Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2201(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0317/2010

Pateikti tekstai :

A7-0317/2010

Debatai :

PV 24/11/2010 - 20
CRE 24/11/2010 - 20

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 8.14
CRE 25/11/2010 - 8.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0446

Priimti tekstai
PDF 158kWORD 119k
Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Socialinė įmonių atsakomybė tarptautinės prekybos susitarimuose
P7_TA(2010)0446A7-0317/2010

2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (2009/2201(INI))

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 30 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 10, 48, 138, 139, 153, 156, 191, 207 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į EBPO gaires tarptautinėms korporacijoms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių korporacijų ir socialinės politikos bei į elgsenos kodeksus, kurie buvo priimti globojant tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Maisto ir žemės ūkio organizacijai, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir Pasaulio Bankui, bei į pastangas, kurias remia JT Prekybos ir plėtros konferencija besivystančių šalių įmonių veiklos atžvilgiu,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo mėn. pradėtą JT pasaulinio susitarimo iniciatyvą ir į 2005 m. rugpjūčio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pranešimą „Pasaulinės partnerystės link. Didesnis Jungtinių Tautų ir jos partnerių bendradarbiavimas, ypač privačiame sektoriuje“(05 45706 (E) 020905) ir į 2006 m. spalio 9 d. JT pasaulinio susitarimo iniciatyvos ir visuotinės ataskaitų pateikimo iniciatyvos atstovų pateiktą pranešimą bei į JT 2006 m. sausio mėn. paskelbtus atsakingo investavimo principus ir į Jungtinių Tautų aplinkos programos finansinės iniciatyvos bei JT pasaulio susitarimo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio mėn. patvirtintas JT normas dėl su žmogaus teisėmis susijusios daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių atsakomybės(1) ,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. pradėtą Globalią atsiskaitymo iniciatyvą(2) , į atnaujintas G3 atsiskaitymo tvarumo klausimu gaires, paskelbtas 2006 m. spalio 5 dieną ir į G4 gaires, kurias šiuo metu rengia Globali atsiskaitymo iniciatyva,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Johanesburge vykusį JT pasaulio vadovų susitikimą tvariosios plėtros tema, ypač į raginimą pradėti iniciatyvas įmonių atskaitomybės klausimu, ir į 2002 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadas dėl susitikimo(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 15 d. JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą dėl su žmogaus teisėmis susijusios daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių atsakomybės (E/CN.4/2005/91, 2005),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretorius paskirto specialiojo įgaliotinio, atsakingo už daugiašales korporacijas ir kitas įmonių bei žmogaus teises, pranešimą „Visų žmogaus teisių: pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių, įskaitant vystymosi, skatinimas ir apsauga“ (A/HRC/8/5 2008) ir į šiuo metu vykstančius kito pranešimo, numatyto paskelbti 2011 m., rengimo darbus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 9 d. Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio pranešimą žmogaus teisių ir tarptautinių korporacijų bei kitų verslo įmonių klausimu (Johno Ruggie pranešimas „Verslas ir žmogaus teisės. Tolesni veiksmai siekiant pradėti naudoti apsaugos, pagarbos ir priemonių taikymo sistemą“ (A/HRC/14/27),

–  atsižvelgdamas į gaires, sertifikavimą ir žymėjimo sistemas, kurios skirtos įmonių elgsenai tvaraus vystymosi srityje, klimato kaitai ir skurdui panaikinti, pavyzdžiui: SA 8000 standartas, kuris draudžia vaikų darbą ir AFNOR normos bei tvaraus vystymosi ISO standartai,

–  atsižvelgdamas į Kimberley procesą dėl prekybos neapdorotais deimantais,

–  atsižvelgdamas į įvairių valstybių narių iniciatyvas, kurių jos ėmėsi siekdamos skatinti įmonių socialinę atsakomybę, ir visų pirma į valstybinio ĮSA centro, kuris koordinuoja vyriausybines teisėkūros iniciatyvas puoselėti ĮSA ir kurti praktines priemones, skirtas įmonėms, Danijoje įkūrimą(4) ,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, į 2007 m. rugsėjo 13 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 61/295 priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių ir į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į tarptautines aplinkosaugos konvencijas, pavyzdžiui: 1987 m. Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, 1999 m. Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės, 2000 m. Kartachenos protokolo dėl biosaugos ir 1997 m. Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 14 d. Regionų komiteto Žaliąją knygą „Europos teisinė bazė įmonių socialinės atsakomybės srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 29 d. Europos įvairių suinteresuotųjų šalių forumo dėl ĮSA galutinį pranešimą ir rekomendacijas, įskaitant ir septintąją rekomendaciją remti priemones tinkamai teisinei sistemai įkurti,

