Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/0139(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0398/2013

Pateikti tekstai :

A7-0398/2013

Debatai :

PV 14/01/2013 - 22
PV 11/12/2013 - 12
CRE 11/12/2013 - 12

Balsavimas :

PV 12/12/2013 - 12.7
CRE 12/12/2013 - 12.7
PV 15/04/2014 - 8.16
CRE 15/04/2014 - 8.16

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0587
P7_TA(2014)0356

Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2013 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Mokėjimo sąskaitos ***I
P7_TA-PROV(2013)0587A7-0398/2013
Tekstas
 Jungtinis tekstas

2013 gruodžio 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (COM(2013)0266 – C7-0125/2013 – 2013/0139(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[1 pakeitimas, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI (2)
Komisijos pasiūlymas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0398/2013).
(2)* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.


Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/.../ES
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis
(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Vidaus rinkos susiskaidymas žalingas konkurencingumui, augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje. Norint baigti kurti vidaus rinką, ypač svarbu pašalinti tiesiogines ir netiesiogines tinkamo jos veikimo kliūtis. Jau matyti, kad Sąjungos veiksmai, susiję su mažmeninių finansinių paslaugų sektoriaus vidaus rinka, davė daug naudos plečiant tarpvalstybinę mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą, gerinant vartotojų pasirinkimo galimybes ir didinant pasiūlymų kokybę bei skaidrumą;

(2)  atsižvelgiant į tai, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančia direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančia Direktyvą 97/5/EB(2) (Mokėjimo paslaugų direktyva) <...>, nustatyti pagrindiniai skaidrumo reikalavimai, taikomi mokesčiams, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai ima už siūlomas paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaitomis. Dėl to tapo daug lengviau vykdyti mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą, nes sukurtos vienodos taisyklės dėl mokėjimo paslaugų teikimo ir teiktinos informacijos, mokėjimo paslaugų teikėjams sumažėjo administracinė našta ir sutaupyta lėšų;

(2a)  sklandus vidaus rinkos veikimas ir modernios, socialiai įtraukios ekonomikos plėtra vis labiau priklauso nuo visuotinio mokėjimo paslaugų teikimo. Kadangi dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, vadovaudamiesi rinkos logika, yra linkę daugiausia dėmesio skirti komerciniu požiūriu patraukliems vartotojams, todėl pažeidžiamiems vartotojams dažnai nesiūlomi tokie patys produktai, nauji šios srities teisės aktai turi būti įtraukti į Sąjungos pažangios ekonomikos strategiją;

(3)  tačiau, kaip nurodė Europos Parlamentas savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl galimybės gauti pagrindines banko paslaugas (3) , turi būti nuveikta daugiau, kad vidaus mažmeninės bankininkystės rinka tobulėtų ir vystytųsi. Šie pokyčiai turėtų būti vykdomi kartu užtikrinant, kad Sąjungos finansų sektorius tarnautų verslui ir vartotojams. Šiuo metu visiškai integruotos rinkos plėtojimo kliūtis vis dar yra nepakankamas mokesčių skaidrumas ir palyginamumas, taip pat mokėjimo sąskaitos perkėlimo sunkumai. Būtina spręsti skirtingos produktų kokybės ir mažos konkurencijos mažmeninėje bankininkystėje problemą bei įdiegti aukštos kokybės standartus;

(4)  dabartinės vidaus rinkos sąlygos gali atgrasyti mokėjimo paslaugų teikėjus nuo noro pasinaudoti laisve įsisteigti arba teikti paslaugas Sąjungoje, nes ateinant į naują rinką sunku pritraukti klientų. Norint patekti į naujas rinkas dažnai reikia didelių investicijų. Tokios investicijos pagrįstos tik tuomet, jei paslaugų teikėjas mato pakankamai galimybių ir atitinkamą paklausą tarp vartotojų. Mažą vartotojų judumą mažmeninių finansinių paslaugų atžvilgiu iš esmės lemia nepakankamas mokesčių ir siūlomų paslaugų skaidrumas ir palyginamumas, taip pat su mokėjimo sąskaitos perkėlimu susiję sunkumai. Šie veiksniai taip pat mažina paklausą. Tai ypač aktualu tarpvalstybinėmis aplinkybėmis;

(5)  be to, dėl esamų nacionalinių reglamentavimo sistemų susiskaidymo gali atsirasti didelių kliūčių baigti kurti vidaus rinką mokėjimo sąskaitų srityje. Galiojančios nacionalinės nuostatos dėl mokėjimo sąskaitų (visų pirma dėl mokesčių palyginamumo ir mokėjimo sąskaitos perkėlimo) skiriasi. Kalbant apie sąskaitos perkėlimą, dėl to, kad nėra vienodų privalomų Sąjungos priemonių, taikoma skirtinga nacionalinė praktika ir priemonės. Šie skirtumai dar ryškesni mokesčių palyginamumo srityje, kurioje Sąjungos priemonių, net savireguliacinio pobūdžio, nėra. Jei šie skirtumai ateityje didėtų, turint omenyje tai, kad bankai yra linkę savo praktiką pritaikyti prie nacionalinių rinkų, tarpvalstybinės veiklos sąnaudos, palyginti su vietos paslaugų teikėjų patiriamomis sąnaudomis, išaugtų, dėl to tarpvalstybinė veikla taptų ne tokia patraukli. Tarpvalstybinę veiklą vidaus rinkoje stabdo kliūtys vartotojams atsidaryti mokėjimo sąskaitą užsienyje. Esami ribojamieji tinkamumo kriterijai gali užkirsti kelią Sąjungos piliečiams laisvai judėti Sąjungoje. Galimybę naudotis mokėjimo sąskaita suteikus visiems vartotojams bus sudarytos sąlygos jiems dalyvauti vidaus rinkoje ir pajusti vidaus rinkos naudą;

(6)  be to, kadangi kai kurie galimi klientai sąskaitų neatsidaro arba dėl to, kad jiems atsisakoma suteikti tokią paslaugą, arba dėl to, kad jiems nesiūloma tinkamų produktų, potenciali mokėjimo sąskaitų paklausa <...> Sąjungoje šiuo metu nėra iki galo išnaudota. Aktyvesnis vartotojų dalyvavimas vidaus rinkoje sukurtų papildomų paskatų mokėjimo paslaugų teikėjams eiti į naujas rinkas. Viena iš būtinų priemonių skatinti vartotojus dalyvauti vidaus rinkoje ir pajusti vidaus rinkos naudą taip pat yra sąlygų sudarymas visiems vartotojams naudotis mokėjimo sąskaita;

(7)  mokesčių skaidrumo ir palyginamumo klausimas spręstas įgyvendinant bankų sektoriaus inicijuotą savireguliacijos iniciatyvą. Tačiau dėl tų gairių galutinai nebuvo susitarta. 2008 m. Europos bankininkystės sektoriaus komiteto nustatytuose Bendruose banko sąskaitos perkėlimo principuose pateikiamas pavyzdinis mechanizmas, kaip perkelti sąskaitas, kurias siūlo toje pačioje valstybėje narėje esantys mokėjimo paslaugų teikėjai. Tačiau, turint omenyje tų bendrųjų principų neprivalomumą, visoje <...> Sąjungoje jie taikyti nenuosekliai ir nepasiekta lauktų rezultatų. Be to, Bendruose principuose aptariamas banko sąskaitos perkėlimas tik nacionaliniu mastu, o tarpvalstybinis sąskaitos perkėlimas neminimas. Galiausiai, kiek tai susiję su galimybe naudotis bazine mokėjimo sąskaita, <...> Komisijos rekomendacija 2011/442/ES(4) valstybės narės paragintos imtis priemonių, būtinų jos taikymui užtikrinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jos paskelbimo. Iki šiol pagrindinių rekomendacijos principų laikosi tik keletas valstybių narių;

(8)  siekiant užtikrinti veiksmingą ir sklandų ilgalaikį judumą itin svarbu nustatyti vienodas taisykles siekiant išspręsti mažo klientų judumo problemą ir visų pirma padidinti mokėjimo sąskaitų paslaugų bei mokesčių palyginamumą ir skatinti mokėjimo sąskaitos perkėlimą, taip pat neleisti dėl gyvenamosios vietos diskriminuoti vartotojų, ketinančių kitoje valstybėje narėje atsidaryti mokėjimo sąskaitą. Be to, labai svarbu imtis tinkamų priemonių vartotojų dalyvavimui mokėjimo sąskaitų rinkoje skatinti. Šiomis priemonėmis mokėjimo paslaugų teikėjai bus skatinami eiti į naujas rinkas vidaus rinkoje ir bus užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, taip stiprinant konkurenciją ir užtikrinant veiksmingą išteklių paskirstymą Sąjungos mažmeninėje finansų rinkoje – tai bus naudinga įmonėms ir vartotojams. Turėdami skaidrios informacijos apie mokesčius, sąskaitos perkėlimo galimybes ir teisę naudotis bazinėmis sąskaitomis, Sąjungos piliečiai taip pat galės laisviau judėti ir rinktis produktus Sąjungoje, dėl to pajusti visiškai veikiančios vidaus rinkos mažmeninių finansinių paslaugų srityje naudą ir prisidėti prie elektroninės prekybos augimo ir tolesnės vidaus rinkos plėtros;

(8a)  taip pat labai svarbu užtikrinti, kad ši direktyva netrukdytų inovacijoms mažmeninių finansinių paslaugų srityje. Kiekvienais metais pradedamos taikyti naujos technologijos, kurios galiojantį mokėjimo sąskaitų modelį gali paversti pasenusiu. Visų pirma kaip alternatyvas tradicinėms bankininkystės paslaugoms reikia skatinti mobiliąsias bankininkystės paslaugas, lygiavertes paslaugas (angl. peer-to-peer ) ir iš anksto apmokėtas mokėjimo korteles;

(9)  ši direktyva taikoma vartotojų turimoms mokėjimo sąskaitoms. Todėl ji netaikoma įmonių, net mažųjų arba labai mažų įmonių turimoms sąskaitoms (nebent jos yra laikomos asmens vardu). Be to, ši direktyva netaikoma taupomosioms sąskaitoms, kurių mokėjimo funkcijos gali būti ribotesnės. Taip pat ši direktyva netaikoma kreditinėms kortelėms, nes jos nėra itin svarbios siekiant direktyvos tikslų padidinti finansinę įtrauktį ir paskatinti vidaus rinkos veikimą;

(10)  direktyvoje pateikiamos apibrėžtys yra suderintos su apibrėžtimis kituose Sąjungos teisės aktuose ir visų pirma apibrėžtimis, pateiktomis Direktyvoje 2007/64/EB ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009(5) ;

(11)  vartotojams itin svarbu turėti galimybę suprasti mokesčius, kad galėtų palyginti skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų pasiūlymus ir priimti informacija pagrįstus sprendimus, kokia sąskaita geriausiai atitinka jų poreikius. Palyginti mokesčių neįmanoma, jei mokėjimo paslaugų teikėjai naudoja skirtingą terminiją toms pačioms ▌paslaugoms apibrėžti ir informaciją teikia skirtingais formatais. Standartizavus terminiją ir nuosekliu formatu teikiant ▌informaciją apie mokesčius, susijusius su reprezentatyviausiomis mokėjimo sąskaitoms aptarnauti skirtomis paslaugomis, vartotojams būtų lengviau ir suprasti, ir palyginti mokesčius;

