Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2764(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0616/2010

Pateikti tekstai :

B7-0616/2010

Debatai :

PV 24/11/2010 - 14
CRE 24/11/2010 - 14

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0442

Priimti tekstai
PDF 167kWORD 125k
Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pasirengimas Kankūno konferencijai klimato kaitos klausimais (2010 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 10 d.)
P7_TA(2010)0442B7-0616/2010

2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (COP16)

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir į JTBKKK Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vykusią penkioliktąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 15) ir į penktąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 5), taip pat į Kopenhagos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 29–gruodžio 10 d. Kankūne (Meksika) vyksiančią šešioliktąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 16) ir į šeštąją šalių konferenciją, kuri traktuojama kaip Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. ES su energetika ir klimato kaita susijusių priemonių paketą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą COM(2010)0265, kuriame pateikiama galimybių sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei 20 proc. analizė ir anglies dioksido nutekėjimo rizikos vertinimas ir į Komisijos komunikatą COM(2010)0086 Tarptautinė kovos su klimato kaita politika po Kopenhagos konferencijos. Neatidėliotini aktyvesnės kovos su klimato kaita visame pasaulyje veiksmai,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. bendrą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir ES plėtros politikos komisijos pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“, ypač jo 22, 38, 75, 76 ir 105 punktus(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 17 d. ES Tarybos išvadas ir į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi („OPV plius“) koncepcijos(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), kaip tarptautinės bendrijos bendrai patvirtinti kovos su skurdu siekiai,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“(4) ir į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų(5) ,

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu ..., kurį pateikė Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsniu, taip pat atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi moksliniai klimato kaitos įrodymai ir jos poveikis nekelia abejonių ir kadangi norint spręsti šią visuotinę problemą būtina imtis neatidėliotinų, koordinuotų ir plataus užmojo tarptautinio lygmens veiksmų,

B.  kadangi besivystančios šalys prie klimato kaitos prisidėjo mažiausiai, tačiau patiria sunkiausius jos padarinius, kadangi dėl klimato kaitos kyla grėsmė tarptautinėms skurdo mažinimo investicijoms, taigi ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekiui,

C.  kadangi po nuviliančių Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimais rezultatų būtina atkurti pasitikėjimą tarptautinėmis derybomis dėl kovos su klimato kaita reikmių,

D.  kadangi išsivysčiusios, kylančios ekonomikos ir besivystančios šalys, atsakingos už daugiau negu 80 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, yra įsipareigojusios pagal Kopenhagos susitarimą sumažinti šį teršalų kiekį,

E.  kadangi šių įsipareigojimų ar pažadų nepakaks, jeigu norima pasiekti bendrą tikslą ir apriboti bendrą kasmetinį pasaulio vidutinės paviršiaus temperatūros kilimą iki 2 ºC (2 ºC tikslas),

F.  kadangi šie įsipareigojimai padaryti nesivadovaujant sistema, pagal kurią būtų užtikrintos teisinės jų laikymosi priemonės ar pakankamas matavimas, atsiskaitymas ir tikrinimas;

G.  kadangi 2 C tikslo nesilaikymo aplinkos apsaugos ir ekonominė kaina bus didžiulė; kadangi inter alia, net 40 proc. rūšių atsidurs ties išnykimo riba, milijonai žmonių bus perkelti iš savo gyvenamųjų vietų dėl kylančio jūros lygio ir padažnėjusių ekstremalių oro sąlygų, pasėlių derlius sumažės, maisto kainos išaugs ir pasaulio ekonomikos apimtis sumažės bent 3 proc.;

H.  kadangi oficialiame pranešime(6) panaikintos abejonės dėl Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klaidų, kurios sukompromituotų 2007 m. pranešimo dėl galimo būsimo klimato kaitos poveikio regionams pagrindinę išvadą,

I.  kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija mano, kad 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išsiskiria dėl miškų nykimo ir kitokio žemės naudojimo paskirties keitimo,

J.  kadangi norint, kad spartėtų naujovių pažanga ir didėtų jų demonstracinės veiklos ir diegimo mastas ir kad visos valstybės galėtų naudotis prieinamomis tvariomis technologijomis, kas taip pat užtikrintų geresnį didesnės pasaulio gyventojų dalies gyvenimo lygį, vienu pagrindinių ES tikslų turėtų būti išaiškinti, kad būtini pasauliniai technologiniai pokyčiai ir technologinis bendradarbiavimas,

K.   atsižvelgdamas į tai, kad ES tarptautinės partnerės klimato kaitos klausimais pabrėžė energijos naudojimo efektyvumo, sunkumų nustatant tarptautinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir energijos efektyvumo tikslų ekonominę naudą svarbą,

Bendras COP 16 tikslas ir ES pozicija

1.  ragina viso pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovus per derybas parodyti iš tiesų tvirtą politinį vadovavimą ir ryžtą ir suteikti šiam klausimui didžiausią pirmenybę; apgailestauja dėl to, kad iki šiol nepasiekta didesnė pažanga rengiantis Kankūno konferencijai;

2.  pabrėžia, kad Kankūne turi būti susitarta dėl esminių sprendimų – išsamaus tarptautinio susitarimo dėl veiksmų po 2012 m. sudarymo 2011 m. Pietų Afrikoje pagrindo – kurie atitiktų vėliausius mokslo atradimus ir ketinimą pasiekti 2 ºC tikslą;

