Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2532(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0058/2009

Debatai :

PV 17/09/2009 - 3
CRE 17/09/2009 - 3

Balsavimas :

PV 17/09/2009 - 4.8
CRE 17/09/2009 - 4.8

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0021

Priimti tekstai
PDF 96kDOC 64k
Ketvirtadienis, 2009 m. rugsėjo 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Energetinis saugumas (Nabucco ir Desertec)
P7_TA(2009)0021B7-0040, 0043, 0045, 0046 ir 0058/2009

2009 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl energetinio saugumo išorės aspektų

Europos Parlamentas ,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl bendros Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(1) ,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Ankaroje pasirašytą Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Turkijos tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio "Nabucco" projekto teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos naftos ir dujų bendrovė "Surgutneftegas" įsigijo didelę Vengrijos naftos chemijos kompanijos "MOL", kuri yra konsorciumo "Nabucco" narė, akcijų dalį (21,2 %),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 6 d. Ankaroje pasirašytą Rusijos ir Turkijos bendradarbiavimo dujų srityje protokolą, pagal kurį Turkija preliminariai sutiko statyti "Pietų srovės" dujotiekį ir leido Rusijai Turkijos teritoriniuose vandenyse atlikti dujotiekiui statyti reikiamus tyrimus,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. dvylikos ES bendrovių pasirašytą Susitarimo memorandumą, pagal kurį pradedama pramonės iniciatyva "DESERTEC" siekiant išplėsti didelį saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Antroji strateginė energetikos apžvalga – ES Energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų planas" (COM(2008)0781),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 2004/67/EB (COM(2009)0363),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos bendrijoje ir dėl Reglamento (EB) Nr. 736/96 panaikinimo (COM(2009)0361),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vyksiančią 15-ąją Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (COP 15) ir į penktąją konvencijos šalių konferenciją, kurios metu vyks Kioto protokolo šalių susitikimas (COP/MOP 5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi energetinis saugumas turi būti laikomas pagrindine bendro Europos Sąjungos saugumo, stabilumo ir gerovės sudedamąja dalimi ir svarbiausiu elementu siekiant ekonominės ir socialinės plėtros Europoje, tačiau Sutartyse vis dar nenumatytas šio saugumo pagrindas,

B.   kadangi dėl to, kad nėra tikros ir veiksmingos bendros Europos užsienio energetinio saugumo politikos, nukenčia ES išorės veiksmų nuoseklumas ir patikimumas,

C.   kadangi ES priklausomybė nuo energijos importo šiuo metu yra labai didelė ir numatoma, kad ji, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, didės,

D.   kadangi, nepaisant to, kad dėl pasaulinės finansų krizės sumažėjo naftos ir dujų kainos, dėl lėtos pažangos pereinant prie tvaresnio kuro rūšių, dėl mažėjančios gavybos pasaulio naftos ir dujų telkiniuose (nepaisant naujai atrastų išteklių) ir nuolat didėjančios paklausos, pasibaigus krizei neišvengiamai vėl didės įtampa iškastinio kuro rinkose ir naftą naudojančių valstybių priklausomybė nuo importo,

E.   kadangi kelios valstybės narės yra itin priklausomos nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir neteisėtas jų tiekimo nutraukimas gali sukelti didelių problemų, kaip tą įrodė Rusijos ir Ukrainos dujų krizė, įvykusi 2009 m. metų pradžioje,

F.   kadangi daugelyje valstybių narių nėra pakankamai gamtos išteklių tam, kad jos galėtų tinkamai valdyti krizines situacijas,

G.   kadangi buvo įrodyta, kad dėl esančios ir vis didėjančios energijos tiekimo priklausomybės nuo politiškai nestabilių regionų pastangos užtikrinti tiekimo saugumą tik nacionaliniu lygiu yra nepakankamos ir negali užtikrinti ilgalaikių visų valstybių narių interesų,

H.   kadangi esamos išankstinio įspėjimo priemonės pasirodė esančios netinkamomis numatyti 2009 m. sausio mėn. dujų krizę,

I.   kadangi prognozuojamas pavojus energijos tiekimo saugumui išliks iki energiją gaminančios ir tranzito valstybės tvirtai nesilaikys bendrų ir skaidrių taisyklių, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje ir Tranzito protokole,

J.   kadangi įsipareigojus valstybėje ir užsienyje efektyviau naudoti energiją ir Europos Sąjungos energijos rinkoje pradėjus naudoti daug daugiau atsinaujinančios energijos ir tai turėtų didelės įtakos siekiant sumažinti priklausomybę nuo energijos importo bei užtikrintų geresnį energetinį saugumą, o taip pat tai padėtų pasiekti įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 20 % ar daugiau, jei dėl to bus susitarta Kopenhagoje,

