Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos galutines metines ataskaitas (SEC(2010)0963 – C7-0212/2010)(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą (I skirsnis. Europos Parlamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus metinę 2009 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį ir 275 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį bei Euratomo sutarties 179a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6) (Finansinį reglamentą), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(7) 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Sąjungos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl 2009 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių (I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai)(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2009 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0094/2011),

A.  kadangi Audito Rūmų audito dokumentuose nurodyta, kad, tikrinant 2009 m. administracines išlaidas, visose institucijose pagal Finansinį reglamentą privalomos priežiūros ir kontrolės sistemos veikė patenkinamai ir nenustatyta reikšmingų patikrintų operacijų klaidų(10),

B.  kadangi Generalinis sekretorius 2010 m. liepos 2 d. patvirtino, kad yra pagrįstai įsitikinęs, jog Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir kad naudojant esamą kontrolės ir priežiūros sistemą tinkamai užtikrinamas atitinkamų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas,

1.  patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2009 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 69, 2009 3 13. (2) OL C 308, 2010 11 12, p. 1. (3) OL C 172, 2010 6 30, p. 1. (4) OL C 303, 2010 11 9, p. 1. (5) OL C 308, 2010 11 12, p. 129. (6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (7) PE 349.540/Bur/ann/fin. (8) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 78. (9) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 163. (10) OL C 303, 2010 11 9, p. 198.

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų Europos Sąjungos galutines metines ataskaitas (SEC(2010)0963 – C7-0212/2010)(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą (I skirsnis. Europos Parlamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus metinę 2009 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(5),

–  atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnio 10 dalį ir 275 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį bei Euratomo sutarties 179a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6) (Finansinį reglamentą), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių(7) 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Sąjungos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Parlamento 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl 2009 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių (I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai)(8),

–  atsižvelgdamas į Parlamento 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2009 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0094/2011),

A.  kadangi Audito Rūmų audito dokumentuose nurodyta, jog, tikrinant 2009 m. administracines išlaidas, visose institucijose pagal Finansinį reglamentą privalomos priežiūros ir kontrolės sistemos veikė patenkinamai ir nenustatyta reikšmingų patikrintų operacijų klaidų(10),

B.  kadangi Generalinis sekretorius 2010 m. liepos 2 d. patvirtino, kad yra pagrįstai įsitikinęs, jog Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir kad naudojant esamą kontrolės ir priežiūros sistemą tinkamai užtikrinamas atitinkamų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas,

Svarbiausi Parlamento biudžeto valdymo pokyčiai 2009 m.

1.  pripažįsta, kad esant dabartinei finansinei padėčiai būtina, kad Parlamentas, siekdamas suteikti efektyvias paslaugas, su visomis Sąjungos institucijomis rastų ekonomiškai veiksmingiausią būdą panaudoti finansų ir darbuotojų išteklius, įskaitant galimai sutaupytas lėšas, ir elektronines priemones bei metodus;

2.   ragina atlikti ilgalaikę Europos Parlamento biudžeto peržiūrą; prašo nustatyti lėšas, kurias galima ateityje sutaupyti, kad būtų sumažintos išlaidos ir rasta lėšų ilgalaikiam Parlamento kaip vienos iš teisėkūros institucijų veikimui;

3.  primena, kad savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje(11) dėl 2008 finansinių metų Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo Parlamentas apgailestauja dėl didelės dalies ir didelio skaičiaus (88 iš 452) neatliktų su vidaus auditoriaus atliktu vidaus kontrolės sistemos auditu susijusių veiksmų; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į EP generalinio sekretoriaus atsakymus į biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimyną, kurie parodo, generalinių direktorių nuomone, kad buvo pasiekta didelės pažangos įgyvendinant jų patvirtintus veiksmus: jų manymu, iki 2010 m. pabaigos 51 veiksmas buvo visapusiškai įgyvendintas (įskaitant visus 4 svarbiausius veiksmus), 31 veiksmas buvo iš dalies įgyvendintas, o 6 veiksmams įgyvendinti dar reikia atlikti didžiąją darbo dalį; vis dėlto prašo EP vidaus auditoriaus šių įsivertinimų patikrinimą ir patvirtinimą įtraukti į savo būsimą metinę ataskaitą; taip pat prašo EP generalinio sekretoriaus kas šešis mėnesius pateikti Biudžeto kontrolės komitetui ataskaitą apie visus dar neatliktus veiksmus;

4.  primena, kad tai buvo aktualiausia Naujovių ir technologinės pagalbos GD, kuriame buvo neatlikti 22 veiksmai; su pasitenkinimu pažymi, kad, vidaus auditoriaus teigimu, Naujovių ir technologinės pagalbos GD Informacinių technologijų direktoratas įgyvendino 19 iš 22 neatliktų veiksmų ir taip pasiekė didelės pažangos vystydamas savo kontrolės sistemą; ragina visus susijusius generalinius direktoratus toliau dėti pastangas gerinant atitinkamas jų valdymo ir kontrolės procedūras; ragina vidaus auditorių nustatyti griežtesnį veiksmų, kuriuos reikia įgyvendinti, grafiką;

5.  pažymi, kad 2009 m. buvo pirmieji metai, kai įgyvendinamas Europos Parlamento narių statutas ir Akredituotų Europos Parlamento narių padėjėjų statutas; pastebi, kad yra tam tikrų pradinių problemų Padėjėjų statuto įgyvendinimo taisyklėse, tačiau palankiai vertina tai, kad Biure sudaryta Laikinoji EP narių ir jų padėjėjų statutų vertinimo grupė pasiūlė EP narių statuto įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, susijusius su i) EP narių kelionėmis, ii) EP narių sveikatos draudimu ir medicinos išlaidų kompensavimu, iii) padėjėjų vykimu į komandiruotes, iv) padėjėjų sutarčių trukme ir pratęsimu, v) padėjėjų profesiniu mokymu, vi) taisyklėmis dėl EP narių stažuotojų, taip pat kitus Padėjėjų statuto pakeitimus, be kita ko, susijusius su i) bendrųjų išlaidų ir Parlamento narių padėjėjų išmokų naudojimu, ii) mokėjimo tarpininkais, iii) EP narių skundų ir apeliacijų procedūros peržiūra; pabrėžia, kad šie pakeitimai turėtų būti įgyvendinti vėliausiai iki 2011 m. lapkričio 30 d.;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės taisyklės dėl bendrųjų išlaidų apmokėjimo, kuriose numatyta, kad lėšos bus mokamos į asmeninę Parlamento nario sąskaitą, bet nereikalaujami išlaidų įrodymai, paskatino Parlamento narių, kurie visiškai atsiskaito už išlaidas ir paskelbia jų detales, ir tų, kurie netaiko tokių skaidrių procedūrų, susiskaidymą, kadangi pastariesiems gali būti iškeltas kaltinimas, jog išlaidų apmokėjimo dalis panaudojama jų asmeninių pajamų papildymui; ragina generalinį sekretorių siūlyti priemones, kad visais atvejais būtų užtikrintas išmokų naudojimo skaidrumas ir jos būtų naudojamos tiems tikslams, kuriems yra skirtos;

7.  atkreipia dėmesį į administracijos pastebėtą didelį darbo krūvio padidėjimą, susijusį su naujų statutų įsigaliojimu; susirūpinęs atkreipia dėmesį į sudėtingesnę procedūrą, taikomą akredituotų padėjėjų komandiruotėms už trijų Parlamento darbo vietų ribų, ir mano, kad, nepaisant gerokai padidėjusio darbuotojų skaičiaus, nepakanka darbuotojų, aptarnaujančių EP narius ir dirbančių su padėjėjais susijusiose tarnybose, taigi prašo administracijos į atitinkamas darbo vietas perkelti daugiau darbuotojų, kad būtų galima susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu; be to, prašo iki 2011 m. rugsėjo 30 d. atlikti ir Parlamento atsakingam komitetui perduoti abiejų statutų įgyvendinimo patirties, įgytos per pirmus ištisus jų įgyvendinimo metus, ir jų finansinio poveikio Parlamento biudžetui išsamų įvertinimą, apimantį su darbuotojais susijusius pokyčius bei išlaidų raidą visose atitinkamose srityse, taip pat veiksmų planą ir jo finansinio poveikio Parlamento biudžetui, įskaitant priemones dėl galimų papildomų biuro patalpų, kurių reikia imtis, įvertinimą;

8.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į patobulinimus Parlamento tarnybų valdyme; ypač teigiamai vertina 2009 m. balandžio 1 d. Biuro sprendimus dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. atliekamo Personalo generalinio direktorato pertvarkymo ir dėl Infrastruktūros ir logistikos generalinio direktorato pertvarkymo ir stiprinimo, kad jis galėtų nedelsiant pradėti gerinti Parlamento patalpų techninę priežiūrą;

9.  atkreipia dėmesį į 2010 m. kovo 24 d. Biuro patvirtintą ilgai lauktą vidutinės trukmės IT ir pastatų sektorių strategiją; tikisi, kad pastatų sektoriaus strategija bus įgyvendinama institucijoms glaudžiau bendradarbiaujant ir kad reguliariai bus konsultuojamasi su vietos gyventojų organizacijomis;

