Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2035(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0286/2015

Pateikti tekstai :

A8-0286/2015

Debatai :

PV 27/10/2015 - 16
CRE 27/10/2015 - 16

Balsavimas :

PV 11/11/2015 - 16.3
CRE 11/11/2015 - 16.3

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0395

Priimti tekstai
PDF 450kWORD 145k
Trečiadienis, 2015 m. lapkričio 11 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Europos Sąjungos rinkimų teisės reforma
P8_TA(2015)0395A8-0286/2015
Rezoliucija
 Priedas

2015 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos (2015/2035(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – Rinkimų aktas), pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo, su pakeitimais(1) , ypač į jo 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 9, 10 ir 14 straipsnius bei 17 straipsnio 7 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 22 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnį, taip pat į Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos Parlamento rinkimų procedūros, ypač į 1998 m. liepos 15 d. rezoliuciją dėl rinkimų tvarkos, apimančios bendrus principus dėl Europos Parlamento narių rinkimų, projekto(2) , 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl 2014 m. Europos Parlamento rinkimų(3) ir 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl geresnio 2014 m. Europos Parlamento rinkimų organizavimo(4) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties atsižvelgiant į 2014 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus(5) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendaciją 2013/142/ES, kaip Europos Parlamento rinkimus padaryti dar demokratiškesnius ir sklandesnius(6) ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikatą „2014 m. Europos Parlamento rinkimų ataskaita“ (COM(2015)0206),

–  atsižvelgdamas į Europos pridėtinės vertės vertinimą „Europos Sąjungos rinkimų teisės aktų reforma“(7) ,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(8) ,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvą 93/109/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus(9) ,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(10) , ypač į jo 13, 21 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 11, 23 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0286/2015),

A.  kadangi pagal SESV 223 straipsnį Europos Parlamentui suteikiama teisė inicijuoti savo rinkimų procedūros reformą, siekiant parengti visoje Sąjungoje taikomą vienodą procedūrą arba procedūrą, grindžiamą visose valstybėse narėse taikomais bendrais principais, ir pareikšti pritarimą šiuo klausimu;

B.  kadangi vykdant Europos Parlamento rinkimų procedūros reformą turėtų būti siekiama stiprinti demokratinę ir tarpvalstybinę rinkimų į Europos Parlamentą dimensiją, Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą ir Sąjungos pilietybės koncepciją, tobulinti Europos Parlamento veikimą ir Sąjungos valdymą, padidinti Europos Parlamento veiklos teisėtumą, užtikrinti, kad būtų labiau paisoma rinkimų lygybės ir lygių galimybių principų, didinti rinkimų į Europos Parlamentą rengimo sistemos veiksmingumą ir priartinti Europos Parlamento narius prie rinkėjų, ypač jauniausių iš jų;

C.  kadangi rinkimų procedūros reforma turi būti vykdoma laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ir ją vykdant neturėtų būti siekiama nepagrįstai nustatyti vienodos tvarkos;

D.  kadangi galimybė nustatyti vienodą rinkimų procedūrą, grindžiamą tiesiogine visuotine rinkimų teise, nuo 1957 m. įtvirtinta Sutartyse;

E.  kadangi dėl vis mažėjančio rinkėjų, ypač jauniausių iš jų, aktyvumo per rinkimus į Europos Parlamentą ir nepakankamo rinkėjų domėjimosi Europos Sąjungos klausimais kyla grėsmė Europos ateičiai, todėl reikia idėjų, kurios padėtų atgaivinti Europos demokratiją;

F.  kadangi veiksmingai suvienodinus rinkimų į Europos Parlamentą procedūrą visose valstybėse narėse būtų galima geriau skatinti visus Sąjungos piliečius naudotis savo teise dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime lygiomis teisėmis, tuo pat metu stiprinant politinę Europos integracijos dimensiją;

G.  kadangi Europos Parlamento kompetencija pamažu plėtėsi nuo pirmųjų tiesioginių rinkimų 1979 m. ir kadangi dabar Europos Parlamentas yra lygiavertė teisėkūros institucija kartu su Taryba daugelyje Sąjungos politikos sričių; šis pokytis iš esmės įvyko įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

H.  kadangi Lisabonos sutartimi buvo pakeisti Europos Parlamento narių įgaliojimai, t. y. EP nariai tapo tiesioginiais Sąjungos piliečių atstovais(11) ir jie nebelaikomi į Bendriją susibūrusių valstybių tautų atstovais(12) ;

