Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/3013(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0109/2011

Debatai :

PV 16/02/2011 - 5
CRE 16/02/2011 - 5

Balsavimas :

PV 17/02/2011 - 6.8
CRE 17/02/2011 - 6.8

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0068

Priimti tekstai
PDF 126kWORD 78k
Ketvirtadienis, 2011 m. vasaris 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Strategija „Europa 2020“
P7_TA(2011)0068B7-0097, 0098, 0102, 0105 ir 0109/2011

2011 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strategijos „Europa 2020“

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“,

–  atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės išvadas po 2010 m. birželio 17−18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

–  atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės išvadas po 2000 m. kovo mėn., 2001 m. kovo mėn., 2005 m. kovo mėn., 2006 m. kovo mėn., 2007 m. kovo mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl ekonomikos valdymo(1) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)“(2) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo(3) ,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. priimtą Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi strategija „ES 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti kuriant darbo vietas ir užtikrinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais ES pagrindiniais tikslais, susijusiais su užimtumo skatinimu, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą,

Strategijos „Europa 2020“ valdymas turėtų būti stiprinamas

1.  pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ veiksmai yra itin svarbūs visų Europos piliečių ateities perspektyvoms, nes juos įgyvendinant užtikrinamos tvarios darbo vietos, ilgalaikis ekonomikos augimas ir socialinė pažanga; nuogąstauja, kad dėl silpnos valdymo struktūros strategija „Europa 2020“ negalės pateisinti lūkesčių, ir todėl griežtai ragina Tarybą stiprinti Bendrijos metodą; dar kartą pabrėžia, jog svarbu strategijos „Europa 2020“ tikslus integruoti į ekonomikos valdysenos sistemą, ir ragina užtikrinti, kad Europos semestras taptų teisėkūros valdymo paketo dalimi; pabrėžia, kad siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų yra būtina;

2.  laikosi nuomonės, kad metinė augimo apžvalga ir Europos semestro sistema yra itin svarbios didesnio ekonomikos politikos koordinavimo priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad jos neturėtų pakeisti Sutartyje numatytų egzistuojančių priemonių, ypač bendrųjų ekonominės politikos gairių ir valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurių klausimu aktyviai dirba Parlamentas ir dėl kurių su juo konsultuojamasi, ar sumažinti šių priemonių svarbos; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti strategijos „Europa 2020“ sėkmę būtina, jog jos įgyvendinimas būtų derinamas su penkių pagrindinių tikslų siekimu, kaip susitarė Europos Vadovų Taryba ir Komisija;

ES biudžetas ir nacionaliniai biudžetai turėtų labiau atitikti strategijos „Europa 2020“ siekius

3.  pabrėžia, kad reikia pašalinti atotrūkį tarp viešai paskelbtų strategijos „Europa 2020“ siekių, turimų išteklių ir naudojamų metodų; ragina užtikrinti, kad būsima daugiametė finansinė programa (DFP) atitiktų strategijos „Europa 2020“ siekius; ragina Komisiją paaiškinti pavyzdinių iniciatyvų biudžetinį aspektą, nes šie prioritetiniai veiksmų planai papuola į visas ES biudžeto finansuojamas politikos priemones; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl nuosavų išteklių nustatymo, kad būtų užtikrinti tikri ir nepriklausomi Sąjungos finansiniai ištekliai;

4.  pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ reikia vykdyti reformas ir užtikrinti dideles ir greitas valstybės ir privataus sektorių investicijas į daugybę įvairių projektų; pažymi, kad dėl šios priežasties reikia sutelkti ir esamas, ir naujas inovatyvias priemones ir pajamas;

5.  reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės parengtų patikimą finansavimo sistemą ir kad Europos Vadovų Taryba apsvarstytų finansavimo poreikius vykdydama savo ekonomikos valdysenos peržiūrą; mano, kad siekiant finansuoti strategiją „Europa 2020“ reikia suderinto politikos iniciatyvų paketo ir Europos institucijų, kaip antai EIB ir ERPB, dalyvavimo; be to, pabrėžia, kad privataus sektoriaus finansavimas bus būtinai reikalingas ir kad reikia sukurti teisės sistemą, kuri bus naudojama susijusios ilgalaikės rizikos klausimams spręsti;

