Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/0115(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0235/2010

Pateikti tekstai :

A7-0235/2010

Debatai :

PV 07/09/2010 - 13
CRE 07/09/2010 - 13

Balsavimas :

PV 08/09/2010 - 6.2
CRE 08/09/2010 - 6.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0309

Priimti tekstai
PDF 531kWORD 288k
Trečiadienis, 2010 m. rugsėjo 8 d. - Strasbūras
Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
P7_TA(2010)0309A7-0235/2010

2010 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (COM(2010)0193 – C7-0111/2010 – 2010/0115(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2010)0193),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0111/2010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0235/2010),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  pakartoja savo seną reikalavimą Komisijai ir Tarybai užtikrinti, kad Parlamentui būtų suteikta pakankamai laiko, bet kokiu atveju ne mažiau kaip penki mėnesiai, įvykdyti savo konsultacinę rolę kaip apibrėžta SESV 148 straipsnio 2 dalyje, kai tai susiję su valstybių narių užimtumo politikos gairių persvarstymu;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, taip pat numatyta, kad Sąjunga gali imtis iniciatyvos, kad užtikrintų valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu ir kova su socialine atskirtimi.
(2)  Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Sąjunga siekia visą darbo dieną trunkančio užimtumo ir socialinės pažangos, kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, taip pat numatyta, kad Sąjunga gali imtis iniciatyvos, kad užtikrintų valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje numatyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su aukšto lygio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi ir aukšto lygio švietimo bei mokymo užtikrinimu.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje nurodyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Šios sutarties 10 straipsnyje pridedama, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad Europos visuomenėje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
(4) 2000 m. pradėta vykdyti Lisabonos strategija buvo pagrįsta pripažintu ES poreikiu didinti našumą ir konkurencingumą kartu didinant socialinę sanglaudą, atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją, technologijų pokyčius ir senėjančią visuomenę. Atlikus Lisabonos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, 2005 m. ji buvo atnaujinta ir joje daugiau dėmesio skiriama ekonomikos augimui bei akcentuojama, kad būtina kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.
(4) 2000 m. pradėta vykdyti Lisabonos strategija buvo pagrįsta ES poreikiu remiantis žiniomis didinti našumą ir konkurencingumą ir vėl sukurti sąlygas visą darbo dieną trunkančiam užimtumui, kartu didinant socialinę ir regioninę sanglaudą, atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją, technologijų pokyčius ir senėjančią visuomenę. Atlikus Lisabonos strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, 2005 m. ji buvo atnaujinta ir joje daugiau dėmesio skiriama ekonomikos augimui bei akcentuojama, kad būtina kurti daugiau ir geresnių darbo vietų.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui padėjo pasiekti bendrą sutarimą dėl bendros ES ekonominės ir užimtumo politikos krypties. Vadovaudamasi strategija, 2005 m. Taryba patvirtino bendras ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires, o 2008 m. jas patikslino. 24 gairėse išdėstyti nacionalinių reformų programų pagrindai, apibrėžiami pagrindiniai visos ES makroekonominiai, mikroekonominiai ir darbo rinkos reformos prioritetai. Tačiau iš patirties matyti, kad gairėse nebuvo nustatyti pakankamai aiškūs prioritetai ir kad prioritetai galėjo būti labiau tarpusavyje susiję. Dėl to jų poveikis formuojant nacionalinę politiką buvo ribotas.
(5)  Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui turėjo padėti nustatyti bendrą ES ekonominės ir užimtumo politikos kryptį. Vadovaudamasi strategija, 2005 m. Taryba patvirtino bendras ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires, o 2008 m. jas peržiūrėjo. gairėse išdėstyti nacionalinių reformų programų pagrindai, apibrėžiami pagrindiniai visos ES makroekonominiai, mikroekonominiai ir darbo rinkos reformos prioritetai. Tačiau iš patirties matyti, kad gairėse nebuvo nustatyti pakankamai privalomi tikslai, susiję su socialiniu, politiniu ir kultūriniu visų Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių dalyvavimu ir su tvaria ekonomika, o prioritetai turėjo būti glaudžiau vieni su kitais susiję. Taigi negalima buvo pasiekti pagrindinių strategijos tikslų, nes valstybės narės taip pat neprisiėmė atsakomybės už šių gairių įgyvendinimą.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  Be naujų ES teisėkūros iniciatyvų, kuriose didžiausias dėmesys būtų skiriamas socialiniams klausimams, Europos Sąjungai dar reikia gerokai patobulinti esamas politikos kryptis ir jų įgyvendinimą.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Dėl 2008 m. prasidėjusios finansų ir ekonomikos krizės daug žmonių prarado darbą, sumažėjo galima produkcija ir dėl to smarkiai pablogėjo viešųjų finansų būklė. Vis dėlto pasitelkus Europos ekonomikos atkūrimo planą buvo galima padėti valstybėms narėms įveikti krizę, iš dalies tai įvyko dėl suderintų fiskalinių atkūrimo priemonių ir euro, kaip makroekonominio stabilumo priemonės. Taigi, krizė parodė, kad derinant Sąjungos politiką galima gauti reikšmingų rezultatų, jeigu dedama vis daugiau pastangų ir tai daroma veiksmingai. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė.
(6)  Dėl 2008 m. prasidėjusios finansų ir ekonomikos krizės daug žmonių prarado darbą, sumažėjo galima produkcija ir dėl to smarkiai pablogėjo viešųjų finansų būklė. Vis dėlto pasitelkus Europos ekonomikos atkūrimo planą buvo galima padėti valstybėms narėms įveikti krizę, iš dalies tai įvyko dėl suderintų fiskalinių atkūrimo priemonių. Krizės, kuri vis dar gaji, metu paaiškėjo, kad nėra veiksmingų priemonių reaguoti į ankstyvuosius krizės požymius ir taip pat tapo akivaizdu, kad derinant Sąjungos politiką galima gauti reikšmingų rezultatų, jeigu dedama vis daugiau pastangų ir tai daroma veiksmingai, kartu laikantis subsidiarumo principo. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė, todėl visapusiškas vidaus rinkos galimybių išnaudojimas yra ir vienas iš svarbiausių Europos konkurencingumo didinimo būdų, be to, tapo būtina iš pagrindų persvarstyti priemones, pagal kurias bus siekiama užimtumo ir socialinių tikslų, kurie ir toliau bus patikimas šių priemonių pagrindas.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Komisija pasiūlė parengti naują kito dešimtmečio strategiją – 2020 m. Europos strategiją, kad po krizės ES taptų stipresnė ir jos ekonomika būtų orientuota į pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Prie atitinkamų gairių išvardyti penki pagrindiniai tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių ir Sąjungos veikla. Valstybės narės turėtų labai stengtis įgyvendinti nacionalinius tikslus ir pašalinti augimą stabdančias kliūtis.
(7)  Komisija pasiūlė parengti naują kito dešimtmečio strategiją – 2020 m. Europos strategiją, kad po krizės ES taptų stipresnė ir būtų galima geriau valdyti būsimus pokyčius ir krizes, ir jos ekonomika būtų orientuota į darnų, tvarų ekologiniu ir ekonominiu požiūriu ir integracinį augimą, taip pat į aukštą užimtumo lygį, našumą ir socialinę įtrauktį. Prie atitinkamų gairių išvardyti pagrindiniai tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių ir Sąjungos veikla. Valstybės narės turėtų įsipareigoti pasiekti nacionalinius tikslus. Jos turėtų dėmesį sutelkti į užimtumo padidinimą ir pašalinti augimo kliūtis, atsirandančias dėl teisės aktų, biurokratijos ir netinkamai šalies skiriamų išteklių.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Įgyvendindamos visapusiškas ekonomikos krizės įveikimo strategijas, valstybės narės turėtų vykdyti ambicingas reformas, kad užtikrintų makroekonominį stabilumą ir viešųjų finansų tvarumą, gerintų konkurencingumą, mažintų makroekonominį disbalansą ir tobulintų darbo rinkos veikimą. Fiskalinių atkūrimo priemonių panaikinimas turėtų būti atliekamas ir derinamas pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.