3.  ragina Europos Sąjungą vėl imtis pagrindinio vaidmens derantis dėl klimato kaitos ir aktyviai prisidėti prie to, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais būtų labiau dalykinė ir skaidresnė; taigi tvirtai ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti savo nesutarimus, susijusius su žemės naudojimu, žemės naudojimo paskirties keitimu, miškininkyste ir prekybos atliekamais taršos leidimais (angl. AAU) kaina , siekiant laikytis vienos nuomonės ir turėti didelių ambicijų COP 16 derybose, taip pat pagerinti tarptautinę sprendimų priėmimo procedūrą, kad būtų galima greičiau reaguoti į pokyčius derybų metu, veikti labiau strategiškai ir tinkamai reaguoti į trečiųjų šalių poreikius;

4.  pabrėžia skaidraus sprendimų priėmimo proceso ir informavimo apie derybų padėtį svarbą, ypač paskutiniu aukščiausiojo lygio COP 16 derybų etapu, ir ragina Europos Sąjungą suteikti pagrindiniam savo derybininkui lanksčius įgaliojimus reaguoti pagal situaciją;

5.  ragina Europos Sąjungą viešai ir vienareikšmiškai patvirtinti, kad ji tvirtai įsipareigojusi vadovautis Kioto protokolo nuostatomis, ir palankiai įvertinti bei aktyviai ir konstruktyviai remti darbą, grindžiamą tolesniais į Kioto protokolo I priedą įtrauktų šalių įsipareigojimais ir Klimato kaitos konvencijoje numatytais ilgalaikiais bendradarbiavimo veiksmais, ir kuris būtų tęsiamas vadovaujantis politinėmis Kopenhagos susitarimo gairėmis; todėl ragina Europos Sąjungą iki Kankūno konferencijos atvirai paskelbti apie savo pasirengimą tęsti antrąjį pagal Kioto protokolą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį (2013–2020 m.) ir siekti atitinkamo šiuo laikotarpiu numatyto tikslo, taip pat ragina pripažinti, jog norint, kad būtų sudarytas tarptautinis susitarimas dėl veiksmų po 2012 m., kuriuo remiantis būtų pasiektas 2 ºC tikslas, būtina nemenka pažanga laikantis abiem laikotarpiams numatytų įsipareigojimų;

6.  ragina ES ir valstybes nares pradėti taikyti vadinamąjį klimato teisingumo principą; todėl pritaria, kad būsimose tarptautinėse derybose klimato klausimais būtų vadovaujamasi teisingumo išlyga; dar kartą pabrėžia, kad, jei neapribosime klimato kaitos, rasis didžiausia neteisybė, nes ypač kentės skurdžiai gyvenantys žmonės neturtingose šalyse;

7.  kadangi klimato kaita daro kitokį poveikį besivystančioms šalims, siūlo kovos su klimato kaita veiksmus ir finansavimą visų pirma skirti toms labiausiai klimato kaitos pažeidžiamoms šalims, kurios neturi gebėjimų pačios su ja kovoti;

8.  pabrėždamas, kad reikia nedelsiant pradėti derybas klimato klausimais, atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu Kankūne priimti esminius sprendimus dėl finansavimo (apimties, šaltinių ir valdymo), ypač dėl prisitaikymo, miškininkystės, išteklių naudojimo veiksmingumo, technologijų perdavimo (laikantis galiojančių principų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis), stebėsenos, atsiskaitymo ir tikrinimo finansavimo pridėtinės vertės, taip pat kad labai svarbu užtikrinti visišką skaidrumą ir tvirtus politinius įsipareigojimus skubiai suteikti finansavimą;

9.  laikydamasis Kioto protokolo dvasios, pažymi, kad svarbu prieiti susitarimą dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės nuostatų, lanksčios priemonės ir naujų sektorių bei išmetamųjų dujų įtraukimo;

10.  jeigu prekybos atliekamais taršos leidimais (angl. AAU) ir žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) klausimai nebus tinkamai išręsti, tai paveiks Kioto protokolo vientisumą aplinkos apsaugos požiūriu, taigi ragina kitas šalis išnagrinėti visas galimybes;

11.  ragina Kankūne susitarti dėl griežtų LULUCF taisyklių, kurios sustiprintų I priede išvardytų susitarimo šalių tikslų ambicingumą, kuriomis būtų siekiama sumažinti teršalų, susijusių su miškininkyste ir žemės naudojimu, kiekį, pagal kurias būtų reikalaujama, kad I priede išvardytos šalys atsiskaitytų už padidėjusį teršalų, susijusių su LULUCF, kiekį ir kurios atitiktų dabartinius susitarimo šalių įsipareigojimus saugoti ir stiprinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius;

12.  mano, kad ateityje ES imantis diplomatinių veiksmų klimato politikos srityje ypač daug dėmesio turėtų būti skirta tvirtiems politiniams įsipareigojimams trečiųjų šalių atžvilgiu, veiksmingų tarptautinio bendradarbiavimo klimato kaitos srityje priemonių kūrimo remiantis JTBKKK ir kitais teisės aktais politikai, taip pat bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis siekiant teikti praktinę paramą anglies dioksido kiekio mažinimo ir klimato kaitai atsparaus vystymosi visame pasaulyje klausimais;