6.   įsitikinęs, kad turint tinkamą politikos sistemą ir pakankamai biudžeto lėšų, žemės ūkis ir miškininkystė gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant visą Europos strategiją, skirtą ekonomikos atgaivinimui užtikrinti, taip pat šie sektoriai gali padėti užtikrinti ES ir pasaulio aprūpinimą maistu, išsaugoti kaimo kraštovaizdį, kuris sudaro 90 proc. ES teritorijos, užtikrinti naudą aplinkai ir gali būti labai svarbūs ieškant alternatyvių energijos šaltinių;

7.   mano, kad stipri, gerai finansuojama ir visus Europos regionus apimanti sanglaudos politika turi būti pagrindinė sudedamoji strategijos „Europa 2020“ dalis; mano, kad ši politika, vykdoma taikant horizontalų metodą, yra išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir pasiekti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą;

Tvirta bendra rinka ir Smulkiojo verslo aktas naujoms darbo vietoms kurti

8.  mano, kad valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose turėtų būti skatinamos teikti didžiausią prioritetą kovai su nedarbu ir ilgalaikės atskirties nuo darbo rinkos prevencijai; mano, kad tai turėtų būti derinama su priemonėmis, skirtomis užtikrinti daugiau darbo vietų, geresnių darbo vietų ir aukšto lygio bei aukštos kokybės užimtumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

9.  pabrėžia, jog itin svarbus vaidmuo tenka visa apimančiam požiūriui iš naujo pradėti bendrosios rinkos kūrimą siekiant užtikrinti geresnius ekonomikos laimėjimus ir stiprinti socialinį aspektą bei atkurti pasitikėjimą bendrosios rinkos pagrindu laikant piliečius; mano, kad siekiant bendrosios rinkos projekto atnaujinimo sėkmės nepaprastai svarbus visapusiškas aukščiausio politinio lygio vadovavimas ir Europos Vadovų Tarybos parama;

10.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį sumanus reglamentavimas gali atlikti gerinant reguliavimo sistemas, kuriose veikia įmonės; mano, kad su juo susiję pasiūlymai gali padėti sukurti tvirtą augimui ir naujovėms palankią verslo aplinką, tačiau pažymi, kad visi teisėkūros proceso partneriai privalo prisiimti atsakomybę, kad sukurtų veiksmingesnius ir mažesnę naštą užkraunančius reglamentus;

11.  reiškia savo nusivylimą, kad praėjus dvejiems metams po Smulkiojo verslo akto priėmimo Komisija vis dar nesiima konkrečių veiksmų ir iniciatyvų; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti labiau MVĮ palankią aplinką; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti skaidriai naudotis ikiprekybiniais viešaisiais inovatyvių ir ekologiškų technologijų pirkimais;

12.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl glaudesnio bendradarbiavimo nustatant Europos patentą ir ragina Europos Parlamentą ir Tarybą jį skubiai priimti;

13.  atkakliai tvirtina, kad lyčių lygybė yra pagrindinis tikslas, kad būtų įgyvendintas strategijos „Europa 2020“ siekis; todėl ragina, kad moterys visapusiškai dalyvautų darbo rinkoje ir jog jos būtų visapusiškai įtrauktos vykdant profesinį mokymą; taip pat ragina, kad būtų parengta darbotvarkė, skirta panaikinti egzistuojantį moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą;

Pavyzdinės iniciatyvos
Bendros pastabos

14.  pabrėžia, kad dabartinis strategijos „Europa 2020“ turinys, pvz., pagrindiniai tikslai, pavyzdiniai pasiūlymai, kliūtys ir rodikliai, vis dar yra labai bendro pobūdžio; pabrėžia, kad šis iniciatyvų paketas gali būti įgyvendintas valstybėms narėms į savo nacionalines reformų programas įtraukus konkrečius įsipareigojimus ir pateikus konkrečius ir nuoseklius teisėkūros pasiūlymus;

Pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“

15.  teigiamai vertina pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, kuri yra priemonė strategijos „Europa 2020“ tikslams siekti ir kuria siekiama spręsti tokias pagrindines socialines problemas kaip energetinis saugumas, apsirūpinimo maistu saugumas, klimato kaita, sveikata ir senėjanti visuomenė; primena, kad 3 proc. tikslą sudaro 2 proc. (privačių išlaidų) ir 1 proc. (viešųjų išlaidų) dalis; atkreipia dėmesį, kad vis dar esama tam tikrų trūkumų privačių tyrimų išlaidų srityje, kuriuos galima pašalinti tik jei reglamentavimo aplinka bus pritaikyta bendrovėms, įskaitant MVĮ;; taigi džiaugiasi Komisijos ketinimu pagerinti bendras sąlygas įmonėms kurti naujoves, ypač turint mintyje intelektinės nuosavybės teises;

