Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnios akvakultūros ateities kūrimas. Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“(COM(2009)0162),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 710/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės, dėl išsamių ekologinės akvakultūros gyvūnų ir jūros dumblių gamybos taisyklių nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (COM(2009)0541),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 257/2009, iš dalies keičiantį Reglamento (EB) Nr. 794/2004 nuostatas dėl papildomos informacijos lapo, naudojamo pranešti apie pagalbą žuvininkystei ir akvakultūrai(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 248/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 nuostatų, susijusių su pranešimais apie gamintojų organizacijų pripažinimą, kainų nustatymą ir intervenciją bendrai organizuojant žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinką, taikymo taisyklės (nauja redakcija)(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės(4), ir į 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimą 2008/946/EB, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų karantino reikalavimų(5),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo(7),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 271/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatų dėl Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo įgyvendinimo taisyklės(9),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1251/2008, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2006/88/EB nuostatos dėl akvakultūros gyvūnų ir jų produktų pateikimo rinkai ir importo į Bendriją reikalavimų bei dėl tokiais atvejais taikomų sertifikavimo reikalavimų ir kuriuo patvirtinamas gyvūnų platintojų rūšių sąrašas(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Integruoto jūrų politikos požiūrio gairės. Integruoto jūrų valdymo ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis geroji patirtis“ (COM(2008)0395), „Jūrų erdvės planavimo gairės. ES bendrųjų principų nustatymas“ (COM(2008)0791) ir „Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos tarptautinio lygmens plėtojimas“ (COM(2009)0536), taip pat į neseniai pateiktą ES integruotos jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaitą (COM(2009)0540),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinius pranešimus ir nuomones dėl šešių ES veisiamų pagrindinių žuvų rūšių gerovės ir 2009 m. EFSA mokslines nuomones dėl aštuonių veisiamų žuvų rūšių gerovės jas užmušant,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją(11) dėl Žaliosios knygos dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos (COM(2009)0163),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją(12) dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano priėmimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją(13) dėl žuvininkystės ir akvakultūros integruoto pakrančių zonų valdymo Europoje kontekste,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 31 d. poziciją(14) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją(15) dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros sektorių produktų rinkos organizavimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją(16) dėl diskusijos apie Bendrijos požiūrį į ekologinio žuvininkystės produktų ženklinimo sistemas,

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. sausio 16 d. rezoliuciją(17) dėl akvakultūros Europos Sąjungoje dabarties ir ateities,

–  atsižvelgdamas į gaires dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo(18) ir į valstybių narių pritarimą šioms gairėms(19),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį(20),

–  atsižvelgdamas į ketvirtosios FAO Akvakultūros pakomitečio sesijos ataskaitą(21),

–  atsižvelgdamas į FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą(22),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0150/2010),

A.  kadangi šiuo metu nėra specialios suderintos ES akvakultūros teisės aktų sistemos; kadangi šis sektorius reguliuojamas taikant daug skirtingų sričių (aplinka, visuomenės sveikata ir kt.) ir nacionalinių teisės aktų, kurie įvairiose valstybėse narėse gali labai skirtis, taigi kyla painiavos sektoriaus darbuotojams, be to, dėl to randasi diskriminacija ir rinkos iškraipymų,

B.  kadangi tinkamiausia priemonė, kurią šiomis aplinkybėmis gali taikyti Komisija – pasiūlyti reglamentą, kuriame būtų nustatomos akvakultūros sektoriui taikomos taisyklės, taigi suteikiamas reikiamas teisinis aiškumas,

C.  kadangi akvakultūros sektorius yra naujoviškas ekonomikos sektorius, kuriame gali būti taikomos aukštosios technologijos ir į kurio struktūrą ir tyrimus reikia daug investuoti ir kuriam reikia ilgalaikio veiklos ir finansinio planavimo, taigi teisinio tikrumo ir aiškios bei stabilios teisinės sistemos,

D.  kadangi akvakultūros sektorius tiesiogiai susijęs su politikos sritimis, kurios labai svarbios mūsų visuomenei, pvz., aplinka, turizmas, miestų planavimas, regionų plėtra, visuomenės sveikata ir vartotojų apsauga; kadangi labai svarbu, kad būtų tinkamai atsižvelgta į sektoriaus interesus ir kad jis būtų traktuojamas sąžiningai,

E.  kadangi visų formų akvakultūra turi būti tvari ir teisinga socialiniu požiūriu, taigi neturi būti daroma žala ekosistemoms leidžiant didinti ir natūralių medžiagų, ir žmogaus pagamintų medžiagų, pvz., neyrančių chemikalų ir anglies dioksido, koncentraciją ir fizinį trikdymą,

