Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2066(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0317/2015

Pateikti tekstai :

A8-0317/2015

Debatai :

PV 24/11/2015 - 10
CRE 24/11/2015 - 10

Balsavimas :

PV 25/11/2015 - 9.5
CRE 25/11/2015 - 9.5

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0408

Priimti tekstai
PDF 756kWORD 474k
Trečiadienis, 2015 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Sprendimai dėl mokesčių ir kitos panašaus pobūdžio ar poveikio priemonės
P8_TA(2015)0408A8-0317/2015
Rezoliucija
 Priedas
 Priedas
 Priedas

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (2015/2066(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115, 116, 175 ir 208 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą dėl specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto įsteigimo, jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(1) ,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) atskleistus faktus apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių ir kitą žalingą praktiką Liuksemburge, kurie tapo žinomi kaip „LuxLeaks“,

–  atsižvelgdamas į G 7, G 8 ir G 20 aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatus tarptautiniais mokesčių klausimais (visų pirma 2015 m. birželio 7–8 d. Elmau vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, 2014 m. lapkričio 15–16 d. Brisbene vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, 2013 m. rugsėjo 5–6 d. Sankt Peterburge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, 2013 m. birželio 17–18 d. Loch Erne vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsberge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „Žalinga mokesčių konkurencija: nauja globali problema“ (angl. „Harmful Tax Competition: An Emerging Global Issue“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. EBPO pranešimą „Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimas“ (BEPS), EBPO BEPS veiksmų planą ir vėlesnius leidinius,

–  atsižvelgdamas į neseniai priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (2013 m. kovo 14 d.), dėl apmokestinimo (2013 m. gegužės 22 d.), dėl automatinio keitimosi informacija (2014 m. gruodžio 18 d.), dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS), automatinio keitimosi informacija pasauliniu mastu ir žalingų mokesčių priemonių (2014 m. gruodžio 18 d.) ir dėl mokesčių slėpimo (2014 m. birželio 27 d.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos išvadas ir jos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai mokesčių klausimais,

–  atsižvelgdamas į Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimo) pusės metų veiklos ataskaitas Tarybai dėl elgesio kodekso,

–  atsižvelgdamas į Administracinio bendradarbiavimo direktyvą(2) , Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą(3) ir į naujausius Komisijos pasiūlymus dėl iš dalies jas keičiančių teisėkūros procedūra priimamų aktų,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 90/435/EEB(4) (Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva) dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/56/ES(5) , kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias [SESV 108 straipsnio] taikymo taisykles(6) ,

–  atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje(7) ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(8) ,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl ES jungtinio sandorių kainodaros forumo darbo ginčų vengimo ir sprendimo procedūrų srityje ir dėl ES išankstinių kainodaros susitarimų gairių (COM(2007)0071),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 10 d. Komisijos pranešimą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms(9) ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015)0302),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. Komisijos komunikatą dėl mokesčių skaidrumo kaip kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonės (COM(2015)0136),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo (C(2012)8806),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (C(2012)8805),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Komisijos komunikatą dėl konkrečių kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, susijusiu ir su trečiosiomis šalimis, stiprinimo būdų (COM(2012)0351),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2011)0121) ir į 2012 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento poziciją dėl jos(10) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso(11) ir į reguliarias Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) ataskaitas Tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į „Simmons & Simmons“ 1999 m. ataskaitą dėl administracinės praktikos, paminėtos 1999 m. Elgesio kodekso grupės ataskaitos (vadinamosios D. Primarolo ataskaitos (SN 4901/99)) 26 dalyje, ir į 2009 m atnaujintą „Simmons & Simmons“ ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 8 d. Parlamento priimtus pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais, pakeitimus(12) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(13) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl metinės mokesčių ataskaitos(14) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“(15) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu“(16) .

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais(17) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl raginimo konkrečiais būdais kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu(18) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“(19) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo(20) ,

–  atsižvelgdamas į įvairius parlamentinius klausymus nacionaliniuose parlamentuose (ypač Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose, JAV Senate ir Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje) ir po jų parengtus pranešimus ta pačia tema,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto pranešimą (A8-0317/2015),

„LuxLeaks“: faktai ir skaičiai

A.  kadangi „LuxLeaks“ skandalas, kuris kilo 2014 m. lapkričio 5 d. Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui paskelbus apie 28 000 puslapių konfidencialių dokumentų, kuriais 2002–2010 m. sudaryta daugiau nei 500 privačių mokesčių srities susitarimų tarp Liuksemburgo mokesčių administratoriaus ir daugiau nei 300 daugiašalių korporacijų, atskleidė slaptų sandorių, kuriems būdingos sudėtingos finansinės struktūros, skirtos mokesčiams drastiškai sumažinti, naudojimo mastą; kadangi daugeliu atvejų Liuksemburgo dukterinės bendrovės, kurios versle valdo šimtus milijonų eurų, vykdo nežymią ekonominę veiklą Liuksemburge ir menkai joje dalyvauja;

B.  kadangi su pelno mokesčių bazės erozija ir agresyvaus mokesčių planavimo praktika susijusios problemos žinomos ir tarptautiniu mastu analizuojamos jau ne vieną dešimtmetį; kadangi „LuxLeaks“ atkreipė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į šias problemas, atskleisdamas abejonių keliančią apmokestinimo praktiką, kurią vienoje konkrečioje valstybėje narėje skatina apskaitos įmonės; kadangi Komisijos tyrimai ir Parlamento darbas, atliktas dalyvaujant jo specialiajam komitetui, parodė, kad tai buvo ne vienintelis atvejis, bet plačiai Europoje ir už jos ribų paplitusi praktika, kai imamasi mokestinių priemonių siekiant sumažinti tam tikrų didelių korporacijų bendrus mokestinius įsipareigojimus, kad kitų šalių (kai kuriose iš jų taikomos griežto taupymo priemonės) sąskaita būtų dirbtinai padidinta nacionalinė mokesčio bazė;

C.  kadangi tokie veiksmai, dėl kurių dažnai prarandamas ryšys tarp vietos, kurioje vertė sukuriama, ir vietos, kurioje apmokestinamas pelnas, neapsiriboja išankstiniais sprendimais dėl mokesčių, bet apima įvairią žalingą mokesčių praktiką, kurią taiko nacionaliniai mokesčių administratoriai ES viduje ir už jos ribų;

D.  kadangi viešas tokios praktikos nagrinėjimas yra demokratinės kontrolės dalis; kadangi, atsižvelgiant į jos neigiamą poveikį visai visuomenei, ji gali tęstis tik tol, kol nebus atskleista ar bus toleruojama; kadangi tiriamosios žurnalistikos atstovai, nevyriausybinis sektorius ir akademinė bendruomenė padeda atskleisti mokesčių vengimo atvejus ir apie juos informuoja visuomenę; kadangi, jei tokių atvejų neįmanoma išvengti, jų atskleidimas neturėtų priklausyti nuo pavienių informatorių drąsos ir moralės, o turėtų būti sistemingesnio ataskaitų teikimo ir keitimosi informacija mechanizmų dalis;

Valstybių narių požiūris į įmonių apmokestinimą

E.  kadangi 28 Sąjungos valstybės narių gautos įmonių pelno mokesčių įplaukos 2012 m. sudarė vidutiniškai 2,6 proc. BVP(21) ;

F.  kadangi pagal Sutartį už tiesioginį apmokestinimą daugiausiai atsakingos valstybės narės; kadangi, nors ES turi teisę priimti sprendimus mokesčių srityje, tos kompetencijos įgyvendinimui paprastai taikomas vienbalsiškumo Taryboje reikalavimas; kadangi dėl to ES lygmeniu įmonių apmokestinimo srityje dar nėra priimtas joks svarus sprendimas, nepaisant pastarojo meto ES integracijos pokyčių, susijusių su ES vidaus rinka ir kitomis sritimis, kurioms taikomos ES Sutartys, pavyzdžiui, tarptautiniais prekybos susitarimais, bendra valiuta, ekonomikos ir fiskaliniu valdymu, pinigų plovimo prevencijos principais ir teisės aktais; kadangi valstybės narės privalo laikytis Europos konkurencijos teisės ir užtikrinti, kad jų mokesčių teisės aktai atitiktų vidaus rinkos principus ir neiškraipytų konkurencijos; kadangi, taikant vienbalsiškumo taisyklę Taryboje, kai kiekvienai valstybei narei suteikiama veto teisė, sumažėja paskatų pereiti nuo status quo prie labiau bendradarbiavimu grindžiamo sprendimo; kadangi norint pakeisti vienbalsiškumo reikalavimą sprendžiant tiesioginio apmokestinimo klausimus reikėtų keisti Sutartį (nebent būtų naudojama SESV 116 straipsnyje išdėstyta procedūra);

G.  kadangi dabartinė padėtis, kai kiekviena valstybė narė turi veto teisę, reiškia, jog visos valstybės narės turi veikti ryžtingai ir bendradarbiauti sprendžiant Europos masto problemą, susijusią su mokesčių slėpimu ir vengimu;

H.  kadangi, nepaisant keleto sveikintinų pavyzdžių, nacionalinės politikos atstovai iki šiol nebuvo labai aktyvūs sprendžiant mokesčių vengimo (įskaitant išankstinius sprendimus dėl mokesčių) problemą;

I.  kadangi Europos bendrojoje rinkoje kapitalas gali judėti laisvai, o didelės įmonės teikia konsoliduotas savo veiklos ataskaitas, tačiau mokesčius surenka nacionalinės mokesčių institucijos, kurios viena kitai teikia labai nedaug informacijos;

J.  kadangi užbaigtoje kurti ES vidaus rinkoje jokie dirbtiniai iškraipymai neturėtų turėti įtakos priimant sprendimus dėl investicijų ir įmonės buveinės; tačiau kadangi, siekiant pritraukti investicijų ir verslą, globalizacija, skaitmeninimu ir laisvu kapitalo judėjimu sudaromos sąlygos intensyvesnei mokesčių konkurencijai tarp valstybių narių ir su trečiosiomis valstybėmis; kadangi svarbu Europoje išlaikyti ir į ją pritraukti įmones, tačiau tai neturėtų būti daroma taikant potencialiai žalingas mokesčių schemas, kurių tikslas – visų pirma skatinti investicijas ir pritraukti papildomos ekonominės veiklos, reaguojant į kaimyninėse šalyse pradėtas taikyti panašias priemones, arba kuriomis siekiama ištaisyti išankstinį disbalansą tarp valstybių narių, susijusį su santykiniu turtu, dydžiu ar periferine padėtimi; kadangi atrodo, kad tam tikrose jurisdikcijose esama sąsajos tarp patrauklių pelno mokesčio sistemų ir didelio nacionalinio turto; kadangi optimalus mokesčių sistemų modelis priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl atskirose šalyse įdiegti skirtingi modeliai; kadangi žalinga mokesčių konkurencija tarp valstybių narių varžo bendrosios rinkos galimybes;

K.  kadangi, vietoje to, jog vien sutelktų dėmesį į patrauklios verslo aplinkos (pavyzdžiui, geros infrastruktūros ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos) reklamą, be kita ko, naudojant našumą didinančias išlaidas, ir užtikrintų mokesčių sistemos stabilumą ir nuspėjamumą, šalys, žaisdamos mokesčių konkurencijos žaidimą, naudoja savo nacionalinės teisės aktus ir savo mokesčių sutarčių tinklus reklamuodamos save kaip šalis, į kurias verta investuoti, kaip centrus, per kuriuos galima nukreipti finansinius srautus arba kuriuose galima apskaityti pelną, tokiu būdu savo šalių partnerių sąskaita pritraukdamos verslą arba „pašto dėžutės“ tipo įmones, ir sukurdamas nesąžiningą praktiką šalių partnerių santykiuose; kadangi kiekviena valstybė, vertinama atskirai, turi aiškų interesą veikti kitų sąskaita, t. y. pirmoji parengti ir įgyvendinti konkrečias mokesčių schemas ir nuostatas, kuriomis siekiama pritraukti mokesčių bazę, ir paskutinė dalyvauti bet kokiuose bendradarbiavimo ir koordinuotuose veiksmuose, kuriais būtų kovojama su mokesčių vengimu;

L.  kadangi esama mokesčių konkurencijos tarp valstybių narių; kadangi ES sutarties 4 straipsnyje išdėstytas nuoširdaus Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo principas; kadangi valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti nuoširdaus bendradarbiavimo principą mokesčių konkurencijos srityje;

M.  kadangi kai kurios valstybės narės laikosi prieštaringos pozicijos mokesčių vengimo klausimu, viena vertus, reikšdamos nepasitenkinimą dėl savo nacionalinės mokesčių bazės erozijos, kita vertus, būdamos atsakingos už esamų nacionalinių ir tarptautinių mokesčių sistemų, kurios sudarė tam sąlygas, kūrimą ir vis dėlto stabdydamos bet kokį savo mokesčių sistemų vystymąsi siekiant labiau suderinto sprendimo; kadangi, paisant visapusiško kapitalo judumo ES ir atsižvelgiant į Komisijos nustatytą tikslą sukurti kapitalo rinkų sąjungą, reikėtų visiškai atsižvelgti į nacionalinių mokesčių sistemų ir įplaukų tarpusavio priklausomybę ir abipusį poveikį, turint omenyje atskirų valstybių narių sprendimų dėl mokesčių didelį teigiamą ir neigiamą tarpvalstybinį šalutinį poveikį, nes vienos šalies mokesčių paskata yra kitos šalies mokesčių bazės erozija;

N.  kadangi susiduriama su paradoksu, kai laisva valstybių narių konkurencija mokesčių srityje pavirto antikonkurencine elgsena ir konkurencijos iškraipymais;

O.  kadangi Europos bendrosios rinkos įgyvendinimas yra labai naudingas nacionalinei šalių ekonomikai, nes valstybės tampa konkurencingesnės ir patrauklesnės pasaulinėje ekonomikoje, ir kadangi mokesčių konvergencija tarp valstybių narių galiausiai turės tą patį poveikį;