–  atsižvelgdamas į 1968 m. Briuselio konvenciją, konsoliduotą 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(5) , ir į 2009 m. balandžio 21 d. Komisijos Žaliąją knygą dėl Reglamento (EB) Nr. 44/2001 peržiūros,

–  atsižvelgdamas į Žaliąją knygą „Europos įmonių socialinio atsakingumo modelio skatinimas“ (COM(2001)0366), kuri įtraukta į Baltąją knygą „Komisijos komunikatas dėl ĮSA: verslo indėlis į tvariąją plėtrą“ (COM(2002)0347),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Komisijos rekomendaciją 2001/453/EB dėl aplinkosaugos problemų pripažinimo, įvertinimo ir atskleidimo įmonių metinėse ataskaitose ir pranešimuose(6) (pranešta dokumentu Nr. C(2001)1495),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Globalizacijos socialinė dimensija – ES politikos indėlis siekiant tolygiai paskirstyti naudą“ (COM(2004)0383),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialiniu reikalų komitetui pavadinimu „Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas: paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu“ (COM(2006)0136),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249),

–  atsižvelgdamas į nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusią bendrąją lengvatų sistemą (BLS), pagal kurią didesniam produktų kiekiui netaikomas muitų mokestis arba taikomi sumažinti tarifai ir į kurią taip pat įtraukta nauja iniciatyva, skirta ekonomiškai pažeidžiamoms šalims, turinčioms specifinių, prekybos, finansinių ar vystymosi poreikių,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo 13 straipsnį, kuriame nurodoma, kad šalys įsipareigoja siekti gerinti ir skatinti prekybą prekėmis, kuri prisidėtų prie tvaraus vystymosi, įskaitant prekes, kurioms taikomos sąžiningos ir etinės prekybos taisyklės, ir kurios apima įmonių socialinę atsakomybę ir atskaitomybę,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo mėn. pasirašyto ES ir Kolumbijos ir Peru laisvosios prekybos susitarimo 270 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, kad šalys susitaria skatinti pažangiausius prekybos būdus, susijusius su įmonių socialine atsakomybe, ir į 270 straipsnio 4 dalį, kurioje teigiama, kad šalys pripažįsta, kad lankstūs, savanoriški ir iniciatyva pagrįsti mechanizmai gal prisidėti prie prekybos praktikos ir tvaraus vystymosi tikslų sąveikumo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Tarybos rezoliuciją dėl Žaliosios knygos „Įmonių socialinė atsakomybė“(7) ,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kuriose valstybės narės yra raginamos skatinti įmones vytyti ĮSA(9) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl vaikų darbo(10) ,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)(11) ,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/51/EB dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės(12) ,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo(13) ,

–  atsižvelgdamas į savo 1999 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES standartų besivystančiose šalyse veiklą vykdančioms Europos įmonėms: Europos elgesio kodekso link(14) , kurioje rekomenduojama parengti elgesio kodekso modelį, paremtą Europos stebėsenos programa,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl atvirumo ir demokratijos vykdant tarptautinę prekybą(15) , kurioje PPO raginama gerbti TDO pagrindines socialines normas ir pripažinti TDO sprendimus, įskaitant galimus raginimus taikyti sankcijas sunkiai pažeidus esminius socialinius standartus,

–  atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Svarbiausių darbinių standartų laikymosi ir geresnio socialinio valdymo skatinimas globalizacijos kontekste“(16) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. gegužės 13 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės: verslo indėlis į tvariąją plėtrą(17) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl vaikų išnaudojimo besivystančiose šalyse, ypač atsižvelgiant į vaikų darbą(18) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl socialinio globalizacijos aspekto(19) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sąžiningos prekybos ir vystymosi(20) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės: naujoji partnerystė(21) ,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją Skatinti padorų darbą visiems(22) , kurioje prašoma į visus ES prekybos susitarimus įtraukti socialines normas, skatinant padorų darbą visiems, ypač į dvišalius susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 23 d. Europos parlamento klausymą įmonių socialinės atsakomybės tarptautinėje prekyboje tema,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0317/2010),

A.  kadangi korporacijos ir jų patronuojamosios įmonės yra vienos iš pagrindinių ekonomikos globalizavimo ir tarptautinės prekybos mainų dalyvių,

B.  atsižvelgdamas į 2000 m. EPBO gaires, skirtas tarptautinėms korporacijoms, ir į 2010 m. atnaujintas šias rekomendacijas, kurios skirtos įmonėms, ir kuriose išdėstyti savanoriški atsakingo elgesio standartai, atitinkantys galiojančius teisės aktus, ypač užimtumo, ryšių su socialiniais partneriais, žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų interesų, kovos su korupcija ir mokesčių vengimu srityse,