16.  pabrėžia, kad reikia stiprinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų, naujovių ir taikomosios veiklos finansavimą ES itin padidinant atitinkamiems tyrimams skirtas išlaidas po 2013 m.; atkreipia dėmesį į MVĮ prieigos prie bendrosios programos ir Konkurencijos ir inovacijų programos svarbą; ragina peržiūrėti Finansinį reglamentą, kad MVĮ būtų lengviau teikti paraiškas; pabrėžia, kad trūksta lėšų svarbioms jau priimtoms mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų diegimo priemonėms, pvz., Strateginiam energetikos technologijų planui (SET planui); pabrėžia svarbų mokslinių tyrimų bendrosios programos indėlį kovojant su klimato kaita; atkreipia dėmesį į svarbų struktūrinių fondų indėlį į mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių skatinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; pabrėžia, kad reikia sukurti struktūrinio finansavimo ir bendrosios programos finansavimo sąveiką;

17.  mano, kad naujoves diegiančioms Europos bendrovėms reikia ne subsidijų, o daugiau laisvės ir geresnės prieigos prie rizikos kapitalo; mano, kad Europos Sąjunga turėtų atsižvelgti į šį poreikį ir išplėsti nuolatinių rizikos pasidalijimo produktų, kuriuos siūlo Europos investicijų bankas, spektrą taikydama Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę; mano, kad yra nemenkas nepanaudotas potencialas skatinti inovacijas per viešuosius pirkimus;

Pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“

18.  džiaugiasi pavyzdine iniciatyva „Judus jaunimas“; atkakliai tvirtina, kad atitinkamo išsilavinimo kokybė ir prieiga prie jo yra nuolatinė tvarios socialinės rinkos ekonomikos sąlyga; taigi pabrėžia, kad jei valstybės narės nori siekti bendrų ekonomikos vystymosi ir švietimo srities tikslų, bus itin svarbios tinkamos investicijos į jų švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant profesinį švietimą ir mokymą; tačiau apgailestauja, kad šioje iniciatyvoje nenagrinėjami tokie esminiai klausimai kaip dalyvavimas visuomenėje ar jaunimo skurdas; ragina pateikti ryžtingesnių pasiūlymų dėl įtraukties;

19.  ragina Komisiją toliau tinkamai finansuoti tokias esamas judumo ir jaunimo programas kaip „Mokymasis visą gyvenimą“ („Erasmus“, „Leonardo“, „Comenius“, „Grundtwig“), „Veiklus jaunimas“ ir „Marija Kiuri“; mano, kad tai būtų svarbus indėlis kovojant su jaunimo nedarbu ir siekiant 75 proc. užimtumo lygio;

20.  pabrėžia, kad vien tik įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ negalima išspręsti nerimą keliančios jaunimo nedarbo visoje Europoje problemos; ragina valstybes nares į nacionalines reformų programas įtraukti nacionalines strategijas siekiant kovoti su jaunimo nedarbu ir užtikrinti jaunuoliams švietimo ir profesinio mokymo galimybes; pabrėžia, kad jaunimui skirta politika turi būti rengiama kartu su švietimo, užimtumo ir socialinės įtraukties politika; itin pritaria pasiūlymui dėl Tarybos rekomendacijos dėl iniciatyvos „Europos jaunimo garantijos“ ir ragina Tarybą kuo greičiau jį priimti;

Pavyzdinė iniciatyva „Europos skaitmeninė darbotvarkė“

21.  palankiai vertina plataus užmojo pasiūlymus dėl „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, tačiau ragina Komisiją paspartinti pasiūlymų, susijusių su skaitmenine bendrąja rinka (pvz., su e. prekyba, intelektine nuosavybe, pasitikėjimu ir saugumu internete, tarptinkliniu ryšiu, e. atpažintimi ir kt.), priėmimą; ragina visas šalis įgyvendinti pirmąją radijo spektro politiką; pabrėžia būtinybę plėtoti penktąją laisvę – laisvą turinio ir žinių judėjimą;