13.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės apsauga ir ekosistemomis grindžiamas požiūris yra veiksmingiausios ir ekonomiškai efektyviausios klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijos; dar kartą pabrėžia savo poziciją, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės negali būti vien technologinės;

Mažinimo įsipareigojimai

14.  pakartoja, kad, remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktais moksliniais įrodymais, norint įgyvendinti 2 °C tikslą, vėliausiai 2015 m. turi būti pasiektas didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, iki 2050 m. jis turi būti sumažintas mažiausiai 50 proc. palyginti su 1990 m. ir nuo tada toliau mažėti;

15.  ragina visas užsienio partneres, įskaitant JAV ir Kiniją, prisiimti ambicingesnius įsipareigojimus mažinti taršą remiantis bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principu, kad būtų nuosekliai siekiama 2 ºC tikslo;

16.  pakartoja, kad Europos Sąjungai būtina patvirtinti vidaus tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, kad ateityje būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą;

17.  džiaugiasi Komisijos komunikatu ir analize, ko reikia siekiant 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pritaria komunikate išsakytai minčiai, kad nesvarbu, kokie bus tarptautinių derybų rezultatai, pati ES suinteresuota siekti didesnio kaip 20 proc. išmetamų dujų sumažinimo tikslo, nes tai padėtų sukurti ekologiškas darbo vietas, taip pat paskatintų augimą ir pagerintų saugumą;

18.  primena, kad dėl nuosmukio sumažėjus išmetamų dujų kiekiui tikslo iki 2020 m. šį kiekį sumažinti 20 proc. metinės išlaidos sumažėjo trečdaliu, t. y. nuo 70 milijardų iki 48 milijardų eurų, ir kad dabartiniais skaičiavimais 30 proc. sumažinimo išlaidos būtų 11 milijardų eurų didesnės nei iš pradžių nustatyto 20 proc. sumažinimo, t. y. papildomos išlaidos sudarytų mažiau nei 0,1 proc. ES ekonomikos vertės;

19.  pripažįsta, kad pasiekti 2 ºC tikslą įmanoma tik tuo atveju, jeigu ir besivystančių šalių grupė, visų pirma, pažangiausios iš jų, iš esmės ir apčiuopiamai sumažins šiuo metu prognozuojamą taršos augimo tempą, t. y. iki 2020 m. užtikrins, kad įprastinės veiklos skatinama tarša sumažės 15–30 proc., ir kad norint pasiekti šį tikslą, išsivysčiusios šalys turės teikti finansinę, techninę ir technologinę gebėjimų ugdymo paramą; pripažįsta, kad, norint pasiekti žemesnės temperatūros tikslus, bus reikalinga didesnė parama;

20.  pabrėžia, kad labiausiai nuo klimato kaitos padarinių nukentės besivystančios šalys, taigi jos yra labai suinteresuotos prisidėti prie to, kad sėkmingai būtų sudarytas tarptautinis susitarimas; džiaugiasi kai kurių besivystančių šalių (pvz., Kosta Rikos ir Maldyvų) ir kylančios ekonomikos šalių (pvz., Meksikos ir Brazilijos) ambicingais įsipareigojimais ir apgailestauja, kad kitos kylančios ekonomikos šalys dar nepasekė jų pavyzdžiu;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad miestų vietovėse išmetama 75 proc. anglies dioksido kiekio, taigi miestai turėtų labiausiai kovoti su klimato kaita; todėl teigiamai vertina Merų paktą pasirašiusių Europos miestų sumanymą; palaiko miestų įsipareigojimą kovoti su klimato kaita; pripažįsta su transportu ir judumu susijusias daugelio Europos miestų pastangas; pabrėžia, kad reikia tęsti panašią veiklą ieškant aplinkai palankesnių alternatyvų, kurios pagerintų piliečių gyvenimo kokybę , taip pat tinkamai koordinuoti pastangas, daromas vietos, regionų, nacionaliniu, Europos ir pasaulio valdymo lygiu;

Finansavimas

22.  primena, kad išsivysčiusios šalys pagal Kopenhagos susitarimą įsipareigojo skirti papildomų naujų išteklių, kurie 2010–2012 m. laikotarpiu sudarytų bent 30 mlrd. ir iki 2020 m. – 100 mlrd. JAV dolerių sumą per metus, ir ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamoms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims; ragina Europos Sąjungą palengvinti ekologinio klimato fondo, iš kurio nuo 2020 m. būtų skiriama 100 milijardų JAV dolerių per metus, steigimą;

23.  primena, kad bendras ES indėlis, skirtas padėti besivystančioms valstybėms sušvelninti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti, turėtų būti papildoma priemonė ir iki 2020 m. neturėtų būti mažesnis negu 30 000 mln. eurų per metus ir kad sukaupus daugiau žinių apie klimato kaitos problemos rimtumą ir apie su ja susijusių išlaidų mastą šis skaičius gali augti;

