo priskirta kategorijai "vidutinio sunkumo" ;
   b) įrodyta, kad bendroji gyvūno sveikatos būklė ir gerovė visiškai atkurtos;
   c) naujoji procedūra priskirta kategorijai "vidutinio sunkumo" arba "be galimybės atgaivinti". Pakartotinai naudojant gyvūnus atliekami veterinariniai patikrinimai.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies reikalavimų, kompetentinga valdžios institucija, remdamasi moksliniais įrodymais, gali leisti pakartotinai naudoti gyvūną, kai ankstesnė gyvūnui atlikta procedūra priskiriama kategorijai "vidutinio sunkumo" ir jeigu kita procedūra priskiriama kategorijai "vidutinio sunkumo" arba "be galimybės atgaivinti".

19 straipsnis

Procedūros pabaiga

1.  Procedūra laikoma baigta, kai nebeatliekami jokie tolesni tai procedūrai reikalingi stebėjimai arba, naujų genetiškai modifikuotų gyvūnų linijų atveju, kai galima moksliškai įrodyti neigiamo poveikio gyvūnams nebuvimą.

2.  Baigiantis procedūrai, veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo priima sprendimą, ar gyvūnas turi būti paliktas gyvas, ar nugaišintas.

3.  Procedūros pabaigoje gyvūnas nugaišinamas, jeigu yra tikimybė, kad jis patirs nuolatinį skausmą ar baimę.

4.  Jeigu gyvūnas paliekamas gyvas, atsižvelgiant į sveikatos būklę jam skiriama reikalinga priežiūra, sudaromos reikiamos laikymo sąlygos, ir jį stebi veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo.

20 straipsnis

Dalijimasis organais ir audiniais

Valstybės narės ragina parengti nugaišintų gyvūnų organų ir audinių dalijimosi programas.

21 straipsnis

Gyvūnų paleidimas į laisvę ir atidavimas privačiam laikytojui

Gyvūnus, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti procedūrose, valstybės narės gali leisti paleisti į laisvę į jų pirmines buveines, grąžinti į rūšims tinkamą būtinosios priežiūros sistemą arba atiduoti privačiam laikytojui, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

   a) ║a) tai leidžia padaryti gyvūno sveikatos būklė;
   b) ║b) nekyla jokio pavojaus visuomenės sveikatai ar aplinkai;
   c) ║c) imtasi visų priemonių gyvūno gerovei užtikrinti, įskaitant gyvūno elgesio ir jo gebėjimo prisitaikyti prie labai permainingų aplinkos sąlygų įvertinimą ;
   d) susiję gyvūnai nėra genetiškai modifikuoti eksperimentiniai gyvūnai ar nežmoginiai primatai.

Leidimų išdavimas asmenims

22 straipsnis

Leidimų išdavimas asmenims

1.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys gautų kompetentingos valdžios institucijos arba įgaliotos institucijos leidimą prieš atlikdami kurią nors iš šių funkcijų:

   a) procedūrų su gyvūnais atlikimas, įskaitant jų nugaišinimą;
   b) procedūrų ir projektų kontrolė ar rengimas;
   c) gyvūnų prižiūrėtojų kontrolė.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad leidimui gauti 1 dalyje minimi asmenys turėtų tinkamą veterinarinį ar mokslinį išsilavinimą, būtų baigę tinkamą mokymą bei įrodytų turintys būtiną kompetenciją.

1 dalies b punkte nurodytas funkcijas atliekantys asmenys turi būti baigę mokslo disciplinos, susijusios su atliekamu darbu, kursą ir turi sugebėti prižiūrėti atitinkamas gyvūnų rūšis bei rūpintis jomis.

3.  Visi leidimai asmenims išduodami ribotam, ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Valstybės narės užtikrina, kad asmenims išduoti leidimai būtų atnaujinami tik pateikus būtinos kompetencijos įrodymų. Valstybės narės užtikrina abipusį švietimo ir parengimo pripažinimą ir leidimą atlikti paskirtąsias procedūras.

4.  Valstybės narės, atsižvelgdamos VII priede išvardytus aspektus, skelbia būtiniausius švietimo bei mokymo reikalavimus ir būtinos kompetencijos įgijimo, palaikymo ir įrodymo reikalavimus.

Reikalavimai įstaigoms

23 straipsnis

Leidimų įstaigoms išdavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija išduotų leidimus visoms veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigoms ir užregistruotų jas.

Leidimas įstaigai išduodamas tik tuo atveju, jeigu kompetentinga valdžios institucija ją patikrino ir nustatė, kad įstaiga atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.  Leidime nurodoma įstaigos rūšis ir asmuo, atsakingas už įstaigą ir šios direktyvos nuostatų laikymąsi.

24 straipsnis

Leidimo galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1.  Jeigu įstaiga nebesilaiko šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, kompetentinga valdžios institucija turi teisę sustabdyti jai išduoto leidimo galiojimą arba jį panaikinti ar imtis tinkamų atsakomųjų veiksmų arba reikalauti, kad būtų imtasi tokių veiksmų . Yra atitinkamų procedūrų, pagal kurias licenciją turintys subjektai gali apskųsti visus tokius sprendimus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad, sustabdžius leidimo galiojimą ar jį panaikinus, nenukentėtų įstaigoje laikomų gyvūnų gerovė.

25 straipsnis

Reikalavimai įrenginiams ir įrangai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visos veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigos turėtų įrenginius ir įrangą, tinkamus laikomoms gyvūnų rūšims, o jeigu atliekamos procedūros – tinkamus ir procedūroms atlikti.

2.   1 dalyje nurodytų įrenginių ir įrangos projektavimas, konstrukcija ir veikimo būdai yra tokie, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis procedūrų atlikimas ▌naudojant kuo mažiau gyvūnų ir kad jiems būtų sukeliama kuo mažiau skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikių sužalojimų.

26 straipsnis

Reikalavimai įstaigų darbuotojams

Kiekviena veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaiga turi pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, įskaitant šiuos būtinus darbuotojus:

  1) už įstaigoje veisiamų, laikomų ar naudojamų gyvūnų gerovę ir priežiūrą vietoje atsakingus asmenis, kurie užtikrina, kad:
   a) ║a) su gyvūnais dirbantys darbuotojai turėtų galimybių gauti konkrečios informacijos apie įstaigoje laikomas gyvūnų rūšis;
   b) ║b) projektai būtų atliekami pagal projektams išduotą leidimą;
   c) ║c) būtų nutrauktos visos procedūros, per kurias gyvūnas patiria nereikalingą baimę, skausmą ar kančią;
   d) ║d) tais atvejais, kai nesilaikoma projektui išduoto leidimo, būtų imtasi tinkamų priemonių neatitikčiai pašalinti, šios priemonės būtų užregistruotos ir apie jas būtų pranešta nuolatiniam etinio vertinimo organui.
   2) laboratorinių gyvūnų priežiūros patirties turintį paskirtąjį veterinarijos gydytoją, kuriam pavesta konsultuoti gyvūnų gerovės ir gydymo klausimais.

Nepažeidžiant 1 punkto visuotinumo, kiekviena veisimo, tiekimo ar naudojimo įstaiga užtikrina, kad joje visada būtų bent vienas parengtas asmuo, kurio užduotis būtų rūpintis gyvūnų gerove.

27 straipsnis

Nuolatinis etinio vertinimo organas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaiga įsteigtų nuolatinį etinio vertinimo organą.

2.  Į nuolatinį etinio vertinimo organą skiriamas bent jau paskirtasis veterinarijos gydytojas, asmuo (asmenys), atsakingas (-i) už gyvūnų gerovę ir priežiūrą įstaigoje, o naudojimo įstaigos atveju – ir mokslo personalo narys, taip pat asmuo, kuris būtų gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principų taikymo srities ekspertas .

28 straipsnis

Nuolatinio etinio vertinimo organo užduotys

1.  Atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus, ypač į 4 straipsnį , nuolatinis etinio vertinimo organas atlieka šias užduotis:

   a) ║a) su gyvūnais dirbantiems darbuotojams teikia etines rekomendacijas su gyvūnų gerove susijusiais klausimais gyvūnų įsigijimo, laikymo, priežiūros ir naudojimo atžvilgiu;
   b) ║b) konsultuoja įstaigos darbuotojus gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo reikalavimo taikymo klausimais ir nuolat praneša jiems apie naujausią technikos ir mokslo pažangą, susijusią su šio reikalavimo taikymu;
   c) ║c) nustato ir persvarsto vidaus tvarkos procedūras, susijusias su įstaigoje laikomų ar naudojamų gyvūnų gerovės stebėsena, ataskaitų teikimu ir tolesniais veiksmais;
  d) ║d) kasmet peržiūri visus projektus, priskiriamus kategorijai "sunkūs" arba vykdomus su nežmoginiais primatais, ir kas trejus metus peržiūri visus kitus projektus, kurių trukmė ilgesnė nei 12 mėnesių, ir visų pirma įvertina:
   per ankstesnius metus naudotų gyvūnų skaičių, rūšis ir gyvenimo etapus;
   argumentus, kuriais grindžiamas paskesniems metams reikalingų gyvūnų skaičius, rūšys ir gyvenimo etapai;
   projekto mokslinę pažangą;
   gaišinimo metodų taikymą ir tai, kaip buvo atsižvelgta į naujausius pokyčius, susijusius su gyvūnų naudojimu procedūrose;
   e) ║e) remdamasis d punkte minima peržiūra arba tais atvejais, kai nukrypstama nuo projektui išduoto leidimo reikalavimų, nagrinėja, ar reikia prašyti, kad projektui duotas leidimas būtų pakeistas ar atnaujintas;
   f) ║f) teikia nuomones dėl gyvūnų atidavimo privačiam laikytojui programų, visų pirma dėl tinkamos atiduotinų privačiam laikytojui gyvūnų socializacijos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įrašai apie visas rekomendacijas, kurias nuolatinis etinio vertinimo organas suteikė įstaigai, ir apie visus atsižvelgiant į tas rekomendacijas priimtus sprendimus būtų saugojami.

▌Kompetentingai valdžios institucijai, jai paprašius, leidžiama susipažinti su įrašais . Valstybės narės ypač atkreipia dėmesį į įrašų, susijusių su sunkiųjų kategorijai priskiriamais ar nežmoginių primatų atžvilgiu vykdomais projektais, rinkimą, jų sugretinimą ir paskelbimą siekiant teikti informaciją, kuria remiantis galima pagerinti gyvūnų gerovę ir užtikrinti tolesnį gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principų įgyvendinimą. .

29 straipsnis

Nežmoginių primatų veisimo strategija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad ES nežmoginių primatų veisimo ir tiekimo įstaigos taikytų strategiją, pagal kurią būtų didinama gyvūnų, kurie yra nelaisvėje užaugintų nežmoginių primatų palikuonys, dalis. Kai leidžiama naudoti nežmoginius primatus, Komisija ir valstybės narės imasi visų būtinų priemonių tinkamoms transportavimo sąlygoms užtikrinti.

2.  Nežmoginius primatus perkančios ES įstaigos paprašytos pateikia kompetentingai institucijai įrodymų, kad įstaigoje, iš kurios įsigyti gyvūnai, taikoma veisimo strategija.

30 straipsnis

Gyvūnų atidavimo privačiam laikytojui programa

Jeigu valstybės narės leidžia atiduoti gyvūnus privačiam laikytojui, kaip nurodyta 21 straipsnyje , veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigos, kuriose laikomus gyvūnus ketinama atiduoti privačiam laikytojui, turi taikyti gyvūnų atidavimo privačiam laikytojui programą, užtikrinančią atiduotų privačiam laikytojui gyvūnų socializaciją.

31 straipsnis

Gyvūnų registrai

1.  Valstybės narės, jeigu įmanoma, užtikrina, kad visos veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigos registruotų:

   a) užaugintų, įsigytų, perduotų, paleistų į laisvę ar atiduotų privačiam laikytojui stuburinių gyvūnų skaičių ir rūšis;
   b) gyvūnų kilmę, įskaitant informaciją, ar jie užauginti naudoti procedūrose;
   c) gyvūnų įsigijimo, tiekimo, paleidimo į laisvę ar atidavimo privačiam laikytojui datas;
   d) tiekimo įstaigos pavadinimą ir adresą bei gyvūnų atvežimo datą;
   e) gyvūnus gaunančios įstaigos pavadinimą ir adresą;
   f) įstaigoje nugaišusių gyvūnų arba gyvūnų, kurie buvo nugaišinti, skaičių ir rūšis.

2.   1 dalyje nurodyti įrašai saugomi bent trejus metus ir, kompetentingai valdžios institucijai paprašius, jai pateikiami.

32 straipsnis

Informacija apie šunis, kates ir nežmoginius primatus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visos veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigos apie kiekvieną šunį, katę ir nežmoginį primatą saugotų šią informaciją:

   a) tapatybė;
   b) gimimo vieta;
   c) ar gyvūnas užaugintas naudoti procedūrose;
   d) nežmoginio primato atveju – ar jis yra nelaisvėje užaugintų nežmoginių primatų palikuonis.

2.  Kiekvienam šuniui, katei ir nežmoginiam primatui sukuriama individuali byla, kuri pildoma visą gyvūno gyvenimą. Valstybės narės užtikrina tinkamą ir nuoseklų šios direktyvos įgyvendinimą.

Byla sukuriama gyvūnui gimus, joje pateikiama bet kuri svarbi informacija apie atskiro gyvūno reprodukciją, medicininė ir socialinė informacija.