10.  ypač atkreipia dėmesį į vidutinės ir ilgalaikės trukmės nekilnojamojo turto politiką (pastatų strategiją), kurioje atsižvelgiama į didesnius Parlamento įgaliojimus pagal Lisabonos sutartį, patalpų paskirstymo taisykles, poreikį numatyti patalpas tam tikriems išorės darbuotojams bei poreikį prižiūrėti ir atnaujinti pastatus; be to, prašo pateikti išsamų pranešimą apie būsimus patalpų poreikius ir galimus finansavimo šaltinius; taip pat ragina generalinį sekretorių derėtis su Belgijos valdžios institucijomis siekiant sumažinti papildomą procentinę dalį (33 proc.), kuri turi būti sumokėta, jei Parlamentas perka valstybei priklausantį turtą;

11.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Parlamento informacinių ir ryšių technologijų (IRT) valdymo patobulinimus, numatomą platesnį atvirojo kodo programinės įrangos naudojimą ir tai, kad neseniai patvirtintoje IRT strategijoje pripažintas poreikis skubiai vystyti informacines technologijas, kurios būtų taikomos viešųjų pirkimų procedūroms ir sutarčių valdymui, taip pat į tai, kad reikia:

12.   prašo visiems Europos Parlamento nariams atsiųsti šios Parlamento kadencijos metu Biuro priimtų pagrindinių politikos sričių dokumentų kopijas, pvz.:

13.   ragina Biurą išsiųsti dokumentų dėl pagrindinių temų, kurios domina visus Europos Parlamento narius, projektus, kad būtų sudarytos sąlygos diskusijoms frakcijose prieš priimant galutinius sprendimus;

Pagrindinės išliekančios problemos
Saugumas

14.  smerkia trečią iš eilės apiplėšimą patalpose, kurios turėtų būti saugios Parlamento patalpos; griežtai smerkia akivaizdžius trūkumus Parlamento saugumo srityje; ragina administraciją atsakingam vadovui skirti naujas užduotis;

15.  reiškia nuostabą dėl to, kad Parlamento apsaugos tarnybose dirba maždaug 900 žmonių, daugelis iš jų yra pagal sutartis dirbantys išorės darbuotojai, taip pat atkreipia dėmesį į nuolatinį bendrų išlaidų apsaugai didėjimą (2009 m. – apie 43 mln. EUR); atsižvelgdamas į neseniai įvykusius su saugumu susijusius incidentus, reikalauja pertvarkyti šias tarnybas siekiant padidinti jų veiksmingumą; primygtinai siūlo dviejų pagrindinių sutarčių dėl saugumo paslaugų (fizinių ir techninių) nesudaryti su ta pačia įmone, kaip tai daroma šiuo metu;

16.  todėl teigiamai vertina tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsteigtas naujas už saugumą atsakantis direktoratas, ir prašo šio naujai įsteigto direktorato atlikti nuodugnų Parlamento apsaugos politikos įvertinimą, taip pat parengti pasiūlymus dėl labiau su technologijomis susijusių ir pigesnių saugumo priemonių taikymo Parlamente, nes tai leistų gerokai sumažinti darbuotojų skaičių, taip pat prašo informuoti apie padarytą pažangą;

17.  mano, kad naujoji apsaugos politika turėtų būti skirta ekonomiškai veiksmingai pusiausvyrai tarp vidaus ir išorės darbuotojų, taip pat tarp saugumo tikslų ir prieinamumo bei atvirumo, pasiekti, kad Parlamentas išliktų kiek įmanoma atvira ir prieinama institucija; pabrėžia, kad intensyvesnis stebėjimas vaizdo kameromis nėra pageidautina tolesnės veiklos vykdymo kryptis;

18.  pažymi, kad vienas iš Parlamento saugumo trūkumų šiandien yra tai, kad Parlamento nariai gali įeiti į pastatus ir išeiti iš jų elektroniniu būdu nepatikrinus jų pažymėjimų; pažymi, kad Parlamento nariams turėtų būti privaloma parodyti savo pažymėjimą įeinant į Parlamentą ir iš jo išeinant;

19.  pastebi, kad Parlamento narių lankytojų registravimo tvarka lyginant su Europos Komisijos ir daugelio kitų nacionalinių parlamentų, kur saugumas yra taip pat svarbus, yra lėta ir sudėtinga ir kad dėl to atsiranda bereikalingų vėlavimų ir nepatogumų lankytojams, Parlamento nariams ir jų padėjėjams; ragina generalinį sekretorių ištirti kitų parlamentų praktiką ir ja remiantis pateikti rekomendaciją dėl geresnių procedūrų priėmimo;

20.  pabrėžia, kad reikalinga aiški apsaugos strategija, kurioje būtų numatyta pažangi, šiuolaikinė, naujausia apsaugos tarnyba, į kurią įeitų tokie galimi elementai:

21.  atkreipia dėmesį į didelį trijose Parlamento darbo vietose įrengtų vaizdo kamerų skaičių(12); prašo EP generalinio sekretoriaus iki 2011 m. birželio 30 d. pateikti Biudžeto kontrolės komitetui išsamią informaciją apie:

22.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad EP nariams ir darbuotojams vis sunkiau atlikti savo darbą dėl didelio skaičiaus lankytojų grupių, patenkančių į Parlamento patalpų darbo zonas, kurios pradžioje nebuvo numatytos lankytojams; prašo kvestorių griežčiau taikyti galiojančias taisykles, ypač didelio darbo krūvio laikotarpiais;

23.  apgailestauja dėl saugumo stygiaus Parlamento apylinkėse ir mano, kad geriau bendraujant ir bendradarbiaujant su vietos policijos pajėgomis būtų veiksmingiau naudojami ištekliai; ragina institucijas susitarti su Belgijos valdžios institucijomis dėl saugumo didinimo ES rajone Briuselyje, be kita ko, didinant policijos patrulių skaičių;

Darbo vietų rotacija

24.  prašo pateikti informaciją apie bet kokius nukrypimus nuo įprastos darbuotojų darbo vietų rotacijos praktikos, kai darbo vieta keičiama vėliausiai praėjus septyneriems metams toje pačioje darbo vietoje, ypač asmenų, dirbančių svarbiuose postuose, atveju;

Vidaus ir išorės subjektų atliekamų užduočių santykis

25.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į didelį Parlamento patalpose dirbančių išorės darbuotojų skaičių (apie 990); laikosi nuomonės, kad poreikis suteikti šias patalpas turėtų būti nurodytas pradinėse specifikacijose, o tarnybos turėtų deramai pagrįsti, kodėl patalpose jiems būtini išorės IT arba pastatų specialistai; mano, kad derėtų daugiau naudoti atvirojo plano biurus;

26.  apgailestauja dėl per didelės priklausomybės nuo išorės (techninės) kvalifikacijos, ypač IT ir pastatų srityse, kuri atsiranda dėl struktūrinio disbalanso tarp vidaus ir išorės išteklių, ir ragina nustatyti ekonomiškai veiksmingą vidaus ir išorės kvalifikacijos pusiausvyrą kiekvienoje iš Parlamento veiklos sričių; todėl mano, kad turėtų būti atlikta išlaidų ir naudos analizė priimant sprendimus dėl išorės ekspertų samdymo;

Pastatų politika

27.  pabrėžia, kad institucijoje reikia sukaupti kokybiškų žinių apie nekilnojamą turtą, kurios itin svarbios siekiant smarkiai pagerinti ateities Parlamento pastatų įsigijimo ir ilgalaikės nuomos planavimą ir viešuosius pirkimus; pažymi esminę geresnio bendradarbiavimo tarp institucijų svarbą;

28.  ragina įvertinti nuostolius, patirtus pardavus seną Parlamento pastatą Briuselyje Regionų komitetui, atsižvelgiant į biurų, kurie šiuo metu perkami arba nuomojami, kvadratinio metro kainą;

29.  ragina EP generalinį sekretorių padedant Infrastruktūros ir logistikos GD ir visiems generaliniams direktoratams atlikti nuodugnią Parlamento pastatų dabartinio naudojimo ir visų kategorijų naudotojams taikytinų taisyklių poreikio analizę, taip pat prioriteto tvarka sukurti bendrą patikimą duomenų bazę, kurioje būtų visa svarbi informacija apie visus Parlamento pastatuose dirbančius asmenis; pastebi, kad Biuro sprendimas dėl Parlamento vidutinės ir ilgalaikės trukmės nekilnojamojo turto politikos yra gera pradžia šioje srityje; ragina Infrastruktūros ir logistikos GD kruopščiai įgyvendinti veiksmų planą, dėl kurio susitarta su vidaus auditoriumi; ragina parengti lyginamąjį skaičiavimą, kuriame investicijų, paslaugų ir priežiūros išlaidos už naudojamą biuro ploto kvadratinį metrą būtų lyginamos su dabartine biuro patalpų Europos kvartale Briuselyje nuomos kaina; reikalauja, kad prieš įsigyjant naujus biurų pastatus jų vertė būtų nustatyta taikant diskontuotų grynųjų pinigų srautų (angl. Discounted-cash-flow) metodą;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad antras lopšelis Briuselyje yra prioritetinis projektas, todėl jam reikia naujų patalpų; atsižvelgdamas į naujų biuro patalpų poreikį ragina atlikti Parlamento narių apklausą, kad būtų įvertinta, ar jie mano, jog reikalingas antras padėjėjų biuras, turint omenyje tai, kad įdarbinama daugiau padėjėjų;