24.  mano, kad punktualus pagal vadinamąjį greitos pradžios finansavimą skiriamų lėšų įgyvendinimas yra esminis veiksnys pasitikėjimui iki konferencijos Kankūne ir jos metu skatinti; pabrėžia, kad, kaip įsipareigojo ES ir valstybės narės, naujiems ir papildomiems oficialios paramos vystymuisi priemonės biudžetams turi būti skirta 7,2 mlrd. eurų, kurie būtų suderintai skiriami prisitaikymui prie klimato atšilimo ir jo sušvelninimui, ir ragina Europos Sąjungą (koordinuojant Komisijos Klimato politikos generaliniam direktoratui) užtikrinti visapusišką skaidrumą Kankūne bei vėliau kasmet teikiant suderintas įgyvendinimo ataskaitas;

25.  pabrėžia, kad finansavimo stebėsena, atskaitomybė ir vertinimas turi apimti sąžiningą bendrą pagrindą, pagal kurį įplaukos laikomos naujomis ir papildomomis; rekomenduoja, kad šis pagrindas būtų ilgalaikis įsipareigojimas skirti 0,7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) kaip oficialią paramą vystymuisi arba užtikrinti kitų atitinkamų nacionalinių tikslų, numatant didesnius įsipareigojimus, pasiekimą;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir užtikrinti, kad prisitaikymui ir švelninimui numatyti ištekliai papildytų lėšas, numatytas siekti tikslo 0,7 proc. BNP skirti oficialiai paramai vystymuisi, ir nurodyti, kiek įsipareigojimų bus finansuojama iš viešųjų lėšų; be to, pabrėžia, kad siekiant šio tikslo reikia sutelkti ir vidaus, ir tarptautines lėšas iš visų įmanomų šaltinių;

27.  primygtinai ragina užtikrinti, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos finansavimo naujomis priemonėmis srityje būtų paisoma nustatytų vystymosi politikos, pvz., gero valdymo, ir demokratinio dalyvavimo priimant sprendimus principų ir kad šie principai būtų įgyvendinami; taip pat primygtinai reikalauja, kad pagalbą gaunančios šalys turėtų įrodyti, jog pinigai išleidžiami numatytiems ir patvirtintiems projektams;

28.  primena, kad, norėdami geriau skirti finansinius išteklius ir investuoti, COP 16 derybininkai turėtų atsižvelgti į šalių atsakomybę, efektyvų išteklių naudojimą bei siekti užtikrinti didžiausią poveikį ir drauge užtikrinti pačių pažeidžiamų šalių ir bendruomenių finansavimą;

Stebėsena, atskaitomybė ir vertinimas

29.  teigiamai vertina į Kopenhagos susitarimą įtrauktas stebėsenos, atskaitomybės ir vertinimo, taip pat tarptautinių konsultacijų teikimo ir analizės nuostatas ir ragina Europos Sąjungą bendradarbiauti su visomis šalimis nustatant šių nuostatų įgyvendinimo gaires, kurios būtų patvirtintos Kankūne;

30.  pripažįsta, kad vertinant tariamą ES sėkmę mažinant išmetamo CO2 kiekį nebuvo tinkamai atsižvelgta į pramoninės gamybos perkėlimą už ES ribų; pažymi, kad dėl ES vartojimo išmetamo CO2 kiekis iš tiesų sumažėjo daug mažiau, negu skelbiama, ir tiki, kad vystant būsimą ES politiką ir vedant tarptautines derybas reikia atsižvelgti į šį neatitikimą;

Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis ir prisitaikymas

31.  pabrėžia, kad istorinė atsakomybė už negrįžtamą klimato kaitą tenka išsivysčiusioms valstybėms, ir primena įsipareigojimą padėti besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims prisitaikyti prie šių pokyčių, įskaitant teikti finansinę paramą nacionalinėms prisitaikymo veiksmų programoms – svarbioms prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, skatinančioms savarankiškumą;

32.  pripažįsta, kad svarbu aktyviai prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos pasekmių, ypač tuose pasaulio regionuose, kurie labiausiai kenčia nuo klimato kaitos, ir apsaugoti ypač pažeidžiamas visuomenės grupes; taigi ragina Kankūne priimti susitarimą ir prisiimti didelius politinius bei finansinius įsipareigojimus padėti besivystančioms šalims didinti savo pajėgumus;

33.  džiaugiasi Kopenhagoje priimtu sprendimu dėl Technologijų mechanizmo sukūrimo; ragina ES ir valstybes nares stiprinti galiojančias savo ir besivystančių šalių partnerystes, skirtas klimato kaitos klausimams spręsti, ir sudaryti naujas parterystes, jei jos dar nesudarytos, siekiant teikti didesnę finansinę paramą technologijų plėtrai ir perdavimui, pasirašyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos susitarimus ir ugdyti institucijų gebėjimus;

34.  pabrėžia, kad vystymosi perspektyva yra gyvybiškai svarbi daugeliui besivystančių šalių ir kylančios ekonomikos šalims; pripažįsta, kad vedant derybas reikėtų labiau atkreipti dėmesį į šį tikslą, ir primena apie ES įsipareigojimą remti mažiau išsivysčiusias šalis joms siekiant geresnio gyvenimo lygio; pabrėžia, kad renkantis tvaresnius sprendimus įmanoma užtikrinti geresnį gyvenimo lygį;

35.  pabrėžia, kad I priede nenurodytos valstybės negali būti priskirtos vienai grupei, nes skiriasi jų pajėgumai skirti investicijų siekiant sumažinti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip pat jų gebėjimai prisitaikyti prie klimato kaitos; taip pat pabrėžia, kad kai kurių iš šių valstybių šiuo metu išmetamo CO2 kiekis yra vienas didžiausių pasaulyje ir kad šis skaičius sparčiai auga;