F.  kadangi pasirodė, kad 2002 m. rugsėjo 19 d. Komisijos komunikatas (COM(2002)0511) buvo aiškiai netinkamas siekiant skatinti valstybes duoti esminį postūmį ES akvakultūros sektoriui, o šis sektorius pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį ypač išaugo, be to, išaugo ir žuvininkystės produktų (ir išaugintų ūkiuose, ir laukinių) paklausa, todėl itin padidėjo šių produktų importas iš ES nepriklausančių šalių,

G.  kadangi ES yra žuvininkystės ir akvakultūros produktų grynoji importuotoja, ir šių produktų paklausa auga tiek pasauliniu lygmeniu dėl pasaulyje didėjančio gyventojų skaičiaus, tiek Bendrijos lygmeniu dėl į ES įstojusių ir įstosiančių valstybių, kuriose paklausa dar didesnė, taip pat dėl besikeičiančių vartotojų įpročių, orientuotų į mitybą, kurios pagrindą sudaro sveikesni maisto produktai,

H.  be to, kadangi reikia patikimos akvakultūros produktų sertifikavimo sistemos,

I.  kadangi tvarus Bendrijos akvakultūros sektorius galėtų itin prisidėti siekiant užtikrinti, kad būtų tiekiami aukštos kokybės žuvų produktai, taigi, įvairinant aprūpinimą žuvininkystės ir akvakultūros produktais, jis taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį, susijusį su aprūpinimu maistu, ekonomine veikla ir užimtumu, ypač kaimo ir pakrančių regionuose,

J.  kadangi Europos Sąjunga darniam akvakultūros sektoriui ir jo plėtrai ES lygmeniu turėti teikti daugiau strateginės svarbos ir reikiamą finansinę pagalbą, turint omenyje, kad taikant akvakultūros veiklai reikalingas aukštąsias technologijas dažnai paskatinamos didelės įmonių investicijos, nesvarbu, koks jų dydis,

K.  kadangi svarbu vystyti akvakultūros sektorių, Komisija raginama užtikrinti, kad dalis Europos žuvininkystės fondo lėšų būtų skiriama šiam tikslui; kadangi šios priemonės turi būti pakankamai lanksčios ir veiksmingos siekiant užtikrinti sektoriaus vystymąsi, įskaitant mokslinius tyrimus,

L.  kadangi daug sektoriaus įmonių, nesvarbu, ar tai MVĮ, ar didelės įmonės, neturi galimybių investuoti į tyrimus ir technologines naujoves, kurių reikia norint užtikrinti akvakultūros konkurencingumą ir tvarumą ir siekiant, kad šio sektoriaus veikla būtų sėkminga,

M.  kadangi siekiant parengti veiksmingą darnios akvakultūros politiką reikia skatinti ir raginti visų su veikla susijusių sektorių įvairias sritis apimantį ir koordinuotą bendradarbiavimą,

N.  kadangi ES, įgyvendindama reglamentus (EB) Nr. 834/2007, 889/2008 ir 710/2009, jau vykdo ekologinės akvakultūros ir jos produktų rėmimo politiką, kuri yra esminė siekiant sukurti darnų Europos akvakultūros sektorių ir tobulinti jo produktus norint, kad šie produktai būtų konkurencingesni ir kad būtų pagerinta informacija, o vartotojams būtų suteikta didesnė pasirinkimo laisvė,

O.  kadangi vykdant tvarią akvakultūros politiką Bendrijos arba nacionaliniu lygmenimis reikia atsižvelgti į skirtingus akvakultūros tipus (jūrinės žuvys, gėlo vandens žuvys, moliuskai, vėžiagyviai, jūros dumbliai ir dygiaodžiai) ir į priemones, kurias taikant būtų deramai atsižvelgiama į atitinkamų rinkų struktūrą ir konkurencijos problemas,

P.  kadangi taikant priemones, skirtas tvariai akvakultūros plėtrai skatinti, tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į poreikį kiek įmanoma labiau sumažinti žuvims sukeliamą stresą, patiriamą dėl žuvų tankumo ūkiuose ar transportavimo, ir ieškoti mažiau žiaurių žuvų užmušimo būdų ir apskritai siekti žuvų gerovės,

Q.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje pripažįstama, kad žuvys yra jautrūs gyviai ir numatyta, kad Sąjunga ir valstybės narės, nustatydamos bei vykdydamos žuvininkystės politiką, deramai atsižvelgia į gyvūnų gerovės reikalavimus,

R.  kadangi daugelyje valstybių sektoriaus darbuotojams užkraunama pernelyg didelė biurokratinių problemų ir administracinių formalumų našta, atsirandanti dėl dabartinės teisinės sistemos, kuri riboja jų produktyvumą ir konkurencingumą, ir taip atgrasomi investuotojai,

