Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/0140(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0168/2010

Pateikti tekstai :

A7-0168/2010

Debatai :

PV 06/07/2010 - 11
CRE 06/07/2010 - 11

Balsavimas :

PV 07/07/2010 - 8.5
PV 07/07/2010 - 8.7
CRE 07/07/2010 - 8.5
CRE 07/07/2010 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 22/09/2010 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0271
P7_TA(2010)0335

Priimti tekstai
PDF 195kWORD 150k
Trečiadienis, 2010 m. liepos 7 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimas ***I
P7_TA(2010)0271A7-0168/2010
Tekstas
 Jungtinis tekstas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo (COM(2009)0499 – C7-0166/2009 – 2009/0140(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Pasiūlymas 2010 m. liepos 7 d. buvo iš dalies pakeistas taip(1) :

PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
Komisijos pasiūlymas

(1) Vėliau klausimas grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0168/2010).
(2)* Politiniai pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu , o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę(1) ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3) ,

kadangi:

(1)  Finansinis stabilumas yra išankstinė sąlyga siekiant, kad tikrosios ekonomikos sąlygomis būtų kuriamos darbo vietos, teikiami kreditai ir vyktų augimas. Finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros sistemos, kurią taikant nepavyko išvengti pernelyg didelės rizikos susidarymo finansų sektoriuje, trūkumų ir ypač išryškino silpnąsias esamos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros vietas. Krizės poveikis itin didelis mokesčių mokėtojams, daugeliui Sąjungos piliečių, kurie šiuo metu yra bedarbiai, ir daugeliui mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau − MVĮ). Jeigu kiltų nauja tokio paties masto krizė, valstybės narės negalėtų leisti gelbėti finansų įstaigų nepažeisdamos Stabilumo ir augimo pakto taisyklių.

(1a)  Dar gerokai prieš prasidedant finansų krizei Europos Parlamentas nuolat ragino Sąjungos lygiu įtvirtinti tikrai vienodas sąlygas visiems suinteresuotiems subjektams, kartu pažymėdamas, kad Sąjungos patiriamos nesėkmės prižiūrint vis labiau integruotas finansų rinkas turi didelę reikšmę (2000 m. balandžio 13 d. rezoliucija dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas (4) , 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucija dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (5) , 2007 m. liepos 11 d. rezoliucija dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.): baltoji knyga (6) , 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų (7) , 2008 m. spalio 9 d. rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (8) , 2009 m. balandžio 22 d. rezoliucija dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (9) ir 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (10) ).

(2)  2008 m. lapkričio mėn. Komisija suteikė įgaliojimus Jacques'o de Larosière'o pirmininkaujamai aukšto lygio grupei (toliau – J. de Larosière'o grupė) pateikti rekomendacijas Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones siekiant geriau apsaugoti jos piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema.

(3)  2009 m. vasario 25 d. pateiktoje galutinėje ataskaitoje (J. de Larosière'o ataskaita) J. de Larosière'o grupė rekomendavo, intera alia, įsteigti Sąjungos lygiu įstaigą, kuriai būtų pavesta visos finansų sistemos rizikos priežiūra.

(4)  2009 m. kovo 4 d. pranešime „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ Komisija palankiai įvertino ir visapusiškai palaikė J. de Larosière'o grupės rekomendacijas. 2009 m. kovo 19–20 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė poreikiui gerinti ES finansų įstaigų reguliavimą ir priežiūrą ir pasinaudoti J. de Larosière'o grupės ataskaita kaip pagrindu veikti.

(5)  2009 m. gegužės 27 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ Komisija numatė keletą esamų finansinio stabilumo apsaugos priemonių Sąjungos lygiu reformų, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos (toliau − ESRV), atsakingos už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, įsteigimą. 2009 m. birželio 9 d. Taryba, o birželio 18 ir 19 d. ir Europos Vadovų Taryba posėdžiuose pritarė Komisijos nuomonei ir palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti teisėkūros pasiūlymus, kad naujoji sistema būtų įvesta per 2010 m. Pritardama Komisijos nuomonei, ji inter alia padarė išvadą, kad ECB „turėtų teikti analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą ESRV, taip pat techniniais klausimais konsultuojantis su nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis“. ECB turėtų teikti paramą ESRV ir užduotys turėtų būti pavedamos ir nustatomos ESRV nepažeidžiant ECB nepriklausomumo principo vykdant jam pavestas užduotis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau SESV).

(5a)  Turint minty tarptautinių finansų rinkų integraciją, Sąjungai reikia prisiimti tvirtus įsipareigojimus pasaulio mastu. ESRV turėtų pasinaudoti aukšto lygio mokslinio komiteto kompetencija ir prisiimti visus reikalingus pasaulio masto įsipareigojimus siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos nuomonės finansinio stabilumo klausimais, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau TVF), Finansinių paslaugų valdyba (toliau FPV) ir visais Didžiojo dvidešimtuko (toliau G20) partneriais.

(5b)  ESRV, inter alia, turėtų padėti įgyvendinti TVF, FPV ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (toliau TAB) rekomendacijas G20, pateiktas 2009 m. spalio mėnesį paskelbto šios valdybos pranešimo apie finansų įstaigų, rinkų ir priemonių sisteminės svarbos vertinimo gaires įžanginėje dalyje, kurioje nurodyta, kad sisteminė rizika turi būti dinamiška, kad būtų galima atsižvelgti į finansų sektoriaus ir pasaulio ekonomikos raidą. Sistemine rizika gali būti laikoma rizika, kad dėl nesklandumų finansų sistemoje arba jos dalyje neteikiamos finansinės paslaugos ir dėl to gali atsirasti rimtų neigiamų padarinių tikrajai ekonomikai.

