Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2010 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208–209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį dėl Audito Rūmų vaidmens,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES, kuriuo EIB suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 633/2009/EB,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą dėl aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2009 m. metinės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į 2011–2013 m. EIB veiklos planą, kurį 2010 m. gruodžio 14 d. patvirtino EIB direktorių valdyba,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. EIB valdytojų tarybos audito komiteto 2010 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Investavimas į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir visapusiškai Europai“(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą, taip pat į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A7–0058/2012),

A.  kadangi pagrindinis pagal Romos sutartį įsteigto EIB tikslas – padėti kurti bendrąją rinką ir mažinti įvairių regionų raidos skirtumus;

B.  kadangi EIB, vykdydamas finansavimo veiklą Europos Sąjungoje, didžiausią dėmesį skiria šešiems politiniams prioritetams: ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimui ir konvergencijai; žinių ekonomikos įgyvendinimui; europinių transporto ir prieigos tinklų plėtrai; paramai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); aplinkos apsaugai ir puoselėjimui ir tvarių bendruomenių skatinimui; tvarios, konkurencingos ir saugios energetikos rėmimui;

C.  kadangi EIB tebėra „Europos bankas“ ir ES tikslų siekimo priemonė;

D.  kadangi EIB grupės išmokos ES paskoloms 2010 m. pasiekė 52 mlrd. EUR;

E.  kadangi EIB veikla už Europos Sąjungos ribų visų pirma skirta Europos Sąjungos išorės politikai remti;

F.  kadangi EIB grupės išmokos ES nepriklausančių valstybių paskoloms 2010 m. pasiekė 6 mlrd. EUR;

G.  kadangi pagal statutą ratifikavus Lisabonos sutartį EIB leidžiama suteikti paskolų ir garantijų, kurių suma du su puse karto neviršytų pasirašytojo EIB kapitalo ir atsargų, neatliktų atidėjinių ir pelno ir nuostolio ataskaitos perviršio;

H.  kadangi finansų, ekonomikos ir valstybės garantuotos skolos krizė tęsėsi ir po 2010 m., o sugriežtinus susijusio kreditavimo sąlygas padidėjo finansavimo poreikiai;

I.  kadangi EIB uždavinys– padėti Europos ekonomikai, panaudojant kapitalo rinkas ir nuosavas lėšas;

J.  kadangi EIB AAA kredito reitingas yra itin svarbus banko veikimui;

K.  kadangi EIB statute nurodyta, kad Audito komitetas laikomas nepriklausomu komitetu, kurio funkcija yra atlikti EIB ataskaitų auditą ir tikrinti, ar EIB veikla atitinka geriausią bankininkystės patirtį; kadangi Audito komitetas savo 2011 m. balandžio 6 d. pranešime patvirtino, kad 2010 m. Audito komitetui EIB suteikė reikiamą paramą, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas;

L.  kadangi be tinkamo finansavimo negalima pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, pvz., investicijų į infrastruktūrą, ekologiškas technologijas, inovacijas ir MVĮ;

M.  kadangi ES tvarus augimas taip pat turi būti užtikrinamas nepanaudotus ES biudžeto mokėjimų asignavimus perkeliant į bendras programas, kuriomis siekiama augimo, konkurencingumo ir užimtumo, ir veiksmingai panaudojant EIB kreditus bei sukuriant veiksmingą projektų obligacijų rinką;

2010 m. metinės ataskaitos sistema

1.  palankiai vertina 2010 m. metinę ataskaitą ir ragina EIB tęsti savo veiklą remiant Europos ekonomikos plėtrą, skatinant augimą bei užimtumą ir propaguojant socialinę ir teritorinę sanglaudą, ypač sutelkiant dėmesį į projektus, skirtus mažiau išsivysčiusiems regionams; pritaria banko ketinimui didžiausią dėmesį skirti operacijoms, kurių atveju tikėtina, kad banko finansavimas darys didžiausią poveikį ekonomikos augimui; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB turėtų naudoti savo išteklius ir priemones kuo geriau, kad galėtų kovoti su dabartine finansų ir ekonomikos krize;

2.  mano, kad EIB grupė(6) turėtų ir toliau kasmet teikti Parlamentui ataskaitą apie skolinimo veiklą ir Europos Sąjungoje, vykdomą atsižvelgiant į Sąjungos tikslų ir strategijos „Europa 2020“ skatinimą, ir už ES ribų, vykdomą atsižvelgiant į savo įgaliojimus ir bendrą ES išorės veiksmų politinį nuoseklumą; mano, jog EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) taip pat turėtų dėmesį sutelkti į savo koordinavimo ir bendradarbiavimo trečiosiose šalyse gerinimą, kad padidėtų atitinkama jų palyginamoji nauda ir būtų išvengta veiklos dubliavimo(7), tuo pat metu užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą; primena, jog Taryba ir Europos Parlamentas pritarė, kad dabar tinkamas laikas ištirti galimybę racionalizuoti Europos viešųjų finansų institucijų sistemą, neatmetant jokių galimybių;

3.  pabrėžia, kad EIB grupė turėtų toliau kasmet teikti Europos Parlamentui savo finansavimo veiklos, susijusios su ES biudžetu, ypač susijusios su ES finansavimu bei išorės finansavimu, ataskaitą; ragina EIB užtikrinti, kad jo metinė ataskaita būtų lengvai prieinama ir suprantama plačiajai visuomenei;

4.  palankiai vertina patvirtintą 2011–2013 m. EIB veiklos planą, kuriame banko veiklai ateinančiais metais numatomos trys pagrindinės kryptys: strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas, kova su klimato kaita ir ES išorės politikos rėmimas;

5.  remia banko įsipareigojimą daugiausia dėmesio skirti „žinių trikampiui“, susiejančiam švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas;

6.  rekomenduoja EIB savo tinklalapyje kartu su savo ataskaitomis skelbti Europos Parlamento rezoliucijas dėl EIB metinių ataskaitų, taip pat EP narių klausimus raštu ir EIB pateiktus atsakymus;

EIB vykdoma ES finansavimo veikla

7.  pripažįsta, kad ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis padidėjo struktūrinių programų paskolų (SPP) suma; pabrėžia svarbią šių paskolų reikšmę ekonomikos atsigavimui ir augimui kai kuriose valstybėse narėse remiant viešojo sektoriaus investicijas; ragina EIB ne tik toliau siūlyti panašias priemones finansinių sunkumų patiriančioms šalims, bet ir skatinti šalis, kuriose yra gera finansinė drausmė, ir konvergencijos regionus;