(8)  Įgyvendindamos visapusiškas ekonomikos krizės įveikimo strategijas ir visapuses strategijas, kuriomis siekiama sukurti sąlygas augimui, valstybės narės privalo vykdyti ir plėtoti struktūrines reformas, kuriomis būtų užtikrinamas makroekonominis stabilumas, didesnio darbo vietų skaičiaus ir geresnių darbų skatinimas, taip pat viešųjų finansų tvarumas, gerinamas konkurencingumas ir našumas, mažinamas makroekonominis disbalansas, stiprinama socialinė įtrauktis, kova su skurdu ir tobulinamas darbo rinkos veikimas. Laipsniškas fiskalinių atkūrimo priemonių panaikinimas turėtų būti pradėtas iškart pastebėjus, kad ekonomika tvariai atsigauna, turėtų būti atliekamas ir derinamas, inter alia, pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Tačiau kad praktiškai būtų pasiekti tvarūs ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslai, turi būti įveikti dideli valstybių narių makroekonominiai skirtumai ir neatitikimai.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a) 2020 m. Europos strategija turėtų būti tokia strategija, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms ir aplinkos apsaugai, kuri padėtų įveikti ekonomikos krizę ir užkirstų kelią naujam ekonominiam ir socialiniam nuosmukiui, ji turėtų būti glaudžiai derinama su struktūrine ir sanglaudos politika ir turėtų sustiprinti mūsų ekonomiką vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiais ir spręsti darbo rinkos problemas, kylančias dėl senėjančios visuomenės.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Pagal 2020 m. Europos strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus, t. y. žiniomis ir inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti švietimo kokybę, užtikrinti visiems galimybę mokytis ir gerinti mokslinių tyrimų bei verslo veiklą, kad visoje ES būtų skatinamos inovacijos ir žinių perdavimas. Jomis turėtų būti skatinamas verslumas ir padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima sukurti augimą, kokybiškas darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines socialines problemas. Šiuo atžvilgiu itin svarbu kuo geriau pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.
(9)  Pagal 2020 m. Europos strategiją valstybės narės turėtų įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama pažangaus, t. y. žiniomis ir inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti švietimo kokybę, užtikrinti visiems galimybę mokytis, sumažinti žmonių, kurie nebaigė mokyklos ar mokymų, skaičių, patvirtinti kiekvieno asmens teisę į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kad galima būtų pripažinti kvalifikacijas ir išduoti atitinkamus pažymėjimus, ir gerinti mokslinių tyrimų bei verslo veiklą, kad visoje Europos Sąjungoje būtų skatinamos inovacijos ir žinių perdavimas, siekiant panaikinti regioninius skirtumus ir užkirsti kelią „protų nutekėjimui“. Jomis turėtų būti skatinamas verslumas ir mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ) vystymasis ir padedama kūrybingas idėjas paversti inovaciniais produktais, naujoviškomis ir socialiai vertingomis paslaugomis ir procesais, kuriuos pasitelkus būtų galima sukurti augimą, kokybiškas ir tvarias darbo vietas, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat veiksmingiau spręsti Europos ir pasaulines socialines problemas. Šiuo atžvilgiu itin svarbu kuo geriau pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  Siekdamos paskatinti ekonomikos augimą valstybės narės turėtų kovoti su priemonėmis, kurios šį augimą lėtina, pvz., biurokratine našta, pertekliniu reguliavimu bei pertekliniais standartais, dideliais mokesčiais ir protekcionistinėmis tendencijomis.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b)  Siekiant užtikrinti bendrą ES makroekonominę veiklą svarbiausia yra pasiekti didžiulę ir veiksmingą bendrą rinką; siekiant, kad ekonominė ir pinigų sąjunga būtų tvirta, itin svarbu teikti ekonominę naudą, atkurti augimą ir sukurti naujas darbo galimybes.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c)  Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos savo nacionalines reformų programas, kuriose vadovaujamasi priede nustatytomis gairėmis, turėtų užtikrinti veiksmingą užimtumo ir socialinės politikos valdymą. Suinteresuotos šalys, įskaitant atstovus regioniniu ir vietos lygmenimis ir tuos, kurie susiję su įvairiais 2020 m. Europos strategijos aspektais, Parlamento tarnybos ir socialiniai partneriai turėtų dalyvauti rengiant ir įgyvendinant, kontroliuojant ir vertinant šias programas, įskaitant tikslų apibrėžtį bei rodiklius. Valstybės narės turėtų atidžiai stebėti pagal atitinkamų nacionalinių reformų programas vykdomų reformų poveikį užimtumui ir socialinei sričiai.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Valstybės narės savo reformų programomis taip pat turėtų siekti tvaraus augimo. Tvarus augimas – tai veiksmingai naudojamų išteklių, tvarios ir konkurencingos ekonomikos kūrimas, sąžiningas sąnaudų ir naudos pasiskirstymas ir pasinaudojimas Europos lyderyste skubant kurti naujus procesus ir technologijas, įskaitant ekologiškas technologijas. Valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas reformas, kad sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir veiksmingai naudotų išteklius. Jos taip pat turėtų gerinti verslo aplinką, skatinti kurti ekologiškas darbo vietas ir modernizuoti pramonės bazę.
(10)  Valstybės narės savo reformų programomis ir remdamosi tinkamomis darbo vietomis taip pat turėtų siekti tvaraus augimo. Tvarus augimas – tai veiksmingai naudojamų išteklių, tvarios ir konkurencingos ekonomikos kūrimas, sąžiningas sąnaudų ir naudos pasiskirstymas, suteikiant pakankamai lėšų tam, kad būtų galima valdyti restruktūrizavimo procesus, ir pasinaudojimas Europos lyderyste skubant kurti naujus procesus ir technologijas, visų pirma įskaitant ekologiškas technologijas, kuriančias daugiau darbo vietų. Šios technologijos turėtų būti kiek įmanoma labiau prieinamos visoms bendrovėms, įskaitant itin mažas įmones ir MVĮ. Valstybės narės turėtų įgyvendinti būtinas reformas, kad sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir veiksmingai naudotų išteklius. Jos taip pat turėtų gerinti verslo aplinką, skatinti kurti tvarias darbo vietas išsivysčiusios ir besivystančios ekonomikos valstybėse, įskaitant šiems darbams būtinų mokymų teikimą ir įgūdžių formavimą ir modernizuoti pramonės bazę, visų pirma produktų perdirbimo srityje.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Valstybių narių reformų programomis taip pat turėtų būti siekiama integracinio augimo. Integracinis augimas – tai darnios visuomenės kūrimas, kai žmonės gali numatyti ir valdyti pokyčius ir taip būti aktyviais visuomenės ir ekonomikos veikėjais. Todėl valstybių narių reformomis visiems žmonėms per visą gyvenimą turėtų būti užtikrinamos galimybės ir taip mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis, šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir legaliems migrantams. Be to, reformomis turėtų būti užtikrinama, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams ir visiems regionams. Todėl svarbiausi dalykai, kurių turėtų būti siekiama valstybių narių reformų programomis, tai užtikrinti veiksmingą darbo rinkų veikimą, investuojant į sėkmingą darbo vietos keitimą, atitinkamų įgūdžių vystymą, darbo kokybės didinimą, ir kovą su suskaidymu, struktūriniu nedarbu ir neveiklumu, kartu užtikrinant tinkamą tvarią socialinę apsaugą ir aktyvią įtrauktį, siekiant sumažinti skurdą.
