Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2612(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0166/2011

Debatai :

OJ 10/03/2011 - 118

Balsavimas :

PV 10/03/2011 - 14.1
PV 10/03/2011 - 15.1
CRE 10/03/2011 - 14.1

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0098

Priimti tekstai
PDF 87kDOC 55k
Ketvirtadienis, 2011 m. kovo 10 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pakistanas: mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti nužudymas
P7_TA(2011)0098B7-0166, 0175, 0176, 0177, 0178 ir 0179/2011

2011 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pakistano, ypač Shahbazo Bhatti nužudymo

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, ypač į 2011 m. sausio 20 d.(1) , 2010 m. gegužės 20 d.(2) , 2007 m. liepos 12 d.(3) , 2007 m. spalio 25 d.(4) ir 2007 m. lapkričio 15 d.(5) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(6) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2011 m. kovo 2 d. pareiškimą dėl Pakistano mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti nužudymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Pirmininko Jerzy Buzeko 2011 m. kovo 2 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į JT tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Pakistano konstitucijos 19 straipsnį dėl žodžio laisvės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi 2011 m. kovo 2 d. Pakistano mažumų reikalų ministras Shahbaz Bhatti buvo nužudytas dviejų ginkluotų vyrų, kurie šovė į jo automobilį jam keliaujant į darbą sostinėje Islamabade; kadangi atsakomybę už nužudymą prisiėmė grupuotė, pasivadinusi „Tehreek-e-Taliban Punjab“ (Pandžabo Talibano judėjimas), ir pranešė, kad ministras buvo nužudytas dėl savo pozicijos, susijusios su šventvagystės įstatymais,

B.  kadangi, nepaisydamos islamistinių grupuočių nuolatinių grasinimų nužudyti Shahbazą Bhatti, Pakistano valdžios institucijos atsisakė ministrui suteikti neperšaunamą tarnybinį automobilį bei leisti pasinaudoti jo paties pasirinktais patikimais asmens sargybiniais,

C.  kadangi Shahbaz Bhatti buvo vienintelis Pakistano vyriausybės narys krikščionis ir vienas iš keleto šalies politinių lyderių, turėjusių drąsos kovoti prieš šiuos įstatymus ir dėl jų atsiradusią neteisybę,

D.  kadangi ši žmogžudystė įvyko praėjus tik dviems mėnesiams po Pandžabo provincijos gubernatoriaus Salmano Taseero nužudymo, kurį įvykdė vienas iš jo asmens sargybinių, nepritarusių Salmano Taseero pasipriešinimui Pakistano šventvagystės įstatymams,

E.  kadangi 2011 m. kovo 1 d. taip pat buvo nužudytas trečiasis įžymus Pakistano žmogaus teisių gynėjas ir Pakistano Žmogaus teisių komisijos koordinatorius Naeem Sabir Jamaldini, ypač aktyviai kovojęs su žmogaus teisių pažeidimais Beludžistano regione,

F.  kadangi, kaip pranešta, prieš buvusią Pakistano ministrę, reformų politikę ir gerai žinomą žurnalistę Sherry Rehman buvo paskelbta fatva, kurioje ji įvardijama kaip kita nužudymo auka,

G.  kadangi ministras Shahbaz Bhatti ir gubernatorius Salman Taseer tik pakartojo vadovaujančiosios Pakistano liaudies partijos paskelbtą poziciją; kadangi 2010 m. gruodžio 30 d. Galani vyriausybė viešai išsižadėjo savo manifestinio įsipareigojimo peržiūrėti šventvagystės įstatymus ir reformų rėmėjai liko atskirti bei pažeidžiami dėl nuolatinių radikalių religinių vadovų ir karingų ekstremistų grupių, bauginančių tuos, kurie jiems prieštarauja, jiems grasinančių ir juos nužudančių, grasinimų,

H.  kadangi politikai, politinės partijos, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai, kaip antai moterų ir žmogaus teisių aktyvistai, yra nuolat bauginami ir net nužudomi ir kadangi todėl vis labiau slopinamos viešos diskusijos šventvagystės įstatymų klausimais,