8.  pabrėžia, kad pagal paskolų sumą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) projektai 2010 m. sudarė 32 proc. EIB finansuojamo skolinimo transeuropiniam transportui sumos; palankiai vertina tai, kad įsteigtas Europos VPSP ekspertų centras ir kartu sukurtas narių tinklas, kuris dabar, be EIB ir Europos Komisijos, apima 30 ES ir asocijuotųjų šalių, taip pat daug regionų;

9.  ragina EIB skatinti viešai atskleisti sukauptus VPSP viešojo mokėjimo įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad VPSP yra finansuojamas, drauge pateikiant informaciją apie būsimų mokėjimų šaltinį;

10.  ragina EIB vienodai skelbti kasmetį visų galutinių paskolų ir kitų finansinių priemonių paramos gavėjų sąrašą, nes Europos Komisija privalo skelbti tokį galutinių ES lėšų paramos gavėjų sąrašą;

11.  ragina EIB didinti naujųjų valstybių narių infrastruktūros tinklams skiriamą paramą, kuri vis dar yra gana maža, palyginti su 15 ES valstybių narių skiriama parama; siūlo, kad daugiau infrastruktūros tinklų finansavimo būtų skiriama valstybių narių pasienio ryšiams;

12.  labai pritaria EIB ir Europos Komisijos bendradarbiavimui kuriant naujoviškas finansines priemones, taikomas remiant strategijos „Europa 2020“ tikslus, taip pat nuo krizės kenčiančios ekonomikos gaivinimo ir kovos su klimato kaita veiksmų poreikius; pripažįsta ankstesnę teigiamą šių priemonių, apimančių dotacijų ir paskolų derinimo bei rizikos pasidalijimo mechanizmus, naudojimo patirtį;

13.  ypač palaiko bendrą Europos Komisijos ir EIB priemonę – rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP), pagal kurią finansuojami didelės rizikos projektai ir didesnį nei vidutinį pelną gaunantys projektai; stebisi, kad įgyvendinant Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą, 2010 m. paskolų pasirašymas pagal RPFP buvo tik 1,8 mlrd. EUR, t. y. 1 mlrd. EUR mažiau nei 2009 m.; mano, kad šis EIB 2010 m. EIB ataskaitoje pateiktas sumažėjimo paaiškinimas, kad įmonėms, per krizę besikreipusioms į EIB, spaudimas dėl kreditų sumažėjo, nėra pakankamas, todėl prašo EIB ir Europos Komisijos pateikti daugiau paaiškinimų;

14.  nerimauja dėl EIB vidaus kontrolės ir audito sistemų ir ragina EK ir EIB iki 2012 m. lapkričio mėn. užbaigti sudaryti išsamų finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą, atsižvelgiant į numatomą naujoviškų EIB grupės valdomų finansinių priemonių plėtrą; tikisi, kad iki 2012 m. gruodžio mėn. EIB pateiks ataskaitą Europos Parlamentui apie padarytą pažangą;

EIP parama Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)

15.  palankiai vertina tai, kad visais metais anksčiau nei numatyta įvykdytas 2008 m. ECOFIN nustatytas 30 mlrd. EUR skolinimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tikslas; pritaria naujam paskolų produktui, skirtam vidutinės kapitalizacijos įmonėms, ir pabrėžia jos svarbą skatinant Europos ekonomikos atsigavimą; ragina EIB teikti patarimus MVĮ ir kitiems naudos gavėjams, prireikus, siekiant užtikrinti projektų kokybę ir veiksmingumą;

16.  dar kartą pakartoja Europos Parlamentas anksčiau pateiktas rekomendacijas didinti EIB vykdomos finansinių tarpininkų atrankos ir „pasaulinių paskolų“ skyrimo skaidrumą, ir primygtinai tvirtina, kad būtina imtis veiksmų šioms priemonėms įgyvendinti; pabrėžia, kad reikia aiškesnių sąlygų ir griežtesnių skolinimo veiksmingumo kriterijų; ragina EIB nedelsiant, iki 2012 m. pabaigos, parengti naujas, aiškias ir veiksmingas priemones, skirtas finansiniams tarpininkams, bendradarbiaujantiems su EIB remiant Europos MVĮ, geriau prižiūrėti;

17.  dar kartą primena savo raginimą EIN reguliariai teikti ataskaitas apie pasiektus rezultatus, įskaitant išsamius galutinių naudos gavėjų duomenis, apibendrintas savo vidaus procedūrų stebėjimo ir įgyvendinimo ataskaitas bei tikslų pagal siekius vykdymą; ragina nukrypimą nuo tikslų nurodyti ir paaiškinti, ir pateikti išsamius duomenis apie atsakomybę dėl tokio nukrypimo; yra susirūpinęs dėl to, kad nėra aiškių kriterijų ir skverbties rodiklių, todėl paskolų veiksmingumas tebėra neaiškus;

18.  pripažįsta tai, kad 115 000 MVĮ gavo EIB grupės paramą ir kad EIB suteikė 10,0 mlrd. EUR įnašą skolinimo MVĮ kredito linijoms, o Europos investicijų fondas (EIF) suteikė garantijų ir rizikos kapitalo, kurių bendra suma 2010 m. buvo 2,8 mlrd. EUR; skatina EIB pastangas užtikrinti didesnę paramą MVĮ;

19.  labai palankiai vertina EIB sprendimą prisijungti prie ERPB ir Pasaulio banko grupės Bendro tarptautinių institucijų veiksmų plano 2009 - 2010 m. padidinti paramą Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių MVĮ; pastebi, kad vykdydamas savo įsipareigojimus pagal šį planą (padidinti regiono MVĮ paprastai skiriamą sumą du kartus) EIB veikė greičiau ir iki 2010 m. pabaigos suteikė paskolų 25 % daugiau, t. y. už 14 mlrd. EUR; ragina EIB ir toliau artimai bendradarbiauti su šio regiono bankais teikiant paramą MVĮ;

20.  palankiai vertina 2010 m. kovo mėn. Komisijos ir EIB sukurtą Europos mikrofinansų priemonę PROGRESS; pabrėžia būtinybę viešai atskleisti naujausius šios priemonės rezultatus; ragina kuo skubiau nustatyti aiškius šioje iniciatyvoje dalyvaujančių tarpininkų parinkimo kriterijus ir juos viešai paskelbti;