3.   1 dalyje nurodyta informacija saugoma bent trejus metus gyvūnui nugaišus ir, kompetentingai institucijai paprašius, jai pateikiama.

33 straipsnis

Ženklinimas

1.  Prieš nujunkymą kiekvienas šuo, katė ir nežmoginis primatas visose veisimo, tiekimo ar naudojimo įstaigose kuo neskausmingiau paženklinamas individualiu identifikavimo ženklu, išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus.

2.  Kai šuo, katė ar nežmoginis primatas prieš nujunkymą perduodamas iš vienos įstaigos į kitą ir jo paženklinti iš anksto praktiškai negalima, tol, kol gyvūną bus galima paženklinti, gaunančioji įstaiga turi tvarkyti išsamų dokumentų registrą, kuriame pirmiausia nurodoma gyvūno motina.

3.  Kai nepaženklintas šuo, katė ar nežmoginis primatas patenka į įstaigą pirmą kartą, jie kuo skubiau ženklinami.

4.  Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga nurodo priežastis, kodėl gyvūnas nebuvo paženklintas.

34 straipsnis

Priežiūra ir laikymas

1.  Dėl gyvūnų priežiūros ir laikymo valstybės narės užtikrina, kad:

   a) visiems gyvūnams būtų suteiktos jų sveikatai ir gerovei reikalingos laikymo patalpos, aplinka, ▌judėjimo laisvė , pašaras, vanduo ir priežiūra, kurie leistų jiems patenkinti savo etologinius ir fizinius poreikius ;
   b) gyvūno galimybių tenkinti savo fiziologinius ir etologinius poreikius apribojimai būtų minimalūs;
   c) fizinės gyvūnų veisimo, laikymo ir naudojimo sąlygos būtų kasdien tikrinamos;
   d) gyvūnų gerovę ir sveikatos būklę bent kartą per dieną stebėtų kompetentingas asmuo, kad būtų užkirstas kelias skausmui ar išvengtinai kančiai, baimei ar ilgalaikiam sužalojimui;
   e) būtų imtasi priemonių užtikrinti, kad bet koks nustatytas defektas ar kančia, kurių galima išvengti, būtų kuo skubiau pašalinti.

2.  Įgyvendindamos 1 dalies a ir b punktus, valstybės narės nuo IV priede nustatytų datų taiko tame priede nustatytus priežiūros ir laikymo standartus.

3.  Valstybės narės dėl moksliškai pagrįstų, veterinarinių priežasčių arba dėl gyvūnų gerovės priežasčių gali leisti netaikyti 2 dalies.

4 .  Procedūrose, kurių tikslas aprašytas 5 straipsnio 2 punkto c papunktyje, žemės ūkio požiūriu svarbioms rūšims, išvardytoms V priede, priklausantys gyvūnai gali būti laikomi normaliomis veisimo sąlygomis, atsižvelgiant į dabartinę valstybių narių žemės ūkio praktiką ir kaip apibrėžta taikomose taisyklėse.

Patikros

35 straipsnis

Nacionalinės patikros

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų tikrinama visų veisimo, tiekimo ir naudojimo įstaigų atitiktis šiai direktyvai.

2.  Kompetentinga valdžios institucija atlieka nacionalines patikras vidutiniškai kartą per metus ir nustato patikrų dažnumą atsižvelgdama į kiekvienos įstaigos rizikos veiksnių analizę.

Bent viena patikra atliekama iš anksto apie ją nepranešus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad patikrų dažnumas ir mastas būtų pakankami atsižvelgiant į laikomų gyvūnų skaičių ir rūšis, įstaigos atitiktį šios direktyvos reikalavimams ir, naudojimo įstaigų atveju, į tose įstaigose atliekamų projektų skaičių ir rūšis. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad atliekant patikras nekiltų grėsmė mokslinei projektų kokybei ir gyvūnų gerovei ir kad jos būtų vykdomos tokiomis sąlygomis, kurios atitinka kitas galiojančias taisykles.

4.  Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija visų patikrų įrašus, įskaitant įrašus, kuriuose išsamiai aprašomas bet koks šios direktyvos reikalavimų neatitikimo atvejis , saugo bent penkerius metus.

5.  Valstybės narės užtikrina tinkamą infrastruktūrą ir pakankamą kvalifikuotų inspektorių skaičių patikroms atlikti.

6.  Valstybės narės parengia programas, pagal kurias atlieka bendras patikras.

36 straipsnis

Nacionalinių patikrų kontrolė

1.  Komisija valstybėse narėse vykdo infrastruktūros ir nacionalinių patikrų atlikimo, o taip pat tinkamo sunkumo apibrėžčių taikymo kontrolę. Šiuo tikslu Komisija sukuria sistemą, skirtą patikroms ir šios direktyvos vykdymo užtikrinimui kiekvienoje valstybėje narėje stebėti (vidutiniškai kartą per trejus metus), siekiant užtikrinti suderintą gyvūnų, kurie naudojami arba kuriuos ketinama naudoti vykdant mokslines procedūras, naudojimo ir priežiūros tvarką.

2.  Valstybė narė, kurios teritorijoje vykdoma kontrolė, Komisijos ekspertams teikia visą būtiną pagalbą, reikalingą jų pareigoms atlikti. Komisija praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai apie kontrolės rezultatus.

3.  Atitinkamos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija imasi priemonių, kad būtų atsižvelgta į kontrolės rezultatus.

Reikalavimai projektams

37 straipsnis

Leidimų projektams išdavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kategorijoms "vidutinio sunkumo" ar "sunki" priskiriami projektai ar bet kurie projektai, kurių metu naudojami nežmoginiai primatai, nebūtų atliekami, jei iš anksto negautas kompetentingos valdžios institucijos leidimas. Apie visus kitus projektus iš anksto pranešama kompetentingai valdžios institucijai po to, kai nuolatinis etinės peržiūros organas atlieka etinę peržiūrą.

2.  Leidimas suteikiamas tik tuo atveju, jei kompetentingos valdžios institucijos atliktas nepriklausomas etinis ir mokslinis vertinimas yra palankus.

38 straipsnis

Paraiška projekto leidimui gaut i

1.  Kai reikia, naudojimo įstaiga ar už projektą moksliniu požiūriu atsakingas asmuo , norėdami gauti leidimą projektui, teikia paraišką, kurioje pateikiama:

   a) projekto pasiūlymas;
   b) netechninio pobūdžio projekto santrauka;
   c) informacija apie VIII priede nurodytus aspektus;
   d) moksliškai pagrįstas paaiškinimas, kad mokslinių tyrimų projektas būtinas ir pateisinamas etiniu požiūriu ir kad projekto tikslų neįmanoma pasiekti taikant kitus metodus arba procedūras.

2.  Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies b punkto reikalavimo ir gali leisti naudojimo įstaigai pateikti glaustesnį projekto pasiūlymą, kuriame pateikiamas tik etinis vertinimas ir 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, jeigu pagal projektą atliekamos procedūros, priskiriamos kategorijai "lengva", ir jose nenaudojami nežmoginiai primatai.

39 straipsnis

Etinis vertinimas

1.  Atliekant etinį vertinimą, tikrinama, ar projektas atitinka šiuos kriterijus:

   a) projektas moksliškai pagrįstas, būtinas ir pateisinamas etiniu požiūriu ;
   b) projekto tikslai pateisina gyvūnų naudojimą ir šių tikslų neįmanoma pasiekti taikant kitus metodus arba procedūras ;
   c) projektas parengtas taip, kad procedūros būtų atliekamos kuo labiau atsižvelgiant į gyvūnų gerovę ir labiausiai aplinką tausojančiu būdu.

2.  Etinis vertinimas visų pirma apima:

   a) projekto tikslų, numatomos mokslinės naudos ir mokomosios vertės vertinimą;
   b) projekto atitikties gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo reikalavimui vertinimą;
   c) procedūrų sunkumo klasifikavimo vertinimą;
   d) projekto žalos ir naudos analizę, siekiant įvertinti, ar numatoma mokslo pažanga, kuri ilgainiui gali atnešti naudos žmonėms, gyvūnams ar aplinkai, etiniu požiūriu pateisina žalą gyvūnams, t. y. jų kančią, skausmą ir baimę, ir tam tikrais atvejais žalą aplinkai;
   e) 6, 8 , 9 , 10 , 11 , 14 , 16 ir 18 straipsniuose minimų mokslinių įrodymų vertinimą.

3.  Etinį vertinimą atliekanti kompetentinga valdžios institucija remiasi specialistų žiniomis visų pirma šiose srityse:

   a) mokslinio naudojimo sritys, kuriose bus naudojami gyvūnai;
   b) eksperimentų planavimas, įskaitant, jei tinkama, statistiką;
   c) laboratorinių gyvūnų veterinarijos praktika arba, jei tinkama, laukinių gyvūnų veterinarijos praktika;
   d) būtinoji priežiūra ir priežiūra, susijusios su gyvūnų rūšimis, kurias ketinama naudoti;
   e) praktinis gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo reikalavimo taikymas;
   f) taikomoji etika;
   g) jei tinkama, aplinkos mokslas.

4.  Etinis vertinimas atliekamas skaidriai, atsižvelgiant į nepriklausomą ekspertizę ir užtikrinant intelektinės nuosavybės bei konfidencialios informacijos apsaugą, taip pat turto ir asmenų saugumą.

40 straipsnis

Vertinimas atgaline data

1.  Kompetentinga valdžios institucija, atliekanti etinį vertinimą 39 straipsnio 2 dalies d punkte minimos žalos ir naudos analizės pagrindu, nustato , ar, užbaigus projektą, reikėtų jį įvertinti atgaline data.

Jeigu manoma, kad vertinimas atgaline data būtų tinkamas, atliekant etinį vertinimą nustatomas terminas, iki kurio turi būti atliktas atitinkamo projekto įvertinimas atgaline data.

2.  Atliekant vertinimą atgaline data nustatoma :

   a) ar buvo įgyvendinti projekto tikslai;
   b) gyvūnams padaryta žala, įskaitant panaudotų gyvūnų skaičių bei rūšis ir procedūrų sunkumą;
   c) ar yra veiksnių , kurie gali padėti toliau įgyvendinti gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo reikalavimą.

3.  Visi projektai, kuriuose naudojami nežmoginiai primatai, vertinami atgaline data.

4.   Vertinimo atgaline data reikalavimas netaikomas visiems projektams, pagal kuriuos vykdomos tik kategorijai "vidutinio sunkumo" priskiriamos procedūros.

41 straipsnis

Etinio vertinimo įrašai

1.  Įstaiga saugo etinio vertinimo dokumentus bent trejus metus pasibaigus projektui išduoto leidimo galiojimo terminui ir paprašyta pateikia juos kompetentingai valdžios institucijai.

2.  Tačiau projektų, kurie turi būti įvertinti atgaline data, etinio vertinimo dokumentai saugomi, kol bus užbaigtas vertinimas atgaline data.

42 straipsnis

Netechninio pobūdžio projekto santraukos

1.  Atsižvelgiant į saugomą konfidencialią informaciją, duomenis apie įstaigą ir darbuotojus, netechninio pobūdžio projekto santraukoje pateikiama:

   a) informacija apie projekto tikslus, įskaitant tikimybę juos pasiekti, galimą žalą, ir išsami informacija apie gyvūnų, kurie bus panaudoti, skaičių ir rūšis;
   b) įrodymai, kad pagal galimybes vadovaujamasi gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principais .

2.  Remdamasi etinio vertinimo rezultatais, naudojimo įstaiga netechninio pobūdžio projekto santraukoje nurodo, ar projektas turi būti įvertintas atgaline data ir iki kokio termino.

3.  Naudojimo įstaiga atnaujina netechninio pobūdžio projekto santrauką, naudodama vertinimo atgaline data rezultatus.

4.  Valstybės narės viešai skelbia projektų, kuriems buvo išduotas leidimas, netechninio pobūdžio santraukų anoniminius variantus ir visas atnaujintas jų versijas.

5 .  Saugodamos konfidencialią ir asmeninio pobūdžio informaciją, valstybės narės viešai skelbia neasmeninio pobūdžio informaciją apie šios direktyvos, nacionalinių įstatymų ir leidimų pažeidimus.

43 straipsnis

Leidimo projektui suteikimas

1.  Leidimai projektui įgyvendinti išduodami tik procedūroms, jei buvo atliktas jų etinis vertinimas, ir toms procedūroms skirtoms sunkumo klasifikacijoms.

2.  Leidime įgyvendinti projektą nurodomi:

   a) už bendrą projekto įgyvendinimą įstaigoje atsakingi asmenys;
   b) naudojimo įstaigos, kuriose bus įgyvendinamas projektas;
   c) lauko tyrimų atveju – už projektą atsakinga naudojimo įstaiga;
   d) bent vienas asmuo, turintis su atitinkamomis gyvūnų rūšimis susijusių specialiųjų žinių.

3.  Leidimai įgyvendinti projektą išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

4.  Valstybės narės gali leisti išduoti leidimą keliems projektams, jeigu tie projektai būtini pagal teisės aktus arba jei taikomos standartizuotos procedūros, kurių etinis vertinimas jau buvo teigiamas .

5.  Naudojimo įstaigos saugo įrašus apie visus leidimus projektui įgyvendinti bent trejus metus nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ir paprašytos pateikia tuos įrašus valdžios institucijai.

44 straipsnis

Leidimo projektui pakeitimas, atnaujinimas ir panaikinimas

1.  Naudojimo įstaigai ar už projektą atsakingam asmeniui paprašius, kompetentinga valdžios institucija gali iš dalies pakeisti arba atnaujinti leidimą projektui įgyvendinti.