C.  kadangi TDO trišalė principų deklaracija dėl tarptautinių korporacijų yra skirta vyriausybėms, tarptautinėms korporacijoms, darbuotojams užimtumo, mokymo, darbo sąlygų ir profesinių santykių srityse, deklaracija, kurioje išdėstyti valstybių narių įsipareigojimai laikytis ir skatinti keturis esminius darbo standartus – laisvę burtis ir teisės į kolektyvines derybas, visų rūšių priverstinio darbo panaikinimą, vaikų darbo uždraudimą ir diskriminacijos darbo srityje panaikinimą;

D.  kadangi JT Pasauliniu susitarimu dėl dešimties principų, kurių kaip pagrindinių vertybių tarptautinės korporacijos yra prašomos laikytis žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse, taip pat juos remti ir įgyvendinti savo įtakos sferoje, kuriuos įmonės savanoriškai įsipareigoja taikyti ir integruoti į verslo veiklą,

E.  atsižvelgdamas į šiuo metu vykstančius EBPO gairių tarptautinėms korporacijoms atnaujinimo darbus, ypač susijusius su nacionalinių kontaktinių centrų ir taisyklių dėl tiekimo grandinių atsakomybės pagerinimu,

F.  kadangi tarptautinėmis gairėmis, kaip, pvz., Globali atsiskaitymo iniciatyva ar sertifikavimo ir ženklinimo sistemos, tokios, kaip ISO 14 001 standartas ar visų pirma nesenai paskelbtas ISO 26 000 standartas, kurie yra sudaryti iš bendrų gairių, tinkamų visų rūšių organizacijoms, įmonėms padedama įvertinti savo veiklos ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai ir taikyti tvaraus vystymosi požiūrį, tačiau šio0s gairės yra veiksmingos tik tada, kai jos praktiškai taikomos ir kai atliekamas jų taikymo tikrinimas,

G.  kadangi ISO 26 000 standarte nustatyta ĮSA apibrėžtis „organizacijos atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai, kuri išreiškiama skaidriu ir etišku elgesiu, kuriuo prisidedama prie tvaraus vystymosi, atsižvelgiama į dalyvaujančių šalių lūkesčius, laikomasi galiojančių įstatymų, kuris yra suderinamas su tarptautinėmis normomis ir kuris yra naudojamas visoje organizacijoje ir taikomas jos santykiams“, dėl kurios susitarė didelis pilietinės bendruomenės ir tarptautinių profesinių sąjungų ratas,

H.  kadangi 2006 m. Europos Komisijos komunikate nurodytas tikslas – paversti Europos Sąjungą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu, o ĮSA būtų Europos socialinio modelio aspektu ir priemone apsaugoti solidarumą, sanglaudą ir lygias galimybes didėjant pasaulinei konkurencijai,

I.  kadangi Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl prekybos ir platinimo rinkos stebėsenos „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“ (COM(2010)0355) ir jos priede nurodoma, kad „vartotojas informacijos apie prekybininko socialinę atsakomybę dažnai turi nedaug, tad rinkdamasis, kur įsigyti prekes, jis informacijos turi nepakankamai“,

J.  kadangi, remiantis sutartimis, prekybos politika turi būti vykdoma nuosekliai laikantis visų Europos Sąjungos tikslų, įskaitant jos socialinius, aplinkos ir vystymosi pagalbos tikslus,

K.  kadangi Europos Sąjunga jau ruošiasi suteikti tam tikras prekybos lengvatas savo partneriams už pagrindinių TDO konvencijų ratifikavimą ir nuo 2006 m. yra įsipareigojusi skatinti pagarbą padoriam darbui visose savo išorės politikos kryptyse, įskaitant prekybos politiką,

L.  kadangi į jos dvišalius laisvosios prekybos susitarimus dabar būna įtrauktas skyrius, skirtas tvariam vystymuisi, apimantis aplinkos apsaugos ir socialinius tikslus bei taisyklių šiose srityse laikymąsi,

M.  kadangi ĮSA principų nesilaikymas yra socialinio ir aplinkosaugos dempingo rūšis, kenkianti ypač įmonėms ir darbuotojams, esantiems Europoje, kurie privalo laikytis aukštesnių darbo, aplinkosaugos ir mokesčių standartų,

N.  kadangi būtų normalu, kad Europos korporacijos, perkeliančios savo gamybos padalinius į šalis, kuriose mažesnis darbo užmokestis ir mažesni aplinkosauginiai reikalavimai, būtų laikomos atsakingomis, taip pat ir kompetentinguose teismuose, už bet kokią aplinkosauginę ir socialinę žalą ar kitokias neigiamas vietos bendruomenių jaučiamas pasekmes, kurias tose šalyse sukelia jų patronuojamosios įmonės,