31.  mano, kad pageidautina, jog Parlamento pastatai būtų arti vienas kito; vis dėlto primena, kad ši preferencija prieštarauja tam, jog Parlamentas turi tris oficialias darbo vietas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Europos Parlamento Briuselyje apylinkėse yra pakankamai biuro patalpų, kurias galima išsinuomoti; tai galėtų patenkinti biuro patalpų poreikį vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu atitiktų Parlamento finansinio ir veiklos efektyvumo ir aplinkosaugos tikslus;

32.  ragina savo administraciją sudaryti tarpinstitucinį susitarimą su Komisija dėl finansinių priemonių vadinamiesiems Europos namams (EP informacijos biurams) pirkti, į jį turi būti įtrauktos aiškios dalys dėl išlaidų mažinimo;

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sritis

33.  pritaria labiau struktūriškai apibrėžtam požiūriui į IRT bei tam, kad šioje srityje būtų rengiama išsami strategija; taip pat palankiai vertina administracijos atsakant į klausimyną prisiimtą įsipareigojimą pradėti išorės darbuotojų pakeitimo galimybės tyrimą;

34.  pabrėžia, kad IT taikomųjų programų kūrimo srityje yra struktūrinė didelės priklausomybės nuo išorės specialistų problema, kuri kelia rimtus pavojus, susijusius su teisiniais ir veiklos aspektais; taigi teigia, kad Informacinių technologijų direktorate reikalingi dideli valdymo ir kontrolės sistemų pokyčiai, įskaitant aktyvesnį ir ankstesnį kitų generalinių direktoratų dalyvavimą atsižvelgiant į visus taikomųjų programų kūrimo aspektus, nes tai gali padidinti naudotojų suinteresuotumą kiekvieno projekto rezultatais ir atsakomybę už juos;

35.  taigi, ragina Naujovių ir technologinės pagalbos GD kruopščiai įgyvendinti veiksmų planą, dėl kurio susitarta su vidaus auditoriumi, ir siekti tinkamo Parlamento darbuotojų ir išorės išteklių derinio, taip pat deramos pusiausvyros tarp taikomųjų programų kūrimo viduje ir sutarčių, kuriose numatomas konkrečių užduočių atlikimas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos personalo atrankos tarnybos sąrašuose trūksta kvalifikuotų kandidatų informacinių technologijų saugumo srityje; be to, remia pasiūlymą skubiai surengti atskirus konkursus AD7 pareigybėms užimti;

36.  yra pasibaisėjęs didžiulėmis duomenų perdavimo išlaidomis, kurios buvo kompensuotos darbuotojams, kurie, dirbdami Strasbūre ar už Briuselio ribų, nepaiso labai padidėjusių išlaidų; primygtinai ragina informacinių technologijų valdytojus sukurti kontrolės priemonę, kurią taikant būtų galima nustatyti didelį išlaidų augimą pradiniame etape ir užkirsti kelią itin didelėms sąnaudoms;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento dažnesnis naudojimasis išorės bendrovių paslaugomis įgyvendinant IT projektus yra ne tik finansiškai nenaudingas, bet ir kelia grėsmę, kad Parlamentas neteks didelės dalies savo praktinių žinių bei sugebėjimo valdyti ir prižiūrėti išorės rangovų vykdomus projektus; taip pat ragina, kad sprendimas naudotis išorės įmonių paslaugomis būtų grindžiamas išlaidų ir naudos analize; be to, dėl didėjančio IRT vaidmens ir svarbos Europos Parlamento darbui svarbu užtikrinti aukštesnį IRT valdymo lygį, taip pat didesnį saugumą; primygtinai reikalauja, kad Naujovių ir technologinės pagalbos GD savo 2010 m. veiklos ataskaitoje pateiktų informaciją apie kompiuterinių centrų perdavimo išorės specialistams išlaidas lyginant jas su ankstesnėmis išlaidomis;

Išimtinės derybų procedūros

38.  primena Parlamento 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje pareikštą nuomonę, kad, atsižvelgiant į 2007–2008 m. stebėtą išimtinių derybų procedūrų skaičiaus ir dalies padidėjimą, leidimus suteikiantys pareigūnai aiškiai įpareigoti imtis priemonių šiai tendencijai pakeisti, taip pat primena Parlamento raginimą EP generaliniam sekretoriui iki 2010 m. rugsėjo 1 d. pateikti Biudžeto kontrolės komitetui ataskaitą apie taikytas priemones;

39.  yra susirūpinęs dėl stebimos tolesnio išimtinių derybų procedūrų skaičiaus didėjimo tendencijos ir pakartoja savo raginimą EP generaliniam sekretoriui ir įgaliotiems leidimus suteikti pareigūnams imtis veiksmingų ir efektyvių priemonių šiai tendencijai pakeisti, taip pat iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Parlamento atsakingam komitetui pateikti ataskaitą apie taikytas priemones; taip pat primygtinai ragina savo administraciją ir toliau griežtai kontroliuoti šias procedūras, ypač atsižvelgiant į galimus interesų konfliktus, ir visais nustatytų pažeidimų atvejais taikyti griežtesnes ir atgrasančias sankcijas;

Darbo tvarkos taisyklės

40.  pažymi, kad galių pasidalinimas tarp Parlamento vidaus struktūrų ir jų vidinė organizacija nustatyta Parlamento darbo tvarkos taisyklėse; pabrėžia, kad tai esminis demokratinio proceso, kuriuo įgyvendinama gera teisėkūra, elementas;

41.  mano, kad klausimų raštu pateikimo galimybė kitoms institucijoms turėtų būti pagerinta numatant kiekvienai institucijai atitinkamas formas ir pritaikant Parlamento darbo tvarkos taisykles;

Biudžeto ir finansų valdymo ataskaita

42.  pažymi, kad Parlamentas 2009 m. gavo 141 250 059 EUR įplaukų (2008 m. – 151 054 374 EUR), įskaitant 27 576 932 EUR asignuotųjų įplaukų;

Parlamento sąskaitų pristatymas

43.  atkreipia dėmesį į duomenis, kuriais remiantis uždarytos 2009 finansinių metų Parlamento sąskaitos:

44.  mano, kad lentelėje turėtų būti pridėta papildoma skiltis, kurioje būtų pateikti atitinkami praėjusių metų duomenys, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir būtų lengviau palyginti;

45.  su pasitenkinimu pažymi, kad po daugelio metų, kai buvo išnaudojama kaupiamojo perkėlimo galimybė (daugiausia pastatams pirkti atliekant išankstinius metinių išperkamosios nuomos mokesčių mokėjimus), 2009 m. pirmą kartą nebuvo kaupiamojo perkėlimo finansinių metų pabaigoje, o tai rodo pagirtiną geresnį biudžeto planavimą ir drausmę; ragina Parlamento administraciją ir ateityje siekti šio tikslo bei kiek įmanoma vengti kaupiamojo perkėlimo priemonės naudojimo;

Generalinio sekretoriaus patikinimo pareiškimas

46.  džiaugiasi EP generalinio sekretoriaus, kaip vyriausiojo įgalioto leidimus suteikti pareigūno, 2010 m. liepos 2 d. pareiškimu dėl leidimus duodančių pareigūnų 2009 m. metinių veiklos ataskaitų, kuriame jis patvirtina, kad yra pagrįstai įsitikinęs, jog Parlamento biudžetas įvykdytas taikant patikimo finansų valdymo principus ir kad naudojant esamą kontrolės sistemą deramai užtikrinamas atitinkamų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas;

Generalinių direktorių veiklos ataskaitos

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad dabar kiekvienas generalinis direktorius (įgaliotas leidimus suteikti pareigūnas) parengia savo metinę veiklos ataskaitą, o bendra visos institucijos veiklos ataskaita nerengiama ir netvirtinama; ragina EP generalinį sekretorių apsvarstyti galimybę pateikti aiškiau skaitomą, apibendrintą metinių veiklos ataskaitų variantą (santrauką) vykdant 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kaip jau daroma kitose institucijose, užtikrinant, kad ataskaitų priedai nebūtų skenuojami, bet būtų paskelbti tokiu būdu, kuris sudarytų sąlygas kompiuterinei paieškai; laikosi nuomonės, kad biudžeto ir finansų valdymo ataskaita skiriasi nuo siūlomos metinės veiklos ataskaitų santraukos;

48.  pažymi, kad Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių 8 straipsnio 4–7 dalyse reikalaujama, kad kiekvienas įgaliotas leidimus suteikti pareigūnas (ĮLSP) atsiskaito vyriausiajam įgaliotam leidimus suteikti pareigūnui (VĮLSP) už savo pareigų vykdymą per metus pateikdamas tris ataskaitas (pirmą – finansinių metų pradžioje, antrą – birželio 15 d., trečią – spalio 15 d.), neskaitant už praėjusius metus parengiamos metinės veiklos ataskaitos; siekiant paprastumo ragina sumažinti šią ataskaitų naštą taip, kad generaliniai direktoriai rengtų tik vieną metinę veiklos ataskaitą;

