Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 14 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011)0736) ir į pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SEC(2011)1350 ir SEC(2011)1351),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“ (COM(2008)0135),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo. ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(3), ypač į jo 96 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2008 „Europos Sąjungos agentūros: siekiant rezultatų“,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias metines ataskaitas dėl decentralizuotų agentūrų 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 7 d. tyrimą tema „Bendrųjų paramos paslaugų ES agentūroms sukūrimo galimybės ir įvykdomumas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(5), savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(6) ir į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl kovos su korupcija ES (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7–0103/2012),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnyje nurodytai institucijai skirtos horizontaliojo pobūdžio pastabos, pridedamos prie sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 96 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 3 straipsnį;

B.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo agentūrų skaičius: nuo 3 agentūrų 2000 m. iki 24 agentūrų 2010 m.;

C.  kadangi dėl per pastaruosius keletą metų Tarybos priimtų sprendimų dėl agentūrų steigimo ir lėšų paskirstymo patiriamos didžiulės išlaidos ir neveiksmingai veikia minėtos agentūros, nes jas steigiant nėra galvojama apie jų veiksmingumą, inter alia, dėl to jos steigiamos atokiose ir brangiai atsieinančiose vietovėse;

D.  kadangi 2007–2010 m. labai išaugo decentralizuotų agentūrų biudžetas – nuo 1 055 000 000 EUR (21 agentūrai) iki 1 658 000 000 EUR (24 agentūroms);

E.  kadangi 2010 finansiniais metais Europos Sąjungos išlaidos decentralizuotoms agentūroms sudarė virš 620 000 000 EUR;

F.  kadangi, priėmus minėtąjį 2008 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą, Parlamentas, Taryba ir Komisija iš naujo pradėjo bendros agentūrų sistemos apibrėžties kūrimo projektą ir 2009 m. sukūrė tarpinstitucinę darbo grupę agentūrų klausimams;

G.  kadangi 2011 m. gruodžio 13 d. įvyko septintasis šios tarpinstitucinės darbo grupės susitikimas politiniu lygmeniu ir kadangi buvo aptarti šie klausimai: naujų agentūrų kūrimo kriterijai, agentūrų buveinių pasirinkimas ir susitarimai dėl jų, valdančiųjų tarybų sudėtis, direktorių skyrimo procedūros, vertinimas ir veiklos rezultatai, daugiametė programa ir administracinė parama;

H.  kadangi iki 2011 m. pabaigos buvo planuojama paskelbti Audito Rūmų specialiąją Europos Sąjungos agentūrų išlaidų palyginimo ataskaitą, kadangi 2012 m. vasario 15 d. gautame Audito Rūmų laiške buvo pateiktas apibendrinamasis dokumentas su 2008–2010 m. duomenų apie agentūrų valdymo išlaidas, finansų valdymą ir veiklos efektyvumą ištraukomis, kadangi Audito Rūmai 2012 m. balandžio 18 d. laišku informavo biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją, kad jie nesirengia pateikti specialiosios Europos Sąjungos agentūrų lyginamosios išlaidų analizės ataskaitos;

I.BENDRI FINANSŲ VALDYMO UŽDAVINIAI
Biudžeto išteklių valdymas (įskaitant perkeltus ir panaikintus asignavimus)

1.  ragina Komisiją kasmet biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti konsoliduotą informaciją apie kiekvienos agentūros iš Sąjungos bendrojo biudžeto gautą finansavimą; pabrėžia, kad šiame dokumente turi būti tokia informacija:

2.  ragina Komisiją pateikti 1 dalyje nurodytą 2010 ir ankstesnių finansinių metų palyginamą ir skaidrią informaciją, kad Parlamentas ir visuomenė galėtų palyginti, kaip ilgainiui kito Sąjungos finansavimas kiekvienai agentūrai; kartu būtų užtikrintas Sąjungos leidžiamų lėšų aiškumas, skaidrumas ir visuomenės kontrolė;

3.  primygtinai ragina Komisiją nebedidinti agentūrų biudžetų ir netgi svarstyti galimybę sumažinti Sąjungos įnašą į jų biudžetus; taip pat primygtinai ragina agentūras mažinti savo veiklos išlaidas ir pridėtines išlaidas, inter alia, sujungiant panašią arba iš dalies sutampančią veiklą vykdančias arba daugelyje vietų esančias agentūras, ir kurti priemones, kuriomis būtų galima aiškiai parodyti, kaip panaudojamas kiekvienas euras, ir atsiskaityti už juos, taip pat sutaupyti daug Sąjungos lėšų;

4.  reikalauja, kad visos agentūros savo galutinėse metinėse ataskaitose ir metinėse biudžeto bei finansų valdymo ataskaitose sistemingai pagrįstų taisomuosius biudžetus, lėšų pervedimus ir perkėlimus;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurioms agentūroms kyla problemų laiku panaudoti savo biudžeto lėšas, ir kad lėšos skiriamos projektams, kurie nesusiję su tais finansiniais metais; reiškia susirūpinimą dėl to, kad didelės lėšų sumos skiriamos finansinių metų pabaigoje; mano, jog tai gali būti ženklas, kad Sąjungos lėšos kai kuriais atvejais naudojamos be reikalo; ragina Audito Rūmus ir ypač pačias agentūras pateikti papildomos informacijos apie Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP), Bendrijos augalų veislių tarnybos (CPVO), Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA), Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA), Europos geležinkelio agentūros (ERA), Eurojusto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), kurios daugiau kaip 25 proc. savo lėšų išleido per paskutinius dvejus 2010 m. mėnesius, atvejus, ir juos pagrįsti bei pateikti informaciją apie Europos policijos koledžą (CEPOL), CPVO, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir vėlgi EMSA, kurios nuolat perkelia didelę dalį asignavimų, kuriuos reikia panaikinti;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), ENISA, ERA, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound), FRA, CEPOL, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros  (EU-OSHA), EFSA, Eurojusto, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), FRONTEX ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) (OHIM) atvejais sukauptų lėšų santykis perkeltų asignavimų atžvilgiu 2010 m. buvo mažiau kaip 50 proc.; ragina pateikti papildomos informacijos apie pirmiau minėtas agentūras ir pateikti pagrindimą, nes ši informacija rodo, kad daugiau kaip pusė perkeliamų asignavimų yra susiję su kitais metais vykdoma veikla, ir nepateikus pagrindimo, tai pažeistų metinio periodiškumo principą;