2.  Leidimas projektui įgyvendinti iš dalies keičiamas arba atnaujinamas, jeigu atliekamas papildomas etinis vertinimas ▌.

3 .  "Vidutinio sunkumo" arba "lengvos" kategorijos procedūrų pakeitimus, kuriais nepadidinamas procedūros sunkumas, gali atlikti nuolatinis etinės peržiūros organas, tačiau apie juos turi būti pranešta kompetentingai valdžios institucijai per vieną savaitę nuo pakeitimų atlikimo.

4 .  Kompetentinga valdžios institucija gali panaikinti leidimą projektui įgyvendinti, jeigu projektas neatliekamas pagal išduotą leidimą ir gali pakenkti gyvūnų gerovės standartams .

5 .  Leidimo projektui įgyvendinti panaikinamas neturi pakenkti gyvūnų, kurie naudoti arba kuriuos ketinta naudoti projekte, gerovei.

6 .  Valstybės narės nustato ir paskelbia išsamias leidimų projektui įgyvendinti pakeitimo ir atnaujinimo sąlygas.

45 straipsnis

Sprendimai išduoti leidimą

║ Valstybės narės užtikrina, kad sprendimas išduoti leidimą būtų priimamas ir naudojimo įstaigai apie tai pranešama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo. Jeigu valstybė narė per tą laikotarpį sprendimo nepriima, laikoma, kad leidimas išduotas, jeigu pagal atitinkamą projektą atliekamos tik kategorijai "lengva" priskiriamos procedūros ir jose nenaudojami nežmoginiai primatai. Visais kitais atvejais tokia prielaida netaikoma.

KARTOJIMO VENGIMAS IR ALTERNATYVŪS METODAI

46 straipsnis

Nereikalingas procedūrų kartojimas

1.  Kiekviena valstybė narė pripažįsta iš kitos valstybės narės gautus duomenis, kurie buvo gauti per pripažintas ar pagal Bendrijos teisės aktus atliktas procedūras ▌.

2 .  Pasirūpindamos konfidencialios informacijos apsauga valstybės narės užtikrina, kad būtų dalijamasi duomenimis, gautais per procedūras, įskaitant ir tas, kurios buvo vykdomos Europos Sąjungoje prieš šios direktyvos įsigaliojimą. Asmuo, norintis pasinaudoti kito asmens turimais duomenimis, jei reikia, padengia vidines šių duomenų gavimo sąnaudas.

3 .  Prieš prašydamas leidimo projektui, asmuo, ketinantis atlikti procedūrą, turi imtis visų tinkamų žingsnių, kad išsiaiškintų, ar jau esama su siūlomu projektu susijusių duomenų, ir, jei jų yra, įvertintų tuos duomenis bei atlygintų su jais susijusias sąnaudas, o valstybės narės taip pat prieš suteikdamos leidimą patikrina, ar tokių duomenų esama.

4 .  Valstybės narės nesuteikia leidimo procedūrai, jei asmuo nėra ėmęsis tinkamų žingsnių siekdamas laikytis 3 dalies.

5 .  Kai susiję duomenys pagrįstai prieinami, valstybės narės suteikia leidimą tik tokiam projektui, kuris būtinas siekiant užtikrinti visuomenės apsaugą.

47 straipsnis

Alternatyvūs metodai

Komisija ir valstybės narės finansiškai ir kitaip dalyvauja kuriant ir prireikus moksliškai tvirtinant alternatyvius metodus, kurių tikslas – gauti panašų kiekį informacijos kaip per procedūras su gyvūnais, bet kuriems nereikia naudoti gyvūnų arba jų reikia mažiau, arba kurių procedūros yra mažiau skausmingos, ir imasi kitų, jų nuomone, reikalingų priemonių moksliniams tyrimams šioje srityje skatinti. Tikslinga įsteigti didelės apimties veterinarijos biologinius bankus, kad naudojant klinikinių procedūrų metu gautus perteklinius audinius būtų padedama įgyvendinti gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimo, mažinimo ir sąlygų gerinimo principus.

48 straipsnis

Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centras

Europos alternatyvių metodų patvirtinimo centro kompetencija išplečiama priskiriant jai bandymų su gyvūnais, įskaitant taikomuosius ir fundamentinius biomedicinos tyrimus, veterinarinius tyrimus ir reglamentuojamus bandymus, alternatyvų kūrimo ir taikymo koordinavimą ir skatinimą vykdant šias funkcijas:

   a) koordinuojant vykdomus mokslinius tyrimus siekiant padėti 49 straipsnyje minimiems nacionaliniams alternatyvių metodų centrams kurti bandymų su gyvūnais alternatyvas;
   b) atliekant mokslinius tyrimus siekiant palengvinti bandymų su gyvūnais alternatyvų kūrimą;
   c) inicijuojant tų sričių mokslinius tyrimus, kurie svarbūs informacijai, susijusiai su gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimu, mažinimu ir sąlygų gerinimu, kaupti;
   d) konsultuojantis su susijusiomis suinteresuotomis šalimis ir kuriant bei įgyvendinant su gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimu, mažinimu ir sąlygų gerinimu susijusias strategijas;
   e) teikiant informaciją apie bandymų su gyvūnais alternatyvas, t. y. nuolat informuojant visuomenę, suinteresuotąsias šalis ir valstybių narių valdžios institucijas;
   f) teikiant duomenų bazes siekiant palengvinti keitimąsi svarbia informacija, įskaitant informaciją apie esamus alternatyvius metodus, ir informacija, kuria savo noru teikia tyrinėtojai ir kuri kitu atveju liktų nepaskelbta, bet kuri galėtų padėti užkirsti kelią nesėkmingų gyvūnų tyrimų kartojimui;
   g) koordinuojant išankstinio tvirtinimo ir tvirtinimo tyrimus, kuriuos pagal šios direktyvos 49 straipsnį atlieka nacionaliniai alternatyvių metodų centrai;
   h) prireikus atliekant tvirtinimo ir išankstinio tvirtinimo tyrimus;
   i) konsultuojantis su susijusiomis reguliavimo institucijomis ir suinteresuotomis šalimis, kuriant ir įgyvendinant su gyvūnų naudojimo procedūrų pakeitimu, mažinimu ir sąlygų gerinimu susijusias strategijas;
   j) palengvinant reguliavimo tikslais atliekamų alternatyvių bandymų mokslinio ir teisinio patvirtinimo procedūras;
   k) informuojant susijusias reguliavimo institucijas, kai pradedami išankstinio tvirtinimo ir tvirtinimo tyrimai ir kai alternatyvūs bandymų metodai moksliškai ir teisiškai pripažįstami, ir skelbia šią informaciją tam skirtose tinklavietėse visuomenei ir suinteresuotosioms šalims susipažinti.

49 straipsnis

Alternatyvius metodus tvirtinančios nacionalinės etaloninės laboratorijos

1.  Kiekviena valstybė narė iki ...(15) paskiria centrą, atsakingą už pagalbą kuriant, tvirtinant ir skatinant alternatyvius metodus, kurie pakeistų reguliavimo tikslais atliekamus bandymus su gyvūnais, ir priemones, skirtas kurti ir skatinti alternatyvius metodus, kurie pakeistų kitais tikslais, pvz ., fundamentaliųjų ir taikomųjų biomedicininių ir veterinarinių tyrimų tikslais, atliekamas procedūras, kurias atliekant naudojami gyvūnai.

2.  Valstybės narės nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis gali paskirti tik laboratorijas, akredituotas pagal Direktyvą 2004/10/EB.

3.  Nacionalinės etaloninės laboratorijos atitinka šiuos reikalavimus:

   a) turi tinkamai kvalifikuotus darbuotojus, kurie deramai išmokyti naudoti alternatyvius metodus, taikyti tinkamumo patvirtinimo procedūras bei su jų kompetencijos sritimi susijusius metodus;
   b) turi joms skirtoms užduotims atlikti reikalingą įrangą ir produktus;
   c) turi tinkamą administracinę infrastruktūrą;
   d) užtikrina, kad darbuotojai laikytųsi konfidencialumo taisyklių.

4.  Nacionalinės etaloninės laboratorijos atlieka šias funkcijas:

   a) bendradarbiauja su Komisija savo kompetencijos srityje ir vykdo strategines užduotis, siekiant pakeisti bandymus su gyvūnais ;
   b) jei reikia, Komisijai koordinuojant, dalyvauja atliekant išankstinį ir paskesnį alternatyvių metodų tvirtinimą;
   c) atitinkamoms valstybės narės valdžios institucijoms perduoda iš Komisijos gautą informaciją apie alternatyvių metodų prieinamumą ir taikymą;
   d) atitinkamoms valdžios institucijoms ir naudojimo įstaigoms pačiose valstybėse narėse ir tarp valstybių narių teikia mokslinę ir techninę pagalbą priimant ir įgyvendinant alternatyvius metodus;
   e) moko 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis ir, jei reikia, naudojimo įstaigas naudoti alternatyvius metodus;
   f) praneša apie naujoves alternatyviųjų metodų srityje ir informuoja visuomenę apie teigiamus ir neigiamus rezultatus.

5 .  Valstybiniai centrai dirba su visomis suinteresuotosiomis šalimis remiant tikslą panaikinti visus bandymus su gyvūnais.

6.  Nacionalinės etaloninės laboratorijos praneša apie kiekvieną interesų konfliktą, susijusį su atliekama užduotimi.

7.  Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai savo etaloninės laboratorijos pavadinimą ir adresą. Komisija viešai skelbia nacionalinių etaloninių laboratorijų sąrašą.

8.  Pasikonsultavusi su nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis, Komisija nustato tvirtinimo tyrimų prioritetus ir paskirsto šioms laboratorijoms užduotis tokiems tyrimams atlikti.

50 straipsnis

Nacionalinis gyvūnų gerovės ir etikos komitetas

1.  Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinį gyvūnų gerovės ir etikos komitetą, kuris konsultuoja kompetentingas valdžios institucijas ir nuolatinius etinio vertinimo organus su gyvūnų įsigijimu, veisimu, laikymu, priežiūra ir naudojimu procedūrose susijusiais klausimais ir užtikrina dalijimąsi gerąja patirtimi.

2.  Nacionaliniai gyvūnų gerovės ir etikos komitetai keičiasi informacija apie nuolatinių etinio vertinimo organų veikimą bei etinį vertinimą ir dalijasi Bendrijoje gerąja patirtimi.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis

Priedų derinimas su technikos pažanga

Komisija gali derinti II–IX priedus su technikos ir mokslo pažanga.

Tos priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos pagal 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

52 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.  Valstybės narės iki ...(16) , o vėliau kartą į penkerius metus Komisijai siunčia informaciją apie šios direktyvos ir visų pirma apie jos 11 straipsnio 1 dalies, 27 , 29 , 35 , 39 , 40 , 42 ir 46 straipsnių įgyvendinimą.

2.  Valstybės narės renka ir kasmet viešai skelbia statistinę informaciją apie gyvūnų naudojimą procedūrose, įskaitant informaciją apie faktinį procedūrų sunkumą ir apie procedūrose naudotų nežmoginių primatų kilmę bei rūšį.

Valstybės narės viešai skelbia ir pateikia tą statistinę informaciją Komisijai iki ...(17) * ir vėliau kas ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį .

3.  Komisija iki ...(18) ** nustato bendrą 2 dalyje nurodytos informacijos teikimo formą pagal 54 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

53 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1.  Jeigu yra pagrįstų priežasčių valstybei narei manyti, kad būtina imtis veiksmų rūšiai išsaugoti arba veiksmų, susijusių su netikėtu pavojų žmonių gyvybei keliančios ar sekinančios klinikinės būklės protrūkiu, valstybė narė gali leisti naudoti žmogbeždžiones procedūrose, kuriomis siekiama vieno iš 5 straipsnio 2 dalies a punkte, ║ 3 arba 6 dalyse nurodytų tikslų, jeigu tos procedūros tikslo negalima pasiekti naudojant kitos rūšies nei žmogbeždžionės gyvūnus arba taikant alternatyvius metodus. Tačiau nuoroda į 5 straipsnio 2 dalies a punktą nelaikoma nuoroda į gyvūnus arba augalus.

2.  Valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir nurodo sprendimo priežastis bei pateikia 1 dalyje aprašytos padėties įrodymus, kuriais grindžiama laikinoji priemonė.

3.  Komisija 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta reguliavimo procedūra per 60 dienų nuo dienos, kurią gavo valstybės narės informaciją, priima sprendimą. Šiuo sprendimu:

   a) leidžiama taikyti laikinąją priemonę sprendime nustatytu laikotarpiu arba
   b) reikalaujama, kad valstybė narė atšauktų laikinąją priemonę.

54 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Komitetas.

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.  Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

4.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

55 straipsnis

Komisijos ataskaita

1.  Iki ...(19) , o vėliau – kartą į penkerius metus Komisija, remdamasi informacija, gauta iš valstybių narių pagal 52 straipsnio 1 dalį, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

2.  Iki ...* , o vėliau kartą į trejus metus Komisija, remdamasi valstybių narių pagal 52 straipsnio 2 dalį pateikta statistine informacija, teikia Europos Parlamentui ir Taryba suvestinę ataskaitą apie tą informaciją.

56 straipsnis

Persvarstymas

Iki ...(20) * Komisija persvarsto šią direktyvą, atsižvelgdama į pažangą, padarytą kuriant alternatyvius metodus, kuriems nereikia naudoti gyvūnų, visų pirma nežmoginių primatų, ir, jei reikia, teikia pasiūlymus dėl pakeitimų.