49.  tačiau pabrėžia, kad toks ĮLSP atskaitomybės prievolės palengvinimas neturėtų sumažinti jų pareigos informuoti VĮLSP apie didelius sandorius, galinčius turėti finansinio poveikio biudžetui, ir apie svarbius įvykius, galinčius sukelti pavojų patikimam asignavimų valdymui arba sutrukdyti nustatytų tikslų įgyvendinimui;

50.  pažymi, kad metinėse veiklos ataskaitose yra tam tikrų trūkumų teikiant informaciją apie minimalius vidaus kontrolės reikalavimus; siekiant gerinti ataskaitų teikimą siūlo peržiūrėti tuos reikalavimus ir nustatyti integruotą vidaus ataskaitų teikimo sistemą;

51.  pakartoja savo pageidavimą(13), kad EP generalinis sekretorius praneštų Biudžeto kontrolės komitetui apie konkrečias priemones (įskaitant įgyvendinimo terminus), kurių jis ėmėsi ar imsis siekdamas stiprinti Parlamento vidaus kontrolės sistemą; primena, kad šią informaciją reikėjo pateikti vėliausiai 2010 m. gruodžio 31 d.;

52.  siūlo, kad, siekiant didesnio skaidrumo Parlamente, jo administracinių padalinių, įskaitant skyrius ir tarnybas, tikslai, darbo programa ir organizacinė struktūra turėtų būti prieinami Parlamento vidinėje svetainėje, kaip tai jau yra Komisijoje;

53.  pažymi, kad norint nustatyti, kur iš tikrųjų nukreipiamos ar kaip panaudojamos lėšos pagal įvairias biudžeto išlaidų kategorijas, reikia didelių papildomų Parlamento narių ir visuomenės pastangų; todėl siekiant padidinti skaidrumą siūlo sukurti vartotojams patogią priemonę internete, kurią taikant pinigų srautai būtų parodomi ne tik skaičiais, bet ir skirtingų dydžių linijomis, atspindinčiomis šiuos skaičius, ir įvairiais skirtingais veiksmų lygmenimis būtų nustatytos būtinos vieno grandinės veikėjo sąsajos su kitu, kad šie pinigų srautai galėtų būti lengvai atpažįstami ir atsekami iki kuo konkretesnio pinigų panaudojimo lygmens, tuo pat metu visada atsižvelgiant į privatumo apsaugą;

Metinis pranešimas apie sudarytas sutartis

54.  pažymi, kad centrinės tarnybos, atsižvelgdamos į informaciją, kurią pateikė įgaliojimus suteikiantys padaliniai, parengė biudžeto valdymo institucijai metinį pranešimą(14) apie sutartis, kurios sudarytos 2009 m., ir šiuos visų 2009 m. ir 2008 m. sudarytų sutarčių pasiskirstymo duomenis:

(Sutarčių, kurias Europos Parlamentas sudarė 2009 m., metinė ataskaita, 3–4 psl.)

55.  pabrėžia, kad viešųjų pirkimų sutarčių vertė sudaro apytiksliai trečdalį viso Parlamento biudžeto ir kad viešieji pirkimai yra sritis, kurioje labiausiai galimas netinkamas valdymas; todėl pakartoja savo raginimą reguliariai vertinti viešųjų pirkimų sistemą ir ypač vykdyti tų sutarčių, kurios buvo sudarytos taikant derybų procedūras ir rengiant ribotą konkursą, vidaus kontrolę;

56.  ragina generalinį sekretorių pranešti, ar dėl viršutinės ribos padidinimo mažos vertės sutartims nuo 25 000 EUR iki 60 000 EUR 2007 m. buvo, kaip numatyta, supaprastinta mažų įmonių prieiga iš esmės nesusilpninant viešųjų pirkimų proceso kontrolės; pažymi, kad šios sutartys sudarė tik 0,76 proc. visų sudarytų sutarčių vertės, bet 39,29 proc. visų sutarčių kiekio;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 ir 2008 m. sudarytos sutartys pagal taikytą procedūrą paskirstė taip:

(Sutarčių, kurias Europos Parlamentas sudarė 2009 m., metinė ataskaita, 5 p.)
Išimtinės derybų procedūros

58.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. vykdyta dar daugiau išimtinių derybų procedūrų (nors 2008 m., palyginti su 2007 m., jų skaičiaus augimas buvo mažesnis), kaip matyti iš šio duomenų pasiskirstymo; tikisi, kad ateinančiais metais ši tendencija iš esmės pakis:

(Sutarčių, kurias Europos Parlamentas sudarė 2009 m., metinė ataskaita, 9 p.)
Audito Rūmų metinė ataskaita už 2009 m.
Nustatyti bendrieji faktai

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog apskritai mokėjimuose reikšmingų klaidų nėra, ir į tai, kad Audito Rūmai nenustatė reikšmingų trūkumų vertindami priežiūros ir kontrolės sistemų atitiktį Finansinio reglamento nuostatoms;

Laikinųjų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų samda

60.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadas, kad 5 atvejais iš 20 nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad buvo laikomasi taisyklių, susijusių su darbuotojų priskyrimu laikinųjų arba pagal sutartis dirbančių darbuotojų kategorijoms, taip pat su kalbos, karinių ar kitų prievolių įvykdymu; atkreipia dėmesį į Parlamento atsakymus, pateiktus vykstant prieštaringų nuomonių derinimo su Audito Rūmais procedūrai;

Išmokos darbuotojams

61.  pažymi, kad Audito Rūmai nustatė(15), jog 16 atvejų iš 30 Parlamento tarnybų turima informacija, skirta užtikrinti, kad Tarnybos nuostatuose numatytos išmokos būtų išmokamos darbuotojams laikantis atitinkamų Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų, buvo pasenusi; pritaria Audito Rūmams, kad tokiais atvejais kyla rizika, jog, pasikeitus su asmeniu susijusioms aplinkybėms, bus išmokėtos neteisingos arba nepriklausančios sumos;

62.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Parlamento administracijos atsakymus, pagal kuriuos 2009 m. buvo pradėta veikla, skirta patikrinti, ar vis dar pagrįsta išlaikomų vaikų neturinčių darbuotojų teisė gauti namų ūkio išmokas, bei į tai, kad administracija šiuo metu pradeda vykdyti nuolatinius jos darbuotojų padėties patikrinimus ir kad nuo 2010 m. šis patikrinimas buvo automatizuotas (naudojama elektroninė forma), o tai leidžia bent kartą per metus patikrinti darbuotojų asmeninius ir administracinius duomenis;

Frakcijų organizavimas ir veikimas

63.  pažymi, kad 2005 m. balandžio 27 d. patvirtintų Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių 12 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad vidaus auditoriaus kompetencijos sritis neapima frakcijų valdomų Parlamento biudžeto asignavimų; be to, pastebi, kad pagal šių asignavimų naudojimo specialiąsias taisykles reikalaujama, kad kiekviena frakcija nustatytų savo vidaus finansines taisykles ir įdiegtų vidaus kontrolės sistemą;

64.  pabrėžia, kad visos frakcijos turi vykdyti metinį išorės auditą ir pateikti išorės audito sertifikatą;

65.  pabrėžia, kad frakcijos atsako už savo vidaus kontrolės sistemos nustatymą ir kad tai neturėtų būti Parlamento vidaus auditoriaus atsakomybė, taip pat ragina Biurą konsultuotis su frakcijomis sprendžiant klausimą, kaip gali būti rengiamos tolesnės audito nuostatos;

66.  palankiai vertina tai, kad perkeltų asignavimų apskaičiavimas buvo atliktas tuo pačiu būdu, kaip ir 2004 m., kai vyko rinkimai, 50 proc. taisyklę taikant abiejų šešių mėnesių laikotarpių suvestiniams duomenims;

Tolesni generalinio sekretoriaus veiksmai priėmus 2008 m. rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

67.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į 2010 m. lapkričio 19 d. Biudžeto kontrolės komitetui pateiktus kokybiškus atsakymus raštu į 2008 m. rezoliuciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; tačiau apgailestauja dėl to, kad nebuvo įmanoma gauti šių atsakymų iki 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pradžios; tikisi, kad 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai generalinio sekretoriaus ir Biudžeto kontrolės komiteto apsikeitimas nuomonėmis galės įvykti iki 2011 m. spalio pabaigos;

68.  primena savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje pateiktą prašymą, kad generalinis sekretorius susisiektų su kitomis ES institucijomis siekiant, kad būtų įsteigta centrinė jų atliktų tyrimų duomenų bazė ir kad su tais tyrimais taip pat galėtų susipažinti plačioji visuomenė; ragina generalinį sekretorių imtis veiksmų reaguojant į šį prašymą, be kita ko, pasiūlyti Komisijai, kad ši institucija įsteigtų tokią centrinę duomenų bazę; reikalauja deramai informuoti apie šią iniciatyvą ir tuo pat metu tikisi, kad visi Parlamento atlikti tyrimai bus paskelbti Parlamento interneto svetainėje;