(11)  Valstybių narių reformų programomis taip pat turėtų būti siekiama integracinio augimo. Integracinis augimas – tai darnios visuomenės kūrimas, kai žmonės gali numatyti ir valdyti pokyčius, ypač atsiradusius dėl naujų technologijų, automatizavimo ir naudojimosi kompiuteriais perversmo, ir taip būti aktyviais visuomenės ir ekonomikos veikėjais. Todėl valstybių narių reformomis visiems žmonėms per visą gyvenimą turėtų būti užtikrinamos galimybės ir taip mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis, šalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, jaunimui, globėjams, neįgaliems asmenims, nekvalifikuotiems darbuotojams, mažumoms, ypač romams, legaliems migrantams ir asmenis, kurie negali dalyvauti darbo rinkoje. Valstybės narės, taikydamos reikalingas priemones, turėtų taip pat užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų naudingas visiems piliečiams ir visiems regionams. Todėl svarbiausi dalykai, kurių turėtų būti siekiama valstybių narių reformų programomis, tai užtikrinti veiksmingą darbo rinkų veikimą, investuojant į sėkmingą darbo vietos keitimą, kurti darbo rinkos poreikiams pritaikytas mokymo sistemas ir plėtoti įgūdžius, didinti darbo kokybę ir kovoti su suskaidymu, užtikrinant saugumą darbuotojams, dirbantiems pagal visas užimtumo formas, su struktūriniu nedarbu, visų pirma jaunimo nedarbu, ir neveiklumu, kartu užtikrinant tinkamą tvarią socialinę apsaugą ir aktyvią įtrauktį, siekiant sumažinti skurdą.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  Siekdamos integracinio augimo tikslo valstybės narės, Komisijos iniciatyva, turėtų nustatyti teisinį pagrindą naujoms darbo formoms. Pagal šį teisinį pagrindą turėtų būti skiriamas dėmesys tam, kad būtų užtikrinamos lanksčios užimtumo formos, kartu vengiant darbo rinkos susiskaidymo ir užtikrinant visapusišką asmeninių ir kolektyvinių darbo teisių apsaugą, įskaitant profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinamumą, taip pat tinkamą darbuotojų socialinę apsaugą.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)  Valstybių narių reformų programomis turėtų būti skatinamas užimtumą didinantis augimas, kuris būtų grindžiamas tinkamu TDO remiamu darbu ir gero darbo koncepcija kaip principais, kuriais turėtų būti vadovaujamasi kuriant darbo vietas ir siekiant integracijos į darbo rinką. Todėl šioje srityje turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio ir vienodo atlyginimo už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principo, kaip nustatyta SESV 18 ir 157 straipsniuose, ir ši praktika turėtų būti gerinama. Ypatingas dėmesys turėtų taip pat būti skiriamas siekiant mažinti skurstančių darbuotojų skaičių ir kovoti su vaikų skurdu.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 konstatuojamoji dalis
(12)  ES ir valstybių narių struktūrinėmis reformomis galima veiksmingai prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, jeigu jomis didinamas ES konkurencingumas pasaulio ekonomikoje, sudaromos naujos galimybės Europos eksportuotojams ir suteikiama konkurencinga galimybė naudotis svarbiausiomis importuojamomis prekėmis. Todėl vykdant reformas reikėtų atsižvelgti į jų poveikį išorės konkurencingumui, siekiant skatinti Europos augimą ir dalyvavimą atvirose ir sąžiningomis taisyklėmis grindžiamose pasaulio rinkose.
(12)  ES ir valstybių narių struktūrinėmis reformomis galima veiksmingai prisidėti prie kokybiško ekonomikos augimo ir tvaraus bei kokybiško darbo vietų kūrimo, jeigu jas vykdant deramai reaguojama į besitęsiančią ekonomikos ir finansų krizę ir taip didinamas ES konkurencingumas pasaulio ekonomikoje, sudaromos naujos galimybės Europos eksportuotojams ir suteikiama konkurencinga galimybė naudotis svarbiausiomis importuojamomis prekėmis. Todėl vykdant reformas reikėtų atsižvelgti į jų poveikį išorės konkurencingumui, siekiant skatinti Europos Sąjungos augimą ir dalyvavimą atvirose ir sąžiningomis taisyklėmis grindžiamose pasaulio rinkose, kartu ES turėtų siekti pasaulio mastu prižiūrėti interesų turinčius veikėjus, kurie daro didelę įtaką užimtumui, darbo jėgos judumui ir socialiniams finansiniams produktams, pvz., pensijoms.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 konstatuojamoji dalis
(13) 2020 m. Europos strategija turi būti paremta integruota politika, kurią valstybės narės turėtų įgyvendinti iki galo ir vienodu spartumu, kad turėtų naudos iš suderintų struktūrinių reformų.
(13) 2020 m. Europos strategija turi būti paremta integruota politika, kurią valstybės narės turėtų įgyvendinti veiksmingai ir atsižvelgdamos kiekviena į savo vidaus padėtį ir konkrečias problemas, kad turėtų naudos iš suderintų struktūrinių reformų. Turėtų būti užtikrintas valstybių narių veiksmų ekonomikos, užimtumo ir socialinėje srityse nuoseklumas.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  Siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir darbo rinkos pasiūlą labai svarbu sudaryti sąlygas moterims ir mergaitėms patekti į tuos sektorius, kuriuose moterų yra per mažai, ir nugalėti šiose profesijose vis dar paplitusius stereotipus. Atsižvelgiant į 2020 m. Europos strategiją visomis politikos kryptimis ir priemonėmis turėtų būti aktyviai skatinamos lygios galimybės, moterų ir vyrų lygybė ir į jas turėtų būti įtrauktas lyčių lygybės integravimo principas. Tai apima iniciatyvas, skirtas moterų teisėms stiprinti ir kovai su moterų diskriminacija. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti peržiūrėtos siekiant panaikinti elementus, dėl kurių kyla lyčių nelygybė. Turėtų būti pagerintos darbo sąlygos tuose sektoriuose, kur dirba beveik vien tik moterys. Reikėtų spręsti klausimą dėl ne savo noru pasirinkto darbo ne visą dieną. Mokymo ir švietimo srityse turėtų būti stiprinama lyčių lygybė. Iki 2020 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas turėtų būti sumažintas iki 0–5 proc. Lengvinant ir skatinant lyčių lygybės įgyvendinimo procesą, didelę reikšmę turi geresnis prieinamų, įperkamų ir aukštos kokybės priežiūros paslaugų, ypač galimybė naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, teikimas.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  Valstybės narės, planuodamos ir naudodamos ES lėšas, įskaitant lėšas, gautas iš Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, turėtų atsižvelgti į 2020 m. Europos strategiją ir, visų pirma į jos užimtumo ir socialinius aspektus. Pabrėžiama svarba geriau pasinaudoti įvairių turimų finansinių priemonių sąveika ir bendru poveikiu, kad būtų galima pasiekti sudėtingus 2020 m. Europos strategijos tikslus, kuriais siekiama užtikrinti pažangesnį, integracinį ir ekologiškesnį ekonominį augimą ir veiksmingiau remti nepalankiausius mikroregionus ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes, susiduriančias su sudėtingais daugialypiais sunkumais. ES lėšų naudojimas turi sumažinti biurokratines kliūtis ir palengvinti ilgalaikių priemonių taikymą.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)  Valstybės narės, teikdamos ypatingą svarbą sanglaudos politikai remiant užimtumą ir socialinę įtrauktį, skatindamos regionus, kad jie nugalėtų savo socialinius ir ekonominius sunkumus, taip pat derindamos regionų ypatumus, turėtų veikti kartu siekdamos pritaikyti, papildyti, koordinuoti ir koreguoti savo nacionalinius tikslus savo šalyse ir tarpusavyje taip, kad sumažėtų regionų ekonominio vystymosi disbalansas.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
14 konstatuojamoji dalis
(14)  Nors šios gairės skirtos valstybėms narėms, 2020 m. Europos strategiją reikėtų įgyvendinti kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai bendradarbiaujant su parlamentais, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, kurie prisidės prie nacionalinių reformų programų kūrimo, jų įgyvendinimo ir bendro informacijos apie strategiją skleidimo.