P.  kadangi teisės aktų leidėjai ir dažnai nepakankamai išteklių turintys mokesčių administratoriai negali numatyti naujų mokesčių vengimo schemų, kurias kuria ir skatina patarėjai mokesčių klausimais, visų pirma labai didelės apskaitos įmonės, teisininkai ir tarpinės įmonės, o tik į jas reaguoti, kartais labai vėlai; kadangi, be kita ko, patirtis rodo, jog ES institucijos, kurios turėtų užkirsti kelią žalingoms mokesčių priemonėms (pavyzdžiui, 1998 m. valstybių narių įsteigta Elgesio kodekso grupė arba, kaip Sutarčių sergėtoja, Komisija), pasirodė esančios nepajėgios kovoti su šiais nepageidaujamais reiškiniais, kartais reaguodamos nerezultatyviu būdu arba remdamosi pernelyg ribotais įgaliojimais, ir kad ES pradėta taikyti daug naujų ir dažnai agresyvių mokesčių vengimo priemonių ar susitarimų, pavyzdžiui, lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas; kadangi ES ir visame pasaulyje daugiašalės korporacijos, kurdamos savo mokesčių vengimo schemas, pasikliauja gerai organizuoto ir kvalifikuoto patarėjų mokesčių klausimais bei bankų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų sektoriaus žiniomis; kadangi šiam sektoriui tuo pat metu atstovaujama vyriausybėms ir viešosioms valdžios institucijoms mokesčių klausimais patariančiose įstaigose, pavyzdžiui, ES Gero mokesčių srities valdymo platformoje; kadangi susirūpinimą kelia interesų konfliktai, kurių gali kilti tada, kai tos pačios įmonės teikia konsultacijas ir viešosios valdžios institucijoms, ir privačioms daugiašalėms korporacijoms;

Q.  kadangi bet koks mokesčių planavimas turi būti vykdomas laikantis teisės aktų ir taikytinų sutarčių; kadangi atitinkamai geriausias atsakas agresyviam mokesčių planavimui yra geri teisės aktai ir tarptautinis koordinavimas – taip bus pasiekta norimų rezultatų;

R.  kadangi lemiamą įtaką siekiant numatytų tikslų daro teisės aktų įgyvendinimas; kadangi toks įgyvendinimas yra nacionalinių administravimo institucijų reikalas, o jos dažnai neturi paskatų bendradarbiauti tarpusavyje Europos lygmeniu; kadangi tokia padėtis dar labiau padidina skirtumus, kurių jau esama dėl skirtingų Sąjungos valstybių teisės aktų;

S.  kadangi institucijų trejetas (Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis valiutos fondas), prižiūrintis finansinio ir fiskalinio koregavimo programas tokiose valstybėse narėse, kaip Portugalija ir Graikija, nemėgino užkirsti kelio mokestinėms amnestijoms, išankstiniams sprendimams dėl mokesčių, mokesčių lengvatoms ir atleidimo nuo mokesčių schemoms, kurie buvo ir yra neteisingi ir diskriminaciniai, palankūs korporacijoms ir pavieniams asmenims, vengiantiems mokėti mokesčius, sukeliantys drastišką valstybės įplaukų mažėjimą ir didinantys naštą ir taip pernelyg apmokestintoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir piliečiams;

T.  kadangi su mokesčiais ir pinigų plovimu susijusių nusikaltimų, dažnai apimančių finansines operacijas ir juridinius asmenis keliose jurisdikcijose, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas yra labai sudėtingas procesas; kadangi valstybių narių tarnautojai, atsakingi už mokestinių nusikaltimų ir kitų finansinių nusikaltimų tyrimą ir juos padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą, dažnai nėra pakankamai apmokyti ir neturi pakankamai išteklių;

U.  kadangi pastarųjų metų griežto taupymo ir biudžetinių suvaržymų politika gerokai sumažino mokesčių administratorių galimybę tirti mokestinius nusikaltimus ir žalingos mokesčių praktikos atvejus; kadangi šie suvaržymai buvo ypač žalingi valstybėms, kuriose buvo vykdomos trejeto finansinės pagalbos programos, nes jose įplaukų į biudžetą didinimas buvo pasiektas pernelyg apmokestintų MVĮ ir piliečių sąskaita, o didelės korporacijos ir turtingi mokesčių vengėjai dažnai naudojosi mokesčių amnestija, išankstiniais sprendimais dėl mokesčių ir kitomis mokesčių lengvatų ir atleidimo nuo mokesčių schemomis (kaip buvo Portugalijos ir Graikijos atveju);

Išankstiniai sprendimai dėl mokesčių ir žalinga mokesčių praktika

V.  kadangi galimos taikymo srities ir temų, privalomojo pobūdžio, naudojimo dažnumo, viešumo, trukmės ir mokesčių mokėjimo atžvilgiu išankstiniai sprendimai dėl mokesčių apima įvairią valstybių narių praktiką – nuo ad hoc politikos iki aiškiai apibrėžto teisės aktų taikymo; kadangi nėra visuotinai priimtos išankstinių sprendimų dėl mokesčių apibrėžties tarptautiniu lygmeniu, išskyrus Komisijos nuorodą į juos kaip bet kokį pranešimą ar kitą dokumentą, ar panašų poveikį turintį veiksmą, atliktą valstybės narės ar jos vardu, dėl jos mokesčių įstatymų aiškinimo ar taikymo;

W.  kadangi išankstiniai sprendimai dėl mokesčių savaime nekelia problemų, nes jais galima – o tai ir yra jų pirminė paskirtis – mokesčių mokėtojui užtikrinti teisinį tikrumą ir sumažinti sąžiningoms įmonėms tenkančią finansinę riziką tais atvejais, kai mokesčių įstatymai arba jų konkretus taikymas tam tikrais atvejais yra neaiškūs ar gali būti skirtingai suprantami, ypač sudėtingų sandorių atveju, ir taip išvengti būsimų ginčų tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus;

X.  kadangi išankstinių sprendimų praktika, vystant glaudesnius ir labiau bendradarbiavimu pagrįstus ryšius tarp mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų, virto priemone vis painesnės tam tikrų sandorių apmokestinimo tvarkos problemai spręsti vis sudėtingesnėje skaitmeninėje pasaulinėje ekonomikoje; kadangi (nors valstybės narės, išlaikydamos išankstinių sprendimų slaptumą, vis dėlto tvirtina, jog jie nėra priimami savo nuožiūra ir tėra galiojančių mokesčių teisės aktų išaiškinimo priemonė) Parlamento specialiojo komiteto veikla patvirtino, kad išankstiniai sprendimai dėl mokesčių gali būti priimami be jokio teisinio pagrindo, laikantis neoficialios arba savo nuožiūra nustatomos tvarkos, palaikančios mokesčių sumetimais pagrįstas struktūras, kurioms naudojamos mokesčių planavimo priemonės, kurias siekdamos sumažinti savo mokesčių įmokas paprastai taiko daugiašalės korporacijos; kadangi ši problema visų pirma (bet neišimtinai) pasitaiko priimant išankstinius sprendimus dėl bendrovių viduje atliekamų operacijų kainodaros (vadinamuosius išankstinius kainodaros susitarimus); kadangi suteikiant teisinį tikrumą tik tam tikriems atrinktiems subjektams gali atsirasti nelygybė tarp įmonių, dėl kurių sprendimas buvo priimtas, ir to paties sektoriaus įmonių, dėl kurių sprendimas nebuvo priimtas;

Y.  kadangi nei EBPO, nei Europos Komisija nepareikalavo nutraukti išankstinių sprendimų dėl mokesčių praktikos kaip tokios;

Z.  kadangi išankstiniai sprendimai dėl mokesčių neturėtų turėti įtakos jokio sandorio apmokestinimo tvarkai ir vienam mokesčių mokėtojui neteikti daugiau naudos nei kitam, tačiau turėtų vienodomis aplinkybėmis turėti tokį pat poveikį kaip pagrindinių mokesčių nuostatų ex post taikymas; kadangi dėl to šiame pranešime dėmesys skiriamas ne tik išankstiniams sprendimams dėl mokesčių, tačiau, atsižvelgiant į Parlamento specialiajam komitetui (TAXE) suteiktus įgaliojimus, ir bet kokiai kitai panašaus pobūdžio ar poveikio mokesčių priemonei, kuriai taikytinas bendrinis terminas „žalinga mokesčių praktika“, t. y. priemonėms, kuriomis siekiama pritraukti įmonių nerezidenčių arba sandorių kitų mokesčių jurisdikcijų, kuriose šie sandoriai įprastai turėtų būti apmokestinami, sąskaita, arba priemonėms, kuriomis siekiama suteikiama privilegijų tik tam tikroms įmonėms, tokiu būdu iškraipant konkurenciją;

AA.  kadangi žalinga mokesčių praktika tam tikru mastu gali būti susieta su vienu ar keletu iš toliau nurodytų nepageidaujamų padarinių: nepakankamu skaidrumu, savavališka diskriminacija, konkurencijos iškraipymu ir nevienodomis veiklos sąlygomis ES vidaus rinkoje bei už jos ribų, poveikiu bendrosios rinkos vientisumui, mokesčių sistemos teisingumu, stabilumu ir teisėtumu, mažiau mobilių ekonominių veiksnių didesniu apmokestinimu, padidėjusia įvairių formų ekonomine nelygybe, nesąžininga valstybių konkurencija, mokesčių bazės erozija, socialiniu nepasitenkinimu, nepasitikėjimu bei demokratijos stoka;

AB.  kadangi reikėtų pripažinti, kad, nors MVĮ tebėra ekonomikos ir užimtumo Europoje varomoji jėga, daugiašalės įmonės taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; kadangi tų įmonių teisingas mokesčių įmokų indėlis tose šalyse, kuriose faktiškai vykdoma ekonominė veikla ir kuriama vertė, išlieka svarbus Europos visuomenių gerovei ir tvarumui;

Specialiojo komiteto darbas

AC.  kadangi Parlamento kompetentingas specialusis komitetas, įsteigtas 2015 m. vasario 26 d., surengė 14 posėdžių, kuriuose išklausė Komisijos Pirmininką Jeaną Claude'ą Junckerį, už konkurenciją atsakingą Komisijos narę Margrethe Vestager, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingą Komisijos narį Pierre'ą Moscovici, pareigas einantį Tarybos pirmininką Pierre'ą Gramegna, Prancūzijos finansų ministrą Michelį Sapiną, Vokietijos finansų ministrą Wolfgangą Schäuble, Italijos finansų ministrą Pier Carlo Padoan ir Ispanijos finansų ministrą Luisą de Guindosą, EBPO atstovus, taip pat informatorius, tiriamosios žurnalistikos atstovus, ekspertus, akademinės bendruomenės atstovus, daugiašalių korporacijų, profesinių asociacijų, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus bei ES nacionalinių parlamentų narius (žr. 1 priedą); kadangi faktų nustatymo misijų tikslu TAXE komiteto delegacijos, siekdamos išnagrinėti konkrečius trečiųjų šalių aspektus, susijusius su jam suteiktais įgaliojimais, aplankė Šveicariją, o taip pat aplankė šias valstybes nares: Belgiją, Liuksemburgą, Airiją, Nyderlandus ir Jungtinę Karalystę; kadangi taip pat buvo surengti susitikimai su Gibraltaro ir Bermudų vyriausybių atstovais; kadangi, nors visa ši veikla ir suteikė įvairios vertingos informacijos apie mokesčių sistemas ir praktiką visoje ES, nebuvo atsakyta į visus aktualius klausimus, įskaitant išlikusį Komisijos Pirmininko Jeano Claude'o Junckerio teiginių nenuoseklumą dėl ilgą laiką slapto J. Krecké pranešimo puslapio;

AD.  kadangi tam tikrą komiteto darbą apsunkino tai, jog kai kurios valstybės narės ir Taryba laiku nepateikė atsakymų (žr. 2 priedą) ir galiausiai neperdavė visų prašomų dokumentų arba davė vien mandagų atsakymą, kuriame beveik neaptarti esminiai prašymų aspektai; kadangi iš 17 pakviestų daugiašalių korporacijų tik keturios pirmą kartą pakvietus sutiko atvykti į komiteto posėdžius 2015 m. birželio ir liepos mėn.; kadangi dar 11 daugiašalių korporacijų sutiko atvykti į komitetą tik TAXE komitetui balsavus dėl pranešimo ir pakartotinai raginant, todėl likus nedaug laiko iki balsavimo plenariniame posėdyje turėjo būti sušauktas naujas neeilinis posėdis (žr. 3 priedą); kadangi Komisija taip pat bendradarbiavo ne visapusiškai ir atsiuntė visus Elgesio kodekso grupės posėdžių dokumentus ir neoficialius posėdžių užrašus, siūlydama (dėl kai kurių valstybių narių priešiško nusiteikimo) taikyti tik riboto konsultavimosi procedūrą; kadangi dėl šios priežasties komiteto kadenciją reikėjo pratęsti;

AE.  kadangi priimant šį pranešimą Komisija vis dar vykdė keletą valstybės pagalbos tyrimų dėl sandorių kainodaros susitarimų, patvirtintų išankstiniais sprendimais dėl mokesčių ir panašaus pobūdžio ar poveikio priemonėmis, kurie turi įtakos tam tikroms daugiašalių korporacijų patronuojamoms įmonėms paskirstytam apmokestinamajam pelnui;

Pelno mokesčio praktikos valstybėse narėse apžvalga

1.  primena, kad pramoninėse šalyse taikomi įmonių apmokestinimo modeliai sukurti XX a. amžiaus pirmoje pusėje, kai tarpvalstybinė veikla buvo ribota; atkreipia dėmesį į tai, kad globalizacija ir ekonomikos skaitmeninimas iš esmės pakeitė pasaulinę vertės grandinę ir rinkų veikimą ir kad pačios didžiausios įmonės dabar turi tarpvalstybinę struktūrą, todėl reikia peržengti nacionalines mokesčių taisykles; pabrėžia, kad nacionalinės ir tarptautinės apmokestinimo taisyklės kinta ne taip sparčiai kaip verslo aplinka;

2.  pabrėžia, kad reikia parengti subalansuotą ir teisingą mokesčių politiką, kuri būtų neatskiriama struktūrinės reformos valstybėse narėse dalis;

3.  pažymi, kad, nors kelete valstybių veiklą vykdančioms įmonėms vis sudėtingiau atitikti įvairių mokesčių sistemų reikalavimus, dėl globalizacijos ir skaitmeninimo joms lengviau organizuoti savo veiklą naudojantis lengvatinių mokesčių finansiniais centrais ir kurti sudėtingas struktūras siekiant sumažinti savo bendras mokestines įmokas; yra susirūpinęs, kad dėl ekonomikos ir skolų krizės bei biudžetų konsolidavimo daugelis valstybių narių gerokai sumažino savo mokesčių administratorių darbuotojų skaičių; pabrėžia, kad nacionaliniai mokesčių administratoriai turėtų turėti pakankamai išteklių (įskaitant žmogiškuosius išteklius), kad galėtų veiksmingai vykdyti kovą su didelę nacionalinės mokesčių bazės eroziją sukeliančiu agresyviu mokesčių planavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, šių veiksmų prevenciją ir nustatymą, taip pat užtikrinti geresnį ir teisingesnį mokesčių surinkimą bei mokesčių sistemos patikimumą; pažymi, jog tyrimai parodė, kad kompetentingų mokesčių administracijų darbuotojų valstybei surenkamos įplaukos daug didesnės negu patiriamos sąnaudos, nes mokesčių administratorių veiksmingumas turi tiesioginį teigiamą poveikį mokestinėms pajamoms;

4.  pabrėžia skirtumą tarp, viena vertus, žalingos tam tikrų mokesčių administratorių ir nacionalinių administravimo institucijų praktikos, kuria daugiašalėms korporacijoms sudaromos sąlygos perkelti pelną, kad išvengtų apmokestinimo tose teritorijose, kur tas pelnas gautas, ir, kita vertus, vyriausybių konkurencijos pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas (TUI) arba išlaikant ekonominę veiklą šalyje visiškai laikantis ES teisės aktų.