(5c)  Pranešime apie finansų įstaigų sisteminės svarbos vertinimo gaires taip pat teigiama, kad sisteminės rizikos vertinimas gali kisti atsižvelgiant į ekonominę aplinką. Vertinimas taip pat priklausys nuo finansų infrastruktūros, krizės valdymo nuostatų ir gebėjimo spręsti problemas, kai jų kyla. Institucijos gali būti svarbios vietos, nacionalinėms arba tarptautinėms finansų sistemoms ir ekonomikai sisteminiu požiūriu. Pagrindiniai kriterijai, padedantys nustatyti rinkų ir institucijų sisteminę svarbą, yra dydis (finansinių paslaugų, kurias teikia atskiras vienetas arba finansų sistema, apimtis), pakeičiamumas (kiek kitos sistemos dalys gali teikti tas pačias paslaugas kritiniu atveju) ir gebėjimas jungtis (sąsajos su kitomis sistemos dalimis). Vadovaujantis šiais kriterijais atliktas vertinimas turėtų būti papildytas duomenimis apie finansinį pažeidžiamumą ir institucinę finansinių problemų sprendimo sistemą.

(5d)  ESRV užduotis turėtų būti stebėti ir įvertinti sisteminę riziką įprastomis sąlygomis siekiant sumažinti sisteminę riziką, galinčią kilti dėl sudėtinių jos dalių veiklos sutrikimo, ir padidinti finansų sistemos atsparumą sukrėtimams. Todėl ESRV turėtų užtikrinti finansinį stabilumą ir sumažinti neigiamą poveikį vidaus rinkai ir tikrajai ekonomikai. Siekdama įgyvendinti savo tikslus, ESRV turėtų išnagrinėti visą susijusią informaciją, ypač atitinkamus teisės aktus, kurie galėtų daryti poveikį finansiniam stabilumui, pvz., apskaitos, bankroto ir finansinių sunkumų turinčių įmonių gelbėjimo taisykles.

(6)  Norint kad Sąjungos ir pasaulio finansinės sistemos veiktų tinkamai, reikia, kad makro- ir mikrolygio priežiūra būtų nuoseklesnė. 2009 m. kovo mėn. Turnerio ataskaitoje „Reguliuojamasis atsakas į pasaulio bankininkystės krizę“ teigiama, kad „veiksmingesnės procedūros įmanomos padidinus nacionalinius įgaliojimus, o tai reikštų uždaresnę bendrąją rinką, arba užtikrinus didesnę Europos integraciją“. Turėdamos minty patikimos finansinės sistemos svarbą Sąjungos konkurencingumui ir augimui ir jos poveikį tikrajai ekonomikai, Sąjungos institucijos, kaip buvo rekomenduota J. de Larosière'o ataskaitoje, pasirinko didesnę Europos integraciją.

(6a)  Šiai naujai sukurtai makrolygio priežiūros sistemai reikia patikimo aukšto lygio vadovavimo. Todėl, turint minty ESRV svarbą ir patikimumą vidaus ir tarptautiniu lygiais ir J. de Larosière'o ataskaitos idėjas, ESRV pirmininkas turėtų būti ECB pirmininkas. Be to, turėtų būti padidinti atskaitomybės reikalavimai ir ERSV organų sudėtis siekiant apimti didelę patirties, kvalifikacijų ir nuomonių įvairovę.

(6b)  J. de Larosière'o ataskaitoje taip pat teigiama, kad makroekonominė priežiūra turi prasmės tik tuo atveju, jeigu ji turi tam tikrą poveikį mikroekonominio lygio priežiūrai, o mikroekonominė priežiūra negali veiksmingai užtikrinti finansinio stabilumo, jeigu tinkamai neatsižvelgiama į makrolygio raidą.

(6c)  Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau − EFPIS) turėtų būti kuriama suburiant finansų priežiūros subjektus nacionaliniu ir Sąjungos lygiais, kad galėtų veikti kaip tinklas. Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPS subjektai turėtų bendradarbiauti pasitikėdami ir visapusiškai gerbdami vieni kitus, ypač siekdami užtikrinti tarpusavio keitimąsi tinkama ir patikima informacija. Sąjungos lygiu tinklą turėtų sudaryti ESRV ir trys mikroekonominio lygio priežiūros institucijos: Europos priežiūros institucija (bankininkystė), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010, Europos priežiūros institucija (vertybiniai popieriai ir rinkos), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010, ir Europos priežiūros institucija (draudimas ir profesinės pensijos), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. …/2010.

(7a)  ESRV turėtų sudaryti Generalinė valdyba, Valdymo komitetas, sekretoriatas ir Patariamasis techninis komitetas. Steigiant Patariamąjį techninį komitetą turėtų būti atsižvelgiama į veikiančias struktūras, kad būtų išvengta dubliavimosi.

(8)  Prireikus ESRV turėtų teikti ir viešai skelbti bendro pobūdžio įspėjimus ir rekomendacijas, susijusius su visa Sąjunga , atskira valstybe nare arba valstybių narių grupėmis, nurodydama konkretų terminą, per kurį turi būti duotas atitinkamas politinis atsakas. Kai tokie įspėjimai ir rekomendacijos skiriami atskiroms valstybėms narėms ar valstybių narių grupei, ESRV turėtų turėti būti suteikta galimybė siūlyti atitinkamas paramos priemones. Prireikus, Komisija savo iniciatyva arba gavusi ESRV, vienos iš priežiūros institucijų, Europos Parlamento ar Tarybos prašymą gali priimti vienai iš priežiūros institucijų skirtą sprendimą, kuriuo nustatoma, kad susidarė kritinė padėtis.

(8a)  ESRV turėtų nuspręsti, ar rekomendacija turėtų būti laikoma konfidencialia, ar ją reikėtų paskelbti viešai, turėdama minty tai, kad tam tikromis aplinkybėmis viešas atskleidimas gali padėti paskatinti laikytis rekomendacijų.