I.  kadangi 2002 m. buvo atlikta vienintelė Rinkimų akto reforma Tarybai priėmus Sprendimą 2002/772/EB, Euratomas(13) , pagal kurį reikalaujama, kad valstybėse narėse rengiami rinkimai būtų pagrįsti proporcingu atstovavimu ir būtų taikoma kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistema ir panaikinamas dvigubas Europos Parlamento narių mandatas; be to, kadangi valstybėms narėms aiškiai suteikiama teisė sudaryti rinkimų apygardas nacionaliniu lygmeniu ir nustatyti nacionalinius rinkimų slenksčius, kurie negali viršyti 5 proc. atiduotų balsų;

J.  kadangi dar nepasiektas visapusiškas susitarimas dėl iš tikrųjų vienodos rinkimų procedūros, nors rinkimų sistemos palaipsniui šiek tiek panašėjo, inter alia , remiantis priimtais antrinės teisės aktais, pavyzdžiui, Tarybos direktyva 93/109/EB;

K.  kadangi Sąjungos pilietybės sąvoka, oficialiai tapusi konstitucinės sistemos dalimi 1993 m. pagal Mastrichto sutartį, apima Sąjungos piliečių teisę dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldos rinkimuose savo valstybėse narėse ir toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip tos valstybės piliečiai(14) ; kadangi Chartija, kuri įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tapo teisiškai privaloma, ši teisė buvo dar labiau sutvirtinta;

L.  kadangi nepaisant šių reformų rinkimai į Europos Parlamentą vis dar iš esmės reglamentuojami nacionalinės teisės aktais, rinkimų kampanijos yra nacionalinio pobūdžio, o Europos politinės partijos negali tinkamai vykdyti savo konstitucinių įgaliojimų ir prisidėti formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią, kaip to reikalaujama pagal ES sutarties 10 straipsnio 4 dalį;

M.  kadangi Europos politinės partijos gali geriausiai prisidėti „formuojant europinį politinį sąmoningumą“, todėl jos turėtų aktyviau dalyvauti vykdant rinkimų į Parlamentą kampanijas, kad padidėtų jų matomumas ir būtų parodyta balsavimo už tam tikrą nacionalinę partiją ir šio balsavimo poveikio Europos lygio frakcijai Europos Parlamente sąsaja;

N.  kadangi įvairiose valstybėse narėse ir partijose taikoma kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą paskyrimo procedūra gerokai skiriasi, visų pirma kalbant apie skaidrumą ir demokratinius standartus, nors atviros, skaidrios ir demokratinės kandidatų atrankos procedūros itin svarbios siekiant didinti pasitikėjimą politine sistema;

O.   kadangi galutinių kandidatų sąrašų rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą sudarymo terminai valstybėse narėse labai skiriasi ir šiuo metu įvairuoja nuo 17 iki 83 dienų, taigi kandidatams ir rinkėjams visoje Sąjungoje sudaromos nevienodos sąlygos kalbant apie laiką, kuris jiems skiriamas kampanijai vykdyti arba savo sprendimui, už ką balsuoti, apmąstyti;

P.  kadangi galutinių rinkėjų sąrašų rengiantis rinkimams į Europos Parlamentą sudarymo terminai valstybėse narėse labai skiriasi ir dėl to gali būti sudėtinga arba net neįmanoma valstybėms narėms keistis informacija apie rinkėjus (siekiant išvengti balsavimo du kartus);

Q.  kadangi sukūrus bendrą rinkimų apygardą, kurioje iškeltų kandidatų sąrašų pirmosiose vietose būtų įrašyti kiekvienos vadinamosios politinės šeimos kandidatai į Komisijos pirmininko pareigas, labai sustiprėtų Europos demokratija ir būtų įtvirtintas dar didesnis Komisijos pirmininko rinkimų teisėtumas;

R.  kadangi pagal dabartines rinkimų į Europos Parlamentą taisykles šiems rinkimams leidžiama taikyti neprivalomą rinkimų slenkstį, t. y. ne daugiau kaip 5 proc. atiduotų balsų, ir kadangi 15 valstybių narių pasinaudojo šia galimybe ir nustatė 3–5 proc. slenksčius; kadangi mažesnėse valstybėse narėse ir valstybėse narėse, kurios savo rinkimų teritoriją padalinusios į rinkimų apygardas, faktinis slenkstis viršija 3 proc., nors pagal teisės aktus jokio slenksčio nenumatyta; kadangi pagal konstitucinę tradiciją priimta nustatyti privalomus rinkimų slenksčius kaip teisėtą priemonę siekiant užtikrinti parlamentų veiksmingumą;

S.   kadangi, nors Rinkimų akto 10 straipsnio 2 dalyje aiškiai draudžiama per anksti paskelbti rinkimų rezultatus, praeityje tokie rezultatai būdavo paskelbiami; kadangi suderintas balsavimo pabaigos laikas visose valstybėse narėse labai prisidėtų prie bendro europinio rinkimų į Europos Parlamentą pobūdžio ir būtų apribota galimybė daryti poveikį rinkimų rezultatams, jei jie tam tikroje valstybėje narėje paskelbiami tuo metu, kai dar nebaigtas balsavimas visose valstybėse narėse;