(12)  vartotojams naudingiausia būtų kuo glaustesnė, standartizuota ir lengvai palyginama skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų informacija. Vartotojams skirtos priemonės mokėjimo sąskaitų pasiūlymams palyginti turėtų būti įvairiarūšės, taip pat turi būti atliekami vartotojų tyrimai . Šiame etape turėtų būti standartizuota tik reprezentatyviausia su mokesčiais susijusi terminija ir apibrėžtys valstybėse narėse, kad būtų palengvintas greitas įgyvendinimas ;

(13)  mokesčių terminiją turėtų nustatyti nacionalinės kompetentingos institucijos, kad būtų galima atsižvelgti į vietos rinkų specifiką. ▌Be to, kai įmanoma, mokesčių terminiją reikėtų standartizuoti Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima mokesčius palyginti visoje Sąjungoje. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) turėtų parengti gaires, kad padėtų valstybėms narėms nustatyti dažniausiai teikiamas mokėjimo paslaugas, kurios nacionaliniu lygmeniu brangiausiai kainuoja vartotojams. Siekiant užtikrinti veiksmingą standartizuotos terminijos taikymą, tokios apibrėžtys turėtų būti pakankamai plačios;

(14)  nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nustačius preliminarų reprezentatyviausių su mokėjimo sąskaitomis susijusių paslaugų, už kurias nacionaliniu lygmeniu imamas mokestis, sąrašą kartu su apibrėžtimis, Komisija turėtų jas peržiūrėti, kad deleguotaisiais aktais nustatytų paslaugas, kurios bendros daugumai valstybių narių, ir pasiūlytų standartizuotas Sąjungos lygmens apibrėžtis ;

(15)  kad padėtų vartotojams lengvai palyginti mokesčius už mokėjimo sąskaitas visoje vidaus rinkoje, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų vartotojams pateikti išsamų informacijos apie mokesčius dokumentą, kuriame būtų nurodyti mokesčiai už visas paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaitomis, išvardytomis reprezentatyviausių paslaugų sąraše, ir bet kokie kiti tai sąskaitai taikomi mokesčiai . Informacijos apie mokesčius dokumente turėtų būti vartojami Sąjungos lygmeniu nustatyti standartizuoti terminai ir apibrėžtys. Tai taip pat padės nustatyti vienodas veiklos sąlygas kredito įstaigoms, konkuruojančioms mokėjimo sąskaitų rinkoje. ▌Siekiant padėti vartotojams suprasti mokesčius, kuriuos jie turi mokėti už savo mokėjimo sąskaitą, jiems turėtų būti pateiktas aiškia, nedviprasmiška ir netechnine kalba parengtas glosarijus su bent jau su mokėjimo sąskaita susijusių paslaugų paaiškinimais ir atitinkamomis apibrėžtimis bei paaiškinimais . Glosarijus turėtų būti naudinga priemonė skatinant geriau suprasti mokesčių paskirtį – tai padeda vartotojams suteikti galimybę rinktis iš daugiau mokėjimo sąskaitų pasiūlymų. Taip pat reikėtų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyti įpareigojimą informuoti vartotojus nemokamai ir bent kartą per metus apie visus mokesčius ir palūkanas, taikomussąskaitai . Ex post informacija turėtų būti pateikta specialioje suvestinėje. Joje turėtų būti visas gautų palūkanų, sumokėtų mokesčių vaizdas ir informacija apie mokesčių ar palūkanų normos pasikeitimus . Vartotojui turėtų būti suteikta informacija, būtina norint suprasti, už ką sumokėti mokesčiai ir palūkanos , ir įvertinti, ar reikia keisti vartojimo modelius, ar paslaugų teikėją; ▌

(16)  siekiant atitikti vartotojų poreikius, būtina užtikrinti, kad informacija apie mokesčius už mokėjimo sąskaitas būtų tiksli, aiški ir palyginama. Todėl EBI, pasikonsultavusi su nacionalinėmis institucijomis ir įvertinusi vartotojų tyrimus, turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl standartizuoto pristatymo formato, kuriuo būtų pateikiamas informacijos apie mokesčius dokumentas, mokesčių ataskaita ir bendrieji simboliai, siekiant užtikrinti, kad jie būtų vartotojams suprantami ir palyginami. ▌Informacijos apie mokesčius dokumentas ir mokesčių ataskaita turėtų aiškiai skirtis nuo kitų pranešimų; ▌

(17)  siekdamos užtikrinti nuoseklų taikomos Sąjungos lygmens terminijos naudojimą visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyti įpareigojimą vartoti taikomą Sąjungos lygmens terminiją kartu su likusia nacionaline standartizuota terminija, nustatyta preliminariame sąraše, kai bendraujama su vartotojais, įskaitant informacijos apie mokesčius dokumento ir mokesčių ataskaitos teikimą. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę naudoti prekės ženklo pavadinimus informacijos apie mokesčius dokumente arba mokesčių ataskaitoje savo paslaugoms arba mokėjimo sąskaitoms žymėti, jei tai yra priedas prie standartinės terminijos ir antrinis siūlomų paslaugų ar sąskaitos įvardijimas;

(18)  nepriklausomos lyginamosios svetainės yra veiksminga priemonė vartotojams vienoje vietoje įvertinti skirtingų mokėjimo sąskaitų pasiūlymų privalumus. Tokios svetainės gali užtikrinti tinkamą pusiausvyrą atsižvelgiant į poreikį teikti aiškią ir glaustą, bet kartu išsamią ir visapusišką informaciją, sudarydamos sąlygas vartotojams gauti išsamesnės informacijos, kai tai jiems naudinga. Jos taip pat gali sumažinti paieškos sąnaudas, nes vartotojams nereikės atskirai rinkti informacijos iš mokėjimo paslaugų teikėjų. Itin svarbu, kad tokiose svetainėse pateikta informacija būtų patikima, nešališka ir skaidri, ir kad vartotojai būtų informuoti apie jos buvimą. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos institucijos turėtų aktyviai teikti informaciją visuomenei apie tokias svetaines;

(19)  kad gautų nešališkos informacijos apie sumokėtus mokesčius ir mokėjimo sąskaitoms taikomas palūkanų normas , vartotojai turėtų turėti galimybę naudotis lyginamosiomis svetainėmis, kurios yra viešai prieinamos ir veikia nepriklausomai nuo mokėjimo paslaugų teikėjų. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų teritorijoje vartotojai galėtų laisvai naudotis bent viena nepriklausoma ir viešai prieinama svetaine. Tokias lyginamąsias svetaines gali valdyti kompetentingos institucijos, kitos viešosios institucijos ir (arba) akredituoti privatūs operatoriai; arba jos gali būti valdomos šių institucijų vardu . Siekdamos padidinti vartotojų pasitikėjimą kitomis prieinamomis lyginamosiomis svetainėmis, valstybės narės turėtų nustatyti savanorišką akreditavimo sistemą, pagal kurią privatūs lyginamųjų svetainių operatoriai kreiptųsi dėl akreditacijos pagal nustatytus kokybės kriterijus. Jei nėra akredituotos privačios lyginamosios svetainės, turėtų būti sukurta kompetentingos institucijos arba kitos viešosios institucijos (arba jų vardu) valdoma svetainė. Tokios svetainės taip pat turėtų atitikti kokybės kriterijus;

(20)  šiuo metu mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo sąskaitą paprastai siūlo paketu su kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Ši praktika gali sudaryti sąlygas mokėjimo paslaugų teikėjams diversifikuoti savo pasiūlą ir konkuruoti vieniems su kitais – galiausiai tai gali būti naudinga vartotojams. Tačiau 2009 m. atliktas Komisijos tyrimas dėl paslaugų siejimo finansų sektoriuje, taip pat atitinkamos konsultacijos ir vartotojų skundai parodė, kad mokėjimo paslaugų teikėjai banko sąskaitas gali siūlyti paketu su produktais, kurių vartotojai neprašo ir kurie nėra esminiai mokėjimo sąskaitų atžvilgiu, pvz., būsto draudimas. Be to, pastebėta, kad dėl šios praktikos gali sumažėti kainų skaidrumas ir palyginamumas, gali būti ribojamas pirkimo galimybių pasirinkimas vartotojams ir daromas neigiamas poveikis jų judumui. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kai mokėjimo paslaugų teikėjai siūlo mokėjimo sąskaitų paslaugų paketus, vartotojams būtų pateikta informacija, ar galima atskirai nusipirkti mokėjimo sąskaitos paslaugą ir, jei taip, apie taikomus mokesčius ir rinkliavas už kiekvieną kitą į paketą įtrauktą finansinį produktą ar paslaugą atskirai; ▌

(21)  vartotojai <...> turi paskatų sąskaitą perkelti tik tuomet, kai šis procesas nesukuria per didelės administracinės ir finansinės naštos. Mokėjimo sąskaitos perkėlimo pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją procedūra turėtų būti aiški, greita ir saugi . Jei mokėjimo paslaugų teikėjai už sąskaitos perkėlimo paslaugą ima mokesčius, jie turėtų būti teisingi ir atitikti Direktyvos 2007/64/EB 45 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kad sąskaitos perkėlimas darytų teigiamą poveikį konkurencijai, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos sąskaitą perkelti tarpvalstybiniu mastu. Turint omenyje tai , kad tarpvalstybinis sąskaitos perkėlimas galėtų būti sudėtingesnis negu nacionalinis ir kad tam užtikrinti gali reikėti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pritaikytų ir patobulintų savo vidines procedūras, sąskaitos perkėlimui iš vieno teikėjo įstaigos į kito kitoje valstybėje narėje esančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigą reikėtų numatyti ilgesnius terminus;

(21a)  valstybėms narėms turėtų būti leidžiama sąskaitos perkėlimo atveju, kai abu mokėjimo paslaugų teikėjai esantys jų teritorijoje, nustatyti arba toliau taikyti tvarką, kuri skiriasi nuo šioje direktyvoje pateiktos tvarkos, jei tai aiškiai atitinka vartotojo interesus;

(22)  sąskaitos perkėlimo procesas vartotojui turėtų būti kuo paprastesnis. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už proceso inicijavimą ir valdymą vartotojo vardu būtų atsakingas gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas;

(23)  taikant bendrą taisyklę, jei vartotojas davė sutikimą, idealiu atveju per vienintelį susitikimą su gaunančiuoju mokėjimo paslaugų teikėju šis turėtų vartotojo vardu perkelti visus periodinius mokėjimus, taip pat pervesti teigiamą sąskaitos likutį . Tuo tikslu vartotojai turėtų turėti galimybę pasirašyti vieną leidimą, kuriuo išreiškia sutikimą, kad būtų atliktos minėtos užduotys, arba sutikimo neduoti . Prieš suteikdamas leidimą vartotojas turėtų būti informuotas apie visus procedūros etapus, kurie būtini norint galutinai perkelti sąskaitą;

(24)  kad sąskaita būtų sėkmingai perkelta, būtinas perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo bendradarbiavimas. Perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų galėti prašyti vartotojo arba, jei būtina, gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo pateikti visą informaciją, kuri, jo nuomone, būtina norint periodinius mokėjimus atkurti naujojoje mokėjimo sąskaitoje. Tačiau tokia informacija neturėtų viršyti to, kas būtina sąskaitai perkelti, o gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neturėtų prašyti perteklinės informacijos;

(25)  vartotojai neturėtų gauti baudų ar patirti kitos finansinės žalos dėl neteisingo gaunamų kredito pervedimų ar tiesioginio debeto operacijų adresavimo. Tai ypač svarbu tam tikrų kategorijų mokėtojams ir gavėjams, pvz., komunalinių paslaugų įmonėms, naudojančioms elektronines priemones (pvz., duomenų bazes) vartotojo sąskaitos duomenims saugoti ir atliekančioms daug periodinių operacijų, susijusių su dideliu vartotojų skaičiumi;