(8b)  ESRV turėtų parengti spalvinį kodą siekiant, kad suinteresuoti subjektai galėtų geriau įvertinti riziką.

(9)  Siekiant padidinti jų svorį ir teisėtumą, tokie įspėjimai ir rekomendacijos turėtų būti perduodami per Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją, adresatus ir, prireikus, per Europos priežiūros institucijos (toliau − EPI .

(10)  ESRV, remdamasi adresatų ataskaitomis, taip pat turėtų stebėti, kaip laikomasi jos rekomendacijų, siekdama užtikrinti, kad į jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgiama. Rekomendacijų adresatai turėtų tinkamai pagrįsti, kodėl nebuvo tinkamai atsižvelgta į ESRV rekomendacijas („veikimo arba pasiaiškinimo“ mechanizmas), visų pirma Europos Parlamentui . ESRV turėtų būti leidžiama kreiptis į Europos Parlamentą ir Tarybą tais atvejais, kai ji nėra patenkinta tuo, kaip adresatai reagavo į rekomendacijas.

(12)  ESRV turėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai ne rečiau kaip kartą per metus, o plataus masto finansinio nuosmukio atveju – dar dažniau.

(13)  Dėl savo patirties ir atsakomybės finansinio stabilumo srityje ECB ir nacionaliniai centriniai bankai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijų dalyvavimas ESRV darbe yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo rizikos įvertinimas būtų paremtas išsamia ir tikslia informacija apie pokyčius finansų sistemoje. Atitinkamai, Europos priežiūros institucijų pirmininkai turėtų būti balsavimo teisę turintys nariai. Laikantis atvirumo principo, Generalinės valdybos nariais turėtų tapti šeši nepriklausomi asmenys, kurie nebūtų EPI nariai ir kurie būtų atrenkami atsižvelgiant į bendrą kompetenciją ir pasiryžimą dirbti Sąjungos labui, įvairią kvalifikaciją, įgytą akademinėse srityse arba privačiame sektoriuje, ypač MVĮ, profesinėse sąjungose ir teikiant finansines paslaugas arba jomis naudojantis, turėtų būti užtikrinama, kad jie nepriklausomi ir laikosi konfidencialumo. Po vieną kiekvienos valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos atstovą turėtų dalyvauti Generalinės valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės.

(14)  Komisijos nario dalyvavimas padės užtikrinti sąsają su Sąjungos makroekonomine ir finansų priežiūra, o Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko dalyvavimas parodo finansų ministerijų vaidmenį palaikant finansinį stabilumą.

(14a)  Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių, kurios priklauso Europos ekonominei erdvei arba yra Europos laisvosios prekybos susitarimo šalys, bankai ir finansinės institucijos gali veikti Sąjungoje, po vieną kiekvienos šios šalies aukšto lygio atstovą, turintį savo šalies leidimą, gali būti kviečiama dalyvauti Generalinės valdybos posėdžiuose.

(15)  Labai svarbu, kad ESRV nariai vykdytų savo pareigas nešališkai ir rūpintųsi tik visos Europos Sąjungos finansiniu stabilumu. Jei neįmanoma pasiekti konsensuso, balsuojant ESRV dėl įspėjimų ir rekomendacijų balsai neturėtų būti skirstomi pagal svorį ir sprendimai turėtų būti visada priimami paprasta balsų dauguma.

(16)  Finansų įstaigų ir rinkų tarpusavio priklausomybė rodo, kad potencialią sisteminę riziką reikėtų stebėti ir vertinti remiantis įvairiais svarbiais makroekonominiais ir mikrofinansiniais duomenimis ir rodikliais. Ši sisteminė rizika apima riziką, kad dėl didelių nesklandumų Sąjungos finansų sistemoje arba jos dalyje neteikiamos finansinės paslaugos ir dėl to gali atsirasti rimtų neigiamų padarinių tikrajai ekonomikai. Sistemai gali būti svarbi bet kokio tipo finansų įstaiga ir tarpininkas, rinka, infrastruktūra ir priemonė. Todėl ESRV turėtų turėti galimybę naudotis visa informacija, reikalinga jos pareigoms vykdyti, kartu prireikus užtikrinant šių duomenų konfidencialumą.

(17)  Siekiant suprasti finansų sistemą veikiančius įvykius vertingos informacijos gali suteikti rinkos dalyviai. Todėl, kai reikia, ESRV turėtų pasitarti su privataus sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis (finansų sektoriaus atstovais, vartotojų organizacijomis, vartotojų grupėmis finansinių paslaugų srityje, nustatytomis Komisijos ar Sąjungos teisės aktų ir t. t.) ir suteikti joms galimybę pateikti pastabų. Be to, turint minty tai, kad nėra tikslios sisteminės rizikos apibrėžties ir kad sisteminės rizikos vertinimas gali kisti atsižvelgiant į ekonominę aplinką, ESRV turėtų užtikrinti didelę personalo ir patarėjų patirties ir gebėjimų įvairovę.

(19)  ESRV įsteigimas turėtų tiesiogiai padėti siekti vidaus rinkos tikslų. Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra yra neatsiejama bendros naujosios Sąjungos priežiūros sistemos dalis, nes makrolygio rizikos ribojimo aspektas yra glaudžiai susijęs su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotimis, priskirtomis Europos priežiūros institucijoms. Tik nustačius tvarką, pagal kurią tinkamai pripažįstama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos tarpusavio priklausomybė, visos suinteresuotosios šalys galės pakankamai ja pasitikėti, kad imtųsi tarpvalstybinės finansinės veiklos. ESRV turi stebėti ir vertinti riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl pokyčių sektorių lygiu arba visos finansų sistemos lygiu. Spręsdama su tokia rizika susijusias problemas, ESRV turėtų tiesiogiai prisidėti prie integruotos Sąjungos priežiūros struktūros, būtinos siekiant skatinti valstybes nares laiku ir nuosekliai duoti politinį atsaką ir taip išvengti skirtingų požiūrių bei pagerinti vidaus rinkos veikimą.