O.  kadangi esama, viena vertus, didelės galimų pagrindinės bendrovės ir jos antrinių įmonių ir, kita vertus, įmonės ir jos tiekėjų ryšių įvairovės ir kadangi būtina tarptautiniu lygiu patikslinti įtakos sferos ir išsamaus patikrinimo sąvokas,

P.  kadangi tarptautinė teisė įmonėms netaikoma tiesiogiai, o tarptautinės konvencijos, visų pirma dėl žmogaus teisių, darbo teisių ir aplinkos apsaugos, taikomos jas pasirašiusioms valstybėms, o ne tiesiogiai įmonėms, kurių būstinės yra šiose valstybėse; tačiau kita vertus šios valstybės turi užtikrinti, kad jų teritorijoje būstines turinčios įmonės laikytųsi savo teisinių prievolių ir pareigos atlikti išsamų patikrinimą, ir numatyti atitinkamas ir tinkamas sankcijas, taikomas atvejais, kai šių prievolių nesilaikoma,

Q.  atsižvelgdamas į pagrindines teises į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą, patvirtintas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje,

R.  atsižvelgdamas į teisminio bendradarbiavimo principą, patvirtintą Briuselio konvencijoje ir Reglamente (EB) Nr. 44/2001 ir ragindamas Komisiją tęsti pažangą, pradėtą Žaliojoje knygoje, kurioje siūlomi būstinių trečiosiose šalyse atvejų sprendimo būdai, visų pirma išplečiant reglamento taikymo sritį pažeidimams, susijusiems su trečiųjų šalių atsakovais,

S.  kadangi ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo13 skirsnyje, ES ir Kolumbijos ir Peru daugiašalio prekybos susitarimo 270 straipsnio 3 dalyje užsimenama apie įmonių socialinę atsakomybę, jame iki šiol dar nevisiškai atsižvelgiama į įmonių socialinės atsakomybės svarbą siekiant Europos tikslo apsaugoti aplinką ir socialines bei žmogaus teises, kadangi net ir nuolatiniai žmogaus teisių, darbo standartų arba aplinkos apsaugos standartų pažeidimai praktikoje nesukelia jokio poveikio šio prekybos susitarimo įgyvendinimui (nors tikslais yra skelbiama kitaip),

T.  kadangi ypač kalnakasybos sektoriuje dabartiniai ĮSA susitarimai pasirodė esantys nepakankamais,

U.  atsižvelgdamas į jau esamus bendrijos teisės aktus dėl labai mažų, mažų ir vidutinio dydžio įmonių ir visų pirma į 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendaciją 2003/361/EB ir 2008 m. birželio mėn. priimtą Europos iniciatyvą „Small Business Act“,

V.   kadangi įmonių socialinė atsakomybė yra sąvoka, kurią pasitelkdami verslininkai savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosaugos klausimus į savo įmonių strategiją dėl bendros suinteresuotų subjektų gerovės, aktyviai dalyvaudami viešojoje politikoje, kuri yra svarbus vertybinių socialinių pokyčių aspektas,

W.  kadangi ĮSA yra svarbi Europos socialinio modelio dalis, kurią sustiprino įsigaliojusi Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ji ypač sustiprino horizontalias socialines nuostatas, ir kadangi Europos Komisijos komunikate dėl 2020 m. Europos Sąjungos strategijos pripažinta būtinybė skatinti ĮSA kaip pagrindinį veiksnį užtikrinant ilgalaikį darbuotojų ir vartotojų pasitikėjimą,

X.  kadangi ĮSA turi didelės įtakos ginant žmogaus teises besivystančiose šalyse,

Y.  kadangi ĮSA neturėtų atstoti valstybių arba jų atleisti nuo įsipareigojimo teikti pagrindines viešąsias paslaugas,

Z.  kadangi ĮSA gali atlikti pagrindinį vaidmenį gerinant socialiai nuskriaustų bendruomenių gyvenimo lygį,

AA.  kadangi profesinių sąjungų vaidmuo yra svarbus skatinant ĮSA, nes darbuotojai geriau informuojami apie įmonių realybę,

AB.  kadangi ĮSA veikia paraleliai ir kartu su įmonių valdymo reformomis,

AC.  kadangi mažųjų ir vidutinių įmonių bendroje Europos rinkoje ir Komisijos finansuotų projektų, skirtų skatinti ĮSA praktikos diegimą jose, rezultatų vaidmuo yra svarbus,

