Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktus klausimus žodžiu dėl Europos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo (O-00014/2011 - B7-0011/2011 ir O-00029/2011 - B7-0013/2011),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Dunojaus regiono strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono (COM(2010)0715) ir į jos veiksmų planą (SEC(2010)1489),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją (COM(2009)0248),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 ir 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose Komisija buvo paraginta iki 2010 m. parengti Europos Dunojaus regiono strategiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo: NAIADES – Europos integruota veiksmų programa, skirta vidaus vandens kelių transportui(3),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2009 m. spalio mėn. nuomonę dėl ES strategijos Dunojaus regionui,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Regionų komiteto baltoji knyga dėl daugiapakopio valdymo“ (CdR 89/2009),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Makroregioninis bendradarbiavimas. Baltijos jūros regiono strategijos taikymas kitiems Europos makroregionams“ (ECO/251),

–  atsižvelgdamas į Tarybos darbo programą, kurią parengė Tarybai pirmininkaujančios Ispanija, Belgija ir Vengrija,

–  atsižvelgdamas į Espo, Orhuso ir Berno konvencijas dėl aplinkos apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Vandens pagrindų direktyvą ir į Helsinkio konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Belgrado konvenciją dėl laivybos Dunojaus upe reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Lisabonos sutartyje teritorinė sanglauda pripažįstama kaip Europos Sąjungos tikslas (ES sutarties 3 straipsnis),

B.  kadangi makroregionų strategijų tikslas – geriau panaudoti esamus išteklius siekiant spręsti teritorinio vystymo problemas ir drauge rasti bendrų užduočių sprendimus,

C.  kadangi siekiant padidinti regioninės politikos veiksmingumą, reikėtų remti ir plėtoti integruoto požiūrio idėją, kartu kuriant makroregionų strategijas, kurios yra Europos Sąjungos lygmeniu parengtos strategijos,

D.  kadangi Baltijos jūros strategijoje jau pateiktas ES politikos sričių koordinavimo ir geopolitinių teritorinių vienetų, t.y. makroregionų finansavimo modelis, apibrėžtas remiantis specifiniais kriterijais,

E.  kadangi Dunojaus regionas apima 115 mln. gyventojų ir 14 Europos šalių, tiek priklausančių Europos Sąjungai, tiek jai nepriklausančių, – Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Čekijos Respubliką, Slovėniją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Kroatiją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Moldovą ir Ukrainą – jis sudaro sritį, kurioje gali būti skatinama glaudesnė įvairių ES politikos sričių (sanglaudos, transporto, ekonomikos, energetikos, aplinkos politikos, kultūros, švietimo, žemės ūkio, žuvininkystės, plėtros ir kaimynystės politikos) sąveika,

F.  kadangi atsižvelgiant į tai ES Dunojaus regiono strategija turėtų apimti ir koordinuoti ekonominius, aplinkos, socialinius ir kultūrinius aspektus,

G.  kadangi ES Dunojaus regiono strategija galėtų labai prisidėti siekiant pagerinti įvairių lygmenų valdymą ir geriau įtraukti Dunojaus regione veikiančius partnerius ir pilietinę visuomenę, taip pat ją įgyvendinant būtų užtikrinta gerovė, tvarus vystymasis, darbo vietų kūrimas ir regiono saugumas,

H.  kadangi Dunojaus regionas – tai istoriškai svarbūs Europos Vakarus ir Rytus jungiantys vartai,

I.  kadangi dėl Europos Sąjungos plėtros Dunojaus upė beveik tapo vidine vandens arterija, ir Dunojaus regionas gali itin daug nuveikti, atspindėdamas po plėtros vykstančias permainas,

J.  kadangi Dunojaus regionas yra jungiamasis makroregionas, turintis įvairiopą ekonominį potencialą,

K.  kadangi ekonominis Dunojaus regiono vystymasis labai padidins šio makroregiono ekonominę gerovę ir paskatins užimtumą,