T.  kadangi pirmosios oficialios rinkimų rezultatų prognozės turėtų būti paskelbiamos vienu metu visose valstybėse narėse paskutiniąją rinkimų laikotarpio dieną 21 val. Vidurio Europos laiku (CET);

U.  kadangi nustačius tą pačią rinkimų į Europos Parlamentą dieną būtų geriau atspindėtas bendras piliečių visoje Sąjungoje dalyvavimas, stiprinama dalyvaujamoji demokratija ir padedama kurti labiau suderintus visos Europos Sąjungos masto rinkimus;

V.  kadangi Lisabonos sutartimi buvo nustatyta nauja konstitucinė tvarka ir Europos Parlamentui suteikta teisė rinkti Europos Komisijos pirmininką(15) (anksčiau jis tik duodavo pritarimą); kadangi per 2014 m. rinkimus į Europos Parlamentą buvo sukurtas svarbus precedentas šioje srityje ir kadangi šie rinkimai parodė, kad dėl pagrindinių kandidatų paskyrimo didėja piliečių susidomėjimas rinkimais į Europos Parlamentą;

W.  kadangi taikant pagrindinių kandidatų į Europos Komisijos pirmininko pareigas paskyrimo procedūrą nacionaliniu lygmeniu atiduoti balsai susiejami su Europos Sąjungos realijomis ir tai padeda Sąjungos piliečiams rinktis tarp alternatyvių politinių programų turint pakankamai informacijos; kadangi tuo atveju, jei pagrindiniai kandidatai paskiriami taikant atviras ir skaidrias procedūras, stiprinamas demokratinis teisėtumas ir atskaitomybė;

X.  kadangi pagrindinių kandidatų į tas pareigas paskyrimo ir atrankos procedūra yra aiški Europos demokratijos išraiška; be to, kadangi ši procedūra turėtų būti neatskiriama rinkimų kampanijų dalis;

Y.  kadangi Rinkimų akte turėtų būti kodifikuotos nuostatos dėl termino, iki kurio Europos politinės partijos turi paskirti kandidatus, ir kadangi pagrindiniai kandidatai į Europos Komisijos pirmininko pareigas turėtų iškelti savo kandidatūras rinkimuose į Europos Parlamentą;

Z.  kadangi ne visos valstybės narės suteikia savo piliečiams galimybę balsuoti užsienyje, o valstybės narės, kurios tokią galimybę suteikia, taiko labai įvairias teisės balsuoti atėmimo sąlygas; kadangi suteikus teisę dalyvauti rinkimuose visiems Sąjungos piliečiams, gyvenantiems už Sąjungos ribų, būtų galima užtikrinti rinkimų lygybės principo paisymą; vis dėlto, kadangi valstybės narės turi geriau koordinuoti savo administracines sistemas, kad būtų galima išvengti situacijų, kai rinkėjai balsuoja du kartus dviejose skirtingose valstybėse narėse;

AA.  kadangi mažiausiai 13 valstybių narių neturi tinkamų vidaus taisyklių, kuriomis Sąjungos piliečiams, turintiems dviejų valstybių narių pilietybę, būtų užkertamas kelias balsuoti du kartus, tokiu būdu pažeidžiant Rinkimų akto 9 straipsnį;

AB.  kadangi reikėtų Sąjungos lygmeniu įsteigti rinkimų instituciją, atliekančią tinklo, kuriame dalyvautų kiekvienos valstybės narės paskirta viena kontaktinė institucija, funkciją, nes tokiu būdu būtų palengvinta prieiga prie informacijos apie rinkimus į Europos Parlamentą reglamentuojančias taisykles, supaprastintas procesas ir sustiprintas europinis šių rinkimų pobūdis; kadangi Komisija atitinkamai raginama išnagrinėti praktines sąlygas, būtinas norint Sąjungos lygmeniu įsteigti tokią instituciją;

AC.  kadangi minimalus amžius iškelti savo kandidatūrą 28-iose valstybėse narėse įvairuoja nuo 18 iki 25 metų, o minimalus amžius, kurio sulaukus įgyjama teisė balsuoti, įvairuoja nuo 16 iki 18 metų, atsižvelgiant į skirtingas konstitucines ir rinkimų tradicijas valstybėse narėse; kadangi būtų itin pageidautina suderinti minimalų amžių, nuo kurio įgyjama teisė balsuoti ir nuo kurio suteikiama teisė kandidatuoti, nes tokiu būdu Sąjungos rinkėjams būtų užtikrinta veiksminga rinkimų lygybė ir galėtų būti užkirstas kelias diskriminacijai šioje pagrindinėje pilietybės srityje, t. y. naudojantis teise dalyvauti demokratiniame procese;