7.  pažymi, kad 2010 finansiniais metais keliose agentūrose buvo daug perkeliamų ir panaikinamų veiklos asignavimų, kurių Audito Rūmai savo ataskaitose dėl 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų nelaikė reikšmingais ar nepagrįstais; todėl pageidautų iš Rūmų gauti informaciją apie taikytus kriterijus, sprendžiant, kas yra reikšmingas ar nepagrįstas lėšų perkėlimas;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad paprastai didelė perkeltų arba panaikintų asignavimų dalis reiškia, kad agentūra nesugeba valdyti labai padidėjusio biudžeto; reikalauja priimant sprendimus dėl biudžeto daugiau dėmesio skirti įsisavinimo pajėgumams ir laikui, kuris reikalingas papildomoms užduotims atlikti; ragina atitinkamai agentūrai sumažinti metinį biudžetą, jeigu nesiimama struktūrinių veiksmų siekiant išspręsti šią problemą;

9.  primygtinai ragina agentūras gerinti savo įsipareigojimų valdymą ir vidaus planavimą bei geriau prognozuoti bendras pajamas, kad būtų optimizuoti jų asignavimų perkėlimai, panaikinimo rodikliai ir išlaidos; primena agentūroms, kad jos turi tobulinti savo programavimo ir stebėsenos sistemą ir anksčiau kalendoriniais metais pradėti sudaryti sutartis, kad mažiau asignavimų reikėtų perkelti į kitus metus; be to, ragina Komisiją atsižvelgiant į tai teikti gaires ir išlaikyti aukštą priežiūros lygmenį;

10.  tačiau pripažįsta, kad dėl savo finansinės sistemos kai kurios agentūros, pvz., Europos vaistų agentūra (EMA), paprastai kiekvienų finansinių metų pabaigoje galiausiai perkelia didelę asignavimų dalį; ragina šias agentūras sukurti tikrą mechanizmą, joms suteikiantį galimybę tinkamu laiku nustatyti jų apytiksliai apskaičiuotų perkėlimų sumą; laikosi nuomonės, kad toks mechanizmas būtinas norint įvertinti tai, ar metų pabaigoje vykdomi perkėlimai pagrįsti, ir įvertinti agentūrų gebėjimą tinkamai valdyti savo biudžetą;

11.  pripažįsta tai, kad kai kurios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusios agentūros atlieka operatyvines užduotis ir kad jų biudžeto vykdymas gali priklausyti nuo išorės veiksnių;

12.  palankiai vertina CEDEFOP ketinimą toliau mažinti perkeliamų asignavimų skaičių stebėsenos tikslais naudojant standartizuotus biudžeto vykdymo (įsipareigojimų, mokėjimų) ir viešųjų pirkimų eigos šablonus; mano, kad šią priemonę taip pat turėtų taikyti ir kitos agentūros;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad prieš perduodant užduotis išorės įmonėms ar sujungiant veiklos sritis reikia atlikti išsamią ekonominės naudos analizę, kad būtų įvertinta, ar galima sumažinti administracines išlaidas, pvz., biudžeto planavimo ir personalo valdymo srityse; atsižvelgdamas į tai nurodo jau 2009 m. Parlamento atliktą tyrimą „Bendrųjų paramos paslaugų ES agentūroms sukūrimo galimybės ir įvykdomumas“;

14.  primena, kad agentūrų biudžetas turi būti subalansuotas; pabrėžia, kad kai kurios agentūros iš savo veiklos gauna pelno, dėl kurio kartais jų biudžetas yra perteklinis; laikosi nuomonės, kad agentūrose, kurios yra visiškai finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto, per metus n gautas biudžeto perteklius turėtų būti aiškiai atimamas iš n+1 metų Sąjungos subsidijų;

15.  ragina agentūras ištirti savo vidaus administravimo procedūras siekiant sumažinti administracinę naštą; ypač atkreipia dėmesį į viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūras, šiose srityse galėtų būti administracinės naštos mažinimo galimybių;

16.  primygtinai reikalauja, kad agentūros, rengdamos būsimus išteklių planus apsvarstytų savo administracines išlaidas, jas lygindamos su savo kolegų išlaidomis, ir atsižvelgtų į lyginamų administracijos darbuotojų kategorijų lentelę ateityje skirdamos asmenis į tokias pareigas;

17.  taip pat mano, kad iš dalies nuosavomis lėšomis finansuojamų agentūrų klientai už šių agentūrų teikiamas paslaugas turėtų mokėti visą kainą, įskaitant proporcingą darbdavio įmoką į pensijų fondą; dėl klausimo, kaip elgtis su galimu planuotų pajamų iš klientų trūkumu ir poreikiu užtikrinti reikiamą agentūrų finansavimą, ragina Komisiją ištirti būtinybę ir galimus būdus sukurti skaidriai valdomą ribotą rezervinį tikslinių lėšų fondą;

18.  ragina visus susijusius biudžeto subjektus laikytis savo pareigų pagal biudžeto procedūrą, kad jų prašymai dėl agentūrų biudžetų būtų deramai pagrįsti (t. y. pradinis biudžeto prašymas, padidinimas, sumažinimas) ir ragina ateityje priimant sprendimus dėl agentūros biudžeto padidinimo atidžiau atsižvelgti į tai, kiek laiko reikia norint vykdyti naują veiklą; laikosi nuomonės, kad agentūrų biudžetai turėtų būti pagrįsti egzistuojančiais tikrais jų poreikiais; taigi ragina Komisiją ir visas su biudžeto procedūra susijusias šalis kuo skubiau įgyvendinti Audito Rūmų rekomendaciją dėl nulinės bazės biudžeto metodo taikymo rengiant agentūrų biudžetą, t. y., kiekvienos agentūros biudžetas rengiamas neatsižvelgiant į buvusias sumas ir nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos agentūros individualius poreikius;

19.  ragina agentūras vykdyti taisomuosius veiksmus, kad būtų sumažintas pavėluotų mokėjimų kiekis; labiausiai yra susirūpinęs, kad dėl mokėjimų vėlavimo padidėja rizika, jog teks mokėti palūkanas ir baudas už mokėjimų vėlavimą, o jiems biudžete asignavimai nėra numatyti;

20.  taip pat ragina agentūras tiksliai ir iki galo pranešti apie išimtis laikantis vidaus kontrolės standarto Nr. 16;

Viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai

21.  atkreipia dėmesį į viešųjų pirkimų procedūrų trūkumus; ragina agentūras didinti savo vidinės kontrolės sistemos veiksmingumą, kad būtų nustatytos nuolatinės klaidos, keliančios grėsmę agentūros operacijų teisėtumui ir tvarkingumui, arba kad jų būtų išvengta;

22.  atitinkamai primygtinai ragina agentūras griežtinti savo viešųjų pirkimų procedūras ir ypač savo viešųjų pirkimų patvirtinimą finansavimo sprendimų ir darbo programos lygmeniu; pažymi, pavyzdžiui, kad EMSA neturint pagrindžiamųjų duomenų finansavimo sprendimui dėl planuojamų veiklos viešųjų pirkimų priimti gali kilti pavojus šio agentūros sprendimo teisėtumui;

23.  taip pat ragina agentūras į savo metines darbo programas (MDP) įtraukti aiškią informaciją apie bendrą biudžeto paketą, rezervuotą viešiesiems pirkimams, ir orientacinį numatytų sutarčių skaičių ir rūšis; reiškia susirūpinimą, kad dažnai agentūrų MDP aiškiai neatskleidžiama visa informacija, nurodyta Finansiniame reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse; pažymi, kad daugiausia šis trūkumas nustatytas EMSA ir ERA;

24.  ragina agentūras užtikrinti, kad ataskaitos būtų tikslios ir laiku pateikiamos, o jų metinėse veiklos ataskaitose būtų išsamiai atskleistos išimtys; išsamūs kontroliniai sąrašai ir siuntimo kvitai leistų agentūroms aiškiai nurodyti kiekvieno darbuotojo pareigas ir užtikrinti tinkamus veiksmus po galimų pažeidimų;

25.  taip pat primygtinai ragina agentūras užtikrinti, kad apie suderėtą procedūrą, kuri turėtų būti taikoma griežtai apibrėžtomis sąlygomis, būtų deramai ir laiku pranešta administracinei valdybai, kad ji būtų visiškai informuota apie šių procedūrų mastą;

26.  be to, ragina agentūras plėtoti ex-post kontrolės priemones ir teikti apie jas ataskaitas, kad būtų užtikrinti tinkami veiksmai po galimų pažeidimų; atsižvelgdamas į tai palaiko iniciatyvas, kuriomis plėtojami centriniai ir koordinuoti gebėjimai kiekvienos agentūros vidaus valdyboje, kad būtų sumažintas neveiksmingo išteklių naudojimo ir nekoordinuoto sutarčių kontroliavimo pavojus;

27.  palankiai vertina EFSA iniciatyvą parengti praktinį viešųjų pirkimų vadovą, kuriame būtų išsamiai įvardyti su kiekvienu proceso etapu susiję vaidmenys ir atsakomybė ir kurį reikėtų nuolat atnaujinti; mano, kad šią iniciatyvą turėtų pritaikyti ir kitos agentūros;

28.  džiaugiasi dėl to, kad Audito Rūmai galėjo pateikti pagrįstą patikinimą, kad visų su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susijusių agentūrų 2010 finansinių metų metinės ataskaitos visais esminiais aspektais yra patikimos ir visos pagal jas vykdytos finansinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos; pažymi, kad šių agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti toliau grindžiamas jų visų metų veiklos rezultatais;

II.  BENDRI VEIKLOS UŽDAVINIAI

Daugiametė programa (DP)

29.  primygtinai ragina agentūras parengti daugiametes strategines programas ir gaires, pritaikytas jų veiklos specifikai; mano, kad svarbu, jog toks daugiametis veiklos planavimas (tikslai ir priemonės tiems tikslams pasiekti) būtų susietas su daugiamečiu išteklių planavimu (ypač biudžeto ir darbuotojų) ir kad tai aiškiai atsispindėtų MDP; taip pat ragina agentūras šiuo klausimu konsultuotis su Parlamentu;

30.  ragina agentūras sukurti daugiametį IT strategijos planą, pagal kurį būtų remiama jų einamoji veikla;

Metinė darbo programa (MDP)

31.  mano, kad agentūrų vidiniai procesai, kuriais padedama kurti jų MDP, daro didelę įtaką informacijos, kurią agentūra pateikia savo suinteresuotiesiems subjektams ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, patikimumui; todėl primygtinai ragina agentūras užtikrinti planų, atitinkamų procedūrų ir gairių nuoseklumą, taip pat pakankamą MDP reikalingą dokumentaciją, kad būtų informuojama apie visą vykdytiną veiklą ir apie kiekvienos rūšies veiklai planuojamus išteklius;

32.  mano, kad absoliučiai būtina, jog už agentūras atsakingi komitetai kuo atidžiau išnagrinėtų agentūrų MDP ir įsitikintų, kad jose atsispindi esama padėtis ir politiniai prioritetai;

33.  atsižvelgdamas į tai tikisi, kad agentūros, rengdamos savo MDP, glaudžiau bendradarbiaus su Komisija;

34.   ragina agentūras glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje siekiant užtikrinti veiksmingą jų MDP koordinavimą;

35.   visų pirma primygtinai ragina agentūras imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad jų MDP būtų deramai išsamios ir jose būtų visa reikalinga informacija (t. y. informacija apie visą agentūros vykdomą veiklą ir kiekvienos rūšies veiklai planuojamus išteklius), ir kad papildomai jose būtų nurodoma išsami informacija ir apytiksliai skaičiavimai, kokia asignavimų suma perkeliama į kitus metus;

36.  atsižvelgdamas į tai ragina agentūras MDP kurti remiantis šablonu, kad būtų lengviau jas palyginti; taigi ragina Komisiją parengti šio šablono gaires;

37.   yra susirūpinęs, kad sprendimuose dėl tam tikrų agentūrų (pvz., Eurojusto) steigimo nėra nurodyta, kas yra atsakingas už MDP parengimą ir priėmimą; mano, kad dėl to gali atsirasti painiavos ir trūkti atsakomybės už MDP parengimą ir priėmimą; laukia Komisijos pasiūlymo, kuriuo būtų keičiamas teisinis pagrindas;

Metinė veiklos ataskaita (MVA)