(20)  Kadangi dėl Europos finansų rinkų integracijos valstybės narės negali veiksmingai vykdyti Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros, Sąjunga gali imtis priemonių laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(20a)  Kaip siūloma J. de Larosière'o ataskaitoje, reikia veikti laipsniškai; Europos Parlamentas ir Taryba turėtų atlikti visą EFPIS, ESRV ir EPI peržiūrą iki ... (11) ,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis ▌

1.   Įsteigiama Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV). Jos būstinė yra Frankfurte.

1a.  ESRV yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS), kurios tikslas – užtikrinti Sąjungos finansų sistemos priežiūrą, dalis.

1b.  EFPIS sudaro:

   a) ESRV;
   b) Europos priežiūros institucija (vertybiniai popieriai ir rinkos), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. .../2010 (EVPRI).
   c) Europos priežiūros institucija (draudimas ir profesinės pensijos), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. .../2010 (EDPPI);
   d) Europos priežiūros institucija (bankininkystė), įsteigta Reglamentu (ES) Nr. .../2010 [EBI];
   e) Europos priežiūros institucija (Jungtinis komitetas), numatyta Reglamentų (ES) Nr. …/2010 [EBI], Nr. .../2010 [EVPRI] ir Nr. …/2010 [EDPPI] 40 straipsnyje;
   f) institucijos valstybėse narėse, kaip nurodyta Reglamento Nr. …/2010 [EBI] , Reglamente (ES) Nr. …/2010 [EVPRI] ir Reglamente (ES) Nr. …/2010 [EDPPI] 1 straipsnio 2 dalyje;
   g) Komisija – reglamentų (ES) Nr. …/2010 [EBI], Nr. .../2010 [EVPRI] ir Nr. …/2010 EDPPI ] 7 ir 9 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti;

Europos priežiūros institucijų, nurodytų b, c ir d punktuose, pagrindinė buveinė yra Frankfurte.

Jos gali turėti atstovybes svarbiausiuose Europos Sąjungos finansų centruose.

1c.  Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPS subjektai bendradarbiauja pasitikėdami ir visapusiškai gerbdami vieni kitus, ypač užtikrindami tarpusavio keitimąsi tinkama ir patikima informacija.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

   a) finansų įstaiga – įmonė, kuriai taikomi Reglamento (ES) Nr. .../2010 [EBI], Reglamento (ES) Nr. .../2010 [EVPRI] ir Reglamento (ES) Nr. .../2010 [EDPP] 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktai, ir bet kuri kita įmonė arba subjektas, kuris veikia Sąjungoje ir kurio finansinė veikla gali kelti sisteminę riziką, net jeigu jis neturi jokio tiesioginio ryšio su plačiąja visuomene ;
   b) finansų sistema – visos finansų įstaigos, rinkos, produktai ir rinkų infrastruktūros.
   ba) sisteminė rizika – nesklandumų finansų sistemoje, dėl kurių galėtų atsirasti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai, rizika. Sisteminiu požiūriu tam tikru laipsniu reikšmės gali turėti bet kokie finansiniai tarpininkai, rinkos ir infrastruktūra.

3 straipsnis

Misija, tikslai ir užduotys

1.  ESRV atsako už Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, kad būtų prisidėta prie sisteminės rizikos, kuri kyla finansiniam stabilumui Sąjungoje dėl pokyčių finansų sistemoje, prevencijos ar mažinimo ir, atsižvelgiant į makroekonominius pokyčius, išvengta plataus masto finansinio nuosmukio laikotarpių bei prisidėta prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, ir tuo būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus indėlis į ekonomikos augimą.

2.  Pagal 1 dalį ESRV vykdo šias užduotis:

   a) nustato ir (arba) surenka, priklausomai nuo situacijos, ir analizuoja visą 1 dalyje aprašytai misijai įgyvendinti svarbią informaciją, ypač teisės aktus, kurie galėtų daryti poveikį finansiniam stabilumui, pvz., apskaitos, reorganizavimo ir likvidavimo taisykles ;
   b) nustato sisteminę riziką ir jos svarbą;
   c) teikia įspėjimus dėl tokios sisteminės rizikos, kai ji laikoma reikšminga, ir, jei reikia, skelbia juos viešai ;
   d) teikia rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų reaguojant į nustatytą riziką ir, prireikus, skelbia jas viešai ;
   da) skelbia Komisijai skirtą konfidencialų įspėjimą, jei ESRV mano, kad gali susidaryti Reglamento Nr. …/2010 [EVPRI] 10 straipsnio 2 dalyje, Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EDPPI] ir Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EBI] 10 straipsnyje apibrėžta kritinė padėtis; ESRV pateikia padėties įvertinimą, kad Komisija galėtų nustatyti, ar reikia priimti EPI skirtą sprendimą, kuriame nustatytų, kad susidarė kritinė padėtis;
   e) stebi tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus įspėjimus ir rekomendacijas;
   f) glaudžiai bendradarbiauja su visais kitais EFPIS dalyviais ir, kai reikia, pateikia EPI informaciją apie sisteminę riziką, reikalingą jų užduotims įgyvendinti; visų pirma ESRV, bendradarbiaudama su EPI, nustato bendrą kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinį (rizikos valdymo sistema), kuris sudarys pagrindą siekiant nustatyti tarptautinių institucijų, kurios galėtų kelti sisteminę riziką, priežiūros reitingą.