AD.  kadangi oficialus politinių partijų kūrimas ir jų veiklos konsolidavimas Sąjungos lygmeniu skatina europinio politinio sąmoningumo vystymąsi ir padeda Sąjungos piliečiams išreikšti savo lūkesčius, taip pat kadangi tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos palaipsniui derinti rinkimų sistemas;

AE.  kadangi balsavimas paštu, elektroninis balsavimas ir balsavimas internetu galėtų užtikrinti didesnį rinkimų į Europos Parlamentą proceso veiksmingumą ir patrauklumą rinkėjams su sąlyga, kad būtų laikomasi griežčiausių galimų duomenų apsaugos standartų;

AF.  kadangi daugelyje valstybių narių vykdomosios valdžios organų nariai gali dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą, nenutraukdami savo institucinės veiklos;

AG.  kadangi, nepaisant nuo 1970 m. daromos nuolatinės pažangos siekiant subalansuoto vyrų ir moterų skaičiaus paskirstant vietas, šiuo aspektu vis dar išlieka didelių skirtumų tarp valstybių narių; dešimtyje valstybių narių lyties, kuriai atstovaujama silpniau, dalyvavimo rodiklis nesiekia 33 proc.; kadangi dabartinė Europos Parlamento sudėtis (tik 36,62 proc. Parlamento narių yra moterys) neatitinka Chartijoje įtvirtintų vertybių ir tikslų lyčių lygybės srityje;

AH.  kadangi būtina užtikrinti vyrų ir moterų lygybę kaip vieną iš vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, nors tik labai nedaugelis valstybių narių įtraukė šį principą į savo nacionalinius rinkimų teisės aktus; kadangi įrodyta, kad lyčių kvotos ir kas antromis išdėstytų skirtingų lyčių kandidatūrų sąrašai yra itin veiksmingos priemonės diskriminacijai ir vyrų bei moterų galių disbalansui panaikinti, taip pat demokratiniam atstovavimui politinius sprendimus priimančiuose organuose pagerinti;

AI.  kadangi ES sutartyje įtvirtintas mažėjančio proporcingumo principas gerokai prisidėjo didinant visų valstybių narių bendrą atsakomybę už Europos projektą,

1.  nusprendžia atlikti rinkimų procedūros reformą likus dar daug laiko iki 2019 m. rinkimų, siekdamas užtikrinti, kad būtų sustiprinta rinkimų į Europos Parlamentą demokratinė ir tarpvalstybinė dimensija, Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinis teisėtumas bei Sąjungos pilietybės koncepcija ir padidinta rinkimų lygybė, propaguojamas dalyvaujamosios demokratijos ir tiesioginio atstovavimo Sąjungos piliečiams Europos Parlamente principas, kaip numatyta SESV 10 straipsnyje, patobulintas Europos Parlamento veikimas ir Sąjungos valdymas, padidintas Europos Parlamento veiklos teisėtumas ir efektyvumas bei rinkimų į Europos Parlamentą rengimo sistemos veiksmingumas, skatinamas piliečių iš visų valstybių narių bendros atsakomybės jausmas ir subalansuota Europos Parlamento sudėtis, taip pat siekdamas užtikrinti kuo didesnę rinkimų lygybę ir kuo aktyvesnį Sąjungos piliečių dalyvavimą;

2.  siūlo padidinti Europos politinių partijų matomumą įrašant jų pavadinimus ir pateikiant jų logotipus ant balsavimo biuletenių ir rekomenduoja juos taip pat nurodyti vykdant rinkimų agitaciją per televiziją ir radiją, plakatuose ir kitoje medžiagoje, kuri naudojama vykdant rinkimų į Europos Parlamentą kampanijas, visų pirma nacionalinių partijų rinkimų programose, kadangi tomis priemonėmis būtų užtikrintas didesnis rinkimų į Europos Parlamentą skaidrumas ir patobulinta demokratinė jų vykdymo tvarka, turint omenyje tai, kad tokiu būdu piliečiai galės aiškiai susieti savo balsavimo poveikį Europos politinių partijų politinės įtakos mastui ir šių partijų galimybei sudaryti frakcijas Europos Parlamente;

3.  atsižvelgdamas į Sąjungos įsipareigojimą laikytis subsidiarumo principo, taip pat mano, kad regioninės politinės partijos, dalyvaujančios rinkimuose į Europos Parlamentą, turėtų laikytis tokios pačios praktikos ir kad regioninės valdžios institucijos vykstant rinkimams turėtų būti skatinamos naudoti oficialiai pripažintas regionines kalbas;

