Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2904(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0009/2012

Debatai :

PV 19/01/2012 - 3
CRE 19/01/2012 - 3

Balsavimas :

PV 19/01/2012 - 10.11
CRE 19/01/2012 - 10.11

Priimti tekstai :

P7_TA(2012)0012

Priimti tekstai
PDF 97kDOC 70k
Ketvirtadienis, 2012 m. sausio 19 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pusiausvyros maisto tiekimo grandinėje nebuvimas
P7_TA(2012)0012B7-0006, 0008, 0009, 0010 ir 0013/2012

2012 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl disbalanso maisto produktų tiekimo grandinėje

Europos Parlamentas ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.(1) , 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Žemės ūkio pripažinimas strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimo maistu saugumą“(2) , 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“(3) , ir 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės mažmeninės prekybos rinkos(4) ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591) ir į įvairius prie jo pridedamus darbo dokumentus, taip pat į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė(5) ir 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl ūkio gamybos medžiagų tiekimo grandinės(6) ,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius(7) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įkuriamas veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės galutines rekomendacijas ir 2010 m. kovo 29 d. išvadas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės,

–  atsižvelgdamas į Eurostato duomenis dėl žemės ūkio gamybos priemonių kainų indeksavimo (gamybos išlaidos) ir žemės produktų kainų indeksavimo (pardavimo kainos)(9) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl būtinybės ištirti ir ištaisyti Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimą savo galiomis(10) ir į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje(11) ,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Nedidelių sąnaudų ūkininkavimo sistemos: galimybė vystyti tvarų žemės ūkį(12) ,

–  atsižvelgdamas į specialiojo Jungtinių Tautų pranešėjo teisės į maistą klausimais pranešimą „Žemės ūkio verslas ir teisė į maistą“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591) nurodyti dideli derybinės galios skirtumai, nulemiantys nesąžiningą verslo praktiką, įskaitant pavėluotus mokėjimus, vienašališkus sutarčių sąlygų pakeitimus, nesąžiningas sutarčių sąlygas, prieigos prie rinkos ribojimą ir netolygų pelno maržų pasiskirstymą maisto grandinėje, tiekėjų ar pirkėjų piktnaudžiavimą įtaka rinkoje, pavyzdžiui, karteliniai susitarimai ir perpardavimo kainų palaikymas, taip pat pirkimo aljansai;

B.  kadangi labai didelių mažmenininkų koncentracija Europos Sąjungoje šiuo metu daro neigiamą poveikį gamintojams ir kitiems tiekėjams, nes dėl jos nuolat didėja susitariančiųjų šalių galios skirtumai; kadangi žemės ūkio produktų gamintojai ir perdirbėjai praranda vis daugiau derybinės galios nustatant kainas vertės grandinėje − pradedant gamyba ir perdirbimą ir baigiant galutiniu vartotoju; kadangi dėl pernelyg didelės koncentracijos nukenčia gaminių įvairovė, kultūros paveldas, prarandamos mažmeninės prekybos ir darbo vietos bei pragyvenimo šaltiniai;

C.  kadangi ūkininkų pajamų problema toliau gilėja ir vartotojų už produktus mokama kaina neatsispindi ūkininkams sumokamoje kainoje už jų produkciją, dėl to ūkininkai neturi galimybių investuoti ir diegti naujoves, tai gali nulemti daugumos ūkininkų sprendimą palikti žemės ūkį;

D.  kadangi dėl derybinės galios praradimo, gamybos sąnaudų padidėjimo ir nesant galimybei šias sąnaudas kompensuoti maisto platinimo grandinėje kyla pavojus žemės ūkio bendrovių išlikimui, todėl mažėja ilgalaikis gamybinis pajėgumas valstybėse narėse ir gilėja jų priklausomybė nuo išorės rinkų;

E.  kadangi darnūs prekybos santykiai ne tik pagerintų maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą, bet taip pat būtų naudingi ūkininkams dėl padidėjusios konkurencijos ir galiausiai būtų naudingi ir vartotojams;

F.  kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo, atsirado daugiau netikrumo dėl ūkininkų pajamų ir ilgalaikių investicijų;

G.  kadangi net vartotojams nenaudingos žemos supirkimo kainos dėl vis silpnėjančios ūkininkų derybinės galios maisto grandinėje, ypač turint mintyje kokybės reikalavimus, darbo teisę, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartus, kurių privalo laikytis Europos ūkininkai, ir kurie dažnai kitaip taikomi importuojamai žemės ūkio produkcijai;