5.  pabrėžia, kad pagal Sutarties nuostatas, vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms leidžiama nustatyti savo pelno mokesčio tarifus ir mokesčio bazę tol, kol pagal Sutartį nėra susitarta dėl tvirtesnių mokesčių konvergencijos priemonių; tačiau taip pat pabrėžia, kad dėl pernelyg sudėtingų nacionalinių mokesčių sistemų taisyklių ir šių sistemų skirtumų sukuriamos spragos, kuriomis agresyvaus mokesčių planavimo tikslais naudojasi daugiašalės korporacijos, todėl vyksta mokesčių bazės erozija, perkeliamas pelnas, lenktyniaujama link žemesnių standartų ir, galiausiai, gaunami neoptimalūs ekonominiai veiklos rezultatai; atkreipia dėmesį į tai, kad toks mokesčių vengimas yra neigiamos sumos žaidimas visiems nacionaliniams biudžetams bendrai, nes dėl žalingos praktikos (naudojant leidžiančias nukrypti nuostatas, specialius atskaitymus ar spragas) gautos didesnės mokestinės įplaukos vienoje valstybėje narėje nekompensuoja mokestinių įplaukų sumažėjimo kitose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad tik labiau koordinuota, bendra valstybių narių strategija, kurios laikantis turėtų būti sukurta bendra sistema, pagal kurią valstybės narės nustatytų savo mokesčių tarifus, galima užkirsti kelią tolesnei mokesčių bazės erozijai, žalingai mokesčių konkurencijai ir mokesčių tarifų lenktynėms link žemesnių standartų;

6.  primena, kad kai kurios valstybės narės oficialiai įmonėms taiko didesnius mokesčius negu kitos, bet iš tikrųjų dėl tų šalių įmonėms palankių atskaitymų ir spragų taiko daug mažesnius tarifus, taigi faktinis mokesčių tarifas yra mažesnis negu tose valstybėse narėse, kuriose oficialiai taikomas mažesnis tarifas;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad mažesnis pelno mokestis kai kuriose valstybėse narėse gali užtikrinti palyginti didesnes pajamas iš mokesčių negu tos, kurios susidaro taikant didesnius mokesčių tarifus;

8.  pažymi, kad, remiantis Komisijos duomenimis(22) , įstatymais nustatyti pelno mokesčio tarifai ES 1995–2014 m. sumažėjo 12 procentinių punktų – nuo 35 proc. iki 23 proc.; pabrėžia, kad taip mažinant mokesčių tarifus tuo pačiu plečiama mokesčio bazė siekiant sumažinti prarastas įplaukas ir kad santykinai pastovios įplaukos iš įmonių apmokestinimo tuo pačiu laikotarpiu taip pat gali būti paaiškinamos tvirta „bendrovių steigimo“ tendencija, t. y. kai nuo tam tikrų teisinių verslo veiklos vykdymo formų (pavyzdžiui, individualiosios įmonės) pereinama prie korporacijos statuso, todėl panašiai pereinama nuo asmens mokesčio bazės prie pelno mokesčio bazės;

9.  pažymi, kad daugelis valstybių narių išleidžia dideles sumas mokesčių paskatoms, kuriomis siekiama MVĮ suteikti konkurencinių pranašumų, tačiau, anot Komisijos(23) , trijose iš keturių valstybių narių, stebėtų neseniai atliekant tyrimą, šiems bandymams pakenkė tarptautinio mokesčių planavimo pasekmės; pažymi, kad dėl tokių pasekmių MVĮ patenka į nepalankią konkurencinę padėtį, nepaisant didelių sąnaudų, susijusių su mokesčių išlaidomis, skirtomis joms remti, ir kad tokie rezultatai trukdo nacionaliniams politikos formuotojams įgyvendinti savo ketinimus;

10.  atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp įstatymais nustatytų ir faktinių mokesčių tarifų, ypač taikomų pasauliniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms, o tai bent jau iš dalies atspindi įvairias nukrypti leidžiančias nuostatas ir bendros apmokestinimo tvarkos išimtis, kuriomis teisės aktų leidėjas siekė tam tikrų tikslų arba kurios atsirado dėl agresyvaus mokesčių planavimo (tik apmokestinimo tikslais sukuriant visiškai dirbtiną tvarką);

11.  pabrėžia, kad skirtingų mokesčių sistemų neatitikimai pasauliniu lygmeniu prisideda prie didelės mokesčių bazės erozijos ir mokesčių slėpimo, tačiau veiksmai tik ES lygmeniu nepadės išspręsti šių problemų;

12.  atkreipia dėmesį į didelę 28 ES mokesčių sistemų įvairovę mokesčio bazės apibrėžties ir mokesčių tarifo dydžio atžvilgiu, kuri yra dar didesnė turint omenyje tas specialias jurisdikcijas (užjūrio teritorijų ir Didžiosios Britanijos Karūnos priklausinių), kuriose veikia autonominės mokesčių sistemos, susijusios su ES valstybėmis narėmis; apgailestauja, kad pagrindinėms sąvokoms ir elementams, pavyzdžiui, apmokestinimo pajamų šaltinio vietoje ir apmokestinimo pagal gyvenamąją vietą (buveinę) pusiausvyrai, nuolatinei buveinei ir apmokestinamiems subjektams, ekonominiam turiniui ir kovos su piktnaudžiavimu taisyklėms, palūkanų ir autorinių atlyginimų apibrėžčiai, taisyklėms nematerialiojo turto atžvilgiu, taisyklėms skolos ir nuosavo kapitalo atžvilgiu, nekalbant apie tai, ką galima arba ko negalima atskaityti iš mokesčio bazės, ES šiuo metu netaikoma jokia bendra apibrėžtis ar gairės, todėl valstybių narių mokesčių sistemos yra nesuderintos; pabrėžia, kad būtina suderinti šias apibrėžtis;

13.  pabrėžia, kad nacionaliniai lengvatiniai režimai ir skirtingų mokesčių sistemų neatitikimai bendrojoje rinkoje sudaro galimybes vengti mokesčių; pažymi, kad šį nepageidaujamą poveikį dar labiau sustiprina sąveika su dideliu skaičiumi dvišalių mokesčių sutarčių tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių bei kovos su piktnaudžiavimu nuostatų nepakankamumas tose sutartyse;

14.  pažymi, kad šiai nesuderintai mokesčių ES sistemai taip pat būdingas akivaizdžiai menkas bendradarbiavimas tarp valstybių narių; šiuo klausimu pabrėžia, kad valstybės narės nebūtinai atsižvelgia į savo mokesčių priemonių poveikį kitoms valstybėms narėms ne tik tokias priemones rengdamos, bet ir dalindamosi informacija apie jų įgyvendinimą, todėl iš tikrųjų mokesčių srityje siekia naudos sau kitų sąskaita, o tai prieštarauja patiems Europos projekto pagrindams; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėms narėms automatiniu būdu sistemingai ir efektyviai keičiantis informacija būtų galima atsižvelgti į konkrečių pajamų srautų arba sandorių kitose valstybėse narėse apmokestinimo tvarką; pabrėžia, kad dėl to taip pat susidaro nepriimtina padėtis, kai vienoje valstybėje narėje gautas daugiašalių korporacijų pelnas dažnai ES apmokestinamas labai mažu tarifu arba visai neapmokestinamas;

15.  mano, kad fiskalinė politika ir konkurencijos politika ES vidaus rinkoje turi būti traktuojamos kaip dvi to paties medalio pusės, ir ragina Komisiją iš naujo įvertinti ir tobulinti turimas priemones bei išteklius, skirtus konkurencijos politikai ir valstybės pagalbos taisyklėms;

16.  pabrėžia, kad, nepaisant precedento neturinčio, visų pirma su bendrąja rinka bei ekonomine ir pinigų sąjunga susijusio ES integracijos proceso stiprinimo per pastaruosius 30 metų, ES nacionalinių mokesčių sistemų konvergencija labai ribota; apgailestauja dėl to, kad nacionalinių mokesčių sistemų koordinavimas gerokai atsilieka, palyginti su kitų sričių koordinavimo pastangomis ES lygmeniu, ypač įgyvendinant Europos semestrą, nors, neatsižvelgiant į su išlaidomis susijusių priemonių aktualumą, daugelis politikos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti fiskalinį konsolidavimą, susiję su įplaukomis; laikosi nuomonės, kad šis klausimas turėjo būti paminėtas penkių pirmininkų 2015 m. birželio mėn. pranešime tema „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“;

17.  pabrėžia, kad dėl politinės valios trūkumo užtikrinti nacionalinės fiskalinės politikos konvergenciją valstybės narės skatinamos rinktis dvišalį metodą, nors bendras metodas būtų veiksmingesnis; primena apie galimybę siekti fiskalinės konvergencijos naudojantis tvirtesnio bendradarbiavimo principu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tam tikrų valstybių narių norą nustatyti finansinių sandorių mokestį;

Agresyvaus mokesčių planavimo priemonės ir jų poveikis

18.  pabrėžia, kad dėl to, jog kai kurios daugiašalės korporacijos vengia mokėti mokesčius, gali būti sudarytos sąlygos taikyti beveik nulinius faktinius mokesčių tarifus už Europos jurisdikcijose gautą pelną, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tokios daugiašalės korporacijos, gaudamos įvairias viešąsias gėrybes ir paslaugas šalyje, kurioje vykdo veiklą, nemoka deramos mokesčių dalies ir taip prisideda prie nacionalinės mokesčių bazės erozijos ir didesnės nelygybės; taip pat pabrėžia, kad galimybė perkelti pelną sudaroma tik toms įmonėms, kurios vykdo tarpvalstybinę veiklą, o taip nukenčia konkurentai, veikiantys tik vienoje šalyje;

19.  su dideliu susirūpinimu pažymi, kad pelno mokesčio vengimas turi tiesioginį poveikį nacionaliniams biudžetams ir mokesčių naštos paskirstymui tarp mokesčių mokėtojų kategorijų ir ekonominių veiksnių (didžiausio mobilumo veiksnių, pavyzdžiui, kapitalo, kaip TUI, labui); apgailestauja, kad dėl šios priežasties, neskaitant konkurencijos iškraipymų ir nevienodų veiklos sąlygų, susidaro itin didelį nerimą kelianti padėtis, kai dedant dideles fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų pastangas kai kurie iš mokesčių mokėtojų, turinčių daugiausiai galimybių mokėti, moka gerokai mažiau nei labiausiai nukentėjusieji nuo ekonomikos, finansų ir skolų krizės (pavyzdžiui, paprasti piliečiai ir įmonės, netaikančios agresyvaus mokesčių planavimo ir dažnai priklausančios mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) grupei bei dažnai negalinčios konkuruoti su daugiašalėmis korporacijomis dėl tokios pastarųjų lyginamojo pranašumo mokesčių srityje); pabrėžia, kad dėl šios situacijos kyla rizika, kad padidės nepasitikėjimas demokratija ir sumažės bendras mokestinių prievolių vykdymas, ypač šalyse, kurioms taikomos koregavimo programos; apgailestauja, kad informatoriai, kurie visuomenės interesais nacionalinėms valdžios institucijoms teikia itin svarbią informaciją apie nusižengimus, pažeidimus, sukčiavimą arba neteisėtą veiklą ar praktiką, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat patirti asmeninio pobūdžio arba ekonominės žalos; labai susirūpinęs pažymi, kad net žurnalistai, atskleisdami nelegalios ar neteisėtos praktikos atvejus, kartais susidurdavo su panašiomis pasekmėmis;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad TVF tyrimo(24) , apėmusio 51 šalis, rezultatai rodo, jog perkėlus pelną tarp mokesčių jurisdikcijų esamos pelno mokesčio įplaukos vidutiniškai sumažėja maždaug 5 proc., tačiau beveik 13 proc. EBPO nepriklausančiose šalyse; taip pat pažymi, kad, pasak Komisijos, ekonometriniai duomenys liudija, jog TUI jautrumas pelno apmokestinimui ilgainiui didėja; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vieną tyrimą, manoma, jog 1 trln. EUR galimų mokestinių įplaukų praradimo ES kiekvienais metais priežastis – mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo bendras poveikis(25) , be to, manoma, kad kasmet nacionaliniai biudžetai praranda maždaug 50–70 mlrd. EUR dėl mokesčių vengimo, tačiau šie įplaukų nuostoliai visoje ES iš tiesų gali sudaryti maždaug 160–190 mlrd. EUR, jeigu būtų atsižvelgta į specialią mokesčių tvarką, neefektyvų mokesčių surinkimą ir kitą panašią veiklą(26) ; kadangi JT Prekybos ir vystymosi komisija apskaičiavo, jog dėl daugiašalių korporacijų mokesčių vengimo besivystančios šalys praranda apie 100 milijardų USD įplaukų per metus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ribotą skaidrumą bei apskaitos ir konceptualių sistemų skirtumus visame pasaulyje, kurie daro poveikį galimybei gauti palyginamus ir aiškiai interpretuojamus duomenis, taip pat bet kokių įverčių patikimumui, šiuos duomenis reikėtų vertinti atsargiai ir jais remiantis faktiniai nacionalinių biudžetų patiriami nuostoliai gali būti nepakankamai įvertinti;

