Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į 1983 m. balandžio 28 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. gruodžio 15 d. Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl mirties bausmės panaikinimo, ypač į 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo(1) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl mažumų teisių ir mirties bausmės taikymo Kinijoje(2) , į 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės Nigerijoje(3) , į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Libijoje(4) , į 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Šiaurės Korėjos(5) , į 2009 m. spalio 22 d.(6) , 2010 m. vasario 10 d.(7) rezoliucijas dėl Irano ir į 2010 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių Irane, ypač į Sakineh Mohammadi Ashtiani ir Zahros Bahrami bylas(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės moratoriumą, ir į 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 63/168, kurioje raginama įgyvendinti 2007 m. Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 11 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą Generalinei Asamblėjai A/65/280 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumų,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 16 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą A/HRC/15/19 Žmogaus teisių tarybos penkioliktajai sesijai mirties bausmės taikymo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai per 2010 m. birželio 16 d. posėdį pasakytą kalbą apie žmogaus teisių politiką, kurioje primenama, kad mirties bausmės panaikinimas visame pasaulyje yra ES ir jos asmeninis prioritetas,

–  atsižvelgdamas į EP pirmininko Jerzio Buzeko 2009 m. spalio 19 d. pareiškimą, kuriame atkakliai raginama panaikinti mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 24–26 d. Ženevoje vykusio 4-ojo Pasaulio kongreso prieš mirties bausmę priimtą baigiamąją deklaraciją, kurioje raginama visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos 2008 m. ir į ESBO parlamentinės asamblėjos 2009 m. rezoliucijas dėl mirties bausmės moratoriumo, taip pat į regionines iniciatyvas, pvz., tas, kurios buvo priimtos Amerikos šalių žmogaus teisių komisijoje,

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtą ir atnaujintą Tarybos 2008 m. birželio 16 d. priimtų ES gairių dėl mirties bausmės versiją,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinę kovos su mirties bausme dieną ir į tai, kad nustatyta, jog kasmet spalio 10 d. minima Europos kovos su mirties bausme diena,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga ryžtingai siekia, kad visur būtų panaikinta mirties bausmė, ir nori, kad šis principas būtų pripažintas visame pasaulyje,

B.  kadangi ES yra svarbiausias institucinis subjektas, kovojantis su mirties bausme pasaulyje, ir jos veiksmai šioje srityje yra pagrindinis jos išorės politikos žmogaus teisių klausimais prioritetas, kadangi ES taip pat yra pagrindinė pastangų, kurias visame pasaulyje deda pilietinės visuomenės organizacijos, siekdamos mirties bausmės panaikinimo, rėmėja,

C.  kadangi mirties bausmė yra žiauriausia, nehumaniškiausia ir labiausiai žeminanti bausmė, kuria pažeidžiama teisė į gyvybę, įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ir kadangi kalinimo sąlygos laukiant, kol bus įvykdyta mirties bausmė, prilygsta kankinimo veiksmui, nepriimtinam valstybėms, kurios paiso žmogaus teisių,

D.  kadangi įvairūs tyrimai parodė, jog mirties bausmė nedaro jokios įtakos smurtinių nusikaltimų tendencijoms,

E.  kadangi iš turimų duomenų matyti, jog mirties bausmė visų pirma daro poveikį nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms,

F.  kadangi remiantis Europos žmogaus teisių konvencijos protokolo Nr. 6 nuostatomis Europos Tarybos valstybėms narėms draudžiama taikyti mirties bausmę,

G.  kadangi ES siekia, kad trečiosiose šalyse būtų paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumai, o pati bausmė laikui bėgant panaikinta, ir kad būtų ratifikuotos atitinkamos tarptautinės JT ir kitos priemonės, visų pirma Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrasis fakultatyvinis protokolas, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę,

