Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2739(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0391/2010

Debatai :

PV 17/06/2010 - 11.3

Balsavimas :

PV 17/06/2010 - 12.3

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0246

Priimti tekstai
PDF 84kDOC 50k
Ketvirtadienis, 2010 m. birželio 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Egzekucijos Libijoje
P7_TA(2010)0246B7-0391, 0392, 0393, 0394, 0395 ir 0396/2010

2010 m. birželio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl egzekucijų Libijoje

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl mirties bausmės panaikinimo ir į savo ankstesnes rezoliucijas dėl kasmetinių žmogaus teisių padėties pasaulyje ataskaitų, ypač į 2008 m. ataskaitą, taip pat į būtinybę nedelsiant paskelbti egzekucijų moratoriumą šalyse, kur iki šiol taikoma mirties bausmė,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2007 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją 62/149 ir į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją 63/168, kuriose raginama paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą (Trečiojo komiteto pranešimas (A/62/439/Add.2)),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. ES gaires dėl mirties bausmės ir į 2008 m. persvarstytą bei atnaujintą jų versiją,

–  atsižvelgdamas į baigiamąją deklaraciją, priimtą 2010 m. vasario 24–26 d. Ženevoje vykusiame 4-ajame pasauliniame kongrese prieš mirties bausmę ir kurioje raginama visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į tarptautines žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijas,

–  atsižvelgdamas į ES migracijos ir prieglobsčio suteikimo politiką ir į 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją bei į 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į neoficialų ES ir Libijos dialogą, kuriuo siekiama stiprinti santykius ir plėtoti dabartinį ES ir Libijos bendradarbiavimą migracijos klausimais (du projektai įgyvendinti remiantis programa „Aeneas“ ir migracijos ir prieglobsčio priemone) bei kovos su ŽIV ir AIDS srityje (Bengazio veiksmų planas),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi mirties bausmės panaikinimas yra neatskiriama dalis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių; kadangi Europos Parlamentas ryžtingai įsipareigojęs siekti mirties bausmės panaikinimo ir kovoja, kad šiam principui būtų visuotinai pritarta,

B.  kadangi Libijos vyriausybė priešinosi su mirties bausmės panaikinimu susijusioms iniciatyvoms: 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. Libija priklausė mažumai valstybių, balsavusių prieš sėkmingas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, kuriose raginama paskelbti egzekucijų moratoriumą visame pasaulyje,

C.  kadangi Libija neseniai išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą, o tai reiškia didesnę atsakomybę žmogaus teisių srityje,

D.  kadangi, kaip informavo laikraštis „Cerene“, artimai siejamas su Libijos vadovo Muammaro al-Gaddafio sūnumi Saifu al-Islamu al-Gaddafiu, gegužės 30 d. Tripolyje ir Bengazyje mirties bausme nubausta 18 asmenų, įskaitant Čado, Egipto ir Nigerijos piliečius, kurie buvo nuteisti už tyčinę žmogžudystę; kadangi Libijos valdžios institucijos nepaskelbė šių asmenų tapatybės,

E.  kadangi baiminamasi, kad mirties nuosprendžiai skelbiami pasibaigus procesams, kurie neatitinka tarptautinių nešališko teismo standartų,

F.  kadangi, remiantis Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, kurį yra pasirašiusi Libija, ypač jo 6.2 straipsniu, mirties bausmės nepanaikinusios pakto šalys turi ją taikyti tik bausdamos už pačius rimčiausius nusikaltimus,

G.  kadangi Libijos teismai toliau skelbia mirties nuosprendžius – dažniausiai už žmogžudystes ir su narkotikais susijusius nusikaltimus – nors mirties nuosprendis gali būti paskelbtas ir už daugybę kitų pažeidimų, įskaitant taikų naudojimąsi teise į žodžio ir susirinkimų laisvę,

H.  kadangi neturima oficialios statistikos apie tai, kiek asmenų kasmet Libijoje nuteisiama mirties bausme ir kokiam jų skaičiui ši bausmė įvykdoma; kadangi remiantis įvairiais šaltiniais žinoma, kad šiuo metu Libijoje mirties bausmės įvykdymo laukia daugiau negu 200 asmenų, įskaitant užsienio šalių piliečius,

I.  kadangi užsienio šalių piliečiams nedažnai suteikiama galimybė teisinio proceso metu kreiptis į savo šalies konsulinę atstovybę ir pasinaudoti vertėjo žodžiu ar raštu pagalba,

J.  kadangi remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis draudžiamas bet koks pervežimas, ištrėmimas ar ekstradicija į valstybę, kurioje gresia rimtas pavojus, kad susijusiam asmeniui bus įvykdyta mirties bausmė, kad jis bus kankinamas, su juo bus nežmoniškai ar žeminamai elgiamasi arba jis bus baudžiamas,

K.  kadangi 2003 m. panaikinus tarptautines sankcijas Libijai Europos Sąjunga parengė laipsniško santykių su Libija užmezgimo politiką, o 2007 m. pabaigoje pradėjo derybas dėl pagrindų susitarimo,

L.  kadangi ES, siekdama pasirašyti pagrindų susitarimą, įskaitant dėl migracijos klausimų, palaikė neoficialų dialogą su Libija ir surengė keletą susijusių konsultacijų; kadangi iki šiol vykstančios derybos išsiskyrė mažiausiai septyniais abiejų šalių derybų raundais, kurių metu nepasiekta jokios apčiuopiamos pažangos, o Libija neprisiėmė jokių aiškių įsipareigojimų gerbti tarptautines žmogaus teisių konvencijas,