(14)  Nors šios gairės skirtos valstybėms narėms, 2020 m. Europos strategiją reikėtų įgyvendinti kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai bendradarbiaujant su parlamentais, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais, kurie prisidės prie nacionalinių reformų programų kūrimo, jų įgyvendinimo ir bendro informacijos apie strategiją skleidimo, nes socialinė politika turi atitikti vietos sąlygas ir prioritetus.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  Siekiant užimtumo politikos gairių įgyvendinimo valstybėse narėse, turėtų būti patobulintas atvirojo koordinavimo metodas, nes jo įtaka valstybėse narėse yra per menka.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
15 konstatuojamoji dalis
(15) 2020 m. Europos strategija paremta mažesniu nuoseklių gairių rinkiniu, kuris pakeičia ankstesnį 24 gairių rinkinį ir yra skirtas užimtumo ir bendros ekonominės politikos klausimams. Prie šio sprendimo pridedamos valstybių narių užimtumo politikos gairės glaudžiai susijusios su valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis, pridedamomis prie [...] Tarybos rekomendacijos [...]. Kartu jos sudaro 2020 m. Europos strategijos integruotas gaires.
(15) 2020 m. Europos strategija paremta gairių rinkiniu, kuris pakeičia ankstesnį 24 gairių rinkinį ir yra skirtas užimtumo, socialinės sanglaudos stiprinimo ir bendrosios ekonominės politikos klausimams. Prie šio sprendimo pridedamos valstybių narių užimtumo politikos gairės glaudžiai susijusios su valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis, pridedamomis prie [...] Tarybos rekomendacijos [...]. Kartu jos sudaro 2020 m. Europos strategijos integruotas gaires.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Šiose naujosiose integruotose gairėse atsižvelgiama į Europos Vadovų Tarybos išvadas. Jose valstybėms narėms pateikiami tikslūs nurodymai, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Šios gairės bus bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali skirti valstybėms narėms, pagrindas. Jos taip pat bus Bendros užimtumo ataskaitos, kurią Taryba ir Komisija kasmet siunčia Europos Vadovų Tarybai, rengimo pagrindas.
(16)  Šiose naujosiose integruotose gairėse atsižvelgiama į Europos Vadovų Tarybos išvadas. Jose valstybėms narėms pateikiami tikslūs nurodymai, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Šios gairės bus bet kokių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali skirti valstybėms narėms, atsižvelgdama į skirtingus jų pradinius taškus, pagrindas. Jos taip pat bus Bendros užimtumo ataskaitos, kurią Taryba ir Komisija kasmet siunčia Europos Vadovų Tarybai, rengimo pagrindas.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl sprendimo
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  Valstybės narės turėtų vadovautis prie atitinkamų gairių išvardytais pagrindiniais tikslais nustatydamos savo nacionalinius bendrus ir konkretesnius tikslus atkreipdamos ypatingą dėmesį į užimtumo didinimą ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių, įskaitant jaunimą, nedarbo mažinimą, mokyklos nebaigusiųjų skaičiaus mažinimą ir pagalbą padedant išbristi žmonėms iš skurdo. Turėtų būti atidžiai sekama ir vertinama pažanga siekiant bendrųjų ir konkrečių tikslų, taip pat reikėtų nustatyti, ar pasiekta pažanga atitinka strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus ir, prireikus, pirmiau minėtieji tikslai turėtų būti peržiūrimi arba nustatomi papildomi bendrieji ir konkretūs tikslai peržiūrint užimtumo gaires.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Nepaisant to, kad šias gaires reikia parengti kiekvienais metais, jos turėtų didžia dalimi nekisti iki 2014 m., siekiant užtikrinti, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas įgyvendinimui,
(17)  Šios gairės turėtų didžia dalimi nekisti iki 2020 m., siekiant užtikrinti tai, kad būtų galima deramai tikrinti, kaip siekiama užsibrėžtų tikslų. Pasiekti tikslai turėtų būti vertinami kas trejus metus.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  Tuo tarpu priemonės ir jų rezultatai turėtų būti akademiškai išanalizuoti ir kritiškai peržiūrėti.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnis
Valstybės narės atsižvelgia į priede pateiktas gaires vykdydamos savo užimtumo politiką, dėl kurios jos atsiskaito pagal nacionalines reformų programas. Valstybės narės turėtų rengti reformų programas pagal 2020 m. Europos strategijos integruotose gairėse nurodytus tikslus.
Valstybės narės įgyvendina priede ir nacionalinėse reformų programose pateiktas gaires vykdydamos savo užimtumo politiką. Nacionalinių reformų programų, kurios turi atitikti tikslus, nustatytus tose gairėse, poveikis užimtumui ir socialiniams reikalams turi būti atidžiai stebimas.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos savo nacionalines reformų programas, kuriose vadovaujamasi priede nustatytomis gairėmis, užtikrina veiksmingą užimtumo ir socialinės politikos valdymą. Suinteresuotos šalys, įskaitant atstovus regioniniu ir vietos lygmenimis ir įskaitant tuos, kurie susiję su įvairiais 2020 m. Europos strategijos aspektais, Parlamento tarnybos ir socialiniai partneriai dalyvauja rengiant ir įgyvendinant, kontroliuojant ir vertinant šias programas, įskaitant tikslų apibrėžtį bei rodiklius.
Siekiant įgyvendinti priede nurodytus pagrindinius ES tikslus, toliau nustatomi konkretesni tikslai ir rodikliai, įskaitant rezultatų rodiklius, taip pat nacionaliniai tikslai, rodikliai ir rezultatų suvestinės. Valstybės narės vadovaujasi šiais tikslais ir rodikliais, kartu su gairėmis ar kitomis konkrečiai šaliai Tarybos skirtomis rekomendacijomis.
Valstybės narės atidžiai stebi pagal atitinkamų nacionalinių reformų programas vykdomų reformų poveikį užimtumui ir socialinei sričiai.
Valstybės narės, teikdamos priede nurodytų gairių taikymo ataskaitas, vadovaujasi sistema, dėl kurios bus susitarta Sąjungos lygmeniu, ir į ataskaitas įtraukia tuos pačius elementus, siekdamos užtikrinti aiškumą, skaidrumą ir valstybių narių duomenų palyginamumą.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės antraštė
7 gairė. Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir struktūrinio nedarbo mažinimas
7 gairė. Gausesnių ir geresnių darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimas iki 75 proc. darbingų piliečių skaičiaus
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės -1 pastraipa (nauja)
Valstybės narės nustatys savo nacionalinius moterų ir vyrų užimtumo lygio iki 75 proc. didinimo tikslus iki 2020 m., siekdamos visiško užimtumo, kurį galima pasiekti į darbo rinką labiau įtraukiant jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus, žemos kvalifikacijos darbuotojus ir neįgalius asmenis, mažumas, visų pirma romus ir tinkamiau užtikrinant legalių migrantų integravimą. be to, valstybės narės nustato savo tikslus tokiu būdu, kad besimokančių, keliančių kvalifikaciją ar dirbančių 15–24 metų amžiaus moterų ir vyrų dalis pasiektų mažiausiai 90 proc.