H.  kadangi mirties bausmės panaikinimas yra vienas iš teminių prioritetų teikiant paramą pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), kuria naudojantis nuo 1994 m. visame pasaulyje buvo finansuota 30 projektų, o jų bendras biudžetas sudarė daugiau kaip 15 mln. eurų,

I.  kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentas turi pritarti prekybos susitarimų sudarymui ir, apskritai, tarptautiniams susitarimams su trečiosiomis šalimis,

J.  kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo, Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai, Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Ruandai, Specialiojo teismo Siera Leonei, Rytų Timoro specialiųjų sunkių nusikaltimų kolegijų ir Kambodžos teismų specialiųjų kolegijų statutuose nenumatyta mirties bausmė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, t. y. už pačius sunkiausius nusikaltimus, kurie rūpi tarptautinei bendruomenei ir kurie priklauso minėtųjų teismų jurisdikcijai,

K.  kadangi 2007 ir 2008 m. JT Generalinė Asamblėja priėmė istorinės reikšmės rezoliucijas 62/149 ir 63/168, kuriose raginama paskelbti pasaulinį mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir galiausiai siekti, kad mirties bausmė būtų panaikinta, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad šalių, pritariančių šiai rezoliucijai, skaičius padidėjo ir kad rezoliucija 63/168 buvo priimta didžiule balsų dauguma: 106 už, 46 prieš ir 34 susilaikė,

L.  kadangi 2010 m. vasario mėn. Ženevoje vykusiame 4-ajame pasauliniame kongrese mirties bausmės panaikinimo klausimu valstybės, kuriose mirties bausmė panaikinta de facto , buvo paragintos įtvirtinti šį faktą įstatymuose, bausmės panaikinimui pritariančios valstybės buvo paragintos įtraukti visuotinio panaikinimo klausimą į savo tarptautinių santykių politiką, o tarptautinės ir regioninės organizacijos buvo paragintos paremti visuotinį bausmės panaikinimą ir priimti rezoliucijas dėl mirties bausmės vykdymo moratoriumo,

M.  kadangi 154 pasaulio valstybės de jure ar de facto panaikino mirties bausmę, iš jų 96 valstybės jos netaiko už jokį nusikaltimą, 8 valstybėse ji taikoma tik išskirtiniais atvejais, pvz., už per karą įvykdytus nusikaltimus, 6 valstybės paskelbė mirties bausmės moratoriumą ir 44 de facto panaikino mirties bausmę (pvz., šalys, kuriose mirties bausmė nevykdoma bent 10 metų, arba šalys, kuriose nustatyti privalomi įpareigojimai netaikyti mirties bausmės),

N.  kadangi daugiau kaip 100 šalių, kuriose už nusikaltimus taikoma mirties bausmė, uždraudė ją vykdyti nepilnamečiams nusikaltėliams, tačiau reikia pabrėžti, kad kelios šalys, šiurkščiai pažeisdamos tarptautinę teisę, visų pirma Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 6 straipsnio 5 dalį, ir toliau vykdo mirties bausmę nusikaltėliams vaikams, kadangi reikia ypač pabrėžti, jog Irane yra daugiausia sulaikytų nepilnamečių,

O.  kadangi šiuo metu pasaulyje yra daug asmenų, kurie patvirtintais duomenimis yra Europos piliečiai, laukiančių, kada bus įvykdyta mirties bausmė, ar kuriems gresia mirties bausmė, ir šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad būtina suvienyti ir sustiprinti Europos reakciją į galimą bausmės įvykdymą Europos piliečiams,

P.  kadangi 2010 m. kovo 23 d. Maskvoje vykusiame posėdyje su Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos stebėjimo komiteto nariais Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas pareiškė, kad dėl terorizmo grėsmės Rusijai nepavyko ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos protokolo Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo,

Q.  džiaugiasi, kad 2010 m. vasario 11 d. Kirgizijos parlamentas ratifikavo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti ir kad 2010 m. gegužės 21 d. Kirgizijos laikinoji vyriausybė viešai paskelbė galutinį konstitucijos projektą, pagal kurį, inter alia , uždraudžiama mirties bausmė ir kuris dabar jau patvirtintas,