22.  pabrėžia, kad pliuralistinė ir nepriklausoma žiniasklaida yra Europos demokratijos ramstis; ragina Komisiją užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą; mano, kad privatumo apsauga yra pagrindinė vertybė, ir ragina Duomenų apsaugos direktyvą pritaikyti prie dabartinės skaitmeninės aplinkos siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų kontroliuoti savo asmens duomenis;

Pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“

23.  palankiai vertina strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą dėl tausiai išteklius naudojančios Europos ir ragina Komisiją tęsti savo darbą ir apibrėžti konkrečias politikos sritis siekiant užtikrinti perėjimą prie išteklius tausojančios ir atsinaujinančiais ištekliais pagrįstos ekonomikos; ragina Komisiją parengti konkrečius rodiklius ir užtikrinti, kad būtų vykdomi sutarti uždaviniai ir kad juos galima stebėti taikant strategijos „Europa 2020“ ekonominės politikos koordinavimo Europos semestrą; pabrėžia, kad skubiai reikia modernizuoti ir atnaujinti Europos energetikos infrastruktūrą, sukurti pažangiuosius tinklus ir jungiamuosius tinklus, kurie yra reikalingi siekiant sukurti vidaus energetikos rinką, didinti tiekimo saugumą, pasiekti mūsų energetikos ir kovos su klimato kaita tikslus ir paspartinti autorizacijos procedūras;

24.  primena, kad energijos vartojimo efektyvumas yra ekonomiškiausias būdas sumažinti išmetamų teršalų kiekį, padidinti energetinį saugumą ir konkurencingumą ir sumažinti vartotojų sąskaitas už energiją bei kurti darbo vietas; pabrėžia, kad valstybės narės nededa pakankamai pastangų, kad būtų pasiektas 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslas; taigi ragina valstybes nares aktyviau įgyvendinti priemones ir siekti šio itin svarbaus tikslo, kurį įgyvendinti jos įsipareigojo 2007 m.; prašo Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad šis uždavinys yra vykdomas, kaip pareikalavo Europos Parlamentas savo rezoliucijose „Efektyvaus energijos vartojimo plano peržiūra“ (B. Bendtseno pranešimas) ir „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“ (L. Kolarskos Bobinskos pranešimas);

25.  apgailestauja, kad šioje pavyzdinėje iniciatyvoje tausiam išteklių naudojimui neteikiama pakankama svarba kaip svarbiausiam ES politikos prioritetui; pabrėžia, kad ES turi pradėti pereiti prie perdirbimu grindžiamos ekonomikos užtikrinant susidarančių atliekų mažinimą ir pakartotinio išteklių panaudojimo vertę; pabrėžia, kad aplinkos tvarumą galima užtikrinti tik sumažinus sunaudojamų išteklių kiekį; ragina Komisiją pateikti rodiklių paketą, kad jų stebėseną būtų galima atlikti įgyvendinant nacionalines reformų programas;

Pavyzdinė iniciatyva „Globalizacijos epochai skiriama pramonės politika“

26.  ragina laikytis visa apimančio, suderinto ir į ateitį orientuoto požiūrio į ES pramonės politiką, kuria siekiama plėtoti tvirtą, konkurencingą, nuoseklų, veiksmingą ir diversifikuotą pramonės pagrindą ir kurią įgyvendinant koordinuojamos inovacijų, mokslinių tyrimų, konkurencijos, bendros rinkos, prekybos ir aplinkos apsaugos politikos sritys; mano, kad pagrindiniais tikslais turėtų būti šie: darbo vietų kūrimo ir Europos įmonių konkurencingumo tarptautinėje arenoje skatinimas, sumani pertvarka ir dialogas su darbuotojais, tvari ekonomika ir galimybė laisvai rinktis technologijas bei mokslininkų judumas; ragina atliekant nepriklausomus poveikio įvertinimus nedelsiant pradėti taikyti išmaniojo reglamentavimo principus, įskaitant naujų teisės aktų konkurencingumo testus, MVĮ testus siekiant užtikrinti mažoms įmonėms palankesnę reguliavimo aplinką ir mažesnę administracinę naštą, tvarumo testą atsižvelgiant į klimato kaitos, išteklių naudojimo efektyvumo ir perdirbimo tikslus ir teisės aktų tinkamumo ex post patikras;