(26)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojai, ketinantys atsidaryti mokėjimo sąskaitą, nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos. Nors mokėjimo paslaugų teikėjams svarbu užtikrinti, kad jų klientai finansų sistemos nenaudotų neteisėtais tikslais, pvz., sukčiavimo, pinigų plovimo arba terorizmo finansavimo, jie neturėtų kelti kliūčių vartotojams, norintiems kitoje valstybėje narėje atsidaryti mokėjimo sąskaitą ir taip pasinaudoti vidaus rinkos privalumais;

(27)  vartotojai, kurie teisėtai gyvena Sąjungoje, neturėtų būti diskriminuojami dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, ar dėl bet kokios kitos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytos priežasties, kai jie teikia prašymą ar siekia Sąjungoje atsidaryti mokėjimo sąskaitą. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti prieigą prie būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų, nepaisydamos vartotojų finansinių aplinkybių, kaip antai jų bedarbystės statuso, pajamų dydžio, kreditingumo istorijos arba asmens bankroto ;

(28)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi bendrąsias mažmenines mokėjimo paslaugas teikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie teikia mokėjimo sąskaitų paslaugas kaip sudėtinę savo įprastos veiklos dalį, vartotojams siūlytų būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas, kaip nurodyta šioje direktyvoje . Vartotojams neturėtų būti per daug sunku gauti tokią paslaugą ir ji neturėtų būti per daug brangi. Teisė naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita bet kurioje valstybėje narėje turėtų būti užtikrinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2005/60/EB (6) , visų pirma kiek tai susiję su deramo klientų patikrinimo procedūromis. Tuo pat metu neturėtų būti remiamasi vien šios direktyvos nuostatomis siekiant atstumti komerciniu požiūriu mažiau patrauklius vartotojus. Turėtų būti įdiegtas mechanizmas, suteikiantis galimybę vartotojams be nuolatinio adreso, prieglobsčio prašytojams ir vartotojams, neturintiems leidimo gyventi šalyje, tačiau kurių negalima išsiųsti iš šalies dėl teisinių priežasčių, patenkinti Direktyvos 2005/60/EB II skyriaus reikalavimus;

(28a)  kad būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų klientai būtų tinkamai aptarnaujami, valstybės narės turėtų reikalauti, kad paslaugų teikėjai užtikrintų, jog atitinkami darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir kad potencialūs interesų konfliktai neturėtų tiems vartotojams neigiamo poveikio;

(29)  valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai patikrintų, ar vartotojas jau turi aktyvią ir lygiavertę mokėjimo sąskaitą toje pačioje teritorijoje, ir pareikalauti, kad vartotojas atitinkamai pasirašytų garbės deklaraciją . Mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų galėti atsisakyti patenkinti prašymą atidaryti būtiniausias savybes turinčią sąskaitą, išskyrus konkrečius šioje direktyvoje nurodytus atvejus;

(29a)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai tvarkytų paraiškas per šioje direktyvoje nustatytus terminus ir kad atsisakymo teikti paslaugą atveju mokėjimo paslaugų teikėjai informuotų vartotoją apie konkrečias atsisakymo priežastis, nebent toks atskleidimas prieštarautų nacionalinio saugumo tikslams ar būtų susijęs su finansiniais nusikaltimais;

(30)  vartotojams reikėtų garantuoti galimybę naudotis tam tikromis bazinėmis mokėjimo paslaugomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su sąlyga, jog vartotojas naudojasi būtiniausias savybes turinčia sąskaita asmeniniais tikslais, operacijų, kurios bus teikiamos vartotojui pagal konkrečias šioje direktyvoje nustatytas kainų nustatymo taisykles, skaičius neturėtų būti ribojamas. Spręsdamos, kaip apibrėžti asmeninius tikslus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į turimų vartotojų elgseną ir bendrą komercinę praktiką. Su bazinėmis mokėjimo sąskaitomis susijusios paslaugos, be kita ko, turėtų būti galimybė į sąskaitą padėti ir iš jos išimti grynuosius pinigus. Vartotojai turėtų turėti galimybę atlikti esmines mokėjimo operacijas, kaip antai gauti pajamas ar išmokas, apmokėti sąskaitas ar sumokėti mokesčius ir pirkti prekes bei paslaugas, be kita ko, atliekant tiesioginio debeto operacijas, kredito pervedimus ir naudojant mokėjimo kortelę. Tokios paslaugos turėtų sudaryti sąlygas pirkti prekes ir paslaugas internetu ir vartotojui suteikti galimybę inicijuoti mokėjimo nurodymus pasinaudojant mokėjimo paslaugų teikėjo internetinės bankininkystės sistema, jei ji yra. Tačiau būtiniausias savybes turinti mokėjimo sąskaita neturėtų būti naudojama tik internetu, nes tai būtų kliūtis vartotojams, neturintiems interneto prieigos. Vartotojai neturėtų su būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita gauti galimybės pereikvoti sąskaitos lėšas. Tačiau valstybės narės gali leisti mokėjimo paslaugų teikėjams pagrindinių mokėjimo sąskaitų klientams siūlyti lėšų pereikvojimo priemones ir kitus kreditavimo produktus kaip aiškiai atskirtas paslaugas, jei prieiga prie būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos ar jos naudojimas nesiejamas su įsipareigojimu pirkti tokias kredito paslaugas. Bet kokie už šias paslaugas imami mokesčiai turi būti skaidrūs ir ne mažiau palankūs nei mokesčiai, imami teikėjo laikantis įprastos kainodaros politikos;

(31)  siekiant užtikrinti, kad galimybę naudotis bazinėmis mokėjimo sąskaitomis turėtų kuo daugiau vartotojų, jos turėtų būti siūlomos nemokamai arba už teisingą mokestį. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrintų, jog būtiniausias savybes turinti mokėjimo sąskaita visada būtų mokėjimo sąskaita, kuriai apskaičiuotas mažiausias mokestis už minimalų paketą mokėjimo paslaugų, nurodytų atitinkamoje valstybėje narėje. Be to, visi papildomi mokesčiai, kuriuos vartotojai privalo sumokėti už kurių nors sutartyje nustatytų sąlygų nesilaikymą taip pat turėtų būti teisingi ir niekada neviršyti mokesčių, taikomų laikantis įprastos paslaugų teikėjo kainodaros politikos;

(32)  mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų atsisakyti atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą arba turėtų nutraukti tokios sąskaitos sutartį tik konkrečiomis aplinkybėmis, pvz., tais atvejais, kai nesilaikoma teisės aktų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo arba dėl nusikaltimų prevencijos bei tyrimo. Net ir tokiais atvejais atsisakymą atidaryti mokėjimo sąskaitą galima pagrįsti tik tuomet, kai vartotojas nesilaiko tų teisės aktų nuostatų, o ne tuo, kad per sudėtinga arba brangu patikrinti, ar laikomasi teisės aktų;

(33)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos atitinkamos priemonės, skirtos informuotumo apie prieigą prie būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų didinimui, ir jų naudojimo procedūros bei sąlygos, kaip nustatyta šioje direktyvoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų pradėtos tikslinės informavimo kampanijos, skirtos visų pirma informuoti banko sąskaitų neturinčius, pažeidžiamus ir judžius vartotojus. mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams turėtų aktyviai teikti informaciją (ir padaryti ją lengvai prieinamą) apie konkrečias siūlomų būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų savybes, su jomis susijusius mokesčius ir jų naudojimo sąlygas raštu, taip pat veiksmus , kuriuos vartotojai turėtų atlikti, kad pasinaudotų teise atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą. Visų pirma vartotojai turėtų būti informuojami, kad norint naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita nebūtina pirkti papildomų paslaugų. Kad vartotojams kuo labiau sumažėtų finansinės atskirties rizika, valstybės narės turėtų gerinti finansinį švietimą (taip pat ir mokykloje) ir kovoti su prasiskolinimu. Be to, valstybės narės turėtų skatinti mokėjimo paslaugų teikėjų iniciatyvas, kad būtų lengviau derinti paslaugų, susijusių su būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis, teikimą ir nepriklausomą finansinį švietimą;

(34)  valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, turinčias įgaliojimus užtikrinti šios direktyvos vykdymą, taip pat tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus. Paskirtos kompetentingos institucijos turėtų būti nepriklausomos nuo mokėjimo paslaugų teikėjų ir turėtų turėti pakankamai išteklių savo pareigoms atlikti. Valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti skirtingas kompetentingas institucijas, atsakingas už šioje direktyvoje nustatytų įvairių įpareigojimų vykdymo užtikrinimą;

(35)  vartotojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti veiksmingomis ir rezultatyviomis skundų pateikimo ir teisių gynimo ne teismo tvarka procedūromis ginčams, kilusiems dėl teisių ir pareigų, nustatytų pagal šią direktyvą, spręsti. Pasinaudoti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūromis turėtų būti nesudėtinga, o kompetentingos įstaigos turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, vienodo paslaugų teikėjų ir vartotojų atstovavimo. Tokia galimybė jau užtikrinama Direktyva 2013/.../ES, kiek tai susiję su sutartiniais ginčais. Tačiau vartotojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti teisių gynimo ne teismo tvarka procedūromis, kai kyla ikisutartinių ginčų dėl teisių ir pareigų, nustatytų šia direktyva, pvz., kai atsisakoma jiems atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą. Siekiant laikytis šioje direktyvoje išdėstytų nuostatų, reikia tvarkyti vartotojų asmens duomenis. Jų tvarkymą reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(7) . Todėl ši direktyva turėtų atitikti taisykles, nustatytas Direktyvoje 95/46/EB ir ją įgyvendinančiuose nacionalinės teisės aktuose;

(36)  norint pasiekti šioje direktyvoje nustatytus tikslus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Sąjungos lygmeniu standartizuotos terminijos, taikomos keletui valstybių narių bendroms mokėjimo paslaugoms, ir tų terminų apibrėžčių nustatymo;

(38)  kas metus, o pirmą kartą – per trejus metus po šios direktyvos įsigaliojimo ▌, valstybės narės turėtų surinkti patikimus metinius statistinius duomenis, susijusius su šioje direktyvoje nustatytų priemonių veikimu. Jos turėtų naudotis bet kokiais atitinkamais informacijos šaltiniais ir tą informaciją perduoti Komisijai. Komisija, remdamasi gauta informacija, turėtų kasmet teikti ataskaitą;

(39)  kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius, pvz., naujų tipų mokėjimo sąskaitų ir mokėjimo paslaugų atsiradimą, taip pat pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse ir valstybių narių patirtį, ši direktyva turėtų būti persvarstyta praėjus ketveriems metams po jos įsigaliojimo. Atliekant peržiūrą reikėtų įvertinti, ar dėl nustatytų priemonių pagerėjo vartotojų supratimas apie mokesčius už mokėjimo sąskaitas, mokėjimo sąskaitų palyginamumas ir sąskaitos perkėlimo patogumas. Taip pat reikėtų nustatyti, kiek bazinių mokėjimo sąskaitų atidaryta, įskaitant anksčiau banko sąskaitos neturėjusių vartotojų sąskaitas, šių sąskaitų turėjimo laikotarpius, atsisakymo atidaryti bazines mokėjimo sąskaitas ir tokių sąskaitų uždarymo atvejų skaičių bei jų priežastis ir susijusius mokesčius. Reikėtų įvertinti ir tai, ar reikėtų palikti ilgiau galioti ilgesnius terminus mokėjimo paslaugų teikėjams, sąskaitas perkeliantiems į kitą valstybę narę. Be to, reikėtų įvertinti, ar nuostatos dėl informacijos, kurią mokėjimo paslaugų teikėjai turi pateikti siūlydami produktų paketus, yra pakankamos, ar reikia papildomų priemonių. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą ir prireikus teisėkūros pasiūlymus;

(40)  šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamų principų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnio 1 dalį ;

(41)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(41a)   valstybės narės turi turėti teisę nuspręsti, gavę Komisijos pritarimą, atleisti mokėjimo paslaugų teikėjus nuo būtinybės siūlyti būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas. Komisija turėtų patvirtinti išimtis tik tokiu atveju, kai visiems mokėjimo paslaugų teikėjams yra užtikrintos vienodos galimybės, nepažeidžiama vartotojų teisė naudotis ir būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų klientams nekyla grėsmė būti neigiamai vertinamais. Pritarimas nesukelia tokios padėties, kai tik vienintelis mokėjimo paslaugų teikėjas valstybėje narėje galėtų pasiūlyti šią būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą [3 pakeit.] ,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl mokesčių, kurie iš vartotojų imami už jų Europos Sąjungoje turimas mokėjimo sąskaitas, kurias teikia Sąjungoje esantys mokėjimo paslaugų teikėjai, skaidrumo ir palyginamumo ir taisyklės dėl mokėjimo sąskaitos perkėlimo Sąjungoje.