36.  pabrėžia, kad politikos nuoseklumo užtikrinimas ir aplinkos aspekto įtraukimas į vystymosi projektus – esminė veiksmingos ES klimato kaitos padarinių sušvelninimo ir prisitaikymo prie jų strategijos dalis; ypač reikalauja skatinti vystymosi būdus, kuriais pirmenybė teikiama įvairios ir decentralizuotos ekonomikos šalims; taip pat labai apgailestauja, kad ES padarė nedaug pažangos įtraukdama aplinkos aspektą į savo vystomąjį bendradarbiavimą ir į kitų sektorių Europos politikos sritis;

37.  primena, kad besivystančiose šalyse dėl žemės paskirties keitimo ir žemės ūkio išmetama dalis didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; ragina ES skatinti tvarų žemės ūkį, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kadangi šio pobūdžio žemės ūkis prisideda ir prie klimato kaitos švelninimo, ir prie skurdo mažinimo, nes vietos bendruomenėms sudaroma galimybė turėti įvairių pajamų šaltinių;

38.  ragina ES dėti pastangas, kad Tarptautinis vietos tautų forumas taptų COP 16 derybų šalimi, nes jiems ypač turi įtakos klimato kaita ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių ir jų švelninimo priemonės;

39.  pabrėžia, kad bendri su klimato kaita susiję veiksmai turi apimti stiprią valdymo struktūrą ir procedūras, kurias taikant besivystančios šalys turėtų daugiau įtakos, taigi ragina ES prisidėti kuriant institucinę struktūrą, kuri būtų atvira, skaidri, teisinga ir pagal kurią atitinkamose valdymo institucijose būtų proporcingai atstovaujama išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims;

Miškų naikinimo ir nykimo skatinamos taršos mažinimas; dykumėjimas

40.  pabrėžia, kad gamtiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentai, pvz., miškai, dėl savo pajėgumų absorbuoti CO2 yra veiksminga klimato kaitos poveikio švelninimo priemonė, ir ragina konferencijos šalis pripažinti poreikį išsaugoti miškus ir parengti apželdinimo miškais politiką, kuri būtų įtraukta į tarptautinį klimato kaitos susitarimą;

41.  mano, kad norint, jog iki 2020 m. būtų sustabdytas didžiulis atogrąžų miškų naikinimas, turi būti teikiama didelė finansinė parama, taip pat techninė ir administracinė pagalba ir pakartoja, kad laiko požiūriu realistiškiausia priemonė yra viešas finansavimas; ragina Europos Sąjungą dirbti siekiant, kad Kankūne būtų priimti konkretūs sprendimai dėl miškų naikinimo ir nykimo skatinamos taršos mažinimo, įskaitant konkrečius tikslus;

42.  ragina ES aktyviai remti miškų naikinimo ir nykimo skatinamos taršos mažinimo priemonę siekiant nustatyti miškų naikinimo priežastis ir užtikrinti veiksmingą vietos tautų ir vietos bendruomenių įtraukimą į šio proceso stebėseną ir atskaitomybę už jį; taip pat ragina ES užtikrinti, kad miškų naikinimo ir nykimo skatinamos taršos mažinimo priemonė apimtų apsaugos priemones arba elgesio kodeksą, kuriame būtų užtikrinta, jog žmonių, gyvenančių miškuose, teisės nebūtų pažeistos ir miškų nykimas būtų veiksmingai sustabdytas;

43.  pritaria, kad būtų parengta dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonė ir labiau stengiamasi gamtiniu būdu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes tai skatintų biologinės įvairovės išsaugojimą; taip pat pabrėžia gamtos išsaugojimo, tvarios miškotvarkos ir anglies sankaupų miškuose didinimo besivystančiose šalyse (REDD+ programa) svarbą;

44.  apgailestauja dėl to, kad miškų naikinimo ir nykimo skatinamos taršos mažinimas finansuojamas vadovaujantis labai plačia miškų apibrėžtimi, kuri apima monokultūras ir nevietinių rūšių sodinius; mano, kad dėl tokios apibrėžties lėšos gali būti nukreiptos ne į senus ir labai senus miškus, kuriems reikia apsaugos, o į naujus komerciniu tikslu apsodintus sodinius;

45.  taigi ragina Komisiją ir valstybes nares veikti Pagalbinėje mokslo ir technologijų konsultacijų institucijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose, kad būtų pateikta nauja biomais paremta JT miškų apibrėžtis, kuri atspindėtų didelius įvairių biologinių rūšių skirtumus ir skirtingų biomų anglies kiekio vertes, aiškiai atskiriant gamtinius miškus ir miškus, kuriuose dominuoja medžių monokultūros ir nevietinės rūšys;

46.  mano, kad turėtų būti siekiama didesnės trijų Rio de Žaneiro konvencijų dėl biologinės įvairovės, dėl klimato kaitos ir dėl dykumėjimo sąveikos; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti idėją 2012 m. surengti aukščiausio lygio susitikimą trijų Rio de Žaneiro konvencijų klausimais, kuris sudarytų dalį aukščiausiojo lygio susitikimo „Rio+20“;