H.  kadangi kai kurių valstybių narių konkurencijos tarnybos nustatė keturias pagrindines sritis, kuriose disbalansas maisto tiekimo grandinėje yra itin akivaizdus: vienašališkas sutarčių sąlygų primetimas, nuolaidų taikymo tvarka, baudos ir mokėjimo sąlygos;

1.  pabrėžia, kad disbalanso maisto platinimo grandinėje problema svarbi Europos mastu ir jai spręsti reikia rasti konkrečių Europos lygmens priemonių, turint mintyje strateginę žemės ūkio maisto produktų svarbą Europos Sąjungai; pabrėžia, kad užimtumas maisto produktų tiekimo grandinėje, žemės ūkyje, žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir platinimo sferoje sudaro 7 proc. viso ES užimtumo ir jo vertė yra 1400 mlrd. EUR per metus − šis skaičius didesnis nei bet kurio kito gamybos sektoriaus ES –ir kad 25-iose ES valstybėse narėse žemės ūkio pridėtinės vertės dalis, kurią sukuria maisto tiekimo grandinė, sumažėjo nuo 31 proc. (1995 m.) iki 24 proc. (2005 m.);

2.  atkreipia dėmesį į nuolatinį veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo, ypač į „verslas verslui“ platformos darbą; ragina, kad Europos Parlamentas būtų oficialiai ir reguliariai informuojamas apie darbo eigą ir priimtus sprendimus;

3.  remia aukšto lygio forumo dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės ekspertų grupės verslo įmonių sutarčių sudarymo praktikos klausimais kokybišką darbą, ypač siekiant apibrėžti, išvardyti ir įvertinti tai, kas yra akivaizdžiai nesąžininga komercinė praktika, remiantis duomenimis ir konkrečiais pavyzdžiais; ragina aktyviai remti iniciatyvas, skirtas skatinti šalių dialogą šiuo klausimu; teigiamai vertina tai, kad suinteresuotos šalys patvirtino geros praktikos valdymo principus, pateiktus 2011 m. lapkričio 29 d. vykusiam aukšto lygio forumui, ir ragina imtis įgyvendinimo priemonių;

4.  ragina Komisiją prireikus teikti pasiūlymus dėl tvirtų ES teisės aktų siekiant neiškraipant tinkamo rinkų veikimo užtikrinti sąžiningus ir skaidrius maisto produktų gamintojų, tiekėjų, perdirbėjų ir platintojų santykius ir tinkamai įgyvendinti jau galiojančias taisyklės, ypač todėl, kad iš naujausių Eurostato žemės ūkio pajamų duomenų matyti, jog nuo 2009 m. ūkių pajamos ES sumažėjo 11,6 proc., o 2000–2010 m. bendros ES ūkininkų gamybos medžiagų sąnaudos vidutiniškai padidėjo 40 proc.;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau nedelsiant spręsti neteisingo pelno paskirstymo maisto tiekimo grandinėje problemą, ypač atsižvelgiant į siekį užtikrinti ūkininkams tinkamas pajamas; pripažįsta, kad norint skatinti tvarias gamybos sistemas, reikia atlyginti ūkininkams už jų investicijas į šias sritis ir jose įvykdytus įsipareigojimus; pabrėžia, kad vietoj galios santykių turi atsirasti bendradarbiavimo ryšiai;

6 Pabrėžia, kad žemės ūkio politika turi suteikti smulkiems ir vidutiniams ūkiams, įskaitant šeimos ūkius, galimybes uždirbti tinkamas pajamas, gaminti pakankamą atitinkamos kokybės maisto kiekį prieinamomis kainomis, kurti darbo vietas, skatinti kaimo plėtrą ir užtikrinti aplinkos apsaugą ir tvarumą;

7.  tvirtina, kad valstybės narės turėtų aktyviai remti esamus ir steigti naujus konsultacijų forumus, kuriuose būtų tinkamai atstovaujama maisto produktų tiekimo grandinės dalyviams, kad būtų skatinamas dialogas ir nustatomos gairės siekiant užtikrinti teisingesnius ir geriau subalansuotus santykius; pabrėžia, jog tokios oficialios konsultacijos padeda apsaugoti gamintojus ir tiekėjus ir užkirsti kelią represinėms priemonėms platinimo sektoriuje;

