2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kovos su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, Europos Komisijos komunikato laikotarpio vidurio persvarstymas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Kova su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2009–2013 m.“ (COM(2009)0569),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į tai, kaip ES rengiasi įveikti ŽIV/AIDS(1),
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ŽIV/AIDS: ankstyvojo nustatymo ir priežiūros(2),
– atsižvelgdamas į 2011 m. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo ŽIV/AIDS klausimais priimtą politinę deklaraciją dėl ŽIV/AIDS,
– atsižvelgdamas į 2011 m. Tarptautinės AIDS bendruomenės konferencijoje priimtą Romos pareiškimą, kuriame raginama daugiau finansuoti veiksmingą vaisto nuo ŽIV kūrimą,
– atsižvelgdamas į 2011–2015 m. UNAIDS strategiją ir 2011–2015 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos Visuotinės sveikatos sektoriaus strategiją dėl ŽIV/AIDS, kurioje nustatomi esami ir sutarti visuotiniai siektini rodikliai, siekiant paskatinti šalis planuoti kovos su ŽIV/AIDS priemones iki 2015 m.,
– atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2012–2015 m. Europos veiksmų planą dėl ŽIV/AIDS, kuriame aptariama dabartinė ŽIV/AIDS epidemijos Europos regione padėtis ir nustatomi veiksmingi kovos su ja veiksmai,
– atsižvelgdamas į Dublino deklaraciją dėl bendradarbiavimo kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje, paskelbtą 2004 m. vasario 23–24 d. įvykusioje ministrų konferencijoje „Įveikiant kliūtis. Bendradarbiavimas kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje“, kurią surengė Europos Sąjungai pirmininkavusi Airija,
– atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 2010 m. ataskaitą „Pažanga įgyvendinant Dublino deklaracijos dėl bendradarbiavimo kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostatas“,
– atsižvelgdamas į ELPKC parengtas 2010 m. ŽIV tyrimų gaires, kuriose nustatyta, kaip ŽIV tyrimai galėtų būti atliekami valstybėse narėse,
– atsižvelgdamas į PSO 2010 m. Europos politikos programą dėl ŽIV tyrimų ir konsultacijų apimties didinimo PSO Europos regione,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagal ELPKC 2010 m. ataskaitą dėl ŽIV kontrolės 2009 m. Europos Sąjungos šalyse ir Europos ekonominėje erdvėje buvo naujai diagnozuoti 25 917 ŽIV infekcijos atvejai;
B. kadangi JTAIDS ir PSO skaičiavimais 2009 m. ES ir kaimyninėse šalyse ŽIV užsikrėtė 161 000 žmonių ir bendras žmonių, užsikrėtusių ŽIV, skaičius pasiekė daugiau kaip 2,2 mln.;
C. kadangi ŽIV infekcijų skaičius grėsmingai auga, ypač Rytų Europoje;
D. kadangi, neatsižvelgiant į tai, kad ilgalaikis gydymas ir prognozės pagerėjo, dėl ŽIV sudėtingumo moterims kyla specifinių problemų, kurios vykdant įprastą sveikatos priežiūrą gali būti nesprendžiamos, ir kadangi jos paliekamos pačios pildyti spragą tarp diagnozės ir veiksmingo, pagrįsto gydymo(3);
E. kadangi AIDS yra liga, kurios galima visiškai išvengti, ir kadangi pirminės prevencijos priemonės, kuriomis teikiama informacija, įgūdžiai, paslaugos ir prekės, kurių reikia norint apsisaugoti nuo ŽIV plitimo ir skatinti saugiai elgtis, yra pagrindinės pastangos siekiant neleisti plisti ŽIV;
F. kadangi ELPKC vertinimu 30 % ŽIV užsikrėtusių žmonių ES nežino, kad jie turi virusą, o pusei iš tų, kuriems šis virusas randamas, nustatomos vėlyvos infekcijos stadijos, kai gydymas neduoda visapusiškos naudos ir dėl to kyla bereikalinga sergamumo, mirtingumo ir plitimo rizika;
G. kadangi rizika užsikrėsti nuo žmonių, kuriems nenustatyta diagnozė, yra 3,5 kartus didesnė nei nuo tų, kuriems diagnozė nustatyta;
H. kadangi didelė dalis ŽIV atvejų lieka nenustatyta; kadangi daugelis žmonių nežino savo serologinės būklės ir ją sužino tik susirgę su ŽIV/AIDS susijusioms ligomis;