38.  primygtinai ragina agentūras standartizuoti savo MVA struktūrą pagal Komisijos generalinių direktoratų (GD) naudojamą formą ir atitinkamai teikti visiškai išsamią informaciją apie savo MDP, biudžeto ir darbuotojų politikos plano įgyvendinimą, biudžeto valdymo rodiklius, pvz., metų pabaigos išlaidas (t. y. agentūros per paskutinius tris metų mėnesius padarytus biudžetinius įsipareigojimus), valdymo ir vidaus kontrolės sistemą, vidaus ir išorės audito išvadas, veiksmus po audito rekomendacijų, biudžeto įvykdymo patvirtinimo rekomendaciją ir vykdomojo direktoriaus patikinimo pareiškimą; taip pat ragina agentūras savo MVA pateikti informaciją, gautą iš finansinių ataskaitų ir iš biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos, numatytą pagal biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, laikantis Sąjungos konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rengimo terminų;

39.  prašo, kad kiekvienos agentūros MVA struktūra apimtų kelis bendrus elementus, pagrįstus geriausia visų agentūrų patirtimi, kad būtų lengviau jas palyginti; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Komisiją bendradarbiaujant su agentūromis sukurti orientacinį šabloną;

40.  taip pat ragina agentūrų direktorius iki n+1 metų liepos 1 d. Audito Rūmams, Parlamentui, Tarybai ir Komisijai perduoti savo n metų MVA ir valdančiųjų tarybų įvertinimą;

41.  palankiai vertina tai, kad EU-OSHA savo 2010 m. MVA išsamiai išvardijo duomenis, palygindama vienus metus su kitais, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų veiksmingiau įvertinti agentūros veiklą; mano, kad tokią praktiką turėtų taikyti ir kitos agentūros;

42.  taip pat ragina agentūras toliau stengtis užtikrinti, kad jų MVA veiksmingai atsispindėtų jų MDP; pabrėžia, kad tai būtina norint tinkamai įvertinti agentūrų veiklą ir rezultatus lyginant su Sąjungos įnašu ir taip priimti sprendimą dėl jų veiklos; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina visų pirma ECHA, EMSA ir Europolo MVA ir MDP; tačiau pažymi, kad paaiškėjo, jog kai kurios agentūros (pvz., Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCCDA) ir Europos GNSS agentūra) šiuo atžvilgiu turi trūkumų ir jų planavimo ištekliai veiklai (veikla grindžiamas biudžeto sudarymas) nebuvo suderinti su agentūros organizacine struktūra, kad būtų galima kontroliuoti, kaip vykdomas biudžetas;

43.   palankiai vertina CEDEFOP iniciatyvą savo 2010 m. MVA pateikti Gantto lenteles su duomenimis apie visas pagrindines veiklos sritis; primena agentūroms, kad naudojant šias lenteles galima greitai nustatyti laiką, kurį kiekvienas darbuotojas skiria konkrečiam projektui, ir skatinti vadovautis į rezultatus orientuotu principu; ragina agentūras naudoti Gantto lenteles planuojant visas savo pagrindines veiklos sritis;

Agentūrų vertinimas

44.  ragina agentūras kas dvejus metus vertinti ir pristatyti bendrą savo veiklos ir rezultatų įvertinimą, kurį turėtų pavesti atlikti Komisija, Parlamentas ir (arba) Audito Rūmai ir paskelbti ataskaitą savo interneto svetainėje; agentūros vėliau turi būti paragintos parengti gaires su tolesnių veiksmų planu, kuris būtų pagrįstas šių vertinimų išvadomis, ir kasmet informuoti apie pažangą;

Ataskaita pagal 96 straipsnį

45.  primena, kad vadovaujantis finansinio pagrindų reglamento 96 straipsnio 2 dalimi iš agentūrų reikalaujama biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti ataskaitą apie priemones, kurių imtasi dėl pastabų ir rekomendacijų, kurias biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pateikė ankstesniuose pranešimuose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

46.  apgailestauja, kad agentūrų ataskaitose pagal 96 straipsnį pateikta informacija buvo gauta iš pačių agentūrų ir todėl jų pareiškimų tikslumo negalima visiškai patvirtinti ir laikyti juos tikrais; todėl ragina tarpinstitucinę darbo grupę agentūrų klausimams svarstyti galimybę įtraukti nuostatą dėl patikros mechanizmo, susijusio su ataskaitoje pagal 96 straipsnį agentūrų pateikiama informacija, sukūrimo ir įgyvendinimo, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų būti įsitikinusi gautos informacijos patikimumu ir būtų galima nuodugniai stebėti, kaip buvo atsižvelgta į ankstesnėse Parlamento rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo išsakytas pastabas ir rekomendacijas;

Prie metinių Audito Rūmų ataskaitų pridedama lentelė

47.  palankai vertina tai, kad lentelėje, pridėtoje prie Audito Rūmų 2010 m. specialiųjų metinių ataskaitų, agentūros pateikia 2009 m. ir 2010 m. atliktų operacijų palyginimą, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų geriau įvertinti jų veiklą skirtingais metais; pažymi, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija to reikalavo nuo 2008 m. agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros;

Agentūrų tinklo koordinatoriaus vaidmuo

48.  palankiai vertina vykdant 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ECHA atliktą veiksmingą agentūrų tinklo koordinatoriaus vaidmenį; mano, kad šios praktikos turėtų laikytis ir bendrosios įmonės, kurių vis daugėja;

III.  BENDRI SU SKAIDRUMU SUSIJĘ UŽDAVINIAI

Agentūrų interneto svetainės

49.   primygtinai ragina agentūras savo interneto svetainėse teikti informaciją, būtiną skaidrumui, ypač finansiniam, užtikrinti; visų pirma primygtinai ragina agentūras savo interneto svetainėse pateikti visų per pastaruosius trejus metus sudarytų sutarčių sąrašą ir savo valdančiųjų tarybų narių sąrašus su jų interesų deklaracijomis ir visų su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartimis susijusių įmonių arba įmonių, kurios kitais komerciniais ryšiais susijusios su agentūromis, sąrašą; ragina Komisiją toliau stengtis, kad ši informacija būtų visiems prieinama, ir įtraukti ją į savo finansinio skaidrumo sistemą;

Santykiai su suinteresuotaisiais subjektais

50.  ragina agentūras užtikrinti, kad jų funkcijos būtų vykdomos koordinuojant veiksmus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais;

51.  primygtinai ragina agentūras užtikrinti didesnį Europos Sąjungos institucijų, ypač Parlamento, dalyvavimą rengiant metinius planus;