21.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2011 dėl MVĮ garantijų priemonės audito ir pripažįsta svarbų MVĮ garantijų priemonės vaidmenį; yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų nustatytų faktų, kad įgyvendinant šią priemonę pateikiami nepakankami įrašai, kuriais grindžiami EIF ir finansinių tarpininkų susitarimo kriterijai, pateikiami neaiškūs veiklos rodikliai ir nesama siekiamų rodiklių verčių; ragina EIB grupę remiantis Audito Rūmų rekomendacijomis ištaisyti šiuos trūkumus;

22.  ragina EIB pateikti Europos Parlamentui Europos Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

23.  pabrėžia svarbų EIF vaidmenį remiant MVĮ; pabrėžia, kad EIF turėtų tęsti savo veiklą, susijusią su MVĮ sandorių finansavimu ir garantijomis; ragina EIF toliau stengtis remti MVĮ paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, kuri kol kas yra silpna;

EIB ne ES šalyse vykdoma veikla

24.  teigiamai vertina tai, kad garantiją, 2007–2013 m. laikotarpiui EIB suteiktą ES paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne ES, nuostoliams atlyginti, neabejotinai turi tikrinti Europos Audito Rūmai(8);

25.  ragina Europos Audito Rūmus Europos Parlamentui pateikti specialiąją ataskaitą dėl finansavimo operacijų, atliktų pagal šį sprendimą, kartu su poveikio vertinimu projekto, sektoriaus, šalies ir regionų lygmeniu, iš kurio būtų matyti EIB indėlio siekiant ES išorės politikos tikslų veiksmingumas;

26.  mano, kad Europos Sąjungos garantijų priemonė, numatyta pagal išorės įgaliojimus, turi didelę pridėtinę vertę ir sverto poveikį; vis dėlto ragina EIB, išlaikant EIB AAA vertinimą, stengtis savo rizika imtis priemonių, kartu užtikrinant veiksmingą Europos Komisijos, EIB ir kitų tarptautinių bei vietos partnerių paramos veiklos koordinavimą siekiant padidinti veiksmų nuoseklumą ir papildomumą;

27.  laikosi nuomonės, kad EIB ir ERPB turėtų dėmesį sutelkti į bendradarbiavimo ir koordinavimo trečiosiose šalyse stiprinimą tam, kad būtų padidinti jų atitinkami lyginamieji pranašumai ir būtų išvengta sutapties jų veikloje(9);

28.  ragina EIB Europos Parlamentą informuoti apie Viduržemio jūros regione vykdomas finansavimo operacijas, remiamas pagal išorės skolinimo įgaliojimus, įrodyti savo skolinimo poveikį vystymuisi ir iki 2012 m. pabaigos Europos Parlamentui pateikti ataskaitą;

29.  pabrėžia EIB finansavimo reikšmę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) projektams, daugiausia vykdomiems ES, ir pažymi EIB ketinimą ištirti galimybes VPSP modelį taikyti Viduržemio jūros šalyse;

30.  prašo EIB kartu su Komisija skubiai ir glaudžiai bendradarbiaujant su pagalba gaunančiomis šalimis pateikti pasiūlymą dėl veiksmingesnės banko priemonės negu Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės priemonė (FEMIP), kuri padėtų užtikrinti veiksmingą vaidmenį, kurį gali atlikti EIB Viduržemio jūros regiono šalyse MVĮ, mikrokreditų ir kt. srityse;

31.  yra susirūpinęs dėl rizikos, kylančios dėl VPSP schemų, pvz., neracionalaus pinigų naudojimo ir iš dalies nebalansinės valstybės skolos; ragina EIB atsižvelgti į rekomendacijas pagal savo vidaus ataskaitą „Užbaigtų EIB finansuojamų VPSP projektų pamokų apžvalga“, visų pirma:

32.  ragina EIB bet kokią ES nepriklausiantiems finansiniams tarpininkams teikiamą paramą riboti ir ją taikyti tik vietos institucijoms, nevykdančioms veiklos lengvatinių mokesčių zonų finansų centruose, turinčioms gana didelę vietinę nuosavybę ir pasirengusioms įgyvendinti į vystymąsi orientuotą požiūrį remiant kiekvienos šalies vietos MVĮ specifiškumą; prašo EIB 2012 m. pateikti šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą;

33.  teigiamai vertina 2010 m. vasario mėn. pateiktą 2007–2013 m. EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą „Iniciatyvinio kompetentingų asmenų komiteto ataskaita ir rekomendacijos“;

34.  teigiamai vertina Sprendimo Nr. 1080/2011/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti, įgyvendinimą; pabrėžia, kad EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įsipareigojimas turi atitikti SESV 208 straipsnį, kuriame teigiama, jog Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą.

35.  yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta informacijos apie išorės politikos veiksmų rezultatus; pabrėžia, kad nėra reikalavimų finansiniams tarpininkams siųsti atskirų operacijų ex post patikros rezultatus; todėl ragina banką tokių ex post ataskaitų teikimą padaryti privalomą; tačiau teigiamai vertina naujas ataskaitų teikimo nuostatas, numatytas Sprendime Nr. 1080/2011/ES;

36.  kadangi EIB veikla už ES ribų pirmiausia pradėta vykdyti vidutinių pajamų šalyse, kuriose darbuotojų ištekliai riboti, ypač atliekant parengiamuosius darbus ir vykdant projektų stebėseną, taip pat ribotas vietos subjektų dalyvavimas, palyginti su finansinės veiklos už ES ribų mastu ir sudėtingumu;

37.  rekomenduoja stiprinti projektų kontrolę juos įgyvendinant, taip pat užbaigiant;

38.  pažymi, kad 2010 m. EIB iš visų 72 mlrd. EUR vertės suteiktų paskolų besivystančioms šalims paskolino 5 mlrd. EUR (1,2 mlrd. EUR – Azijai ir Lotynų Amerikai (ALA), 1 mlrd. EUR – Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės šalims (973 mln.) ir Pietų Afrikai (50 mln.), 2,55 mlrd. EUR – Viduržemio jūros regiono šalims ir 328 mln. EUR – Centrinės Azijos šalims), iš kurių tik 657 mln. EUR skirta vandens ir sanitarinių sąlygų, sveikatos ir švietimo projektams;