S.  kadangi žuvys yra ūkiuose veisiamų įvairių rūšių žuvų natūralus pašaras ir žuvų ūkiuose naudojami pašarai, kuriuose yra žuvų miltų bei žuvų taukų,

T.  kadangi daugelyje ES valstybių nesama konkrečių nacionalinių ar regioninių plėtros planų, pagal kuriuos būtų reguliuojamas žuvų ūkių steigimas žemyno, pakrančių ir jūros srityse bei aiškiai apibrėžiamos zonos, kuriose galima steigti akvakultūros ūkius, o taip būtų galima išvengti nesunkiai numatomų interesų konfliktų, susijusių su aplinkos apsaugos politika ir su kitais ekonomikos sektoriais (turizmo, žemės ūkio, pakrančių žvejybos),

U.  kadangi darnios akvakultūros politika gali būti vykdoma „Natura 2000“ teritorijose ir netgi gali daryti teigiamą įtaką valdant šias teritorijas tais atvejais, kai tai neprieštarauja teritorijos apsaugos tikslams, ir užtikrinant atitinkamų gyvūnų gerovę, kai kalbama apie tradicinį kiautuotųjų vėžiagyvių gaudymą ar tinkamo dydžio akvakultūros sektoriaus įmones, neturinčias alternatyvių vietų, kuriose galėtų įsisteigti, kurios atitinka Bendrijos taisykles dėl poveikio aplinkai įvertinimo ir laikosi nuostatų dėl buveinių apsaugos,

V.  kadangi ES produktai šiuo metu susiduria su itin didele iš ES nepriklausančių šalių (ypač Turkijos, Čilės, Vietnamo ir Kinijos) importuojamų produktų konkurencija, kadangi šiose šalyse įmonės gali veikti turėdamos daug mažiau papildomų išlaidų, nes joms netaikomi tie patys teisiniai apribojimai ir tie patys griežti aplinkos bei fitosanitarijos teisės aktai ir jos gali mokėti mažus darbo užmokesčius (socialinis dempingas) , taigi ir toliau daromas spaudimas ES akvakultūros sektoriui, o tai veikia maisto kokybę ir kelia grėsmę vartotojų sveikatai,

W.  kadangi akvakultūros veikla daro mažesnį poveikį aplinkai nei kiti pirminiai sektoriai, taigi akvakultūros produktai yra tvaresni; kadangi Europos pilietinė visuomenė apie šį faktą nieko nežino, ir tai gali sukelti nepagrįstą išankstinės nuomonės susidarymą apie šiuos produktus,

X.  kadangi dėl kormoranų daromos žalos daugelyje teritorijų kyla rimta grėsmė tradicinių, natūralesnių tvenkinių veiklai,

Bendri klausimai

1.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti pirmiau minėtą komunikatą COM(2009)0162 kaip ženklą, kad skiriama daugiau dėmesio darnios akvakultūros sektoriui, ir tikisi, kad bus persvarstyti teisės aktai ir taip labiau atsižvelgiama į sektoriaus poreikius ir problemas siekiant, kad jis sustiprėtų pasauliniu mastu;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas jau nėra tik patariamoji institucija žuvininkystės sektoriuje, jis taip pat tapo žuvininkystės sektoriaus teisės aktus leidžiančia institucija;

3.  mano, kad bet kokia teisinė akvakultūros reforma turėtų sklandžiai papildyti dabartinį bendrosios žuvininkystės politikos reformos procesą;

4.  pabrėžia, kad Parlamentas jau praeityje atkreipė dėmesį į tai, kad reikia glaustesnių, nuoseklesnių ir skaidresnių akvakultūros teisės aktų;

5.  mano, kad stiprus ir darnus akvakultūros sektorius galėtų prisidėti skatinant daugelio ES pakrančių ir kaimo vietovių plėtrą ir susijusią gamybos veiklą, teikdamas didelę naudą ir vartotojams užtikrindamas aukštą kokybę, sveikus bei tvariai pagamintus maisto produktus;

6.  mano, kad Bendrijos akvakultūros konkurencingumas turėtų būti stiprinamas teikiant stiprią, aktyvią, tikslinę ir nuolatinę paramą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, nes ši parama yra būtina išankstinė sąlyga siekiant plėtoti darnų, modernų, veiksmingą, ekonomiškai gyvybingą ir aplinkai nekenkiantį akvakultūros sektorių; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimų tinklai, daugiadisciplinių tyrimų grupės, technologijų perdavimas ir sektoriaus bei mokslininkų veiklos koordinavimas pasitelkus technologijų platformas yra būtini siekiant užtikrinti gerą investicijų į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą grąžą;