Interesų konfliktas

52.  ragina agentūras taikyti veiksmingas procedūras, kuriomis būtų tinkamai reaguojama į tvirtinimus, kad agentūrose ir (arba) valdančiosiose tarybose, ypač Europos aviacijos saugos agentūroje (EASA), Europos aplinkos agentūroje (EAA) ir EFSA, esama interesų konfliktų;

53.  palankiai vertina kai kurių agentūrų, pvz., Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, kurios vidaus audito struktūra parengė vidaus mokymų kursą ir agentūroje vykdė būtinus su etika ir sąžiningumu susijusius mokymus, iniciatyvą; ypač palankiai vertina tai, kad šie mokymai privalomi visiems darbuotojams siekiant užtikrinti jų informuotumą apie etines ir organizacines vertybes, pirmiausia, etišką elgesį, interesų konfliktų vengimą, sukčiavimo prevenciją ir pranešimą apie pažeidimus;

54.  ragina agentūras kruopščiai klasifikuoti ir vertinti savo kontrolės sistemas, kad išvengtų jose dirbančių darbuotojų ir agentūros ekspertų interesų konfliktų; taip pat ragina agentūrų valdančiąsias tarybas priimti ir taikyti griežčiausias taisykles ir patikrinimo mechanizmus savo nariams, kad būtų užtikrintas visiškas jų nepriklausomumas nuo privačių interesų; dar kartą primena, kad jei kyla abejonių dėl interesų konflikto, tai kenkia agentūros reputacijai ir turi neigiamos įtakos Sąjungos reputacijai;

55.  primena, kad Europos ombudsmenas kritikavo EFSA dėl to, kaip ji vertina galimus interesų konfliktus ir darbuotojų perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai atvejus; ragina kitas agentūras taikyti veiksmingas procedūras, kad būtų galima nustatyti interesų konfliktų atvejus ir užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams; laikosi nuomonės, kad turi būti paaiškintas buvusių agentūrų vadovų ar agentūroje ėjusių svarbias pareigas darbuotojų apsispręsti skirtas laikotarpis (angl. cooling-off);

56.  todėl ragina agentūras pateikti savo atsakingiems komitetams ir Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui išsamią procedūrų, kriterijų ir patikros mechanizmų, taikomų siekiant išvengti darbuotojų perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai, apžvalgą ir informaciją apie visus interesų konfliktų atvejus; tais atvejais, kai šis vaidmuo užtikrinamas kartu su kolegomis valstybėse narėse, primygtinai ragina agentūras aiškiai apibrėžti šį bendrą vaidmenį, kad būtų išvengta su atsakomybe susijusių spragų interesų konfliktų atvejais;

57.  be to, pakartoja savo raginimą Komisijai iki 2012 m. pabaigos pateikti informaciją apie tai, ar yra nustatytos ir taikomos taisyklės ir nuostatos dėl apsispręsti skirto laikotarpio, kurios panašiais atvejais būtų taikomos visose agentūrose;

58.  džiaugiasi Audito Rūmų ketinimu atlikti išsamią agentūrų interesų konfliktų valdymo politikos metodo ir konkrečios praktikos analizę, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos interesų konflikto apibrėžtį ir su ja susijusias taisykles;

59.  primena, kad minėtoje 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje dėl ES pastangų kovoti su korupcija Parlamentas paragino, inter alia, Komisiją ir Sąjungos agentūras užtikrinti didesnį skaidrumą parengiant elgesio kodeksus arba patobulinant esamus elgesio kodeksus, kad juose būtų bent jau aiškios taisyklės dėl interesų konflikto;

60.  primena, kad dėl interesų konflikto atsiranda korupcija, sukčiavimas, netinkamas lėšų ir žmogiškųjų išteklių valdymas, favoritizmas ir kad tai turi neigiamos įtakos sprendimų priėmimo nešališkumui bei darbo kokybei ir mažina Sąjungos piliečių pasitikėjimą Sąjungos institucijomis, įskaitant agentūras;

Agentūrų direktorių įdarbinimas

61.  ragina tarpinstitucinę darbo grupę apsvarstyti būdus skirti agentūrų direktorius, kad būtų sukurta atvira, skaidri ir patikima įdarbinimo procedūra; atsižvelgdamas į tai ragina tarpinstititucinę darbo grupę užtikrinti, kad jos bendrame pareiškime būtų paminėta, jog į agentūrų direktorių pareigas atrinkti kandidatai turi dalyvauti viešuose Parlamento komitetų rengiamuose pokalbiuose;

62.  pažymi, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, Europos bankininkystės institucijos ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (2010 m. įsteigtos ir 2011 m. veiklą pradėjusios agentūros) vykdomąjį direktorių skiria Stebėtojų taryba, bet tik tada, kai jį patvirtina biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija – Parlamentas; pabrėžia, kad ši procedūra turėtų tapti taisykle skiriant visų agentūrų vykdomuosius direktorius;

Sukčiavimo prevencija

63.   ragina agentūras aktyviau veikti nustatant sukčiavimo atvejus ir sukčiavimo prevencijos srityje ir tinkamai bei nuolat informuoti apie šią veiklą; pabrėžia, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vaidmuo agentūrų atžvilgiu turėtų būti oficialesnis, griežtesnis ir matomesnis;

Įspėjimo sistema

64.  mano, jog jei Komisija turi rimtų priežasčių nerimauti, kad agentūra ketina priimti sprendimus ar vykdyti veiklą, kuri gali neatitikti šios agentūros įgaliojimų, pažeisti Sąjungos teisę arba akivaizdžiai prieštarauti Sąjungos politiniams tikslams, ji nedelsdama privalo informuoti Parlamentą ir Tarybą, kad šie galėtų imtis atitinkamų veiksmų;

IV.  BENDRI SU ŽMOGIŠKAISIAIS IŠTEKLIAIS SUSIJĘ UŽDAVINIAI

Įdarbinimo procedūros

65.  primygtinai ragina agentūras imtis reikiamų priemonių, kad padidintų savo įdarbinimo procedūrų teisėtumą, skaidrumą ir objektyvumą; dar kartą pažymi, kad keliose agentūrose esama darbuotojų atrankos procedūrų trūkumų, dėl kurių kyla pavojus šių procedūrų skaidrumui ir (arba) pažeidžiamas vienodo požiūrio taikant tinkamumo kriterijus principas; visų pirma pripažįsta, kad Audito Rūmai nuolat praneša apie šiuos trūkumus:

66.  palankiai vertina 2010 m. CEDEFOP iniciatyvą naudoti įdarbinimui skirtą internetinę priemonę „RECON – Recruitment Online“, dėl kurios centro įdarbinimo procedūra taps greitesnė, veiksmingesnė ir skaidresnė; ragina visas agentūras taikyti šią procedūrą;

67.  mano, kad kiekvienais metais yra darbuotojų, įskaitant direktorius, kurie pereina dirbti iš vienų agentūrų į kitas; ragina Komisiją pateikti Parlamentui visų darbuotojų, ypač direktorių ir vadovaujamas pareigas einančių asmenų, kurie vėliausiai nuo 2008 m. yra perėję dirbti iš vienos agentūros į kitą agentūrą arba į kitą Sąjungos instituciją, lentelę;

68.  ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią lentelę su kriterijais, kurie taikomi siekiant užtikrinti samdomų darbuotojų nepriklausomumą, nešališkumą ir tinkamą kvalifikaciją, įskaitant tuos kriterijus, kuriais siekiama pašalinti interesų konfliktus arba užkirsti jiems kelią, taip pat ragina už nustatytus pažeidimus taikyti atgrasomąsias sankcijas;

69.  apgailestauja, kad kai kurios agentūros 2010 m. vis dar turėjo didelį laisvų darbo vietų skaičių; ragina šias agentūras imtis visų reikiamų priemonių siekiant, kad ši padėtis nepasikartotų;

Laikiniesiems darbuotojams skirtos su neskelbtina informacija susijusios užduotys

70.   dar kartą ragina agentūras užtikrinti, kad laikiniesiems darbuotojams nebūtų skiriamos užduotys, susijusios su neskelbtina informacija; apgailestauja, kad pasitaikė atvejų, kai agentūros įdarbino darbuotojus užduotims, susijusioms su neskelbtina informacija, atlikti arba tokie darbuotojai galėjo susipažinti su neskelbtina informacija; pabrėžia galimų saugumo pažeidimų pavojų, susijusį su laikinųjų darbuotojų galimybėmis susipažinti su neskelbtina informacija ir su jų nežinojimu, kokios procedūros laikytis, arba dėl tikro interesų konflikto;

Lankstus darbo grafikas – atostogos

71.   ragina visas agentūras biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pranešti, kiek laisvų dienų buvo patvirtinta 2010 m., atsižvelgiant į lankstų darbo grafiką ir kompensacijas už viršvalandžius, pagal atitinkamus pareigų lygius;

V.  VIDAUS KONTROLĖS SISTEMOS UŽDAVINIAI

72.  ragina agentūras toliau tobulinti vidaus kontrolės sistemas siekiant pagrįsti metinį direktoriaus patikinimo pareiškimą; be to, pabrėžia, jog svarbu, kad agentūros veiksmingai nustatytų rizikos valdymo funkciją, kad būtų registruojama rizika ir kuriami rizikos mažinimo veiksmų planai;

Vidaus audito tarnyba (VAT)

73.  pažymi, kad pagal galiojančius teisės aktus agentūros per se neprivalo pateikti VAT ataskaitų Biudžeto kontrolės komitetui; mano, kad tai teisės aktų spraga; laikosi nuomonės, kad Biudžeto kontrolės komiteto nariai turėtų turėti prieigą prie vidaus auditoriaus ataskaitų, nors ši prieiga ir būtų ribota; primygtinai ragina teisės aktų leidėjus vykstant dabartinėms deryboms iš dalies pakeisti Finansinį reglamentą, kad vidaus auditorius privalėtų savo ataskaitas per Biudžeto kontrolės komiteto sekretoriatą perduoti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

74.  mano, kad VAT, kaip decentralizuotų agentūrų vidaus auditorius, atlieka esminį vaidmenį; visų pirma pabrėžia, kad VAT teikia nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės ir rekomendacijas, kaip pagerinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą agentūrų finansų valdymą;

75.  atitinkamai ragina agentūrų valdančiąsias tarybas deramai atsižvelgti į VAT rekomendacijas, siekiant greitai ištaisyti nustatytas klaidas ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pagrįsti, kodėl VAT rekomendacijos buvo atmestos arba buvo vėluojama jas vykdyti;

VI.  IŠORĖS KONTROLĖS SISTEMOS UŽDAVINIAI

Audito Rūmų vykdomas agentūrų auditas

76.  pažymi, kad VAT ir Audito Rūmai teikia rekomendacijas agentūroms, kaip įveikti trūkumus; palankiai vertina abiejų audito institucijų pastangas agentūroms teikti naudingų patarimų, kad šios galėtų ištaisyti savo trūkumus; primygtinai primena agentūroms būtinybę rimtai atsižvelgti į rekomendacijas ir imtis būtinų priemonių savo trūkumams šalinti; prašo VAT informuoti biudžeto valdymo instituciją apie trūkumus ataskaitose, kurias rengia agentūrų direktoriai pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalį, ir atvirai skelbti agentūroms teiktas rekomendacijas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir audito užduočių veiksmingumą;

77.   pažymi, kad 2010 m. Audito Rūmai paskelbė 32 viešus dokumentus, kuriuose aptariamos ES agentūros, visi šie dokumentai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir su jais galima susipažinti Audito Rūmų ir Biudžeto kontrolės komiteto interneto svetainėse; todėl ragina Audito Rūmus toliau išsamiai ir nešališkai atlikti savo audito funkcijas agentūrų atžvilgiu ir pateikti savo išvadas ir rekomendacijas viešai skelbiamose metinėse arba specialiosiose ataskaitose, kad biudžeto valdymo institucija galėtų visapusiškai vykdyti savo biudžeto įvykdymo patvirtinimo funkciją ir užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai būtų informuoti;

78.  pažymi, kad Audito Rūmai atlieka viešųjų pirkimų procedūrų auditą, kuris priskiriamas metiniam agentūrų auditui; remia Audito Rūmų vaidmenį atliekant išorės auditą, kad būtų užtikrinta, jog jis naudojasi visomis priemonėmis, kad gautų kuo išsamesnę informaciją apie viešųjų pirkimų procedūras ir būtų įrodyta, kad agentūrų kvietimo rengti pasiūlymus, skelbimo, vertinimo ir sutarčių valdymo etapais būtų visiškai laikomasi didžiausios ir atviros konkurencijos principo ir ekonominiu požiūriu geriausio pasiūlymo principo ir kad Audito Rūmai galėtų patikrinti realią įmonių, su kuriomis kiekviena agentūra sudaro sutartis, apyvartą, siekiant užtikrinti, kad apyvarta nebūtų susijusi su rangovo oficialaus pavadinimo pakeitimais;