21.  pažymi, kad mokesčių planavimo strategijos gali būti pagrįstos korporacijų struktūra, jų filialų finansavimo tvarka arba sandorių kainodara, nesusijusia su tikra ekonomine veikla, taip sudarant galimybių dirbtinai perkelti pelną tarp jurisdikcijų, siekiant sumažinti bendras įmonių mokesčių įmokas; labai susirūpinęs pažymi, kad Europos Sąjungoje vis daugiau naudojamasi „pašto dėžutės“ tipo įmonėmis, kurios nėra tikros įmonės ir naudojamos tik siekiant išvengti mokesčių; atkreipia dėmesį į konkretų bendrovės „McDonalds“ pavyzdį – profesinių sąjungų koalicijos ataskaitoje atskleista, kad dėl šios bendrovės mokesčių praktikos 2009–2013 m. Europos šalys prarado daugiau nei 1 mlrd. EUR mokesčių įmokų(27) ;

22.  laikosi nuomonės, kad dėl nacionalinių lengvatinių režimų ir prasto valstybių narių mokesčių sistemų koordinavimo ar konvergencijos, nepaisant veiksmingų ekonominių ryšių ir sąveikos ES vidaus rinkoje, atsiranda neatitikimų, kurie sudaro sąlygas agresyviam mokesčių planavimui, dvigubiems atskaitymams ir dvigubam neapmokestinimui, pavyzdžiui, taikant vieną ar keletą iš šių būdų: piktnaudžiavimą sandorių kainodara, atskaitymų sutelkimą didelių mokesčių jurisdikcijose, paskolomis per įmones tarpininkes surinktų lėšų perdavimą, rizikos perdavimą, hibridinius finansinius produktus, naudojimąsi neatitikimais, palankesnių mokesčių sąlygų paieškas, susitarimus dėl autorinių atlyginimų, palankesnių sutarčių paieškas ir turto pardavimo sutelkimą mažų mokesčių jurisdikcijose;

23.  pabrėžia, kad vykdydamas faktų nustatymo misijas penkiose valstybėse narėse ir Šveicarijoje jo specialusis komitetas pastebėjo, kad kai kurios nacionalinės mokesčių priemonės, kurių derinius dažnai taiko daugiašalės korporacijos, gali būti žalinga mokesčių praktika, ypač toliau nurodyti jos atvejai, kurie turėtų būti laikomi tik nebaigtiniu sąrašu:

   piktnaudžiavimas išankstiniais sprendimais dėl mokesčių arba susitarimais dėl ginčo sprendimo, kai jie naudojami ne vien tik siekiant išaiškinti galiojančius teisės aktus, bet ir gauti mokesčių lengvatas,
   skirtingos nuolatinės buveinės bei gyvenamosios vietos mokesčių tikslais apibrėžtys,
   mažai ar visai neatsižvelgiama į ekonominį turinį (angl. economic substance ), dėl to sudaromos sąlygos kurti specialiosios paskirties vienetus (pavyzdžiui, „pašto dėžutės“ tipo bendroves, fiktyvias įmones ir t. t.), kuriems taikoma palankesnė apmokestinimo tvarka,
   sąlyginių palūkanų atskaitymas (pagal kurį įmonės gali iš savo apmokestinamųjų pajamų atskaityti fiktyvias palūkanas, apskaičiuotas remiantis jų nuosavu kapitalu),
   sprendimų dėl perviršinio pelno priėmimo praktika (pagal kurią įmonė iš mokesčių administratoriaus gali gauti rašytinį patvirtinimą, kad į jos apmokestinamąsias pajamas neįtraukiamas pelnas, kurio nebūtų buvę galima gauti veikiant tik vienoje šalyje),
   neaiškios ar nesuderintos sandorių kainodaros nuostatos,
   tam tikri lengvatiniai režimai, visų pirma susiję su nematerialiuoju turtu (lengvatinis pajamų iš patentų, žinių ar intelektinės nuosavybės apmokestinimas),
   atleidimas nuo išskaičiuojamųjų mokesčių, taikomų palūkanų, dividendų ir autorinių atlyginimų mokėjimui, pagal dvišales mokesčių sutartis ir (arba) pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas,
   valstybių narių teisinių sąvokų (hibridinių subjektų ar hibridinių paskolų, kai palūkanų išlaidos tampa neapmokestinamais dividendais) skirtumai,
   Šveicarijos atveju – užsienio subjektų kontroliuojamoms įmonėms kantonų lygmeniu taikoma speciali apmokestinimo tvarka, kuri netaikoma nacionalinių subjektų kontroliuojamoms įmonėms (vadinamoji atskyrimo (angl. ring-fencing ) tvarka),
   veiksmingų bendrųjų ar konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių trūkumas arba nepakankamas tokių taisyklių taikymo užtikrinimas ar ne griežtas jų aiškinimas,
   struktūros, kuriomis remiantis gali būti paslėptas tikrasis turto savininkas ir kurioms galbūt netaikoma keitimosi informacija tvarka, pavyzdžiui, patikos struktūros ir vadinamieji laisvieji uostai;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos teigimu(28) , Europos Sąjungoje 72 proc. pelno perkeliama sandorių kainodaros ir intelektinės nuosavybės perkėlimo būdu;

25.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais kai kurios valstybės narės parengė konkrečias pelno mokesčio mažinimo schemas, skirtas įmonių kilnojamajam nematerialiam turtui, pavyzdžiui, iš intelektinės nuosavybės gaunamoms pajamoms, pritraukti; atkreipia dėmesį į mokesčių tarifų mažinimo, lengvatų ir siūlomų schemų (lengvatinio pajamų iš inovacijų, intelektinės nuosavybės, žinių, patentų apmokestinimo ir kt.) taikymo srities įvairovę; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse mokesčių mokėtojams, norintiems naudotis mokesčių lengvatomis, nereikia kurti intelektinės nuosavybės patiems ir (arba) toje šalyje, o tik įsigyti ją iš įmonės, kurios buveinė yra toje jurisdikcijoje; todėl pabrėžia, kad bet kokios fiskalinės lengvatos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai turi būti susietos su realiomis išlaidomis toje jurisdikcijoje;

26.  be to, pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidos jau gali būti išskaičiuojamos iš mokesčių pagal nacionalines mokesčių sistemas net ir be lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo, todėl toks apmokestinimas prisideda prie mokesčių vengimo darydamas neigiamą poveikį sistemai;

27.  mano, kad tokios schemos yra žalingos mokesčių konkurencijos tarp valstybių pavyzdžiai, nes, nors jų ryšys su realiąja ekonomika ir poveikis jai daugeliu atveju neegzistuoja, jos mažina kitų šalių, įskaitant valstybes nares, gaunamas mokestines įplaukas; atkreipia dėmesį į tai, kad mokestinių paskatų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai apžvalgoje(29) Komisija daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu bus perskirstomas įmonių pelnas, o ne skatinamos inovacijos;

28.  pabrėžia, kad ekonominėje aplinkoje, kurioje yra daugiau nematerialiojo turto, sandorių kainodarą dažnai veikia palyginamų sandorių ir standartų trūkumas ir dėl to įprastų rinkos sąlygų principo, pagal kurį sandorių tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančių subjektų kainodara turėtų būti vertinama taip pat kaip sandorių tarp nepriklausomų subjektų kainodara, deramas taikymas tampa sudėtinga užduotimi;

29.  pažymi, kad esamos sandorių kainodaros gairės suteikia daugiašalėms korporacijoms didelę veiksmų laisvę pasirinkti ir įgyvendinti vertinimo metodus; pabrėžia, kad nėra jokio galiojančio bendro sandorių kainodaros standarto, o daugiašalės korporacijos naudojasi įvairiomis numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, išimtimis ir alternatyvomis, siekdamos priešingai tų gairių esmei koreguoti savo apmokestinamąjį pelną pagal jurisdikciją ir sumažinti bendrus mokestinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, nederamai keldamos kainas, savavališkai nustatydamos pelno maržą arba nepagrįstai pašalindamos tam tikras išlaidas iš savo skaičiavimų; pabrėžia, kad geriausias būdas spręsti sandorių kainodaros klausimą ES lygmeniu yra bendros mokesčių bazės konsolidavimas, nes taip panaikinamas poreikis tas kainas nustatyti;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiašalių korporacijų arba jų atstovų pateiktų sandorių kainodaros dokumentų negali tinkamai kontroliuoti mokesčių administratoriai, kurie dažnai nėra pakankamai parengti ir turi nepakankamai darbuotojų, kad galėtų kritiškai ir kruopščiai išnagrinėti šias analizes, jų rezultatus ar poveikį;

31.  apgailestauja, kad susidarius ekonominei padėčiai, kai 60 proc. pasaulio prekybos sandorių vyksta įmonių grupių viduje(30) , šios visiškai ekonominės sąvokos taikymo gairės nacionaliniu lygmeniu yra nenuoseklios, todėl jos gali skirtis tarp valstybių narių ir sukelti teisinius ginčus;

32.  be to, pabrėžia, kad, nepaisant didelio ES teisinių ginčų, kilusių dėl skirtingo tų pačių sandorių kainodaros principų aiškinimo, skaičiaus, Europos lygmeniu netaikomas joks veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas; pažymi, kad bylų, kurioms taikoma ES arbitražo konvencija dėl sandorių kainodaros, nagrinėjimas gali užtrukti iki aštuonerių metų, todėl įmonės ir mokesčių administratoriai susiduria su teisiniu netikrumu;

33.  pabrėžia itin svarbų didelių apskaitos įmonių, įskaitant vadinamąjį Didįjį ketvertą, vaidmenį rengiant išankstinius sprendimus dėl mokesčių bei mokesčių vengimo schemas, kurios pagrįstos nacionalinės teisės aktų neatitikimų išnaudojimu, ir juos siūlant rinkoje; pabrėžia, kad tos įmonės, kurios veikiausiai didelę dalį savo įplaukų gauna teikdamos su mokesčiais susijusias paslaugas, dominuoja daugumos valstybių narių audito rinkose ir mokesčių konsultavimo paslaugų teikimo pasauliniu mastu srityje, sudaro ribotą oligopolį; mano, kad tokia padėtis negali tęstis nepažeidžiant bendrosios rinkos veikimo „Didžiojo ketverto“ veiklos srityse; atkreipia dėmesį į interesų konfliktą, kilusį tose pačiose įmonėse teikiant konsultacijas mokesčių klausimais ir konsultavimo veiklą, skirtą, viena vertus, mokesčių administratoriams ir, kita vertus, daugiašalių korporacijų mokesčių planavimo tarnyboms, kurios naudojasi nacionalinių mokesčių įstatymų trūkumais; laikosi nuomonės, kad reikia skatinti laikytis gerosios praktikos šioje srityje ir kad turėtų būti tobulinami galiojantys elgesio kodeksai; vis dėlto abejoja įmonių elgesio kodekso ir įmonių socialinės atsakomybės politikos veiksmingumu sprendžiant šią problemą; pabrėžia, kad išankstiniai sprendimai dėl mokesčių tapo įprasta verslo praktika ES ir visame pasaulyje, kuria siekiama ne tik užtikrinti teisinį tikrumą arba sudaryti palankius mokesčių srities susitarimus, tačiau kuri taikoma ir tais atvejais, kai teisės aktų nuostatos nepalieka jokios galimybės interpretuoti; yra susirūpinęs dėl konsultacijų mokesčių klausimais sektoriaus vertinimo, kad mokesčių planavimo schema gali būti siūloma klientams, jei yra vien 50 proc. tikimybė, kad ji teisėta(31) ;

34.  ragina mokesčių administratorius gerinti ir įvairinti jų praktinės patirties šaltinius ir iš esmės pagerinti poveikio vertinimo procesą, siekiant išvengti naujų mokestinių priemonių sukeliamų nenumatytų pasekmių; primena valstybėms narėms, kad ne tik mokestinių sistemų skirtumai, bet ir per daug sudėtingos nacionalinės mokesčių sistemos ir mažas stabilumas su per dažnais pokyčiais labai prisideda prie mokesčių spragų, mokesčių sistemų neteisingumo ir mažo mokesčių politikos patikimumo; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į kliūtis, kurias sudaro mokesčių skirtumai kuriant Europos kapitalo rinkų sąjungą;

Dabartinė padėtis ir veiksmų ES, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu vertinimas

35.  pripažįsta, kad po ekonomikos krizės ir „LuxLeaks“ skandalo kova su daugiašalių korporacijų agresyviu mokesčių planavimu yra svarbus valstybių narių, ES, EBPO ir G 20 politinės darbotvarkės klausimas, tačiau apgailestauja dėl to, kad iki šiol, išskyrus G 20 remiamą EBPO BEPS projektą, kuris ką tik baigtas ir kurio šalys dar neįgyvendino, praktiškai nepasiekta jokios didesnės pažangos;

36.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pažymi, kad daugelis valstybių narių įvedė ar ketina patvirtinti priemones, kuriomis būtų kovojama su mokesčių vengimu, ypač kai tai susiję su galimybės atskaityti palūkanas apribojimu, kovos su piktnaudžiavimu taisyklėmis, geresne sąvokos „nuolatinė buveinė“ apibrėžtimi (įskaitant ekonominio turinio tyrimų rengimą siekiant veiksmingiau nustatyti, ar mokesčių požiūriu įmonės vykdo veiklą), taisykles pažeidžiančių įmonių galimu pašalinimu iš viešųjų pirkimų konkursų arba mokesčių planavimo schemų paviešinimu, kas gali padėti padėti atkurti pasitikėjimą mokesčių sistema ir sutrumpinti laikotarpį nuo konkrečių schemų parengimo iki taisomųjų veiksmų patvirtinimo, įskaitant teisėkūros lygmeniu;

37.  vis dėlto yra susirūpinęs, kad, nesilaikant bendradarbiavimu pagrįstos politikos, vienašalės priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, kovodamos su mokesčių bazės erozija, gali padidinti sudėtingumą, sudarydamos naujų neatitikimų, o dėl to gali atsirasti daugiau mokesčių vengimo galimybių ES vidaus rinkoje; pabrėžia, kad bet koks skirtingas tarptautinių ar ES gairių įgyvendinimas valstybėse narėse gali turėti tokį patį poveikį;