7.  teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Europos akvakultūros technologijų ir inovacijų platforma, nes norint, kad akvakultūros sektorius galėtų atremti kylančius iššūkius, jam reikalinga aukšta kompetencija mokslinių tyrimų ir naujovių srityje;

8.  mano, kad tai, ar darnus Europos akvakultūros sektorius veiks sėkmingai, labai priklausys nuo įmonėms palankesnės aplinkos nacionaliniu ir vietos lygmenimis sukūrimo, taigi ragina valstybes nares nedelsiant paspartinti savo veiksmus siekiant šio tikslo ir skatinti ES mastu keistis patirtimi ir geriausia praktika;

9.  pabrėžia, kad sumažinus biurokratiją bus paskatinta daugiau investuoti į šį sektorių, ir mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su vietos valdžios institucijomis, imtų kuo greičiau taikyti supaprastintas administracines procedūras ir pradėtų taikyti skaidrias ir standartizuotas leidimų, susijusių su prašymais leisti steigti naujus akvakultūros ūkius, išdavimo procedūras;

10.  mano, kad darnus ir ekologinis akvakultūros sektorius turėtų gebėti tiekti vartotojams aukštos kokybės maisto produktus, kurie padėtų užtikrinti sveiką ir subalansuotą mitybą;

11.  mano, jog akvakultūros sistemos, kurios išsekina natūralioje aplinkoje besiveisiančių žuvų išteklius ar teršia pakrantės vandenis, turi būti laikomos netvariomis ir kad Europos akvakultūros sektoriuje pirmenybė turėtų būti teikiama žolėdžių ir mėsėdžių rūšims, kurios gali gerai veistis vartodamos mažiau žuvų miltų ir taukų;

12.  pabrėžia, kad siekiant plėtoti akvakultūros pramonę Europoje šis sektorius turi būti nuolat vystomas, kad būtų sumažintas pašarų, pagamintų iš laukinių gyvūnų baltymų, konversijos koeficientas; pažymi, kad laukinių žuvų, tinkamų pašarų gamybai, ištekliai yra riboti ir daugeliu atvejų pernelyg intensyviai gaudomi, todėl plėtojant akvakultūrą reikėtų daugiau dėmesio skirti žolėdžių ir žuvimi mintančių gyvūnų rūšims, kurias naudojant galima toliau gerokai sumažinti pašarų konversijos koeficientą;

13.  mano, kad labai svarbu nedelsiant nustatyti ir stiprinti griežtus ir skaidrius Bendrijos akvakultūros produktų kokybės ir atsekamumo kriterijus, gerinti žuvų pašarus ir nustatyti ir griežtinti ES aukštos kokybės akvakultūros produktų ir ekologinės akvakultūros produktų ženklinimo kriterijus;

14.  mano, kad svarbiausias ekologinio aukštos kokybės akvakultūros produktų sertifikavimo tikslas turėtų būti skatinti gyvuosius vandens išteklius naudoti nekenkiant aplinkai, siekiant tvarios plėtros, kuri vykdoma deramai atsižvelgiant į aplinkos, ekonominius ir socialinius veiksnius, taip pat į Atsakingos žuvininkystės elgesio kodekso principus(23) ir į būsimas FAO gaires;

15.  ragina Komisiją pradėti įgyvendinti Europos ekologinio žuvininkystės ir akvakultūros produktų ženklinimo programą vadovaujantis Bendrijos ekologinio ženklinimo gairėmis; pabrėžia, kad ekologinis ženklinimas užtikrintų ne tik Europos akvakultūros produktų konkurencingumą, bet ir skaidrumą rinkoje, kurioje plintantis privatus sertifikavimas gali klaidinti vartotojus;

16.  ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad akvakultūros ūkių aprūpinimas nedarytų poveikio natūraliai laukinių gyvūnų populiacijų būklei ar jų gyvybingumui, jūrų ekosistemoms ir apskritai biologinei įvairovei;

17.  mano, jog teisiškai saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti skiriama finansinė pagalba yra svarbi tvaraus, šiuolaikiško ir veiksmingo akvakultūros sektoriaus plėtros sąlyga;

18.  mano, kad visuose pasiūlymuose dėl ES teisės aktų turėtų būti nagrinėjami bendrieji klausimai, pvz., poveikio aplinkai vertinimas, vandens naudojimas ir apsauga, produktų atsekamumas, o bendras arba nediferencijuotas metodas šiuose teisės aktuose neturėtų būti įtvirtinamas;