L.   kadangi Dunojaus regioną laikant atskiru makroregionu galima būtų pašalinti ekonominius skirtumus šiame regione ir sustiprinti integruotą plėtrą,

M.  kadangi Dunojaus delta ir Budapeštas, įskaitant Dunojaus krantus, nuo 1991 m. yra UNESCO pasaulinio paveldo objektas ir Dunojaus regione yra kelios specialios apsaugos teritorijos ir specialios saugomos teritorijos, įtrauktos į „Natura 2000“ tinklą; kadangi Dunojus ir Dunojaus delta turi unikalią ir trapią ekosistemą, kurioje auga retos augalų rūšys, kurioms dėl taršos gresia pavojus,

1.  palankiai vertina Europos Komisijos priimtą Dunojaus regiono strategiją ir pritaria jos veiksmų planui, kuriame daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims (Dunojaus regiono sujungimas, aplinkos apsauga, gerovės užtikrinimas ir Dunojaus regiono stiprinimas) ir atsižvelgiama į poreikį gerinti Dunojaus regione judumą, energetinį saugumą, aplinkos apsaugą, socialinį ir ekonominį vystymąsi, kultūrinius mainus, saugumą ir civilinę saugą;

2.  primena, kad Europos Parlamentas nuo 2008 m. ragino parengti tokią strategiją, ir ragina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Vengriją ir Europos Vadovų Tarybą patvirtinti ES Dunojaus regiono strategiją iki birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo ir kuo greičiau pradėti ją įgyvendinti;

3.  ypač palankiai vertina tai, kad ši strategija parengta po išsamių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas ir akademinės ir verslo aplinkos atstovus ir nevyriausybines organizacijas, nes tai svarbus, jos sėkmę užtikrinantis veiksnys; atsižvelgdamas į tai, ragina įsteigti pilietinės visuomenės forumą šiame regione, kuris suburia kartu viešojo ir privačiojo sektorių veikėjus ir suteikia jiems galimybę dalyvauti rengiant makroregiono strategijas;

4.  mano, kad teritorinė šios strategijos dimensija prisidės prie to, kad taptų konkretesnė teritorinės sanglaudos, kuri pagal Lisabonos sutartį yra tokia pat svarbi kaip ir ekonominė ir socialinė sanglauda, idėja, ir; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją dalyvauti vykstančiame dialoge dėl ES makroregioninės politikos po 2013 m. vaidmens ir poveikio;

5.  pabrėžia, kad ES makroregionų strategijų pridėtinės vertės esmė – tai įvairių lygmenų bendradarbiavimas, suderinimas ir geresnės strateginės investicijos panaudojant esamą finansavimą, o ne papildomų lėšų skyrimas; pabrėžia Tarybai pirmininkavusios Švedijos išvadas, kuriose nenumatyta naujų institucijų, naujos teisėkūros ir naujo biudžeto;

6.  ragina valstybes nares ir regionus naudotis struktūriniais fondais, numatytais panaudoti 2007–2013 m. laikotarpiu, siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnę paramą šios strategijos įgyvendinimui, ypač skatinti kurti naujas darbo vietas ir ekonomikos augimą labiausiai ekonomikos krizės paveiktuose srityse, ir kartu rekomenduoja – jeigu to reikia – numatyti dabartinio programavimo laikotarpio veiklos programų pakeitimus; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tam tikrus regionų ypatumus būtų galima kur kas veiksmingiau panaudoti struktūrinių fondų lėšas ir regiono lygmeniu turėti papildomos naudos; pabrėžia, kad neįsisavinti finansiniai ištekliai taip pat gali būti skirti makroregioniams projektams finansuoti;