2.  Šia direktyva taip pat apibrėžiama taisyklių ir sąlygų sistema, pagal kurią valstybės narės garantuoja vartotojams teisę Sąjungoje atidaryti ir naudoti būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas.

3.  Būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos atidarymas ir naudojimas pagal šią direktyvą atitinka Direktyvos 2005/60/EB II skyriaus nuostatas.

3a.  Nedarant poveikio 15–19 straipsniuose išdėstytų nuostatų taikymui, būtiniausias savybes turinti mokėjimo sąskaita laikoma mokėjimo sąskaita šios direktyvos taikymo tikslais.

4.  Ši direktyva taikoma Sąjungoje esantiems mokėjimo paslaugų teikėjams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

   a) vartotojas – bet kuris fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo vykdoma prekyba, verslu, amatu ar profesine veikla;
   aa) teisėtas gyventojas – Sąjungos ar trečiosios šalies piliečio, teisėtai gyvenančio Sąjungos teritorijoje, įskaitant prieglobsčio prašytojus pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir prie jos pridėtą 1967 m. sausio 31 d. protokolą bet kitas susijusias tarptautines sutartis, statusas;
   b) mokėjimo sąskaita – vieno ar kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti;
   c) mokėjimo paslauga – mokėjimo paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 3 punkte;
   ca) su mokėjimo sąskaita susijusios paslaugos – visos paslaugos, susijusios su mokėjimo sąskaitos tvarkymu, įskaitant mokėjimo paslaugas ir mokėjimo operacijas, patenkančias į Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio g punkto taikymo sritį;
   d) mokėjimo operacija – mokėtojo arba gavėjo inicijuotas lėšų įmokėjimo, pervedimo arba išėmimo veiksmas, nesvarbu, kokie yra mokėtojo ir gavėjo įsipareigojimai vienas kitam, kuriais grindžiama operacija;
   e) mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 9 dalyje, išskyrus IV skyriuje pateiktas nuostatas, pagal kurias mokėjimo paslaugų teikėjas – valstybių narių teritorijoje esantis bendrąsias mažmenines mokėjimo paslaugas teikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris teikia mokėjimo sąskaitų paslaugas kaip sudėtinę savo įprastos veiklos dalį ;
   f) mokėjimo priemonė – mokėjimo priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 23 punkte;
   g) perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris perduoda informaciją apie visus arba kai kuriuos periodinius mokėjimus;
   h) gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuriam perduodama informacija apie visus arba kai kuriuos periodinius mokėjimus;
   i) mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymą iš tos mokėjimo sąskaitos arba, jeigu mokėtojo mokėjimo sąskaitos nėra, fizinis arba juridinis asmuo, kuris duoda mokėjimo nurodymą į gavėjo mokėjimo sąskaitą;
   j) gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas mokėjimo operacijos lėšų gavėjas;
   k) mokesčiai – visi mokesčiai ir baudos, kuriuos vartotojas mokėjimo paslaugų teikėjui turi mokėti už teikiamas mokėjimo paslaugas arba operacijas, susijusias su mokėjimo sąskaita (tų mokesčių gali ir nebūti);
   ka) kredito palūkanų norma – bet kokia palūkanų norma, mokama vartotojui už jo mokėjimo sąskaitoje laikomus pinigus;
   l) patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia vartotojui ar mokėjimo paslaugų teikėjui saugoti asmeniškai tam vartotojui skirtą informaciją taip, kad ji tam tikrą pageidaujamą laiką būtų prieinama ir kad ją būtų galima atgaminti nepakitusią;
   m) sąskaitos perkėlimas – vieno mokėjimo paslaugų teikėjo turimos informacijos apie visus arba kai kuriuos nurodymus atlikti periodinius kredito pervedimus, periodines tiesioginio debeto operacijas iš mokėjimo sąskaitos ir į mokėjimo sąskaitą gaunamus periodinius kredito pervedimus perdavimas kitam mokėjimo paslaugų teikėjui vartotojo prašymu, kai teigiamas sąskaitos likutis pervedamas arba nepervedamas iš vienos mokėjimo sąskaitos į kitą arba senoji sąskaita uždaroma arba neuždaroma. Perkėlimas neįpareigoja perkelti sutarties iš perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui;
   n) tiesioginis debetas – mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, gavęs mokėtojo sutikimą;
   o) kredito pervedimas – ▌mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio įstaigoje mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą, vadovaudamasis mokėtojo nurodymu, mokėjimo operacijos ar kelių mokėjimo operacijų lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos perveda į gavėjo mokėjimo sąskaitą;
   p) periodinio mokėjimo nurodymas – paslauga, kai mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio įstaigoje mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą, lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos mokėtojo nurodymu per kelias mokėjimo operacijas reguliariai perveda į gavėjo mokėjimo sąskaitą;
   q) lėšos – banknotai, monetos ir pinigų pakaitalai, taip pat elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 punkte;
   r) bendroji sutartis – mokėjimo paslaugų sutartis, kuri reglamentuoja būsimą atskirų ir paskesnių mokėjimo operacijų vykdymą ir kurioje gali būti nustatyta pareiga atidaryti mokėjimo sąskaitą bei jos atidarymo sąlygos;
   ra) darbo diena – darbo diena, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 27 punkte.

3 straipsnis

Standartizuota terminija, susijusi su mokėjimo sąskaitomis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 20 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos nustatytų preliminarų reprezentatyviausių su mokėjimo sąskaitomis susijusių paslaugų nacionaliniu lygmeniu sąrašą. Jame turi būti nurodyta bent 10 reprezentatyviausių paslaugų, kurios teikiamos nacionaliniu lygmeniu. Sąraše pateikiami su kiekviena nurodyta paslauga susiję terminai ir apibrėžtys. Bet kuria valstybės narės oficialiąja kalba kiekvienai paslaugai naudojamas tik vienas terminas.

2.  Taikydamos 1 dalį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į paslaugas:

   a) kuriomis vartotojai dažniausiai naudojasi naudodamiesi mokėjimo sąskaita;
   b) kurios vartotojams sudaro daugiausia išlaidų, bendrai ir atskirai už vienetą ;

Siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi šių kriterijų pagal 1 dalį, EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį parengia gaires, kurios padėtų kompetentingoms institucijoms.

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytus preliminarius sąrašus per ...* [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] . Gavusios prašymą, valstybės narės pateikia Komisijai papildomos informacijos dėl duomenų, kurių pagrindu jos sudarė tuos sąrašus, atsižvelgdamos į 2 dalyje nurodytus kriterijus.

4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ▌, kuriais , remiantis preliminariais sąrašais, pateiktais pagal 3 dalį, nustatoma Sąjungos standartizuota terminija, susijusi su mokėjimo sąskaitų paslaugomis, kurios yra bendros bent daugumai valstybių narių. Sąjungos standartizuota terminija yra aiški ir glausta, ji apima bendrus terminus ir apibrėžtis, susijusius su bendromis paslaugomis. Bet kuria valstybės narės oficialiąja kalba kiekvienai paslaugai naudojamas tik vienas terminas.

5.  4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje , kiekviena valstybė narė pagal 4 dalį priimtą Sąjungos standartizuotą terminiją nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį įtraukia į 1 dalyje nurodytą preliminarų sąrašą ir tą sąrašą paskelbia.

4 straipsnis

Informacijos apie mokesčius dokumentas ir glosarijus

1.  Valstybės narės iš anksto užtikrina, kad, prieš sudarydami mokėjimo sąskaitos sutartį su vartotoju, mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojui pateiktų išsamų informacijos apie mokesčius dokumentą. Informacijos apie mokesčius dokumente nurodomos visos su mokėjimo sąskaita susijusios teikiamos paslaugos, nurodomos 3 straipsnio 5 dalyje nurodytame reprezentatyviausių paslaugų sąraše ir atitinkami mokesčiai už bet kokią paslaugą. Jame taip pat nurodomi bet kokie kiti mokesčiai ir palūkanų normos, kurie gali būtų taikomi sąskaitai. Kad būtų galima atskirti informacijos apie mokesčius dokumentą nuo komercinių ar sutartinių dokumentų, jame pirmo puslapio viršuje pateikiamas bendras simbolis. Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai teiktų vartotojams informaciją apie bet kokius mokesčių pakeitimus, o prireikus pateiktų jiems atnaujintą informacijos apie mokesčius dokumentą.

Jei mokestis už paslaugą taikomas tik tam tikriems ryšių kanalams, pvz., internetu ar per filialą, arba kai mokesčiai skiriasi priklausomai nuo naudojamo ryšių kanalo, tai turi būti aiškiai nurodyta informacijos apie mokesčius dokumente.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nenustatytų jokių mokesčių, kurie nėra nurodyti informacijos apie mokesčius dokumente.

2.  Jei viena ar daugiau ▌mokėjimo paslaugų siūloma kaip mokėjimo paslaugų paketo dalis, informacijos apie mokesčius dokumente nurodomas mokestis už visą paketą, į jį įtrauktos paslaugos ir jų skaičius, taip pat mokestis už bet kokias paslaugas, kurioms netaikomas paketo mokestis .

5.  Valstybės narės įpareigoja mokėjimo paslaugų teikėjus užtikrinti, kad vartotojams būtų pateiktas visų 1 dalyje nurodytų paslaugų glosarijus ir susijusios apibrėžtys bei paaiškinimai .

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio pirmą pastraipą teikiamas glosarijus būtų parengtas aiškia, nedviprasmiška ir netechnine kalba ir kad jis nebūtų klaidinantis.

6.  Informacijos apie mokesčius dokumentą ir glosarijų mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams ir potencialiems vartotojams teikia elektroniniu formatu savo svetainėse, kur jis visą laiką lengvai prieinamas, taip pat ir nevartotojams . Informacijos apie mokesčius dokumentą mokėjimo paslaugų teikėjai nemokamai teikia patvariojoje laikmenoje vartotojams prieinamose patalpose, o glosarijų – patvariojoje laikmenoje klientams paprašius.