Šis reitingas bus reguliariai peržiūrimas ir jame atsispindės pagrindiniai institucijos rizikos pokyčiai. Priežiūros reitingas bus svarbiausias elementas priimant sprendimą tiesiogiai prižiūrėti problemų turinčią instituciją arba pradėti dalyvauti jos veikloje.

   fa) prireikus, dalyvauja Jungtinio komiteto veikloje;
   g) koordinuoja veiksmus su tarptautinėmis finansų įstaigomis , visų pirma su Tarptautiniu valiutos fondu ir Finansinio stabilumo taryba bei atitinkamomis trečiųjų šalių įstaigomis, sprendžiant klausimus, susijusius su makrolygio rizikos ribojimo priežiūra;
   h) vykdo kitas susijusias užduotis, nurodytas Sąjungos teisės aktuose.

II SKYRIUS

ORGANIZACIJA

4 straipsnis

Struktūra

1.  ESRV turi Generalinę valdybą, Valdymo komitetą, sekretoriatą ir patariamąjį mokslinį komitetą .

2.  Generalinė valdyba priima sprendimus, reikalingus ESRV patikėtų užduočių įgyvendinimui užtikrinti.

3.  Valdymo komitetas padeda ESRV priimti sprendimus rengdamas Generalinės valdybos posėdžius, peržiūrėdamas numatomus aptarti dokumentus bei stebėdamas ERSV atliekamo darbo eigą.

4.  Sekretoriatas atsako už kasdienę ESRV veiklą ir visus personalo klausimus. Vadovaujant Generalinės valdybos pirmininkui pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2010 [ESRV], sekretoriatas teikia ESRV aukštos kokybės analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą. Sekretoriatas renka techninius patarimus, kuriuos teikia EPI, nacionaliniai centriniai bankai ir nacionalinės priežiūros institucijos.

5.  ▌12 straipsnyje nurodytas patariamasis mokslinis komitetas ▌teikia konsultacijas ir pagalbą ESRV darbui svarbiais klausimais.

5 straipsnis

Pirmininkavimas

1.  ESRV ▌pirmininkas yra ECB pirmininkas .

1a.  Pirmąjį pirmininko pavaduotoją penkerių metų kadencijai iš savo tarpo renka ECB Generalinės tarybos nariai, atsižvelgiant į poreikį proporcingai atstovauti valstybėms narėms, euro zonos ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms. Jis gali būti perrinktas kitai kadencijai.

1b.  Antrasis pirmininko pavaduotojas yra Jungtinio komiteto pirmininkas ir paskiriamas pagal Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EBI], Reglamento (ES) Nr. .../2010 [EVPRI] ir Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EDPPI] [XX] straipsnio nuostatas.

1c.  ESRV pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai per viešąjį klausymą Europos Parlamentui turi pristatyti, kaip ketina vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

2.  Pirmininkas pirmininkauja Generalinės valdybos ir Valdymo komiteto posėdžiams.

3.  Pirmininko pavaduotojai eilės tvarka pirmininkauja Generalinės valdybos ir (arba) Valdymo komiteto posėdžiams, kai pirmininkas negali dalyvauti posėdyje.

4.  Jeigu ECB Generalinės tarybos narių, išrinktų pirmininku arba pirmuoju pirmininko pavaduotoju, kadencija baigiasi anksčiau negu pasibaigia 5 metų laikotarpis arba jei dėl kokios nors priežasties pirmininkas arba pirmasis pirmininko pavaduotojas nebegali vykdyti savo pareigų, naujas pirmininkas arba pirmasis pirmininko pavaduotojas renkamas pagal 1a dalį .

5.  Pirmininkas atstovauja ESRV už jos ribų.

6 straipsnis

Generalinė valdyba

1.  Balsavimo teisę turintys Generalinės valdybos nariai yra šie asmenys:

   a) ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas;
   b) nacionalinių centrinių bankų valdytojai;
   c) Europos Komisijos narys;
   d) Europos bankininkystės institucijos pirmininkas;
   e) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininkas;
   f) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pirmininkas;
   fa) šeši nepriklausomi Generalinės valdybos narių paskirti asmenys, turintys balsavimo teisę, Jungtiniam komitetui pasiūlius; paskirtieji asmenys neturi būti EPI nariai, tačiau yra renkami atsižvelgiant į jų bendrą kompetenciją ir įvairią kvalifikaciją, įgytą mokslo srityje ar kituose sektoriuose, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse, profesinėse sąjungose, arba teikiant finansines paslaugas ar jomis naudojantis; skirdamos minėtuosius asmenis, EPI tuo pačiu metu turi nurodyti, kurie asmenys skiriami eiti pareigas ir Valdymo komitete; eidami savo pareigas, paskirtieji asmenys negali prašyti jokios vyriausybės, institucijos, organo, tarnybos, subjekto ar privataus asmens nurodymų ar jais vadovautis; jie privalo susilaikyti nuo bet kokios su savo vykdomomis pareigomis nesuderinamos veiklos.

2.  Balsavimo teisės neturintys Generalinės valdybos nariai yra šie asmenys:

   a) po vieną kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos aukšto lygio atstovą iš kiekvienos valstybės narės, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi ;
   b) Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas.

3.  Atstovaujant nacionalinėms priežiūros institucijoms ▌, atitinkami aukšto lygio atstovai dalyvauja rotacijos tvarka, atsižvelgiant į svarstomą darbotvarkės punktą, išskyrus atvejus, kai nacionalinės priežiūros institucijos susitaria dėl bendro atstovo .

4.  Generalinė valdyba nustato ESRV darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Nešališkumas

1.  Dalyvaudami Generalinės valdybos ir Valdymo komiteto veikloje arba vykdydami kitą veiklą, susijusią su ESRV, ESRV nariai savo pareigas vykdo nešališkai ir tik visos Europos Sąjungos interesais . Jie neprašo nurodymų iš valstybių narių, Sąjungos institucijų arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

1a.  Atlikdami savo pareigas, Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai, veikia nepriklausomai.