57 straipsnis

Teminė apžvalga

Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, pradedant ...(21) kas dvejus metus atlieka teminę gyvūnų naudojimo procedūroms apžvalgą. Apžvalgoje atsižvelgiama į naujas technologines, mokslines žinias ir žinias apie gyvūnų gerovę ir nustatomi patvirtintų pakaitinių metodų taikymo tikslai.

Nuolatinėse apžvalgose Komisija pirmenybę teikia mažinimui ir panaikinimui procedūrų, sukeliančių didžiausią leistiną skausmą, kančią, baimę arba ilgalaikę žalą bei tokių procedūrų, kurios nėra skirtos mažinti pavojui žmonių gyvybei arba jų klinikinei būsenai žalingus veiksnius, o bendras tikslas yra visų tokių procedūrų panaikinimas. Komisija nuolatinėse apžvalgose atsižvelgia į besiformuojančią visuomenės nuomonę dėl gyvūnų naudojimo tyrimuose.

58 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų valdžios institucijų, kurios atsako už šios direktyvos įgyvendinimą.

Šiai direktyvai įgyvendinti valstybės narės gali paskirti įstaigas, kurios nėra valstybės valdžios institucijos. Taip paskirtos įstaigos pagal šią direktyvą laikomos kompetentingomis valdžios institucijomis.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai kompetentingų valdžios institucijų pavadinimus ir adresus iki ...(22) *. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus kompetentingų valdžios institucijų pavadinimų ir adresų pasikeitimus.

Komisijai viešai skelbia kompetentingų valdžios institucijų sąrašą.

59 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Apie šias taisykles valstybės narės praneša Komisijai ne vėliau kaip iki ...(23) ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokį vėliau padarytą pakeitimą, darantį poveikį minėtoms taisyklėms.

60 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip iki ...(24) * priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos siunčia Komisijai šiuos teisės aktus ir jų bei šios direktyvos atitikties lentelę.

Jos taiko tas nuostatas nuo ...(25) **.

Valstybės narės, tvirtindamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

61 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 86/609/EEB panaikinama nuo ...(26) .

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

62 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Valstybės narės netaiko įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų pagal 37–45 straipsnių nuostatas, projektams, kurie buvo pradėti prieš ...* ir kurie trunka iki ne vėliau kaip trejų metų po ...* .

2.  Leidimai projektams, kurie buvo pradėti prieš ...* ir kurie trunka iki vėliau kaip ...* gaunami iki trejų metų po ...* .

63 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

64 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2009 m. gegužės 13 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) 2009 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento pozicija.
(3) OL L 222, 1999 8 24, p. 29.
(4) OL L 358, 1986 12 18, p. 1. ║
(5) OL L 197, 2007 7 30, p. 1.
(6) OL L 50, 2004 2 20, p. 44.
(7) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║
(8) OL L 262, 1976 9 27, p. 169.
(9) OL L 61, 1997 3 3, p. 1.
(10)* Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(11)** Penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(12) OL L .. .
(13)* 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(14)** Per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos .
(15)* Vieneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(16)* Per šešerius metus nuo perkėlimo į nacionalinės teisės aktus dienos.
(17)** Treji metai nuo perkėlimo į nacionalinės teisės aktus dienos.
(18)*** Per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(19)* Septyneri metai nuo perkėlimo į nacionalinės teisės aktus dienos.
(20)** Penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(21)* Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(22)** Trys mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(23)* 60 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta data .
(24)** 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(25)*** Metų, einančių po perkėlimo į nacionalinės teisės aktus dienos, kaip nurodyta 60 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, sausio 1 d.
(26)* 60 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta data .


I PRIEDAS

2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti bestuburių būriai

–  Galvakojai moliuskai

–  Dešimtkojai vėžiagyviai, priklausantys infrabūriams Brachyura ir Astacidea


II PRIEDAS

11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų gyvūnų sąrašas

1.  Varlės (Xenopus (laevis, tropicalis), Rana (temporaria, pipiens))

2.  Pelės (Mus musculus)

3.  Žiurkės (Rattus norvegicus)

4.  Jūrų kiaulytės (Cavia porcellus)

5.  Siriniai (auksiniai) žiurkėnai (Mesocricetus auratus)

6.  Kininiai žiurkėnai (Cricetulus griseus)

7.  Mongolinės smiltpelės (Meriones unguiculatus)

8 .  Šunys (Canis familiaris)

9 .  Katės (Felis catus)

10 .  Visos nežmoginių primatų rūšys

11.   Zebrinė danija (Danio danio)


III PRIEDAS

11 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų nežmoginių primatų ir datų sąrašas

Gyvūnų rūšys

Datos

Marmozetės (Callithrix jacchus)

[taikymo data, nurodyta straipsnio apie perkėlimą 1 dalies antroje pastraipoje]

Krabaėdės makakos (Macaca fascicularis)

[10 metų po direktyvos perkėlimo]

Rezusai (Macace mulatta)

[10 metų po direktyvos perkėlimo]

Kitų rūšių nežmoginiai primatai

[10 metų po direktyvos perkėlimo]


IV PRIEDAS

34 straipsnyje nurodyti priežiūros ir laikymo standartai

Bendrasis skirsnis

Priežiūros ir laikymo sąlygos pritaikomos moksliniams tikslams.

1.  Patalpos

Laikymo sąlygos pritaikomos moksliniams tikslams.

1.1.  Funkcijos ir bendras suplanavimas

a)  Visos patalpos turi būti pastatytos taip, kad aplinka jose būtų tinkama laikomoms gyvūnų rūšims atsižvelgiant į jų fiziologinius ir etologinius poreikius. Taip pat patalpos turi būti suplanuotos ir tvarkomos taip, kad gyvūnai negalėtų pabėgti ir kad į jas negalėtų patekti pašaliniai asmenys ir kiti gyvūnai.

b)  Įstaigos turi taikyti techninės priežiūros programą, kuri padėtų užkirsti kelią bet kokiam pastatų arba įrangos sugadinimui ar jį pašalinti.

1.2.  Laikymo patalpos

a)  Įstaigose turi būti taikomas reguliaraus ir veiksmingo patalpų valymo tvarkaraštis, ir patalpose turi būti palaikomos patenkinamos higienos sąlygos.

b)  Patalpų, kuriose gyvūnai gali laisvai judėti, sienos ir grindys turi būti padengtos ypač atsparia medžiaga, nenusidėvinčia laikant gyvūnus ir valant patalpas. Medžiaga turi nekelti pavojaus gyvūnų sveikatai ir neleisti jiems susižaloti. Bet kokią įrangą arba konstrukcijas reikia papildomai apsaugoti, kad gyvūnai negalėtų jų sugadinti arba patys susižeisti.

c)  Nesuderinamos rūšys, pavyzdžiui, plėšrūnai ir grobis, arba gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi toje pačioje patalpoje arba, jei kalbama apie plėšrūnus ir grobį, taip, kad pirmieji galėtų pamatyti, užuosti ar išgirsti pastaruosius.

1.3.  Bendros ir specialios paskirties procedūrų patalpos

a)  Visose įstaigose turi būti laboratorijos parastiems diagnostiniams tyrimams ir skrodimams atlikti ir (arba) mėginiams, skirtiems nuodugnesniems laboratoriniams tyrimams kitose vietose, imti.

b)  Įstaigose turi būti sudarytos sąlygos izoliuoti ką tik atvežtus gyvūnus tol, kol bus nustatyta jų sveikatos būklė ir įvertinta bei kuo labiau sumažinta rizika laikomų gyvūnų sveikatai.

c)  Reikia skirti atskiras patalpas sergantiems arba sužeistiems gyvūnams laikyti.

1.4.  Pagalbinės patalpos

a)  Sandėliai turi būti suplanuoti, naudojami ir prižiūrimi taip, kad būtų užtikrinta maisto ir pakratų kokybė. Šios patalpos turi būti apsaugotos nuo parazitų ir vabzdžių. Kitos medžiagos, kurios gali būti užterštos arba kelti pavojų gyvūnams ar darbuotojams, turi būti sandėliuojamos atskirai.

b)  Valymo ir plovimo patalpos turi būti gana didelės, kad jose tilptų panaudotos įrangos nukenksminimo ir valymo priemonės. Valymo tvarka turėtų būti tokia, kad švari ir nešvari įranga būtų perduodama atskirai ir išvalyta įranga nebūtų užteršiama.

c)  Įstaigos turi sudaryti sąlygas higieniškai laikyti ir naikinti gyvūnų skerdenas ir gyvūnines atliekas. Įstaigos turi taikyti specialias priemones toksiškoms, radioaktyvioms ar užkrečiamoms atliekoms tvarkyti, laikyti ir naikinti.

2.  Aplinka ir aplinkos kontrolė

2.1.  Vėdinimas

a)  Laikymo patalpos ir gyvūnų talpyklos turi būti vėdinamos, kad būtų tenkinami laikomos rūšies poreikiai.

b)  Oras patalpose turi būti dažnai atnaujinamas.

c)  Vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų išvengta kenksmingų skersvėjų ir triukšmo.

d)  Rūkymas patalpose, kuriose yra gyvūnų, turi būti uždraustas.

2.2.  Temperatūra

a)  Temperatūra laikymo patalpose turi būti pritaikyta laikomai rūšiai. Laikymo patalpų temperatūra turi būti kasdien matuojama ir registruojama.

b)  Gyvūnai neturi būti palikti tik lauko teritorijose, jeigu oro sąlygos gali juos trikdyti.

2.3.  Drėgmė

Drėgmės lygis laikymo patalpose turi būti pritaikytas laikomoms gyvūnų rūšims.

2.4.  Apšvietimas

a)  Jeigu natūrali šviesa neužtikrina tinkamo šviesos ir tamsos ciklo, reikia įrengti reguliuojamą apšvietimą, kuris atitiktų biologinius gyvūnų poreikius ir sudarytų tinkamas darbo sąlygas.

b)  Apšvietimas turi būti tinkamas būtinajai priežiūrai atlikti ir gyvūnams apžiūrėti.

c)  Turi būti užtikrinta konkrečiai gyvūnų rūšiai tinkama reguliari šviesos trukmė ir apšvietimo intensyvumas.

d)  Laikant gyvūnus albinosus, apšvietimas turi būti sureguliuotas atsižvelgiant į jų jautrumą šviesai.

2.5.  Triukšmas

a)  Gyvūnų girdimas triukšmas, įskaitant ultragarsą, turi būti kuo labiau sumažintas, ypač kai gyvūnai ilsisi.

b)  Įstaigose turi būti įrengtos signalizacijos sistemos, kurių skleidžiamas garsas nepatenka į gyvūnų klausos diapazoną, jei tai netrukdo žmonėms jų girdėti.

c)  Laikymo patalpos turi būti izoliuotos nuo triukšmo ir jose turi būti triukšmą sugeriančių medžiagų.

2.6.  Signalizacijos sistemos

a)  Įstaigos, priklausomos nuo elektrinės ar mechaninės aplinkos kontrolės ir apsaugos įrangos, turi įrengti atsarginę sistemą, galinčią palaikyti svarbiausias funkcijas ir avarines apšvietimo sistemas bei užtikrinti, kad neišsijungtų pačios signalizacijos sistemos.

b)  Šildymo ir vėdinimo sistemose turi būti įrengti stebėjimo prietaisai ir signalizacija.

c)  Aiškios avarinių procedūrų instrukcijos turi būti laikomos gerai matomoje vietoje.

3.  Priežiūra

Priežiūros sąlygos pritaikomos moksliniams tikslams.

3.1.  Sveikata

a)  Įstaigos turi taikyti strategiją, kuri užtikrintų tinkamą gyvūnų sveikatos būklę, saugotų jų gerovę ir atitiktų mokslo reikalavimus. Į šią strategiją turi būti įtraukta mikrobiologinio stebėjimo programa ir veiksmų planai dėl ligų protrūkių, taip pat joje turi būti apibrėžti sveikatos parametrai ir naujų gyvūnų talpinimo tvarka.

b)  Už gyvūnų gerovę ir priežiūrą vietoje atsakingas asmuo bent kasdien turi apžiūrėti gyvūnus. Atliekant patikras turi būti stebima gyvūnų sveikata ir užtikrinta, kad visi sergantys ar sužeisti gyvūnai būtų aptikti ir būtų imtasi tinkamų veiksmų.

3.2.  Gaudymas laisvėje

a)  Kai reikia sugauti gyvūnus laisvėje, šiam tikslui taikomi tik humaniški metodai ir tai turi atlikti žmonės, galintys kompetentingai taikyti tokius metodus. Gaudymo tvarka turi kuo mažiau veikti laukinę gamtą ir buveines.

b)  Jeigu nustatoma, kad gaudant arba pagavus gyvūnas sužeistas arba serga, jį turi kuo greičiau apžiūrėti kompetentingas asmuo ir turi būti imtasi priemonių, siekiant kuo labiau sumažinti gyvūnų kančias, teikiant didžiausią pirmenybę gyvūno sveikatos atkūrimui.

c)  Gaudymo vietose turi būti pakankamai atitinkamai gyvūnų rūšiai pritaikytų vežimo talpyklų ir transporto priemonių, kad prireikus gyvūnus būtų galima nuvežti tirti arba gydyti.

d)  Būtina imtis specialių priemonių, siekiant pasirūpinti pagautų laukinių gyvūnų prisitaikymu, karantinu, būstu, būtinąja priežiūra ir priežiūra.