4.  ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas Europos politinėms partijoms ir jų pagrindiniams kandidatams dalyvauti rinkimų kampanijose, visų pirma vykdomose per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones;

5.  nusprendžia nustatyti bendrą minimalų dvylikos savaičių iki rinkimų dienos terminą kandidatų sąrašams sudaryti, kad būtų užtikrinta didesnė rinkimų lygybė paliekant kandidatams ir rinkėjams visoje Sąjungoje tokį patį laikotarpį rinkimams pasirengti ir apmąstyti, už ką balsuoti; skatina valstybes nares apsvarstyti, kaip būtų galima geriau suderinti rinkimų į Europos Parlamentą kampanijas reglamentuojančias taisykles;

6.  mano, jog itin svarbu, kad visų lygmenų politinės partijos patvirtintų demokratines ir skaidrias kandidatų atrankos procedūras; rekomenduoja nacionalinėms partijoms surengti demokratišką balsavimą siekiant atrinkti savo kandidatus, kurie dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą;

7.  siūlo vienos rinkimų apygardos valstybėse narėse ir apygardose, kuriose naudojama sąrašų sistema ir renkami daugiau nei 26 EP nariai, nustatyti privalomą slenkstį (3–5 proc.), kurį įveikus įgyjama teisė dalyvauti skirstant mandatus; mano, kad ši priemonė svarbi siekiant užtikrinti tinkamą Europos Parlamento veikimą, kadangi tai padės išvengti tolesnio susiskaidymo;

8.  nors valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti rinkimų dieną arba dienas per rinkimų laikotarpį, siūlo, kad rinkimai visose valstybėse narėse pasibaigtų rinkimų į Europos Parlamentą sekmadienį 21 val. Vidurio Europos laiku (CET), nes tokiu būdu būtų užtikrintas tinkamas Rinkimų akto 10 straipsnio 2 dalies taikymas ir apribota galimybė daryti poveikį rinkimų rezultatams, jei jie tam tikroje valstybėje narėje paskelbiami tuo metu, kol dar nebaigtas balsavimas visose valstybėse narėse; pritaria tam, kad draudimas per anksti paskelbti rinkimų rezultatus turėtų likti galioti visose valstybėse narėse;

9.  nusprendžia nustatyti bendrą 12 savaičių prieš rinkimus į Europos Parlamentą terminą, iki kurio Europos politinės partijos turi paskirti pagrindinius kandidatus, kad jie turėtų laiko pateikti savo rinkimų programas, galėtų būti rengiami kandidatų politiniai debatai ir vyktų Sąjungos masto rinkimų kampanijos; mano, kad pagrindinių kandidatų paskyrimo procesas yra svarbus rinkimų kampanijų aspektas turint omenyje numanomą rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų ir Komisijos pirmininko išrinkimo sąsają, kuri įtvirtinta Lisabonos sutartyje;

10.  nusprendžia nustatyti bendrą aštuonių savaičių terminą galutiniams rinkėjų sąrašams sudaryti ir šešių savaičių terminą, kad būtų galima su viena nacionaline institucija, atsakinga už rinkėjų sąrašą, pasikeisti informacija apie Sąjungos piliečius, turinčius dvigubą pilietybę, ir Sąjungos piliečius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje;

11.  siūlo užtikrinti didesnį rinkimų sąžiningumą apribojant rinkimų agitacijos kampanijų išlaidas iki pagrįsto dydžio, kad būtų galima tinkamai pristatyti politines partijas, kandidatus ir jų rinkimų programas;

12.  siūlo visiems Sąjungos piliečiams, įskaitant gyvenančius arba dirbančius trečiosiose šalyse, suteikti teisę balsuoti per rinkimus į Europos Parlamentą; mano, kad tokiu būdu visiems Sąjungos piliečiams pagaliau būtų suteiktos tokios pačios teisės balsuoti per rinkimus į Europos Parlamentą tokiomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą arba pilietybę;

13.  vis dėlto ragina valstybes nares geriau koordinuoti savo administracines sistemas siekiant išvengti situacijų, kai rinkėjai balsuoja du kartus dviejose skirtingose valstybėse narėse;

14.  ragina valstybes nares leisti balsuoti paštu, elektroniniu būdu ir internetu siekiant užtikrinti aktyvesnį visų piliečių, visų pirma riboto judumo asmenų ir žmonių, gyvenančių arba dirbančių ne savo pilietybės valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, dalyvavimą ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas balsuoti, jei imamasi būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui balsuojant tokiais būdais;

15.  rekomenduoja valstybėms narėms ateityje apsvarstyti, kaip būtų galima suderinti minimalų rinkėjų amžių nustatant 16 metų amžiaus ribą, siekiant užtikrinti Sąjungos piliečiams, kad būtų labiau paisoma rinkimų lygybės principo;