I.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms bei pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai, sudarantys bendrą jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindą; kadangi ES pagalba vystymuisi priklauso nuo to, ar gerbiamos žmogaus teisės ir mažumų teisės,

1.  griežtai smerkia brutalią Pakistano mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti žmogžudystę, įvykdytą 2011 m. kovo 2 d., ir reiškia nuoširdžią užuojautą nužudytojo šeimai ir draugams bei Pakistano žmonėms, taip pat reiškia savo solidarumą su visais asmenimis, kuriems ir toliau grasinama ir kurie vis dar priešinasi;

2.  pritaria ministro Shahbazo Bhatti drąsai ir pasišventimui teisingumui, skirtingų tikėjimų dialogui, religijos ir tikėjimo laisvei Pakistane, taip pat jo rūpesčiui dėl krikščionės penkių vaikų motinos Asios Bibi, kuri buvo nuteista mirties bausme už šventvagystę, nepaisant nuolatinių grasinimų jam ir didelio su tuo susijusio pavojaus;

3.  pripažįsta ministro Shahbazo Bhatti pasišventimą kovai su šventvagystės įstatymais ir dėl jų atsiradusia neteisybe; pripažįsta pažangą, kuri buvo padaryta jam būnant ministru, įskaitant reikšmingas ir apdairias derybas dėl galimų šių įstatymų pakeitimų;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors buvo sulaukta silpnos visuomenės reakcijos į gubernatoriaus Salmano Taseero nužudymą, ministro Shahbazo Bhatti nužudymas, priešingai, sulaukė didelio viešo pasmerkimo iš skirtingų politinių jėgų atstovų, žiniasklaidos ir įvairių Pakistano visuomenės religinių bei etninių grupių; tikisi, kad šis pasipiktinimą keliantis įvykis padės suburti visus siekiančius ginanti Pakistano konstitucijoje įtvirtintas demokratinės vertybes;

5.  ragina Pakistano valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus Shahbazo Bhatti nužudymo aspektus ir visus šio nusikaltimo vykdytojus greitai perduoti į teismą remiantis griežtais teisinės valstybės principais bei užtikrinti greitą ir sąžiningą velionio gubernatoriaus Salmano Taseero žudiko patraukimą baudžiamojon atsakomybėn;

6.  ragina Pakistano vyriausybę paspartinti priemones, skirtas užtikrinti ministrų kabineto ir asmenų, kuriems iš religinių ekstremistų ir teroristų pusės gresia realus pavojus, pavyzdžiui, buvusiam informacijos ministrui Sherry Rehmanui ir teisininkams, dalyvaujantiems bylose, susijusiose su kaltinimais šventvagyste;

7.  ragina Pakistano vyriausybę nedelsiant paskirti naują mažumų reikalų ministrą ir patvirtina savo poziciją, kad šis asmuo turėtų būti stiprus ir nešališkas mažumų atstovas;

8.  ragina Pakistano vyriausybę paremti Mažumų reikalų ministeriją, kad ši tęstų Shahbazo Bhatti darbą ir viziją, visų pirma nacionalinio lygmens dialogą tarp religinių lyderių ir vietos lygmens projektą, skirtą Rajono tarpreliginės santarvės komitetams;

9.  skubiai pakartoja savo raginimą Pakistano Vyriausybei, visoms politinėms partijoms, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai susivienyti ir kovoti su ekstremistų puolimu; tikisi, kad Pakistano vyriausybė tiek savo sudėtimi, tiek veikla atstovaus daugiatautę ir daugiareligę Pakistano visuomenę;

10.  ragina kariuomenę, teismus, žiniasklaidą ir politinę klasę skubiai ir ryžtingai politikoje atsisakytų nuolaidžiavimo nuo nuolaidžiavimo ekstremistams, turint omenyje, kad dėl status quo kilo tokių dramatiškų pasekmių; ragina Pakistano vyriausybę neleisti ekstremistams nutildyti pasisakančių už religinę toleranciją ir pagarbą visuotiniams žmogaus teisių principams šalyje;