39.  pažymi, kad nepriklausomas EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įsipareigojimo įvertinimas parodė, jog EIB pastangos stebėti, kaip įgyvendinamas projektas, ir užtikrinti vietos subjektų dalyvavimą ir tolesni veiksmai aplinkos ir socialiniu požiūriu vis dar nepakankami, o EIB tik netiesiogiai sugeba patenkinti minėtus įgaliojimų reikalavimus;

40.  primena, kad apsiribojant siaurais pagal BVP vertinamo augimo tikslais neišeina automatiškai pasiekti integracinio ir tvaraus vystymosi ir sumažinti nelygybės; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad būtina turėti pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, suteikiamų lengvatinėmis sąlygomis, kad EIB galėtų veiksmingiau remti ES vystomojo bendradarbiavimo tikslus;

41.  ragina EIB aktyviai remti projektus, kuriais siekiama skatinti finansinę įtrauktį, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti vienodas galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis, pvz., paskolomis, santaupomis ir draudimo sistemomis, pvz., remiant mikrofinansavimo institucijas;

42.  ragina nustatant veiksmingumo rodiklius atsižvelgti į pridėtinę vertę ir EIB veiksmų poveikį, taip pat atitinkamos personalo kvalifikacijos kėlimą tvarios plėtros, žmogaus teisių ir socialiniais bei lyčių klausimais;

43.  palankiai vertina EIB įsipareigojimus ir jo parengtą politiką nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų srityje; tačiau išreiškia rūpestį dėl nepakankamo skaidrumo paskirstant visuotines paskolas ir vykdant jų priežiūrą mokesčių valdymo atžvilgiu; primena, kad EIB turėtų užtikrinti, kad jo paskolų gavėjai negalėtų pasinaudoti mokesčių rojumi ar kita žalinga apmokestinimo praktika, pvz., piktnaudžiavimu sandorių kainodara, dėl kurios gali būti slepiami mokesčiai arba vengiama juos mokėti; šiuo atžvilgiu ragina EIB reikalauti, kad finansiniai tarpininkai viešai paskelbtų visą informaciją apie tai, kaip naudojasi suteiktomis visuotinėmis paskolomis, ir teiktų savo veiklos bet kurioje šalyje, kurioje vykdo veiklą, ataskaitą;

44.  apgailestauja, kad EIB nelaiko investicijų į vietos bendroves AKR šalyse prioritetu; mano, kad visuotinių paskolų arba MVĮ teikiamų paskolų stebėseną reikėtų patobulinti siekiant įsitikinti, kad finansų tarpininkai EIB reikalavimus įgyvendina tinkamai ir taip užtikrinti atskaitomybę, skaidrumą ir aplinkos tvarumą naudojant vietos MVĮ suteiktas lėšas; mano, kad reikėtų paaiškinti kiekviename išorės regione vartojamos MVĮ sąvokos apibrėžtį, atsižvelgiant į vietos ekonomikos struktūrą;

45.  reikalauja, kad ES ir sutartų tarptautinių aplinkos standartų ir socialinės politikos atitikimas būtų nuolat taikomas reikalavimas norint gauti EIB finansavimą ir kad įmonių ar bendrovių, kurios pažeidžia tuos principus ir (arba) yra užregistruotos mokesčių rojuje, paraiškos net nebūtų svarstomos;

46.  palankiai vertina iniciatyvą sudaryti susitarimo memorandumą dėl Europos Parlamento ir EIB bendradarbiavimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog reikia siekti, kad Parlamentas glaudžiau dalyvautų diskusijose dėl ES išorės bendradarbiavimo ir plėtros platformos kūrimo, ir užtikrinti proceso skaidrumą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu gerinti ir optimizuoti ES ir valstybių narių finansavimo operacijas remiant išorės bendradarbiavimą; pritaria kompetentingų asmenų pasiūlymui visą išorės veiklą konsoliduoti atskirame subjekte siekiant užtikrinti kryptingesnį valdymą; dar kartą primena Europos Parlamento pasiūlymą išsiaiškinti galimybes sukurti „ES vystomojo bendradarbiavimo platformą“;

48.  rekomenduoja sureguliuoti EIB veiklą išsaugant pagrindinę EIB, kaip „Europos banko“, kryptį;

49.  prašo, kad tuo atveju, kai EIB ketina skirti paramą trečiosioms šalims, EIB tai darytų tik įsitikinęs, kad į prekybos taisykles, nustatytas tarp tos šalies ir Europos Sąjungos, yra įtrauktas abipusiškumo principas taikant socialines, aplinkosaugos ir sveikatos normas;

EIB valdymo ir kontrolės mechanizmai

50.  primena, kad būtina sukurti europinę riziką ribojančios priežiūros sistemą, pagal kurią EIB turėtų būti taikomos tokios pačios rizikos ribojimo taisyklės, kaip ir kredito įstaigoms; vykdant tokią riziką ribojančią kontrolę būtų stebima EIB finansinė padėtis ir užtikrinama, kad jo rezultatai būtų tiksliai įvertinami ir būtų laikomasi gero profesinio elgesio nuostatų; dar kartą primena Europos Parlamento raginimą EIB taikyti teisės aktais nustatytą riziką ribojančią priežiūrą;

51.  dar kartą ragina Europos Komisiją Europos Parlamentui pateikti teisinę galimų EIB rizikos ribojimo priežiūros variantų analizę; pripažįsta, kad institucijoms kyla sunkumų dėl galimo Europos Centrinio Banko vaidmens vykdant EIB rizikos ribojimo priežiūrą; ragina Europos Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su euro zonos valstybėmis narėmis, išnagrinėti visas EIB rizikos ribojimo priežiūros galimybes;

52.  siūlo, kad šią priežiūrą vykdytų:

53.  vis dėlto ragina EIB grupę ir toliau savarankiškai įgyvendinti geriausią riziką ribojančią bankininkystės patirtį, kad ir toliau būtų išlaikoma labai tvirta jo kapitalo pozicija ir prisidedama prie realiosios ekonomikos augimo; todėl ragina EIB atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant patikrinti jo portfelio atsparumą;

54.  palankiai vertina tai, kad EIB savanoriškai laikosi dabartinių susitarimo „Bazelis II“ kapitalo reikalavimų, ir primygtinai ragina EIB taip pat laikytis būsimų susitarimo „Bazelis III“ įpareigojimų;

55.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl naujausių pokyčių, susijusių su EIB kredito reitingais; ragina EIB parengti ir įgyvendinti strategiją, kad išsaugotų savo AAA reitingą, kuris yra šio banko veiklos pagrindas, ir yra esminis užtikrinant jo veiklą; pažymi, kad jei AAA reitingas nebūtų išsaugotas, bankas netektų tam tikrų kategorijų investuotojų;