M.  kadangi pagrindinė ES ir Libijos santykių kliūtis yra tai, kad vystant dialogą žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratijos klausimais pasiekta nepakankama pažanga, t. y. neratifikuota Ženevos konvencija, be to, Libijos režimo šalininkai vykdo agresyvią išorės politiką, taip pat ir Europos valstybių atžvilgiu; kadangi Libijoje negalioja jokia nacionalinė prieglobsčio suteikimo sistema, kuri aprėptų pabėgėlių stebėseną ir registraciją, prieglobsčio prašytojo statuso jiems suteikimą, vizitus į sulaikymo vietas ir medicininę bei humanitarinę pagalbą, t. y. darbą, kurį atliko Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisija,

N.  kadangi remiantis JT Žmogaus teisių komisijos duomenimis Libijoje užregistruota 9 000 pabėgėlių, daugiausia palestiniečių, irakiečių, sudaniečių ir somaliečių, o 3 700 asmenų, kurių daugumą sudaro pabėgėliai iš Eritrėjos, siekia gauti prieglobstį; kadangi pabėgėliai nuolat rizikuoja būti deportuotais į savo kilmės valstybę ir išvežtais neatsižvelgiant į Ženevos konvencijoje nustatytus kriterijus ir dėl to jiems gresia persekiojimo ir mirties pavojus; kadangi pranešta apie netinkamo elgesio, kankinimo ir žmogžudysčių atvejus pabėgėlių sulaikymo centruose, taip pat apie apleistose Libijos ir kitų Afrikos šalių pasienio teritorijose likimo valiai paliekamus pabėgėlius,

O.  kadangi 2010 m. birželio 8 d. Libijos valdžios institucijos įsakė uždaryti nuo 1991 m. Tripolyje veikusį JT Žmogaus teisių komisijos biurą, kuriame dirbo 26 darbuotojai, paskelbusios, kad biuro atstovai įtariami vykdę neteisėtą veiklą,

P.  kadangi Libijai, kaip ir asociacijos susitarimus pasirašiusioms šalims, 2011–2013 m. laikotarpiui pagal nacionalinę tiesioginę programą skirta 60 mln. eurų, kad šalis galėtų toliau teikti sveikatos priežiūros pagalbą ir kovoti su neteisėta imigracija;

1.  pakartoja savo ilgalaikę poziciją: mirties bausmė neturi būti skirta nė vienu atveju ir jokiomis aplinkybėmis; primena, kad ES tvirtai įsipareigojusi dirbti ir siekti mirties bausmės panaikinimo visur, ir dar kartą pabrėžia, kad panaikinant mirties bausmę prisidedama prie žmogiškojo orumo stiprinimo ir pažangaus žmogaus teisių vystymo;

2.  griežtai smerkia 2010 m. gegužės 30 d. įvykdytą 18 asmenų egzekuciją ir reiškia užuojautą mirusiųjų šeimoms bei su jomis solidarizuojasi;

3.  ragina Libiją paskelbti 18 asmenų, kuriems įvykdyta mirties bausmė, įskaitant užsienio šalių piliečius, vardus;

4.  ragina Libijos valdžios institucijas užtikrinti, kad su asmenimis, kurie sulaikyti dėl minėtųjų įvykių, būtų elgiamasi humaniškai ir kad jiems būtų užtikrinta teisė į nešališką teismą vadovaujantis tarptautinės teisės nuostatomis, įskaitant galimybę pasinaudoti jų pačių pasirinkto teisininko paslaugomis ir nekaltumo prezumpcijos principo paisymą;

5.  ragina Libijos valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant paskelbti egzekucijų moratoriumą;

6.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad uždarytas JT Žmogaus teisių komisijos biuras Libijoje;

7.  ragina Libijos valdžios institucijas nedelsiant ratifikuoti Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir leisti JT Žmogaus teisių komisijai vykdyti veiklą Libijoje bei sudaryti tam tinkamas sąlygas, įskaitant nacionalinės prieglobsčio suteikimo sistemos sukūrimą;

8.  ragina valstybes nares, kurios, bendradarbiaudamos su agentūra FRONTEX (Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra), deportuoja migrantus į Libiją, nedelsiant nutraukti šią veiklą, jeigu esama rimto pavojaus, kad susijusiam asmeniui gali būti įvykdyta mirties bausmė, jis gali būti kankinamas, su juo gali būti nežmoniškai ar žeminamai elgiamasi arba jis gali būti baudžiamas;

9.  ragina Komisiją ir Tarybą veikti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 265 straipsnio ir 218 straipsnio 10 dalies nuostatas, kuriomis remiantis EP turi būti nedelsiant išsamiai informuojamas apie visus derybų su Libija procedūros etapus; todėl pakartoja savo raginimą pateikti jam išsamią informaciją apie Komisijos derybų įgaliojimus;

10.  patvirtina, kad bet koks ES ir Libijos bendradarbiavimas ar susitarimas turi priklausyti nuo to, ar Libija ratifikuos ir įgyvendins Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir kitas svarbias žmogaus teisių konvencijas bei protokolus;

11.  palankiai vertina tai, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininko Dr. Abdulrahamo Abu Tutos vadovaujamas komitetas vykdo baudžiamojo kodekso reformą, ir tikisi, kad minėtasis komitetas netrukus galės pateikti ataskaitą; ragina Libijos valdžios institucijas inicijuoti laisvą demokratinę nacionalinę diskusiją mirties bausmės klausimais siekiant perimti visame pasaulyje įsigalėjusią tendenciją atsisakyti mirties bausmės;

12.  teigiamai vertina tai, kad išlaisvintas Šveicarijos pilietis Max Goeldi;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui, JT Generalinei Asamblėjai, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro tarnybai ir Libijos valdžios institucijoms.

Atnaujinta: 2011 m. liepos 14 d.Teisinis pranešimas