11.  yra labai susirūpinęs dėl netolerantiškos ir smurtinės atmosferos ir ragina Pakistano vyriausybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie kursto smurtą Pakistane, ypač tuos, kurie pasisako už, o kai kuriais atvejais siūlo atlygį, už asmenų ir grupių, su kuriais jie nesutaria, nužudymus, ir imtis tolesnių priemonių siekiant palengvinti diskusijas šiuo klausimu;

12.  gerai vertina buvusio ministro Sherry Rehman ir pastarojo mažumų reikalų ministro Shahbazo Bhatti pastangas pakeisti šventvagystės įstatymus, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui jais, ir ragina vyriausybę tuos įstatymus panaikinti, taip pat ir kitus diskriminacinius teisės aktus, inter alia, Baudžiamojo kodekso skirsnius 295 B ir C, kurie yra praeities reliktai; ragina Pakistano vyriausybę taip pat kuo greičiau užtikrinti galiojančių teisės aktų taikymą, pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso137 straipsnį, pagal kurį neapykantą kurstanti kalba yra nusikaltimas;

13.  ragina kompetentingas ES institucijas religinės tolerancijos visuomenėje klausimą įtraukti į dialogą kovos su terorizmu tema, kuriame dalyvauja ir Pakistanas, kadangi šis klausimas itin svarbus nenutrūkstamai kovojant su religiniu ekstremizmu;

14.  siūlo ES pakviesti Pakistano vyriausybę į kasmetinį bendrą apskritojo stalo susitikimą dėl Pakistano mažumų padėties ir įtraukti Europos Parlamentą į šio renginio parengiamuosius ir įgyvendinimo darbus;

15.  ragina kompetentingas ES institucijas toliau teikti finansinę paramą žmogaus teisių organizacijoms ir gynėjams ir numatyti praktines priemones Pakistano pilietinės visuomenės judėjimui prieš šventvagystės įstatymus ir kitus diskriminacinius teisės aktus remti;

16.  palankiai vertina pastarąsias Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar įsitikinimų, nes tai reiškia ES veiksmų šioje srityje stiprinimą; ragina kompetentingas ES institucijas aktyviai spręsti religinio persekiojimo pasaulyje klausimą;

17.  ragina kompetentingas ES institucijas ištirti galimybę naudoti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EIDHR), kad būtų finansuojami veiksmai, kuriais remiama kova su religine netolerancija, ekstremizmu ir diskriminuojančiais įstatymais visame pasaulyje; pakartoja savo raginimą Vyriausiajai įgaliotinei sukurti nuolatinius pajėgumus Europos išorės veiksmų tarnybos Žmogaus teisių direktorate, kad būtų stebima vyriausybių ir visuomenės nustatomų sąžinės laisvės ir susijusių teisių apribojimų padėtis;

18.  ragina kompetentingas ES institucijas skatinti Pakistano vyriausybę vėl įsteigti atskirą Žmogaus teisių ministeriją, taip pat realių galių turinčią, nepriklausomą ir nešališką Nacionalinę žmogaus teisių komisiją;

19.  ragina kompetentingas ES institucijas primygtinai reikalauti, kad Pakistano vyriausybė laikytųsi demokratijos ir žmogaus teisių nuostatos, įtrauktos į Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą pateikti bendradarbiavimo susitarimo ir demokratijos ir žmogaus teisių nuostatos vykdymo ataskaitą;

20.  primena, kad Pakistanas kaip valstybė, pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, turi tam tikrų įsipareigojimų, ir ragina atitinkamas Pakistano valdžios institucijas pradėti šio pakto sąlygų taikymo srities persvarstymą, nes kai kurios jų riboja Pakistano konstitucijoje įtvirtintas teises ar prieštarauja tarptautinės teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę sąvokai; mano, kad būdas, kuriuo šiuo metu yra įgyvendinami šventvagystės įstatymai, akivaizdžiai pažeidžia šiuos įsipareigojimus, ir prašo Europos išorės veiksmų tarnybą į tai atsižvelgti tiriant galimybes nuo 2013 m. Pakistanui taikyti BLS + sistemą ir apie tai pranešti Europos Parlamentui;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0026.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0194.
(3) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 583.
(4) OL C 263 E, 2008 10 16, p. 666.
(5) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 432.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0489.

Atnaujinta: 2012 m. birželio 19 d.Teisinis pranešimas