47.  pabrėžia, kad Jungtinių tautų generalinės asamblėjos 2010 m. liepos 28 d. rezoliucijoje pripažįstama, kad turėti prieigą prie geriamojo vandens yra žmogaus teisė, ir ragina taikyti specialią apsaugą vandeniui, nes jis itin jautriai reaguoja į klimato kaitą, dėl to gali sumažėti turimo vandens, ypač geriamojo, kiekybė ir kokybė;

Pokyčiai siekiant tvarios ekonomikos ir pramonės
48. pabrėžia, kad daugelis šalių siekdamos naujos tvarios ekonomikos daro greitą pažangą dėl įvairių priežasčių, įskaitant dėl to, kad sprendžiami klimato apsaugos, išteklių trūkumo ir veiksmingumo, energetinio saugumo, inovacijų ir konkurencingumo klausimai; pabrėžia, kad tokiose šalyse, kaip JAV ir Kinija, buvo patvirtinti didžiuliai ekonominių paskatų planai, skirti energetikos pereinamajam laikotarpiui;

49.  ragina pasirašyti susitarimą, kuriuo tarptautiniu lygmeniu būtų užtikrintos vienodos daug anglies sunaudojančių pramonės šakų sąlygos; pabrėžia įpareigojančio tarptautinio susitarimo svarbą ES valstybių narių pramonės šakų konkurencingumui; todėl pabrėžia Balio veiksmų plano svarbą;

Tvari ekonomika ir bendradarbiavimas technologijų srityje

50.  yra įsitikinęs, jog Europos Sąjunga, neatsižvelgdama į tai, ar tarptautinėse derybose bus pasiekta pažanga, turėtų skubiai apibrėžti politiką ir nustatyti priemones, kurių reikia norint skatinti ekonomikos vystymąsi, kad ji taptų tausesnė, kad būtų išmetama mažiau anglies dioksido ir kad ekonomika būtų veiksminga išteklių požiūriu, kartu būtų švelninamas klimato kaitos poveikis, gerinama oro ir aplinkos kokybė, užtikrinami sveikatos standartai, skatinama saugi energetika, kuriamos naujos darbo vietos ir užtikrinama, kad Europos Sąjungos ekonomika taptų konkurencingiausia ir tvariausia pasaulyje, kur vis daugiau investicijų būtų nukreipiama ekologiškesnėms technologijoms taikyti;

51.  pažymi, kad klimato kaita yra pasaulinė problema, kuri neturi vieno politinio ir techninio sprendimo, tačiau panaudojus esamas galimybes ir labai smarkiai padidinus efektyvumą visose išsivysčiusių ir besivystančių šalių ekonomikos ir visuomenės srityse būtų prisidedama prie išteklių ir paskirstymo problemos sprendimo bei ruošiama dirva trečiajai pramonės revoliucijai;

52.  pabrėžia, kad priėmus susitarimą atsirastų reikiamų paskatų Naujajam tvariam planui, pagal kurį būtų skatinamas tvarus augimas, propaguojamos aplinkos požiūriu tvarios technologijos, gerinamas pastatų ir transporto energijos vartojimo efektyvumas, mažinamas energetinis priklausomumas ir užtikrinamas užimtumas ir socialinė bei ekonominė sanglauda ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse; primena, kad šioje srityje ES jau turi įsipareigojimų;

53.  primena apie G20 klimato politikos susitarimą pamažu mažinti iškastiniam kurui skiriamas subsidijas ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl šio susitarimo įgyvendinimo Europos strategijos, numatant laikotarpį ir, prireikus, socialinio kompensavimo mechanizmus;

Moksliniai tyrimai ir technologija

54.  yra įsitikinęs, kad norint, jog visos valstybės galėtų naudotis prieinamomis tvariomis technologijomis, būtini pasauliniai technologiniai pokyčiai ir technologinis bendradarbiavimas; pažymi, kad bet kuriame būsimame susitarime turėtų būti numatytas veiksmingas prieigos prie ekologiškų technologijų mechanizmas;

55.   mano, kad itin svarbu vadovautis nauju požiūriu į bendradarbiavimą technologijų klausimais, kad būtų skatinamas inovacijų kūrimas bei diegimas ir kiekvienai valstybei sudaromos galimybės naudotis nebrangiomis aplinkai žalos nedarančiomis technologijomis;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint kovoti su klimato kaita reikia sumažinti ne tik išlakų kiekį, bet ir bendrą mūsų ekologinį pėdsaką, inovacijos labiausiai gali padėti įvykti šiems būtiniems pokyčiams; taigi inovacijos turi būti tvarios, ekologiškos, socialinės, sąžiningos ir prieinamos;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad Klimato inovacijų centrų tinklas, kuris yra šio mechanizmo dalis, galėtų būti naudinga priemonė skatinant technologijų plėtrą, bendradarbiavimą, sklaidą ir inovacijas;

58.  pabrėžia, kad pažangių technologijų kūrimas ir įdiegimas yra svarbiausias elementas kovojant su klimato kaita ir kartu įtikinant savo pasaulinius partnerius, jog galima sumažinti išmetamų teršalų kiekį neprarandant konkurencingumo ir darbo vietų; prašo Komisijos įvertinti įvairias klimatą tausojančių inovacijų paskatas, pvz., apdovanoti pirmaujančias verslo įmones; ragina, kad būtų prisiimtas tarptautinis įsipareigojimas didinti mokslinių tyrimų ir plėtros investicijas į atitinkamų sektorių pažangias technologijas;