38.  palankiai vertina per pastaruosius 20 metų Komisijos parengtas įvairias iniciatyvas ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant ir naujausius, kuriais siekiama pereiti prie tvirtesnio valstybių narių pelno mokesčio sistemų koordinavimo, kad būtų sustiprinta ES vidaus rinka, kovojama su dvigubo apmokestinimo ar dvigubo neapmokestinimo problemomis ir išsaugoma valstybių narių teisė taikyti veiksmingą apmokestinimą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad paisant vienbalsiškumo reikalavimo iki šiol tik nedaugelis iš jų buvo priimti Taryboje, ir dėl to, jog kai kurios valstybės narės tebėra įsitikinusios, kad jos pavieniui gali gauti didesnę naudą iš nesuderintos mokesčių sistemos spragų nei visos kartu gautų iš suderintos sistemos;

39.  palankiai vertina tai, kad paskelbtas naujas fiskalinės politikos priemonių rinkinys, ir ragina Komisiją siekti užtikrinti teisingą mokesčių sistemą, grindžiamą principu, pagal kurį pelnas apmokestinamas toje valstybėje narėje, kurioje uždirbamas, taip išvengiant ES vidaus rinkos iškraipymo ir nesąžiningos konkurencijos;

40.  pabrėžia, kad Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupė (toliau – Grupė), kurią 1998 m. įsteigė valstybės narės, XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje sudarė galimybes pašalinti pačią žalingiausią to meto individualią mokesčių praktiką taikant dvejopą neįpareigojančios teisės metodą siekiant palaipsniui panaikinti esamas mokesčių priemones, kurios sukėlė žalingą mokesčių konkurenciją, ir neįvesti jokių tokių priemonių ateityje (angl. standstill );

41.  apgailestauja dėl to, kad Grupės darbas regis prarado pagreitį; pažymi, kad kai kurios iš daugiau kaip 100 priemonių, panaikintų dėl jos veiklos, valstybėse narėse pakeistos panašų žalingą poveikį darančiomis mokesčių priemonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratoriai reagavo į Grupės rekomendacijas, sukurdamos naujas struktūras, darančias tokį pat žalingą poveikį kaip ir struktūros, kurias Grupė panaikino; apgailestauja dėl to, kad ankstesni bandymai stiprinti Grupės valdymą ir įgaliojimus, patikslinti ir išplėsti kodekse nustatytus darbo metodus ir kriterijus, siekiant kovoti su naujų formų žalinga mokesčių praktika atsižvelgiant į dabartinę ekonominę aplinką, nebuvo sėkmingi; pritaria naujausiems Komisijos pasiūlymams šiuo klausimu, išdėstytiems jos 2015 m. birželio 17 d. veiksmų plane dėl sąžiningo ir efektyvaus įmonių apmokestinimo ES;

42.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant plataus užmojo tikslų, kurie buvo skelbiami nuo 1997 m., mokesčių konkurencija tarp valstybių narių išliko, ji kyla ne tiek dėl mokesčių tarifų skirtumo, kiek dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas apmokestinamojo pelno bazės apskaičiavimas, heterogeniškumo, kurį jau kelis dešimtmečius nuolat įrodo skirtumas tarp nominalių ir realių pelno mokesčių tarifų, kuriuos taiko valstybės narės;

43.  taip pat apgailestauja dėl to, kad Grupės pradinis statusas ir valdymo susitarimai sudarė per daug galimybių politinėms deryboms ir kompromisams siekiant „plataus masto sutarimo“ (t. y. neva vieningumo, numatant galimybę išnašose pareikšti nesutikimą) dėl žalingos praktikos vertinimo, o tai pakenkė jos darbo patikimumui ir išsamumui ir kartais skatino sąmoningai neskelbti tam tikrų ataskaitų ar dėl jų nesiimti tolesnių veiksmų, kaip antai 1999 m. „Simmons & Simmons“ ataskaitos dėl administracinės praktikos atveju; apgailestauja, kad galiojančių priemonių panaikinimas strigo dėl politinių vėlavimų ir kai kuriais atvejais sudarė sąlygas įtraukti naujus gavėjus praėjus galutiniam terminui, o tai taip pat susiję su labai silpnais Grupės atskaitomybės ir stebėsenos mechanizmais;

44.  bendriau pabrėžia, jog, nors taikant kodekso principą, kad atsižvelgiama į kiekvieną konkretų atvejį, šiuo metu didesnė valstybių narių konkurencija vyksta taikant bendrąsias priemones, nekovojama su sisteminiais nenuoseklios pelno mokesčio sistemos ES trūkumais, o tam reikia atlikti išsamesnę pertvarką;

45.  taip pat atkreipia dėmesį į pastangas kuriant įvairius suinteresuotuosius subjektus vienijančią Gero mokesčių srities valdymo platformą, kurios tikslas – pasiekti bendrą susitarimą dėl mokesčių vengimo klausimo, visų pirma atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, ir Jungtinį sandorių kainodaros forumą, kuriame pateikiamos gairės su sandorių kainodara susijusiais techniniais klausimais; pabrėžia, kad iki šiol šių institucijų pastangomis atlikti nedideli pelno mokesčio sistemos taisymai; apgailestauja, kad mokesčių vengimo klausimas Jungtinio sandorių kainodaros forumo paskelbtose gairėse iki šiol nepakankamai apimtas; apgailestauja dėl to, kad Jungtinio sandorių kainodaros forumo sudėtis, nepaisant pastaruoju metu pakeistų narių, vis dar nesubalansuota; be to, nepritaria tam, kad sandorių kainodaros gairių parengimo dalyvauja mokesčių ekspertai, kurie tuo pat metu gali teikti konsultacijas savo klientams dėl agresyvaus mokesčių planavimo strategijų, t. y. susidurti su interesų konfliktu;

46.  pabrėžia, kad taikant ES teisės aktus (Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvą, Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą, Susijungimų ir administracinio bendradarbiavimo direktyvą), nors ir apimančius tik tam tikrus su įmonių apmokestinimu susijusius aspektus, galima spręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės ir keliose šalyse veiklą vykdančios įmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės, kurių pirminis tikslas buvo panaikinti dvigubą apmokestinimą, turi nenumatytą neigiamą poveikį mokesčių vengimo srityje ir kartais sukelia dvigubą neapmokestinimą; palankiai vertina tai, kad Taryba neseniai priėmė 2015 m. pabaigoje įsigaliosiančius Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvos pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti bendrą kovos su piktnaudžiavimu nuostatą ir pašalinti hibridinių paskolų neatitikimus, numatant, kad tai padės užkirsti kelią kai kurioms mokesčių vengimo Europos Sąjungoje galimybėms;

47.  primena, kad Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo nuostatų tikslas – užtikrinti keitimąsi visa aktualia finansine informacija; mano, kad vykdant automatinius, nedelsiamus ir išsamius informacijos apie mokesčius mainus ir ją efektyviai tvarkant būtų daromas stiprus atgrasomasis poveikis mokesčių slėpimui ir žalingos mokesčių praktikos taikymui, o valstybėms narėms bei Komisijai būtų sudarytos sąlygos disponuoti visa aktualia informacija, siekiant reaguoti į šią praktiką;

48.  apgailestauja dėl to, kad esama teisėkūros ir stebėsenos sistema, skirta informacijai apie mokesčių priemones keistis, nėra veiksminga – turimais duomenimis, galiojančių reikalavimų dėl keitimosi informacija spontaniškai arba paprašius nesilaikoma; apgailestauja dėl to, kad praktiškai jokia valstybė narė nesikeičia jokia informacija, kuri gali turėti įtakos ES šalims partnerėms; apgailestauja, kad Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos nekoordinuoja tarpusavyje savo veiksmų;

49.  apgailestauja, kad valstybės narės mokesčių informacija beveik niekada nesikeičia spontaniškai; palankiai vertina automatinius informacijos mainus, kurie nebūtų daugiau grindžiami abipusiškumo principu; atkreipia dėmesį į sistemos, pagrįstos teise savo nuožiūra spręsti, kokia informacija turėtų būti perduodama, pradinės struktūros problemas, o su šia sistema drauge taikomos silpnos stebėsenos sistemos, dėl kurių labai sunku nustatyti bet kokį keitimosi informacija reikalavimo pažeidimą;

50.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą skatinti automatinio keitimosi informacija apie mokesčius pavertimą ateities Europos ir tarptautiniu skaidrumo standartu; primygtinai ją ragina pirmiausia atlikti savo kaip Sutarčių sergėtojos pareigą ir imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų deramai laikomasi galiojančių ES teisės aktų ir Sutartyse nustatyto lojalaus valstybių narių bendradarbiavimo principo; palankiai vertina ekspertų grupės finansinių ataskaitų informacijos automatinių mainų klausimais pasiūlymą apsvarstyti galimybes paremti besivystančias šalis automatinio keitimosi informacija srityje sudarant neabipusių mainų susitarimus;

51.  pažymi, kad valstybės pagalbos taisyklės ir sankcijos praverčia kaip kovos su didžiausią piktnaudžiavimo ir iškraipomąjį poveikį turinčia žalinga mokesčių praktika priemonė ir gali turėti didelį atgrasomąjį poveikį;

52.  palankiai vertina 2015 m. kovo mėn. Komisijos mokesčių skaidrumo dokumentų rinkinį, susijusį automatiniu valstybių narių keitimusi informacija apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių, ir 2015 m. birželio mėn. veiksmų planą siekiant teisingos ir efektyvios pelno mokesčio sistemos ES; vis dėlto pabrėžia, kad šie dokumentai gali būti vertinami tik kaip pirmasis žingsnis tinkama linkme ir kad skubiai reikalinga nuosekli teisės aktų nuostatų ir administracinio koordinavimo sistema, be kita ko, MVĮ ir daugiašalių korporacijų, kurios padeda kurti realų ekonomikos augimą ir sąžiningai moka savo mokesčių dalį ES vidaus rinkoje, labui;

53.  palankiai vertina neseniai pasiektą susitarimą dėl EBPO BEPS veiksmų plano, kuris parengtas po G 7 ir G 20 aukščiausiojo lygio susitikimuose vienas po kito išsakytų raginimų imtis veiksmų ir pagal kurį mėginama spręsti pavienes problemas, trikdančias tarptautinės pelno mokesčio sistemos veikimą, pasiūlant visuotinių ir sisteminių veiksmų joms spręsti; apgailestauja dėl pavėluotos ir nelygiavertės besivystančių šalių įtraukties į EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu procesą, kuriame šios šalys turėjo pagrįstai dalyvauti; be to, apgailestauja, kad kai kuriems BEPS veiksmų plano rezultatams, ypač susijusiems su žalinga apmokestinimo tvarka, skaitmenine ekonomika ir skaidrumu, stinga ryžtingumo;

54.  pažymi, kad atlikus tarptautinės mokesčių sistemos „sunkumų“ sisteminę analizę, BEPS veiksmų planas suskirstytas į 15 darbotvarkės punktų, iš kurių septynis 2014 m. lapkričio mėn. patvirtino G 20, o dėl kitų susitarta iki 2015 m. spalio mėn.; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į besikeičiančią verslo aplinką, šiais veiksmais siekiama spręsti su skaidrumu susijusias problemas, pavyzdžiui, parengiant gaires dėl ataskaitų teikimo pagal šalis, tam tikrų mokesčių vengimo susitarimų nekonkretumo ir didesnio tarptautinių taisyklių nuoseklumo;

55.  vis dėlto įspėja dėl kompromisų, kurie galėtų neatitikti pirminių užmojų arba dėl kurių galėtų atsirasti skirtingų aiškinimų nacionaliniu lygmeniu; be to, pabrėžia, kad iki šiol beveik nebuvo veiksmingai stebima, kaip šalyse, kurios patvirtino EBPO gaires, jos įgyvendinamos, ir kad net ir geriausiai parengti sprendimai negali būti veiksmingi, jei jų įgyvendinimas nėra stebimas ir jie nėra tinkamai įgyvendinami;

56.  pabrėžia, kad šioje srityje ES ir EBPO veikla papildo viena kitą; mano, kad atsižvelgiant į ES integracijos laipsnį, jos pastangos koordinavimo ir konvergencijos, kuriais siekiama išvengti bet kokių formų žalingos mokesčių konkurencijos ES vidaus rinkoje, atžvilgiu turi būti platesnio užmojo nei BEPS pasiūlymai; yra įsitikinęs, jog užtikrindama, kad nebūtų neigiamo poveikio jos konkurencingumui, ES kartu galėtų įdiegti veiksmingesnes priemones, skirtas užtikrinti sąžiningą mokesčių konkurenciją ir valstybių narių teisę veiksmingai apmokestinti savo teritorijoje gautą pelną;

Komisijos vykdomi valstybės pagalbos tyrimai. Apžvalga ir rezultatai

57.  pabrėžia, kad ES vidaus rinkoje nauji rinkos dalyviai ir agresyvaus mokesčių planavimo nenaudojančios įmonės (įskaitant MVĮ) atsiduria nepalankesnėje padėtyje, palyginti su daugiašalėmis korporacijomis, kurios gali perkelti pelną ar įgyvendinti kitų formų agresyvų mokesčių planavimą, naudodamos vien dėl jų dydžio ir dėl jų galimybės organizuoti verslą tarptautiniu mastu joms prieinamus įvairius sprendimus ir instrumentus; su susirūpinimu pažymi, kad, esant vienodoms sąlygoms, dėl minėtų priežasčių esant mažesniems mokestiniams įsipareigojimams daugiašalėms korporacijoms tenka didesnis pelnas atskaičius mokesčius ir taip bendrojoje rinkoje sudaromos nevienodos veiklos sąlygos, palyginti su jų konkurentais, kurie negali naudotis agresyviu mokesčių planavimu ir išlaiko ryšį tarp vietos, kurioje jie gauna pelną, ir vietos, kurioje pelnas apmokestinamas; atkreipia dėmesį, kad šis daugiašalėms korporacijoms palankus veiklos sąlygų nevienodumas prieštarauja pagrindiniam bendrosios rinkos principui;

58.  pabrėžia, kad EBPO(32) nurodo, jog kai kurios daugiašalės korporacijos naudojasi strategijomis, kurios suteikia joms galimybes mokėti tik 5 proc. pelno mokesčio, o tuo tarpu mažesnės įmonės moka iki 30 proc., be to, yra itin susirūpinęs dėl to, kad, remiantis kai kuriais tyrimais(33) , tarpvalstybinių įmonių pelno mokesčio įmoka yra vidutiniškai iki 30 proc. mažesnė nei tik vienoje šalyje veiklą vykdančių įmonių; mano, jog nepriimtina tai, kad dėl šių strategijų kai kurios daugiašalės korporacijos gali mokėti labai mažą faktinį pelno mokesčio tarifą, o kai kurios MVĮ turi mokėti visus savo mokesčius;