Iki 2014 m. valstybės narės padidins užimtumo lygį 10 proc., dėmesį skirdamos šioms grupėms:
– 15–25 metų amžiaus jaunimui;
– vyresniems, 50–64 metų amžiaus darbuotojams;
– moterims;
– nekvalifikuotiems darbuotojams;
– žmonėms su negalia;
– žmonėms iš migrantų šeimų;
Ilgą laiką nedirbančių žmonių skaičius turi būti sumažintas 10 proc.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 1 pastraipa
Valstybės narės turėtų įtraukti Europos Vadovų Tarybos patvirtintus lankstumo ir užimtumo garantijų principus į savo darbo rinkos politiką ir juos taikyti, iki galo pasinaudodamos Europos socialinio fondo parama, siekdamos padidinti dalyvavimą darbo rinkoje ir kovoti su suskaidymu, neveiklumu ir lyčių nelygybe, kartu mažindamos struktūrinį nedarbą. Priemonės lankstumo ir užimtumo garantijoms padidinti turėtų būti subalansuotos ir abipusiai naudingos. Todėl valstybės narės turėtų parengti lanksčias ir patikimas užimtumo sutartis, aktyvios darbo rinkos politiką, taikyti veiksmingą mokymąsi visą gyvenimą, darbuotojų judumo skatinimo politiką ir atitinkamas socialinės apsaugos sistemas, kad užtikrintų, kad keičiant darbo vietą būtų aiškios teisės bei atsakomybė ir nedirbantys žmonės galėtų aktyviai ieškotis darbo.
Siekdamos šio tikslo valstybės narės turėtų skatinti augimą ir tokiu būdu kurti naujas padoraus darbo vietas, didinti ekonomikos inovacinį potencialą, ypač MVĮ potencialą, ir šalinti pramonei tenkančias administracines bei netarifines kliūtis. Siekdamos šios tikslo, valstybės narės taip pat turėtų vystyti reguliavimo ir paramos priemones, kurias taikant būtų atsižvelgiama į bendrovių ir darbuotojų įvairias teises ir tokiu būdu užtikrinama, kad bet kokio pobūdžio bendrovėms būtų taikomos vienodos konkurencijos ir rėmimo sąlygos. Siekiant pagerinti moterų ir jaunimo patekimą į darbo rinką ir atsižvelgiant į demografinius sunkumus, būtina sukurti pakankamas sąlygas vaikų rūpybai, kad kiekvienam ikimokyklinio amžiaus vaikui būtų suteikta vieta vaikų priežiūros įstaigose, o kiekvienam jaunuoliui (-ei), glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, baigus mokyklą per keturių mėnesių laikotarpį būtų pasiūlyta darbo arba stažuotės ar tobulinimosi vieta. Ilgą laiką nedirbantys žmonės turėtų gauti pasiūlymus dėl galimybės įsidarbinti gerinančių priemonių, dėl kurių turėtų būti nustatyti kiekybiniai tikslai, siekiant sustiprinti darbo rinkos prevencinę politiką. Taigi, 25 proc. visų ilgą laiką nedirbusių žmonių turėtų dalyvauti taikant aktyviąją darbo rinkos priemonę, lankydami tęstinius kvalifikacijos kėlimo kursus, mokydamiesi ir (arba) juos perkeliant į kitą darbo vietą.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 2 pastraipa
Valstybės narės turėtų aktyviau imtis socialinio dialogo ir spręsti darbo rinkos suskaidymo klausimą, taikydamos priemones, skirtas spręsti laikino ir nestabilaus užimtumo, nepakankamo užimtumo ir nelegalaus darbo problemas. Už profesinį judumą turėtų būti atlyginama. Darbų kokybės ir užimtumo sąlygų klausimai turėtų būti sprendžiami kovojant su mažu darbo užmokesčiu ir užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą ir tiems, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Užimtumo paslaugos turėtų būti gerinamos ir visiems prieinamos, įskaitant jaunimą ir tuos, kuriems gresia nedarbas, individualiai pritaikant paslaugas labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims.
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų didinti užimtumo lygį taikydamos skatinimo priemones, skirtas, visų pirma jaunimui, žemos kvalifikacijos ir labai pažeidžiamiems asmenims, konsultuodamos ir taikydamos į darbo rinkos poreikius orientuotas mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemones. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būti laikomasi vienodo požiūrio ir vienodo atlyginimo už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principo ir kad ši praktika būtų gerinama, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 ir 157 straipsniuose. Darbo kokybės klausimas turėtų būti sprendžiamas mažinant skurstančių darbuotojų skaičių. Be to, valstybės narės, apsitelkdamos atitinkamas programas, turėtų gerinti teisėtų migrantų užimtumo galimybes. Reikia toliau dėti pastangas ir kurti pažangias programas siekiant iš naujo į darbo rinką integruoti neįgalius asmenis, pvz., siūlant jiems subsidijuojamas darbo vietas. Valstybės narės turėtų pašalinti kliūtis, kurios naujokams trukdo patekti į darbo rinką, remti darbo vietų kūrimą, skatinti socialines naujoves ir gerinti įdarbinimo agentūrų, įskaitant valstybines įdarbinimo tarnybas, darbo kokybę ir veiksmingumą. Darbo biržos privalo rengti mokymų ir kuravimo programas, ypač informacijos ir ryšių technologijų srityje, bei, siekiant kiek galima labiau palengvinti darbo paieškos procesą, visų pirma vyresniems žmonėms, teisėtiems migrantams, tautinėms mažumoms ir neįgaliesiems, užtikrinti prieigą šiems asmenims prie didelės spartos interneto. Be to, turėtų būti remiami individualiai ir kolektyviai savarankiškai dirbantys asmenys, kuriantys socialinės ekonomikos įmones. Siekiant užkirsti kelią darbo rinkos skirstymui pagal lytis, reikėtų imtis specialių priemonių prieš moterų dominavimą menkai apmokamuose darbuose ir veiksmingiau skatinti moterų skyrimą į vadovaujančias pareigas. Visų pirma reikėtų pritaikyti darbo laiko nuostatas ir taip sudaryti galimybę derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą, taip pat taikyti lankstesnes išėjimo į pensiją taisykles. Valstybės narės turėtų taikyti priemones, siekdamos skatinti tėvų dalyvavimą prižiūrint vaikus, ir turėtų peržiūrėti savo mokesčių sistemas, kad jos taptų patrauklesnės ketinantiems įsidarbinti asmenims. Išorės ir vidaus lankstumo ir užimtumo garantijų strategijos, skirtos lankstumui stiprinti ir veiksmingiau reaguoti į gamybos ciklus, turėtų būti geriau taikomos remiantis aktyvia darbo rinkos politika bei tinkamomis socialinio saugumo sistemomis, prieinamomis visiems pagal įvairias užimtumo formas dirbantiems darbuotojams, siekiant užtikrinti, kad darbo pakeitimas nesukeltų neproporcingų finansinių problemų. Turėtų būti pabrėžiama, kad lankstumas be socialinės apsaugos nėra tvarus būdas užimtumui didinti. Tai būtina papildyti vienareikšmiškai įsipareigojant aktyviai padėti ieškant darbo. Taikant naujas darbo organizavimo formas, pvz., netipinį laikiną darbą, darbą ne visą dieną ir darbą namuose arba darbuotojų judumą, neturi sumažėti atitinkamų asmenų individualios ir kolektyvinės darbo teisės ir jų socialinis saugumas. Reikėtų užtikrinti, kad naujos užimtumo formos nebūtų sukurtos tam, kad pakeistų įprastas (visos darbo dienos, nuolatinio darbo) sutartis. Taip pat turėtų būti dedamos pastangos kovojant su nelegaliu darbu taikant veiksmingas priemones, skirtas darbo teisėms užtikrinti ir stebėti, kaip jos įgyvendinamos. TDO remiamas deramas darbas ir „geras darbas“ turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi kuriant darbo vietas ir siekiant integracijos į darbo rinką. Gerindamos darbo rinkos veiklą ir rezultatus valstybės narės turėtų skatinti socialinę partnerystę ir aktyviai įtraukti socialinius partnerius į nacionalinės politikos rengimą ir visiškai gerbti jų teisę, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, sudaryti ir įgyvendinti kolektyvines sutartis.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 2a pastraipa (nauja)
Ypač svarbu kurti kokybiškas darbo vietas, kurios bus reikalingos atsižvelgiant į ilgalaikius planus ir kurių didelė pridėtinė vertė. Taigi labai svarbu, kad švietimo ir užimtumo politika skatintų ekonominės struktūros pokyčius. Paprastai, nebus atkurtos visos darbo vietos ir tuose pačiuose sektoriuose, kurių neliko dėl ekonomikos krizės. Taigi švietimo sistema turi lanksčiai reaguoti į darbo rinkos poreikius, atsirandančius dėl naujos ekonominės struktūros. Užimtumo politika turi užtikrinti, kad darbuotojai galėtų kiek galima sklandžiau pakeisti sektorius ir išgyventi darbo rinkos padėties pokyčius. Taigi dar svarbiau nei tai buvo praeityje pradėti nuo ilgalaikių tikslų ir labiau atkreipti dėmesį į suderintas įmonių, švietimo ir užimtumo politikos priemones.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 3 pastraipa
Siekdamos didinti konkurencingumą ir dalyvavimo lygį, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, ir vadovaudamosi ekonominės politikos 2 gaire, valstybės narės turėtų peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemas, taip pat viešųjų tarnybų gebėjimus teikti būtiną paramą. Valstybės narės turėtų didinti darbo jėgos dalyvavimą, pasitelkdama politiką, kuria skatinamas aktyvus senėjimas, lyčių lygybė ir vienodas darbo užmokestis, taip pat jaunimo, neįgaliųjų, legalių migrantų ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką. Taikant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir teikiant prieinamas socialinės rūpybos paslaugas bei diegiant darbo organizavimo inovacijas, turėtų būti siekiama didinti užimtumą, visų pirma kalbant apie jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus ir moteris, ypač siekiant išlaikyti aukštos kvalifikacijos moteris mokslo ir technikos srityse. Valstybės narės taip pat turėtų šalinti naujokų patekimo į darbo rinką kliūtis, remti savarankiškai dirbančius asmenis ir darbo vietų kūrimą tokiose srityse, kurios apima ekologiškas darbo vietas ir socialinę rūpybą, taip pat skatinti socialines inovacijas.