56.  atsižvelgdamas į ES ir jos valstybių narių investavimo poreikius ir į tai, kad rinkos nesuteikia pakankamai kapitalo, ragina EIB valdytojus pritarti tam, kad būtų gerokai padidintas EIB kapitalas;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendras banko paskolų portfelio kredito rizikos lygis iš dalies pakilo dėl didėjančio spaudimo esamų atitinkamų įstaigų kreditingumui, kurį skatina vis dar jaučiamas ekonomikos krizės poveikis, ir iš dalies dėl naujose operacijose numatytos didesnės kredito rizikos; rekomenduoja EIB imtis atitinkamų priemonių, kad išvengtų savo paskolų portfelio blogėjimo;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES reikia ekonomikos augimo, kuris galėtų būti veiksmingai paspartintas investuojant į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei skatinant transeuropinių tinklų kūrimą, ir kad šiomis aplinkybėmis EIB veikla gali padėti pagerinti dabartines ekonomikos perspektyvas;

59.  mano, jog EIB turėtų įdiegti priemones, kuriomis užtikrintų, kad vykdydamas visas savo finansines operacijas griežtai laikysis ES aplinkosaugos, socialinių, žmogaus teisių, skaidrumo ir viešųjų pirkimų standartų; ragina EIB toliau didinti skolinimo naudojantis finansiniais tarpininkais skaidrumą ir užkirsti kelią naudojimuisi mokesčių rojais, sandorių kainodarai ir mokesčių vengimui;

60.  ragina EIB pateikti Parlamentui oficialią ir skaidrią metinę ataskaitą, kurioje būtų pateikiami atitinkami duomenys apie jo kapitalo pakankamumą, neapibrėžtuosius įsipareigojimus, per finansinius tarpininkus vykdomas operacijas, pasirengimą rizikai, sverto veiksnį jo privataus sektoriaus finansavime ir EIB bei EIF bendradarbiavimą;

61.  ragina EIB grupę ir toliau įgyvendinti riziką ribojančią geriausią bankininkystės praktiką tam, kad ir toliau išlaikytų savo labai tvirtą kapitalo poziciją ir prisidėtų prie tikrosios ekonomikos augimo; todėl prašo, kad EIB ir toliau būtų taikoma griežta rizikos ribojimu pagrįsta reguliavimo priežiūra siekiant įvertinti jo kreditingumą, stebėti jo finansinės padėties kokybę ir užtikrinti tikslų rezultatų įvertinimą ir geros profesinės praktikos taisyklių paisymą; mano, kad EIB, siekdamas įvertinti savo kreditingumą, galėtų atlikti taip pat ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

62.  ragina EIB grupę, prireikus ir prieš tvirtinant projektus, skelbti savo interneto svetainėje atitinkamą informaciją apie ilgalaikių paskolų ir garantijų gavėjus, finansinius tarpininkus, projektų tinkamumo kriterijus ir rizikos kapitalo paskolas MVĮ, visų pirma, informaciją apie išmokėtas sumas, suteiktų paskolų skaičių ir lėšas gavusius regionus bei pramonės sektorius; rekomenduoja, kad EIB vaidmuo būtų labiau sutelktas, kryptingesnis, veiksmingesnis ir orientuotas į rezultatus; taip pat ragina atlikti remiamų projektų aplinkos, socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimus;

63.  mano, kad EIB, norėdamas padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, visų pirma turėtų užmegzti partnerystę aukštesniu lygmeniu su skaidriai dirbančiais ir atskaitingais finansiniais tarpininkais, susijusiais su vietos ekonomika;

64.  ragina EIB ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad finansiniai tarpininkai veiksmingai perduotų paskolas MVĮ;

65.  ragina EIB paaiškinti savo poziciją dėl vadinamųjų ES projektų obligacijų ar kitų naujoviškų finansinių priemonių, paremtų bendru finansavimu iš ES ir EIB biudžetų; mano, kad Komisija turėtų pradėti naudoti ES projektų obligacijas, kurios turėtų kuo greičiau atsirasti apyvartoje, pageidautina prieš prasidedant 2014–2020 m. biudžetiniam laikotarpiui; ragina EIB aktyviau dalyvauti įgyvendinant tokias iniciatyvas; mano, kad Komisijos pasiūlymo dėl strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie tvarios pramonės ir infrastruktūros plėtros valstybėse narėse, taip pat ir ES lygmeniu; pabrėžia, kad nustatytos atitinkamos procedūros turėtų būti aiškiai nurodytos projekto tinkamumo sąlygose, numatytose laikantis įprastos teisėkūros procedūros; mano, kad rengiant visas naujoviškas finansavimo priemones turėtų būti laikomasi aplinkos, socialinių, pilietinių teisių ir skaidrumo standartų reikalavimų;

66.  mano, kad EIB turėtų atsižvelgti į finansinę valstybių narių padėtį, kai sprendžia, kurių infrastruktūrų atveju turėtų būti vykdomas projektų obligacijų bandomasis etapas; šiuo bandomuoju etapu pirmenybę reikėtų teikti projektams, įgyvendinamiems valstybėse narėse, patiriančiose problemų dėl lėto augimo ir mažo finansų rinkų likvidumo;

67.  ragina EIB įvertinti, peržiūrėti ir prireikus sustiprinti savo veiklą pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, kuriose jis vykdo veiksmus, siekiant skatinti investicijas į sektorius, kurie yra esminiai ekonomikos augimui, rinkos veikimui, konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui, taip pat atsižvelgti į demokratinį procesą ir teisinės valstybės principo laikymąsi šiose šalyse; atkreipia dėmesį į neseniai 1 mlrd. EUR EIB padidintus skolinimo pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims įgaliojimus ir mano, kad EIB turėtų viešai paskelbti regione vykdomos veiklos poveikį vystymuisi;

68.  palankiai vertina aktyvesnį EIB vaidmenį teikiant struktūrinių programų paskolas (angl. SPL) padedant valstybėms narėms finansuoti savo įnašus į programas, kurioms įgyvendinti parama teikiama iš ES struktūrinių fondų; ragina Komisiją bendradarbiauti su EIB siekiant užtikrinti, kad investicijos į infrastruktūros projektus nebūtų atidedamos dėl ekonominių sunkumų, su kuriais susiduria valstybės narės;