19.  pabrėžia, kad ES stipriau įsipareigotų investuoti į tvarią akvakultūrą teikiant papildomą finansavimą iš Bendrijos žuvininkystės fondo ir pirmenybę teikiant geriausiai aplinkos apsaugos praktikai; pažymi, kad vis dėlto ateityje su akvakultūra susijusios veiklos finansavimas turėtų būti galimas tik veiksmingai įgyvendinus Poveikio aplinkai vertinimo (PAV)(24) direktyvą siekiant užtikrinti, kad finansuojami projektai nepakenktų aplinkai arba laukinių žuvų ar vėžiagyvių ištekliams;

20.  pabrėžia, kad pagarba biologinei įvairovei turėtų būti laikoma pagrindiniu ir vietos, ir išorės vandenų ES akvakultūros strategijos politikos principu, ir parama žuvų auginimui turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei veisiamos vietinės arba jau gerai įsitvirtinusios rūšys; ragina atlikti mokslinį visų nevietinių rūšių veisimo rizikos vertinimą ir imtis priemonių siekiant neleisti plisti ekologiškai žalingoms rūšims ir jas stebėti;

21.  dar kartą pabrėžia, kad tradicinę vėžiagyvių žvejybą kartu su likusiu akvakultūros sektoriumi reikia įtraukti į bendrąją žuvininkystės politiką siekiant užtikrinti ekonominį, socialinį ir aplinkos tvarumą ir šių veiklos sričių galimybę be diskriminacijos gauti ES finansavimą;

22.  mano, kad labai svarbu imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi į ES iš trečiųjų šalių importuoti produktai, skirti arba vartoti, arba perdirbti, visiškai atitiktų atitinkamiems Bendrijos produktams taikomus visuomenės sveikatos ir maisto saugos standartus ir kad atitinkamose vietose atliekant griežtą patikrą būtų veiksmingai prisidėta prie šio tikslo ir drauge nebūtų kuriama naujų kliūčių prekybai, bet būtų skatinama keistis gerąja patirtimi su trečiosiomis šalimis;

23.  pabrėžia, kad akvakultūrą reikėtų laikyti žvejybos sektorių papildančia veikla, ypač kalbant apie rinkos aprūpinimą ir užimtumo galimybes;

Konkretūs svarstymai
Teisės, administracinė ir finansinė sistema

24.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriame būtų sujungti į vieną visi ES teisės aktai, pagal kuriuos valdomas akvakultūros sektorius, ir skatinti skirtingų už šią sritį atsakingų generalinių direktoratų veiklos koordinavimą;

25.  ragina Komisiją šiame reglamente nustatyti specialius Europos sertifikavimo reikalavimus ir bendrąsias taisykles, kurie būtų taikomi įvairių kategorijų produktams ir kuriuos turėtų atitikti visos Bendrijos akvakultūros įmonės, kartu užtikrinant maksimalų poveikio aplinkai kriterijų suderinimą Bendrijos lygmeniu siekiant užkirsti kelią valstybių narių konkurencijos iškraipymams, o atsakomybę už įgyvendinimo etapą ir įmonių veiklos patikrinimus patikėti kompetentingoms valstybių narių institucijoms griežtai laikantis subsidiarumo principo; t. y. nustatyti poveikio aplinkai, vandens išteklių naudojimo, ūkiuose auginamų žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių šėrimo gamybos įmonėse, produktų atsekamumo ir ženklinimo, žuvų sveikatos ir gerovės reikalavimus;

26.  mano, kad akvakultūros sektorius turėtų būti tinkamai prižiūrimas ir apimti daugiau jūrinės veiklos sričių, pvz., jūrų transportą, jūrų turizmą, jūros vėjo jėgainių parkus, žvejybą ir kt.;

27.  ragina Komisiją stengtis užtikrinti, kad valstybės narės oficialiai įsipareigotų nurodyti ir taikyti savo šalyse galiojančius aplinkos ir turizmo apsaugos teisės aktus ir (toms zonoms, kurioms netaikomi apribojimai) priimti jūrų, pakrančių ir vidaus vandenų zonų plėtros planus, kad būtų galima sudaryti akvakultūros sektorių planus aiškiai nustatant teritorijas, kuriose galima steigti šio sektoriaus įmones;

28.  ragina valstybes nares atsižvelgiant į naująją ES jūrų politiką ir į poveikio aplinkai vertinimus parengti jūrų plėtros ir integruoto pakrančių zonų valdymo planus, kurie apimtų visų skirtingų kategorijų (vėžiagyvių žvejybos, pakrančių, atviros jūros, gėlojo vandens akvakultūros) sektoriaus produktus, ir įsipareigoti sumažinti biurokratines kliūtis, susijusias su leidimų pradėti darnią akvakultūros veiklą išdavimu arba atitinkamų koncesijų suteikimu, pvz., steigti tarnybas, kurios veiktų vieno langelio principu, t. y. jose veiklos vykdytojai galėtų vienoje vietoje centralizuotai atlikti visus būtinus formalumus; taip pat ragina valstybes nares parengti ilgalaikius strateginius planus siekiant skatinti tvarią šios veiklos plėtrą ir skatina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl visų priemonių, būtinų siekiant skatinti konkurencingumą šiame sektoriuje, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus;