R.  kadangi 43 pasaulio valstybės vis dar taiko mirties bausmę, ir daugiausia mirties bausmių įvykdoma Kinijoje, Irane ir Irake; kadangi vien tik Kinijai tenka 5000, arba 88 proc. visų pasaulyje įvykdomų mirties bausmių; kadangi Irane mirties bausme nuteisti mažiausiai 402, Irake – mažiausiai 77, o Saudo Arabijoje – mažiausiai 69 asmenys,

S.  kadangi Iranas vis dar taiko mirties bausmę užmėtant akmenimis, o tai prieštarauja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrajam fakultatyviniam protokolui,

T.  kadangi Šiaurės Korėjos valdžios institucijos sistemingai vykdo mirties bausmę valstybės vardu, o teismų sistema pavaldi valstybei, kadangi mirties bausmė taikoma už daugybę nusikaltimų prieš valstybę ir numatoma už vis daugiau nusikaltimų nuolat peržiūrint baudžiamąjį kodeksą, o piliečiai, įskaitant vaikus, verčiami stebėti viešas egzekucijas,

U.  kadangi Japonijoje kaliniams, jų artimiesiems ir advokatams iki paskutinės dienos nepranešama, kada bus vykdoma mirties bausmė,

V.  kadangi Irako prezidentinė taryba neseniai ratifikavo mirties nuosprendžius mažiausiai 900 kalinių, įskaitant moteris ir vaikus,

W.  pabrėždamas, kad Baltarusija yra vienintelė Europos valstybė, kurioje tebevykdoma mirties bausmė; atkreipdamas dėmesį į tai, kad ir Europos Tarybos parlamentinė asamblėja, ir Europos Sąjunga ne kartą ragino Baltarusiją panaikinti mirties bausmę, kadangi duomenys apie mirties bausmę Baltarusijoje yra slapti, kadangi rimtai nerimaujama dėl teismų nešališkumo ir kadangi pagal bausmių vykdymo kodekso nuostatas mirties bausmė vykdoma sušaudant ir neviešai, kalinimo įstaigos administracija informuoja teisėją apie bausmės įvykdymą, o teisėjas informuoja gimines, kadangi asmens, kuriam įvykdyta mirties bausmė, kūnas neatiduodamas giminėms, kad jį palaidotų, o laidojimo vieta nenurodoma,

X.  kadangi iš 50 Jungtines Amerikos Valstijas sudarančių valstijų 35 taikoma mirties bausmė, nors 4 iš jų mirties bausmė nevykdoma nuo 1976 m., kadangi 2009 m. pasibaigus de facto moratoriumui, kuris galiojo nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. gegužės mėn., mirties bausmių skaičius išaugo iki 52, nors tai buvo septintieji metai iš eilės, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose paskelbtų mirties bausmės nuosprendžių skaičius mažėjo (2009 m. jų paskelbta 106),

Y.  džiaugdamasis, kad kai kurios valstijos, tarp jų Montana, Naujoji Meksika, Naujasis Džersis, Niujorkas, Šiaurės Karolina ir Kentukis, pradėjo taikyti mirties bausmės vykdymo moratoriumą arba panaikino mirties bausmę; smerkdamas tai, kad Teresai Lewis Virdžinijoje ir Holly Wood Alabamoje buvo įvykdytos mirties bausmės nepaisant įrodymų, kad jos abi buvo protiškai atsilikusios, ir atkreipdamas dėmesį į Mumios Abu Jamalio, laukiančio, kada jam bus įvykdyta mirties bausmė Pensilvanijoje, ir Troy Daviso, esančio Džordžijoje, atvejus,

1.  dar kartą pabrėžia savo nuolatinę poziciją dėl nepritarimo mirties bausmei visais atvejais ir visomis aplinkybėmis ir dar kartą išreiškia savo įsitikinimą, kad mirties bausmės panaikinimas prisidės prie žmogaus orumo stiprinimo ir pažangios žmogaus teisių plėtros;