59.  pabrėžia, kad dėl šio ekonominės veiklos vykdytojų sprendimų, priimtų remiantis numatoma grąža atskaičius mokesčius, iškraipymo ištekliai Europos Sąjungoje paskirstomi neoptimaliai ir konkurencijos lygis gali sumažėti – tokiu būdu daromas poveikis ekonomikos augimui ir užimtumui;

60.  pabrėžia, kad tam tikra žalinga mokesčių praktika gali būti priskirta su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos taisyklių taikymo sričiai, nes ji gali, kaip ir valstybės pagalba, suteikti atrankinį pranašumą ir sukelti konkurencijos iškraipymus ES vidaus rinkoje; pažymi, kad praeityje Valstybės pagalbos grupės ir Elgesio kodekso grupės veikla papildė viena kitą, ypač 1999 m. ir XXI a. pirmojo dešimtmečio pirmoje pusėje; pabrėžia, kad užtikrinant ES konkurencijos taisyklių taikymą daromas papildomas teisinis spaudimas, prisidedantis prie privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų priėmimo proceso Grupėje, iš dalies kompensuojant bet kokios kitos veiksmingos priemonės trūkumą siekiant išspręsti mokesčių vengimo klausimą ES lygmeniu;

61.  pripažįsta per pastaruosius 20 metų įvykusius svarbius pokyčius, susijusius su Komisijos valstybės pagalbos mokesčių srityje analizės sistema, kuri padėjo pasiekti daugiau aiškumo apibrėžiant ir analizuojant valstybės pagalbą taikant mokesčių priemones, taip pat siekiant sistemingesnių kovos su tokiomis priemonėmis veiksmų; ypač atkreipia dėmesį į Komisijos 1998 m. gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu, atitinkamą 2004 m. ataskaitą ir įvairius svarbius teismų praktikos sprendimus XXI a. pirmajame dešimtmetyje; palankiai vertina tai, kad, vykdant Komisijos skatinamą valstybės pagalbos modernizavimą, 2014 m. pradėtos viešos konsultacijos dėl gairių, kuriomis siekiama paaiškinti valstybės pagalbos sąvoką pagal SESV 107 straipsnį, projektų, apimančių su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos aspektus ir, visų pirma, išankstinius sprendimus dėl mokesčių;

62.  konstatuoja, kad pastaraisiais dešimtmečiais formavosi vis aiškesnė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminė praktika dėl valstybės pagalbos teisės taikymo valstybių narių mokesčių teisės priemonėms (naujausias atvejis – 2011 m. „Government of Gibraltar“ byla(34) );

63.  pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pabrėžė esmės viršenybės formos atžvilgiu principą, pagal kurį priemonės vertinimo pagrindas yra ekonominis jos poveikis;

64.  todėl konstatuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas remdamasis valstybės pagalbos draudimu nustatė plataus masto reikalavimus valstybių narių atsakomybei už teisėkūrą mokesčių srityje;

65.  pažymi, kad sąvoka „nacionalinės sistemos pobūdis ir struktūra“ yra pagrindinė nuoroda vertinant, ar tiesioginio ar netiesioginio apmokestinimo priemonės yra atrankinio pobūdžio, taigi ar suderinamos su vidaus rinka, ir kad bet kokia valstybės pagalba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į esamą pusiausvyrą; kadangi galimų iškraipymų vertinimo ES kriterijus yra nacionalinė pamatinė sistema(35) , pabrėžia, kad ne visiems konkurencijos iškraipymams ir žalingai mokesčių praktikai vidaus rinkoje gali būti taikomos galiojančios konkurencijos taisyklės; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad nepakanka vien tik visapusiškai užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kad pelno mokesčio vengimo problema ES būtų išspręsta;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Komisijos duomenimis, pateiktais Parlamento kompetentingam specialiajam komitetui(36) , nuo 1991 m. Komisija oficialiai išnagrinėjo tik 65 su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos bylas, iš kurių 7 buvo išankstiniai sprendimai dėl mokesčių ir tik 10 buvo grindžiami oficialiais valstybių narių pranešimais;

67.  pabrėžia, kad XXI a. pirmojo dešimtmečio antroje pusėje Komisija išnagrinėjo tik nedidelį skaičių bylų su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos srityje ir kad pastarojo meto valstybės pagalbos tyrimo procedūros apima:

   išankstinių sprendimų dėl mokesčių priėmimo praktikos tyrimo septyniose valstybėse narėse inicijavimą 2013 m. birželio mėn. (o 2014 m. gruodžio mėn. visose valstybėse narėse),
   2013 m. spalio mėn. pradėtą tyrimą, ar Gibraltaro pelno mokesčio tvarka teikiama pirmenybė tam tikroms įmonėms, kuris 2014 m. spalio mėn. buvo išplėstas siekiant taip pat ištirti išankstinius sprendimus dėl mokesčių toje teritorijoje,
   tuo pat metu atskiro intelektinės nuosavybės apmokestinimo tvarkos (lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo) tyrimo iniciavimą,
   2014 m. birželio mėn. trijų bylų („Apple“ Airijoje, „Fiat Finance and Trade“ Liuksemburge ir „Starbucks“ Nyderlanduose) oficialių tyrimų pradžią (baigti 2015 spalio mėn.), po kurių 2014 m. spalio mėn. pradėtas „Amazon“ Liuksemburge tyrimas,
   oficialaus Belgijos mokesčių schemos (išankstinių sprendimų dėl perviršinio pelno sistemos) tyrimo pradėjimą 2015 m. vasario mėn.;

68.  pabrėžia, kad Komisijos vykdomi ir užbaigti tyrimai ir „LuxLeaks“ atskleisti atvejai rodo, kad kai kurios valstybės narės neįvykdė savo teisinės prievolės(37) perduoti visus su galima valstybės pagalba susijusius dokumentus Komisijai;

69.  pabrėžia, kad šiais tyrimais išaiškinta tik labai nedidelė kelių tipinių praktikos, turinčios įtakos apmokestinamajam pelnui, taikant sandorių kainodarą paskirstytam kai kurių daugiašalių korporacijų patronuojamoms įmonėms, pavyzdžių dalis; yra susirūpinęs, kad esami Komisijos kompetentingų tarnybų ištekliai gali apriboti jos gebėjimą tvarkyti daug didesnį bylų skaičių ir atlikti sistemingus patikrinimus, kad įvertintų, ar ne tik sandorių kainodara pagrįsta, bet ir kita įmonių apmokestinimo srities praktika gali prieštarauti valstybės pagalbos teisės aktams;

70.  tvirtai pritaria Komisijos požiūriui, pagal kurį svarstyti nagrinėjamas bylas reikia skiriant tam pakankamai laiko, kruopščiai ir deramai rūpestingai; mano, kad tyrimų išvados padės nustatyti tikslesnes ir veiksmingesnes su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos ir sandorių kainodaros gaires ir priversti valstybes nares atitinkamai pakoreguoti savo praktiką; vis dėlto ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti šiuos tebevykdomus su mokesčiais susijusios valstybės pagalbos tyrimus, kai tik tai praktiškai įmanoma nepažeidžiant jų kokybės ir patikimumo, ir labai susidomėjęs laukia jų rezultatų; ragina Komisiją reguliariai pranešti Europos Parlamentui apie šiuos tyrimus; ragina Komisiją reikalauti grąžinti kiekvieną išleistą eurą tuo atveju, kai vykstančiuose tyrimuose patvirtinamas neteisėtos valstybės pagalbos faktas;

71.  pabrėžia, kad ES taisyklių pažeidimo atveju tebevykstantys tyrimai galėtų padėti valstybei narei, kuri patvirtino atitinkamą mokesčių priemonę, susigrąžinti sumą, atitinkančią įmonėms gavėjoms suteiktą neteisėtą valstybės pagalbą; pabrėžia, kad nors tai gali turėti didelį neigiamą poveikį tos konkrečios valstybės narės reputacijai, iš tiesų tai atlygis už reikalavimų nesilaikymą, o kilus abejonėms, vargu ar tai atgrasys valstybes nares nuo neteisėtos valstybės pagalbos ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio mokesčių lengvatas teikimo (priešingai – tai atleis valstybes nares nuo pareigos laikytis ES valstybės pagalbos taisyklių ir nesumažina finansinių nuostolių, kuriuos patiria nukentėjusių valstybių narių biudžetai); apskritai mano, kad valstybės pagalbos taisyklėse derėti numatyti sankcijas, kad jomis būtų veiksmingai atgrasoma nuo neteisėtos valstybės pagalbos;

72.  piktnaudžiaujamojo pobūdžio sandorių tarp tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių kainodaros atveju taip pat nurodo galimybę, kad ne tik valstybėje narėje, kuri taiko palankią apmokestinimo tvarką, jos mokestinės įplaukos pakoreguojamos (pagalbos susigrąžinimas), tačiau kad toks pat procesas vyksta kitose šalyse, kuriose sudarytas sandoris (sandorių kainodaros, taigi ir apmokestinamųjų pajamų, ex post koregavimas); pabrėžia, kad kai kuriais atvejais tai gali sukelti dvigubą apmokestinimą;

73.  primena, kad išankstiniais sprendimais dėl mokesčių turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir kurti teisėtus lūkesčius jų adresatams; atsižvelgdamas į tai, kad pagal valstybės pagalbos taisykles nacionaliniai išankstiniai sprendimai gali būti ginčijami ES lygmeniu, pabrėžia, kad esama rizikos, jog valstybės narės masiškai teiks pranešimus apie prašymus dėl atskirų išankstinių sprendimų, kad Komisija juos iš anksto patvirtintų siekiant, kad mokesčių administratoriai ir įmonės išvengtų teisinio netikrumo; pabrėžia, kad tinkami būdai reaguoti į padidėjusį pranešimų srautą ir didesnį skaidrumą, kurio reikalaujama iš valstybių narių mokesčių srityje, yra pajėgumų didinimas Komisijoje ir informacijos perdavimo procesų tobulinimas;

Trečiosios valstybės

74.  yra susirūpinęs, kad kai kurių daugiašalių korporacijų žalingos mokesčių praktikos neigiamas šalutinis poveikis atrodo esantis daug rimtesnis besivystančioms nei išsivysčiusiomis šalimis(38) , nes pirmosios didesnę dalį savo įplaukų gauna iš pelno mokesčio ir turi silpnesnes viešųjų finansų sistemas, reglamentavimo aplinką ir administracinius pajėgumus, skirtus užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą ir spręsti šios žalingos mokesčių praktikos problemą; pažymi, jog TVF mano(39) , kad santykiniai besivystančių šalių įplaukų nuostoliai dėl agresyvaus mokesčių planavimo tris kartus didesni nei išsivysčiusių šalių; pabrėžia, kad pagal Lisabonos sutarties 280 straipsnį valstybės narės įpareigojamos koreguoti savo politiką siekiant remti vystymąsi besivystančiose šalyse; pažymi, kad visapusiška ex post šalutinio poveikio analizė (kurios išvados turėtų būti skelbiamos viešai) turėtų padėti nukreipti politikos formavimą taip, jog būtų užtikrinta, kad dėl tokios praktikos nevyktų kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių mokesčių bazės erozija;

75.  pabrėžia, kad tuo pat metu keli pasaulinės mokesčių konkurencijos „laimėtojai“ – labai patrauklią pelno mokesčio politiką ES viduje ir už jos ribų taikančios šalys – yra pasiekusios kai kuriuos ekonomikos rodiklius, neproporcingus jų dydžiui ir realiai ekonominei veiklai, ypač atsižvelgiant į, pavyzdžiui, įmonių rezidenčių vienam gyventojui skaičių, apskaitytą užsienio pelno sumą, tiesiogines užsienio investicijas arba iš jų nukreiptus finansinius srautus, palyginti su BVP, ir kt.; pažymi, kad tai rodo jų mokesčių bazės ir į jas nukreiptų finansinių srautų dirbtinį pobūdį ir neatitikimą, kuriam dabartinės mokesčių sistemos sudaro sąlygas, tarp vietos, kurioje vertė kuriama, ir vietos, kurioje veikla apmokestinama;

76.  pabrėžia, kad mokesčių srityje konkuruoja toli gražu ne tik valstybės narės, įskaitant jų priklausinius ar asocijuotas teritorijas, ir kad didžioji dalis svarstomos praktikos yra tarptautinio masto, nes pelnas perkeliamas į mažo apmokestinimo ar visiško neapmokestinimo bei slaptumo jurisdikcijas, kuriose dažnai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla; apgailestauja, kad valstybėms narėms trūksta suderinto požiūrio į visas šias jurisdikcijas, ne tik bendrų veiksmų ar reagavimo į jų žalingą praktiką, bet ir, nepaisant Komisijos pastangų, jos atvejų nustatymo ir atitinkamų kriterijų atžvilgiu; todėl labai pritaria 2012 m. Komisijos pasiūlymui, kuris apima esminius kriterijus, kuriais, neskaitant skaidrumo ir keitimosi informacija, užtikrinama sąžininga konkurencija, taip pat 2015 m. birželio 17 d. Komisijos mokesčių dokumentų rinkinyje neseniai paskelbtam nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašui, sudarytam laikantis „bendro vardiklio“ požiūrio remiantis esamais nacionalinio lygio sąrašais; pabrėžia, kad tokio sąrašo sudarymas yra būtina sąlyga norint imtis atitinkamų prieš tokias jurisdikcijas nukreiptų veiksmų; mano, kad šis sąrašas turėtų būti pirmas etapas ciklinio proceso, kurio rezultatas turėtų būti griežta ir objektyvi mokesčių rojaus apibrėžtis, kuria galima būtų remtis sudarant būsimus sąrašus, pagrįstus aiškiais ir iš anksto žinomais kriterijais; ragina Komisiją įvertinti, ar Europos jurisdikcijos atitinka šiuos kriterijus;

77.  pabrėžia, kad EBPO pastangomis šioje srityje pasiekta svarbių rezultatų, susijusių su skaidrumu ir keitimusi informacija; ypač palankiai vertina tai, kad iki 2015 m. birželio mėn. beveik 100 šalių pasirašė EBPO daugiašalę konvenciją dėl administracinės pagalbos mokesčių srityje (toliau – Jungtinė konvencija), kuria numatomas valstybių administracinis bendradarbiavimas nustatant ir renkant mokesčius, visų pirma siekiant kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu;