69.  mano, kad EIB pats turėtų atlikti nepriklausomą teritorijų, kuriose jis vykdo veiklą, įvertinimą tam, kad galėtų kovoti su neteisėtu kapitalo judėjimu ir užtikrinti, kad nedalyvautų jokioje lengvatinių mokesčių zonų finansų centrų veikloje;

70.  ragina EIB plėsti savo veiklą ES valstybėse narėse, kuriose susidaręs didelis ir nuolatinis einamosios sąskaitos deficitas, tam, kad skatintų socialinę ir ekonominę konvergenciją ir padidintų finansinį ir politinį pinigų sąjungos tvarumą;

71.  prašo EIB paaiškinti ir pagrįsti savo poziciją dėl ES ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės priemonės (FEMIP) pertvarkymo į ES ir Viduržemio jūros regiono vystymo banką;

72.  prašo persvarstyti 2007 m. EIB energetikos politikos dokumentą siekiant užtikrinti jo suderinamumą su ES tikslais iki 2050 m. ir veiksmų planais;

73.  pažymi, kad 2010 m. EIB suteikė 25,9 mlrd. EUR ES regionams, labiausiai nukentėjusiems nuo ekonomikos krizės;

74.  mano, kad atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria MVĮ, siekdamos gauti paskolas, EIB turėtų bendradarbiauti su skaidriai dirbančiais ir atskaitingais finansiniais tarpininkais, susijusiais su vietos ūkiu, ir reguliariai skelbti informaciją apie išmokėtas sumas, šių sumų gavėjus bei lėšas gavusius regionus ir pramonės sektorius;

75.  pabrėžia, kad programos JASPERS, JESSICA, JEREMIE ir JASMINE svarbios Europos regionų konvergencijai ir sanglaudai, taip pat remiant mažąsias ir vidutines įmones, ir pažymi, kad ir naujuoju programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) reikia numatyti pakankamą finansavimą; palankiai vertina EIB dalyvavimą Europos mikrofinansų skyrimo priemonės „Progress“ veikloje; pabrėžia EIB paskolų, skirtų finansuoti struktūriniams projektams, svarbą regionų konvergencijai;

76.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB paskolų suma pagal naująją 2014–2020 m. veiklos programą sumažinama nuo 75 mlrd. EUR 2011 m. iki 60 mlrd. EUR 2012 m., kaip nurodyta direktorių valdybos patvirtintoje metinėje programoje;

77.  palankiai vertina EIB paramą, kuri bendradarbiaujant su ES struktūriniais fondais teikiama finansinių sunkumų patiriančioms šalims, įskaitant paskolas, skirtas daliai nacionalinio įnašo į tų fondų remiamus projektus padengti; palankiai vertina tai, kad Graikijoje kuriamas garantijų fondas, kuris finansuojamas pagal nacionalinį strateginių krypčių planą remiant ir padedant EIB ir kuris turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas viešųjų investicijų projektams įgyvendinti.

78.  teigiamai vertina naują EIB skundų nagrinėjimo tvarką; vis dėlto pažymi, kad ši tvarka 2010 m. ne visai veikė; atkreipia dėmesį į gana spartų skundų skaičiaus didėjimą, daugiausia pirkimo srityje, finansuojamų projektų aplinkos apsaugos, socialiniais ir vystymosi aspektais; prašo EIB iki 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigos Europos Parlamentui pateikti informaciją apie tolesnius veiksmus gautų skundų klausimais; teigiamai vertina skundų nagrinėjimo tvarkos, kuriai 2011 m. lapkričio mėn. pritarė EIB valdybos komitetas, nustatymą;

79.  ragina EIB visais projektų vykdymo etapais daugiau dėmesio skirti išsamių patikrinimų (angl. due diligence) socialiniams, įskaitant žmogaus teises, aspektams, taikant tiek ex ante analizę, tiek projekto įgyvendinimo ir užbaigimo stebėseną;

80.  reikalauja, kad ES aplinkos standartų ir socialinės politikos atitiktis būtų nuolat taikomas reikalavimas norint gauti EIB finansavimą ir kad įmonių ar bendrovių, kurios pažeidžia tuos principus ir yra užregistruotos reikalavimų nesilaikančių teritorijų sąraše, paraiškos net nebūtų svarstomos;

81.  ragina EIB nustatyti veiksmingumo rodiklius, kad būtų galima stebėti pridėtinę finansavimo operacijų vertę ir kelti atitinkamą personalo kvalifikaciją tvaraus vystymosi, žmogaus teisių ir socialiniais bei lyčių klausimais;

82.  prašo, kad Europos investicijų bankui ES suteikiamos finansinės garantijos būtų atlygintos pagal vidutinę panašių garantijų kainą, nustatytą kapitalo rinkoje. Taip apskaičiuotam atlyginimui gali būti priimtas EIB Sąjungos skiriamos dotacijos sprendimas pagal įprastas procedūras, jeigu šios garantijos neatlyginimas sudaro ekonominį modelį, atitinkantį ES tikslus, būtent ES išorės veiklos tikslus ir vidaus rinkos veikimo taisykles, siekiant išvengti konkurencijos su privačiuoju sektoriumi iškreipimo;

83.  ragina EIB ir Komisiją, kad siekdami pagerinti kontrolės, stebėsenos ir priežiūros sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat priemonių bei mechanizmų taikymą ir įgyvendinimą parengti gerosios patirties vadovą, kuriame būtų nustatyta ir įtraukta taip pat blogoji patirtis tais atvejais, kai teko su tokia susidurti, kad būtų galima pasimokyti iš padarytų klaidų;

84.  apgailestauja, kad, siekiant skaidrumo, 2010 m. EIB metinės veiklos ataskaitos dalyje „EIB kapitalas ir 2010 m. obligacijų emisijos“, nepristatyta ir neįvertinta rizika, susijusi su EIB veikimo mechanizmu, rizika, paremta neapmokėtu pasirašytuoju kapitalu, kuris yra labai svarbus valstybėms narėms, kurios yra vienintelės akcininkės ir kurių finansinis įvertinimas nuo 2008 m. rudenį prasidėjusios krizės labai pablogėjo;

85.  siūlo, kad EIB dalyvaujančios valstybės narės, pavyzdžiui, ES 2020 m. laikotarpiui priimtų neįmokėtos pasirašytojo kapitalo dalies, kuri 2010 m. gruodžio 31 d. buvo maždaug 190 mlrd. EUR, mokėjimo planą;