69.  su pasitenkinimu pažymi, kad generalinis sekretorius išsiuntė laiškus, kuriuose generaliniams direktoriams priminė, kad reikia įgyvendinti svarbiausius veiksmus, dėl kurių susitarė vidaus auditorius ir jų tarnybos;

70.  yra patenkintas veiksmais, kurių imtasi reaguojant į Parlamento 2010 m. gegužės 5 d. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje pareikštą Parlamento kritiką dėl Personalo komiteto organizuotos slidinėjimo išvykos; primena, kad pagal naująsias taisykles Parlamento finansinė parama gali būti suteikta tik pareigūnų, kurių rangas neviršija AST 4, vaikams ir kad subsidija dabar priklauso nuo vaikų skaičiaus(16);

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

71.  teigiamai vertina tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Vidaus audito tarnyba administraciniais sumetimais tiesiogiai pavaldi generaliniam sekretoriui; su pasitenkinimu pastebi, kad šis svarbus pokytis atitinka profesinius reikalavimus dėl Vidaus audito tarnybos organizacinės nepriklausomybės bei padidina vidaus audito veiklos veiksmingumą ir audituojamų padalinių suvokimą, kad ši tarnyba atlieka savo vaidmenį nepriklausomai ir objektyviai;

72.  pastebi, kad 2011 m. sausio 13 d. vykusiame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2009 m. jis atliko šiuos audito darbus:

73.  atkreipia dėmesį į šias vidaus auditoriaus nuomones ir joms pritaria:

74.  laikosi nuomonės, kad vidaus audito ataskaitos specialiomis sąlygomis turėtų būti prieinamos Biudžeto kontrolės komiteto nariams; primygtinai ragina šio komiteto pirmininką susitarti su generaliniu sekretoriumi dėl šių sąlygų;

Rizikos valdymo vadovas

75.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2010 m. birželio 1 d. savo pareigas pradėjo vykdyti rizikos valdymo vadovas, kuris tiesiogiai atsakingas generaliniam sekretoriui; suvokia, kad 2011 m. neįmanoma įdarbinti visų šios tarnybos darbuotojų ir kad pirmąjį rizikos pobūdžio įvertinimą numatoma pateikti 2011 m. pirmoje pusėje, o rizikos valdymo politika ir strategija vadovaujant generaliniam sekretoriui bus parengta iki 2011 m. vasaros; tikisi, kad Parlamento atsakingas komitetas bus visapusiškai informuotas apie naujus pokyčius ir apie strateginį Parlamento rizikos valdymo dokumentą bei gaus rizikos valdymo vadovo metinę veiklos ataskaitą tvirtinant 2010 m. biudžeto įvykdymą;

76.  laikosi nuomonės, kad net ir tuo atveju, kai nėra finansinės rizikos, Parlamentas turi kiek įmanoma siekti išvengti rizikos savo reputacijai (ypač IT ir pastatų srityje), užtikrinti, jog centriniu lygmeniu veiktų veiksminga rizikos valdymo sistema, būtų numatytos sutartos procedūros, skirtos rizikai nustatyti ir įvertinti bei atsakomosioms priemonėms parengti ir apie jas pranešti, taip pat priežiūros bei sprendimų priėmimo įstaigoms užtikrinti, kad rizika valdoma veiksmingai ir kad visos reagavimo į riziką priemonės, įskaitant vidaus kontrolę, yra veiksmingos;

77.  ragina generalinį sekretorių padedant rizikos valdymo vadovui parengti visoje institucijoje taikytiną nuoseklią svarbių postų nustatymo ir valdymo politiką;

PARLAMENTO ADMINISTRACIJOS VALDYMAS
Vadovybės GD

78.  atkreipia dėmesį į priemonių, skirtų galimo H1N1 tipo gripo protrūkio profilaktikai ir įgyvendintų 2009 m. rugsėjo viduryje – 2010 m. kovo pabaigoje, dideles sąnaudas, sudarančias maždaug 1 261 000 EUR; pabrėžia, kad prieš perkant vakciną ateityje reikia įvertinti asmenų, kurie, tikėtina, norės skiepytis, skaičių;

Vidaus politikos GD (IPOL) ir Išorės politikos GD (EXPO)

79.  atkreipia dėmesį į Parlamento delegacijų (Išorės politikos generalinio direktorato) 2009 m. išlaidas, kurios sudarė maždaug 4 301 000 EUR;

80.  pabrėžia esminę konkrečių žinių valdymo svarbą, ypač komitetų darbui, ir poreikį turėti nuolatinių ir atnaujinamų žinių veiklos srityse; primena, kad pastaruosiuose Parlamento rinkimuose išrinkta daug naujų EP narių; prašo Biuro apsvarstyti galimybę teikti daugiau konkrečios informacijos ir rengti mokymus EP nariams, įskaitant specialias priemones 18 naujų Parlamento narių(17) ir būsimiems stebėtojo statusą turintiems nariams iš Kroatijos;

81.  teigiamai vertina tai, kad įsteigta paramos delegacijų, esančių ne trijose EP darbo vietose, saugumui sistema, kurios pagrindinė paskirtis – teikti Parlamento vadovybei visą svarbią informaciją, kurios reikia siekiant kritinėje situacijoje suteikti pagalbą delegacijų nariams; nurodo, kad svarbi kasdien visą parą veikianti skubios pagalbos telefono linija, budinčio Saugos skyriaus pareigūno etatas bei tinkami mokymai ir trumpi pranešimai saugumo klausimais, taip pat būsimo krizių padalinio steigimas; pageidautų būti informuotas apie šių veiksmų bendras sąnaudas;

Komunikacijos GD

82.  pažymi, kad Komunikacijos generalinio direktorato žmogiškuosius išteklius 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 722 pareigybės, o galutiniai jo valdomi asignavimai sudarė 80 935 000 EUR; prašo peržiūrėti pareigybių skaičių ir vietą ir išsamiai paaiškinti, kodėl jos reikalingos, taip pat prašo Komunikacijos generalinį direktoratą pateikti poveikio ir rezultatų analizę;

83.  kelia klausimą, ar generaliniam direktoratui reikalingas Veiklos ir strateginio valdymo skyrius, taip pat Politikos skyrius bei Išteklių skyrius; ragina generalinį sekretorių peržiūrėti šias struktūras ir apsvarstyti, ar tokio skyriaus sukūrimas galėtų būti laikomas didelių ir nereikalingų generalinių direktorių kabinetų kūrimo proceso pradžia;

84.  pažymi, kad dauguma Parlamento informacijos biurų vadovų parengė bendrą laišką, kuriame keliamos abejonės dėl generalinio direktorato biudžeto valdymo aspektų, ir ragina generalinį sekretorių ištirti padėtį ir nustatyti, ar kuriant centrinius skyrius generaliniame direktorate, pvz., Veiklos ir strateginio valdymo ir Politikos skyrių, darbuotojai atitraukiami nuo pagrindinės veiklos, pvz., biudžeto valdymo, ir dėl to nukenčia generalinio direktorato efektyvumas;

85.  primygtinai tvirtina, kad biudžeto eilutėje 3242 specifinė veikla ir su ja susijusios išlaidos turėtų būtų aiškiai ir skaidriai suskirstytos pagal punktus;

Lankytojų centras

86.  apgailestauja dėl labai didelio vėlavimo atidaryti Lankytojų centrą (pradžioje tai buvo numatyta 2009 m. Europos Parlamento rinkimams) ir dėl administracijos blogo planavimo bei nepakankamos paramos pradiniu laikotarpiu; pažymi, kad šiuo metu numatoma atidarymo data – 2011 m. spalio – lapkričio mėnesiai; pakartoja savo prašymą pateikti išsamų šių konkrečių tokio didelio vėlavimo priežasčių paaiškinimą, įskaitant išsamią viešųjų pirkimų procedūrų analizę, ir tikslią informaciją apie projekto sąnaudų padidėjimą;

87.  pabrėžia, kad reikia lankytojams užtikrinti lengvą susisiekimą (koridorių) tarp Lankytojų centro, didžiosios posėdžių salės ir būsimų Europos istorijos namų; prašo generalinio sekretoriaus iki 2011 m. rugsėjo 30 d. pateikti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui konkrečius tokios sąsajos įgyvendinimo planus ir galimų didžiausių sąnaudų apskaičiavimą;

Europos istorijos namai

88.  apgailestauja, kad sprendimus dėl Europos istorijos namų priėmė tik Europos Parlamento biuras; ragina priimant tolesnius sprendimus dėl Europos istorijos namų koncepcijos įtraukti atitinkamus Parlamento komitetus; ragina diskutuoti dėl galimybės pirmame etape surengti parodas skirtingose Europos vietose; ragina plėtoti Europos istorijos namų, kaip atskiro ir nepriklausomo juridinio asmens, turinčio mažiausią galimą poveikį Parlamento administraciniam biudžetui, koncepciją;

89.  norėtų būti informuotas apie bendrą Europos istorijos namų išlaidų sumą ir ragina generalinį sekretorių pateikti informaciją apie tai, kokių priemonių bus imtasi siekiant išspręsti tikėtino lankytojų skaičiaus padidėjimo vykdant abu projektus problemą autobusų ir automobilių stovėjimo vietų ir paprastos prieigos prie esplanados („la dalle“) aspektu;