78.  vis dėlto pabrėžia, kad EBPO darbas sudarant savo ankstesnį nebendradarbiaujančių mokesčių rojų sąrašą buvo grindžiamas politiniu procesu, kuris jau nustatant kriterijus sąrašams privedė prie savavališkų kompromisų, kaip antai reikalavimo sudaryti susitarimus dėl mokesčių su kitomis 12 šalių, ir dėl to jokia jurisdikcija nebuvo įtraukta į sąrašą kaip nebendradarbiaujantis mokesčių rojus; pabrėžia, kad dabartinis požiūris vis dar grindžiamas kriterijais, kurie susiję su mokesčių skaidrumu ir keitimusi informacija ir nėra pakankamai išsamūs siekiant spręsti tam tikros mokesčių praktikos žalingumo problemą; pažymi, kad, nepaisant jo privalumų, tai menkina EBPO metodo aktualumą siekiant nustatyti mokesčių jurisdikcijas, kurios yra mokesčių vengimo praktikos ir žalingos mokesčių konkurencijos visame pasaulyje pagrindas; ypač pabrėžia, kad taikant šį požiūrį nenumatoma jokių kokybinių rodiklių, kuriais naudojantis būtų galima objektyviai įvertinti, ar vadovaujamasi gero valdymo praktikos pavyzdžiais, nei svarstomi jokie kiekybiniai duomenys, kaip antai apskaitytas pelnas, į vidų ir išorę nukreipti finansiniai srautai ir jų ryšys su ekonomine realybe atitinkamoje jurisdikcijoje (atskyrimas nuo jos);

79.  be to, pabrėžia, kad šie sąrašai gali būti naudojami nacionaliniu lygmeniu siekiant užtikrinti nacionalinę apsaugą ir įgyvendinti kovos su mokesčių vengimu taisykles trečiųjų šalių atžvilgiu (pavyzdžiui, lengvatų apribojimą, pagrindinio tikslo testo, taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio korporacijų taikymą ir pan.) ir kad dėl šio priežasties tokių sąrašų ribotumais taip pat gali būti apribota nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama kovoti su žalinga mokesčių praktika, taikymo sritis ir veiksmingumas;

80.  yra įsitikinęs, kad sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje užtikrinimas ir valstybių narių mokesčių bazių apsauga labai priklauso nuo silpniausios grandies, susijusios su ryšiu su mažo apmokestinimo ar visiško neapmokestinimo bei slaptumo jurisdikcijomis, problemos sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių tarifai yra valstybių narių kompetencija, nes esant galimybei išvengti mokesčio prie pajamų šaltinio (pvz., kai netaikomas išskaičiuojamasis mokestis) trečiosiose šalyse, neatsižvelgiant į jų mokesčių praktiką, gerokai padidėja mokesčių vengimo galimybės ES;

81.  pabrėžia, kad valstybių narių koordinuotas požiūris tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių atžvilgiu galėtų būti daug veiksmingesnis kovojant su žalinga mokesčių praktika ir skatinant didesnio abipusiškumo principo laikymąsi mokesčių srityje;

82.  pabrėžia, kad reaguodamos tiek į ES, tiek G 20 spaudimą dėl mokesčių skaidrumo ir atsižvelgdamos į finansų, ekonomikos ir skolos krizę kai kurios trečiosios šalys galiausiai pasirašė keitimosi informacija mokesčių klausimais susitarimus (angl. TIEA) su ES, o tai turėtų pagerinti bendradarbiavimą su tomis šalimis; atkreipia dėmesį į tai, kad Šveicarijos atveju susitarimas buvo pasirašytas 2015 m. gegužės mėn. po ilgo pereinamojo laikotarpio, kuriuo ši svarbi ES prekybos partnerė turėjo privilegijuotą prieigą prie bendrosios rinkos, tačiau tuo pat metu nebendradarbiavo kitose srityse, visų pirma mokesčių;

83.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant vykstančių derybų, pasiekta mažai pažangos siekiant pasirašyti panašius bendradarbiavimo susitarimus su San Marinu, Monaku, Lichtenšteinu ir Andora; apgailestauja, kad Komisija neturi panašių ES įgaliojimų derėtis dėl automatinių informacijos mainų susitarimų su užjūrio teritorijomis, kurioms šiuo metu taikoma ES taupymo pajamų apmokestinimo direktyva;

84.  susirūpinęs pažymi, kad daugelis besivystančių šalių yra ypač pažeidžiamos daugiašalių korporacijų vykdomos mokesčių vengimo veiklos ir kad pagrindinė besivystančių šalių nacionalinių biudžetų prarastų įplaukų priežastis yra daugiašalių korporacijų sandorių kainodaros praktika(40) ; be to, pabrėžia, kad šių šalių derybinė padėtis kai kurių daugiašalių korporacijų ar tiesioginių užsienio investuotojų, kurie ieško mokesčių subsidijų ir lengvatų pasauliniu mastu, atžvilgiu yra labai kebli; smerkia tai, kad metiniai mokesčių įplaukų nuostoliai nacionaliniams biudžetams apytikriais skaičiavimais sudaro nuo 91(41) iki 125(42) mlrd. EUR;

85.  primena valstybėms narėms, kad jos pagal Lisabonos sutartį privalo laikytis politikos darnos vystymosi labui principo ir privalo užtikrinti, kad jų mokesčių politika nepakenktų ES tikslams vystymosi srityje; ragina ES valstybes nares, kaip siūlo TVF, atlikti savo mokesčių politikos šalutinio poveikio ir jos poveikio besivystančioms šalims analizę;

Išvados ir rekomendacijos

86.  atsižvelgdamas į įgaliojimus, kuriuos suteikė savo specialiajam komitetui, ir nepaisydamas įvairių apribojimų ir kliūčių, su kuriais susidūrė vykdydamas savo faktų nustatymo misijas ir kuriuos sukūrė kitos ES institucijos, kai kurios valstybės narės ir daugiašalės korporacijos, daro išvadą, kad:

   nedarant poveikio Komisijos vykdomų valstybės pagalbos tyrimų rezultatams, surinkta informacija rodo, kad kai kuriais atvejais valstybės narės nesilaikė SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi jos priėmė išankstinius sprendimus dėl mokesčių ir kitas panašaus pobūdžio ar poveikio priemones, kurios, teikiant pirmenybę tam tikroms įmonėms, iškraipė konkurenciją ES vidaus rinkoje,
   kai kurios valstybės narės nevisapusiškai užtikrino SESV 108 straipsnio nuostatų taikymą, nes oficialiai nepranešė Komisijai apie visus savo planus teikti pagalbą mokesčių srityje ir taip pažeidė atitinkamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 nuostatas, pabrėžia, kad dėl to Komisija negalėjo nuolat kontroliuoti visų pagalbos sistemų, kaip numatyta SESV 108 straipsnyje, nes ji neturėjo galimybės naudotis visa aktualia informacija, bent jau iki 2010 m., t. y. laikotarpiu, kurio neapima dabar Komisijos atliekami tyrimai,
   valstybės narės nevykdė prievolių, nustatytų Tarybos direktyvomis 77/799/EEB ir 2011/16/ES, nes jos spontaniškai nesikeitė ir toliau nesikeičia informacija mokesčių klausimais, net tais atvejais, kai nepaisant šiomis direktyvomis suteiktos veiksmų laisvės buvo akivaizdus pagrindas manyti, kad gali būti mokestinių nuostolių kitose valstybėse narėse arba kad galima sutaupyti mokesčių dirbtinai pervedant pelną įmonių grupių viduje,
   valstybės narės nesilaikė ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo, nes nesiėmė visų reikiamų – bendro pobūdžio arba specialių – priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jų prievolės būtų įvykdytos,
   atskirų Bendrijos teisės aktų pažeidimų, susijusių su minėtomis dalimis, analizės nebuvo galima atlikti dėl to, kad trūksta išsamios informacijos, teikiamos valstybių narių, Tarybos ir Komisijos,
   galiausiai, Komisija neatliko savo, kaip Sutarties sergėtojos, vaidmens, nustatyto ES sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, nesiimdama veiksmų šiuo klausimu ir nesiimdama visų reikiamų procedūrų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo prievoles, ypač nustatytas Tarybos direktyvose 77/799/EEB ir 2011/16/ES, nors tam buvo pagrindo, Komisija praeityje nepradėdama valstybės pagalbos tyrimų pažeidė savo prievoles pagal Lisabonos sutarties 108 straipsnį dėl vidaus rinkos veikimo;

87.  smerkia tai, kad daugelio Elgesio kodekso grupės posėdžių dokumentų, kurių buvo prašyta, komitetui nebuvo pateikta visai arba pateikta tik jų dalis, nors kai kurie iš šių dokumentų buvo pateikti pavieniams piliečiams pagal prieigos prie dokumentų procedūrą – taip susidarė padėtis, kai Europos Parlamentas yra mažiau už Europos Sąjungos piliečius informuotas apie valstybių narių poziciją mokesčių klausimais; taip pat apgailestauja dėl to, kad Komisija pateikė mažiau kaip 5 proc. iš visų prašytų dokumentų (pasirodo, jų buvo apie 5 500); apgailestauja, kad Komisija ir Taryba nepakankamai bendradarbiauja su komitetu ir taip apsunkina jo įgaliojimų vykdymą;

88.  atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Parlamentui trūksta parlamentinio tyrimo įgaliojimų, ragina Tarybą ir Komisiją kuo greičiau pritarti nepriimtam pasiūlymui dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (43) , siekiant suteikti Europos Parlamentui tikrų tyrimo įgaliojimų, reikalingų norint įgyvendinti savo parlamentinio tyrimo teisę;

89.  ragina Komisiją išnagrinėti, ar dėl pirmiau minėtų pažeidimų vis dar būtų galima kreiptis į Teisingumo Teismą;

90.  ragina valstybes nares laikytis principo, kad pelnas apmokestinamas jo susidarymo vietoje;

91.  tuo remdamasis ragina valstybes nares ir ES institucijas, kurios dalijasi politine atsakomybe už esamą padėtį, panaikinti žalingą mokesčių konkurenciją ir visapusiškai bendradarbiauti, siekiant pašalinti neatitikimus tarp mokesčių sistemų ir susilaikyti nuo naujų neatitikimų kūrimo bei panaikinti žalingų mokesčių priemones, kurios daugiašalėms korporacijoms sudaro sąlygas dideliu mastu vengti mokesčių ir mokesčių bazės erozijai ES vidaus rinkoje; šiuo klausimu ragina valstybes nares informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus aktualius jų pelno mokesčio teisės pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos jų faktiniam mokesčio tarifui arba bet kokios kitos valstybės narės mokestinėms įplaukoms; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį palengvinant mokesčių vengimą, turėtų imtis atsakomybės ir vadovauti pastangoms ES gerinti bendradarbiavimą mokesčių klausimais;

92.  ragina ES valstybių ir vyriausybių vadovus prisiimti naujus aiškius politinius įsipareigojimus imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant ištaisyti šią padėtį, kurios daugiau toleruoti nebegalima, ypač dėl jos poveikio nacionaliniams biudžetams, kuriems jau taikomos fiskalinio konsolidavimo priemonės, ir kitų mokesčių mokėtojų, įskaitant MVĮ ir piliečius, mokesčių įmokoms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais parlamentais ketina visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir yra pasirengęs sukurti veiksmingesnę politinę priežiūrą;

93.  ragina Komisiją atlikti savo kaip Sutarčių sergėtojos pareigą, užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi ES teisės aktų nuostatų ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo; primygtinai ragina Komisiją sistemingai imtis tolesnių teisinių veiksmų laikantis pagal Sutartį jai suteiktų įgaliojimų; todėl ragina Komisiją sustiprinti savo vidaus pajėgumus (galbūt savo tarnybose įsteigiant specialų mokesčių departamentą), siekiant susidoroti su vis didėjančiu pranešimų apie valstybės pagalbą skaičiumi konkurencijos politikos srityje ir su didesne Komisijos atsakomybe už naujų priemonių dėl mokesčių skaidrumo koordinavimą;

94.  prašo valstybių narių pateikti Komisijai visą informaciją, kuri būtina, kad ji galėtų nevaržoma vykdyti savo kaip Sutarčių sergėtojos funkcijas;

95.  ragina Komisiją skatinti geriausią praktiką sandorių kainodaros, paskolų kainodaros ir grupės viduje vykdomų sandorių finansavimo mokesčių srityse, kad jie atitiktų vyraujančias rinkos kainas;

96.  pabrėžia, kad valstybės narės tebėra visiškai kompetentingos nustatyti atitinkamus savo pelno mokesčio tarifus; vis dėlto reikalauja, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją ES vidaus rinkoje, mokesčių konkurencija ES ir trečiųjų šalių atžvilgiu turėtų vykti paisant aiškios taisyklių sistemos; ragina valstybes nares pirmiausiai užtikrinti verslui palankią aplinką, kuriai būdingas, be kita ko, ekonominis, finansinis ir politinis stabilumas, taip pat mokesčių taisyklių teisinis aiškumas ir paprastumas; atsižvelgdamas į itin svarbų jų vaidmenį užtikrinant fiskalinį tvarumą, ragina Komisiją įgyvendinant Europos semestrą nuodugniau spręsti įmonių apmokestinimo problemas, įskaitant žalingą mokesčių praktiką ir jos poveikį, ir makroekonominio disbalanso procedūrai naudoti tinkamus rodiklius, įskaitant su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu susijusio mokesčių surinkimo deficito įverčius;

97.  ragina valstybes nares, ypač tas, kurios gauna finansinę paramą, vykdyti struktūrines reformas, kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir stiprinti kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemones;

98.  šiuo atžvilgiu ragina Komisiją rasti tinkamą pusiausvyrą tarp fiskalinės ir ekonominės konvergencijos ir ragina ją užtikrinti, kad veiksmai skatintų ekonomikos augimą, investicijas ir darbo vietų kūrimą;

99.  laikosi nuomonės, kad, be kita ko, išsamus, skaidrus ir veiksmingas automatinis keitimasis informacija mokesčių klausimais ir privaloma bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė yra pagrindinės sąlygos siekiant mokesčių sistemos ES lygmeniu, kuri atitiktų ES vidaus rinkos esminius principus ir jų nekeistų;