3.3.  Apgyvendinimas ir aplinkos gerinimas

a)  Apgyvendinimas

Gyvūnai, išskyrus tokius, kurie natūraliomis sąlygomis gyvena pavieniui, turi būti apgyvendinami kartu su kitais gyvūnais, nuolatinėse suderinamų gyvūnų grupėse. Jeigu dėl pagrįstų išimtinių mokslinių ir (ar) su gerove susijusių priežasčių, kurias patvirtina palankus etinis vertinimas, leidžiama laikyti gyvūnus atskirai, laikymo trukmė turi būti apribota iki mažiausios būtinos ir turi būti palaikomas vizualinis, garso, uoslės ir (arba) lytėjimo ryšys. Gyvūnų atvedimas ar grąžinimas į nusistovėjusias grupes turi būti atidžiai stebimas, siekiant išvengti nesuderinamumo ir sutrikdytų socialinių ryšių problemų.

b)  Aplinkos gerinimas

Visiems gyvūnams turi būti skirta gana sudėtinga erdvė, kurioje jie galėtų išreikšti įvairų jiems būdingą elgesį. Reikia sudaryti sąlygas, kad jie tam tikru mastu galėtų kontroliuoti ir pasirinkti aplinką, kad gyvūnų elgesys nepakistų dėl jų patirto streso. Įstaigos turi taikyti tinkamus aplinkos gerinimo būdus, kuriais praplečiamos gyvūnų galimybės užsiimti įvairia veikla ir padedama adaptuotis, įskaitant mankštinimąsi, maisto ieškojimą, manipuliacinę ir kognityvinę veiklą, pagal kiekvienos gyvūnų rūšies poreikius. Gyvūnų talpyklų aplinka turi būti gerinama pagal laikomų gyvūnų rūšį ir individualius atitinkamų gyvūnų poreikius. Aplinkos gerinimo strategijos įstaigose turi būti nuolat tikslinamos ir atnaujinamos.

c)  Gyvūnų talpyklos

Gyvūnų talpyklos neturi būti pagamintos iš medžiagų, galinčių pakenkti gyvūnų sveikatai. Talpyklų suplanavimas ir konstrukcija turi būti tokia, kad gyvūnai negalėtų susižeisti. Talpyklos turi būti pagamintos iš valymo ir nukenksminimo būdams atsparių medžiagų, išskyrus vienkartines talpyklas. Gyvūnų talpyklų grindų konstrukcija turi būti pritaikyta gyvūnų rūšiai ir amžiui bei sudaryti sąlygas šalinti išmatas.

3.4.  Šėrimas

a)  Maisto forma, turinys ir pateikimas turi atitikti gyvūno mitybos ir elgesio poreikius.

b)  Gyvūnų pašaras turi būti skanus ir neužterštas. Parenkant žaliavas, gaminant, ruošiant ir teikiant pašarus, įstaigos turi imtis priemonių, kad būtų išvengta cheminio, fizinio ir mikrobiologinio užteršimo.

c)  Pakuojant, gabenant ir sandėliuojant pašarą taip pat reikia pasirūpinti, kad jis neužsiterštų, jo kokybė nepablogėtų ar jis nesugestų. Visi piltuvai, loveliai ir kiti šeriant naudojami indai turi būti reguliariai valomi ir, jei reikia, sterilizuojami.

d)  Būtina pasirūpinti, kad kiekvienas gyvūnas galėtų prieiti prie pašaro, ir kad šėrimui skirta vieta būtų ganėtinai didelė, jog gyvūnai nekonkuruotų.

3.5.  Girdymas

a)  Gyvūnams visada turi būti teikiamas neužterštas geriamasis vanduo.

b)  Automatinės girdymo sistemos turi būti reguliariai tikrinamos, aptarnaujamos ir praplaunamos vandens srove, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Jei naudojami ištisinio dugno narveliai, būtina kiek įmanoma sumažinti patvinimo pavojų.

c)  Būtina pasirūpinti, kad į akvariumus ir rezervuarus tiekiamas vanduo atitiktų atskirų žuvų, amfibijų ir roplių rūšių poreikius ir tolerancijos ribas.

3.6.  Grindys, substratai, kraikas, pakratai ir lizdų arba guolių įrangos medžiagos

a)  Būtina visada suteikti rūšims pritaikytų tinkamų pakratų ar konstrukcijų miegui, įskaitant tinkamas lizdų arba guolių sukimo medžiagas ar konstrukcijas veisiamiems gyvūnams.

b)  Gyvūnų talpyklos grindys turi būti patikima ir patogi visų gyvūnų poilsio vieta. Visos miegojimo vietos turi būti švarios ir sausos.

3.7.  Elgesys su gyvūnais

Įstaigos turi parengti mokymo programas, kurios skatintų gyvūnus bendradarbiauti atliekant procedūras. Mokymo programos turi būti pritaikytos prie rūšių ir jų kilmės, procedūrų ir projekto trukmės. Reikia skirti pirmenybę socialiniams ryšiams su žmonėmis, ir šie ryšiai turi būti pritaikyti rūšims ir jų kilmei, procedūroms ir projekto trukmei.

Konkrečioms rūšims skirtas skyrius

1.  Pelės, žiurkės, smiltpelės, žiurkėnai ir jūrų kiaulytės

Šioje ir paskesnėse lentelėse pelių, žiurkių, smiltpelių, žiurkėnų ir jūrų kiaulyčių "talpyklos aukštis" – tai vertikalus atstumas nuo talpyklos grindų iki talpyklos viršaus, ir šis atstumas turi būti išlaikytas daugiau kaip 50 % mažiausio talpyklos grindų ploto prieš įkeliant į ją aplinkos gerinimo priemones.

Rengiant procedūras, reikia atsižvelgti į galimą gyvūnų augimą ir užtikrinti, kad per visą tyrimą jiems būtų suteikta pakankamai erdvės (kaip išsamiau apibūdinta 1.1–1.5 lentelėse).

1.1 lentelė. Pelės

Kūno svoris

(g)

Mažiausias talpyklos dydis

(cm2)

Grindų plotas vienam gyvūnui

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Laikant ir atliekant procedūras

iki 20

nuo daugiau nei 20 iki 25

nuo daugiau nei 25 iki 30

daugiau nei 30

330

330

330

330

60

70

80

100

12

12

12

12

[ m. sausio mėn.]

Veisiant

330

Monogaminei porai (ne giminingų tėvų / giminingų tėvų) arba trims gyvūnams (giminingų tėvų). Kiekvienai papildomai patelei ir vadai reikia papildomai skirti 180 cm2.

12

Laikant veisimo įstaigoje (*)

Talpyklos dydis

950 cm²

mažiau nei 20

950

40

12

Talpyklos dydis

1 500 cm²

mažiau nei 20

1 500

30

12

(*) Nujunkytas peles taip tankiai galima laikyti trumpą laikotarpį – nuo nujunkymo iki kol jos atsives palikuonių, jei gyvūnai laikomi didesnėse tinkamai pagerintose talpyklose. Tokios apgyvendinimo sąlygos neturi kelti jokių gyvūnų gerovės problemų, pvz., padidėjusios agresijos, sergamumo ar mirtingumo, stereotipijos apraiškų ir kitų elgesio sutrikimų, svorio netekimo ar kitų fiziologinių arba elgesio reakcijų į stresą.

1.2 lentelė. Žiurkės

Kūno svoris

(g)

Mažiausias talpyklos dydis

(cm2)

Grindų plotas vienam gyvūnui

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis (cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Laikant ir atliekant procedūras (*)

iki 200

nuo daugiau nei 200 iki 300

nuo daugiau nei 300 iki 400

nuo daugiau nei 400 iki 600

daugiau nei 600

800

800

800

800

1 500

200

250

350

450

600

18

18

18

18

18

[ m. sausio mėn.]

Veisiant

800

Motina ir vada. Kiekvienam papildomam suaugusiam gyvūnui, įkeltam į talpyklą nuolatiniam buvimui, reikia pridėti 400 cm2

18

Laikant veisimo įstaigoje (**)

Talpyklos dydis

1 500 cm²

iki 50

nuo daugiau nei 50 iki 100

nuo daugiau nei 100 iki 150

nuo daugiau nei 150 iki 200

1 500

1 500

1 500

1 500

100

125

150

175

18

18

18

18

Laikant veisimo įstaigoje (**)

Talpyklos dydis

2 500 cm²

iki 100

nuo daugiau nei 100 iki 150

nuo daugiau nei 150 iki 200

2 500

2 500

2 500

100

125

150

18

18

18

(*) Atliekant tyrimus, trunkančius visą gyvūno gyvenimą, juos reikia laikyti tinkamo dydžio talpyklose, kad gyvūnai galėtų gyventi bendrai. Jeigu ploto normos vienam gyvūnui yra mažesnės už nurodytąsias pirmiau, reikia teikti pirmenybę stabilių socialinių struktūrų išsaugojimui.

(**) Nujunkytas žiurkes taip tankiai galima laikyti trumpą laikotarpį – nuo nujunkymo iki kol jos atsives palikuonių, jeigu gyvūnai laikomi didesnėse tinkamai pagerintose talpyklose. Tokios apgyvendinimo sąlygos neturi kelti jokių gyvūnų gerovės problemų, pvz., padidėjusios agresijos, sergamumo ar mirtingumo, stereotipijos apraiškų ir kitų elgesio sutrikimų, svorio netekimo ar kitų fiziologinių ar elgesio reakcijų į stresą.

1.3 lentelė. Smiltpelės

Kūno svoris

(g)

Mažiausias talpyklos dydis

(cm2)

Grindų plotas vienam gyvūnui

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Laikant ir atliekant procedūras

iki 40

daugiau nei 40

1 200

1 200

150

250

18

18

[ m. sausio mėn.]

Veisiant

1 200

Monogamiška pora arba trys gyvūnai su jaunikliais

18

1.4 lentelė. Žiurkėnai

Kūno svoris

(g)

Mažiausias talpyklos dydis

(cm2)

Grindų plotas vienam gyvūnui

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Laikant ir atliekant procedūras

iki 60

nuo daugiau nei 60 iki 100

daugiau nei 100

800

800

800

150

200

250

14

14

14

[ m. sausio mėn.]

Veisiant

800

Motina arba monogamiška pora ir vada

14

Laikant veisimo įstaigoje (*)

mažiau nei 60

1 500

100

14

(*) Nujunkytus žiurkėnus taip tankiai galima laikyti trumpą laikotarpį – nuo nujunkymo iki kol jie atsives palikuonių, jei gyvūnai laikomi didesnėse tinkamai pagerintose talpyklose. Tokios apgyvendinimo sąlygos neturėtų kelti jokių gyvūnų gerovės problemų, pvz., padidėjusios agresijos, sergamumo ar mirtingumo, stereotipijos apraiškų ir kitų elgesio sutrikimų, svorio netekimo ar kitų fiziologinių ar elgesio reakcijų į stresą.

1.5 lentelė. Jūrų kiaulytės

Kūno svoris

(g)

Mažiausias talpyklos dydis

(cm2)

Grindų plotas vienam gyvūnui

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Laikant ir atliekant procedūras

iki 200

nuo daugiau nei 200 iki 300

nuo daugiau nei 300 iki 450

nuo daugiau nei 450 iki 700

daugiau nei 700

1 800

1 800

1 800

2 500

2 500

200

350

500

700

900

23

23

23

23

23

[ m. sausio mėn.]

Veisiant

2 500

Pora ir vada. Kiekvienai papildomai veisiančiai patelei reikia pridėti 1 000 cm2

23

2. Triušiai

Talpykloje turi būti įrengta pakyla, ant kurios gyvūnas galėtų gulėti ir sėdėti bei lengvai po ja judėti. Pakyla neturi užimti daugiau nei 40 % grindų ploto. Jeigu dėl išimtinių mokslinių ar veterinarinių priežasčių negalima naudoti pakylos, talpykla turi būti 33 % didesnė vienam triušiui ir 60 % – dviem triušiams. Jeigu jaunesni kaip 10 savaičių triušiai laikomi talpykloje su pakyla, pakylos dydis yra bent 55 x 25 cm, o aukštis virš grindų – toks, kad gyvūnai galėtų ta pakyla naudotis.

2.1 lentelė. Vyresni kaip 10 savaičių triušiai

2.1 lentelėje nurodyti ir narvelių, ir boksų matmenys. Papildomas grindų plotas trečiajam, ketvirtajam, penktajam ir šeštajam triušiui – po ne mažiau kaip 3 000 cm2 vienam triušiui, o kiekvienam kitam papildomam triušiui, kai triušių yra daugiau nei šeši, – po ne mažiau kaip 2 500 cm2.

Galutinis kūno svoris (kg)

Mažiausias grindų plotas vienam arba dviem socialiai suderinamiems gyvūnams

(cm2)

Mažiausias aukštis

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

mažiau nei 3

3–5

daugiau nei 5

3 500

4 200

5 400

45

45

60

[ m. sausio mėn.]

2.2 lentelė. Patelė ir vada

Patelės svoris

(kg)

Mažiausias talpyklos dydis

(cm2)

Papildomas plotas guolių sukimo dėžėms

(cm2)

Mažiausias aukštis

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

mažiau nei 3

3–5

daugiau nei 5

3 500

4 200

5 400

1 000

1 200

1 400

45

45

60

[ m. sausio mėn.]

2.3 lentelė. Jaunesni kaip 10 savaičių triušiai

2.3 lentelėje nurodyti ir narvelių, ir boksų matmenys.