I. kadangi reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į kitas susijusias infekcijas, ypač tuberkuliozę ir virusinius hepatitus B ir C bei jų komplikacijas; kadangi tuberkuliozė ir virusiniai hepatitai itin būdingi, sparčiau progresuoja ir ir dažnai yra sergamumo ir mirtingumo priežastis, jei žmogus susikrėtęs ŽIV; kadangi pvz., Vakarų Europoje maždaug 30 % ŽIV užsikrėtusių žmonių taip pat yra užsikrėtę hepatitu C ir kadangi Rytuose ši dalis dar didesnė;
J. kadangi Europos Parlamentas savo 2007 m. kovo mėn. rašytinėje deklaracijoje pripažino, kad nediagnozuojamų hepatito C atvejų mastas yra rimta ES problema ir kad hepatitas C greičiau progresuoja žmonėms, kurie jau užsikrėtę ŽIV, ir pabrėžė išsamios ir ankstyvos diagnozės svarbą;
K. kadangi galimybė užsikrėsti ŽIV smarkiai didėja, jei sergama kitomis lytiniu būdu perduodamomis ligomis pvz., gonorėja, chlamidijomis, dedervine ir sifiliu;
L. kadangi neseniai atlikti bandymai parodė, kad galimybės gauti gydymą ankstyvoje stadijoje veiksmingai iki 96 % sumažina pacientų turimo viruso užkrečiamumo ir ŽIV perdavimo rodiklį;
M. kadangi galimybės gauti ŽIV prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos paslaugas valstybėse narėse gerokai skiriasi;
N. kadangi dėl to, kad intravenines narkotines medžiagas vartojantys asmenys naudojasi užkrėstais įrankiais, greitas ŽIV plitimas daugelyje Rytų Europos šalių dar paspartėja;
O. kadangi, siekiant spręsti su šia epidemija susijusias problemas, nepaprastai svarbu tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas;
P. kadangi siekiant užtikrinti rizikos ir visuomenės atstumtųjų grupių galimybes gauti ŽIV gydymą labai svarbus visapusiškas pilietinės visuomenės dalyvavimas;
Q. kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas problemoms, kurių kyla ES kaimyninėms šalims, turint mintyje tai, kad ŽIV/AIDS ir kitoms lytiniu keliu plintančioms infekcijoms sienų nėra, kaip pabrėžiama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro techninėje ataskaitoje „Hepatitas B ir C Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse: paplitimas, su liga susijusi našta ir tikrinimo politika“;
R. kadangi visapusiška ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių žmogaus teisių apsauga labai svarbi visais kovos su ŽIV plitimu veiksmų aspektais;
S. kadangi socialinė atskirtis, smerkimas ir diskriminacija, atsiradusios dėl ŽIV statuso, taip pat tylėjimas, neigimas ir pagrindinių žmogaus teisių nepaisymas ŽIV užsikrėtusių žmonių apskritai, ir ypač žmonių, priklausančių pažeidžiamoms grupėms (vyrai, lytiškai santykiaujantys su vyrais, intraveninius narkotikus vartojantys asmenys) vis dar paplitę ir toliau kenkia ŽIV prevencijai, priežiūrai ir gydymui ir kadangi dėl to epidemija dar labiau veikia asmenis, šeimas, bendruomenes ir šalis;
T. kadangi ŽIV prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos programos nebuvo atitinkamai pritaikytos neįgaliems asmenims arba jiems nebuvo sudarytos galimybės jomis pasinaudoti;
U. kadangi būtina nedelsiant paspartinti visapusiškų prevencijos metodų tobulinimą ir taikymą ir drauge nuolat investuoti į naujų prevencijos technologijų tyrimus ir kūrimą;
V. kadangi ekonominė ir finansinė krizė neturėtų neigiamai paveikti sveikatos sektoriaus, įskaitant sumažintas investicijas į sritis, kurios yra ypač svarbios kovai su ŽIV/AIDS;
W. kadangi dėl sunkios ekonominės padėties kyla pavojus ŽIV/AIDS programų finansavimui;
X. kadangi pagrindinis ŽIV plitimo ES modelis yra lytiniai santykiai tarp vyrų, po jų eina heteroseksualiniai kontaktai, ypač su asmenimis, kilusiais iš šalių, kuriose ŽIV epidemija plačiai paplitusi;
Y. kadangi lyčių nelygybė yra vienas iš ŽIV epidemiją skatinančių veiksnių ir kadangi moterys šiuo metu sudaro beveik pusę naujai užregistruotų ŽIV užsikrėtusių asmenų ES kaimyninėse šalyse;
Z. kadangi vis daugiau jaunų moterų neapsaugotos nuo ŽIV ir apie 45 % visų naujai užsikrėtusiųjų yra 15–24 metų;