8.  ragina nacionalines ir Europos konkurencijos tarnybas ir kitas gamybos ir prekybos veiklą reglamentuojančias institucijas imtis veiksmų prieš dominuojančių didmenininkų ir mažmenininkų piktnaudžiavimą pirkėjo įtaka, dėl kurio ūkininkai sistemingai stumiami į itin nepalankią derybinę padėtį;

9.  tvirtai ragina parengti aiškią, tikslią ir objektyvią piktybinių ir nesąžiningų veiksmų apibrėžtį, taip pat nustatyti glaustesnes sąvokų apibrėžtis ir aiškesnes ribas vadovaujantis įgaliojimais, suteiktais Komisijai Europos Parlamento rezoliucijoje dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės mažmeninės prekybos rinkos, kad tokiems veiksmams būtų taikomos konkrečios taisyklės, priežiūra ir objektyvios sankcijos;

10.  atkreipia dėmesį į toliau pateikiamą neišsamų sąrašą veiklos, dėl kurios gamintojai išreiškė susirūpinimą turėdami mintyje maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą:

  I) Prieigos galimybė mažmenininkams:
   i) išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas
   ii) įtraukimo į sąrašą mokesčiai
   iii) patekimo į rinką mokesčiai
   iv) vietos lentynose kainų nustatymas
   v) reklaminių akcijų nustatymas
   vi) mokėjimų vėlavimas
   vii) kainų nustatymas
   viii) didžiausią palankumą turinčio kliento sąlyga
  II) Neteisingos sutartimis numatomos sąlygos arba vienašalis sutarčių sąlygų keitimas:
   i) vienašalis sutarčių sąlygų keitimas ir jų keitimas atgaline data
   ii) vienašalis sutarties nutraukimas
   iii) išimtinių teisių sąlygos ir mokesčiai
   iv) privalomos įmokos taikymas privatiems prekių ženklams
   v) standartinių pavyzdinių sutarčių naudojimas
   vi) represiniai veiksmai
   vii) sutartyse neįrašyti susitarimai
   viii) pelno maržos atgavimas
   ix) svarbiausios nuolaidos
   x) mokėjimų vėlavimas
   xi) atliekų perdirbimo arba šalinimo mokesčio įvedimas
   xii) grupinis pirkimas ir bendros derybos
   xiii) atvirkštiniai aukcionai
   xiv) nerealistiški pristatymo terminai
   xv) reikalavimas naudoti (konkretaus) tiekėjo pakuotę ar pakavimo medžiagą
   xvi) reikalavimas naudotis (konkrečiu) logistikos centru ar veiklos vykdytoju
   xvii) (anksčiau nesutartų) reklaminių akcijų sąnaudų apmokėjimas
   xviii) produkto, kurio pardavimą ketinama skatinti, pernelyg didelio kiekio užsakymas
   xix) mokestis už nepakankamą parduotą kiekį
   xx) iš tiekėjų reikalaujama papildoma nuolaida už didesnį nei numatyta parduotą kiekį
   xxi) vienašališkas produktų pašalinimas iš lentynų
   xxii) besąlyginis (neparduotų) prekių grąžinimas
   xxiii) tiekėjams taikomas reikalavimas apmokėti už produktų sumažėjimą ar jų vagystę
   xxiv) tiekėjams taikomas reikalavimas apmokėti nepagrįstas sąnaudas, susijusias su vartotojų skundais;

11.  ragina sukurti sistemą, skirtą šiai praktikai efektyviai kontroliuoti, pirmiausia pradėjus viso sektoriaus tyrimą, taikant administracines ar teismines priemones, po to įvedus vertinimo ir stebėsenos sistemą, kurią taikytų valstybės narės ir koordinuotų Komisija, kartu su atgrasomosiomis sankcijomis, kurios būtų veiksmingai ir laiku taikomos;

12.  turėdamas mintyje sutarčių sąlygų ir piktybinės komercinės praktikos klausimą, ragina pradėti taikyti geresnes priemones, kuriomis, atsižvelgiant į Pavėluotų mokėjimų direktyvą, būtų užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir nustatyti naujas priemones siekiant kiek galima labiau sumažinti ir Europos lygmeniu suvienodinti laikotarpį nuo pristatymo iki faktiškai tiekėjų gauto atsiskaitymo; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia skubiai išspręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria greitai gendančių produktų, kurių galiojimo terminas yra trumpas, gamintojai, turintys didelių problemų dėl pinigų srautų;