2.  smerkia visas egzekucijas, kur jos bebūtų vykdomos; primygtinai ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinama JT rezoliucija dėl visuotinio mirties bausmės vykdymo moratoriumo, siekiant po to ją visiškai panaikinti visose šalyse, kuriose mirties bausmė vis dar taikoma; ragina Tarybą ir Komisiją imtis veiksmų, kad palaipsniui būtų ribojamas mirties bausmės taikymas, ir primygtinai reikalauti, kad ji būtų vykdoma laikantis tarptautinių minimalių standartų; išreiškia didelį susirūpinimą dėl mirties bausmės skyrimo nepilnamečiams ir asmenims su psichine arba protine negalia ir ragina nedelsiant ir visiškai nustoti taikyti šią praktiką;

3.  ragina, kad ES panaudotų visas įmanomas diplomatijos ir bendradarbiavimo pagalbos priemones siekiant mirties bausmės panaikinimo;

4.  ragina valstybes, kuriose mirties bausmė vis dar taikoma, nedelsiant paskelbti jos vykdymo moratoriumą; toliau ragina tokias valstybes kaip Kinija, Egiptas, Iranas, Malaizija, Sudanas, Tailandas ir Vietnamas paskelbti oficialius duomenis apie mirties bausmės taikymą šiose šalyse; taip pat ragina Šiaurės Korėją nedelsiant ir visam laikui nutraukti viešų egzekucijų vykdymą;

5.  ragina Japoniją atskleisti informaciją apie jos mirties bausmės taikymo sistemą;

6.  ragina valstybes, kurios dar nėra panaikinusios mirties bausmės, laikytis apsaugos sąlygų, kuriomis ginamos asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, teisės, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos apsaugos priemonėse; ragina Tarybą ir Komisiją paskatinti likusias šalis, kurios dar nepasirašė ir neratifikavo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrojo fakultatyvinio protokolo, ir valstybes nares, kurios dar nepasirašė Europos žmogaus teisių konvencijos Protokolo Nr. 13 dėl mirties bausmės, tai padaryti;

7.  ragina ESBO valstybes nares, ypač Jungtines Valstijas ir Baltarusiją, nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą;

8.  ragina Kazachstaną ir Latviją pakeisti savo nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis vis dar leidžiama išimtinėmis aplinkybėmis taikyti mirties bausmę už tam tikrus nusikaltimus;

9.  primygtinai ragina ES valstybes nares ir visas valstybes, remiančias 2007 ir 2008 m. JTGA rezoliucijas, sustiprinti tarpregioninį bendradarbiavimą ir JTGA 65-ojoje sesijoje paskelbti trečiąją rezoliuciją dėl mirties bausmės, kuria visų pirma būtų siekiama:

10.  ragina ESBO dalyvaujančias valstybes paskatinti Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą ir ESBO misijas bendradarbiaujant su Europos Taryba vykdyti informavimo, visų pirma, žiniasklaidos, teisėsaugos pareigūnų, politikos rengėjų ir plačiosios visuomenės, kampanijas prieš mirties bausmę kaip problemos sprendimo būdą;

11.  ragina mirties bausmę tebetaikančias ESBO valstybes pagal ESBO įsipareigojimus skaidriai pateikti su mirties bausmės vykdymu susijusią informaciją, viešai paskelbti mirties bausme nuteistų asmenų ir asmenų, kuriems mirties bausmė buvo įvykdyta, tapatybę, taip pat mirties bausmės vykdymo statistiką;