AD.  kadangi įmonių bendra socialine atsakomybe, viena vertus, ir socialinėmis bei aplinkosaugos sąlygomis prekybos susitarimuose, kita vertus, siekiama to paties tikslo – ekonomikos, atsižvelgiančios į žmogaus poreikius ir tausojančios aplinką, ir sąžiningesnės, labiau socialinės, žmoniškesnės ir faktiškai tarnaujančios tvariam vystymuisi globalizacijos,

AE.  kadangi anksčiau prekybos taisyklės ir įmonių socialinė atsakomybė nebuvo ar buvo mažai susijusios, tačiau būtų daug pasiekta, jei pavyktų suderinti prekybos taisykles ir ĮSA tikslus;

1.  pažymi, kad pasauliniai iššūkiai pasunkėjo dėl finansinės krizės ir jos socialinių pasekmių ir visame pasaulyje sukėlė diskusijas dėl naujo reguliavimo metodo poreikio ir vyriausybinių klausimų pasaulio ekonomikos srityje, įskaitant tarptautinę prekybą; mano, kad naujos, veiksmingesnės taisyklės turėtų padėti rengti tvaresnę politiką, kurią vykdant iš tikrųjų būtų atsižvelgiama į socialinius ir su aplinka susijusius interesus;

2.  taip pat pažymi, kad dėl globalizacijos padidėjo konkurencinis spaudimas tarp šalių siekiant pritraukti užsienio investuotojus ir konkurencija tarp bendrovių, dėl kurios kartais buvo rimtai piktnaudžiaujama žmogaus teisių, socialinių teisių ir žalos aplinkai srityse norint atgaivinti prekybą ir pritraukti investuotojus;

3.  primena, kad principai, apibrėžti ĮSA yra visiškai pripažįstami tarptautiniu mastu, tiek EBPO, TDO, tiek JT dėl atsakingo elgesio, kurio tikimasi iš bendrovių, ir pirmiausia mano, kad turi būti laikomasi galiojančių tokių sričių kaip užimtumas, socialiniai santykiai, žmogaus teisės, aplinkosauga, vartotojų interesai ir skaidrumas jų atžvilgiu, kova su korupcija ir mokesčių sritis, teisės aktų;

4.  primena, kad įmonių socialinės atsakomybės skatinimas yra Europos Sąjungos remiamas tikslas ir kad Europos Komisija mano, jog ES privalo užtikrinti, kad išorės politikos kryptys, kurias ji įgyvendina, veiksmingai prisidėtų prie tvaraus vystymosi ir socialinio šių šalių vystymosi ir kad Europos įmonių veikla, nesvarbu, kur jos investuoja ar veikia, derėtų su Europos vertybėmis ir tarptautiniu lygiu sutartomis normomis;

5.  primena, kad bendros prekybos politikos tikslai turėtų būti priderinti prie bendrų Europos Sąjungos tikslų ir kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį Europos Sąjungos prekybos politika vykdoma „vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“, ir kad pagal Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnį ji, inter alia, turi prisidėti prie „tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“;

6.  laikosi nuomonės, kad Europos Komisija turėtų išnagrinėti galimybę nustatyti suderintą pagrindinės įmonės ir visų įmonių, priklausančių nuo jos – filialų, tiekėjų ar subrangovų, santykių apibrėžtį siekiant palengvinti vėlesnį kiekvienos iš jų teisinės atsakomybės nustatymą;

7.  mano, kad, atsižvelgiant į didžiulį vaidmenį, kuris tarptautinėje prekyboje tenka didelėms bendrovėms, jų dukterinėms įmonėms ir tiekimo grandinėms, įmonių socialinė atsakomybė ir atsakomybė už aplinką turi būti įtraukta į Europos Sąjungos prekybos susitarimus;

8.  mano, kad prekybos susitarimų socialinės sąlygos turėtų būti papildytos įtraukiant į jas įmonių socialinės atsakomybės koncepciją dėl korporacijų elgesio, o įmonių socialinės atsakomybės koncepciją sustiprins prekybos susitarimai, visų pirma stebėsenos sistema, kuri bus juose nustatyta siekiant, kad būtų įgyvendinami principai, kuriais grindžiami tie susitarimai;

9.  prašo, kad būtų atsižvelgiama į principus ir įpareigojimus, susijusius su ĮSA, ir kad jie būtų įtraukti į Komisijos būsimą komunikatą dėl naujosios Europos prekybos politikos pagal strategiją „ES 2020“, į jos rengiamą komunikatą dėl ĮSA, kuris bus paskelbtas 2011 m., taip pat įgyvendinant jos prekybos politiką;