29.  tikisi, kad reformavus bendrąja žuvininkystės politiką įsteigtame Europos žuvininkystės fonde bus numatytos specialios biudžeto eilutės, skirtos tvariai akvakultūros plėtrai finansuoti ir investicijoms į sektorių skatinti vadovaujantis geriausia aplinkos apsaugos praktika, siekiant plėtoti ekonominę veiklą ir užimtumą, ir kad ypač daug dėmesio bus skiriama technologiniu požiūriu naujoviškiems ūkiams, darantiems mažesnį poveikį aplinkai (pvz., vandens valymo sistemoms siekiant pašalinti nuosėdas ir teršalus), ūkiams, kuriuose rūpinamasi žuvų sveikata ir gerove, ir tvaraus pobūdžio akvakultūrai;

30.  tikisi, kad šiame fonde bus tinkamai atsižvelgiama į poreikį teikti finansinę pagalbą šio sektoriaus įmonėms, ypač MVĮ ir šeimos įmonėms, atsižvelgiant į jų indėlį į socialinę ir ekonominę pakrančių zonos plėtrą ir ypatingą dėmesį skiriant atokioms ir pasienio vietovėms;

31.  pritaria tam, kad valstybės narės supaprastintų leidimų išdavimo procedūras, nes taip būtų skatinama prieiga prie naujų teritorijų ir palengvinama ilgalaikė prieiga prie esamų teritorijų, ypač tų, kuriose jau veikia MVĮ ir šeimos įmonės;

32.  taip pat pabrėžia, kad siekiant vykdyti sektoriaus politiką, apimančią visus svarbiausius aspektus pradedant tiekimo grandine ir baigiant produktų vertės didinimu ir pardavimo skatinimu, reikia skirti daugiau lėšų tvarios, ekologiškos, atviros jūros ir gėlo vandens akvakultūros moksliniams tyrimams, inovacijoms bei technologijų perdavimui ir įmonėms, kurios iš dalies arba visiškai nori pereiti nuo įprastos prie ekologinės gamybos, finansuoti, ir šie aspektai turėtų būti daugiau nagrinėjami struktūrinių fondų ir Bendrijos programų teminiuose skyriuose;

33.  ragina Komisiją aprūpinti akvakultūros sektorių tikromis ekonominės krizės įveikimo priemonėmis ir parengti paramos sistemas siekiant spręsti problemas, susijusias su biologinėmis gaivalinėmis nelaimėmis (pvz., toksiškų dumblių žydėjimu), su žmogaus sukeltomis nelaimėmis (pvz., laivų „Erica“ ir „Prestige“ katastrofos) ar su ekstremaliais oro reiškiniais (ciklonais, potvyniais ir kt.);

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti eksperimentinę vietos rūšių žuvivaisą, sveikų žuvų auginimo technologijas ir pastangas kovoti su akvakultūroje pasitaikančiomis ligomis siekiant įvairinti Bendrijos akvakultūros produkciją, kad ji galėtų teikti aukštos kokybės ir didelės pridėtinės vertės produktus, šiuo tikslu skatinant mokslinius tyrimus ir su šiomis rūšimis susijusios gerosios patirties ir gamybos būdų mainus, kad akvakultūros produktai galėtų geriau konkuruoti su kitais naujoviškais maisto produktais;

35.  pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti, jog pasipildytų žuvų rūšių, kurios tampa vis retesnės upėse, visų pirma tradiciškai migruojančių rūšių žuvų, turinčių didelį ekonominį poveikį vietos gyventojams (eršketai, perpelės, lašišos ir kt.), ištekliai ir tam tikrų rūšių jūros žuvų ištekliai, ir atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į būtinybę užtikrinti finansavimą, kurio reikia norint įgyvendinti šias iniciatyvas;

36.  ragina Komisiją atsižvelgti į tendenciją steigti akvakultūros ūkius atviroje jūroje kaip į galimą vietos trūkumo Europos pakrantėse problemos sprendimą, taip pat atsižvelgti į sunkias aplinkos ir klimato sąlygas, kuriomis vykdoma šio tipo akvakultūros veikla;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą akvakultūros srities profesinį mokymą, didinti sektoriaus konkurencingumą ir skatinti galimą profesionaliosios žvejybos pramonės darbuotojų perkvalifikavimą, kad jie išmoktų alternatyvių vandens aplinkos naudojimo būdų, taip, be kita ko, padedant kurti saugias darbo vietas jaunimui kaimo ir pakrančių zonose, ypač regionuose, kurie itin priklausomi nuo žuvininkystės ir akvakultūros;