K.   kadangi labai rentabilus ES priklausomybės energetikos srityje mažinimo būdas – skatinti energijos taupymą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybą ir efektyvaus energijos naudojimo priemones, ir visa tai taip pat padeda kovoti su klimato kaita ir siekti pažangos kuriant efektyviai išteklius naudojančią ekonomiką,

L.   kadangi glaudus bendradarbiavimas energijos tiekimo srityje yra viena veiksmingiausių ir būtiniausių pasitikėjimo tarp Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių kūrimo priemonių,

M.   kadangi, nors jau imtasi tam tikrų veiksmų, reikia sukurti iš tiesų bendrą energetikos politiką, kurią įgyvendinant būtų reglamentuojama vidaus rinka, bet ne valstybių naudojamos energijos rūšys, dėl kurių ir toliau sprendžia valstybės narės, ir išoriniai aspektai, kuriais atsižvelgiama į visų valstybių narių politinius ir ekonominius interesus,

N.   kadangi bendra Europos užsienio energetinio saugumo politika, pagrįsta solidarumu, diversifikavimu, vienybe ginant bendrus interesus, glaudesniu bendradarbiavimu su pagrindiniais energijos gamintojais, tranzito valstybėmis ir valstybėmis vartotojomis bei tvarumo skatinimu, sukurtų sąveiką, užtikrinančią tiekimo saugumą Europos Sąjungoje, ir padidintų ES galią, gebėjimą imtis veiksmų sprendžiant užsienio politikos klausimus ir jos, kaip pasaulinių procesų dalyvės, patikimumą,

1.   laukia, kad Taryba, Komisija ir valstybės narės imtųsi kartu aktyviau strategiškai vadovauti kuriant tikrą bendrą Europos užsienio energetinio saugumo politiką, kaip reikalaujama pagal pirmiau minėtą 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją;

2.   palankiai vertina Komisijos Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje siūlomas diversifikavimo ir ES energetinio saugumo gerinimo priemones; vis dėlto mano, kad reikia aiškiai apibrėžti prioritetus ir imtis skubių jų įgyvendinimo veiksmų bei apie tai išsamiai informuoti Parlamentą;

3.   pakartoja, kad gerai veikianti vidaus energetikos rinka ir energijos šaltinių diversifikavimas yra itin svarbus veiksnys norint ateityje išvengti dujų tiekimo sutrikimų ir krizių; taigi pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, į energetiką, siekiant naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energijos rūšį ir siekiant efektyviau naudoti energiją, ir tai turėtų būti pagrindinė 2010–2014 m. Energetikos veiksmų plano dalis;

4.   palankiai vertina pirmiau minėtus naujus pasiūlymus dėl reglamentų dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir dėl energetikos infrastruktūros Europos bendrijoje investicinių projektų, kuriuos taikant padedama geriau užtikrinti dujų tiekimo patikimumą Europos Sąjungoje užtikrinant, kad valstybės narės imtųsi prevencinių veiksmų ir patobulintų krizių valdymo mechanizmus bei padidintų skaidrumo ir sumažintų biurokratines kliūtis;

5.   ragina dėti daugiau pastangų tam, kad būtų galima numatyti energijos tiekimo problemas siekiant išvengti galimų tiekimo pertrūkių didinant, inter alia , Energetinio saugumo korespondentų tinklo (NESCO) efektyvumą, ir ragina Komisiją nedelsiant peržiūrėti esamas išankstinio perspėjimo priemones, NESCO ir kitas priemones, kurios buvo neveiksmingos per 2009 m. Rusijos ir Ukrainos dujų krizę;

6.   ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares sukurti dujų saugyklas, iš kurių dujas būtų galima greitai panaudoti;

7.   mano, kad jungčių pagerinimas Europoje itin svarbus, nes esamų spragų užpildymas būtinas siekiant efektyvaus vidaus rinkos veikimo ir solidarumo energetikos srityje; šiuo klausimu palankiai vertina susitarimą dėl infrastruktūros projektų finansavimo, kuris įtrauktas į Europos ekonomikos atkūrimo planą (250 mln. EUR), ir idėją sukurti Europoje naują ypatingą Europos elektros ir dujų sistemą, tačiau primygtinai tvirtina, kad būtina didinti bendrą energetinio saugumo srities viešąjį ir privatųjį finansavimą;

8.   pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti strateginius projektus, kuriais siekiama, ypač Pietų koridoriuje, įvairinti tiekiamą energiją; tokiomis aplinkybėmis, kai mažėja priklausomybė nuo tiekimo iš Rusijos, džiaugiasi tuo, kad 2009 m. liepos 13 d. Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Turkijos vyriausybes pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio "Nabucco" projekto teisinio pagrindo, nes tai svarbus žingsnis norint įgyvendinti šį prioritetinį ES projektą, bet tuo pačiu metu pabrėžia bendros tvarkos, skirtos vykdyti ES su naujais dujų šaltiniais Artimuosiuose Rytuose ir Kaspijos jūros regione jungiančio koridoriaus plėtrą, nepriklausančią nuo bet kokios bendrovės ar dujotiekio ir pagal kurią, visų pirma, būtų siekiama kuo greičiau pradėti naudotis šia jungtimi, svarbą; ragina susijusias bendroves ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir užtikrinti, kad būtų sudaryti pirminiai susitarimai su galimais tiekėjais, kurie tiektų dujas į dujotiekį;