7.  mano, kad Europos Sąjungos plėtra ir pagrindiniai tarptautiniai iššūkiai, pvz., ekonomikos krizė, su aplinkos apsauga susiję pavojai, tvarus transportas, energijos jungtys, išteklių tvarumas, ekologinis vandens išteklių naudojimas, rodo, kad atskirų valstybių tarpusavio priklausomumas auga, sektoriais grindžiamas mąstymas nebėra tinkamas ir, atsižvelgiant į tai, naujų makroregionų kūrimas teikia naujų, veiksmingesnių bendradarbiavimo perspektyvų, tvariam vystymuisi taikant integruotą, koordinuotą metodą platesniu regioniniu lygmeniu bei veiksmingiau naudojant Dunojaus regiono milžinišką vystymosi potencialą ir gaivalinių nelaimių prevencijai;

8.  todėl pabrėžia, kad ši strategija turėtų būti sudaryta pagal sanglaudos politikos tikslus, ypač teritorinio bendradarbiavimo tikslą (3 tikslas) ir būti grindžiama integruotu, įvairių sričių ir teritoriniu požiūriu, kuriuo siekiama geriau koordinuoti politiką tarp įvairių valdymo lygių konkrečioje srityje, dėmesį sutelkiant į atitinkamus klausimus;

9.  pabrėžia, kad jos derėjimas su strategijos „ES 2020“ tikslais užtikrina, kad strategija atitinka Europos vystymosi tendencijas ir ES įsipareigojimus dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

10.  pabrėžia, kad strategija yra integruojamojo ir vienijančio pobūdžio, reiškia savo įsitikinimą, kad Dunojaus strategija, jei valstybės narės, regiono ir vietos valdžios įstaigos ją palaikys tvirtu politiniu įsipareigojimu, galėtų reikšmingai padėti nugalėti praeities Europos suskaidymą, tokiu būdu realizuoti Europos integracijos viziją bei prisidėti prie Europos ekonomikos atkūrimo strategijos bendros sėkmės ir efektyvumo po pastarųjų metų ekonomikos ir finansų krizės, suteikiant naują postūmį tvariam augimui vietiniu, regioniniu, nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir Europos lygmeniu, ne tik Vidurio ir Pietryčių Europoje, bet ir daug platesniame geografiniame kontekste;

11.  atkreipia dėmesį į didelį visuotinės finansų ir ekonomikos krizės poveikį visoms regiono šalims, ypač Dunojaus pakrantės šalims; ragina visas suinteresuotąsias šalis dėl krizės nesumažinti savo įsipareigojimo įgyvendinti ES Dunojaus regiono strategiją;

12.  pabrėžia, kad Dunojaus regionas yra Europos vartai į Vakarų Balkanus, taigi Europos Dunojaus regiono strategija ne tik padeda gerinti kaimyninius santykius Vidurio ir Pietryčių Europoje, bet ir teikia svarbią papildomą naudą ES Rytų Europos politikos srityje – tai puiki galimybė visai Sąjungai stiprinti jos politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Balkanų regionu ir prisidėti prie Europos integracijos plėtros ir stiprinimo šiame regione;

13.  pabrėžia, kad Dunojaus strategija kartu su susijusiomis įvairiomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo formomis galėtų lengvai tapti naudingu ekonominės, socialinės raidos bei teritorinės plėtros veiksniu, kuriančiu gerovę, gerinančiu gyvenimo kokybę, skatinančiu pastangas vietos ir regioniniu lygmenimis bei su vystymusi susijusių poreikių tenkinimą, padedančiu kurti tvirtus tarpvalstybinius santykius, įskaitant smulkaus masto projektus (gyventojų keitimosi patirtimi programas) įvairiose srityse, pvz., kultūros, švietimo, užimtumo, aplinkos apsaugos, pramonės tiekimo grandinių, savivaldybių bendradarbiavimo projektus ir tarptautines transporto modernizavimo iniciatyvas;

14.  mano, kad plataus masto, kaip antai makroregionų, strategijų vystymas turėtų padėti stiprinti Europos politikos bendresnio įgyvendinimo vaidmenį vietos ir regioniniu lygmenimis;