38.  ragina valstybes nares išnagrinėti galimybę steigti specialistų organizacijas, kurios reklamuotų akvakultūros produktus; taip pat ragina Komisiją bendro rinkos organizavimo taisykles taikyti ir tvarios akvakultūros sektoriui, taip pat remti reklamos kampanijas ES lygmeniu ir išorės rinkose bei taikyti joms skatinamąsias priemones;

Kokybės ir vartotojų apsaugos politika

39.  mano, kad tvari akvakultūros plėtra negali būti svarbesnė už griežtą kokybės politiką, aplinkai nekenksmingus gamybos būdus, kuriuos taikant atsižvelgiama į gyvūnų gerovę (pvz., transportuojant akvakultūros išteklius, renkantis užmušimo būdus ir parduodant gyvas žuvis), už griežtus sveikatos standartus ir aukšto lygio vartotojų apsaugą;

40.  todėl ragina Komisiją sukurti specialų ES akvakultūros produktų kokybės ženklą ir specialų ekologinės akvakultūros ženklą ir laikantis ES aukštos kokybės ekologinės gamybos principų nustatyti griežtas taisykles siekiant, kad vartotojai galėtų įsitikinti akvakultūros gamybos ir kontrolės sistemos bei visiško atsekamumo patikimumu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę naudoti esamas aukštos kokybės natūralios akvakultūros produkcijos ženklinimo sistemas;

41.  mano, kad atsakinga žuvų pašarų sudėtinių dalių, įskaitant jūrines medžiagas, gamyba yra išankstinė akvakultūros tvarumo sąlyga;

42.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis organizuoti ir skatinti institucines informavimo apie akvakultūros produktus, įskaitant ekologinius akvakultūros produktus, kampanijas;

43.  dar kartą pabrėžia savo nuomonę, išreikštą 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliucijoje(25) dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano priėmimo, ir pabrėžia, kad kormoranų ir kitų plėšriųjų paukščių akvakultūros įmonėms daromos žalos mažinimas yra svarbus šių įmonių gamybos sąnaudų, taigi drauge išsilaikymo ir konkurencingumo veiksnys; atkreipia dėmesį į būtinybę įvertinti nuostolius, kurių akvakultūros sektorius patiria dėl kormoranų ir kitų plėšriųjų paukščių, ir parengti sektoriaus taisomųjų veiksmų planus;

44.  ragina Komisiją imtis 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliucijoje nurodytų veiksmų, ypač laipsniško kormoranų populiacijos valdymo plano įgyvendinimo, koordinuojamo Europos lygmeniu, ir mokslinių duomenų apie kormoranų populiacijos dydį rinkimo; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl išsamių teisės aktų šiuo klausimu;

45.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atsižvelgus į įvairias geografines ir klimato sąlygas, naudojamus gamybos būdus ir auginamų rūšių ypatybes, pasiūlyti specialius tvarius reikalavimus, susijusius su ūkiuose auginamų žuvų gerove, –pvz., didžiausią gyvūnų tankį, didžiausią leistiną augalinių ir gyvulinių baltymų kiekį pašaruose, naudojamuose skirtinguose žuvų ūkiuose, – pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į skirtingų rūšių žuvų auginimo ypatumus, auginamų rūšių žuvų mitybos ypatumus, jų gyvenimo ciklą ir aplinkos sąlygas, taip pat skatinti taikyti kuo mažesnį stresą sukeliančius transportavimo ir užmušimo būdus ir keisti vandenį tvenkiniuose siekiant netrikdyti juose auginamų žuvų; supranta, kad ilgalaikis tikslas turėtų būti visų rūšių gyvūnų pašaruose, jei tik įmanoma, atsižvelgiant į jų mitybos poreikius, gyvulinius baltymus pakeisti augaliniais baltymais ir kad didžiausia pirmenybė turėtų būti teikiama pagrindinių sudėtinių dalių pakaitalų strateginiams moksliniams tyrimams, atsižvelgiant į tai, kad būtiniausių maistinių medžiagų ir būdų, kaip jas gaminti iš alternatyvių šaltinių, pvz., mikrodumblių ir mielių, tyrimai ilgainiui padėtų sumažinti žuvų miltų poreikį;

46.  ragina Komisiją išplėsti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant(26) taikymo sritį siekiant, kad būtų ribojamas žuvų vežimas dideliais atstumais, taip skatinant žuvis veisti vietoje ir užmušti netoli nuo žuvų ūkių;