9.   pabrėžia, kad ES turėtų pradėti glaudų dialogą su pagrindiniais energijos tiekėjais, siekdama stiprinti abipusę energetinę priklausomybę ir gerinti visos ES energetinį saugumą bei itin daug dėmesio skirti didesnio efektyvumo, vienodų galimybių patekti į rinką, nediskriminavimo ir skaidrumo klausimams;

10.   pabrėžia, kad dėl dialogų energetikos klausimais jokiu būdu neturėtų nukentėti nuoširdūs ir į rezultatus orientuoti dialogai žmogaus teisių klausimais, ir kad žmogaus teisių apsauga ir energetinis saugumas turėtų būti prioritetinis klausimas kitoje ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkėje ir būti įtrauktas į naują ES ir Rusijos susitarimą;

11.   siūlo parengti bendrą ES strategiją, taikomą su išorės partneriais vykstančiose derybose dėl tranzito taisyklių ir išlaidų, ir ragina valstybes nares informuoti vienai kitą ir Komisiją apie priimtus strateginius sprendimus ir susitarimus, susijusius su energetikos infrastruktūros projektais;

12.   ragina Komisiją imtis skubių veiksmų priešiškai nusiteikusių neskaidrių užsienio subjektų, siekiančių įsigyti kontrolinius ES energetikos rinkoje veikiančių bendrovių akcijų paketus, atžvilgiu ir griežtai taikyti ES konkurencijos taisykles; reiškia nerimą pvz., dėl to, kad bendrovė "Surgutneftegas" neseniai įsigijo Vengrijos energetikos bendrovės "MOL" akcijų ir kad "Surgutneftegas" nesugeba atskleisti savo nuosavybės struktūros ir galutinio turtu besinaudojančių savininkų tapatybės, kaip teisėtai reikalauja Vengrijos energetikos rinkos reguliavimo institucija; ragina Komisiją ištirti neskaidrių užsienio subjektų, kaip antai CENTREX, kuris pastaruoju metu perėmė 20 % Austrijos prekybos ir sandėliavimo įmonės "Baumgarten" akcijų, veiklą;

13.   ragina ES bendradarbiauti su Šiaurės jūros regiono valstybėmis atsižvelgiant į tai, kad šios valstybės turi didelį energijos išteklių potencialą, visų pirma, į jų galimybes gaminti energiją jūros vėjo jėgainėse;

14.   ragina Tarybą ir Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis Viduržemio jūros regione ir su Šiaurės Afrikos valstybėmis į tai, kad šios valstybės turi didelį išteklių potencialą ir esmines jų vystymosi galimybes, kurių gali atsirasti, visų pirma, pagal "Barselonos procesą"; visų pirma, ragina šiuose regionuose naudoti saulės ir vėjo energiją; džiaugiasi neseniai pasiekta pažanga, pasiekta įgyvendinant pramonės iniciatyvą "DESERTEC", skirtą dideliu mastu plėtoti saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje; pabrėžia, kad ES veiksmai projekto DESERTEC atžvilgiu privalo būti nuoseklūs ir jais turėtų būti aktyviai prisidedama prie Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių vystymosi; taigi ragina šiame projekte dalyvaujančias bendroves ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, skatinti vystymąsi perduodant vietos bendrovėms ir pilietinei visuomenei autentiškas technologijas ir ugdant šių bendrovių bei pilietinės visuomenės nuosavybės jausmą ir pradėti ilgalaikę partnerystę su Viduržemio jūros valstybėmis, kuriose bus įgyvendinamas projektas DESERTEC;

15.   pabrėžia, kad atidarius Šiaurės rytų koridorių Arkties regionas taps strategiškai svarbus Europos Sąjungai, turint mintyje energijos išteklių, aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės ir transporto klausimus;

16.   pabrėžia, kad pažanga plėtojant bendrą Europos energetikos politiką labai priklauso nuo to, ar įsigalios Lisabonos sutartis; ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų ir užtikrinti pagal Sutartį privalomą, laipsnišką ir visa apimantį bendros Europos energijos tiekimo ir saugumo politikos pagrindą; ragina kuo greičiau ratifikuoti Lisabonos sutartį, į kurią įtrauktas solidarumo energetikos srityje sąlyga ir pagal kurią energetikos politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių atsakomybei, nes tai būtų žingsnis teisinga linkme;

17.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 206.

Atnaujinta: 2010 m. birželio 28 d.Teisinis pranešimas