Amžius

Mažiausias talpyklos dydis (cm2)

Mažiausias grindų plotas vienam gyvūnui

(cm²)

Mažiausias aukštis

(cm)

Nujunkyti iki 7 savaičių

Nuo 7 iki 10 savaičių

4 000

4 000

800

1 200

40

40

2.4 lentelė. Triušiai: tinkamiausi talpyklų, atitinkančių 2.1 lentelėje nurodytus matmenis, pakylų matmenys

Amžius savaitėmis

Galutinis kūno svoris

(kg)

Tinkamiausias dydis

(cm x cm)

Tinkamiausias aukštis nuo talpyklos grindų (cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

daugiau nei 10

mažiau nei 3

3–5

daugiau nei 5

55 x 25

55 x 30

60 x 35

25

25

30

[ m. sausio mėn.]

3.  Katės

3.1 lentelė. Katės

Katę ir vadą galima laikyti mažiausiame vienai katei skirtame plote, kurį reikia laipsniškai didinti taip, kad keturių mėnesių sulaukę kačiukai galėtų būti perkelti, laikantis ploto reikalavimų suaugusiems gyvūnams.

Pašarų ir kraiko padėklų vietas turi skirti ne mažiau kaip 0,5 metro atstumas ir jos neturi būti kaitaliojamos.

Grindys (*)

(m²)

Lentynos

(m²)

Aukštis

(m)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Mažiausiai vienam suaugusiam gyvūnui

1,5

0,5

2

[2017 m. sausio mėn.]

Pridedama kiekvienam papildomam gyvūnui

0,75

0,25

(*) Pastaba: grindų plotas be lentynų.

4.  Šunys

Vidaus talpykla turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % mažiausio šunims skirto ploto, nurodyto 4.1 lentelėje.

Toliau nurodytos ploto normos yra pagrįstos skalikų poreikiais, bet didelėms veislėms, pvz., senbernarams ar airių vilkšuniams turi būti numatyti gerokai didesni už nurodytuosius 4.1 lentelėje plotai. Kitų, ne laboratorinėms reikmėms veisiamų skalikų veislių, ploto normos turi būti nustatytos pasikonsultavus su veterinarijos gydytojais.

4.1 lentelė. Šunys

Poromis arba grupėmis laikomus šunis galima laikinai laikyti pusėje viso skirto ploto (2 m² šunims, kurių masė yra mažesnė kaip 20 kg, 4 m² – šunims, kurių masė didesnė kaip 20 kg), kai jie naudojami procedūroms pagal šią direktyvą, jeigu šunis būtina taip atskirti mokslo tikslais.

Žindenei kalei ir vadai reikia skirti tiek pat ploto, kaip ir vienai atitinkamo svorio kalei. Šuniavimosi aptvaras turi būti suprojektuotas taip, kad kalė galėtų palikti šuniukus ir pereiti į atskirą skyrių arba užlipti ant pakylos.

Svoris

(kg)

Mažiausias talpyklos dydis

(m²)

Mažiausias grindų plotas vienam arba dviem gyvūnams

(m²)

Mažiausias kiekvienam papildomam gyvūnui pridedamas plotas (m²)

Mažiausias aukštis

(m)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 20

daugiau nei 20

4

8

4

8

2

4

2

2

[2017 m. sausio mėn.]

4.2 lentelė. Šunys – nujunkyti šuniukai

Šuns svoris

(kg)

Mažiausias talpyklos dydis

(m²)

Mažiausias grindų plotas vienam gyvūnui

(m2)

Mažiausias aukštis

(m)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 5

4

0.5

2

[2017 m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 5 iki 10

4

1,0

2

nuo daugiau nei 10 iki 15

4

1,5

2

nuo daugiau nei 15 iki 20

4

2

2

daugiau nei 20

8

4

2

5.  Šeškai

5 lentelė. Šeškai

Mažiausias talpyklos dydis

(cm²)

Mažiausias grindų plotas vienam gyvūnui

(cm²)

Mažiausias aukštis

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Iki 600 g sveriantys gyvūnai

Daugiau nei 600 g sveriantys gyvūnai

Suaugę patinai

Patelė ir vada

4 500

4 500

6 000

5 400

1 500

3 000

6 000

5 400

50

50

50

50

[ m. sausio mėn.]

6.  Nežmoginiai primatai

6.1 lentelė. Marmozetės ir tamarinai

Mažiausias talpyklų grindų lotas 1(*) ar 2 gyvūnams ir jaunikliams iki 5 mėnesių

(m2)

Mažiausias tūris papildomam gyvūnui, vyresniam kaip 5 mėnesių

(m 3)

Mažiausias talpyklos aukštis

(m) (**)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Marmozetės

0,5

0,2

1,5

[2017 m. sausio mėn.]

Tamarinai

1,5

0,2

1,5

(*) Gyvūnai laikomi po vieną tik išimtinėmis aplinkybėmis.

(**) Talpyklos viršus turi būti ne mažiau kaip 1,8 metro aukštyje nuo grindų.

6.2 lentelė. Saimiriai

Mažiausias grindų plotas

1 (*) ar 2 gyvūnams

(m2)

Mažiausias tūris papildomam gyvūnui, vyresniam kaip 6 mėnesių

(m3)

Mažiausias talpyklos aukštis

(m)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

2,0

0,5

1,8

[2017 m. sausio mėn.]

(*) Gyvūnai laikomi po vieną tik išimtinėmis aplinkybėmis.

6.3 lentelė. Makakos ir markatos (*)

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Mažiausias talpyklos tūris

(m3)

Mažiausias tūris vienam gyvūnui

(m3)

Mažiausias talpyklos aukštis

(m)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Jaunesni kaip 3 metų gyvūnai (**)

2,0

3,6

1,0

1,8

[2017 m. sausio mėn.]

Vyresni kaip 3 metų gyvūnai (***)

2,0

3,6

1,8

1,8

Veisimo tikslais laikomi gyvūnai (****)

3,5

2,0

(*) Gyvūnai laikomi po vieną tik išimtinėmis aplinkybėmis.

(**) Mažiausių matmenų talpykloje galima laikyti ne daugiau kaip tris gyvūnus.

(***) Mažiausių matmenų talpykloje galima laikyti ne daugiau kai du gyvūnus.

(****) Veisimo kolonijose jauniems gyvūnams iki 2 metų, laikomiems kartu su motina, nereikia skirti papildomo ploto ir (arba) tūrio.

6.4 lentelė. Babuinai (*)

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Mažiausias talpyklos tūris

(m3)

Mažiausias tūris vienam gyvūnui

(m3)

Mažiausias talpyklos aukštis

(m)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Jaunesni kaip 4 metų gyvūnai (**)

4,0

7,2

3,0

1,8

[2017 m. sausio mėn.]

4 metų amžiaus arba vyresni gyvūnai (**)

7,0

12,6

6,0

1,8

Veisimo tikslais laikomi gyvūnai (***)

12,0

2,0

(*) Gyvūnai laikomi po vieną tik išimtinėmis aplinkybėmis.

(**) Mažiausių matmenų talpykloje galima laikyti ne daugiau kaip 2 gyvūnus.

(***) Veisimo kolonijose jauniems gyvūnams iki 2 metų, laikomiems kartu su motina, nereikia skirti papildomo ploto ir (arba) tūrio.

7.  Ūkio gyvūnai

7.1 lentelė. Galvijai

Kūno svoris

(kg)

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Mažiausias grindų plotas vienam gyvūnui

(m2 / gyvūnui)

Lovių plotas nuragintiems neribojamai šeriamiems galvijams

(m / gyvūnui)

Lovių plotas nuragintiems ribojamai šeriamiems galvijams

(m / gyvūnui)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 100

2,50

2,30

0,10

0,30

[2017 m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 100 iki 200

4,25

3,40

0,15

0,50

nuo daugiau nei 200 iki 400

6,00

4,80

0,18

0,60

nuo daugiau nei 400 iki 600

9,00

7,50

0,21

0,70

nuo daugiau nei 600 iki 800

11,00

8,75

0,24

0,80

daugiau nei 800

16,00

10,00

0,30

1,00

7.2 lentelė. Avys ir ožkos

Kūno svoris

(kg)

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Mažiausias grindų plotas vienam gyvūnui

(m2 / gyvūnui)

Mažiausias pertvaros aukštis (*)

(m)

Lovių dydis nuragintiems neribojamai šeriamiems gyvūnams

(m / gyvūnui)

Lovių dydis nuragintiems ribojamai šeriamiems gyvūnams

(m / gyvūnui)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

mažiau nei 20

1,0

0,7

1,0

0,10

0,25

[2017 m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 20 iki 35

1,5

1,0

1,2

0,10

0,30

nuo daugiau nei 35 iki 60

2,0

1,5

1,2

0,12

0,40

daugiau nei 60

3,0

1,8

1,5

0,12

0,50

7.3 lentelė. Kiaulės ir mažosios kiaulės

Gyvasis svoris

(kg)

Mažiausias talpyklos dydis (*)

(m2)

Mažiausias grindų plotas vienam gyvūnui

(m2 / gyvūnui)

Mažiausias gulėjimo plotas vienam gyvūnui (neutralios temperatūros sąlygomis)

(m2 / gyvūnui)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 5

2,0

0,20

0,10

[2017 m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 5 iki 10

2,0

0,25

0,11

nuo daugiau nei 10 iki 20

2,0

0,35

0,18

nuo daugiau nei 20 iki 30

2,0

0,50

0,24

nuo daugiau nei 30 iki 50

2,0

0,70

0,33

nuo daugiau nei 50 iki 70

3,0

0,80

0,41

nuo daugiau nei 70 iki 100

3,0

1,00

0,53

nuo daugiau nei 100 iki 150

4,0

1,35

0,70

daugiau nei 150

5,0

2,50

0,95

Suaugę (paprastieji) kuiliai

7,5

1,30

(*) Kiaules galima trumpai laikyti mažesnėse talpyklose, pvz., perskiriant pagrindinę talpyklą pertvaromis, dėl veterinarinių arba eksperimentinių priežasčių, pvz., kai kiaules reikia atskirai šerti.

7.4 lentelė. Arkliniai

Trumpiausia siena turi būti mažiausiai 1,5 x gyvūno aukštis iki gogo. Vidaus talpyklos aukštis turi leisti gyvūnams visiškai išaugti.

Aukštis iki gogo

(m)

Mažiausias grindų plotas vienam gyvūnui

(m2 / gyvūnui)

Mažiausias talpyklos aukštis

(m)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Kiekvienam gyvūnui, laikomam atskirai arba grupėje, kurioje yra ne daugiau kaip 3 gyvūnai

Kiekvienam gyvūnui, laikomam grupėje, kurioje yra ne daugiau kaip 4 gyvūnai

Kumeliavimosi boksas / kumelė ir kumeliukas

[2017 m. sausio mėn.]

1,00–1,40

9,0

6,0

16

3,00

nuo daugiau nei 1,40 iki 1,60

12,0

9,0

20

3,00

daugiau nei 1,60

16,0

(2 x AG)2 (*)

20

3,00

(*) Siekiant užtikrinti pakankamai vietos, kiekvienam gyvūnui skirto ploto normos turi būti pagrįstos aukščiu iki gogo (AG).

8.  Paukščiai

8.1 lentelė. Naminės vištos

Kai dėl mokslo priežasčių neįmanoma laikytis šių mažiausių dydžių, eksperimento atlikėjas, pasitaręs su veterinarijos gydytojais, turi pagrįstai nustatyti laikymo trukmę. Tokiomis aplinkybėmis paukščius galima laikyti mažesnėse, tinkamai pagerintose talpyklose, kurių grindų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,75 m2.

Kūno masė

(g)

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Mažiausias plotas vienam paukščiui

(m2)

Mažiausias aukštis

(cm)

Mažiausias lesalo lovelio ilgis vienam paukščiui

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 200

1,00

0,025

30

3

[ m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 200

iki 300

1,00

0,03

30

3

nuo daugiau nei 300 iki 600

1,00

0,05

40

7

nuo daugiau nei 600 iki 1 200

2,00

0,09

50

15

nuo daugiau nei 1 200 iki 1 800

2,00

0,11

75

15

nuo daugiau nei 1 800 iki 2 400

2,00

0,13

75

15

daugiau nei 2 400

2,00

0,21

75

15

8.2 lentelė. Naminiai kalakutai

Visos talpyklų sienos turi būti ne trumpesnės kaip 1,5 metro. Kai dėl mokslinių priežasčių neįmanoma laikytis šių mažiausių dydžių, eksperimento atlikėjas, pasitaręs su veterinarijos gydytojais, turi pagrįstai nustatyti laikymo trukmę. Tokiomis aplinkybėmis paukščius galima laikyti mažesnėse, tinkamai pagerintose talpyklose, kurių grindų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,75 m2, o mažiausias aukštis – 50 cm paukščiams, kurių masė yra mažesnė kaip 0,6 kg, 75 cm – paukščiams, kurių masė yra mažesnė kaip 4 kg, ir 100 cm – paukščiams, kurių masė yra didesnė kaip 4 kg. Tokiose talpyklose galima laikyti mažus paukščių būrius, vadovaujantis 8.2 lentelėje nurodytomis ploto normomis.