2.  Valstybės narės, Europos Sąjungos institucijos ar kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nesiekia daryti poveikio ESRV nariams jiems vykdant ESRV pavestas užduotis.

8 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.  ESRV Generalinės valdybos nariai ir visi kiti asmenys, kurie dirba arba dirbo ESRV arba su ja susijusį darbą (įskaitant atitinkamus centrinių bankų, patariamojo mokslinio komiteto, EPI ir valstybių narių kompetentingų nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojus), negali atskleisti informacijos, laikomos profesine paslaptimi, netgi nustoję eiti savo pareigas.

2.  ESRV nariai gautą informaciją gali naudoti tik eidami savo pareigas ir vykdydami 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis.

3.  Nepažeidžiant 16 straipsnio ir baudžiamosios teisės, jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo eidami pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų finansų įstaigų.

4.  ESRV, kartu su Europos priežiūros institucijomis, susitaria dėl konkrečių konfidencialumo procedūrų ir jas nustato, kad būtų apsaugota informacija apie atskiras finansų įstaigas arba informacija, iš kurios galima nustatyti atskiras finansų įstaigas.

9 straipsnis

Generalinės valdybos posėdžiai

1.  Eilinius Generalinės valdybos plenarinius posėdžius sušaukia Generalinės valdybos pirmininkas ir jie vyksta ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Neeiliniai posėdžiai gali būti šaukiami Generalinės valdybos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip vieno trečdalio balsavimo teisę turinčių narių prašymu.

2.  Kiekvienas narys asmeniškai dalyvauja Generalinės valdybos posėdžiuose ir negali būti atstovaujamas kito asmens.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, narys, kuris negali dalyvauti posėdžiuose ilgą laiką, gali paskirti pakaitinį narį. Tą narį taip pat gali pakeisti asmuo, kuris pagal atitinkamos institucijos valdymo taisykles oficialiai paskirtas laikinai pakeisti atstovą.

3a.  Prireikus, dalyvauti Generalinės valdybos posėdžiuose gali būti kviečiami aukšto lygio tarptautinių institucijų atstovai, vykdantys kitą susijusią veiklą.

3b.  Prireikus, ad hoc pagrindu ir atsižvelgiant į aptariamą klausimą dalyvauti Generalinės valdybos posėdžiuose gali būti kviečiamas vienas aukšto lygio trečiosios šalies, ypač šalies, kuri yra Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, atstovas.

4.  Posėdžiai yra konfidencialūs.

10 straipsnis

Generalinės valdybos balsavimo tvarka

1.  Balsavimo teisę turintys Generalinės valdybos nariai turi po vieną balsą.

2.  Nepažeidžiant 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos balsavimo tvarkos, Generalinė valdyba priima sprendimus paprasta dalyvaujančių balsavimo teisę turinčių narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi pirmininkas.

3.  Kad Generalinė valdyba galėtų priimti sprendimą, reikalingas dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių kvorumas. Jeigu kvorumo nėra, pirmininkas gali sušaukti neeilinį posėdį, kuriame sprendimai gali būti priimami esant vieno trečdalio balsų kvorumui . Darbo tvarkos taisyklėse nustatomas pakankamas laikotarpis, per kurį turi būti pranešta, kad rengiamas neeilinis posėdis.

3a.  Nukrypstant nuo 2 dalies, sprendimui dėl įspėjimo arba rekomendacijos paskelbimo viešai priimti reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.

11 straipsnis

Valdymo komitetas

1.  Valdymo komitetą sudaro:

   a) ESRV pirmininkas;
   b) ESRV pirmininko pirmasis pavaduotojas;
   ba) ECB pirmininko pavaduotojas;
   c) keturi kiti Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai, atsižvelgiant į poreikį proporcingai atstovauti valstybėms narėms, euro zonos ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms . Juos iš savo tarpo trejų metų laikotarpiui renka Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai;
   d) Europos Komisijos narys;
   e) Europos priežiūros institucijos (bankininkystė) pirmininkas;
   f) Europos priežiūros institucijos (draudimas ir profesinės pensijos) pirmininkas;
   g) Europos priežiūros institucijos (vertybiniai popieriai ir rinkos) pirmininkas;
   ( ha) trys iš šešių nepriklausomų asmenų, nurodytų 6 straipsnio 1 dalies fa punkte.

Laisva renkamo Valdymo komiteto nario vieta užpildoma Generalinei valdybai išrenkant naują narį.

2.  Valdymo komiteto posėdžius sušaukia pirmininkas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį prieš kiekvieną Generalinės valdybos posėdį. Pirmininkas taip pat gali sušaukti ad-hoc posėdžius.

12 straipsnis

Patariamasis mokslinis komitetas

1.  Patariamąjį mokslinį komitetą sudaro:

   a) Patariamąjį ekspertų komitetą sudaro devyni Valdymo komiteto pasiūlyti pripažintos kompetencijos ir tikrai nepriklausomi ekspertai, kurie turi įvairios patirties ir gebėjimų ir kurių skyrimą dvejų metų kadencijai, kurią galima pratęsti, patvirtina Generalinė valdyba; eidami savo pareigas, paskirtieji asmenys negali prašyti jokios vyriausybės, institucijos, organo, tarnybos, subjekto ar privataus asmens nurodymų ar jais vadovautis; jie privalo susilaikyti nuo bet kokios su savo vykdomomis pareigomis nesuderinamos veiklos;
   c) Europos priežiūros institucijos (bankininkystė) atstovas;
   d) Europos priežiūros institucijos (draudimas ir profesinės pensijos) atstovas;
   e) Europos priežiūros institucijos (vertybiniai popieriai ir rinkos) atstovas;
   f) du Komisijos atstovai;
   g) Ekonomikos ir finansų komiteto atstovas.