15.  pabrėžia, kad pagal šį naują makroregionų bendradarbiavimo modelį turi būti užtikrinama, kad natūralias atokių regionų kliūtis būtų galima laikyti vertybėmis ir galimybėmis, ir kad būtų skatinama šių regionų plėtra;

16.  pabrėžia, kad reikia visus susijusius regioninius ir vietinius suinteresuotuosius subjektus, pvz., Dunojaus regiono miestų tarybą, bei pilietinę visuomenę įtraukti į visus sprendimų priėmimo etapus (rengimas, įgyvendinimas, priežiūra, vertinimas), siekiant rasti bendrų uždavinių sprendimus, atrinkti ir veiksmingai įgyvendinti konkrečius projektus bei sukurti gero valdymo sistemą; ragina vyriausybes remti ir skatinti priemones, kuriomis siekiama NVO, prekybos asociacijoms ir pilietinei visuomenei sudaryti galimybes proaktyviai dalyvauti, taip pat atsižvelgiant į moterų asociacijų tinklą ir į mažumų grupes;

17.  šiomis aplinkybėmis rekomenduoja numatyti platesnio masto ir tikslingesnes komunikacijos ir konsultacijų priemones, įskaitant vietos žiniasklaidos priemones (vietos televizija, radijas, spausdinti ir internetiniai laikraščiai), ir šitaip padidinti vietos bendruomenių dalyvavimą; rekomenduoja įsteigti specialų interneto portalą, skirtą ES Dunojaus regiono strategijai, kuris būtų keitimosi patirtimi apie įgyvendinamus ir būsimus projektus, kurių imasi centrinė ir vietos vyriausybė, NVO ir kiti subjektai, veikiantys Dunojaus regione, forumas;

18.  atsižvelgdamas į Baltijos jūros strategijos patirtį primena, kad turi būti užtikrintas sprendimų priėmimo proceso, įskaitant ES finansavimo skyrimą, skaidrumas;

19.  ragina prisiimti politinius įsipareigojimus siekiant pagerinti piliečių bei suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą politinėmis ir vietos valdžios institucijomis;

20.  mano, kad sėkmingas ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimas priklauso nuo savivaldybių subjektų sugebėjimų, pajėgumų ir pasirengimo su projekto iniciatyvomis įsiterpti į regionines darbo rinkas, suaktyvinant vietinę darbo jėgos paklausą, sukuriant pagrindą pažangiam ir aplinką tausojančios ekonomikos augimui, gerinant bendradarbiavimą tarp pasienio regionų skirtingose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į Dunojaus regione esančią disproporciją ekonomikos vystymosi ir naujovių diegimo aspektu ir į būtinybę didinti visų sričių, įskaitant labai išvystytas, potencialą, nes jos gali padėti padaryti pažangą nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams; pažymi, kad reikia remti naujas sritis, kuriose esama vystymosi ir naujovių diegimo galimybių, ir nepraleisti galimybės pasinaudoti pridėtine Baltijos jūros regiono strategijos ir ES Dunojaus regiono strategijos verte;

21.  ragina vystyti energetikos infrastruktūrą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, siekiant sukurti integruotą ir gerai veikiančią energetikos rinką;

22.  atsižvelgia į vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes prognozes, pagal kurias Europos Pietų regionuose, įskaitant valstybes nares, esančias Europos pietrytinėje dalyje, ypač bus juntamos klimato kaitos pasekmės; yra įsitikinęs, kad Dunojaus strategija šiuo požiūriu turi atlikti svarbų vaidmenį ir turėtų būti parengta siekiant sušvelninti neigiamą klimato kaitos poveikį Dunojaus regione, atsižvelgiant į upių tinklo sudėtingą vaidmenį ir pobūdį (vandens tiekimas, ekologiniai aspektai, transporto infrastruktūra, drėkinimas ir žemės ūkio aspektas, saugoma fauna bei flora ir t. t.);