79.  ragina Audito Rūmus atliekant auditą ir kaupiant svarbius duomenis sudaryti viešą duomenų bazę, į ją patalpinant, inter alia, lengvai prieinamu formatu (pvz., Excel rinkmenose ir (arba) CSV rinkmenose) pateiktus šiuos duomenis:

80.   ragina Audito Rūmus parengti viešai prieinamą ir skaidrią agentūrų klasifikavimo procedūrą, naudojant svarbius gero finansų ir biudžeto valdymo, mažų valdymo išlaidų ir veiklos veiksmingumo rodiklius, ir pateikti pagrindinius duomenis lengvai prieinamu formatu (pvz., Excel rinkmenose ir (arba) CSV rinkmenose);

Audito Rūmų ataskaitos dėl metinių finansinių ataskaitų

81.  primena, kad anksčiau tvirtinant agentūrų biudžeto įvykdymą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija ragino Audito Rūmus pateikti daugiau informacijos apie:

82.   palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai savo agentūrų MVA vertinimo priede pateikė specialią lentelę, kurioje palyginamos 2009 m. ir 2010 m. operacijos, ir pateikiama informacija visuomenei apie minėtą veiklą;

83.  primena, kad Audito Rūmai veikia kaip nepriklausoma išorės kontroliuojančioji institucija siekiant įgyvendinti Europos piliečių teisę žinoti, kaip leidžiami jų pinigai ir valdomos agentūros; atsižvelgdamas į tai primena, kad agentūros tarnauja viešajam interesui ir turėtų atsiskaityti piliečiams, kurių interesai turi būti tenkinami; ragina Audito Rūmus biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti kuo išsamesnes detales apie veiksmus, susijusius su ankstesniais auditais, ir informaciją apie pažeidimus, kurie, Audito Rūmų manymu, nebuvo pakankamai dideli, kad juos reikėtų paminėti, siekiant padėti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai kontroliuoti agentūras;

Dvi Audito Rūmų specialiosios ataskaitos: viena planuota, bet neatlikta, kitos laukiama 2012 m.

84.  yra susirūpinęs, kad, nepaisant Audito Rūmų informacijos, kuri buvo pateikta jų 2011 m. MDP, ir nuolatinių Parlamento prašymų, specialioji ataskaita dėl agentūrų lyginamosios išlaidų analizės nepateikta; pripažįsta Audito Rūmų pastangas pateikti Parlamentui informaciją, susijusią su agentūrų lyginamąja išlaidų analize; vis dėlto stebisi, kad 2012 m. vasario 15 d. Audito Rūmų pirmininkas nusiuntė laišką su priedu Parlamento pirmininkui, kuriame iš esmės teigiama, kad minėtas priedas i) nėra specialioji ataskaita dėl agentūrų lyginamosios išlaidų analizės, ii) yra ne viešas ir iii) kad jis galėtų būti naudojamas patvirtinant 2011 m. biudžeto įvykdymą, nors priede pateikti duomenys apie 2008–2010 m.; apgailestauja, kad Audito Rūmai neplanuoja pateikti specialiosios ataskaitos dėl agentūrų išlaidų lyginamosios analizės, kaip jie nurodė savo 2012 m. balandžio 18 d. laiške biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

85.  pažymi, kad iki 2012 m. birželio mėn. pabaigos Audito Rūmai paskelbs specialiąją ataskaitą dėl interesų konfliktų valdymo agentūrose; būdamas susirūpinęs, kad keliose agentūrose nuolat pasitaiko interesų konfliktų atvejų, palankiai vertina šį sprendimą ir primygtinai ragina Audito Rūmus dėti daugiau pastangų, kad ši specialioji ataskaita būtų parengta per planuojamą laikotarpį;

Audito Rūmų vykdomo agentūrų audito perdavimas išorės subjektams

86.  mano, kad jei į agentūrų finansinių ataskaitų išorės auditą reikia įtraukti privačiojo sektoriaus auditorius, privačiojo sektoriaus auditorių atranka ir paskyrimas turėtų vykti laikantis galiojančių taisyklių, įskaitant ir skaidrių viešųjų pirkimų taisykles, ir reikėtų taikyti atitinkamus kontrolės mechanizmus, kad būtų užtikrinta, jog agentūrų pajamų ir išlaidų teisėtumo bei tvarkingumo ir agentūrų finansinių sąskaitų patikimumo tyrimas vyktų laikantis reikiamų standartų; taip pat mano, kad tam tikri rangovams perduoto išorės audito aspektai, įskaitant audito išvadų ataskaitas, turi išlikti visiška Audito Rūmų, kurie turės valdyti visas reikalingas administravimo ir viešųjų pirkimų procedūras ir finansuoti jas iš savo biudžeto neprašydami papildomo finansavimo, atsakomybė, nes ši užduotis priklauso Audito Rūmų kompetencijai; be to, esant dabartinei krizei negalima skirti papildomo finansavimo užduotims, kurios priklauso vienai Sąjungos institucijai, šiuo atveju Audito Rūmams;

87.  primygtinai ragina Audito Rūmus sudarant sutartis dėl nepriklausomo agentūrų audito užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams;

88.  taip pat mano, kad jei bus vykdomi tokie užsakomieji darbai, nepriklausomi auditoriai ir Audito Rūmai turi nedelsdami paskelbti nepriklausomų auditorių ataskaitą viešai; todėl Parlamentas reikalauja, kad sutartyje su galiausiai pasirinktu nepriklausomu rangovu Audito Rūmai nenustatytų slaptumo sąlygų, susijusių su ataskaitų paskelbimu tokia forma, kokia jas parengs nepriklausomas rangovas; kartu Audito Rūmai turi prisiimti atsakomybę už šį nepriklausomą auditą ir atitinkamai elgtis;

VII.  AGENTŪRŲ VALDYMAS

Valdančioji taryba

89.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tam tikrų agentūrų valdančiųjų tarybų dydžio ir pobūdžio bei didelės narių kaitos šio organo sprendimų priėmimo procesas gali tapti neveiksmingu; atitinkamai ragina Tarpinstitucinę darbo grupę agentūrų klausimams spręsti šį klausimą bei iš naujo įvertinti jų narių statuso pobūdį, kompetencijų mastą ir spręsti su interesų konfliktu susijusius klausimus; taip pat siūlo svarstyti galimybę sujungti susijusiose srityse dirbančių agentūrų valdančiąsias tarybas, kad būtų sumažintos posėdžiams rengti skirtos išlaidos;