59.  pažymi, kad neseniai paskelbtose mokslinėse apžvalgose pritariama pagrindinei nuostatai, jog su pasauliniu atšilimu, kylančiu dėl žmonių veiksmų, reikia kovoti mažinant anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; taip pat pažymi, kad reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų tokiose srityse, kaip temperatūros kilimo skalė ir laikotarpis, ir nustatyti klimato kaitos poveikį regionų bei vietos lygmenimis ir žemės naudojimo, juodosios anglies bei smulkiųjų dalelių poveikį taip pat ir atitinkamoms prisitaikymo priemonėms;

60.  tiki, kad klimato kaita yra itin sudėtingas daugelį mokslo sričių apimantis klausimas ir kad šioje srityje priimti politiniai sprendimai turi būti tvirtai pagrįsti moksliniais argumentais; taigi ragina Komisiją nuolat informuoti Europos Parlamentą apie visas naujas reikšmingas mokslines inovacijas ar pažangą;

61.  pabrėžia, kad numatant ES biudžetą reikėtų labiau akcentuoti mokslinius tyrimus, inovacijų ir technologijų diegimą siekiant geriau atspindėti ES ambicijas kovoti su klimato kaita ir pereiti prie tvarios ekonomikos;

Energija, energijos ir išteklių efektyvumas

62.  atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje apie 2 milijardus žmonių ir toliau neturi galimybės naudotis tvaria energija už priimtiną kainą; pabrėžia, kad energetinio skurdo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į klimato politikos tikslus; pažymi, kad yra sukurtos energijos technologijos, tenkinančios ir pasaulinius aplinkos apsaugos ir vietos plėtros poreikius;

63.  apgailestauja, kad energijos taupymo galimybė nėra tinkamai svarstoma tarptautiniu, ir ypač ES, lygmeniu; pažymi, kad taupant energiją ir didinant energijos naudojimo efektyvumą bus galima sutaupyti išteklius, sumažinti išlakų kiekį, padidinti energetinį saugumą, sukurti naujų darbo vietų ir užtikrinti didesnį ekonomikų konkurencingumą; ragina ES vedant tarptautines derybas daugiau dėmesio atkreipti į energijos taupymą;

64.   ragina ES vedant tarptautines derybas daugiau dėmesio atkreipti į energijos taupymą; atsižvelgdamas į tai pažymi ir labai apgailestauja, kad ES dėl neįpareigojančio požiūrio negreit pasieks valstybių vadovų nustatytą tikslą iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos; taigi ragina ES rodyti pavyzdį, o Komisiją siūlyti naujas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bus pasiektas šis tikslas ir kad Europa neatsiliks pasaulinių efektyvumo inovacijų srityje;

65.  pabrėžia, kad svarbu kovą su klimato kaita susieti su įsipareigojimu mažinti mūsų ekologinį pėdsaką apskritai, siekiant išsaugoti gamtos išteklius, nes novatoriškos ekologinės technologijos ir kitos mažai anglies dioksido išskiriančios energijos gamybos alternatyvos priklauso nuo ribotų išteklių;

Tarptautinė prekyba

66.  pateikdamas nuorodą į PPO sutarties preambulę ir į Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos (GATT) XX straipsnio b, d ir g punktus, pabrėžia, kad tarptautinė prekyba neturi virsti gamtinių išteklių išnaudojimu; atsižvelgdamas į PPO derybas ir dvišalius prekybos susitarimus, primygtinai tvirtina, kad prekybos, ypač prekybos gamtinėmis žaliavomis, liberalizavimas nekelia pavojaus tvariam išteklių valdymui;

67.  atkreipia dėmesį į ES galimybes rodyti gerą pavyzdį ir mažinti prekybos ekologiškomis technologijomis ir aplinkai bei klimatui žalos nedarančiais produktais kliūtis, pvz., tarifus ir mokesčius, taip pat populiarinti ekologiškas prekes ir paslaugas (angl. EGS), atsižvelgiant į Balio veiksmų planą ir naudojimąsi Kopenhagos ekologišku klimato fondu;

Pasaulinė anglies dioksido rinka

68.  ragina ES ir jos partneres artimiausioje ateityje rasti veiksmingiausią būdą ES prekybos emisijomis sistemos ir kitų su pasauline anglies dioksido rinka susijusių prekybos sistemų ryšiams skatinti, taip pat užtikrinti didesnę taršos mažinimo būdų įvairovę, pagerinti rinkos mastą ir likvidumą, skaidrumą, pagaliau veiksmingiau paskirstyti išteklius;

69.  tačiau pabrėžia, kad dedant bet kokias pastangas šiuo klausimu, reikėtų atsižvelgti į neseniai įvykusios finansų krizės pamokas ir ES prekybos taršos leidimais trūkumus, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijoms ir užtikrinta, jog išlakų kiekis būtų iš tiesų sumažintas;