47.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ieškant žaliavų, naudojamų žuvims šerti, šaltinių būtų laikomasi ekologiniu požiūriu priimtinos praktikos ir nebūtų daromas neigiamas poveikis ekosistemoms, iš kurių šios medžiagos imamos;

48.  ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš užmušant žuvis būtų vengiama taikyti procedūras, kurias Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) laiko kenksmingomis žuvų gerovei; turėtų būti uždrausti užmušimo būdai, pvz., uždusinimas ledų masėje, kuriuos taikant, pasak EFSA, žuvys prieš žūdamos ilgai išlieka sąmoningos;

49.  ragina Komisiją parengti specialias tvarių žuvų pašarų sertifikavimo technines gaires;

Išorės santykiai

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktai būtų griežtai taikomi visai akvakultūros produktų grandinei, įskaitant pašarus ir pašarines žaliavas, importuotus iš trečiųjų šalių;

51.  ragina Komisiją tiesiogiai ištirti gamybos būdus ne Europos Sąjungos žuvų fermose ir pranešti apie bet kokius pavojus sveikatai;

52.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES pagaminti ar į ją importuoti maisto produktai iš vandens gyvūnų atitiktų aukštus aplinkos apsaugos ir vartotojų sveikatos ir saugos standartus;

53.  ragina Komisiją užtikrinti, kad akvakultūroje naudojamiems gydomiesiems ir prevenciniams vaistams būtų taikomi abipusio pripažinimo ir laisvo prekių judėjimo principai, skatinti sudaryti keitimosi praktine patirtimi su trečiosiomis šalimis susitarimus, taip pat skatinti įsisavinti kitų šalių ir tarptautinių organizacijų gerąją patirtį;

54.  kartoja, kad labai svarbu sistemiškai atlikti patikras vietose, iš kurių produktai patenka į vidaus rinką, ir pagrindiniuose importo centruose, siekiant suteikti vartotojams tvirtą garantiją, kad sistemiškai vykdoma griežta iš trečiųjų šalių importuojamų produktų kontrolė, taigi jie visiškai atitinka ES higienos ir visuomenės sveikatos reikalavimus;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti, kad šie principai būtų taikomi PPO ir visose šios srities institucijose;

56.  ragina Komisiją (kaip bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis politikos daliai) skirti lėšų paramos ir mokymo priemonėms, skirtoms darniai akvakultūrai skatinti ir minėtųjų šalių akvakultūros specialistų sąmoningumui kokybės ir aukštesnių gamybos standartų, ypač aplinkos, higienos ir socialinių pramonės standartų, klausimais ugdyti;

57.  ragina Komisiją pateikti ne ES akvakultūros pramonės aplinkos ir socialinių standartų ataskaitą ir išnagrinėti būdus, kaip geriau teikti informaciją vartotojams;

58.  ragina Komisiją pradėti vykdyti poveikio, kurį Bendrijos prekybos susitarimai galėtų turėti akvakultūros sektoriui, vertinimą;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 204, 2009 8 6, p. 15. (2) OL L 81, 2009 3 27, p. 15. (3) OL L 79, 2009 3 25, p. 7. (4) OL L 328, 2006 11 24, p. 14. (5) OL L 337, 2008 12 16, p. 94. (6) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (7) OL L 27, 2010 1 31, p. 1. (8) OL L 189, 2007 7 20, p. 1. (9) OL L 84, 2010 3 31, p. 19. (10) OL L 337, 2008 12 16, p. 41. (11) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0039. (12) OL C 21 E, 2010 1 28, p. 11. (13) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 1. (14) OL C 68 E, 2009 3 21, p. 39. (15) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 271. (16) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 233. (17) OL C 38 E, 2004 2 12, p. 318. (18) OL C 84, 2008 4 3, p. 10. (19) OL C 115, 2009 5 20, p. 15. (20) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0373. (21) 2008 m. spalio 6–10 d. posėdis Puerto Varase (Čilė), http://www.fao.org/fishery/nems/36393/en (22) FAO kodeksas, priimtas 1995 m. spalio 31 d. (23) Priimta FAO 1995 m. spalio 31 d. (24) Direktyva 85/337/EEB, (OL L 175, 1985 7 5, p. 40) iš dalies pakeista Direktyva 97/11/EB ir Direktyva 2003/35/EB (PAV direktyva). (25) 2008 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano, skirto didėjančiai kormoranų daromai žalai žuvų ištekliams, žuvininkystei ir akvakultūrai mažinti, parengimo (Priimti tekstai, P6_TA(2008)0583). (26) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.