7.  EBI, pasikonsultavusi su nacionalinėmis institucijomis ir įvertinusi vartotojų tyrimus, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl standartizuoto pristatymo formato, kuriuo pateikiamas informacijos apie mokesčius dokumentas ir jo bendras simbolis.

Ne vėliau kaip ...* [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

5 straipsnis

Mokesčių ataskaita

1.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams nemokamai ir bent kartą per metus pateiktų visų mokesčių ir taikomų palūkanų normų , sumokėtų už jo mokėjimo sąskaitą, ataskaitą.

Dėl ryšių kanalo, kuriuo bus naudojamasi vartotojui teikiant mokesčių ataskaitą, turi susitarti sutarties šalys. Vartotojo prašymu ataskaita pateikiama popieriuje.

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiama ši informacija:

   a) atskiras mokestis už kiekvieną paslaugą ir kiek kartų paslauga pasinaudota per atitinkamą laikotarpį arba, kai paslauga yra paketo dalis, bendra už visą paketą imamo mokesčio suma ;
   b) bendra mokesčių, sumokėtų už kiekvieną paslaugą, suteiktą per atitinkamą laikotarpį, suma, jei taikoma, atsižvelgiant į specifinę su paslaugų paketais susijusią mokesčių struktūrą ;
   ba) sąskaitai taikoma pereikvojimo palūkanų norma, dienų skaičius, kai sąskaita buvo pereikvota, ir bendra sumokėtų palūkanų, susijusių su pereikvojimu per atitinkamą laikotarpį, suma;
   bb) sąskaitai taikoma kredito palūkanų norma, vidutinis balansas ir bendra per atitinkamą laikotarpį gautų palūkanų suma;
   c) bendras likutis (teigiamas ar neigiamas) atėmus visus mokesčius ir pridėjus naudojant sąskaitą gautinas palūkanas per atitinkamą laikotarpį;
   ca) iš anksto pateikiama informacija apie per kitą laikotarpį numatomus mokesčių ir palūkanų normų pakeitimus.

4.   EBI, pasikonsultavusi su nacionalinėmis institucijomis ir įvertinusi vartotojų tyrimus, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl standartizuoto pristatymo formato, kuriuo pateikiama mokesčių ataskaita ir jos bendras simbolis.

Ne vėliau kaip ...* [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

6 straipsnis

Pranešimai naudojant standartizuotą terminologiją

1.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai visuose pranešimuose vartotojams , įskaitant sutartinius ir rinkodaros pranešimus, kai taikoma, vartotų standartizuotą terminologiją, pateiktą išsamiame 3 straipsnio 5 dalyje nurodytame reprezentatyviausių su mokėjimo sąskaita susijusių paslaugų sąraše.

2.  Mokėjimo paslaugų teikėjai gali naudoti prekės ženklo pavadinimus savo mokėjimo paslaugoms ar mokėjimo sąskaitoms žymėti rinkodaros pranešimuose klientams, jei, kai taikoma, jie aiškiai nurodo atitinkamą terminą pagal standartizuotą terminologiją iš 3 straipsnio 5 dalyje nurodyto išsamaus sąrašo. Mokėjimo paslaugų teikėjai tokius prekės ženklo pavadinimus gali naudoti informacijos apie mokesčius dokumente arba mokesčių ataskaitoje, jei tai yra priedas prie standartinės terminijos ir antrinis siūlomų paslaugų ar sąskaitos įvardijimas .

7 straipsnis

Lyginamosios svetainės nacionaliniu lygmeniu

1.  Valstybės narės ▌užtikrina, kad vartotojai galėtų nemokamai naudotis bent viena pagal 2 ar 3 dalį sukurta svetaine, kurioje būtų pateikta bent:

   a) mokamų ar taikomų mokėjimo sąskaitos palūkanų ir mokesčių , kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai nacionaliniu lygmeniu ima už siūlomas paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaitomis, palyginimas;
   b) mokėjimo paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų lygmens veiksnių, įskaitant tokius veiksnius kaip filialų vietos ir skaičius ir bankomatų skaičius, pagal kuriuos galima įvertinti paslaugas, palyginimas;
   c) papildoma informacija apie Sąjungos standartizuotą terminologiją, galimybes naudotis mokėjimo sąskaitomis, įskaitant būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas, ir perkėlimo procedūras, kuriomis galima naudotis nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu. Tokia informacija gali būti teikiama panaudojant nuorodas į išorės svetaines.

2.  Valstybės narės nustato savanorišką akreditavimo sistemą, taikomą ▌svetainėms, kuriose galima palyginti 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus palyginimo elementus, susijusius su privačių operatorių valdomomis mokėjimo sąskaitomis. Kad būtų akredituotos, privačių operatorių valdomos lyginamosios svetainės:

   a) turi būti teisiniu, finansiniu ir veiklos aspektais nepriklausomos nuo mokėjimo paslaugų teikėjų;
   aa) aiškiai atskleisti jų savininkus ir finansavimą;
   ab) nustatyti aiškius, objektyvius kriterijus, kuriais bus grindžiamas palyginimas;
   ac) turi būti nešališkos: mokėjimo paslaugų teikėjų, jų tarpininkų, filialų ar prekių ženklų reklama neturi būti pateikiama pagrindiniame puslapyje arba kainų palyginimo puslapiuose;
   b) turi vartoti paprastą ir nedviprasmišką kalbą ir, jei taikoma, 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą Sąjungos standartizuotą terminologiją ;
   c) turi teikti tikslią ir atnaujintą informaciją ir nurodyti paskutinių pakeitimų laiką ;
   d) turi pateikti naudotojams objektyvius ir išsamius rezultatus, visapusiškai atsižvelgiant į visus naudotojų pasirinktus paieškos kriterijus, o tuo atveju, kai pateikta informacija nėra išsami rinkos apžvalga, pateikti aiškų pranešimą apie tai prieš parodant rezultatus ;
   da) turi priimti bet kokio mokėjimo paslaugų teikėjo atitinkamoje valstybėje narėje prašymą svetainėje įtraukti informaciją apie šį teikėją;
   e) turi taikyti veiksmingą užklausų ir skundų nagrinėjimo tvarką.

Jei mokėjimo paslaugų teikėjui reikia mokėti už jo nurodymą tokiose svetainėse, taikomi mokesčiai turi būti nediskriminaciniai ir paskelbti svetainėje.

3.  Kai nėra pagal 2 dalį akredituotų svetainių, valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta svetainė, valdoma 20 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ar jos vardu arba bet kurios kitos kompetentingos viešosios institucijos. Kai yra pagal 2 dalį akredituotų svetainių, valstybės narės gali nuspręsti sukurti papildomą svetainę, valdomą 20 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos arba bet kurios kitos kompetentingos viešosios institucijos. 1 dalyje nurodytos svetainės, kurias valdo kompetentinga institucija, atitinka 2 dalies a–e punktus.

4.  Valstybės narės nesuteikia akreditacijos arba ją panaikina privatiems operatoriams, kai pakartotinai ar nuolat nesilaikoma 2 dalyje nustatytų įpareigojimų.

4a.  Mokėjimo paslaugų teikėjai neatsako už neteisingą ar neatnaujintą informaciją apie juos ar jų paslaugas, pateiktą akredituotoje ar neakredituotoje lyginamojoje svetainėje, jeigu svetainės operatorius neištaisė šios informacijos mokėjimo paslaugų teikėjui paprašius.

4b.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai būtų informuojami apie galimybes naudotis 1 dalyje nurodytomis svetainėmis ir apie akredituotas svetaines pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalį.

7a straipsnis

Sąjungos lyginamoji svetainė

1.  Valstybės narės praneša EBI apie lyginamąsias svetaines, veikiančias pagal 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

2.  Iki ...*[treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] EBI sukuria visuomenei prieinamą Sąjungos lyginamąją svetainę, kurioje vartotojams sudaromos sąlygos palyginti vidaus rinkoje siūlomas mokėjimo sąskaitas. Siekiant papildyti šią informaciją, Sąjungos lyginamojoje svetainėje vartotojams pateikiamas glosarijus, kuriame nurodoma Sąjungos standartizuota terminologija, patvirtinta pagal 3 straipsnio 5 dalį, ir praktinės tarpvalstybinio mokėjimo sąskaitų perkėlimo gairės.

8 straipsnis

Sąskaitų paketai

Nedarant poveikio 4 straipsnio 2 dalies taikymui, valstybės narės užtikrina, kad, kai mokėjimo sąskaita siūloma vienu paketu su kita finansine paslauga ar produktu, mokėjimo paslaugų teikėjas vartotoją informuotų, ar galima mokėjimo sąskaitą pirkti atskirai, ir tokiu atveju atskirai pateiktų informaciją apie sąnaudas ir mokesčius, susijusius su kiekvienu siūlomu į paketą įtrauktu kitu finansiniu produktu ir paslauga.

SĄSKAITOS PERKĖLIMAS

9 straipsnis

Sąskaitos perkėlimo paslaugos teikimas

  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai teiktų 10 straipsnyje apibūdintą sąskaitos perkėlimo paslaugą visiems vartotojams, turintiems mokėjimo sąskaitą kito Sąjungoje esančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje ir pasiruošusiems atsidaryti naują mokėjimo sąskaitą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje .

Valstybės narės gali dėl perkėlimo tokiais atvejais, kai abu mokėjimo paslaugų teikėjai yra jos teritorijoje, nustatyti arba toliau taikyti nuostatas, kurios skiriasi nuo 10 straipsnio nuostatų, jeigu tai aiškiai atitinka vartotojo interesus ir perkėlimas įvykdomas per ne ilgesnį bendrą terminą, nei nurodyta 10 straipsnyje.

10 straipsnis

Sąskaitos perkėlimo paslauga

1.  Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitos perkėlimo paslauga būtų inicijuota gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo ir teikiama pagal 2–7 dalyse nustatytas taisykles.

2.  Sąskaitos perkėlimo paslaugą inicijuoja gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas. Kad galėtų tai padaryti, gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas iš vartotojo gauna rašytinį leidimą suteikti sąskaitos perkėlimo paslaugą. Bendrų sąskaitų atvejais rašytinis leidimą suteikia visi bendros sąskaitos savininkai.

Leidimas parengiamas oficialiąja valstybės narės, kurioje inicijuojama perkėlimo paslauga, kalba arba bet kuria kita šalių sutarta kalba.

Leidimas sudaro sąlygas vartotojui duoti konkretų sutikimą arba nesutikti , kad perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas atliktų kiekvieną iš 3 dalies e ir f punktuose nurodytų užduočių ir kad gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas atliktų kiekvieną iš 4 dalies c ir d punktuose ir 5 dalyje nurodytų užduočių. Leidimas sudaro sąlygas vartotojui konkrečiai paprašyti, kad perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas perduotų 3 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją.

Leidime taip pat nurodoma data, nuo kurios periodiniai mokėjimai turėtų būti vykdomi iš sąskaitos, atidarytos gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. Ši data – mažiausiai septynios darbo dienos nuo tos dienos, kurią perduodantysis mokėjimo paslaugos teikėjas iš gaunančiojo mokėjimo paslaugos teikėjo yra gavęs prašymą dėl sąskaitos perkėlimo pagal 10 straipsnio 6 dalį.