AA. kadangi būtina siekti sustiprinti ir plačiau vykdyti politiką, kuri sieja seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises bei ŽIV, ir atitinkamą programavimą, norint, kad ŽIV/AIDS programos būtų įtraukiamos į seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių programas ir kad ŽIV/AIDS taptų neatsiejama seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros dalimi;
AB. kadangi dėl ribotų galių priimti sprendimus, dėl to, kad negali kontroliuoti finansinių išteklių, dėl riboto mobilumo ir atsakomybės už vaikų priežiūrą moterims gali kilti daugiau sunkumų norint pasinaudoti ŽIV prevencijos, gydymo ir priežiūros paslaugomis;
1. ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti komunikatą „Kova su ŽIV / AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2009–2013 m.“ ir prie jo pridėtą veiksmų planą:
–
padidinti prevencijos strategijų, pagal kurias būtų veiksmingai atsižvelgiama į regionines ir vietos epidemiologines tendencijas ir poreikius, įgyvendinimo apimtį ir pastangas siekiant visuotinės prieigos prie prevencijos, testavimo, konsultavimo, gydymo, priežiūros ir paramos;
–
remti veiksmingas kovos su ŽIV/AIDS priemones prioritetiniuose regionuose, kaip antai labiausiai nukentėjusiose ES valstybėse narėse, daugiausia nukentėjusiose ES kaimyninėse šalyse, Rusijos Federacijoje ir kitose NVS šalyse;
–
parengti priemones, kurios padėtų pasiekti ir remti didžiausios rizikos ir pažeidžiamiausias ŽIV/AIDS požiūriu gyventojų grupes visoje Europoje;
2. primena, kad reikia kovoti su ŽIV, o ne su juo užsikrėtusiais asmenimis;
3. ragina Tarybą parodyti politinę lyderystę sprendžiant ir toliau plintančio ŽIV klausimą Europoje, parengti kiekvienai šaliai atskirus veiksmų dėl ŽIV planus ir remti veiksmingas kovos su ŽIV priemones kaimyninėse šalyse vykdant politinį dialogą, stiprinant techninius gebėjimus ir remiant pilietinės visuomenės pastangas;
4. ragina Komisiją ir Tarybą suteikti reikiamus išteklius, kad būtų užtikrinta teisinga prieiga prie ŽIV prevencijos, testavimo, gydymo, priežiūros, paramos ir kovojama su smerkimu ir kitomis kliūtimis, kurios trukdo laiku pasinaudoti konsultavimo, tyrimų ir priežiūros ankstyvojoje stadijoje paslaugomis, padidinti investavimą į tyrimus, kuriais siekiama veiksmingo gydymo, ir gerinti priemones bei veiksmus, kovojant su kitomis infekcijomis, pvz., tuberkulioze ar hepatitu B ir C, be kita ko, gerinant galimybes pasitikrinti ir gauti veiksmingą gydymą;
5. ragina valstybes nares sumažinti riziką užsikrėsti susijusiomis infekcijomis gerinant hepatito C, tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcijų diagnozavimą ir prieigą prie gydymo, drauge pripažinti, kad būtina patenkinti su ŽIV/AIDS gydymu ir atitinkama priežiūra susijusius moterų poreikius ir kad tai yra pagrindinė priemonė norint sustabdyti epidemiją;
6. ragina Komisiją ir Tarybą propaguoti ankstyvą diagnozavimą ir priežiūrą vykdant faktais grindžiamus tyrimus ir susijusias gydymo strategijas;
7. ragina valstybes nares skatinti ir remti nuolatines investicijas į naujų prevencinių technologijų (angl. NPT), įskaitant mikrobicidų, tyrimus, kuriuos vykdytų ir kuriems vadovautų moterys;
8. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad pilietinė visuomenė ir akademinė tyrimus atliekanti bendruomenė būtų įtrauktos visais etapais į komunikato dėl ES visuotinės kovos su ŽIV/AIDS priemonių ir jo veiksmų plano įgyvendinimą;
9. dar kartą patvirtina, kad visi ŽIV/AIDS užsikrėtę asmenys, kad ir kokia būtų jų kilmė, pilietybė, nuomonės, amžius, lytis, seksualinė orientacija, religija ar bet kuris kitas statusas, turėtų naudotis geriausių priežiūros ir gydymo standartų teikiama nauda ir turėtų būti tinkamai paisoma privatumo ir konfidencialumo;
10. ragina Komisiją plėtoti ES bendrus veiksmus ir metodus, kuriais skatinamas visiškai laikytis žmogaus teisių ir teisėmis grindžiamo požiūrio sprendžiant su ŽIV/AIDS susijusius klausimus, įskaitant informavimo kampanijas, skirtas kovoti su ŽIV/AIDS sergančių asmenų smerkimu ir diskriminacija;