10.  mano, kad ĮSA yra veiksminga priemonė gerinti konkurencingumą, kvalifikaciją ir mokymų galimybes, darbo saugą ir darbo aplinką, ginti darbuotojų teises, vietos bendruomenių teises ir aplinką, skatinti tvarios aplinkos politiką, skatina keistis gerąja patirtimi vietiniu, nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygmenimis, tačiau aiškiai negalima apseiti be darbo taisyklių, kolektyvinių susitarimų, bendrų ar sektorinių;

11.   ragina, kad būtų reikalaujama, jog įmonės prisiimtų ĮSA siekdamos užtikrinti savo ir ne tik savo darbuotojų fizinį neliečiamumą ir saugą, gerą fizinę ir protinę savijautą, darbo teises ir žmogaus teises, kuriuos darbuotojai patiria darbo aplinkoje; pabrėžia, kad yra svarbu remti ir skatinti tokios praktikos sklaidą mažose ir vidutinėse įmonėse tuo pat metu siekiant nepabloginti jų padėties dėl išlaidų ir biurokratinės naštos;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad ĮSA turėtų būti skirtos naujos sritys, pavyzdžiui, darbo organizavimas, lygios galimybės ir socialinė įtrauktiems, anti-diskriminacinės priemonės, išsilavinimo bei mokymosi visą gyvenimą vystymas; pabrėžia, kad ĮSA turi apimti, pavyzdžiui, darbo vietų kokybę, vienodus atlyginimus ir lygias galimybes siekiant karjeros ir skatinti naujovių projektus, siekiant, kad ekonomika taptų tvari;

13.  griežtai ragina valstybes nares skatinti gerųjų ĮSA patirčių įgyvendinimą visose įmonėse, kad ir kur jos užsiimtų savo veikla, ir drąsinti ĮSA iniciatyvų, gerųjų patirčių sklaidą, būtent informuojant apie rezultatus;

14.  pažymi, kad ĮSA darbotvarkė turi būti pritaikyta pagal konkrečius regionų ir kiekvienos konkrečios šalies poreikius, norint, kad ji padėtų didinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi;

15.  mano, kad savanoriškos ĮSA iniciatyvos priklauso nuo tarptautinių normų ir principų, pavyzdžiui, III Globalios atsiskaitymo iniciatyvos, priėmimo, ir skaidrios bei nepriklausomos įmonių dalyvių veiklos priežiūros ir tikrinimo sistemos;

16.  mano, kad reikėtų pabrėžti visų suinteresuotųjų šalių aktyvų dalyvavimą įmonėse, vadovų parengimą ir pilietinės visuomenės raidą, ypač vartotojų informuotumo didinimą;

17.  mano, kad mokant ir jautrinant visuomenę reikėtų skatinti ir skleisti ĮSA kultūrą ir įmonėse, ir mokymo įstaigose (aukštesnio ar universitetinio mokymo), susijusiose su administracijos kryptimis;

18.  mano, kad socialinio dialogo ir Europos įmonių tarybų vaidmuo kuriant gerąją patirtį ĮSA srityje yra teigiamas;

19.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos užimtumo gairėse ĮSA reikėtų skirti daugiau dėmesio;

ĮSA įtraukimas į bendrąją lengvatų sistemą BLS ir BLS +

20.  ragina ĮSA principus įtraukti į BLS reglamentą ir BLS + per kitą jo persvarstymą; prašo Komisiją užtikrinti, kad tarptautinės korporacijos (nesvarbu, ar jų buveinė yra Europos Sąjungoje ar ne), kurių dukterinės įmonės ar tiekimo grandinės yra šalyse, dalyvaujančiose BLS, ir ypač BLS +, privalėtų vykdyti savo nacionalinius ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos, socialinių standartų ir aplinkos apsaugos reglamentavimo srityje; pageidauja, kad Europos Sąjunga ir šalys, pasirašiusios susitarimą dėl BLS ir kuriose ši sistema taikoma, privalėtų užtikrinti, jog įmonės laikytųsi šių reikalavimų; ragina, kad BLS reikalavimai būtų privalomo pobūdžio;

21.  mano, kad atnaujintoje BLS + taip pat turėtų būti uždrausti „paskirties šalies susitarimai“, kurie yra visiškai neskaidriai sudaromi tarp kai kurių tarptautinių korporacijų ir priimančiųjų šalių, kuriose taikoma BLS +, kad būtų išvengta šių šalių teisinių reikalavimų, ir kurie neabejotinai prieštarauja ĮSA;

Nauji poveikio tyrimai

22.  ragina Europos Komisiją patobulinti savo tvarumo poveikio vertinimo modelį, kad būtų tinkamai atspindimas prekybos derybų ekonominis, socialinis poveikis, poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai, įskaitant klimato kaitos sušvelninimo tikslus; ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių, susijusių prekybos susitarimais su ES šalimis partnerėmis, ir prieš pasirašant prekybos susitarimus ir po to atlikti poveikio vertinimo tyrimus, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamus sektorius;