16.  ragina persvarstyti Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių siekiant atitinkamai pakeisti taisykles dėl Komisijos narių, kandidatuojančių rinkimuose į Europos Parlamentą, kad rinkimų laikotarpiu nebūtų ribojamas Komisijos institucinis veiksmingumas ir kad tuo pat metu būtų užkertamas kelias netinkamam institucijos išteklių naudojimui;

17.  nusprendžia suteikti Parlamentui teisę pasikonsultavus su Taryba nustatyti rinkimų į Europos Parlamentą laikotarpį;

18.  ragina valstybes nares patvirtinti tinkamus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinami aukščiausi standartai, kad vykdomos rinkimų agitacijos kampanijos būtų informatyviai, sąžiningai ir objektyviai nušviečiamos žiniasklaidoje, visų pirma kalbant apie visuomeninius transliuotojus; mano, kad itin svarbu sudaryti galimybę Sąjungos piliečiams pasirinkti vienos iš konkuruojančių partijų politinę programą turint pakankamai informacijos; pripažįsta savireguliavimo priemonių, pavyzdžiui, elgesio kodeksų, svarbą siekiant šio tikslo;

19.  ragina sugriežtinti standartus, kuriais siekiama užtikrinti laisvą ir nevaržomą konkurenciją tarp politinių partijų, ir visų pirma sustiprinti žiniasklaidos pliuralizmą bei padidinti visų lygmenų viešojo administravimo institucijų neutralumą vykstant rinkimų procesui;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą sprendimo priėmimo procese ir geresnį atstovavimą moterims vykstant rinkimams į Europos Parlamentą; taigi ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas imtis visų reikiamų priemonių siekiant propaguoti lyčių lygybės principą viso rinkimų proceso metu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia kandidatų sąrašų, kuriuos sudarant užtikrinama lyčių pusiausvyra, svarbą;

21.  ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant per rinkimus į Europos Parlamentą skatinti tinkamą atstovavimą etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms;

22.  mano, kad pageidautina įsteigti Europos rinkimų instituciją, kuriai galėtų būti pavesta užduotis centralizuotai kaupti informaciją apie rinkimus į Europos Parlamentą, prižiūrėti, kaip vykdomi rinkimai, ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis informacija;

23.  nusprendžia, kad Europos Parlamento nario pareigos turėtų būti nesuderinamos taip pat ir su teisėkūros įgaliojimus vykdančio regioninio parlamento ar asamblėjos nario pareigomis;

24.  primena, kad valstybės narės, nepaisydamos Komisijos rekomendacijos, vis dar negali susitarti dėl bendros dienos, kurią vyks balsavimas; ragina valstybes nares dėti pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas šiuo klausimu;

25.  pateikia Tarybai pridedamą pasiūlymą dėl Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise dalinio pakeitimo(16) ;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (OL L 278, 1976 10 8, p. 1) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 93/81/Euratomas, EAPB, EEB (OL L 33, 1993 2 9, p. 15) ir Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).
(2) OL C 292, 1998 9 21, p. 66.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0462.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0323.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0082.
(6) OL L 79, 2013 3 21, p. 29.
(7) PE 558.775(http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/558775/EPRS_IDA (2015)558775_EN.pdf).
(8) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(9) OL L 329, 1993 12 30, p. 34.
(10) OL L 317, 2014 11 4, p. 1.
(11) ES sutarties 10 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 2 dalis.
(12) Europos bendrijos steigimo sutarties 189 straipsnio 1 dalis.
(13) 2002 m. birželio 25 d. ir 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies keičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, pridėtą Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).
(14) SESV 20 straipsnio 2 dalis.
(15) ES sutarties 17 straipsnio 7 dalis.
(16) Šiame pridedamame pasiūlyme pateikti pakeitimai pagrįsti suvestine redakcija, kurią parengė Europos Parlamento Teisės tarnyba, remdamasi Aktu dėl atstovų į Asamblėją rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 278, 1976 10 8, p. 5) su pakeitimais, padarytais Sprendimu 93/81/Euratomas, EAPB, EEB, keičiančiu Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (OL L 33, 1993 2 9, p. 15), ir 2002 m. birželio 25 d. ir 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1). Ši redakcija skiriasi nuo Europos Sąjungos leidinių biuro parengtos suvestinės redakcijos (CONSLEG. 1976X1008-23/09/2002) dviem aspektais: ji papildyta 7 straipsnio 1 dalies įtrauka „– Regionų komiteto nario“, kuri parengta atsižvelgiant į Amsterdamo sutarties (OL C 340, 1997 11 10) 5 straipsnį, ir jos straipsniai bei priedai iš naujo sunumeruoti pagal Tarybos sprendimo 2002/772/EB, Euratomas 2 straipsnio 1 dalį.