EIB atsakomybė ir būsimas vaidmuo

86.  atkreipia dėmesį į nerimą keliančius Europos Sąjungos šalių ekonomikos skirtumus, susijusius su konkurencija ir naujovėmis;

87.  palankiai vertina tai, kad EIB 2010 m. iki 19 mlrd. EUR (30 proc. visų Europos Sąjungoje suteiktų paskolų), palyginti su 16 mlrd. EUR praėjusiais metais, padidino investicijas, skirtas klimatui poveikį darantiems projektams, susijusiems su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiųjų išteklių energija, transportu, miško įveisimu, inovacijomis ir prisitaikymu prie klimato kaitos, finansuoti;

88.  teigiamai vertina EIB klimato kaitai, ypač atsinaujinančiajai energijai, skiriamą dėmesį; ragina, kad dirbdamas su energetikos sektoriumi EIB daugiausia dėmesio skirtų galimybėms visiems naudotis energijos ištekliais, taip pat remtų nedidelio masto ir atskirus nuo elektros tinklų projektus, ypač kaimo vietovėse; ragina EIB laipsniškai atsisakyti projektų, kurių poveikis aplinkai itin svarbus, kaip antai didelių užtvankų, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS, angl. Carbon Capture and Storage) ir iškastinio kuro technologijų, siekiant išvengti šių besivystančių šalių prisirišimo prie šių energijos šaltinių;

89.  laikosi nuomonės, kad EIB turėtų finansuoti būtinus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius projektus, taip skatindamas tvarų augimą, ir laipsniškai panaikinti aplinkai kenkiantį finansavimą;

90.  ragina EIB platesniu mastu prisidėti prie transporto sektoriaus dekarbonizacijos; šiuo atžvilgiu mano, kad EIB turėtų teikti pirmenybę projektams, kuriais būtų mažinamas transporto priemonių poreikis ir plėtojamas viešasis transportas bei mišrusis vežimas;

91.  ragina EIB tyrimų tikslais parengti pilkąjį projektų, susijusių su technologijomis, kurios gali atitikti būtinuosius Europos standartus, tačiau neatitinka vidutinių Europos aplinkosaugos standartų, sąrašą;

92.  palankiai vertina EIB atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriui (kuris yra strateginis siekiant ES su klimatu susijusių tikslų) teikiamą paramą, kuri pastaraisiais metais gerokai padidėjo (6 mlrd. EUR 2010 m., palyginti su 500 mln. EUR 2006 m.);

93.  palankiai vertina tai, kad EIB pagerino ir savo vidaus techninį pajėgumą, nuo 40 proc. (2007 m.) iki 64 proc. (2011 m.) padidinęs projekto ekspertų, dažniausiai dirbančių su energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektais, skaičių;

94.  prašo EIB ir toliau taikyti griežtesnes sąlygas iškastinį kurą naudojantiems projektams – deja, jie vis dar sudaro 10 proc. EIB finansuojamų projektų; pabrėžia, kad labai svarbu taikyti šias sąlygas siekiant kuo greičiau palaipsniui nutraukti EIB paramą daug anglies dioksido išskiriančiai energijos gamybai;

95.  ragina EIB užtikrinti, kad EIB finansuojami projektai besivystančiose šalyse būtų naudingi ir vietos bendruomenėms: su jomis, jei tikslinga, turėtų būti konsultuojamasi dėl investicijų projektų, galinčių daryti poveikį jų vietovei; mano, kad turėtų būti patikrintas projektų aplinkosauginis naudingumas, be to, jie turėtų atitikti ES išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus;

96.  ragina EIB savo veiklą biologinės įvairovės atžvilgiu grįsti principu „jokio grynojo praradimo“ (angl. no-net-loss); atkreipia dėmesį į pagal Verslo ir biologinės įvairovės pusiausvyros programą (angl. Business and Biodiversity Offsets Programme) parengtus standartus;

97.  primygtinai ragina EIB padidinti projektų, susijusių su vandens išteklių valdymu, finansavimą, ypatingą dėmesį skiriant Viduržemio jūros regiono pietinėms Europos šalims, kuriose didelį susirūpinimą kelia apsirūpinimo vandeniu tvarumas;

98.  atkreipia EIB dėmesį į didėjantį žaliavų trūkumą; ragina EIB ištirti, kaip bankas galėtų prisidėti siekiant tausesnio žaliavų naudojimo ES.

99.  ragina Europos Komisiją ir EIB grupę sukurti naujoviškas, bendro biudžeto finansavimo priemones, kurios būtų skirtos investicijoms, kuriomis remiama biologinė įvairovė, ir EIB grupę teikti susijusių techninių ir finansinių konsultacinių paslaugas, kurios būtų suderinamos su šio banko aplinkosauginio veiksmingumo standartais;

100.  ragina EIB remti projektus, kuriais siekiama skatinti biologinę įvairovę ir vandens išteklių valdymą, ir įsipareigoti nefinansuoti projektų, dėl kurių labai pakistų svarbios natūralios buveinės arba būtų gaminamos draudžiamos medžiagos, didelių užtvankų projektų, neatitinkančių Pasaulio užtvankų komisijos rekomendacijų, arba naftos, dujų ir naudingųjų iškasenų kasybos projektų, kurie turėtų žalingų padarinių aplinkai ir neigiamą socialinį poveikį ir kurie neatitinka Pasaulio banko Gavybos pramonės apžvalgoje pateiktų rekomendacijų;

101.  prašo EIB ir toliau taikyti griežtas sąlygas energijos gamybos iš anglies ir lignito projektams, kuriems dar gali būti teikiama EIB parama vadovaujantis ES tiekimo saugumo politikos tikslais, ir pabrėžia, kaip svarbu šiuos kriterijus taikyti siekiant greitai nutraukti EIB paramą energijai, kurią gaminant išskiriamas didelis anglies dioksido kiekis;

102.  be to, dar kartą primena savo raginimą, kad EIB turėtų visiškai suderinti savo veiklą su ES tikslu sklandžiai pereiti prie tokios ekonomikos, kai išmetami nedideli anglies dioksido kiekiai, ir priimti planą laipsniškai nutraukti paskolų teikimą iškastinio kuro projektams bei dėti dukart daugiau pastangų siekiant didinti atsinaujinančiosios energijos technologijų ir energijos požiūriu veiksmingų technologijų perdavimo mastą;