2.  Patariamojo mokslinio komiteto pirmininką skiria Generalinė valdyba pirmininko siūlymu.

3.  Generalinės valdybos prašymu komitetas atlieka 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas užduotis.

4.  ESRV sekretoriatas padeda patariamajam moksliniam komitetui, o sekretoriato vadovas dalyvauja jo posėdžiuose.

4a.  Prireikus, patariamasis mokslinis komitetas iš anksto atvirai ir skaidriai, tačiau drauge laikydamasis konfidencialumo reikalavimų, rengia konsultacijas su suinteresuotais subjektais, pvz., rinkos dalyviais, vartotojų organizacijomis, mokslo ekspertais.

4b.  Siekiant, kad patariamasis mokslinis komitetas galėtų sėkmingai atlikti savo užduotis, jis turėtų būti aprūpinamas visomis reikalingomis priemonėmis, visų pirma analitinėmis ir informacinių ir komunikacijos technologijų priemonėmis.

13 straipsnis

Kiti patarimų šaltiniai

Vykdydama savo pareigas ESRV prireikus kreipiasi nuomonės į atitinkamas privačiojo arba viešojo sektoriaus suinteresuotus subjektus, visų pirma į EPI narius, bet ne vien tik į juos .

14 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1.  ESRV turimiems dokumentams taikomos 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(12) nuostatos.

2.  Per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo datos Generalinė valdyba priima praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3.  Sprendimus, kuriuos ESRV priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, galima apskųsti ombudsmenui arba pateikti ieškinį Teisingumo Teismui, laikantis SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

III SKYRIUS

UŽDUOTYS

15 straipsnis

Informacijos rinkimas ir keitimasis ja

1.  ESRV teikia Europos priežiūros institucijoms jų užduotims vykdyti reikalingą informaciją apie sisteminę riziką.

2.  Europos priežiūros institucijos, ECBS, Komisija, nacionalinės priežiūros institucijos ir nacionalinės statistikos įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su ESRV ir, laikydamosi Sąjungos teisės aktų, suteikia visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti.

3.  Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. .../2010 [EBI], Reglamento (ES) Nr. .../2010 [EVPRI] ir Reglamento (ES) Nr. .../2010 [EDPPI], 21 straipsnio 2 dalies, ESRV gali paprašyti Europos priežiūros institucijų pateikti informaciją, paprastai tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų finansų įstaigų. ▌

3a.  Prieš prašydama informacijos pagal šį straipsnį, ESRV pirmiausia atsižvelgia į tai, kokius statistinius duomenis jau surinko, išplatino bei parengė Europos statistikos sistema ir ECBS.

3b.  Jei šios institucijos neturi prašomų duomenų arba negali pateikti jų laiku, ESRV gali paprašyti duomenų iš ECBS, nacionalinių priežiūros institucijų ar nacionalinių statistikos institucijų. Jeigu pirmiau nurodytos institucijos duomenų neturi, ESRV gali paprašyti duomenų iš atitinkamos valstybės narės.

3c.  Jeigu ESRV paprašo pateikti duomenis ne apibendrinta ar suvestine forma, pagrįstame prašyme paaiškinama, kodėl manoma, kad duomenys apie atitinkamą atskirą finansų įstaigą yra svarbūs sisteminiu požiūriu ir būtini atsižvelgiant į vyraujančią padėtį rinkoje.

5.  Kiekvieną kartą prieš prašydama pateikti informaciją ne apibendrinta ar suvestine forma, ESRV deramai konsultuojasi su atitinkama Europos priežiūros institucija, kad įsitikintų savo prašymo pagrįstumu ir proporcingumu. Jeigu atitinkama Europos priežiūros institucija laikosi nuomonės, kad prašymas nėra pagrįstas ir proporcingas, ji nedelsdama grąžina prašymą ESRV ir paprašo papildomo pagrindimo. Kai ESRV pateikia atitinkamai Europos priežiūros institucijai tokį papildomą pagrindimą, prašymo adresatas prašomus duomenis perduoda ESRV, su sąlyga, kad adresatas turi teisėtą galimybę susipažinti su atitinkamais duomenimis.

16 straipsnis

Įspėjimai ir rekomendacijos

1.  Nustačius didelę riziką, kad nepavyks įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo, ESRV pateikia įspėjimus ir prireikus rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų, atitinkamais atvejais įskaitant rekomendacijas dėl teisėkūros iniciatyvų .

2.  Įspėjimai ar rekomendacijos, teikiami ESRV pagal 3 straipsnio 2 dalies c ir d punktus, gali būti bendro arba konkretaus pobūdžio, ir skirti visų pirma visai Sąjungai arba vienai ar kelioms valstybėms narėms, arba vienai ar kelioms Europos priežiūros institucijoms, arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms. Jeigu įspėjimas ar rekomendacija yra skirti vienai ar kelioms priežiūros institucijoms, apie tai informuojama atitinkama valstybė narė. Rekomendacijose nurodomas konkretus politinio atsako terminas. Rekomendacijos taip pat gali būti skirtos Komisijai, atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos teisės aktus.

3.  Įspėjimai ir rekomendacijos taip pat perduodami Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, adresatams pagal 2 dalį ir, kai adresuojama vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms, EPI .

4.  Siekiant atkreipti didesnį dėmesį į riziką Europos ekonomikai ir pirmiausia atsižvelgti į šią riziką, ESRV, glaudžiai bendradarbiaudama su EFPIS, parengia spalvinio kodo sistemą, kuri atitinka su skirtingų lygių rizika susijusią padėtį.

Parengus šiuos klasifikavimo kriterijus konkrečiais atvejais, jei tinkama, pagal sistemos įspėjimus ir rekomendacijas bus galima nustatyti, kokiai kategorijai priklauso rizika.

