Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2852(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0535/2010

Pateikti tekstai :

B7-0535/2010

Debatai :

PV 07/10/2010 - 5
CRE 07/10/2010 - 5

Balsavimas :

PV 07/10/2010 - 11.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0357

Priimti tekstai
PDF 72kDOC 45k
Ketvirtadienis, 2010 m. spalio 7 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Europos socialinio fondo ateitis
P7_TA(2010)0357B7-0535/2010

2010 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos socialinio fondo ateities

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas (ESCO 13/10) ir ypač į jos priimtą Europos 2020 m. strategiją,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) švietimo vaidmens krizės laikotarpiu ataskaitą;

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas, susijusias su Komisijos 2010 m. strategine sanglaudos politikos programų įgyvendinimo ataskaita, kurios patvirtintos per 2010 m. birželio 14 d. Liuksemburge vykusį 3023-ąjį Užsienio reikalų tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6 straipsnio e dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV 156 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 162 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

1.  pažymi, kad Europos socialinis fondas (ESF) vaidina svarbų vaidmenį užimtumo ir darbo galimybių gerinimo, darbuotojų profesinių sugebėjimų pritaikymo darbo rinkai ir darbuotojų integravimo į darbo rinką bei socialinės įtraukties stiprinimo srityse;

2.  atkreipia dėmesį į Parlamento patvirtintas keturias užimtumo gaires ir palankiai vertina tai, kad integracijos (arba sugrįžimo) į darbo rinką politikos tikslai apima užimtumo skatinimą ir kovą su skurdu per mokymą;

3.  pabrėžia, kad siekiant strategijos patikimumo yra būtina reali pažanga įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius, ypač užimtumo ir socialinių reikalų srityse;

4.  mano, kad naudojantis šia priemone galima pasiekti Europos 2020 m. tikslų ir uždavinių, jei bus remiamos MVĮ, o švietimo sistema ir profesinis mokymas bei lavinimas bus priderintas prie MVĮ poreikių;

5.  mano, kad siekiant labai paskatinti augimą, padidinti našumą ir pagerinti Europos užimtumo rodiklius reikia itin daug dėmesio skirti tinkamam darbo rinkų veikimui ir socialinėms sąlygoms;

6.  taip pat mano, kad siekiant strategijos „Europa 2020 m.“ tikslų reikia įdėti daug pastangų siekiant atnaujinti švietimo, profesinio mokymo ir lavinimo sistemas, užtikrinti tinkamą darbą, kovoti su laikinu ir nedeklaruojamu darbu, akcentuoti lyčių lygybę, suteikti galimybes derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, užtikrinti, kad asmenys, šiuo metu esantys už darbo rinkos ribų, vėl į ją sugrįžtų;

7.  mano, kad reikia sustiprinti ESF, kadangi jis yra pagrindinis komponentas, lemiantis strategijos „Europa 2020 m.“ įgyvendinimą; pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės, norėdamos sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, naudotų ESF lėšas investicijoms į įgūdžių lavinimą, užimtumo didinimą, mokymą ir perkvalifikavimą;

8.  mano, kad ESF veiksmingumas priklauso nuo gebėjimų greitai susidoroti su įvairiomis problemomis, kurios susijusios su vietinėmis ir teritorinėmis ypatybėmis; todėl nustatant tikslus ragina taikyti metodą „iš apačios į viršų“;

9.  mano, kad tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo politika Europoje yra būtina sąlyga siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors teritorinė sanglauda svarbi, pastebimas dar didesnis poreikis siekti socialinės sanglaudos remiantis Sutarčių turiniu ir dvasia, ypač SESV 9 straipsniu;

11.  pabrėžia, kad ES regioninė ir socialinė politika glaudžiai susijusios ir abi yra ypatingai svarbios siekiant sėkmingo strategijos „Europa 2020 m.“ tikslų įgyvendinimo, todėl ragina Komisiją pateikti aiškias gaires, kuriomis remiantis būtų sukurta stipri visų Europos politikos sričių ir struktūrinių fondų sąveika;

12.  pabrėžia, kad ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda turėtų būti stiprinama gerinant įsidarbinimo ir darbo galimybes, skatinant aukštą užimtumo lygį bei užtikrinant daugiau ir geresnių darbo vietų;