11. ragina valstybes nares imtis visų reikiamų veiksmų, kad nebebūtų jokios žmonių, užsikrėtusių ŽIV/AIDS, diskriminacijos, propaguoti ir saugoti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypatingą dėmesį skiriant visiems žmonėms, kurie neapsaugoti nuo ŽIV ar juo užsikrėtę, ir persvarstyti įstatymus bei politiką, kurie neigiamai veikia veiksmingą ŽIV programų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ŽIV užsikrėtę asmenys dalyvautų ir būtų jiems atstovaujama sudarant antidiskriminacinę politiką; pabrėžia, kad yra svarbu atsižvelgti į lyčių perspektyvas kovojant su diskriminacija, taip pat ir formuojant visapusišką požiūrį į ŽIV/AIDS;
12. pripažįsta, kad nepaprastai daug galimybių turi darbdavių ir darbuotojų organizacijos, bendradarbiaudamos su vyriausybėmis, siekiant prisidėti prie kovos su ŽIV/AIDS plitimu ir padėti darbuotojams, užsikrėtusiems ŽIV/AIDS;
13. ragina valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų siekiant pašalinti bet kokią diskriminaciją, susijusią su asmenų, užsikrėtusių ŽIV/AIDS galimybe sudaryti draudimo planus, šių planų sąlygomis ir kaina;
14. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos nacionalinės AIDS programos ir strategijos būtų glaudžiai siejamos su seksualine ir reprodukcine sveikata ir ŽIV paslaugomis, kaip pabrėžiama Cochrane apžvalgoje(4) ir patvirtinta 42-oje JT komisijos gyventojų ir vystymosi klausimais sesijoje; ši komisija kontroliuoja, kaip įgyvendinama Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) veiksmų programa;
15. pažymi, kad prevencijos priemonės turėtų būtinai apimti tinkamą informaciją ir seksualinį švietimą, galimybes pasinaudoti apsaugos priemonėmis, pvz., vyrų ir moterų prezervatyvais, ir stiprinti su lytiniais santykiais susijusias moterų teises ir savarankiškumą;
16. pabrėžia, kad dėl smerkimo ir diskriminacijos gerokai sunkiau kovoti su ŽIV/AIDS plitimu;
17. palankiai vertina įsipareigojimus, priimtus 2011 m. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime ŽIV/AIDS klausimais, ypač tikslą iki 2015 m. užtikrinti gydymą 15 milijonų ŽIV užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje ir iki 2015 m. 50 % sumažinti naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų skaičių;
18. palankiai vertina JT raginimą ir toliau įsipareigoti finansuoti ŽIV programas;
19. palankiai vertina JT raginimą farmacinėms bendrovėms laiku pateikti prieinamus, aukštos kokybės ir veiksmingus antiretrovirusinius vaistus ir ypatingą dėmesį skirti ekonomiškai efektyvioms strategijoms, ypač generinių vaistų naudojimui;
20. ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti reikiamus pokyčius, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai, nurodyti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos politinėje deklaracijoje dėl ŽIV/AIDS;
21. ragina Komisiją ir Tarybą ir valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų Visuotiniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui ir toliau remti jo veiklą besivystančiose šalyse;
22. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti galimybes pasinaudoti aukštos kokybės ir visapusėmis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, informacija ir atsargomis; mano, kad tai, inter alia, turėtų apimti konfidencialias ir savanoriškas konsultacijas, ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų testus ir gydymą; neplanuoto nėštumo prevenciją; vienodas ir prieinamas galimybes pasinaudoti skubiomis kontraceptinėmis priemonėmis; saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą, taip pat priežiūrą po jo; ir priežiūrą bei gydymą siekiant išvengti vertikalaus ŽIV plitimo, įskaitant partnerius ir vaikus;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybėms narėms, JT Generaliniam Sekretoriui, JTAIDS, Pasaulio sveikatos organizacijai ir valstybių narių vyriausybėms.