Dėl to Europos socialinio fondo lėšos turėtų būti naudojamos pilnu pajėgumu, siekiant didinti užimtumą ir darbo kokybę, pasitelkiant priemones, kuriomis tobulinami asmeniniai įgūdžiai ir tenkinami perspektyvių profesijų kokybės reikalavimai. Siekiant plėtoti profesinį mobilumą, svarbu, kad valstybės narės įvairiomis priemonėmis skatintų žmonių pasirengimą judumui Europos Sąjungoje. Norint tai įgyvendinti, turi būti išnagrinėta ir kur galima supaprastinta tvarka, reikalinga norint gauti Europos socialinio fondo subsidijas. Nacionaliniai biudžetai ir ES bendrasis biudžetas, įskaitant Europos socialinį fondą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, turėtų būti koordinuojami ir panaudojami siekiant padėti darbo jėgai prisitaikyti prie tvarios ekonomikos sąlygų. Siekiant šio tikslo valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos ir skelbti informaciją apie tokio finansavimo paskirtį ir lėšų naudojimo sąlygas.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 3a pastraipa (nauja)
Valstybės narės skatina naudoti ES mikrofinansų priemonę kaip ekonominių ir socialinių priemonių derinimo, siekiant paskatinti ekonomikos ir užimtumo augimą, pavyzdį.
Nacionalinės ir ES mikrofinansų priemonės turėtų būti taikomos vykdant specialias mokymo ir kuravimo programas bei taikant socialinių pašalpų sistemas, pagal kurias būtų užtikrinamos minimalios pajamos pirmaisiais metais po įmonės atidarymo siekiant verslumą padaryti tikra galimybe.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 3 b pastraipa (nauja)
Valstybės narės turėtų taip pat skatinti visuotinės svarbos socialines paslaugas, įskaitant su užimtumu, sveikata ir būstais susijusias paslaugas, kurias reikia pakankamai finansuoti, ir į jas investuoti.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 7 gairės 4 pastraipa
Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – iki 2020 m. pasiekti 75 % 20–64 m. moterų ir vyrų užimtumą, įskaitant didesnį jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą bei geresnį legalių migrantų integravimą.
Išbraukta.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės antraštė
8 gairė. Kvalifikuotos darbo jėgos formavimas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas
8 gairė. Darbo kokybės ir mokymosi visą gyvenimą bei tinkamo darbo skatinimas, formuojant kvalifikuotą darbo jėgą
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės -1 pastraipa (nauja)
Valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 proc. ir kartu bent iki 40 proc. padidinti 30–34 m. amžiaus asmenų, baigusių aukštąjį arba gavusių atitinkamą išsilavinimą, dalį.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 1 pastraipa
Valstybės narės turėtų skatinti darbo našumą ir įsidarbinimo galimybes atitinkamai suteikdamos žinių ir įgūdžių pagal esamus ir būsimus darbo rinkos poreikius. Kokybiškas pradinis išsilavinimas ir patrauklus profesinis mokymas turi būti derinamas su veiksmingomis paskatomis mokytis visą gyvenimą, suteikti „antrojo šanso“ galimybes, užtikrinti kiekvienam suaugusiajam galimybę pasikelti kvalifikaciją ir su tikslinės migracijos bei integracijos politika. Valstybės narės turėtų plėtoti įgytos kompetencijos pripažinimo sistemas, šalinti profesinio ir geografinio darbuotojų judumo kliūtis, skatinti įgyti skirtingose srityse pritaikomų gebėjimų, kūrybiškumą ir daugiausia dėmesio skirti žemos kvalifikacijos darbuotojams remti, vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybėms didinti, kartu gerinant aukštos kvalifikacijos darbuotojų, įskaitant mokslininkų, mokymą, įgūdžius ir patirtį.
Kokybiško pradinio išsilavinimo ir patrauklaus profesinio mokymo, kuriuo darbuotojams būtų padedama pritaikyti savo įgūdžius prie darbo rinkos poreikių, užtikrinimas valstybėms narėms yra prioritetinis uždavinys. Jie turi būti derinami su lavinimo pasiūla, kuria jauniems žmonėms, visų pirma 25–35 m. amžiaus asmenims, suteikiama „antroji galimybė“ baigti mokyklą, įskaitant privalomą švietimo ir profesinio mokymo galimybę bei veiksmingas paskatas mokytis visą gyvenimą, iš socialinių partnerių reikalaujant suteikti tam reikalingus laiko išteklius bei finansiškai remti mokymosi galimybes. Valstybės narės turėtų įsipareigoti anksti mokyklą paliekančių asmenų skaičių sumažinti iki mažiau nei 10 proc., o migracijos ir integracijos politiką papildyti kalbų mokymo bei socialinių studijų pasiūlymais. Valstybės narės taip pat turėtų plėtoti įgytų įgūdžių ir kompetencijos pripažinimo sistemas.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 2 pastraipa
Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir verslo atstovais valstybės narės turėtų gerinti mokymosi galimybes, išsilavinimo ir karjeros planavimą, derindamos jį su sistemingu informavimu apie naujas darbo vietas ir galimybes, verslumo skatinimu ir geresniu reikiamų įgūdžių numatymu. Bendrais finansiniais vyriausybių, asmenų ir darbdavių indėliais turėtų būti skatinamos investicijos į žmogiškųjų išteklių vystymą, įgūdžių tobulinimą ir dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose. Siekdamos remti jaunimą, ypač nedirbantį ar nesimokantį, valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, turėtų priimti programas, kuriomis būtų siekiama padėti dabartiniams absolventams rasti pirmąjį darbą arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant stažuotes, taip pat greitai reaguoti, kai jaunimas netenka darbo. Reguliariai stebint įgūdžių tobulinimo ir reikiamų įgūdžių prognozavimo politikos rezultatus, turėtų būti lengviau nustatyti tobulintinas sritis, taip pat reikia užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos greičiau reaguoti į darbo rinkos poreikius. Šiems tikslams remti valstybės narės turėtų iki galo panaudoti ES lėšas.
Bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir verslo atstovais valstybės narės turėtų gerinti mokymosi galimybes, įskaitant profesinį mokymą, išsilavinimo ir karjeros planavimą, derindamos jį su geresniu sistemingu informavimu apie naujas darbo vietas ir galimybes ir taikydamos tinkamas priemones šiems veiksmams skatinti, verslumo skatinimu, MVĮ raida ir geriau numatyti reikiamus kokybės reikalavimus. Žmogiškųjų išteklių vystymo bei įgūdžių tobulinimo ir kvalifikacijos kėlimo procesai turėtų būti finansuojami bendrais finansiniais darbdavių ir vyriausybių indėliais. Visiems ir visada turėtų būti galima užtikrinti kokybišką bendrojo lavinimo ir profesinį mokymą bei anksti mokyklą palikusių asmenų sugrąžinimą į švietimo sistemą. Valstybės narės investicijas į švietimą turėtų nukreipti tokiu būdu, kad būtų pasiektas darbingos visuomenės kvalifikacijos kėlimo tikslas, taip pat atsižvelgiant į savišvietą ir neformalųjį mokymąsi. Užimtumo reformomis visų pirma reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įgyjami pagrindiniai gebėjimai, kurie žinių ekonomikos sąlygomis reikalingi kiekvienam darbuotojui, visų pirma kai tai susiję su galimybe tobulintis arba įgyti žinių informacijos ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Reikėtų imtis priemonių, kad jaunimo ir mokytojų judumas mokymosi tikslais taptų norma. Valstybės narės turėtų gerinti švietimo ir profesinio bei neprofesinio mokymo sistemų visų amžiaus grupių asmenims atvirumą ir adekvatumą, ypač įgyvendindamos nacionalines kvalifikacijų sistemas, suteikiančias galimybę taikyti lanksčius mokymosi būdus, ir gerindamos bendrojo bei profesinio lavinimo sektorių partnerystę su darbo sektoriumi, įskaitant mokamas stažuotes, siekiant žymiai padidinti aukštesnio lygio išsilavinimo bei profesinio mokymo dalį.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 gairės 2 a pastraipa (nauja)
Reguliariai stebint įgūdžių tobulinimo ir reikiamų įgūdžių prognozavimo politikos rezultatus, turėtų būti lengviau nustatyti tobulintinas sritis, taip pat reikia užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos greičiau reaguotų į darbo rinkos poreikius. Šiems tikslams remti valstybės narės turėtų iki galo panaudoti ES lėšas.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 8 a gairė (nauja)
8a gairė: Socialinės ir ekonominės sanglaudos politikos stiprinimas remiant užimtumą
Valstybės narės įsipareigoja pritaikyti, papildyti, koordinuoti ir koreguoti savo nacionalinius tikslus savo šalyse ir tarpusavyje taip, kad sumažėtų regionų ekonominio vystymosi disbalansas.
Valstybės narės žino, kad sanglaudos politika yra veiksminga priemonė, kuria remiamos gairės derinant regionų ypatumus ir remiant regionus, kad jie nugalėtų savo socialinius ir ekonominius sunkumus, ir mažinant jų skirtumus, tačiau ši priemonė nėra priklausoma nuo minėtųjų gairių.
Integruoto požiūrio, daugiapakopio valdymo ir partnerystės principai turėtų sudaryti valdymo pagrindą ir tapti šios strategijos įgyvendinimo dalimi, o regioninis ir vietos lygmenys turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį, visų pirma socialinėje ekonomikoje, kaip priemonės, padėsiančios daugybei ekonominių ir socialinių subjektų, ypač MVĮ, gyventi ir gaminti Sąjungoje.
Taigi sanglaudos politika yra ne tik stabilių finansinių asignavimų šaltinis, bet kartu ir galinga ekonominio vystymosi priemonė, taigi, ir užimtumo priemonė visiems Sąjungos regionams.
Valstybės narės turėtų daugiau investuoti į transporto, energetikos, telekomunikacijų ir IT infrastruktūras bei visapusiškai pasinaudoti Europos struktūriniais fondais.
Potencialių naudos gavėjų dalyvavimas Sąjungos bendrai finansuojamose programose turėtų būti skatinamas supaprastinant įgyvendinimo sistemas.
To siekdamos valstybės narės turėtų kurti savo sanglaudos politikos ir kitų esamų politikos sričių sąveiką laikydamosi integruoto požiūrio, kadangi sanglauda – tai ne išlaidos, ji suteikia galios, suteikia galimybių naudoti nepanaudotą potencialą, mažina struktūrinius skirtumus tarp šalių ir regionų, išplečia Sąjungos regionų augimą bei padidina jų konkurencingumą globalizuotame pasaulyje, kompensuoja pasaulio ekonomikos krizės padarinius ir kuria Sąjungos socialinį kapitalą.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 9 gairės pavadinimas ir 1 dalis
9 gairė. Visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimo tobulinimas ir aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičiaus didinimas
Išbraukta.
Siekdamos visiems užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir mokymą ir gerinti švietimo rezultatus, valstybės narės turėtų veiksmingai investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, pirmiausia kad pagerintų ES darbo jėgos įgūdžių lygį ir kad žmonės galėtų greitai reaguoti į besikeičiančius šiuolaikinių darbo rinkų poreikius. Veiksmų reikėtų imtis visuose sektoriuose (nuo ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, profesinio lavinimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymo), taip pat atsižvelgiant į savimoką ir neformalųjį mokymą. Reformomis reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įgyjami pagrindiniai gebėjimai, kurie žinių ekonomikos sąlygomis reikalingi kiekvienam individui, visų pirma kiek tai susiję su galimybe įsidarbinti, toliau mokytis arba IRT įgūdžiais. Reikėtų imtis priemonių, kad jaunimo ir mokytojų judumas mokymosi tikslais taptų norma. Valstybės narės turėtų gerinti švietimo ir mokymo sistemų atvirumą ir adekvatumą, ypač įgyvendindamos nacionalines kvalifikacijų sistemas, suteikdamos galimybę taikyti lanksčius mokymosi būdus ir plėtodamos švietimo ir (arba) mokymo sektoriaus partnerystę su darbo sektoriumi. Todėl reikėtų didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Aukštasis mokslas turėtų tapti atviresnis netradiciniams besimokantiesiems, o aukštojo arba lygiaverčio mokslo studentų skaičius turėtų padidėti. Siekdamos sumažinti nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių skaičių, valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nebaigti mokyklos .
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 9 gairės 2 pastraipa
Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 %, kartu bent iki 40 % padidinti 30–34 m. amžiaus asmenų, baigusių aukštąjį arba atitinkamą mokslą, dalį.