PRIEDAS

Pasiūlymas dėl

TARYBOS SPRENDIMO

kuriuo priimamos nuostatos, iš dalies keičiančios Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 223 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi Sutarties nuostatos, kuriomis reglamentuojama rinkimų procedūra, turėtų būti įgyvendintos,

PRIĖMĖ toliau pateiktas nuostatas, kurias ji rekomenduoja valstybėms narėms patvirtinti pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

1 straipsnis

Prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas(1) pridėtas Aktas dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekvienoje valstybėje narėje Europos Parlamento nariai renkami kaip Sąjungos piliečių atstovai remiantis proporcingu atstovavimu, taikant kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistemą.“.

2)  Įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Taryba, veikdama vieningai, priima sprendimą dėl bendros rinkimų apygardos, kurioje iškeltų kandidatų sąrašų pirmosiose vietose būtų įrašyti kiekvienos vadinamosios politinės šeimos kandidatai į Komisijos pirmininko pareigas.“.

3)  3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Kai rinkimų apygardose ir valstybėse narėse, kurios yra viena rinkimų apygarda, naudojama sąrašų sistema ir renkami daugiau nei 26 Europos Parlamento nariai, valstybės narės nustato minimalų slenkstį, kurį įveikus įgyjama teisė dalyvauti skirstant mandatus; šis slenkstis negali būti mažesnis nei 3 proc. ir negali viršyti 5 proc. atitinkamoje apygardoje arba vienos apygardos valstybėje narėje atiduotų balsų.“.

4)  Įterpiami šie straipsniai:

„3a straipsnis

Kiekviena valstybė narė nustato galutinį terminą, iki kurio turi būti sudaryti kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą sąrašai. Tas terminas yra bent jau 12 savaičių iki 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos rinkimų laikotarpio pradžios.

3b straipsnis

Rinkėjų sąrašas sudaromas ir patvirtinamas likus ne mažiau kaip aštuonioms savaitėms iki pirmosios rinkimų dienos.

3c straipsnis

Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančios politinės partijos, atrinkdamos savo kandidatus dalyvauti tuose rinkimuose, laikosi demokratinių procedūrų ir užtikrina skaidrumą.

3d straipsnis

Kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą sąrašas sudaromas užtikrinant lyčių lygybę.

3e straipsnis

Ant balsavimo biuletenių, naudojamų rinkimuose į Europos Parlamentą, užtikrinant vienodą matomumą nurodomi nacionalinių partijų ir atitinkamų Europos politinių partijų pavadinimai ir pateikiami jų logotipai.

Valstybės narės skatina ir sudaro sąlygas, kad tokios susijusios Europos politinės partijos būtų nurodomos vykdant rinkimų agitaciją per televiziją ir radiją, taip pat ir rinkimų kampanijos medžiagoje. Jei esama Europos politinės partijos, su kuria yra susijusi nacionalinė partija, rinkimų kampanijos medžiagoje pateikiama nuoroda į tos Europos politinės partijos rinkimų programą.

Rinkimų kampanijos medžiagos pateikimo rinkėjams per rinkimus į Europos Parlamentą taisyklės atitinka per nacionalinius, regioninius ir vietos rinkimus atitinkamoje valstybėje narėje taikomas taisykles.

3f straipsnis

Europos politinės partijos paskiria savo kandidatus į Komisijos pirmininko pareigas ne vėliau kaip likus 12 savaičių iki 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos rinkimų laikotarpio pradžios.“.

5)  Įterpiami šie straipsniai:

„4a straipsnis

Valstybės narės gali per rinkimus į Europos Parlamentą leisti balsuoti elektroniniu būdu ir internetu; tokiu atveju jos patvirtina reikiamas priemones, kuriomis užtikrinamas rezultatų patikimumas, balsavimo slaptumas ir duomenų apsauga.

4b straipsnis

Valstybės narės gali sudaryti savo piliečiams galimybę per rinkimus į Europos Parlamentą balsuoti paštu.“.

6)  5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama.

7)  6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.  Europos Parlamento nariai balsuoja individualiai ir asmeniškai. Jie negali būti varžomi jokių nurodymų ir negali turėti įpareigojančio mandato. Jie atstovauja visiems Sąjungos piliečiams.

2.  Europos Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, taikytinais jiems remiantis prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos steigimo sutarties pridėtu Protokolu Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.“.