Kūno masė

(kg)

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Mažiausias plotas vienam paukščiui

(m2)

Mažiausias aukštis

(cm)

Mažiausias lesalo lovelio ilgis vienam paukščiui

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje minėta data

iki 0,3

2,00

0,13

50

3

[ m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 0,3 iki 0,6

2,00

0,17

50

7

nuo daugiau nei 0,6 iki 1

2,00

0,30

100

15

nuo daugiau nei 1 iki 4

2,00

0,35

100

15

nuo daugiau nei 4 iki 8

2,00

0,40

100

15

nuo daugiau nei 8 iki 12

2,00

0,50

150

20

nuo daugiau nei 12 iki 16

2,00

0,55

150

20

nuo daugiau nei 16 iki 20

2,00

0,60

150

20

daugiau nei 20

3,00

1,00

150

20

8.3 lentelė. Putpelės

Kūno masė

(g)

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Vienam paukščiui skirtas plotas, laikant porą

(m2)

Papildomam paukščiui skirtas plotas, laikant grupėmis

(m2)

Mažiausias aukštis

(cm) (*)

Mažiausias lesalo lovelio ilgis vienam paukščiui

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 150

1,00

0,5

0,10

20

4

[ m. sausio mėn.]

daugiau nei 150

1,00

0,6

0,15

30

4

8.4 lentelė. Antys ir žąsys

Kai dėl mokslinių priežasčių neįmanoma laikytis šių mažiausių dydžių, eksperimento atlikėjas, pasitaręs su veterinarijos gydytojais, turi pagrįstai nustatyti laikymo trukmę. Tokiomis aplinkybėmis paukščius galima laikyti mažesnėse, tinkamai pagerintose talpyklose, kurių grindų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,75 m2. Tokias talpyklas galima naudoti nedideliam paukščių būriui laikyti, vadovaujantis 8.4 lentelėje nurodytomis ploto normomis.

Kūno masė

(g)

Mažiausias talpyklos plotas

(m2)

Plotas vienam paukščiui

(m2) (*)

Mažiausias aukštis

(cm)

Mažiausias lesalo lovelio ilgis vienam paukščiui

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

Antys

[ m. sausio mėn.]

iki 300

2,00

0,10

50

10

nuo daugiau nei 300 iki 1 200 (**)

2,00

0,20

200

10

nuo daugiau nei 1 200 iki 3 500

2,00

0,25

200

15

daugiau nei 3 500

2,00

0,50

200

15

Žąsys

iki 500

2,00

0,20

200

10

nuo daugiau nei 500 iki 2 000

2,00

0,33

200

15

daugiau 2 000

2,00

0,50

200

15

(*) Įskaitant mažiausiai 0,5 m2 ploto vandens rezervuarą 2 m2 talpykloje, mažiausias gylis – 30 cm. Vandens rezervuaras gali užimti iki 50 % mažiausio talpyklos dydžio.

(**) Neapsiplunksnavusius paukščius galima laikyti ne žemesnėse kaip 75 cm aukščio talpyklose.

8.5 lentelė. Antys ir žąsys: mažiausi vandens rezervuaro dydžiai*

Plotas (m2)

Gylis (cm)

Antys

0,5

30

Žąsys

0,5

10–30

* Nurodyti vandens rezervuaro dydžiai 2 m2 talpykloje. Vandens rezervuaras gali užimti iki 50 % mažiausio talpyklos dydžio.

8.6 lentelė. Balandžiai

Talpyklos turi būti ilgos ir siauros (pvz., 2 m x 1 m), o ne kvadratinės, kad paukščiai galėtų paskraidyti.

Grupės dydis

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Mažiausias aukštis

(cm)

Mažiausias lesalo lovelio ilgis vienam paukščiui

(cm)

Mažiausias tupyklos ilgis vienam paukščiui

(cm)

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 6

2

200

5

30

[ m. sausio mėn.]

7–12

3

200

5

30

kiekvienam papildomam paukščiui, kai jų daugiau kaip 12

0,15

5

30

8.7 lentelė. Zebriniai amadinai

Talpyklos turi būti ilgos ir siauros (pvz., 2 m x 1 m), kad paukščiai galėtų paskraidyti. Atliekant perėjimo tyrimus, poras galima laikyti mažesnėse, tinkamai pagerintose talpyklose, kurių grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m2, o aukštis – ne mažesnis kaip 40 cm. Eksperimento atlikėjas, pasitaręs su veterinarijos gydytojais, turi pagrįstai nustatyti laikymo trukmę.

Grupės dydis

Mažiausias talpyklos dydis

(m2)

Mažiausias aukštis

(cm)

Mažiausias lesyklų skaičius

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 6

1,0

100

2

[ m. sausio mėn.]

7–12

1,5

200

2

13–20

2,0

200

3

kiekvienam papildomam paukščiui, kai jų daugiau kaip 20

0,05

1 šešiems paukščiams

9.  Varliagyviai

9.1 lentelė. Vandens varliagyviai (Urodeles)

Kūno ilgis (*)

(cm)

Mažiausias vandens paviršiaus plotas

(cm2)

Mažiausias vandens paviršiaus plotas kiekvienam papildomam gyvūnui, laikant gyvūnus grupėmis

(cm2)

Mažiausias vandens gylis

(cm)

Tinkamiausia temperatūra

Santykinė drėgmė

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 10

262,5

50

13

15–22 ºC

100 %

[ m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 10 iki 15

525

110

13

nuo daugiau nei 15 iki 20

875

200

15

nuo daugiau nei 20 iki 30

1 837,5

440

15

daugiau nei 30

3 150

800

20

(*) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

9.2 lentelė. Vandens varliagyviai (Anurans) (*)

Kūno ilgis ( **)

(cm)

Mažiausias vandens paviršiaus plotas

(cm2)

Mažiausias vandens paviršiaus plotas kiekvienam papildomam gyvūnui, laikant gyvūnus grupėmis

(cm2)

Mažiausias vandens gylis

(cm)

Tinkamiausia temperatūra

Santykinė drėgmė

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

mažiau nei 6

160

40

6

18–22 ºC

100 %

[ m. sausio mėn.]

6–9

300

75

8

nuo daugiau nei 9 iki 12

600

150

10

daugiau nei 12

920

230

12,5

(*) Šios sąlygos taikomos laikymo (t. y. būtinosios priežiūros) rezervuarams, bet ne natūraliam dauginimuisi ir priverstinei ovuliacijai naudojamus rezervuarus, nes pastarosioms procedūroms reikia mažesnių atskirų rezervuarų. Ploto normos nustatytos suaugusiems gyvūnams pagal nurodytas dydžio kategorijas; jauniklių ir buožgalvių reikia neįskaičiuoti arba proporcingai pakeisti matmenis.

(**) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

9.3 lentelė. Pusiau vandens varliagyviai (Anurans)

Kūno ilgis (*)

(cm)

Mažiausias talpyklos dydis (**)

(cm2)

Mažiausias plotas kiekvienam papildomam gyvūnui, laikant gyvūnus grupėmis

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis (***)

(cm)

Mažiausias vandens gylis

(cm)

Tinkamiausia temperatūra

Santykinė drėgmė

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 5,0

1 500

200

20

10

10–15 ºC

50–80 %

[ m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 5,0 iki 7,5

3 500

500

30

10

daugiau nei 7,5

4 000

700

30

15

(*) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

(**) Trečdalis sausumos, du trečdaliai vandens, kurio pakaktų gyvūnams panerti.

(***) Matuojama nuo sausumos dalies paviršiaus iki vidinio viršutinės terariumo dalies krašto; be to, talpyklų aukštis turi būti pritaikytas prie vidaus įrangos.

9.4 lentelė. Pusiau sausumos varliagyviai (Anurans)

Kūno ilgis (*)

(cm)

Mažiausias talpyklos dydis (**)

(cm2)

Mažiausias plotas kiekvienam papildomam gyvūnui, laikant gyvūnus grupėmis

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis (***)

(cm)

Mažiausias vandens gylis

(cm)

Tinkamiausia temperatūra

Santykinė drėgmė

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 5,0

1 500

200

20

10

23–27 ºC

50–80 %

[ m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 5,0 iki 7,5

3 500

500

30

10

daugiau nei 7,5

4 000

700

30

15

(*) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

(**) Du trečdaliai sausumos, vienas trečdalis vandens, kurio pakaktų gyvūnams panerti.

(***) Matuojama nuo sausumos dalies paviršiaus iki vidinio viršutinės terariumo dalies krašto; be to, talpyklų aukštis turi būti pritaikytas prie vidaus įrangos.

9.5 lentelė. Medžiuose gyvenantys varliagyviai

Kūno ilgis (*)

(cm)

Mažiausias talpyklos dydis (**)

(cm2)

Mažiausias plotas kiekvienam papildomam gyvūnui, laikant gyvūnus grupėmis

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis (***)

(cm)

Tinkamiausia temperatūra

Santykinė drėgmė

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 3,0

900

100

30

18–25 ºC

50–70 %

[ m. sausio mėn.]

daugiau nei 3,0

1500

200

30

(*) Matuojama nuo snukio iki išeinamosios angos.

(**) Du trečdaliai sausumos, vienas trečdalis vandens, kurio pakaktų gyvūnui panerti.

(***) Matuojama nuo sausumos dalies paviršiaus iki vidinio viršutinės terariumo dalies krašto; be to, talpyklų aukštis turi būti pritaikytas prie vidaus įrangos.

10.  Reptilijos

10.1 lentelė. Vandens vėžliai

Kūno ilgis (*)

(cm)

Mažiausias vandens paviršiaus plotas

(cm2)

Mažiausias vandens paviršiaus plotas kiekvienam papildomam gyvūnui, laikant gyvūnus grupėmis

(cm2)

Mažiausias vandens gylis

(cm)

Tinkamiausia temperatūra

Santykinė drėgmė

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 5

600

100

10

20–25 ºC

80–70 %

[ m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 5 iki 10

1 600

300

15

nuo daugiau nei 10 iki 15

3 500

600

20

nuo daugiau nei 15 iki 20

6 000

1 200

30

nuo daugiau nei 20 iki 30

10 000

2 000

35

daugiau nei 30

20 000

5 000

40

(*) Matuojama tiesiai nuo priekinio iki galinio kiauto krašto.

10.2 lentelė. Sausumos gyvatės

Kūno ilgis (*)

(cm)

Mažiausias grindų plotas

(cm2)

Mažiausias plotas kiekvienam papildomam gyvūnui, laikant gyvūnus grupėmis

(cm2)

Mažiausias talpyklos aukštis (**)

(cm)

Tinkamiausia temperatūra

Santykinė drėgmė

34 straipsnio 2 dalyje nurodyta data

iki 30

300

150

10

22–27 ºC

60–80 %

[ m. sausio mėn.]

nuo daugiau nei 30 iki 40

400

200

12

nuo daugiau nei 40 iki 50

600

300

15

nuo daugiau nei 50 iki 75

1 200

600

20

daugiau nei 75

2 500

1 200

28

(*) Matuojama nuo snukio iki uodegos.

(**) Matuojama nuo sausumos dalies paviršiaus iki vidinio viršutinės terariumo dalies krašto; be to, talpyklų aukštis turi būti pritaikytas prie vidaus įrangos.


V PRIEDAS

34 straipsnio 4 dalyje nurodytų gyvūnų sąrašas

1)  Galvijai (Bos taurus ir Bos indicus);

2)  Avys ir ožkos (Ovis aries ir Capra hircus);

3)  Kiaulės (Sus scrofa);

4)  Arkliniai (Equus caballus ir Equus asinus);

5)  Naminės vištos (Gallus gallus domesticus);

6)  Naminiai kalakutai (Meleagris gallopavo);

7)  Antys ir žąsys (Anas platyrhynchos, Anser anser domesticus, Cairina moschata);

8)  Naminės putpelės (Coturnix spp);

9)  Balandžiai (Colombia livia);

10)  Triušiai (Oryctolagus cuniculus).


VI PRIEDAS

Gyvūnų gaišinimo metodai

1 lentelė. Žuvų, įskaitant žanduotąsias stuburines ir apskritažiomenius, gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmin-

gumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

Pernelyg didelė anestetikų dozė

++

++

++

nuo + iki ++

++

nuo 4 iki 5 (*)

Gali būti naudojama iš anksto nuraminus gyvūną vaistais.

*Tam tikri anestetikai, naudojant juos žuvims gali sudirginti odą.

Svaiginimas elektros srove

++

+

+

+

++

4

Reikalinga specializuota įranga.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Maceravimas

++

++

++

++

+

4

Tik trumpesnėms nei 2 cm žuvims.

Smegenų sukrėtimas

++

+

+

++

-

3

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas ar sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Stuburo slankstelių dislokacija

++

++

+

++

-

2 – jeigu gyvūnas sąmoningas

5 – jeigu gyvūnas netekęs sąmonės

Nenaudotinas daugiau kaip 500 g sveriančioms žuvims. Po to turi būti sunaikintos smegenys.

Sąmonės netekusioms žuvims gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

2 lentelė. Varliagyvių gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmingumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

Pernelyg didelė anestetikų dozė

++

++

++

++

++

5

Gali būti naudojama iš anksto nuraminus gyvūną vaistais.

Smegenų sukrėtimas

++

++

+

++

-

3

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

NRBM / anestetiniai mišiniai*

+

++

-

+

+

3

Įšvirkščiamas į veną, tad reikalingas patyrimas.

Švitinimas mikrobangomis

++

++

-

+

++

3

Reikalinga specializuota įranga.

Nedideliems varliagyviams.

Svaiginimas elektros srove

+

+

+

-

-

2

Reikalinga specializuota įranga.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

* Nervų-raumenų sinapses blokuojanti medžiaga (NRMB)

Sąmonės netekusiems varliagyviams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

3 lentelė. Reptilijų gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmingumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

Pernelyg didelė anestetikų dozė

++

++

++

+

++

5

Gali būti naudojama iš anksto nuraminus gyvūną vaistais.

Svaiginimas naudojant strypinį pistoletą

++

++

++

+

+

5

Didelėms reptilijoms.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Nušovimas

++

++

++

-

+

4

Turi atlikti patyręs šaulys. Gali reikėti metodo nugaišimui užtikrinti. Naudotina lauko sąlygomis.