3.  Per dvi darbo dienas nuo 2 dalyje nurodyto leidimo gavimo gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas paprašo perduodantįjį mokėjimo paslaugų teikėją atlikti šias užduotis:

   a) gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui ir, jei vartotojas pagal 2 dalį to konkrečiai paprašo, vartotojui perduoti visų esamų nurodymų atlikti periodinius kredito pervedimus ir skolininko inicijuojamų sutikimų vykdyti tiesioginio debeto operacijas sąrašą, jei turima ;
   b) gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui ir, jei vartotojas pagal 2 dalį to konkrečiai paprašo, vartotojui perduoti turimą informaciją apie gaunamus kredito pervedimus ir kreditoriaus inicijuojamas tiesioginio debeto operacijas, kurie vartotojo sąskaitoje atlikti per praėjusius 13 mėnesių;
   c) gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui perduoti tokią papildomą informaciją, kurios gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui reikia norint perkelti sąskaitą;
   d) kai perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neteikia gaunamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų automatizuoto peradresavimo į vartotojo sąskaitą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje sistemos, atšaukti gaunamus kredito pervedimus ir nebepriimti tiesioginio debeto operacijų nuo leidime nustatytos dienos ;
   e) kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, vartotojo nustatytą dieną pervesti likusį teigiamą likutį į sąskaitą, atidarytą arba turimą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje;
   f) kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, vartotojo nustatytą dieną uždaryti sąskaitą, turimą perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje;
   fa) panaikinti periodinio mokėjimo nurodymų ir kredito pervedimo operacijas nuo leidime nurodytos dienos.

4.  Gavęs 3 dalyje nurodytą informaciją, kurios paprašyta iš perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo, gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas atlieka šias užduotis:

   a) per septynias darbo dienas nustato vartotojo prašomus nurodymus atlikti periodinius kredito pervedimus ir juos vykdo nuo leidime nustatytos dienos;
   b) nuo leidime nustatytos dienos priima tiesioginio debeto operacijas;
   ba) kai taikoma, informuoja vartotojus apie jų teises, susijusias su SEPA tiesioginio debeto schemomis pagal Reglamento (ES) Nr. 260/2012 5 straipsnio 3 dalies d punktą;
   c) kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, mokėtojams, atliekantiems periodinius kredito pervedimus į vartotojo mokėjimo sąskaitą, praneša vartotojo sąskaitos gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje duomenis. Jei gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas turi ne visą reikiamą informaciją mokėtojui informuoti, jis per dvi dienas iš vartotojo arba, kai būtina ir paprašęs vartotojo leidimo, perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo paprašo trūkstamos informacijos;
   d) kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, gavėjams, naudojantiems tiesioginio debeto operacijas lėšoms nuskaityti iš vartotojo sąskaitos, praneša vartotojo sąskaitos gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje duomenis ir datą, nuo kada tiesioginio debeto operacijos turi būti vykdomos iš tos sąskaitos. Jei gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas turi ne visą reikiamą informaciją gavėjui informuoti, jis per dvi dienas iš vartotojo arba, kai būtina ir paprašęs vartotojo leidimo, perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo paprašo trūkstamos informacijos;
   e) kai vartotojo prašoma pateikti trūkstamą c ir d punktuose nurodytą informaciją, vartotojui pateikia standartinius raštus, kurie parengiami valstybės narės, kurioje inicijuojama perkėlimo paslauga, oficialiąja kalba arba bet kuria šalių sutarta kalba, kuriuose pateikiami naujosios sąskaitos duomenys ir leidime nustatyta jos naudojimo pradžios data.

4a.  Valstybės narės užtikrina, jog mokėtojams ir gavėjams nacionaliniu lygmeniu būtų nustatyti terminai siekiant, kad būtų atsižvelgta į gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo perduotus naujus vartotojo sąskaitos duomenis. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad vartotojai būtų supažindinti su tais terminais ir su tuo susijusia atsakomybe.

5.  Kai vartotojas duoda konkretų sutikimą pagal 2 dalį, gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas gali atlikti papildomas užduotis, būtinas norint perkelti sąskaitą.

6.  Gavęs gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo prašymą, perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas atlieka šias užduotis:

   a) per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui nusiunčia 3 dalies a, b ir c punktuose nurodytą informaciją;
   b) kai perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neteikia gaunamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų automatizuoto peradresavimo į vartotojo sąskaitą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje sistemos, nuo gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo prašomos dienos atšaukia gaunamus kredito pervedimus ir nebepriima tiesioginio debeto operacijų mokėjimo sąskaitoje;
   c) perveda bet kokį likusį teigiamą likutį iš mokėjimo sąskaitos į sąskaitą, turimą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje;
   d) kai tik atliekami a, b ir c punktuose nurodyti veiksmai, uždaro mokėjimo sąskaitą;
   e) atlieka papildomas užduotis, būtinas norint perkelti sąskaitą, pagal 5 dalį.

6a.  Perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neprivalo uždaryti mokėjimo sąskaitos pagal 6 dalies d punktą, jei vartotojas turi nepadengtų įsipareigojimų mokėjimo paslaugų teikėjui. Mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja vartotoją apie tokius neįvykdytus įsipareigojimus, dėl kurių negali uždaryti jo mokėjimo sąskaitos.

7.  Nedarant poveikio Direktyvos 2007/64/EB 55 straipsnio 2 dalies taikymui, perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neblokuoja mokėjimo priemonių iki datos, sutartos su gaunančiuoju mokėjimo paslaugų teikėju, kad perkėlimo proceso metu nebūtų nutrauktas mokėjimo paslaugų teikimas vartotojui .

8.  Valstybės narės užtikrina, kad visos 1–7 dalyse pateiktos nuostatos, išskyrus 4 dalies c ir d punktų nuostatas, taip pat būtų taikomos, kai sąskaitos perkėlimo paslaugą inicijuoja mokėjimo paslaugų teikėjas, esantis kitoje valstybėje narėje.

9.  8 dalyje nurodytu atveju 3, 4 ir 6 dalyse nurodyti terminai yra dvigubai ilgesni, išskyrus operacijas, patenkančias į Reglamento (ES) Nr. 260/2012 1 straipsnio taikymo sritį, kai tiek sąskaita, iš kurios pervedama, tiek sąskaita, į kurią pervedama, yra eurais . Ši nuostata persvarstoma pagal 27 straipsnį.

11 straipsnis

Su sąskaitos perkėlimo paslauga susiję mokesčiai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai turėtų galimybę nemokamai susipažinti su savo asmenine informacija, kuri susijusi su esamais periodinio mokėjimo nurodymais bei tiesioginio debeto operacijomis ir kurią turi arba perduodantysis, arba gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas informaciją, kurios pagal 10 straipsnio 6 dalies a punktą prašo gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, pateiktų už tai neimdamas mokesčio iš vartotojo arba gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad mokesčiai, kuriuos perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas taiko vartotojui už jo įstaigoje turimos mokėjimo sąskaitos sutarties nutraukimą, būtų nustatyti pagal Direktyvos 2007/64/EB 45 straipsnio 2 dalį (tų mokesčių gali ir nebūti).

4.  Valstybės narės užtikrina, kad mokesčiai, kuriuos perduodantysis arba gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas taiko vartotojui už paslaugas, teikiamas pagal 10 straipsnį, išskyrus paslaugas, nurodytas 1, 2 ir 3 dalyse, būtų pagrįsti ▌(tų mokesčių gali ir nebūti).

11a straipsnis

Automatizuotas peradresavimas

Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip ...* [šešeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] būtų įdiegta automatinio mokėjimų peradresavimo iš vienos mokėjimo sąskaitos į kitą mokėjimo sąskaitą toje pačioje valstybėje narėje sistema ir automatizuoti pranešimai gavėjams arba mokėtojams, kai jų pervedimai peradresuojami, nebent Komisija, atlikusi reguliavimo poveikio vertinimą, nusprendžia kitaip.

12 straipsnis

Finansiniai vartotojų nuostoliai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visus mokesčius ar kitus finansinius nuostolius, kuriuos vartotojas patiria dėl to, kad sąskaitos perkėlimo procese dalyvaujantis mokėjimo paslaugų teikėjas nesilaiko 10 straipsniu jam nustatytų įpareigojimų, atlygintų tas mokėjimo paslaugų teikėjas per tris darbo dienas po to, kai nustatytas nesilaikymo faktas . Pareiga įrodyti, kad buvo laikytasi 10 straipsnyje nustatytų sąlygų, tenka mokėjimo paslaugų teikėjui.

2.  Vartotojai nepatiria finansinių nuostolių dėl klaidų ar vėlavimo mokėtojams ar gavėjams atnaujinant jų mokėjimo sąskaitos duomenis. Valstybės narės užtikrina, kad mokėtojai ir gavėjai būtų laikomi atsakingais, jeigu jie nesilaiko valstybių narių nustatytų terminų pagal 10 straipsnio 4a dalį.

13 straipsnis

Informacija apie sąskaitos perkėlimo paslaugą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams teiktų šią informaciją apie sąskaitos perkėlimo paslaugą:

   a) perduodančiojo ir gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo vaidmenis kiekvienu sąskaitos perkėlimo etapu, kaip nurodyta 10 straipsnyje;
   b) atitinkamų etapų užbaigimo laiką;
   c) mokesčius, imamus už sąskaitos perkėlimą (tų mokesčių gali ir nebūti);
   d) informaciją, kurią vartotojas bus prašomas pateikti;
   e) 21 straipsnyje nurodytą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrų sistemą.

2.  Informacija visuomet nemokamai teikiama patvariąja laikmena visuose vartotojams prieinamuose mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigos filialuose ir elektronine forma jų svetainėse.

GALIMYBĖ NAUDOTIS MOKĖJIMO SĄSKAITOMIS

14 straipsnis

Nediskriminavimas

Valstybės narės užtikrina, kad legaliai Sąjungoje gyvenantys vartotojai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos arba dėl bet kokiu kitu pagrindu grindžiamos priežasties, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, kai prašo Sąjungoje atidaryti mokėjimo sąskaitą arba ja naudojasi. Naudojimusi pagrindine mokėjimo sąskaita taikomos sąlygos jokiu būdu negali būti diskriminacinės. Draudžiama bet kokia diskriminacija, įžvelgiama, kai, pvz., suteikiama skirtingos išvaizdos kortelė, skirtingas sąskaitos ar kortelės numeris.

15 straipsnis

Teisė naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita

1.  Valstybės narės užtikrina, kad visi mokėjimo paslaugų teikėjai, vykdantys bendrųjų mažmeninių mokėjimo paslaugų veiklą ir siūlantys mokėjimo sąskaitas, nes tai yra neatsiejama jų įprastos verslo veiklos dalis, siūlytų vartotojams būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas . Valstybės narės užtikrina, kad būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas siūlytų ne vien mokėjimo paslaugų teikėjai, teikiantys sąskaitas tik per internetines priemones .

Valstybė narė gali nuspręsti atleisti mokėjimo paslaugų teikėjus nuo pirmoje pastraipoje nurodytos pareigos, jei tam pritaria Komisija. Visos išimtys grindžiamos objektyviais ir ribojamaisiais kriterijais. Komisija patvirtina išimtis, kai visiems mokėjimo paslaugų teikėjams yra užtikrinamos vienodos sąlygos, nepažeidžiama vartotojų prieigos teisė ir išimtis atitinkamoje valstybėje narėje nelemia tokios padėties, kai būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų klientams iškiltų grėsmė būti neigiamai vertinamais. [4/rev ir 5/rev pakeit.]

1a.  Valstybės narės gali atleisti nuo pareigos pagal 1 dalį, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjai:

   a) išvardyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (8) 2 straipsnio 5 dalyje;
   b) veikia nesiekdami pelno;
   c) reikalauja narystės, remdamiesi apibrėžtais kriterijais, pvz., tam tikra profesija.