23.  pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas turi būti visapusiškai informuojamas apie tai, kaip susitarimų tvarumo poveikio vertinimų (TPV) išvados įtraukiamos į derybas prieš joms pasibaigiant ir kurie šių susitarimų skyriai buvo pakeisti siekiant išvengti neigiamų, TPV nustatytų padarinių;

24.  prašo Europos Komisijos atlikti poveikio vertinimo tyrimus, kad būtų įvertintas prekybos susitarimų poveikis Europos MVĮ (MVĮ bandymas), visų pirma ĮSA srityje, laikantis iniciatyvos „Small Business Act“ nuostatų;

ĮSA sąlygos visuose Europos Sąjungos prekybos susitarimuose

25.  siūlo, kad prireikus ateityje prekybos susitarimuose, dėl kurių Sąjunga derėsis, būtų skirsnis apie tvarų vystymąsi, kuriame būtų nustatyta ĮSA sąlyga, iš dalies paremta 2010 m. atnaujintomis EBPO gairėmis tarptautinėms korporacijoms;

26.  siūlo, kad ši „ĮSA sąlyga“ numatytų:

   a. abipusį abiejų šalių įsipareigojimą remti tarptautiniu mastu suderintas ĮSA priemones kaip susitarimo dalį ir vykdant prekybą,
   b. paskatas, kuriomis bendrovės būtų skatinamos prisiimti ĮSA įsipareigojimus, suderėtus su visomis bendrovės suinteresuotomis šalimis, įskaitant profesines sąjungas, vartotojų organizacijas ir susijusias vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas,
   c. bendradarbiaujant su pilietine visuomene atidaryti tokias įstaigas pasiteirauti, kokios buvo įkurtos globojant EBPO, kuriomis būtų skatinamas informacijos apie ĮSA ir skaidrumą teikimas ir kurios priimtų galimus skundus dėl ĮSA principų nesilaikymo atvejų bei perduotų juos kompetentingoms institucijoms,
   d. reikalavimą korporacijoms mažiausiai kas dvejus ar trejus metus skelbti ataskaitą apie ĮSA, kurį nustatant būtų atsižvelgiama į ypatingą MVĮ padėtį ir jų galimybes pagal 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendacijos 2003/361/EB nuostatas; mano, kad šio reikalavimu bus pagerintas skaidrumas ir ataskaitų teikimas, taip pat bus skatinama užtikrinti ĮSA veiklos skaidrumą, matomumą ir patikimumą ir tikslingai suteikti informaciją apie ĮSA visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant vartotojus, investuotojus ir plačiąją visuomenę;
   e. atidumo pareigą įmonėms ir įmonių grupėms, t. y. pareigą iš anksto imtis priemonių siekiant nustatyti ir užkirsti kelią žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos teisės pažeidimams, korupcijai ar vengimui mokėti mokesčius, įskaitant jų dukterines įmones ir tiekimo grandines, t. y. jų įtakos sferoje,
   f. reikalavimą bendrovėms įsipareigoti laisvai, viešai ir informuotai iš anksto konsultuotis su vietos ir nepriklausomomis suinteresuotosiomis šalimis prieš pradedant įgyvendinti projektą, kuris turės įtakos vietos bendruomenei;
   g. ypatingą dėmesį vaikų užimtumo ir vaikų darbo praktikos poveikiui;

27.   mano, kad ĮSA sąlygą galėtų papildyti kitos nuostatos; mano, kad:

   a. esant įrodymams, kad buvo nesilaikyta ĮSA įsipareigojimų, kompetentingos institucijos turėtų galėti atlikti tyrimus ir, esant dideliems įsipareigojimų pažeidimams, šalys turėtų viešai pasmerkti atsakinguosius;
   b. abi šalys turėtų įsipareigoti skatinti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą, palengvinti nukentėjusiųjų nuo korporacijų veiksmų jų įtakos sferoje prieigą prie teismų ir, siekiant šių tikslų, remti atitinkamų teisminių procedūrų, nuobaudų už korporacijų vykdomus įstatymų pažeidimus bei neteisminių pažeistų teisių atstatymo mechanizmų kūrimą;

28.  siūlo, kad dvišaliuose ES susitarimuose į teisėjų ir teismų, nagrinėjančių prekybos teisės bylas, mokymui skirtas „teisingumo stiprinimo“ programas būtų įtraukta nuostata dėl žmogaus teisių klausimų ir atitikties tarptautinėms konvencijoms dėl darbo teisių ir aplinkos;