Lankytojų grupės

90.  primena, kad remiamų grupių apsilankymų išlaidos turėtų būti kompensuojamos grupės vadovui, taip pat kad Parlamentui derėtų atlikti tyrimą, skirtą ištirti, ar oficialių lankytojų grupių patirtų kelionių išlaidų padengimo sistema tinkama, atsižvelgiant į įvairias jų išvykimo ir aplankomas vietas;

EuroparlTV

91.  apgailestauja dėl to, kad „EuroparlTV“ negalima laikyti sėkmės pavyzdžiu, atsižvelgiant į labai mažą jos tiesioginių individualių naudotojų skaičių(18) (neskaitant ją žiūrinčių pagal partnerystės susitarimus su regioniniais televizijos kanalais), nors jai skiriama nemažai metinių asignavimų, kurie siekia maždaug 9 mln. EUR; todėl ragina atlikti „EuroparlTV“ išlaidų ir naudos įvertinimą siekiant šioje srityje sutaupyti lėšų;

Premijos

92.  pažymi, kad keletą pastarųjų metų Parlamentas labai padidino jo skiriamų premijų skaičių ir joms numatytą biudžetą(19); reiškia abejones, ar šios premijos turi nors ką bendro su Parlamento pagrindiniais įgaliojimais ir užduotimis, kylančiais iš jo teisėkūros, biudžeto sudarymo ir kontrolės prerogatyvų; ragina Biurą susilaikyti nuo iniciatyvų finansuoti naujas premijas ir atlikti egzistuojančių premijų sistemų peržiūrą;

93.  apgailestauja dėl to, kad nepaisant Parlamento nuomonės, pareikštos jo rezoliucijoje(20), pagal kurią Žurnalistikos premija yra nederama, nes Parlamentas neturėtų teikti premijų žurnalistams, kurių užduotis – kritiškai ištirti ES institucijas ir jų veiklą, Komunikacijos generalinis direktoratas jau pradėjo vykdyti 2011 m. premijos suteikimo procedūrą; ragina panaikinti 2012 m. premiją;

94.  prašo atvirai ir skaidriai nurodyti visas išlaidas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su Europos Parlamento skiriamomis premijomis;

2009 m. rinkimų kampanija

95.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į bendrą rinkėjų aktyvumo 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose sumažėjimą iki 43,2 proc., nors buvo dėta daug pastangų stiprinti Parlamento kaip institucijos rinkimų kampaniją, kuri kainavo apie 5 676 000 EUR;

Ryšių tarnyba Vašingtone

96.  pastebi, kad sudarius administracinį susitarimą su Komisija bendros numatomos Europos Parlamento ryšių su Kongresu tarnybos Vašingtone steigimo išlaidos 2009 m. ir 2010 m. sudaro apie 400 tūkst. JAV dolerių kasmet; pažymi, kad įsteigus tarnybą nereikėjo kurti naujų pareigybių, paskyrimai buvo atliekami perskirstant darbo vietas, siunčiant į ilgalaikes komandiruotes ir nustatant metų trukmės komandiruočių sistemą; yra susirūpinęs dėl galimų būsimų išlaidų ir prašo nuolat ir tinkamai informuoti atsakingus Parlamento komitetus apie būsimus planus, turinčius žymų finansinį poveikį šios tarnybos veiklai;

Informacijos biurai

97.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga nuolatinė ir tolygiai paskirstyta informacija apie Europos pilietiškumą; todėl pabrėžia, kad svarbu tinkamai parinkti vietas šiems informacijos biurams;

Personalo GD

98.  pastebi, kad neįvykdytų įsipareigojimų pagal 1 2 0 0 punktą („Atlyginimai ir išmokos“) lygį (šiek tiek mažiau nei 6 mln. EUR arba 1,4 proc.) galima paaiškinti 2009 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtu sprendimu nustatyti tik 1,85 proc. dydžio metinę darbo užmokesčio korekciją, nors biudžetas buvo persvarstytas remiantis 3,7 proc. korekcija, kaip nurodė ir siūlė Komisija;

99.  atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius naujas akredituotiesiems Parlamento narių padėjėjams taikomas taisykles Personalo GD teko tvarkyti 1 770 pagal naująsias taisykles sudarytų naujų sutarčių, o didžioji dalis darbo buvo atliekama 2009 m.; pastebi, kad apskritai šią veiklą galima laikyti sėkminga;

100.  apgailestauja dėl to, kad pagal 2009 m. lapkričio 23 d. Biuro posėdyje priimtas nuo Parlamento narių statuto leidžiančias nukrypti nuostatas vis dar leidžiama padėjėjais įdarbinti šeimos narius; primygtinai ragina administraciją kruopščiai įvertinti likusių tokio įdarbinimo atvejų pagrindimą; prašo generalinio sekretoriaus apsvarstyti, ar reikėtų numatyti specialias taisykles, pagal kurias būtų užkirstas kelias Parlamento nariams padėjėjais įdarbinti kitų narių šeimos narius;

101.  pažymi, kad Parlamento generaliniame sekretoriate yra labai daug vienos valstybės narės piliečių (13,5 proc., didžiausias procentas iš visų tautybių); primena, kad generalinis sekretoriatas turi vienodai tarnauti Parlamento nariams iš visų valstybių narių ir kad personalo sudėtis tai turėtų geriau atspindėti;

Komandiruotės į tris EP darbo vietas

102.  pabrėžia, kad reikia toliau racionalizuoti komandiruotes į tris EP darbo vietas, jas geriau pagrindžiant ir kontroliuojant, kad būtų išvengta nereikalingų komandiruočių ir sąnaudų, ir ypač atsižvelgti į būsimus Vidaus audito tarnybos su Parlamento narių padėjėjais susijusios srities kontrolės rezultatus; prašo generalinio sekretoriaus vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti ataskaitą dėl bendros lėšų sumos, kuri buvo sutaupyta toliau racionalizuojant;

Infrastruktūros ir logistikos GD (INLO)

103.  reiškia susirūpinimą dėl netvarkingų sąskaitų faktūrų pateikimo, nors ir nėra įrodymų dėl ketinimų sukčiauti, nes tai rodo Infrastruktūros ir logistikos generalinio direktorato vidaus kontrolės sistemos neveiksmingumą užkertant kelią tokiems atvejams; pakartoja savo raginimą Infrastruktūros ir logistikos generaliniam direktoratui kruopščiai įgyvendinti veiksmų planą, dėl kurio susitarta su vidaus auditoriumi;

EP narių vežimas

104.  pastebi, kad išlaidos Parlamento tarnybinių automobilių paslaugoms sudarė 1 272 932 EUR Strasbūre ir 2 352 756 EUR Briuselyje; be to, pažymi, kad Parlamentas pasirašė naują sutartį dėl tarnybinių automobilių paslaugų, kurios numatoma bendra vertė per ateinančius ketverius metus sudarys 5 250 000 EUR, teikimo;

105.  ragina Biurą persvarstyti taisykles tarnybinių automobilių naudotojams, kad būtų panaikinta dabartinė praktika, kai šie automobiliai tušti nuvažiuoja ilgus atstumus vien tam, kad būtų panaudoti trumpų atstumų misijose (nuo oro uosto iki galutinės paskirties vietos mieste ir atgal); atkreipia dėmesį į išlaidas, atsirandančias dėl tokios praktikos; primygtinai ragina Biurą rasti ne tokių brangių alternatyvų, kad mokesčių mokėtojams būtų pateiktas geriausias ekonominis pasiūlymas;

Valgyklos ir restoranai

106.  mano, kad paslaugos, kurios nebūtinos institucijos veiklai, bet kurias Parlamento pastatuose teikia pelno siekiančios įmonės, turi ekonomiškai save išlaikyti ir neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai subsidijuojamos iš Parlamento biudžeto, o bet kokios išimtys, susijusios su veiklai priskirtomis sąnaudomis, turi būti atskirai nurodytos biudžete ir tinkamai pagrįstos;

107.  mano, kad esant didelei valgykloms, barams ir mažmeninei prekybai skirtų vietų Parlamento patalpose įvairovei įvairios konkurencingos viešojo maitinimo įstaigos, įskaitant populiarias įsitvirtinusias firmas (kavines, sumuštinių pardavimo įstaigas, restoranus ir t. t.) galėtų, jei joms būtų leista įsikurti Parlamente, pasiūlyti darbuotojams geresnes paslaugas; ragina parengti planą siekiant nustatyti, kaip įvairioms viešojo maitinimo įstaigoms galėtų būti surengti atskiri konkursai, kai baigs galioti dabartiniai susitarimai;

108.  prašo pateikti papildomos informacijos dėl valgyklų ir restoranų sektoriaus veiklos, ypač dėl metinės subsidijos ir pelno (nuostolio) padėties sąsajos;