Bet kokiu tokiu atleidimu nuo pareigos nedaromas poveikis vartotojų teisei naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimų sąskaitomis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje būtų taikoma sistema, siekiant užtikrinti vartotojų teisę atsidaryti ir naudoti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą, kaip nustatyta 14 straipsnyje, kuri tenkintų tokias sąlygas:

   a) tokia teisė taikoma nepriklausomai nuo vartotojo gyvenamosios vietos, nedarant poveikio 2a dalies taikymui;
   aa) taikomas mechanizmas, siekiant padėti vartotojams, kurie neturi nuolatinio adreso, prieglobsčio prašytojams ir vartotojams, neturintiems leidimo gyventi šalyje, tačiau kurių negalima išsiųsti iš šalies dėl teisinių priežasčių, atitikti Direktyvos 2005/60/EB II skyriaus reikalavimus;
   b) vartotojui nėra per daug sunku ar sudėtinga pasinaudoti šia teise;
   ba) taikomas mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad banko sąskaitos neturintys, pažeidžiami vartotojai, taip pat mobilūs vartotojai būtų informuoti apie galimybes naudotis būtiniausias savybes turinčiomis sąskaitomis;
   bb) sąskaitos perkėlimo paslauga, kaip numatyta šios direktyvos 10 ir 11 straipsniuose, teikiama ir tais atvejais, kai vartotojas nori pakeisti kitą mokėjimo sąskaitą į būtiniausias savybes turinčią sąskaitą, laikantis perkėlimo paslaugos sąlygų.

2a.  Kad vartotojai galėtų naudotis 2 dalyje nustatyta teise, valstybės narės reikalauja, kad vartotojai turėtų tikrą ryšį su valstybe nare, kurioje jie nori atsidaryti ir naudoti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą.

Kai reikalaujama, kad vartotojas įrodytų tokį ryšį, valstybės narės užtikrina, kad vartotojui nebūtų sudėtinga tai padaryti. To siekiant, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos sudarytų sąrašą, kuriame būtų išvardytos galimos tokio ryšio formos. Į tą sąrašą įtraukiama bent pilietybė, šeimos ryšiai, interesų vieta, darbo, stažuotės ar praktikos vieta, darbo galimybių paieška ar kiti profesinės veiklos ryšiai, studijų ar profesinio mokymo vieta, gyvenamoji vieta, nuosavybė ir bet koks nagrinėjamas prieglobsčio ar migracijos prašymas.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI parengia gaires, kurios padėtų kompetentingoms institucijoms įgyvendinti šią dalį.

Mokėjimo paslaugų teikėjai atsižvelgia į vartotojo pateiktą informaciją ir gali pareikalauti, kad vartotojas pats arba jam teisiškai atstovaujantis trečiasis asmuo atvyktų į artimiausią filialą atidaryti sąskaitos.

Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams būtų sudaroma galimybė įrodyti tikrą ryšį per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sąskaita iš anksto atidaroma nuotoliniu būdu. Prieš tokį patikrinimą, įskaitant atvykimą, kai reikia, mokėjimo paslaugų teikėjams leidžiama riboti naudojimąsi sąskaita.

2b.  Valstybės narės gali reikalauti, kad, prieš atidarydami būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą, mokėjimo paslaugų teikėjai patikrintų, ar vartotojas neturi aktyvios ir lygiavertės mokėjimo sąskaitos tos valstybės narės teritorijoje, ir pareikalautų, kad vartotojas pasirašytų garbės pareiškimą tai patvirtindamas.

3.  Mokėjimo paslaugų teikėjai negali atsisakyti patenkinti prašymo atidaryti būtiniausias savybes turinčią sąskaitą, išskyrus šiuos atvejus:

   a) kai pagal Direktyvos 2005/60/EB II skyriaus nuostatas atlikus išsamų kliento patikrinimą nustatoma didelė rizika, kad sąskaita bus naudojama pažeidžiant Sąjungos teisę;
   b) kai valstybės narės pasinaudojo 2b dalyje nustatyta galimybe ir vartotojas mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje jų teritorijoje jau turi mokėjimo sąskaitą, kuri jam sudaro sąlygas naudotis 16 straipsnio 1 dalyje išvardytomis mokėjimo paslaugomis ▌.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai išnagrinėtų prašymus atidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą per septynias darbo dienas nuo išsamaus prašymo, įskaitant asmens tapatybės įrodymą, gavimo dienos. Valstybės narės užtikrina, kad 3 dalyje nurodytais atvejais mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas raštu ir nemokamai informuotų vartotoją apie atsisakymą patenkinti prašymą ir konkrečias atsisakymo priežastis , nebent toks pranešimas prieštarautų nacionalinio saugumo ar kovos su finansiniais nusikaltimais tikslams. Be to, vartotojui turi būti nurodoma bent viena nemokama ar nebrangi skundo pateikimo priemonė ar konsultavimo paslauga ir prieinami alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmai.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad 3 dalies b punkte nurodytais atvejais mokėjimo paslaugų teikėjas imtųsi tinkamų priemonių pagal Direktyvos 2005/60/EB III skyrių.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad, norint turėti galimybę naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita, neturėtų būti privaloma pirkti papildomų paslaugų ar mokėjimo paslaugų teikėjo akcijų .

16 straipsnis

Būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos ypatybės

1.  Valstybės narės užtikrina, kad teikiant būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą būtų teikiamos šios paslaugos:

   a) paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos atlikti visas operacijas, reikalingas norint atidaryti, tvarkyti ir uždaryti mokėjimo sąskaitą;
   b) paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos į mokėjimo sąskaitą įmokėti pinigus;
   c) paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos iš mokėjimo sąskaitos išimti grynuosius pinigus Sąjungoje naudojantis banko langeliu ir bankomatais banko darbo ar nedarbo valandomis ;
  d) būtų vykdomos šios mokėjimo operacijos Sąjungoje:
   i) SEPA ir euro zonai nepriklausančios erdvės tiesioginis debetas;
   ii) SEPA ir euro zonai nepriklausančios erdvės mokėjimo operacijos naudojant mokėjimo priemonę (pvz., mokėjimo kortelę ar programinės įrangos produktą) , įskaitant mokėjimus internetu;
   iii) SEPA ir euro zonai nepriklausančios erdvės kredito pervedimai, įskaitant periodinio mokėjimo nurodymus, atliekami naudojantis terminalais, banko langeliais ir mokėjimo paslaugos teikėjo internetinėmis priemonėmis .

2 Valstybės narės užtikrina, kad, jei vartotojas naudojasi būtiniausias savybes turinčia sąskaita asmeniniais tikslais, operacijų, kurios bus teikiamos vartotojui pagal konkrečias 17 straipsnyje nustatytas kainų nustatymo taisykles, skaičius nebūtų ribojamas. Nustatydamos, kas laikoma naudojimu asmeniniais tikslais, valstybės narės atsižvelgia į esamą vartotojų elgseną ir bendrą komercinę praktiką.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojas galėtų valdyti ir inicijuoti mokėjimo operacijas iš savo būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos mokėjimo paslaugų teikėjo filialuose arba naudodamasis internetinės bankininkystės priemonėmis, jei jos yra.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad naudojantis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita nebūtų galima pereikvoti sąskaitos lėšų, nebent tais atvejais, kai laikoma tinkama, būtų teikiamas laikinas mažų sumų avansas . Valstybės narės gali leisti mokėjimo paslaugų teikėjams siūlyti pagrindinę mokėjimo sąskaitą turintiems klientams lėšų pereikvojimo priemones ir kitus kredito produktus, kaip aiškiai atskirtas paslaugas. Galimybė naudotis arba naudojimasis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita neribojami reikalaujant pirkti tokias kredito paslaugas ir nesiejami su tokių paslaugų pirkimo sąlyga. Mokesčiai už tokias paslaugas turi būti skaidrūs ir neviršyti mokesčių, nustatomų laikantis įprastos paslaugų teikėjo kainodaros politikos.

4a.  Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad, atsižvelgiant į mokėjimo priemonių ir technologijų raidą, būtų atnaujintas paslaugų, susijusių su būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita, sąrašas.

17 straipsnis

Susiję mokesčiai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad 16 straipsnyje nurodytas paslaugas mokėjimo paslaugų teikėjai siūlytų nemokamai arba už teisingą mokestį. Valstybės narės reikalauja, kad mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrintų, jog iš jų siūlomų produktų būtiniausias savybes turinti mokėjimo sąskaita visada būtų tokia mokėjimo sąskaita, kuriai taikomas mažiausias mokestis už minimalų mokėjimo paslaugų paketą, nurodytą atitinkamoje valstybėje narėje pagal 16 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojui taikomi mokesčiai už bendrojoje sutartyje vartotojui nustatytų įsipareigojimų nesilaikymą būtų pagrįsti ir niekada neviršytų mokesčių, nustatomų laikantis įprastos paslaugų teikėjo kainodaros politikos .

18 straipsnis

Bendrosios sutartys ir jų nutraukimas

1.  Bendrosioms sutartims, pagal kurias suteikiama galimybė naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita, yra taikomos Direktyvos 2007/64/EB nuostatos, nebent 2 ir 3 dalyse nurodyta kitaip.

2.  Mokėjimo paslaugų teikėjas gali vienašališkai nutraukti bendrąją sutartį tik tuo atveju , kai vykdoma bent viena iš šių sąlygų:

   a) vartotojas sąmoningai naudojo sąskaitą neteisėtais tikslais ;
   b) sąskaitoje jokių operacijų nevykdoma daugiau kaip 24 mėnesius iš eilės ir nebuvo sumokėti mokėjimo paslaugų teikėjui priklausantys mokesčiai ;
   c) vartotojas tyčia pateikė neteisingą informaciją, kad atsidarytų būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą, nes pateikus teisingą informaciją jo prašymas būtų buvęs atmestas ;
   ca) vartotojas negali įrodyti tikro ryšio su atitinkama valstybe nare, kaip nustatyta 15 straipsnio 2a dalyje, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sąskaita iš anksto atidaroma nuotoliniu būdu;
   d) vartotojas legaliai nebegyvena Sąjungoje arba vėliau atsidarė antrą mokėjimo sąskaitą valstybėje narėje, kurioje jau turi būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad, nutraukdamas būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos sutartį, mokėjimo paslaugų teikėjas raštu ir nemokamai vartotoją informuotų apie sutarties nutraukimo priežastis ir pagrindą, bent vieną nemokamą ar nebrangią skundo pateikimo procedūrą ar konsultacijos paslaugą ir prieinamus alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus mažiausiai prieš mėnesį iki sutarties nutraukimo įsigaliojimo, nebent toks pranešimas prieštarautų nacionalinio saugumo tikslams .

19 straipsnis

Bendroji informacija apie būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių ▌plačiau informuoti apie galimybę turėti būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas, jų kainodaros sąlygas, tvarką, kurios reikia laikytis norint pasinaudoti teise naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita, ir alternatyvaus ginčų sprendimo būdus. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos pakankamos ir tinkamos tikslinės komunikacijos priemonės, kurios visų pirma pasiektų banko sąskaitų neturinčius, pažeidžiamus ir mobilius vartotojus.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams aktyviai teiktų tinkamą pagalbą ir prieinamą informaciją apie specifines siūlomų būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų savybes, su jomis susijusius mokesčius ir jų naudojimo sąlygas. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad vartotojas būtų informuojamas, kad norint naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita nebūtina pirkti papildomų paslaugų.