29.  siūlo sukurti jungtinį parlamentinės priežiūros komitetą kiekvienam LPS, užuot plėtojus keitimąsi informaciją ir dialogą tarp Europos Parlamento narių ir parlamentarų iš valstybių partnerių; priduria, kad šie priežiūros komitetai galėtų tikrinti skirsnio dėl darnaus vystymosi ir ĮSA sąlygos įgyvendinimą, teikti rekomendacijas Jungtiniam LPS komitetui, ypač dėl poveikio vertinimų ir tais atvejais, kai įrodoma, kad nesilaikoma žmogaus teisių, socialinių teisių ir aplinkosaugos konvencijų;

30.   siūlo įkurti reguliarų forumą, kad būtų galima nuolat lyginti JT pasaulinį paktą pasirašiusias šalis, kad šios pateiktų ĮSA programas, skirtas visuomeninei kontrolei ir suteiktų vartotojams palyginimo galimybes bei sukurtų aukštų normų kultūrą ir tarpusavio vertinimą; dėl tokio skaidrumo įmonės bus paskatintos savanoriškai siekti aukštesnių ĮSA normų arba kitu atveju jos patirtų dėl žiniasklaidos ar viešosios kontrolės atsirandančias išlaidas;

Skatinti ĮSA prekybos politikoje daugiašaliu lygmeniu

31.  ragina Komisiją skatinti ĮSA įtraukimą į daugiašalės prekybos politiką tarptautiniuose forumuose, kurie palaikė ĮSA, visų pirma EBPO ir TDO, taip pat, atsižvelgiant į laikotarpį, kai baigsis Dohos derybų raundas, PPO;

32.  ragina forumuose išnagrinėti galimybę parengti tarptautinę konvenciją, kuria būtų nustatyta „būstinių šalių“(23) ir „kilmės šalių“(24) atsakomybė, ir kuria būtų padedama kovojant su tarptautinių korporacijų vykdomais žmogaus teisių pažeidimais ir įgyvendinti būstinių trečiosiose šalyse principą;

33.  prašo Komisijos remti naujų santykių plėtrą tarp daugiašalių agentūrų, atsakingų už socialinius ir aplinkosaugos standartus bei PPO, siekiant tarptautiniu mastu užtikrinti didesnį nuoseklumą tarp tarptautinės prekybos politikos ir tvaraus vystymosi tikslų;

34.   vėl remia Prekybos ir padoraus darbo komiteto kūrimą prie PPO pagal Prekybos ir aplinkos komiteto pavyzdį, kur galėtų būti aptariami socialinių standartų, ypač kai jie susiję su vaikų darbu, ir ĮSA klausimai, susiję su tarptautine prekyba; vėl siūlo patvirtinti ginčų sprendimo tvarką, kad tokiais atvejais, kai kyla ginčai dėl klausimų, reglamentuojamų tarptautinių konvencijų aplinkosaugos ar socialinėje srityje, specialios grupės (komisijos) arba apeliaciniai organai sužinotų kompetentingų tarptautinių organizacijų nuomonę ir kad ta nuomonė būtų viešai paskelbta;

o
o   o

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos Sąjungos valstybių narių parlamentams, parlamentinei konferencijai PPO klausimais ir Tarptautinei darbo konferencijai.

(1) JT Dokumentas E/CN.4/Sub.2/2003/12/Rev.2 (2003).
(2) www.globalreporting.org
(3) http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N02/636/94/PDF/N0263694.pdf?OpenElement
(4) http://www.csrgov.dk
(5) OL L 12, 2001 1 16, p. 1.
(6) OL L 156, 2001 6 13, p. 33.
(7) OL C 86, 2002 4 10, p. 3.
(8) OL C 39, 2003 2 18, p. 3.
(9) OL L 205, 2005 8 6, p. 21.
(10) 10937/1/10.
(11) OL L 114, 2001 4 24, p. 1.
(12) OL L 178, 2003 7 17, p. 16.
(13) OL L 134, 2004 4 30, p. 114.
(14) OL C 104, 1999 4 14, p. 180.
(15) OL C 112 E, 2002 5 9, p. 326.
(16) OL C 271 E, 2003 11 12, p. 598.
(17) OL C 67 E, 2004 3 17, p. 73.
(18) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 84.
(19) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 65.
(20) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 865.
(21) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 45.
(22) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.
(23) Valstybės, kuriose įkurtos visų nuo pagrindinių įmonių patronuojamųjų įmonių būstinės.
(24) Valstybės, kuriose yra įsikūrusios pagrindinės įmonės.

Atnaujinta: 2012 m. kovo 2 d.Teisinis pranešimas