23.  pabrėžia, kad Vidurio ir Pietryčių Europa ekologiniu aspektu yra viena iš turtingiausių, bet ir viena iš pažeidžiamiausių Europos vietų, kuriai būdinga ekologiniu požiūriu itin sudėtinga ir didelės vertės ekosistema, kuriai reikalinga aukšto lygio apsauga; pritaria Europos Dunojaus regiono strategijos tikslui – sukurti tinkamą gyventi, tvarų ir išvystytą, klestintį Dunojaus regioną valdant su aplinkos apsauga susijusius pavojus, pvz., potvynius ir pramoninę taršą, apsaugant vandens atsargų kokybę ir kiekybę ir užtikrinant tvarų jų naudojimą, apsaugant biologinę įvairovę, kraštovaizdžius ir oro bei dirvos kokybę; pabrėžia, kad Dunojaus upės baseino aplinkos apsauga – svarbus aspektas, kuris turėtų skatinti atsakingą regiono žemės ūkio ir kaimo plėtrą; ragina pagerinti Dunojaus upės ekologinę būklę, imtis priemonių siekiant sumažinti taršą ir užkirsti kelią tolesniam teršimui nafta ir kitomis toksinėmis bei žalingomis medžiagomis; pabrėžia, kas Dunojaus gera ekologinė būklė yra būtina bet kokios žmogaus veiklos prie šios upės sąlyga, rekomenduoja, kad reikalavimams aplinkos apsaugos srityje būtų skiriamas ypatingas dėmesys;

24.  yra įsitikinęs, kad priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti Dunojaus upės baseino pajėgumą natūraliai sulaikyti potvynius ir užkirsti kelią naujiems potvyniams, yra tinkamiausios atsižvelgiant į Dunojaus regiono unikalų jautrumą ir pažeidžiamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES lėšos būtų skiriamos tiems projektams, kurie atitinka ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą;

25.  pabrėžia Dunojaus regiono valstybių ekonominę tarpusavio priklausomybę ir pažymi, kad siekiant užtikrinti tvarų ir veiksmingą augimą svarbu investuoti į informacijos ir ryšių technologijas (IRT) bei į mažų ir vidutinių įmonių ir į jų mokslinio tyrimo padalinių plėtrą, naujovių diegimą, verslumą bei žiniomis grindžiamą ekonomiką;

26.  pabrėžia, kad pažangus ekonominis vystymasis ir investicijos yra labai perspektyvios ekonomikos augimo sritys, ir kad ekologiškos technologijos ir ekologinis modernizavimas, pvz., geresnis energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir geresnis atliekų valdymas, gali prisidėti prie regiono tvaraus vystymosi ir prie ekonominės veiklos neigiamo poveikio aplinkai mažinimo;

27.  pripažįsta, kad Dunojaus regiono strategija svarbi skatinant ekologišką ekonomiką, ekologiškas naujoves ir, platesniame kontekste, mokslinius tyrimus ir naujoves, kuriomis siekiama sukurti naują, konkurencingą, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir daugiau naudoti aplinkai palankius metodus plėtojant tarpvalstybinius pramoninio bendradarbiavimo projektus; ragina pakrantės valstybes teikti pirmenybę tam, kad būtų įsteigtos bendros hidrologinės ir vandens kokybės tyrimo laboratorijos, be kurių dauguma verslo naujovių negalėtų būti sėkmingos;

28.  pabrėžia, jog svarbu skatinti regione tvarų turizmą ir atkreipia dėmesį į ekonominį dviračių tako beveik palei visą Dunojų potencialą, siūlo paversti Dunojaus regioną turistams patraukliu Europos regionu bei sukurti Dunojaus regionui Europos ženklą;

29.  pritaria tam, kad būtų sukurti verslo vystymo tinklai ir nevyriausybinės prekybos skatinimo institucijos, kurios galėtų koordinuoti ir skatinti būsimas vystymosi galimybes ir įmonių, ypač MVĮ, bendradarbiavimą su universitetais, mokslinėmis bei viešosiomis įstaigomis siekiant atskleisti žiniomis grindžiamo regioninių susivienijimų potencialą ir skatinti regionų konkurencingumą;