2a.  Valstybės narės reikalauja, kad švietimo įstaigos ir konsultacijų centrai plėtotų pažeidžiamiausiems klientams skirtas paslaugas, juos konsultuotų ir padėtų jiems atsakingai valdyti savo finansus. Valstybės narės skatina iniciatyvas, kad pasiektų šį tikslą ir pagerintų finansinį švietimą mokyklose ir kitose įstaigose. Finansinės atskirties rizika turėtų būti kuo labiau sumažinta visiems vartotojams. Be to, valstybės narės skatina mokėjimo paslaugų teikėjų iniciatyvas, kuriomis siekiama būtiniausias savybes turinčių sąskaitų paslaugų teikimą derinti su nepriklausomomis finansinio švietimo paslaugomis.

2b.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai, privalantys siūlyti būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas, kasmet skelbtų duomenis, kiek per atitinkamus metus pateikta prašymų atidaryti tokias mokėjimo sąskaitas, kiek prašymų atmesta, kiek tokių sąskaitų atidaryta ir kiek uždaryta. Atitinkami duomenys renkami ir skelbiami filialo ir bendrovės lygiu.

2b.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos skelbtų, be kita ko, ir savo interneto svetainėje, kiekvieno mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos rezultatų, kaip jis laikosi reikalavimo užtikrinti teisę naudotis tokiomis sąskaitomis, audito išvadas. To siekiant atitinkami mokėjimo paslaugų teikėjai nepriklausomai vertinami pagal tai, kaip jie teikė būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas, ir kasmet skelbiamas dešimties didžiausią rinkos dalį turinčių bankų reitingas. Visi atitinkami duomenys pateikiami Komisijai ir EBI.

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS IR ALTERNATYVUS GINČŲ SPRENDIMAS

20 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.  Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios užtikrintų ir stebėtų veiksmingą šios direktyvos laikymąsi. Tos kompetentingos institucijos imasi visų priemonių, būtinų direktyvos laikymuisi užtikrinti. Jos yra nepriklausomos nuo mokėjimo paslaugų teikėjų. Jos yra kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalyje.

2.  1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos yra nepriklausomos nuo mokėjimo paslaugų teikėjų ir turi visus savo pareigoms atlikti būtinus įgaliojimus ir išteklius . Jeigu veiksmingą šios direktyvos laikymąsi užtikrinti ir stebėti yra įgaliota daugiau negu viena kompetentinga institucija, tai valstybės narės užtikrina tų institucijų glaudų bendradarbiavimą, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo atitinkamas pareigas. Tos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai ir visapusiškai taikomos šioje direktyvoje nustatytos priemonės.

2a.  1 dalyje nurodytos institucijos reguliariai konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojų atstovus, siekdamos užtikrinti ir stebėti veiksmingą šios direktyvos nuostatų laikymąsi, nepažeidžiant 1 dalyje nurodyto nepriklausomumo reikalavimo.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas paskirtas kompetentingas institucijas ne vėliau kaip ... ...* [ per metus po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] .. Jos informuoja Komisiją apie pareigų paskirstymą toms institucijoms. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tų institucijų paskyrimu ir atitinkama kompetencija susijusius pasikeitimus.

21 straipsnis

Alternatyvus ginčų sprendimas

1.  Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas neteismines skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams dėl teisių ir pareigų, nustatytų pagal šią direktyvą, spręsti. Tais tikslais valstybės narės paskiria esamas įstaigas ir prireikus įsteigia naujas įstaigas.

1a.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai bendradarbiautų su viena arba daugiau alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigų, kurios atitinka šiuos kriterijus:

   a) senaties terminas, per kurį ginčą galima perduoti spręsti teismui, yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta alternatyvaus ginčo sprendimo procedūra;
   b) procedūra nieko nekainuoja arba kainuoja nedaug, kaip nurodyta nacionalinės teisės aktuose;
   c) elektroninės priemonės nėra vienintelis būdas šalims dalyvauti procedūroje;
   d) sudaromos vienodos atstovavimo teikėjams, vartotojams ir kitiems naudotojams sąlygos.

1b.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo sąskaitų paslaugų teikėjai įsipareigotų bendradarbiauti su bent viena ar daugiau alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigų.

1c.  Valstybės narės praneša Komisijai ir EBI apie 1 dalyje nurodytas įstaigas ne vėliau kaip ...* [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus.

1d.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai informuotų vartotoją apie alternatyvaus ginčų sprendimo subjektus, kurių paslaugomis jie naudojasi ir kurie yra kompetentingi spręsti galimus teikėjų ir vartotojų ginčus. Jie taip pat nurodo, ar jie įsipareigoję arba įpareigoti naudotis tų subjektų paslaugomis ginčams su vartotojais spręsti, ar ne.

1e.  1b dalyje nurodyta informacija pateikiama aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu teikėjų interneto svetainėje, jei tokia yra, ir teikėjo ir vartotojo pardavimo ar paslaugų sutarčių bendrosiose nuostatose ir sąlygose.

SANKCIJOS

22 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijų bei kitų administracinių priemonių taikymas

1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių ▌sankcijų ir kitų administracinių priemonių , taikomų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Tokios administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės ▌yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.

Siekiant užtikrinti veiksmingą pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų įgyvendinimą, piniginių baudų dydis nustatomas Europos lygmeniu, kiek įmanoma.

2.  EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nedelsdamos paskelbtų informaciją apie sankciją arba kitą priemonę, taikomą dėl nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimo, įskaitant informaciją apie pažeidimo tipą ir pobūdį.

Valstybės narės praneša Komisijai apie nuostatas, susijusias su sankcijomis, ne vėliau kaip ...* [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir apie visus vėlesnius jų pasikeitimus.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 3 straipsnio 4 dalies.

24 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  23 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento ar Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

26 straipsnis

Vertinimas

1.  Kasmet, o pirmą kartą ne vėliau kaip...* [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] , valstybės narės pateikia Komisijai informaciją su šiais klausimais:

   a) ar mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi 3–6 straipsnių nuostatų;
   b) pagal 7 straipsnį sukurtų akredituotų lyginamųjų svetainių skaičius ir geriausia praktika, atsižvelgiant į vartotojų pasitenkinimą lyginamosiomis svetainėmis ;
   c) perkeltų mokėjimo sąskaitų skaičius, perkėlimo proceso vidutinė trukmė, vidutinis bendras sąskaitos perkėlimo mokestis, atsisakymo perkelti sąskaitą atvejų skaičius, dažniausios problemos, su kuriomis susiduria vartotojai perkėlimo metu ;
   d) atidarytų būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų skaičius, tokio tipo sąskaitų laikymo trukmė, atsisakymo atidaryti tokią sąskaitą ir uždarymo atvejų skaičius bei jo priežastys ir susiję mokesčiai;
   da) priemonės, kurių imtasi siekiant padėti pažeidžiamiems gyventojams biudžeto valdymo ir prasiskolinimo klausimais.

2.  Komisija teikia metinę ataskaitą pagal informaciją, gautą iš valstybių narių.

27 straipsnis

Nuostata dėl persvarstymo

1.  Ne vėliau kaip ...* [ ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą, prireikus – kartu su pasiūlymu.

Ataskaitoje pateikiama:

   a) visų Komisijos pradėtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl neteisingo arba nevisiško šios direktyvos įgyvendinimo sąrašas;
   b) šios direktyvos poveikio mažmeninės bankininkystės sektoriaus harmonizavimui ir integracijai Sąjungos viduje, taip pat konkurencijai ir vidutiniam mokesčių lygiui valstybėse narėse, įvertinimas;
   c) strategijos, kurias įgyvendinant siekiama Sąjungos mastu padidinti mokėjimo paslaugų teikimo kokybę, skaidrumą ir palyginamumą, įskaitant verslo modelių ir investavimo strategijų skaidrumą ir įmonių socialinę atsakomybę;
   d) visiško mokėjimo sąskaitų numerių perkeliamumo įgyvendinimo Sąjungos mastu, įskaitant planą ir konkrečius veiksmus, reikalingus tam įgyvendinti, sąnaudų ir naudos įvertinimas;
   e) vartotojų, kurie atsidarė būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą po direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, ypatumų įvertinimas;
   f) valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžiai, susiję su kliūčių vartotojams naudotis mokėjimo paslaugomis šalinimu;
   g) mokesčių, kurie imami už pagrindines mokėjimo sąskaitas, atsižvelgiant į kriterijus, išvardytus 17 straipsnio 3 dalyje, įvertinimas;
   h) galimybių visoje Sąjungoje nustatyti metinių mokesčių, susijusių su būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos atidarymu ir naudojimu, bendros sumos aukščiausią leistiną ribą, taip pat būdų, kaip suderinti tokią ribą su nacionalinėmis sąlygomis, įvertinimas;
   i) būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų poveikio kitų mokėjimo sąskaitų, kai siūlomos panašios paslaugos, rinkai, įvertinimas.

2.  Atliekant peržiūrą įvertinama (taip pat remiantis informacija, gauta iš valstybių narių pagal 26 straipsnį), ar reikia atsižvelgiant į mokėjimo priemonių ir technologijų raidą iš dalies pakeisti ir atnaujinti paslaugų, teikiamų su būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita, sąrašą.

3.  Atliekant peržiūrą taip pat įvertinama, ar reikia papildomų priemonių dėl lyginamųjų svetainių ir produktų ar paslaugų paketų pasiūlymų šalia priemonių, kurių imtasi pagal 7 ir 8 straipsnius.

28 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ...* [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Jei dokumentų, kuriuos valstybės narės pateikia kartu su pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, nepakanka, kad būtų visapusiškai įvertinta tų priemonių atitiktis tam tikroms šios direktyvos nuostatoms, Komisija, gavusi EBI prašymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 arba savo pačios iniciatyva, gali paprašyti valstybių narių pateikti išsamesnę informaciją apie šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir tų priemonių įgyvendinimą.

2.  Tas nuostatas jos taiko praėjus metams po šios direktyvos įsigaliojimo.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės tais atvejais, kai teikiamos perkėlimo iš vieno teikėjo įstaigos į kito toje pačioje valstybėje narėje esančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigą paslaugos ir tais atvejais, kai mokėjimo sąskaitos yra eurais ir teikiamos perkėlimo iš vieno Sąjungoje esančio teikėjo įstaigos į kito Sąjungoje esančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigą paslaugos, apimančios tik mokėjimo eurais paslaugas, III skyriaus nuostatas taiko nuo ...* [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės tais atvejais, kai teikiamos perkėlimo iš vieno teikėjo įstaigos į kito Sąjungoje esančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigą paslaugos ir mokėjimo sąskaitos yra kita valiuta (ne eurais), III skyriaus nuostatas taiko nuo ...* [48 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], nebent Komisija, atlikusi reguliavimo projekto poveikio vertinimą, nusprendžia kitaip.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės pradeda taikyti 4 straipsnio 1–6 dalis, 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalis per 18 mėnesių nuo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyto sąrašo paskelbimo dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tos valstybės narės, kurios 2014 m. sausio 1 d. taiko nacionalinę teisės aktų sistemą, užtikrinančią galimybę legaliai jų teritorijoje gyvenantiems vartotojams naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis, taiko IV skyriaus nuostatas nuo ...* [24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

3.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

30 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta <...>

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.
(3) P7_TA(2012)0293.
(4) OL L 190, 2011 7 21, p. 87.
(5) OL L 94, 2012 3 30, p. 22.
(6) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).
(7) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

Atnaujinta: 2013 m. gruodžio 20 d.Teisinis pranešimas