Vertimo raštu GD ir Vertimo žodžiu ir konferencijų GD

109.  pabrėžia, kad išlaikant darbo atitiktį aukštiems reikalavimams kartu būtina pasiekti veiksmingesnio kalbinių išteklių naudojimo ir kontroliuoti jiems skirtas sąnaudas atsižvelgiant į bendrą kiekvienos kalbos padalinio darbo krūvį ir užtikrinant, kad būtų sumažintos sąnaudos, susijusios su vėlyvu paraiškų dėl posėdžių atšaukimu, delegacijų vizitais dalyvaujant vertėjams žodžiu ir Elgesio kodekse išdėstytų vertimo raštu terminų nesilaikymu; primygtinai tvirtina, kad Elgesio kodekse nustatytų terminų nuolat nepaisantys komitetai, delegacijos ir frakcijos turėtų griežčiau jų laikytis;

110.  mano, kad perduodant vertimus raštu išorės subjektams galima sutaupyti daug lėšų, tačiau derėtų pasistengti gerinti išorės vertimų kokybę; remia aktyvesnį visoms ES institucijoms bendros duomenų bazės EURAMIS naudojimą ir kitas technologines naujoves vertimo raštu srityje (pvz., bendrą integruotą DocEP, EURAMIS ir (arba) vertimo raštu atminčių sistemą), kuriomis siekiama išvengti vertimo dubliavimo ir mažinti vertimo raštu kainą; vis dėlto pabrėžia, kad jokia automatinio vertimo raštu sistema negali visiškai pakeisti vertėjų raštu;

111.  yra susirūpinęs dėl to, kad stinga žmogiškųjų išteklių kai kuriomis kalbomis, ir dėl to, kad naujų vertėjų žodžiu ir raštu pasiūlai gali kilti grėsmė dėl atitinkamų universitetinių programų trūkumo kai kuriose valstybėse narėse; taip pat pabrėžia, kad ateityje iškils problema dėl būsimo vertėjų žodžiu ir raštu į ES-15 kalbas kartų pokyčio, nes numatoma, jog per ateinančius 5–10 metų daugelis iš jų išeis į pensiją;

112.  labai vertina aukštos kokybės Parlamento vertimo žodžiu paslaugų teikimą, bet apgailestauja dėl atvejų, kai vertimas žodžiu į tam tikras kalbas siūlomas, tačiau nėra naudojamas; pabrėžia, kad reikia imtis nereikalingo vertimo žodžiu posėdžiuose išlaidų mažinimo priemonių, todėl reikalauja parengti ir skubiai įgyvendinti sistemą, kurią taikant neteikiamos vertimo žodžiu paslaugos į tas kalbas, kuriomis praktiškai nekalbama atitinkamame posėdyje;

113.  siūlo, kad pagal tokią sistemą, pvz., būtų numatyta, jog darbo grupių posėdžiuose automatiškai būtų teikiamos vertimo žodžiu paslaugos į šešias labiausiai paplitusias oficialias kalbas (prancūzų, vokiečių, anglų, lenkų, ispanų ir italų), o vertimas žodžiu į bet kokią kitą oficialią kalbą būtų užtikrinamas tik Parlamento nario prašymu jam iš anksto pateikus specialų pranešimą apie savo dalyvavimą; taip būtų užtikrinama Parlamento nario teisė kalbėti gimtąja kalba, jei jis to pageidauja, tačiau būtų išvengta nereikalingo vertimo žodžiu ir nereikalingų išlaidų;

Finansų GD

114.  susirūpinęs atkreipia dėmesį viešųjų pirkimų procedūrų trūkumus Finansų generaliniame direktorate, kuriuos atlikdamas viešųjų pirkimų procedūrų auditą nustatė vidaus auditorius, kurio nuomone, vykdant bankininkystės paslaugų viešuosius pirkimus, neatlikus pakankamo išankstinio poreikių įvertinimo kilo problemų dėl paraiškų specifikacijų, be to, jis atkreipė dėmesį į didelę riziką, nors auditas taip pat parodė, kad dabartinė tvarka teikia tinkamo lygmens apsaugą nuo pagrindinės rizikos; pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti kontrolės priemonių veikimą, kad taikant šias priemones būtų veiksmingiau reaguojama į nustatytą riziką;

115.  mano, kad Finansų generalinio direktorato tarnybos ir procedūros turėtų būti supaprastintos ir racionalizuotos siekiant pagreitinti valstybėse narėse esančių vietos padėjėjų sąskaitų faktūrų tvarkymą ir sumažinti eiles bei apriboti biurokratines procedūras; mano, kad Finansų generalinis direktoratas Parlamento nariams turėtų greičiau teikti elektroninę informaciją apie likusias turimas lėšas; be to, laikosi nuomonės, kad Finansų generalinis direktoratas Parlamento narių darbuotojams turėtų organizuoti mokymus procedūrų klausimu; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu Finansų generalinis direktoratas vėliausiai iki 2011 m. rugsėjo 30 d. turėtų parengti veiksmų planą;

116.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2009 m. į biudžetą pirmą kartą įtraukti asignavimai EP narių pensijoms;

Kelionių agentūra

117.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiklos tęstinumą kelionių agentūros bankroto ar sutarties su ja pabaigos atveju; tikisi, kad bus įvestos elektroninės sąskaitos faktūros, nes tai turėtų gerokai supaprastinti veiklą ir sumažinti išlaidas;

118.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas yra sudaręs sutartį tik su viena kelionių agentūra, ir mano, kad esama tam tikro pavojaus, jog tokia monopolinė padėtis gali sukliudyti Parlamentui ir jo nariams gauti paslaugas žemiausiomis galimomis kainomis; ragina ištirti kelionių agentūros būdus gauti bilietus, kurie siūlomi Parlamento nariams ir padėjėjams, vykstantiems į oficialias komandiruotes, arba Parlamento nariams, keliaujantiems iš vienos darbo vietos į kitą, pažymi, kad siūlomi bilietai ne visada yra pigiausi rinkoje siūlomi konkrečios bilietų klasės bilietai;

119.  ragina Finansų generalinį direktoratą savo 2010 m. veiklos ataskaitoje pranešti apie naujos sutarties šalies nustatytų kainų raidą ir apie skundus, susijusius su perėjimu nuo kelionių agentūros „Carlsonwagonlit“ prie „BCD“; nepritaria darbuotojų skaičiaus didinimui ir papildomam 34 000 EUR mokėjimui 2010 m. netrukus po to, kai 2009 m. gruodžio mėn. buvo sudaryta sutartis; reikalauja, kad būsimose sutartyse būtų įtrauktos paskatos siekiant užtikrinti mažiausią bilietų kainą;

120.  ragina generalinį sekretorių užsakyti tyrimą dėl Parlamento narių ir darbuotojų kelionių išlaidų mažinimo ištiriant, pvz., metinių rezervavimų paketų oro linijų bendrovėse vietoj atskirų bilietų rezervavimo ir pirkimo galimybę arba konkursų panaudojimą sudarant metines sutartis dėl skrydžių; taip pat ragina sukurti sistemą, kad už skrydžius, kurių išlaidas kompensuoja Parlamentas, sukauptas oro mylias būtų galima panaudoti toliau mažinant išlaidas;

Naujovių ir technologinės pagalbos GD

121.  atkreipia dėmesį į 2009 m. birželio 17 d. ir 2010 m. spalio 18 d. Biuro sprendimus Europos Parlamente išplėsti zonas, kuriose prieinamas bevielis tinklas (angl. Wi-Fi), t. y. kad jis apimtų posėdžių salę, komitetų patalpas, EP narių biurus ir viešąsias patalpas tiek Briuselyje, tiek Strasbūre;

122.  pabrėžia, kad reikia daugiau ir geresnių IT priemonių siekiant gerinti viešųjų pirkimų procedūrą; todėl palankiai vertina Naujovių ir technologinės pagalbos GD 2010 m. gruodžio 20 d. įdiegtą „WebContracts“ programos 2.3 versiją, kuri naudojama sudarant pagrindų sutartis, rengiant specialias užsakymo formas ir specialias sutartis, susijusias su pagrindų sutartimi;

123.  prašo EP generalinio sekretoriaus iki 2011 m. liepos 15 d. pateikti Biudžeto kontrolės komitetui pranešimą apie numatomą Žinių valdymo sistemos įgyvendinimo grafiką, taip pat informaciją apie lėšas, kurias numatoma sutaupyti racionaliau naudojant informacijos šaltinius;

124.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2010 m. gerokai (nuo 8 690 iki 4 446, t. y. 49 proc.) sumažėjo IT inventoriaus (spausdintuvų, personalinių ir nešiojamų kompiuterių, ekranų ir t. t.) atsargos įvairiuose generaliniuose direktoratuose; tačiau ragina toliau mažinti šias vis dar dideles atsargas, kurios, be kita ko, turi didelę likutinę vertę (apie 880 tūkst. EUR); mano, kad derėtų rimtai apsvarstyti galimybę sukurti centrinį spausdintuvų, fakso aparatų ir personalinių kompiuterių sandėlį;

Frakcijos (4 0 0 0  biudžeto punktas)

125.  pažymi, kad 2009 m. į 4 0 0 0 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti taip:

(*) visos sumos pateiktos tūkstančiais EUR.
Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

126.  pažymi, kad 2009 m. į 4 0 2 0 ir 4 0 3 0 biudžeto punktus įrašyti asignavimai buvo panaudoti taip:

(*) visos sumos pateiktos tūkstančiais EUR.