16a straipsnis

Veiksmai kritinės padėties atvejais

Esant nepageidaujamiems pokyčiams, jog galėtų kilti pavojus sklandžiam finansų rinkų veikimui ir jų vientisumui arba visai Europos Sąjungos finansų sistemai arba jos daliai, ESVR gali paskelbti įspėjimą dėl kritinės padėties.

Komisija savo iniciatyva arba gavusi ESRV, vienos iš priežiūros institucijų, Europos Parlamento ar Tarybos prašymą gali priimti vienai iš priežiūros institucijų skirtą sprendimą, kuriuo nustatoma, kad susidarė kritinė padėtis. Komisija peržiūri šį sprendimą tinkamais intervalais ir bet kuriuo atveju kartą per mėnesį, ir, kai tik tinkama, paskelbia, kad kritinė padėtis baigėsi.

Jeigu Komisija nustato, kad yra kritinė padėtis, ji apie tai tinkamai ir nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

17 straipsnis

ESRV rekomendacijų įgyvendinimas

1.  Kai 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta rekomendacija skiriama vienai ar kelioms valstybėms narėms arba vienai ar kelioms Europos priežiūros institucijoms arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms, adresatas informuoja ESRV apie veiksmus, kurių imtasi laikantis rekomendacijų, arba paaiškina, kodėl nebuvo imtasi jokių veiksmų. Apie tai informuojami Europos Parlamentas, Taryba ir, prireikus, Europos priežiūros institucijos.

2.  Jei ESRV nusprendžia, kad vienas iš jos rekomendacijų adresatų nesilaikė rekomendacijos arba jos laikėsi netinkamai ir kad adresatas nepagrindė tokio savo elgesio , ji informuoja apie tai Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir, kai reikia, atitinkamas Europos priežiūros institucijas.

2a.  Jei ESRV priima sprendimą pagal 2 dalį, Europos Parlamentas prireikus gali kviesti adresatus pasikeisti nuomonėmis su savo atsakingu komitetu. Šis keitimasis nuomonėmis, kuriame dalyvauja ESRV, ypač svarbus, kai nacionaliniai sprendimai daro poveikį vienai ar kelioms valstybėms narėms (šalutinio poveikio efektas).

18 straipsnis

Vieši įspėjimai ir rekomendacijos

1.  ESRV Generalinė valdyba kiekvienu atskiru atveju sprendžia, ar įspėjimas arba rekomendacija turi būti paskelbti viešai. Nukrypstant nuo 10 straipsnio 2 dalies, sprendimui dėl įspėjimo arba rekomendacijos paskelbimo viešai priimti reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma. Nepaisant 10 straipsnio 3 dalies, priimant sprendimus pagal šią dalį visada reikalingas dviejų trečdalių balsų kvorumas.

2.  Kai ESRV Generalinė valdyba nusprendžia paviešinti įspėjimą ar rekomendaciją, ji iš anksto apie tai įspėją adresatą (-us).

2a.  ESRV išleistų įspėjimų ir rekomendacijų adresatams turėtų būti suteiktos teisės viešai skelbti savo nuomones ir jų pagrindimus atsakant į ESRV paskelbtus įspėjimus ir rekomendacijas.

3.  Kai ESRV Generalinė valdyba nusprendžia neviešinti įspėjimo arba rekomendacijos, adresatas ir, kai reikia, Taryba ir Europos priežiūros institucijos imasi visų būtinų priemonių jų konfidencialumui užtikrinti. ▌

3a.  Visi duomenys, kuriais ESRV Generalinė valdyba remiasi atlikdama savo analizę prieš įspėjimo ar rekomendacijos pateikimą, paskelbiami viešai tinkama anonimine forma. Jei įspėjimai konfidencialūs, informacija pateikiama per pagrįstą laikotarpį, kuris nustatomas ESRV darbo tvarkos taisyklėse.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Atskaitomybė ir pareiga teikti ataskaitas

1.  ESRV pirmininkas ne mažiau kaip kartą per metus, o plataus masto finansinio nuosmukio atveju – dar dažniau kasmetinį Europos Parlamento klausymą, rengiamą kasmet leidžiamos ESRV ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai proga . Šis klausymas turi vykti kitu nei Europos Parlamento ir ECB pirmininko vykdomas dialogas pinigų politikos klausimais, pagrindu.

1a.  Šiame straipsnyje minimos ataskaitose nurodoma informacija, dėl kurios pagal 18 straipsnio nuostatas ESRV Generalinė valdyba nusprendžia, kad ji turėtų būti skelbiama viešai. Šios ataskaitos skelbiamos viešai.

2.  Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos kvietimu ESRV taip pat nagrinėja konkrečius klausimus.

2a.  Europos Parlamentas gali prašyti ESRV pirmininko ir kitų Valdymo komiteto narių dalyvauti Europos Parlamento atsakingų komitetų klausymuose.

20 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Remdamiesi Komisijos ataskaita Europos Parlamentas ir Taryba išnagrinėja šį reglamentą iki ... (13) ir, gavę ECB nuomonę, nusprendžia, ar ESRV tikslai ir organizacija turi būti peržiūrėti .

Ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar:

   a) tinkama supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant didesnės makro- ir mikrolygių ir Europos priežiūros institucijų tarpusavio darnos;
   b) tinkama didinti EPI reguliavimo įgaliojimus;
   c) EFPIS raida atitinka šios srities pasaulinę raidą;
   d) EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;
   e) ar užtikrintas tinkamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 270, 2009 11 11, p. 1.
(2) 2010 m. sausio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) ... Europos Parlamento pozicija.
(4) OL C 40, 2001 2 7, p. 453.
(5) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.
(6) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.
(7) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 26.
(8) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 48.
(9) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0251.
(10) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0279 .
(11)* Treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(12) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(13)* Treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Atnaujinta: 2011 m. lapkričio 7 d.Teisinis pranešimas