30.  pabrėžia, visas transporto priemones reikia modernizuoti, kad jos atitiktų ES standartus, ir kad aplinkai palankioms transporto priemonėms, pvz., geležinkelio ar vidaus vandens kelių transportui, atitinkamai turėtų būti skiriama pirmenybė planuojant regiono transporto sistemą, visapusiškai atsižvelgiant į visus susijusius ES teisyno elementus;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti Dunojaus regiono infrastruktūrą ir ekonominės veiklos rezultatus ir baigti įgyvendinti su Dunojaus regionu susijusius TEN-T projektus greituoju ir ekologiškai tvariu būdu; atsižvelgdamas į TEN-T gairių persvarstymą, ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į poreikį vystyti transporto sistemas Dunojaus regione;

32.  pabrėžia tris svarbius infrastruktūros vystymo lygmenius, kuriuose pagal Dunojaus strategiją suderintas požiūris padėtų pasiekti sinergijos efektą: i) įvairių transporto rūšių koridorius palei Dunojų (TEN-T prioritetinis projektas 18), ii) Dunojaus įvairių transporto rūšių koridoriaus ir kaimyninių valstybių narių susisiekimas (TEN-T prioritetiniai projektai, susiję su Dunojaus regionu), iii) tarpvalstybinės TEN-T, nacionalinių ir regioninių tinklų kliūtys;

33.  pabrėžia, kad Tarptautinė Dunojaus upės apsaugos komisija, Dunojaus komisija ir Tarptautinė Savos upės baseino komisija parengė bendrą pareiškimą dėl Dunojaus upės baseino vidaus laivybos vystymo ir aplinkos apsaugos, kuriame pateikiamos bendros rekomendacijos dėl vandens kelių infrastruktūros projektų, skirtos techninių projektuotojų ir kitų suinteresuotųjų pusių, norinčių dalyvauti vandens kelių plėtros planavimo procese, dėmesiui, ir kad šiose gairėse raginama sukurti integruotą projektuotojų komandą, kuri įvertintų poreikius ir numatyti kuo daugiau priemonių, naudingų tiek laivybos, tiek ekologinės būklės gerinimui; pataria Komisijai laikytis šiame bendrame pareiškime priimtų įsipareigojimų;

34.  mano, kad laikantis veiksmingo įvairiarūšio transporto ir naujovių principo, patobulintų vidaus uostų ir logistikos, vidaus laivybos ir geležinkelių transporto kombinacija turi svarbų ekonominės raidos potencialą taip pat ES kaimyninėms šalims Dunojaus regione ir galėtų padėti pašalinti transporto perkrovas;

35.  pabrėžia poreikį skatinti ekologiškų ir efektyvių laivų statybą pagal 7-ąją Pagrindų MTTP programą, atkreipiant ypatingą dėmesį į IRT bei į laivų dizainą, ekologinį efektyvumą ir įrangą;

36.  pabrėžia, kad Reinas ir Dunojus, kuriuos jungia Maino–Dunojaus kanalas, 3500 km atstumu nuo Šiaurės jūros iki Juodosios jūros tiesiogiai sujungia vienuolika šalių, ir pabrėžia, jog reikia išplėsti ES Dunojaus regiono strategiją, įtraukiant Juodosios jūros regioną; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus Dunojaus regiono vystymasis dar labiau padidins geografinę ir strateginę Juodosios jūros regiono svarbą;

37.  ragina puoselėti Dunojaus kultūrinę aplinką skatinant kultūrinį dialogą, remiant universitetų mainų programas ir jaunimo projektus, paremtus tarptautiniu bendradarbiavimu, tvaraus turizmo stiprinimu ir istorinio bei architektūrinio paveldo išsaugojimu;