127.  palaiko vidaus auditoriaus išvadas ir rekomendacijas, pateiktas jo audito pranešime Nr. 09/10 ('Papildoma įnašų Europos lygmens politinėms partijoms patikra ir nauja Europos politinių fondų bei rezervų ir pertekliaus perkėlimų į kitus metus taisyklių patikra„) ir ragina atitinkamas tarnybas įgyvendinti 27 būtinus veiksmus, ypač esminius veiksmus, susijusius su:

128.  todėl teigiamai vertina vidaus darbo grupės, kuriai pavesta išnagrinėti praktines priemones, kurių turi imtis Finansų generalinis direktoratas, įsteigimą;

129.  be to, pabrėžia, kad partijoms ir fondams vietoje dabartinio laisvo pasirinkimo skiriant išorės auditorių reikalinga standartinio išorės audito sistema ir kad Parlamento administracija turi griežtai taikyti apskaitos taisykles, ypač dėl įnašų natūra, perkėlimų ir rezervų; todėl palankiai vertina naują Biuro sprendimą, kad Parlamentas partijoms ir fondams skirs išorės auditorių ir apmokės jo darbą;

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

130.  pastebi, kad Biuras savo 2009 m. balandžio 1 d. posėdyje, be kita ko, nusprendė, jog Parlamentas turėtų teisiškai įsipareigoti užtikrinti sistemos narių teisę į papildomą pensiją; džiaugiasi, kad:

131.  pastebi, kad milžiniškas 2008 m. pabaigos aktuarinis deficitas (apie 120 mln. EUR) dėl pagerėjusios padėties rinkose labai sumažintas (nors 2009 m. gruodžio 31 d. vis dar sudarė apie 84,5 mln. EUR); vis dėlto pabrėžia, kad turėtų būti atliktas naujas aktuarinis tyrimas, siekiant įvertinti Biuro priimtų sprendimų dėl sistemos nariams taikytinų priemonių poveikį;

132.  laikosi nuomonės, kad generalinis sekretorius turėtų pateikti Biudžeto kontrolės komitetui pranešimą, kuriame paaiškinamas Parlamento vaidmuo valdant ir prižiūrint fondo turtą; primena, kad, pensijų kaupimo fondo vertinimais, net ir įgyvendinus 2009 m. priimtas mokėtinų išmokų suvaržymo priemones, fondo aktuarinis deficitas bus didelis ir jis išeikvos savo lėšas 2020–2025 m.; laikosi nuomonės, kad šis deficitas turėtų būti padengiamas ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, bet iš paties fondo lėšų;

Parlamento darbo vietos

133.  atkreipia dėmesį į biudžetinius apribojimus, su kuriais daugelis valstybių narių susiduria dėl finansų ir ekonominės krizės, ir į būtinybę kritiškai persvarstyti galimybes taupyti lėšas visais lygmenimis, įskaitant Sąjungos lygmenį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtų galima tikrai daug sutaupyti, jei Parlamentas turėtų tik vieną darbo vietą toje pačioje vietovėje;

Ekologiškas Parlamentas

134.  pakartoja savo prašymą Biudžeto kontrolės komitetui pateikti EMAS metinės ataskaitos kopiją;

135.  ragina administraciją greičiau imtis veiksmų siekiant labai sumažinti popieriaus sunaudojimą Parlamente; mano, kad visapusiškas elektroninių prietaisų naudojimas galėtų atlikti esminį vaidmenį siekiant užkirsti kelią padėčiai, kai kiekvienais metais iššvaistoma daugiau negu 1000 tonų popieriaus; taip pat mano, kad Parlamento nariams turėtų būti suteikta galimybė nurodyti, jog jiems nereikalingi spausdinti dokumentai;

136.  mano, kad transporto priemonių išmetami teršalai sudaro didžiausią dėl Parlamento veiklos išmetamo anglies dioksido kiekį, kurį pagal CO2 veiksmų planą Parlamentas ketina sumažinti 30 proc. iki 2020 m.; todėl primygtinai ragina imtis tinkamų priemonių siekiant sumažinti dėl Parlamento veiklos išmetamo anglies dioksido kiekį; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tyrimą dėl kompensacinės sistemos; ragina atsakingas Parlamento tarnybas užsakant keliones sistemingai teikti informaciją apie įvairių transporto rūšių išmetamus teršalus;

137.  palankiai vertina pasiūlymą visose Parlamento posėdžių patalpose įrengti vandentiekio vandens automatus ir sutaupyti išteklius, kaip numatyta 2009 m. vasario mėn. Biuro priimtame CO2 veiksmų plane;

138.  ragina atsakingas Parlamento tarnybas pristatyti priemones, kurias taikant būtų galima padidinti Parlamento pastatų energijos vartojimo veiksmingumą, ypač priemones, susijusias su stiklo paviršiaus ir jungiamųjų grandžių modifikavimu;

139.  siekdamas sumažinti dėl Parlamento veiklos išmetamo anglies dioksido kiekį, ragina Parlamento administraciją nuolat atnaujinant Parlamento automobilių parką mažiau taršiais automobiliais, o rengiant asmenų grupių vežimą labai svarbiems asmenims skirtais mikroautobusais į oro uostus Briuselyje ir Strasbūre pakeisti tarnybinius automobilius mažai aplinkai kenkiančiomis transporto priemonėmis; pakartoja savo rezoliucijoje dėl 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktą prašymą, kad Parlamentas įsteigtų savo paties dviračių parką Strasbūre; griežtai reikalauja, kad tai būtų įgyvendinta iki 2011 m. rugsėjo mėn.; atkreipia dėmesį į tai, kad pagerinus galimybes naudoti dviračius automobilių parkas galėtų būti mažesnis;

140.  atsižvelgdamas į tvaraus Parlamento siekį, vykstant į plenarines sesijas iš Briuselio į Strasbūrą ragina naudoti užsakomąjį traukinį; yra susirūpinęs dėl to, kad akredituoti padėjėjai, kurie negali gauti bilietų į užsakomąjį traukinį, vis dažniau naudoja kitas transporto priemones; teigia, kad Parlamento nariams, Parlamento pareigūnams ir akredituotiems padėjėjams įsigyjant bilietus į užsakomąjį traukinį turėtų būti teikiama pirmenybė išorės klientų atžvilgiu;

141.  teigiamai vertina susitarimą su STIB(21) dėl „trečiosios šalies mokėjimo sistemos“, pagal kurį Parlamentas savo darbuotojams apmoka 50 proc. metinio sezoninio bilieto Briuselyje kainos, kadangi tai aplinkosaugos priemonė, skirta mažinti dėl Parlamento veiklos išmetamo anglies dioksido kiekį skatinant jo darbuotojus naudotis viešuoju transportu; ragina Parlamento administraciją derėtis dėl panašių susitarimų su Belgijos nacionaline geležinkelių bendrove (SNCB-NMBS) ir regioninėmis autobusų transporto bendrovėmis;

142.  siekdamas sumažinti itin dideles Parlamento kelionių išlaidas, siūlo, kad per su darbu susijusias keliones sukauptos oro mylios būtų panaudotos perkant bilietus;

143.  mano, kad, kadangi aplinkos požiūriu tinkami įpročiai pradedami formuoti vaikystėje, Europos mokyklų mokiniai taip pat turėtų būti skatinami naudotis mokykliniais autobusais, o ne privačiais automobiliais.

(1) OL L 69, 2009 3 13. (2) OL C 308, 2010 11 12, p. 1. (3) OL C 172, 2010 6 30, p. 1. (4) OL C 303, 2010 11 9, p. 1. (5) OL C 308, 2010 11 12, p. 129. (6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (7) PE 349.540/Bur/ann/fin. (8) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 78. (9) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 163. (10) OL C 303, 2010 11 9, p. 198. (11) OL L 252, 2010 9 25, p. 3. (12) 1001 vaizdo kamera Briuselyje, 238 – Liuksemburge, 364 – Strasbūre. (13) Parlamento 2010  m. gegužės 5 d. rezoliucijos 61 punktas (OL L 252, 2010 9 25, p. 11). (14) Galima susipažinti: http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201009/20100901ATT80830/20100901ATT80830FR.pdf  (15) 2009 m. metinės ataskaitos 9 dalies 14 punktas (OL C 303, 2010 11 9, p. 199). (16) 2010 m. balandžio 19 d. Biuro susitikimo protokolas, PE 439.765/BUR. (17) Ratifikavus Protokolą, iš dalies keičiantį Protokolą dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, OL C 263, 2010 9 29, 1 p. (18) 25–30 tūkst. apsilankymų per mėnesį. (19) LUX premija – apie 321 tūkst. EUR, Karolio Didžiojo jaunimo premija – 24 tūkst. EUR, Europos žurnalisto premija – 105,5 tūkst. EUR, A. Sacharovo premija – apie 300 tūkst. EUR (visos sumos – 2009 m.). (20) Parlamento 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijos 91 punktas (OL L 252, 2010 9 25, p. 15). (21) Briuselio vietinio transporto bendrovė (pranc. Société de transports intercommunaux de Bruxelles).