8)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1. Europos Parlamento narių pareigos yra nesuderinamos su šiomis pareigomis:

–  valstybės narės vyriausybės nario,

–  teisėkūros įgaliojimus vykdančio regioninio parlamento ar asamblėjos nario;

–  Komisijos nario,

–  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo, generalinio advokato arba kanclerio,

–  Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nario,

–  Audito Rūmų nario,

–  Europos ombudsmeno,

–  Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario,

–  Regionų komiteto nario,

–  komitetų ar kitų įstaigų, pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį įsteigtų Sąjungos lėšoms valdyti arba nuolatiniam tiesioginiam administraciniam darbui atlikti, nario,

–  Europos investicijų banko direktorių valdybos, valdymo komiteto arba personalo nario,

–  Europos Sąjungos institucijose ar prie jų veikiančiose specializuotose įstaigose arba Europos centriniame banke oficialias pareigas einančio pareigūno ar tarnautojo.“;

b)  2 dalis išbraukiama;

c)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Europos Parlamento nariai, kuriems per 5 straipsnyje nurodytą penkerių metų laikotarpį pradedamos taikyti 1 ir 3 dalys, pakeičiami pagal 13 straipsnį.“.

9)  Įterpiami šie straipsniai:

„9a straipsnis

Visi Sąjungos piliečiai, įskaitant gyvenančius arba dirbančius trečiosiose šalyse, turi teisę balsuoti per rinkimus į Europos Parlamentą. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jie galėtų naudotis šia teise.

9b straipsnis

Kiekviena valstybė narė paskiria kontaktinę instituciją, kuriai pavedama keistis duomenimis apie rinkėjus su kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis. Likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki pirmosios rinkimų dienos ta institucija, naudodamasi suderintomis ir saugiomis elektroninėmis ryšių priemonėmis, perduoda kitų valstybių narių kontaktinėms institucijoms duomenis apie Sąjungos piliečius, turinčius daugiau nei vienos valstybės narės pilietybę, ir Sąjungos piliečius, neturinčius valstybės narės, kurioje yra jų gyvenamoji vieta, pilietybės.

Perduodama informacija apima bent šiuos duomenis: atitinkamo piliečio vardą ir pavardę, amžių, miestą, kuriame yra gyvenamoji vieta, ir atvykimo į atitinkamą valstybę narę datą.“.

10)  10 ir 11 straipsniai pakeičiami taip:

„10 straipsnis

1.  Rinkimai į Europos Parlamentą vyksta kiekvienos valstybės narės nustatytą dieną arba dienas ir nustatytu laiku. Visose valstybėse narėse ši diena arba šios dienos nustatomos tuo pačiu laikotarpiu nuo ketvirtadienio ryto iki sekmadienio. Rinkimai visose valstybėse narėse baigiasi ne vėliau kaip to sekmadienio 21 val. Vidurio Europos laiku (CET).

2.  Valstybės narės oficialiai neskelbia savo balsų skaičiavimo rezultatų, kol nesibaigia balsavimas. Pirmosios oficialios rezultatų prognozės visose valstybėse narėse skelbiamos vienu metu paskutinę 1 dalyje nurodyto rinkimų laikotarpio dieną. Prieš tai negali būti skelbiamos jokios balsavusiųjų apklausa grindžiamos prognozės.

3.  Paštu balsavusių rinkėjų balsai visose valstybėse narėse pradedami skaičiuoti tuomet, kai baigiasi balsavimas valstybėje narėje, kurios rinkėjai per 1 dalyje nurodytą rinkimų laikotarpį balsuoja paskutiniai.

11 straipsnis

1.  Europos Parlamentas, pasikonsultavęs su Taryba, nustato rinkimų laikotarpį likus ne mažiau kaip vieniems metams iki 5 straipsnyje nurodytos penkerių metų kadencijos pabaigos.

2.  Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 229 straipsniui, Europos Parlamentas nekviečiamas susirenka pirmą antradienį praėjus mėnesiui nuo rinkimų laikotarpio pabaigos.“.

11)  14 ir 15 straipsniai pakeičiami taip:

„14 straipsnis

Šio Akto įgyvendinimo priemones visų savo narių balsų dauguma siūlo Europos Parlamentas ir kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

15 straipsnis

Šis Aktas yra sudarytas airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, nyderlandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

Pagal Stojimo sutartis šio Akto tekstai bulgarų, čekų, estų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, rumunų, slovakų, slovėnų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.“.

12)  I ir II priedai išbraukiami.

2 straipsnis

1.  1 straipsnyje išdėstyti pakeitimai įsigalioja pirmą kito mėnesio po šio sprendimo nuostatų patvirtinimo pagal atitinkamas valstybių narių konstitucines nuostatas dieną.

2.  Valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriui praneša, kada jos bus atlikusios savo nacionalines procedūras.

3 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (OL L 278, 1976 10 8, p. 1).

Atnaujinta: 2017 m. balandžio 25 d.Teisinis pranešimas