Išbraukta.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 10 gairės antraštė
10 gairė. Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu
10 gairė. Kova su skurdu ir socialinės įtraukties bei apsaugos skatinimas
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 10 gairės -1 pastraipa (nauja)
Valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus 25 proc. sumažinti žemiau nacionalinių skurdo ribų gyvenančių europiečių skaičių, padedant išbristi iš skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių, ypač taikant užimtumo bei švietimo politikos priemones.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 10 gairės 1 pastraipa
Siekdamos mažinti skurdą valstybės narės turėtų stengtis skatinti visišką dalyvavimą visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime ir suteikti užimtumo galimybių, iki galo pasinaudodamos Europos socialinio fondo parama. Be to, reikėtų stengtis užtikrinti lygias galimybes, įskaitant galimybę naudotis prieinamomis, tvariomis, aukštos kokybės paslaugomis ir viešosioms paslaugomis (įskaitant internetines paslaugas, atitinkančias 4 gairės nuostatas), visų pirma sveikatos priežiūros paslaugomis. Valstybės narės turėtų taikyti veiksmingas antidiskriminacines priemones. Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, suteikti žmonėms galimybių ir skatinti dalyvauti darbo rinkoje, socialinės apsaugos sistemos, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvios įtraukties politika taip pat turėtų būti tobulinama, kad įvairiais žmonių gyvenimo etapais būtų kuriamos galimybės ir jie būtų apsaugoti nuo atskirties grėsmės. Socialinės apsaugos ir pensijų sistemos turi būti modernizuotos, kad jomis būtų galima iki galo pasinaudoti, siekiant užtikrinti tinkamą paramą pajamų atžvilgiu ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema, taip užtikrinant socialinę sanglaudą ir kartu išlaikant finansinį tvarumą. Išmokų sistemomis daugiausia dėmesio reikėtų skirti pajamų užtikrinimui keičiant darbo vietą ir skurdo mažinimui, visų pirma kalbant apie tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai gresia socialinė atskirtis, pavyzdžiui, šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažumas, neįgaliuosius, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus moteris ir vyrus, legalius migrantus ir benamius. Remdamos labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas.
Kova su skurdu ir atskirtimi ir toliau tebėra labai svarbus iššūkis. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, svarbu visoms socialinėms grupėms, nepaisant vietovės ar išsilavinimo, sudaryti galimybes dalyvauti darbo rinkoje arba grįžti į ją. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą suteikiant žmonėms pakankamą saugumo jausmą, tačiau tuo pat metu užtikrinant, kad jie neprarastų motyvacijos dirbti ir uždirbti. Siekdamos šio tikslo, valstybės narės turėtų stengtis mažinti skurdą, įskaitant dirbančių žmonių skurdą, skatinti visišką dalyvavimą, atsižvelgiant į pačių žmonių pasirinkimą, politiniame, visuomeniniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime ir plėsti užimtumo galimybes, nes tam ir turėtų būti naudojama Europos socialinio fondo parama. Valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti didėjančiam skurstančių darbuotojų skaičiui. Siekiant nustatyti konkrečius kovos su skurdu tikslus, turėtų būti aišku, kaip „išmatuoti“ skurdą. Turėtų būti patikslinta standartinė apibrėžtis, kad skurdas yra tuomet, kai uždirbama 60 proc. vidutinio atlyginimo. Skurdas negali būti apibrėžiamas tokiu vienpusiu rodikliu. Turi būti užtikrinta, kad būtų išsaugotos lygios galimybės, taip pat galimybė naudotis prieinamomis, tvariomis, aukštos kokybės paslaugomis ir viešosioms paslaugomis (įskaitant internetines paslaugas, atitinkančias 4 gairės nuostatas), ir, visų pirma reikėtų išlaikyti galimybę naudotis socialinėmis, užimtumo, sveikatos priežiūros ir būsto srities paslaugomis, užtikrinant, kad jos taip pat būtų prieinamos pažeidžiamoms ir silpnesnėms visuomenės grupėms. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad valstybinių įstaigų žodžiu arba raštu teikiama informacija būtų aiški ir išsami, o tuo atveju, kai atsisakoma suteikti teisę gauti pašalpą ar kitą socialinę lengvatą, turėtų būti pateikta šio atsisakymo priežastis ir nurodyta galimybė asmeniui pateikti apeliaciją. Sudarant bet kokius darbo santykius valstybėse narėse turėtų būti teisiškai privalomas principas, pagal kurį tarp vyrų ir moterų, įgijusių tokį patį išsilavinimą ir atliekančių tokį patį darbą, neturi būti diskriminacijos. Siekiant kovoti su socialine atskirtimi, suteikti žmonėms galimybių atlikti svarbų vaidmenį visuomenėje ir skatinti dalyvauti darbo rinkoje, socialinės apsaugos sistemos ir aktyvios įtraukties politika toliau turi būti tobulinama, kad įvairiais žmonių gyvenimo etapais būtų kuriamos galimybės ir darbo perspektyvos, atsižvelgiant į įvairius poreikius ir įsipareigojimus, ir jie būtų apsaugoti nuo atskirties grėsmės, taip pat teikti paramą, visų pirma asmenims, esantiems toliausiai nuo darbo rinkos, kad jie gautų kvalifikuotą darbą. Todėl vykdant aktyvią darbo rinkos politiką būtina sukurti veiksmingus metodus, skirtus mokymams ir darbo vietų kūrimui tiems, kurie yra atskirti nuo darbo rinkos dėl apmokymų trūkumo. Tuo pat metu socialinės apsaugos ir pensijų sistemos turi būti modernizuotos taip, kad jomis būtų galima iki galo pasinaudoti, siekiant užtikrinti pajamas aukščiau skurdo ribos, suteikiant galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema, kartu išlaikant šių sistemų finansinį tvarumą. Išmokų sistemomis reikėtų užtikrinti pajamų saugumą keičiant darbo vietą ir mažinti skurdą, visų pirma kalbant apie tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai gresia socialinė atskirtis, pavyzdžiui, šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, mažumas, neįgaliuosius, vaikus ir jaunimą, vyresnio amžiaus moteris ir vyrus, legalius migrantus ir benamius. Visų pirma valstybės narės įsipareigoja kovoti su vaikų skurdu naudodamos tinkamas priemones, kad vaikų asmeninis vystymasis nebūtų ribojamas ir pradėdami savo darbinę karjerą jie nebūtų nevisateisiai dėl su skurdu susijusių jų laisvo vystymosi trukdžių. Ypač svarbu užtikrinti galimybes vaikams iš nepasiturinčių šeimų gauti išsilavinimą ir turėti lygias galimybes siekiant apsaugoti juos nuo socialinės atskirties, kai jie taps suaugusiais asmenimis. Siekiant padidinti pajamų saugumą įvairiais gyvenimo etapais, valstybės narės turėtų užtikrinti adekvačias minimalias pajamas, kurios turėtų būti bent jau aukščiau skurdo ribos, remiantis įvairia praktika, kolektyviniais susitarimais ir valstybių narių teisės aktais. Valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir socialines inovacijas siekiant sumažinti įvairią per gyvenimą patiriamą riziką, ypač tuomet, kai su ja susiduria labiausiai pažeidžiami asmenys, ir veiksmingai įgyvendinti patvirtintas antidiskriminacines priemones. Siekdamos stiprinti viešųjų finansų tvarumą, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į teigiamą poveikį, kurį pokyčiai socialinės sanglaudos politikoje padarė nacionaliniams biudžetams. Sumažinus skurdą ir padidinus dalyvavimą sumažėja socialinės išlaidos ir padidėja mokestinės pajamos. Valstybės narės turėtų garantuoti aukštus minimalius darbo kokybės standartus, siekiant panaikinti dirbančių asmenų skurdą.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 10 gairės 1 a pastraipa (nauja)
Socialinės apsaugos sistemos, įskaitant pensijų ir sveikatos priežiūros sistemas, turėtų būti stiprinamos ir atnaujinamos, užtikrinant jų socialinį tinkamumą, finansinį tvarumą ir galimybes reaguoti į besikeičiančius poreikius, tuo pat metu kiekvienam Europos Sąjungos gyventojui suteikiant tinkamą apsaugą nuo tam tikrų socialinių grėsmių, pvz., sveikatos problemų, nedarbo ir skurdo.
Valstybės narės turėtų pagerinti pagal trumpalaikes darbo sutartis dirbančių asmenų, visų pirma moterų ir ypač besilaukiančių moterų, socialinę apsaugą.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 10 gairės 2 pastraipa
Pagrindinis ES tikslas, kuriuo remdamosi valstybės narės nustatys savo nacionalinius tikslus, – 25 % sumažinti žemiau nacionalinių skurdo ribų gyvenančių europiečių skaičių, padedant išbristi iš skurdo daugiau kaip 20 mln. žmonių.
Išbraukta.
Teisinė informacija - Privatumo politika