70.   ragina ES ir jos partneres nedelsiant pasiūlyti riboti netinkamą tarptautinių kreditų naudojimą, susijusį su pramoninių dujų projektais, įskaitant hidrofluorangliavandenilių (HFC-23) išbraukimą iš prekybos taršos leidimais sistemos po 2012 m., ypač Švarios plėtros mechanizmo, o ateityje ir sektorių rinkos mechanizmų, projektais; taigi ragina ES ir jos partneres skatinti besivystančias šalis prisidėti prie visuotinių mažinimo pastangų ir pačioms imtis tinkamų veiksmų pradedant nuo pigiausių mažinimo priemonių;

71.  pabrėžia, kad pasauliniame konkurencingų rinkų kontekste anglies dioksido išlakų rizika kelia didelį susirūpinimą kai kuriuose sektoriuose, kurie yra svarbi bendros pramoninių produktų, įskaitant kovos su klimato kaita prekes, grandinės dalis; prašo Komisijos toliau analizuoti šią riziką ir pasiūlyti tinkamų bei veiksmingų priemonių, kad būtų išsaugotas ES ekonomikos tarptautinis konkurencingumas ir drauge užtikrinta, kad ES anglies pėdsakas nedidės;

72.  ragina reformuoti projektais grindžiamas priemones, pvz., švarios plėtros mechanizmus ir bendrą įgyvendinimą: turėtų būti nustatyti griežti projektų kokybės standartai, kuriais remiantis būtų užtikrinta žmogaus teisių apsauga ir patikimu bei pagrindžiamu būdu realiai būtų dar labiau sumažinta tarša, o taip būtų prisidėta ir prie tvarios besivystančių šalių plėtros; be to, pritaria Komisijos nuomonei, kad turėtų būti susitarta dėl sektorių priemonių, kurios laikotarpiu po 2012 m. būtų taikomos ekonomiškai pažangesnėse besivystančiose šalyse, tuo tarpu mažiausiai išsivysčiusios šalys ir toliau galėtų naudotis švarios plėtros mechanizmais;

73.  primygtinai reikalauja, kad ES ir valstybės narės įsipareigojimus mažinti klimato kaitos poveikį visų pirma vykdytų ES rėmuose, ir primena visoms valstybėms, kad reikėtų kuo mažiau naudoti lanksčius mechanizmus;

Tarptautinė aviacija ir jūrų transportas

74.  primena, kad transporto sektorius išmeta daugiausia pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų: sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis išsivysčiusiose šalyse sudaro 30 proc., o pasaulio lygmeniu – 23 proc.; apgailestauja, kad nepakankamai pažangiai sprendžiami su pasauliniu oro ir jūrų transportu susiję klausimai ir primygtinai pabrėžia būtinybę įtraukti tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto klausimus į JTBKKK nuostatomis grindžiamą susitarimą;

75.  siekdamas išvengti dėl transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo iki 2050 m., ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad tarptautiniame susitarime būtų visapusiškai atsižvelgta į aviacijos ir jūrų transporto klausimus ir kad aviacijos ir jūrų sektorių taršos mažinimo tikslai būtų tokie pat, kaip ir kitų pramonės sektorių;

76.  džiaugiasi pasaulio oro susisiekimo bendrovių prisiimtu įsipareigojimu iki 2020 m. išlaikyti 1,5 proc. per metus degalų efektyvumo gerinimo lygį, nuo 2020 m. didinti anglies dioksido į aplinką neišmetančių transporto priemonių skaičių ir iki 2050 m. pasiekti, kad išmetamo CO2 kiekis sumažėtų 50 proc. palyginti su 2005 m. rodikliais;

77.  pažymi, kad pusę kelių transporto sektoriaus išlakų išmeta privačios transporto priemonės ir kad didelė pramonės sektoriaus išlakų dalis atsiranda dėl degalų rafinavimo; atsižvelgiant į nuolat didėjantį transporto sektoriaus išlakų kiekį, reikėtų toliau imtis privalomų priemonių, reikalaujant, kad gamintojai gerintų transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą ir energinį naudingumą;

Europos Parlamento delegacija

78.  laikosi nuomonės, kad ES delegacija atlieka svarbų vaidmenį derybose dėl klimato kaitos, taigi mano, jog nepriimtina, kad ankstesnės šalių konferencijos metu šiai delegacijai priklausantys Europos Parlamento nariai negalėjo dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose; kaip numatyta 2005 m. gegužės mėn. priimtame ir 2009 m. persvarstytame Europos Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarime, kuriame Komisija atstovauja Europos bendrijai, Komisija Parlamento prašymu sudaro kuo palankesnes sąlygas, kad Parlamento nariai stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti Bendrijos delegacijose derantis dėl daugiašalių susitarimų; primena, kad remiantis Lisabonos sutartimi, t. y. SESV 218 straipsniu, Europos Parlamentas turi duoti pritarimą susitarimams tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų; tikisi, kad bent Europos Parlamento delegacijos pirmininkams bus leista dalyvauti ES koordinatorių posėdžiuose Kankūne;

o
o   o

79.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat JTBKKK sekretoriatui su prašymu išplatinti šią rezoliuciją visoms ES nepriklausančioms JTBKKK šalims.

(1) OL L 8, 2009 1 13, p. 3.
(2) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0174.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2009)0042.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0019.
(6) Jį parengė Nyderlandų aplinkos vertinimo agentūra.

Atnaujinta: 2012 m. kovo 2 d.Teisinis pranešimas