90.   pažymi, kad valdančiajai tarybai tenka atsakomybė agentūrų valdymo ir kontrolės srityje; mano, kad kai kurie valdančiosios tarybos sprendimai gali pakenkti agentūros valdymui, pavyzdžiui, kai be tinkamo pagrindo atmetama viena ar kelios vidaus auditoriaus rekomendacijos; prašo persvarstyti Komisijos vaidmenį agentūrų valdančiosiose tarybose, suteikti jai leidimą balsuoti ir sudaryti blokuojančią mažumą svarstant sprendimus, susijusius su biudžeto, finansų ir administraciniu valdymu; taip pat prašo Komisijos informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie valdančiosios tarybos priimtus sprendimus, kurie neatitinka agentūrų patikimo biudžeto ir finansų valdymo principo ar Finansinio reglamento;

91.  džiaugiasi tuo, kad, siekiant atsižvelgti į Audito Rūmų pasiūlymus, buvo imtasi veiksmų dėl atidesnės asignavimų perkėlimo stebėsenos ir kontrolės vykdymo, ir, be to, tikisi, kad ateityje agentūrų biudžetai bus toliau atidžiai tikrinami; mano, kad veikla grindžiamo biudžeto sudarymo problemos atsiranda dėl praktinių sunkumų norint atskirti personalo, administracines ir einamąsias išlaidas, kai veiklos sritys yra informavimas, konsultavimo paslaugos ir pasitikėjimo kūrimo priemonės;

92.  ragina agentūras savo veiklos ataskaitose skaidriau nurodyti darbuotojų, įskaitant sutartininkų, skaičių; laukia Tarpinstitucinės darbo grupės agentūrų klausimams susitarimo, nes jis sudarytų galimybę labai prisidėti prie agentūrų biudžeto sudarymo ir veiklos;

93.   su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. aštuonių agentūrų – t. y. CEPOL, ECHA, EFSA, EMCDDA, EMSA, Europos mokymo fondo (ETF), FRA ir FRONTEX – vienas valdančiosios tarybos susitikimas ir nariui tenkančios išlaidos vidutiniškai atsiėjo nuo 1 017 EUR iki 6 175 EUR; laikosi nuomonės, kad šios išlaidos yra per didelės ir jas reikia labai sumažinti;

Administracinė pagalba

94.  taip pat ragina agentūras atsižvelgti į nurodytas galimybes, kai bus svarstoma administracinės pagalbos galimybė, kad būtų užtikrintas veiksmingiausias veiklos būdas:

95.   ragina Komisiją ir (arba) Audito Rūmus atlikti visų agentūrų vertinimą siekiant nustatyti ir išanalizuoti:

96.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą atsižvelgti į tai, ar tikrai reikalinga kiekviena agentūra ir kad finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu reikia taupyti Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigus ir neatsižvelgti į kai kurių valstybių narių interesus turėti agentūrą konkrečioje valstybėje, jei tam nėra kitų priežasčių nei viešasis Sąjungos interesas;

Drausminė procedūra

97.  dar kartą primena, kad Parlamentas, nuo tada, kai 2006 m. priėmė biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliuciją, ragino agentūras apsvarstyti galimybę sukurti agentūrų drausminę tarybą, kad būtų galima nešališkai taikyti drausmines sankcijas, įskaitant pašalinimą; pažymi, kad šį projektą vis dar sunku įgyvendinti; ragina už agentūrų tinklo koordinavimą atsakingą agentūrą įsteigti darbuotojų, turinčių nešališkam drausmės tarybos nariui būtiną atitinkamą profesinį rangą, tinklą;

VIII.  BENDRI SVARSTYMAI APIE AGENTŪRAS

98.  palankiai vertina Tarpinstitucinės darbo grupės agentūrų klausimams, kurios tikslas – įvertinti decentralizuotų agentūrų vaidmenį ir vietą Sąjungos institucinėje sistemoje, šių agentūrų kūrimo, struktūros ir veiklos, taip pat jų finansavimo, biudžeto sudarymo, priežiūros ir valdymo klausimus, atliekamą darbą; prašo, kad Tarpinstitucinė darbo grupė pateiktų pranešimo dėl Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpusavio susitarimo dėl agentūrų projektą;

99.  ragina Komisiją parengti sprendimus, kaip galima organizuoti ir įgyvendinti agentūrų turimų grynųjų pinigų profesionalų valdymą;

100.  ragina Tarpinstitucinę darbo grupę nustatyti esamų agentūrų veiklos sritis, kurios dubliuojasi ir iš dalies sutampa, ir apsvarstyti, ar būtų galima sujungti kai kurias agentūras;

101.  mano, kad agentūroms būtų naudinga dalytis administracinėmis tarnybomis, panašiai kaip bendradarbiaujant Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui; primygtinai ragina Tarpinstitucinę darbo grupę apsvarstyti geografinio agentūrų pasiskirstymo, dėl kurio gerokai padidėja jų išlaidos ir bendradarbiavimas darosi sudėtingas, klausimą; mano, kad agentūras sugrupavus kartu nedaugelyje vietų, jos galėtų dalytis pridėtinėmis ir valdymo išlaidomis, ypač susijusiomis su IT, personalu ir finansų administravimu;

102.  daro išvadą, kad ypač šiuo krizės laikotarpiu reikia greitai ir rimtai išnagrinėti agentūrų papildomos naudos klausimą, kad būtų išvengta nebūtinų ir visiškai nereikalingų išlaidų ir būtų galima tinkamai tenkinti tikrus Sąjungos ir jos piliečių poreikius, reaguoti į nerimą keliančius klausimus ir abejones dėl pasitikėjimo mūsų institucijomis; pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės negali prašyti, kad Sąjungos piliečiai taupytų, jei jos pačios to nedaro; ragina Sąjungos institucijas, įskaitant agentūras, sąžiningai taupyti, kartu reikalaujant, kad taupytų ir piliečiai, kurie yra mokesčių mokėtojai, prisidedantys prie Sąjungos biudžeto;

o
o   o

103.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 250, 2011 9 27, p. 269. (2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (3) OL L 357, 2002 12 31, p. 72. (4) OL C 368, 2011 12 16. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0388. (6) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62.