12.  ragina Tarybą ir Komisiją, ypač atsižvelgiant į tai, kad steigiama EIVT, apibrėžti, kokios išsamios ir veiksmingos politikos mirties bausmės klausimu turėtų laikytis Europos Sąjunga daugybės asmenų, kurie patvirtintais duomenimis yra Europos Sąjungos piliečiai ir kuriems gresia mirties bausmė trečiosiose šalyse, atžvilgiu; šią politiką turėtų sudaryti griežtos ir tvirtos priemonės, susijusios su identifikavimo sistema, teisinės pagalbos teikimu, ES teisiniu įsikišimu ir diplomatiniu atstovavimu;

13.  be to, remia už mirties bausmės panaikinimą kovojančių nevyriausybinių organizacijų, įskaitant „Hands Off Cain“, „Amnesty International“, „Penal Reform International“, Pasaulinę koaliciją prieš mirties bausmę, Tarptautinę Helsinkio žmogaus teisių federaciją, Šv. Egidijaus bendruomenę ir „Reprieve“, veiklą; palankiai vertina ir remia rekomendacijas dėl ES priemonių kovojant su mirties bausme, kurios buvo pateiktos 12-jame ES ir nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių forume;

14.  įsipareigoja stebėti, kaip šalių valdžios institucijos sprendžia mirties bausmės klausimą, atkreipti atitinkamų nacionalinių institucijų dėmesį į konkrečias bylas ir svarstyti galimybes vykdyti iniciatyvas ir ad hoc misijas mirties bausmę tebetaikančiose šalyse, kad valdžios institucijos būtų raginamos paskelbti mirties bausmės moratoriumą ir po to ją visiškai panaikinti;

15.  prašo Tarybą ir Komisiją, jei būtų sudaromi susitarimai su šalimis, kuriose vis dar taikoma mirties bausmė, arba šalimis, kurios nepasirašę moratoriumo panaikinti mirties bausmę, primygtinai raginti jas tai padaryti;

16.  prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybes nares ir toliau laikytis bendros pozicijos ir turėti mintyje tai, kad svarbiausias politinis rezoliucijos klausimas turi būti pasaulinio moratoriumo patvirtinimas, kuris būtų labai svarbus žingsnis siekiant mirties bausmės panaikinimo;

17.  ypač ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parodyti, kad mirties bausmės panaikinimas yra politinis prioritetas, nes ji nuolat kelia šį klausimą politiniuose susitikimuose su valstybėmis, kuriose vis dar taikoma mirties bausmė, taip pat asmeniniuose pareiškimuose, kalbėdama vardu tų, kuriems netrukus gali būti įvykdyta mirties bausmė;

18.  primena, kad visiškas mirties bausmės panaikinimas tebėra vienas pagrindinių ES žmogaus teisių politikos tikslų; mano, kad vien tik glaudus valstybių bendradarbiavimas, švietimas, sąmoningumo didinimas, našumas ir veiksmingumas gali padėti pasiekti šį tikslą;

19.  skatina regioninį bendradarbiavimą šiuo požiūriu; pažymi, kad, pavyzdžiui, kai 2010 m. sausio mėn. Mongolija oficialiai patvirtino mirties bausmės vykdymo moratoriumą, tai turėjo teigiamą pasekmę – kelios mirties bausmę tebetaikančios šalys ėmė svarstyti, ar ši bausmės forma neprieštarauja konstitucijai;

20.  ragina Tarybą ir Komisiją rasti būdų, kaip būtų galima pagerinti ES gairių dėl mirties bausmės įgyvendinimą ir veiksmingumą, šiuo metu peržiūrint ES žmogaus teisių politiką, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. planuojama peržiūrėti pačias Gaires;

21.  ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti Pasauline ir Europos kovos su mirties bausme dienomis ir atkreipti dėmesį į šias ir kitas bylas: Sakineh Mohamadi Ashtiani, Zaharos Bahrami, Mumios Abu-Jamalio, Troy Daviso, Olego Grishkovstovo, Andreijaus Burdyko ir Ebrahimo Hamidi, Suliamono Olyfemi ir Siti Zainab Binti Duhri Rupos;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0105. (3) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 71. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0246. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0290. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2009)0060. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0016. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0310.