13.  todėl pabrėžia, kad svarbu dėti visas įmanomas pastangas siekiant užtikrinti, kad ES politika ir numatytos priemonės būtų taikomos kartu, koordinuotai ir viena kitą papildytų; tokiu būdu šios priemonės padėtų Europos gyventojams rasti kokybiškų darbo vietų, kilti karjeros laiptais, nugalėti skurdą – užtikrinus mokymus įtraukti į darbinę veiklą, vengti bet kokio pobūdžio socialinės atskirties ir bendrąja prasme gauti naudos ateityje augant ekonomikai;

14.  pripažįsta, kad struktūriniai fondai dažniausiai lieka pagrindine finansavimo priemone siekiant socialinių tikslų; todėl prašo Komisijos skatinti sąveiką su kitomis programomis ir remti daugiamečių bendrųjų programų, pavyzdžiui, programų „Daphne“, „Progress“, visuomenės sveikatos programos ir programos „Europa piliečiams“, darną;

15.  ragina Komisiją stiprinti struktūrinių fondų potencialą paprastinant, tobulinant procedūras ir vėlesnę priežiūrą, ypač kontrolės procedūras ir priežiūrą, ir padarant jas lankstesnes, pabrėžiant socialinės integracijos dimensiją, taip siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti kuo geresnių socialinės ir užimtumo politikos rezultatų ir sudarant sąlygas tvariam augimui; pabrėžia, kad ESF turi skaidriau skirti lėšas siekiant, kad Europos Sąjungos pastangos kuriant darbo vietas būtų tikrai matomos;

16.  pabrėžia, kad ESF yra pagrindinė kovos su nedarbu ir darbuotojų švietimo ir visą gyvenimą trunkančio profesinio tobulinimosi gerinimo priemonė, ypač dabartinės užimtumo krizės laikotarpiu, taip pat ESF yra ir kovos su skurdu bei atskirtimi priemonė;

17.  laikosi nuomonės, kad reikia sustiprinti ESF vaidmenį gerinant darbuotojų pozicijas darbo rinkoje ir ugdant jų gebėjimą prisitaikyti; ragina Komisiją atsižvelgti į visas įmanomas politikos taikymo galimybes siekiant padidinti ESF indėlį į būsimųjų struktūrinių fondų kūrimą siekiant sustiprinti Europos Sąjungos socialinį modelį; mano, kad neabejotinai naudinga ESF taikyti pagrindinį reglamentą, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, tačiau reikėtų nustatyti savo taisykles;

18.  mano, kad dėl laisvo asmenų judėjimo vidaus rinkoje kai kuriose ES dalyse, ypač didesniuose miestuose, kyla naujų problemų dėl būtiniausios socialinės apsaugos užtikrinimo savęs išlaikyti nepajėgiems žmonėms, kurios kelia papildomą įtampą būtiniausią pagalbą teikiančioms privačioms (labdaros) ir viešosioms tarnyboms, pavyzdžiui, padedančioms benamiams asmenims arba į visuomenės užribį išstumtoms žmonių grupėms;

19.  pabrėžia, kad partnerystės principas prisideda prie skaidrumo ir paprastumo, todėl partneriams turi būti suteikta galimybė tinkamai atlikti savo vaidmenį; pabrėžia, kad reikia ir toliau stiprinti partnerystės požiūrį suteikiant ESF paramą, kuri reikalinga partnerių gebėjimų ugdymui bei mokymui;

20.  mano, kad ESF vaidina labai svarbų vaidmenį skatinant ekonominio augimo socialinį aspektą ir aktyvų gyventojų dalyvavimą visuomenėje ir darbo rinkoje, tokiu būdu remdamas lygias galimybes kaip vieną iš socialinio ir kartų solidarumo veiksnių ir kurdamas labiau integruotą visuomenę, kurioje nebūtų skurdo;

21.  mano, kad Komisija galėtų pasinaudoti 2010 m., Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, pasiektais rezultatais siekdama veiksmingiau skirstyti ESF lėšas, t. y. skirti paramą geresniam išsilavinimui, kuris būtų paklausus ateities darbo rinkoje, įgyti, o tai padėtų ES sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

Atnaujinta: 2011 m. lapkričio 22 d.Teisinis pranešimas