27.  pabrėžia, kad infrastruktūrą ir paslaugas apimančios ES transporto ir energetikos politikos sritys yra pačios svarbiausios siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; pabrėžia, kad transporto sektorius padės užtikrinti, kad ES rinka išsaugotų savo poziciją kaip itin kvalifikuota gamybos zona, mažinant visų transporto rūšių išmetamą anglies dioksido kiekį, kuriant vieną bendrą Europos geležinkelių erdvę ir pabaigus kurti bendrą Europos dangų; ragina parengti veiksmingą Europos žaliavų strategiją, kurią įgyvendinant būtų gerinama prieiga, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumas ir tuo pat metu užtikrinamas svarbiausių žaliavų tiekimą sudarant laisvosios prekybos susitarimus ir strategines partnerystes; ragina smarkiai pagerinti galimybes gauti finansavimą inovacijų ir infrastruktūros srityse, būtent pažangiesiems tinklams, žaliosioms technologijoms, e. sveikatai, transeuropiniams tinklams (TEN) ir akivaizdžią pridėtinę vertę turintiems projektams, kurių negali finansuoti rinka; taigi ragina imtis veiksmų ir išnagrinėti projektų obligacijų teikiamas galimybes;

Pavyzdinė iniciatyva „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“

28.  pabrėžia, kad stiprios socialinės apsaugos sistemos užkerta kelią ilgalaikei atskirčiai; tvirtina, kad investicijos į aktyvią darbo rinkos politiką, švietimą ir mokymo galimybes visiems, kad jie įgytų naujų įgūdžių, yra itin svarbios siekiant sumažinti nedarbą; taigi pabrėžia MVĮ ir bendrosios rinkos projekto atnaujinimo svarbą; ypač pritaria tam, kad Europos kvalifikacijų sistemos įgyvendinimas ir planuojama įstatymų leidybos iniciatyva reformuoti profesinę kvalifikaciją užtikrins abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą;

29.  palankiai vertina „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę“; atkreipia dėmesį į tai, kad lankstumo ir užimtumo garantijos buvo sėkmingai įgyvendintos kai kuriose šalyse, tačiau perspėja, kad neįmanoma panaudoti viso lankstumo ir užimtumo garantijų koncepcijos potencialo valstybėse narėse, kuriose dėl biudžeto suvaržymų ir makroekonominių pusiausvyros sutrikimų nedaug galimybių stiprinti socialinės apsaugos sistemas, ir mano, kad darbo rinkos segmentacijos mažinimo reikia siekti užtikrinant tinkamą darbuotojų, sudariusių visų rūšių darbo sutartis, ypač pažeidžiamų grupių, saugumą; primena Komisijai, kad ji nepamirštų būtinybės užtikrinti socialiai teisingą perėjimą prie tvaresnės darbo rinkos ir didžiulio tvarių darbo vietų potencialo; pabrėžia, kad visos darbo rinkos reformos gali būti sėkmingai pradėtos tik pasiekus aukštą socialinio sutarimo lygmenį ir sudarius susitarimus su socialiniais partneriais;

Pavyzdinė iniciatyva „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“

30.  primena, kad į strategiją „Europa 2020“ įtrauktas tikslas mažiausiai 20 milijonų žmonių, kurie skursta ir patiria socialinę atskirtį ar kuriems gresia šios nelaimės, ištraukti iš šios padėties; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti visišką Pagrindinių teisių chartijos ir horizontaliosios socialinės išlygos (SESV 9 straipsnis) laikymąsi, siekiant užtikrinti, kad visomis politikos kryptimis būtų prisidedama prie skurdo mažinimo tikslo, o ne jam kenkiama;

31.  ragina valstybes nares įsipareigoti kovoti su vaikų skurdu naudojant tinkamas priemones, kad vaikų asmeninis vystymasis nebūtų ribojamas ir pradėdami savo darbinę karjerą jie nebūtų nevisateisiai;

32.  palankiai vertina pasiūlymus dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano, tačiau ragina imtis konkretesnių veiksmų užtikrinant socialinę įtrauktį, ypač stiprinant socialinėje srityje taikomą atvirąjį koordinavimo metodą, kaip integruotą nacionalinių ir vietos veikėjų, ypač žmonių, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį, dalyvavimo strategiją; dar kartą ragina parengti plačią programą, kuria būtų siekiama skatinti padorų darbą, užtikrinti darbuotojų teises visoje Europoje ir gerinti darbo sąlygas, kovoti su nelygybe ir diskriminacija ir su dirbančiųjų skurdu;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0224.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0376.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0491.

Atnaujinta: 2012 m. birželis 4 d.Teisinis pranešimas