38.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas kultūros projektų srityje vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį siekiant remti kultūrų dialogą ir Dunojaus regiono šalių tarpusavio supratimą; dėl to pabrėžia, kad per kultūros ir švietimo priemones reikia aktyviai užimti jaunimą, siekiant sukurti tarptautinius tinklus;

39.  ragina daugiau išteklių skirti pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač romų mažumai skirtiems projektams ir projektų tinklams;

40.  pabrėžia, kad norint veiksmingiau naudoti visas turimas ES lėšas Dunojaus regiono šalyse, kad būtų galima kuo geriau pasiekti strategijos tikslus, reikalingas koordinuotas metodas; taip pat pabrėžia, kad reikia pakankamai lankstumo siekiant leisti plėtoti su Dunojaus strategija susijusius projektus pagal dabartines veiklos programas;

41.  skatina rengiant būsimą bendrąjį struktūrinių fondų reglamentą, remiantis teritorinio bendradarbiavimo nuostatomis, numatyti specialias nuostatas, kurios būtų aiškios, pagal kurias būtų atsižvelgiama į administravimo kultūros skirtumus ir nebūtų užkraunama papildomos administracinės naštos paramos gavėjams, siekiant sustiprinti valstybių ir regionų bendradarbiavimą ir skatina rengti kitas bendros veiklos strategijas, kurios gali padėti didinti regiono patrauklumą Europos ir tarptautiniu lygmeniu, o vėliau tapti tarpvalstybinio bendradarbiavimo Europoje pavyzdžiu;

42.  atkreipia dėmesį į esamą parengiamąją priemonę – „ES Dunojaus regiono valdymo modelio nustatymas – geresnis ir veiksmingas koordinavimas“, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai naudoti šį biudžetą finansuojant veiklą, susijusią su valdymo modelio, kurio reikia ES Dunojaus regiono strategijai vystyti ir įgyvendinti, nustatymu; pabrėžia, kad svarbu teikti veiksmų ir projektų vykdymui pagal ES Dunojaus regiono strategiją reikalingą techninę pagalbą; mano, kad techninės pagalbos sąnaudos turėtų būti geriau pripažįstamos ir į jas turi būti atsižvelgiama planuojant strategijos finansinę programą, ir kad lėšos, skiriamos pagalbai, turėtų būti prieinamos partneriams, jei jos naudojamos makroregioniniu lygmeniu koordinuojamiems tikslams ir veiksmams įgyvendinti;

43.  džiaugiasi, kad Europos Komisija 2011 m. vasario 3 d. paskelbė ES Dunojaus regiono strategijos prioritetinių sričių koordinatorius; mano, kad nuo šiol šalys ir regionai, vadovaujantys prioritetinėms darbo sritims, turėtų aktyviai įgyvendinti strategiją, t. y. susitarti dėl darbo programos, finansavimo šaltinių, stiprinti šiai teritorijai priklausančių šalių ir regionų bendradarbiavimą ir imtis kuo skubesnių veiksmų siekiant padėti Dunojaus regionui pilnai išnaudoti savo ekonominius pajėgumus ir ypač laikytis termino, nustatyto pagrindiniams projektams šioje srityje įgyvendinti;

44.  atsižvelgdamas į poreikį atlikti tarpinę ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo analizę, ragina Europos Komisiją parengti konkrečias projektų vertinimo priemones ir kriterijus, taikant rodiklius, užtikrinančius palyginamumą;

45.  ragina Europos Komisiją analizuoti pirmuosius rezultatus ir patirtį, įgytą įgyvendinant ES Dunojaus regiono strategiją, kuri kartu su ES Baltijos jūros regiono strategija padės planuojant reikiamus išteklius ir makroregionų strategijų finansavimo metodus pagal dabartinę sistemą;

46.  ragina Komisiją reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir su juo konsultuotis dėl ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo ir jos atnaujinimo, o taip pat dėl ES finansuojamų projektų, susijusių su Dunojaus regionu;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir kitoms susijusioms institucijoms.

(1) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 14. (2) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 65. (3) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 443.