103.  ragina EIB gerinti savo projektų vertinimo ir atrankos sistemą bei vengti remti projektus, turinčius neigiamą poveikį klimatui, kartu stiprinant projektų įgyvendinimo kontrolę; kasmet turėtų būti pateikiami naudojant banko investicijas pasiekti klimato kaitos prevencijos rezultatai;

104.  siūlo, kad Komisija, bendradarbiaudama su EIB, atsižvelgdama į jo žmogiškųjų išteklių kokybę ir patirtį finansuojant dideles infrastruktūras, vykdytų strateginio infrastruktūrų investavimo planavimo funkciją, neatmetant jokių galimų sprendimų: subsidijos, valstybių narių pasirašytųjų EIB kapitalo sumų mokėjimas, paskolos, novatoriškos priemonės, ilgalaikiams, ne iš karto atsiperkantiems projektams pritaikyta finansų inžinerija, garantijų sistemų vystymas, investicijų eilutės įtraukimas į ES biudžetą, Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų finansiniai konsorciumai, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir kt.;

105.  be to, primena, kad strategija „Europa 2020“ bus patikima tik tada, jeigu bus paremta pakankamais finansiniais ištekliais, todėl remia svarbesnį EIB vaidmenį didinant struktūrinių fondų skatinamąjį vaidmenį ir gerinant finansinių svertų funkciją bei naujoviškų finansavimo priemonių, kurios visų pirma apimtų EIB, EIF ir kitas tarptautines finansines institucijas remiantis abipusiškumo principu (pvz., dotacijų ir paskolų derinimo, rizikos kapitalo priemonių, naujų rizikos pasidalijimo ir garantijų formų), tolesnį plėtojimą ir optimalų naudojimą;

106.  ragina EIB valdymo organus apsvarstyti galimybę Europos Sąjungai tapti banko akcininke, kaip ir valstybės narės, nes tai, Parlamento nuomone, užtikrintų glaudesnį EIB ir Komisijos bendradarbiavimą;

107.  ragina EIB remti pastangas didinti pasitikėjimą valstybėmis narėmis, kurios patiria rimtų sunkumų arba joms kyla rimtų sunkumų grėsmė dėl jų finansinio stabilumo euro zonoje, tokiose šalyse dalyvaujant investicijų projektuose ir teikiant garantijas, kurios mažina tokioms šalims kylančią didesnę riziką;

108.  mano, kad, padarius Lisabonos sutarties pakeitimus ir padidinus EIB vaidmenį užtikrinant subalansuotą ir pastovų vidaus rinkos vystymąsi, EIB turėtų tapti labiau atskaitinga ES piliečiams – būtent jam turėtų būti taikoma Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra viešųjų lėšų, skiriamų iš ES biudžeto arba Europos plėtros fondo, valdomų EIB, panaudojimo klausimais;

109.  palankiai vertina EIB įsipareigojimą kurti naują vystymosi poveikio vertinimo sistemą (rezultatų vertinimo sistemą, REM sistemą), skirtą projektų ex ante ir ex post vertinimui atlikti nuo 2012 m. sausio mėn., ir ragina EIB didinti šios sistemos taikymo skaidrumą atskleidžiant visą rodiklių sąrašą ir skelbiant stebėsenos ataskaitas bei priemones, kurių imamasi; prašo informuoti apie tai, kokia pažanga padaryta stebint rezultatus, naudojantis naująja REM sistema;

110.  palankiai vertina tai, kad finansinė ir sutartyse numatyta projektų kontrolė pagerėjo sukūrus naują stebėsenos darbo grupę; prašo informuoti apie šios grupės darbo rezultatus ir padarytą pažangą;

111.  ragina EIB dalyvauti finansuojant investicijų projektus, kuriais siekiama remti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas tose šalyse ir tuose regionuose, kurie esant nevienodam išoriniam ekonomikos poveikiui patiria neproporcingą poveikį;

112.  ragina EIB įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES finansavimo projektais siekti padėti mažinti skurdą ir įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, užtikrinti žmogaus teises, įmonių socialinę atsakomybę, deramą darbą, aplinkosaugos principus ir gerą valdymą;

113.  teigiamai vertina pagal strategiją „Europa 2020“ numatytą projektų obligacijų iniciatyvą – Europos Komisijos ir EIB rizikos pasidalijimo priemonę, pagal kurią turėtų būti išnaudotos ES lėšos ir pritraukiamas papildomas privačiojo sektoriaus finansavimas, kuris būtų skiriamas atskiriems infrastruktūros projektams pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus; ragina EIB iki 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaigos įgyvendinti iniciatyvos bandomąjį etapą siekiant įvertinti sistemos veiksmingumą;

114.  pripažįsta, kad EIB padarė pažangą nustatydama aiškias procedūras reikalavimų nesilaikančioms teritorijoms; remia banko politiką nedalyvauti jokioje operacijoje, įgyvendinamoje pasinaudojant nebendradarbiaujančia teritorija; ragina EIB įvertinti savo silpnai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių teritorijų politikos (vadinamosios reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų problemos sprendimo politikos) įgyvendinimą ir veikimą, ir iki 2012 m. pabaigos Europos Parlamentui pateikti ataskaitą; skatina EIB reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti savo reikalavimų nesilaikančių teritorijų politiką siekiant užtikrinti, kad EIB finansavimo operacijomis nebūtų prisidedama prie bet kokios mokesčių vengimo formos, pinigų plovimo arba terorizmo finansavimo;

o
o   o

115.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 250, 2011 9 27, p. 111. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0156. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0331. (5) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 30. (6) EIB grupė apima EIB ir EIF. (7) Parlamentas ragino tai daryti savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl EIB ir ERPB 2007 m. metinių ataskaitų. Be to, Parlamentas taip pat priėmė šią poziciją, kuri įėjo, kaip sudėtinė dalis, į jo balsavimą dėl Bowles pranešimo dėl papildomų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko kapitalo akcijų pasirašymo ***I. (8) Sprendimo Nr. 1080/2011/ES 15 straipsnis. (9) Parlamentas ragino tai daryti savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl EIB ir ERPB 2007 m. metinių ataskaitų. Sprendime dėl ES priklausančių papildomų ERPB kapitalo akcijų, kuris buvo sprendimo padidinti tą kapitalą rezultatas, Parlamentas ir Taryba taip pat paragino ES atstovaujantį ERPB valdytoją kasmet pateikti Parlamentui EIB ir ERPB bendradarbiavimo už ES ribų ataskaitą.