Smegenų sukrėtimas

+

+

+

++

-

3

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Sąmonės netekusioms reptilijoms gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

4 lentelė. Paukščių gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmingumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

NRBM / anestetiniai mišiniai

++

++

+

+

++

4

Įšvirkščiamas į veną, tad reikalingas patyrimas.

Inertinės dujos (Ar, N2)

++

++

++

++

+

4

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Maceravimas

++

++

++

++

-

4

Iki 72 val. amžiaus jaunikliams.

Stuburo slankstelių dislokacija

++

++

-

++

-

1/3 – jeigu gyvūnas sąmoningas

5 – jeigu gyvūnas netekęs sąmonės

Nedideliems paukščiams ir jaunikliams (<250 g).

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Švitinimas mikrobangomis

++

++

-

++

+

3

Reikalinga specializuota įranga.

Smegenų sukrėtimas

++

++

-

++

-

3

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Svaiginimas elektros srove

++

++

+

-

-

3

Reikalinga specializuota įranga.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Anglies monoksidas

+

+

++

-

-

1

Pavojus operatoriui.

Sąmonės netekusiems paukščiams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

5 lentelė. Graužikų gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmingumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

Pernelyg didelė anestetikų dozė

++

++

++

+

++

5

Gali būti naudojama iš anksto nuraminus gyvūną vaistais.

NRBM / anestetiniai mišiniai

++

++

-

+

++

4

Įšvirkščiamas į veną, tad reikalingas patyrimas.

Inertinės dujos (Ar)

++

+

++

+

+

4

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Smegenų sukrėtimas

++

++

+

++

-

3

Mažiau nei 1 kg sveriantiems graužikams. Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Stuburo slankstelių dislokacija

++

++

+

++

-

2/3 – jeigu gyvūnas sąmoningas

5 – jeigu gyvūnas netekęs sąmonės

Mažiau nei 150 g sveriantiems graužikams.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Švitinimas mikrobangomis

++

++

-

++

+

3

Reikalinga specializuota įranga.

Galvos nukirtimas

+

+

+

++

-

1/2 – jeigu gyvūnas sąmoningas

5 – jeigu gyvūnas netekęs sąmonės

Anglies dvideginis

+

++

++

+

++

1 – jeigu vienintelė medžiaga

5 – jeigu gyvūnas netekęs sąmonės

Naudotinas tik laipsniškai didinant koncentraciją.

Anglies monoksidas

+

+

+

-

++

1

Pavojus operatoriui

Sąmonės netekusiems graužikams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

6 lentelė. Triušių gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmingumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

Pernelyg didelė anestetikų dozė

++

++

++

+

++

5

Gali būti naudojama iš anksto nuraminus gyvūną vaistais.

NRBM / anestetiniai mišiniai

++

++

-

+

++

4

Įšvirkščiamas į veną, tad reikalingas patyrimas.

Svaiginimas naudojant strypinį pistoletą

++

++

-

+

+

4

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Stuburo slankstelių dislokacija

++

++

-

++

-

3 – jeigu gyvūnas sąmoningas

5 – jeigu gyvūnas netekęs sąmonės

Priimtinas mažiau nei 1 kg sveriantiems triušiams.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Smegenų sukrėtimas

++

+

-

++

-

3

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Svaiginimas elektros srove

++

+

++

-

+

3

Reikalinga specializuota įranga.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Švitinimas mikrobangomis

++

++

-

++

+

3

Reikalinga specializuota įranga.

Galvos nukirtimas

+

+

+

-

-

1 – jeigu gyvūnas sąmoningas

5 – jeigu gyvūnas netekęs sąmonės

Mažiau nei 1 kg sveriantiems triušiams.

Anglies monoksidas

+

+

++

-

++

1

Pavojus operatoriui.

Greitas užšaldymas

+

+

++

++

+

1

Naudotina mažiau nei 4 g sveriantiems embrionams.

Sąmonės netekusiems triušiams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

7 lentelė. Šunų, kačių, šeškų ir lapių gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmingumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

Pernelyg didelė anestetikų dozė

++

++

-

+

++

5

Gali būti naudojama iš anksto nuraminus gyvūną vaistais.

NRBM / anestetiniai mišiniai

++

++

-

+

+

4

Įšvirkščiamas į veną, tad reikalingas patyrimas.

Nušovimas naudojant atitinkamus šautuvus, šaunamuosius ginklus ir šaudmenis

++

++

-

-

-

4

Turi atlikti patyręs šaulys. Gali reikėti metodo nugaišimui užtikrinti.

Svaiginimas naudojant strypinį pistoletą

++

++

-

++

+

3

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Svaiginimas elektros srove

++

++

-

-

-

3

Reikalinga specializuota įranga.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Smegenų sukrėtimas

++

++

+

++

-

2

Naudotina naujagimiams.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Sąmonės netekusiems šunims, katėms, šeškams ar lapėms gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

8 lentelė. Didelių žinduolių gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmingumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

Pernelyg didelė anestetikų dozė

++

++

-

+

++

5

Gali būti naudojama iš anksto nuraminus gyvūną vaistais.

Svaiginimas naudojant strypinį pistoletą

++

++

+

+

+

5

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Nušovimas naudojant atitinkamus šautuvus, šaunamuosius ginklus ir šaudmenis

++

++

+

-

+

4

Turi atlikti patyręs šaulys. Gali reikėti metodo nugaišimui užtikrinti. Naudotina lauko sąlygomis.

NRBM / anestetiniai mišiniai

++

++

-

+

++

4

Įšvirkščiamas į veną, tad reikalingas patyrimas.

Inertinės dujos (Ar)

++

++

+

+

+

4

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Tinka kiaulėms.

Svaiginimas elektros srove

++

++

+

-

-

3

Reikalinga specializuota įranga.

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Smegenų sukrėtimas

++

+

-

+

+

3 – jeigu gyvūnas sąmoningas

5 – jeigu gyvūnas netekęs sąmonės

Nedelsiant po to turi būti nuleistas kraujas, sunaikintos smegenys arba gyvūnas numarintas kitu būdu.

Sąmonės netekusiems kitiems dideliems žinduliams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.

9 lentelė. Nežmoginių primatų gaišinimo metodai

Medžiaga (metodas)

Sparta

Veiksmingumas

Naudojimo paprastumas

Operatoriaus sauga

Estetinė vertė

Bendras įvertis

(1–5)

Pastabos

Pernelyg didelė anestetikų dozė

++

++

-

+

++

5

Gali būti naudojama iš anksto nuraminus gyvūną vaistais.

Sąmonės netekusiems nežmoginiams primatams gali būti taikomi kiti metodai, su sąlyga, kad gyvūnas neatgautų sąmonės iki nugaišimo.

Sparta: ++ labai greitas, + greitas, – lėtas. Veiksmingumas: ++ labai veiksmingas, + veiksmingas, – neveiksmingas. Naudojimo paprastumas: ++ paprasta naudoti, + reikia patirties, – reikalingas specialus mokymas. Operatoriaus sauga: ++ nėra pavojaus, + nedidelis pavojus, – pavojingas. Estetinė vertė: ++ estetiškai geras, + priimtina daugumai žmonių, – nepriimtina daugumai žmonių. Įvertis: 1–5, geriausias įvertinimas – 5.


VII PRIEDAS

22 straipsnio 4 dalyje nurodytų aspektų sąrašas

1.  Galiojantys nacionalinės teisės aktai, susiję su gyvūnų įsigijimu, būtinąja priežiūra, priežiūra ir naudojimu mokslo procedūrose.

2.  Etikos principai, susiję su žmonių ir gyvūnų santykiais, savaimine gyvybės verte ir argumentais už ir prieš gyvūnų naudojimą mokslo procedūrose.

3.  Fundamentinė biologija, susijusi su anatomija, fiziologinėmis savybėmis, veisimu, genetika ir genetiniais pakitimais.

4.  Gyvūnų elgsena, jų būtinosios priežiūros ir aplinkos gerinimo metodai.

5.  Gyvūnų sveikatos valdymas ir higiena.

6.  Dažniausiai laboratorijose naudojamų rūšių gyvūnų patiriamos baimės, skausmo ir kančios atpažinimas.

7.  Anestezija, nuskausminimo būdai ir eutanazija.

8.  Gyvūnų atžvilgiu humaniško procedūros užbaigimo momento taikymas.

9.  Gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo reikalavimas.


VIII PRIEDAS

38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų aspektų sąrašas

1.  Šių veiksmų svarba ir pateisinimas:

   a) gyvūnų naudojimo, nurodant gyvūnų kilmę, apytikrius skaičius, rūšis ir gyvenimo etapus;
   b) procedūrų.

2.  Įrodymas, kad pritaikyti esami gyvūnų naudojimo procedūrose pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo metodai.

3.  Projekte dalyvaujančių asmenų kompetencijos įrodymas.

4.  Planuojamas anestezijos, analgezijos ir kitų nuskausminimo būdų naudojimas.

5.  Bet kokios formos gyvūnų kančios nuo gimimo iki mirties mažinimas, vengimas ir palengvinimas.

6.  Gyvūnų apgyvendinimo, būtinosios priežiūros ir priežiūros sąlygos.

7.  Gyvūnų atžvilgiu humaniško ankstyvo procedūros užbaigimo momento taikymas.

8.  Eksperimentinė arba stebėjimo strategija ir statistinis planas, naudojami siekiant kuo labiau sumažinti gyvūnų skaičių, jų patiriamą kančią ir poveikį aplinkai.

9.  Gyvūnų viso gyvenimo patirtis ir pakartotinas jų naudojimas.

10.  Nereikalingo procedūrų kartojimo vengimas.


IX PRIEDAS

Bendras 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkumo laipsnių apibūdinimas

Bendrai:

Jei kitaip nežinoma ar nenustatyta, reikėtų manyti, kad procedūros, sukeliančios skausmą žmonėms, taip pat sukelia skausmą ir gyvūnams.

Jokio skausmo arba nedidelis skausmas: 1 sunkumo laipsnis.

Intervencija ir manipuliacija gyvūnais eksperimentiniais tikslais, kurias atliekant gyvūnas nepatiria jokio skausmo arba patiria trumpalaikį nedidelį skausmą, nepatiria kančios, jis nežalojamas, nepatiria didelio nerimo, jo bendra būklė smarkiai nepablogėja.

Pavyzdžiai:

   tyrimai naudojant skirtingos sudėties pašarą ar taikant nefiziologinę mitybą, kai klinikiniai požymiai ar simptomai yra nežymūs;
   kraujo mėginių ėmimas arba vaistų įšvirkštimas (po oda, į raumenis, į pilvaplėvės ertmę, į veną);
   paviršinė audinio biopsija taikant anesteziją;
   neinvazinis apžiūrėjimas taikant gyvūnams nuraminimą ar anesteziją arba jų netaikant;
   tolerancijos tyrimai, kuriuos atliekant galima tikėtis trumpalaikių, nežymių, lokalinių ar sisteminių reakcijų;
   elektrokardiografija turintiems sąmonę gyvūnams;
   stebimieji tyrimai, pvz., vadinamieji atviro lauko testas, labirinto testas arba laiptų testas;
   bandymai naudojant bendrąją anesteziją vėliau neatgaivinant.

Vidutinis skausmas: 2 sunkumo laipsnis

Intervencija ir manipuliacija gyvūnais eksperimentiniais tikslais, kurias atliekant gyvūnas patiria trumpalaikę vidutinio sunkumo kančią arba nuo vidutinės trukmės iki ilgalaikės trukmės nedidelę kančią, skausmą, kentėjimą ar sužalojimą arba smarkiai pablogėja jo bendra būklė.

Pavyzdžiai:

   operavimas taikant anesteziją ir tinkamą analgeziją;
   priemonių, pvz., kateterių, telemetrinių siųstuvų, mikrosiurblių, implantavimas taikant bendrąją anesteziją;
   tyrimai taikant nefiziologinę mitybą, kai atsiranda klinikiniai požymiai arba negydomo cukrinio diabeto simptomai;
   dažnas pakartotinis kraujo mėginių ėmimas arba vaistų įšvirkštimas;
   nerimo sukėlimas gyvūnams;
   stipraus poveikio toksiškumo tyrimai, stipraus poveikio tolerancijos tyrimai, poveikio amplitudės tyrimai, chroniško toksiškumo ar kancerogeniškumo bandymai nesukeliant mirties;
   priepuolių modeliavimas, pvz., epilepsijos tyrimai;
   nemirtinos gyvūnų vėžio formos, pvz., ksenotransplantacijos tyrimai.

Didelis skausmas: 3 sunkumo laipsnis

Intervencija ir manipuliacija gyvūnais eksperimentiniais tikslais, kurias atliekant gyvūnas patiria didelę ar labai didelę kančią arba nuo vidutinės trukmės iki ilgalaikės trukmės vidutinio sunkumo kančią, didelį skausmą, ilgai trunkančias kančias ar sunkų sužalojimą, smarkiai ir ilgą laiką pablogėja bendra būklė.

Pavyzdžiai:

   bakterinės ar virusinės mirtinos infekcijos;
   chroniškos reumatoidinio artrito formos;
   genetiškai modifikuoti gyvūnai, turintys mirtinų fenotipų, pvz., onkogenų, bandymų greitai nenutraukiant;
   organų, pvz., inkstų, kasos, transplantacija;
   chroniškos sunkių neurologinių ligų formos, pvz., Parkinsono liga.

Atnaujinta: 2010 m. kovo 2 d.Teisinis pranešimas