13.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP reformos projekte pateikiamas priemones, kuriomis siekiama stiprinti ūkininkų padėtį maisto produktų tiekimo grandinėje remiant gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas bei skatinant trumpas gamintojų ir vartotojų grandines, pvz., vietinių produktų rinkas; mano, kad ūkininkų padėties stiprinimas užtikrinant geresnę vidinę organizaciją ir profesionalesnį požiūrį padės jiems gauti teisingesnę pridėtinės vertės dalį;

14.  pritaria Komisijos rekomendacijai dėl valstybių narių bendradarbiavimo keičiantis geriausia informavimo apie sutarčių sudarymo praktiką ir standartinių sutarčių rinkinių rengimo patirtimi;

15.  ragina Komisiją patobulinti Europos kainų stebėjimo priemonę ir sukurti vartotojui patogią, skaidrią ir daugiakalbę sąsają, kuri leistų vartotojams ir suinteresuotosioms šalims palyginti pagrindinių maisto produktų kainas kiekviename maisto produktų tiekimo grandinės etape tam tikroje valstybėje narėje ir tarp skirtingų valstybių narių ir kurioje būtų atsižvelgiama į pragyvenimo išlaidų skirtumus valstybėse narėse;

16.  ragina Komisiją paaiškinti, kaip žemės ūkio srityje taikomos konkurencijos taisyklės, kad ūkininkai ir jų tarpšakinės organizacijos turėtų priemonių, kurios padėtų pagerinti jų derybinę poziciją; ragina įvertinti esamą ES konkurencijos teisę ir atlikti jos pakeitimus siekiant užtikrinti, kad būtų labiau atsižvelgiama į neigiamą vertikalios koncentracijos poveikį visai maisto produktų tiekimo grandinei, o ne tik būtų skiriamas dėmesys atitinkamai įvairių įmonių padėčiai rinkoje ir konkurencijos iškraipymui, remiantis vien tik jos žalingu poveikiu vartotojams;

17.  ragina Komisiją geriau koordinuoti įvairių savo tarnybų veiklą, kad būtų galima veiksmingiau stebėti kainas maisto produktų grandinėje ir veiksmingiau stebėti mažmeninės prekybos dinamiką ir atitinkamą užimamą rinkos dalį visoje ES; ragina įsteigti nepriklausomą prekybos maisto produktais ombudsmeno, kuris palaikytų ryšius su atitinkamomis prekybos ir konkurencijos institucijomis ir nacionaliniais prekybos maisto produktais ombudsmenais visose valstybėse narėse, kad būtų koordinuojama veikla ir dalijamasi informacija, pareigybę; be to, mano, jog Europos ombudsmenas ir skirtingi nacionaliniai ombudsmenai turėtų būti atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas atitinkamų galiojančių teisės aktų laikymasis ir būtų laiku pateikiamos rekomendacijos dėl tinkamų sankcijų;

18.  ragina Komisiją atlikti išsamų tyrimą dėl 27 nacionalinių konkurencijos institucijų požiūrių ir politikos skirtumų ir paskatinti parengti sprendimus, kurie apimtų visus maisto gamybos grandinės partnerius ir užkirstų kelią vienos ar kelių gamybos žaliavų arba parduotos produkcijos grandinės dalių dominuojančiai padėčiai, dėl kurios dažniausiai nukenčia žemės ūkio gamintojai;

19.  mano, kad reikėtų teikti pirmenybę ES masto informavimo kampanijai, kurios metu ūkininkai būtų supažindinami su jų sutartinėmis teisėmis ir su dažniausiai pasitaikančiais neteisėto ir nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo sudarant sutartis ir vykdant komercinę veiklą atvejais, taip pat su priemonėmis, kuriomis jie gali naudotis norėdami pranešti apie piktnaudžiavimo atvejus;

20.  mano, jog disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje problemą galima išspręsti savireguliacijos priemonėmis, tačiau tam taip pat reikia reguliavimo ir konkurencijos teisės pakeitimų; pabrėžia, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įtraukdamos gamintojus, pramonės subjektus, tiekėjus, mažmenininkus ir vartotojų atstovus ir geriausiai pasinaudodama esama sinergija, turėtų skatinti kurti geriausią praktiką ir (arba) elgesio kodeksus;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 103.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0006.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0297.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0307.
(5) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 22.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0011.
(7) OL L 48, 2011 2 23, p. 1.
(8) OL C 210, 2010 8 3, p. 4
(9) http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_database.
(10) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 23.
(11) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 180.
(12) http://agrienv.jrc.ec.europa.eu/publications/pdfs/LIFS_final.pdf

Atnaujinta: 2013 m. gegužės 3 d.Teisinis pranešimas