100.  ragina valstybes nares ir ES institucijas, atsižvelgiant į problemos sudėtingumą, įgyvendinti įvairias viena kitą papildančias veiksmų grupes, siekiant pagerinti dabartinę padėtį, turint omenyje tai, kad reikia sumažinti sudėtingumą, turintį poveikio visiems suinteresuotiesiems subjektams, ir kuo labiau sumažinti atitikties sąnaudas įmonėms ir mokesčių administratoriams; todėl pabrėžia, kad mokesčių schemų supaprastinimas turėtų būti pirmasis žingsnis siekiant suteikti aiškumo ne tik valstybėms narėms, bet ir piliečiams, kurie šiuo metu keitimosi informacija procese nedalyvauja;

101.  ragina Komisiją toliau empiriškai nagrinėti galimybę apriboti autorinių atlyginimų atskaitymą nuo susijusių korporacijų pelno mokesčio bazės, siekiant kovoti su pelno perkėlimu įmonių grupės viduje;

102.  pabrėžia, kad, nepaisant nuolatinių raginimų, tik keturios(44) (iš 17) daugiašalės korporacijos sutiko atsiųsti savo atstovus į komiteto posėdį ir aptarti tarptautinio mokesčių planavimo reikalus; mano, kad tai, jog pradžioje 13 iš jų (kai kurios gerai žinomos visuomenėje) atsisakė bendradarbiauti su Parlamento komitetu, nepriimtina ir labai kenkia Europos Parlamento ir piliečių, kuriems jis atstovauja, orumui; vis dėlto pažymi, kad 11 daugiašalių korporacijų(45) galiausiai sutiko atvykti į komitetą tik TAXE komitetui balsavus dėl pranešimo ir likus nedaug laiko iki balsavimo plenariniame posėdyje, o dvi daugiašalės korporacijos(46) taip ir nesutiko atvykti; todėl rekomenduoja, kad Parlamento kompetentingi organai apsvarstytų galimybę nebesuteikti toms įmonėms leidimo patekti į Parlamento patalpas, ir rimtai apsvarstyti galimybę nustatyti aiškias taisykles ir griežtinti prievoles, nustatytas į skaidrumo registrą(47) įtrauktų organizacijų elgesio kodekse, bendradarbiavimo su Parlamento komitetais ir kitais politiniais organais atžvilgiu;

103.  ragina ištirti, kokį vaidmenį finansų įstaigos atlieka teikdamos pagalbą vykdant žalingą mokesčių praktiką;

Bendradarbiavimas ir išankstinių sprendimų dėl mokesčių koordinavimas

104.  apgailestauja dėl 2015 m. spalio 6 d. politinio susitarimo Taryboje turinio, kuris yra mažesnio užmojo nei 2015 m. kovo mėn. Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų; pabrėžia, kad tame pasiūlyme buvo numatyta ne tik bendra sistema, skirta informacijai apie sprendimus registruoti ir automatiškai ja keistis, bet ir nuostatos, pagal kurias Komisija gali veiksmingai stebėti jų įgyvendinimą valstybėse narėse užtikrinti, jog išankstiniai sprendimai nedarytų neigiamo poveikio ES vidaus rinkai; pabrėžia, kad priimant Tarybos poziciją būtų neleista pasinaudoti visa automatinių mainų išankstiniais sprendimais dėl mokesčių nauda, ypač veiksmingo įgyvendinimo srityje, ir todėl ragina Tarybą laikytis Komisijos pasiūlymo ir deramai atsižvelgti į Parlamento nuomonę šiuo klausimu, ypač dėl direktyvos taikymo srities (visiems išankstiniams sprendimams dėl mokesčių, o ne tik tarpvalstybiniams), taikymo atgaline data laikotarpio (turėtų būti keičiamasi visais tebegaliojančiais sprendimais dėl mokesčių) ir Komisijai pateikiamos informacijos (išankstiniai sprendimai dėl mokesčių turėtų būti prieinami Komisijai);

105.  ragina valstybes nares visuose tarptautiniuose forumuose remti automatinį keitimąsi informacija tarp mokesčių administratorių kaip naują visuotinį standartą; visų pirma ragina Komisiją, EBPO ir G 20 jį propaguoti taikant tinkamiausias ir veiksmingiausias priemones įtraukaus pasaulinio proceso metu; primygtinai tvirtina, kad reikėtų imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad automatinio keitimosi informacija standartai iš tikrųjų būtų visuotinio pobūdžio ir veiksmingi, kartu laikantis konfidencialumo reikalavimų, remiant besivystančių šalių pastangas plėtoti savo gebėjimus, kad jos galėtų visapusiškai prisidėti prie automatinio keitimosi informacija; pabrėžia, kad ES viduje automatinis keitimasis informacija galėtų vykti naudojant centrinį ES registrą, kuris būtų prieinamas Komisijai ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms;

106.  ragina valstybes nares siekti, kad bet koks išankstinis sprendimas dėl mokesčių, ypač jei jis susijęs su sandorių kainodara, būtų parengtas bendradarbiaujant su visomis susijusiomis šalimis, kad jos automatiškai, visapusiškai ir nedelsiant keistųsi atitinkama informacija ir kad bet kokie nacionaliniai veiksmai, kuriais siekiama mažinti mokesčių vengimą ir mokesčių bazės eroziją ES, įskaitant auditą, būtų atliekami bendrai, tinkamai atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant programą „Fiscalis 2020“; pakartoja savo nuomonę, kad mokesčių administratoriai ir Komisija turėtų ne tik dalytis pagrindine informacija apie visus išankstinius sprendimus, kurie daro poveikį kitoms valstybėms narėms, tačiau ir pateikti ją kiekvienai šaliai atskirai daugiašalių korporacijų teikiamose ataskaitose;

107.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ne tik tarpvalstybiniai, bet ir nacionaliniai išankstiniai sprendimai gali turėti poveikį kitoms valstybėms narėms, todėl ragina taikyti automatinį keitimąsi informacija visų valstybės narės vyriausybės ar mokesčių administratoriaus, bet kokių jų teritorinių ar administracinių padalinių ar jų vardu priimtų ir direktyvos įsigaliojimo datą tebetaikomų išankstinių sprendimų atveju; primygtinai reikalauja, kad pagrindinį vaidmenį renkant duomenis apie išankstinius sprendimus ir analizuojant juos atliktų Komisija;

108.  be to, ragina parengti sistemą, kurią taikant būtų veiksmingai kontroliuojamas automatinio keitimosi informacija įgyvendinimas, siekiant rinkti ir skelbti statistinius duomenis apie informaciją, kuria keičiamasi, be kita ko, Komisijai iki 2016 m. gruodžio 31 d. įsteigti saugų centrinį registrą, palengvinantį informacijos mainus tarp dalyvaujančių mokesčių administratorių; primena, kad sukūrus automatinio keitimosi informacija apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių sistemą bus renkama labai daug informacijos, o dėl to gali būti sunku nustatyti iš tiesų probleminius atvejus; pabrėžia, kad dėl šios padėties ir to, kad yra 28 valstybės narės, kuriose vartojamos skirtingos kalbos ir skiriasi administracinė praktika, būtina, kad Komisija ir valstybės narės apsvarstytų novatoriškus būdus, kaip spręsti gaunamos informacijos kiekio ir įvairovės klausimą, siekiant užtikrinti, kad automatinis keitimasis informacija Sąjungoje iš tiesų būtų veiksmingas ir naudingas;

109.  ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl sąlygų ilgainiui įsteigti ES masto „tarpuskaitos namų“ sistemą, kurią taikant išankstiniai sprendimai dėl mokesčių būtų iš anksto sistemingai tikrinami Komisijos, siekiant padidinti sistemos tikrumą, nuoseklumą, vientisumą ir skaidrumą, taip pat nustatyti, ar jie daro žalingą poveikį kitoms valstybėms narėms;

110.  pabrėžia, kad siekiant padidinti skaidrumą piliečiams Komisija turėtų skelbti metinę ataskaitą, kurioje apibendrinami pagrindiniai į saugų centrinį registrą įtraukti atvejai, tai atlikdama atsižvelgti į Tarpusavio pagalbos direktyvos nuostatas dėl konfidencialumo;

111.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti bendrą ES lygmens išankstinių sprendimų dėl mokesčių sistemą, įskaitant bendrus kriterijus, visų pirma:

   reikalavimą priimti juos remiantis išsamia šalutinio poveikio analize, įskaitant išankstinių sprendimų dėl mokesčių poveikio kitų šalių mokesčių bazėms analizę, ir bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais ir valstybėmis,
   jų atskleidimą visuomenei ištisai ar supaprastintai, tačiau visapusiškai laikantis konfidencialumo reikalavimų,
   prievolę skelbti išankstinių sprendimų dėl mokesčių priėmimo, atsisakymo juos priimti arba jų panaikinimo kriterijus,
   tokias pat sąlygas ir vienodą prieigą visiems mokesčių mokėtojams,
   laisvės elgtis savo nuožiūra nebuvimą ir visapusišką pagrindinių mokesčių nuostatų laikymąsi;

112.  ragina Komisiją nustatyti bendras EBPO įprastų rinkos sąlygų principo taikymo ES lygmens gaires, kuriomis būtų siekiama suderinti ES valstybių narių sandorių kainodaros nustatymo tvarką tokiu būdu, kad, sudarydamos sandorių kainodaros susitarimus, nacionalinės valdžios įstaigos turėtų priemonių ne tik panašioms įmonėms, bet ir panašiems sandoriams palyginti;

113.  mano, kad teisingai ir efektyviai mokesčių sistemai reikia tinkamo skaidrumo ir konfidencialumo lygio; todėl yra įsitikinęs, kad valstybių narių mokesčių administratoriai ir, kai reikia, Komisija turėtų turėti prieigą prie informacijos, susijusios su galutiniais bet kokios teisinės priemonės ir (arba) išankstinių sprendimų dėl mokesčių adresatais;

114.  ragina Komisiją pasinaudoti, be kita ko, Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kurioje sąvoka „mokestiniai nusikaltimai“ patenka į plačią „nusikalstamos veiklos“ apibrėžtį, siekiant nustatyti galutinius kai kurių teisinių priemonių adresatus;

115.  ragina Komisiją savo struktūrose sukurti centrinį viešąjį registrą, kuriame būtų nurodytos visi įmonių apmokestinimui poveikio turintys teisiniai atleidimo nuo mokesčių, mokestinių lengvatų ir mokesčių kreditų atvejai, kartu pateikiant kiekybinį poveikio kiekvienos valstybės narės biudžetui vertinimą;

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB)

116.  palankiai vertina veiksmų planą, kurį Komisija pasiūlė 2015 m. birželio 17 d., siekdama spręsti mokesčių vengimo problemą ir skatinti sąžiningą ir efektyvų įmonių apmokestinimą ES; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti teisės aktų pakeitimų siekiant nedelsiant nustatyti privalomą ES masto bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kuria būtų sprendžiama ne tik lengvatinių režimų ir nacionalinių mokesčių sistemų neatitikimų problema, bet ir dauguma problemų, kurios sukelia mokesčių bazės eroziją Europos lygmeniu (ypač sandorių kainodaros problemos); ragina Komisiją nedelsiant pratęsti 2011 m. užbaigtą darbą, susijusį su pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma BKPMB, atsižvelgiant į Parlamento poziciją dėl jos ir per tą laiką iškilusius naujus aspektus ir naujausius EBPO veiklos rezultatus, ypač pagal Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) veiksmų planą parengtus standartus, kad 2016 m. būtų galima parengti konsoliduotą dokumentą;

117.  ragina Komisiją į savo pasiūlymus įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama aiškiau apibrėžti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir nuolatinę buveinę pagal ekonominį turinį, apimant ir skaitmeninę ekonomiką; atkreipia dėmesį į investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą svarbą ir būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms ir augimui skaitmeninėje ekonomikoje, o ne jiems trukdyti, taip suteikiant šiame sektoriuje besiformuojančiai ES ekonomikai konkurencinį pranašumą kitų subjektų JAV ir kitur atžvilgiu; pabrėžia, kad, turimais duomenimis, lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas nepadeda skatinti inovacijų ir gali sukelti didelę mokesčių bazės eroziją dėl pelno perkėlimo; tuo pat metu pabrėžia, kad įgyvendinant koordinuotus valstybių narių veiksmus ir nustatant bendrus standartus ir apibrėžtis, kas laikoma mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimu, o kas ne, turi būti sumažintas piktnaudžiavimas tokiomis sistemomis ar jų eksploatavimas; pabrėžia, kad vadinamojo pakoreguoto susietumo metodo, kurį BEPS iniciatyvoje rekomenduojama taikyti lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui, nepakaks, kad būtų pakankamai sumažintos su tokiu apmokestinimu susijusios problemos;

118.  pabrėžia, kad norint atkurti ryšį tarp apmokestinimo ir ekonominio turinio ir užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami tose šalyse, kuriose faktiškai vykdoma ekonominė veikla ir kuriama vertė, taip pat ištaisyti esamus neatitikimus, taikant proporcingą paskirstymą pagal formulę derėtų diferencijuoti sektorius, siekiant atsižvelgti į jų specifines savybes, visų pirma su skaitmeninėmis technologijomis susijusių įmonių atžvilgiu, nes skaitmeninėje ekonomikoje mokesčių administratoriui sunkiau nustatyti, kur sukuriama vertė; ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti Parlamento poziciją dėl BKPMB ir pasirinkti proporcingą paskirstymą pagal formulę, kuris atspinti realią įmonių ekonominę veiklą; ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su konkrečiais šios paskirstymo formulės kūrimo variantais, visų pirma stengiantis iš anksto numatyti poveikį kiekvienos valstybės narės mokestinėms įplaukoms kiekviename sektoriuje, atsižvelgiant į jos ekonomikos struktūrą; be to, pabrėžia, kad BKPMB yra naudinga kovos su mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problema ir Europos pridėtinės vertės kūrimo priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar mokestinės įplaukos gali būti iš dalies naudojamos kaip naujas ES biudžeto nuosavas išteklius;

119.  tvirtai pritaria tam, kad kuo greičiau būtų pradėta taikyti neribota ir privaloma BKPMB; pripažįsta Komisijos požiūrį, kad reikia pasiūlyti paprastą BPMB (be konsolidavimo), kaip pirmąjį žingsnį siekiant įgyvendinti jos 2015 m. birželio mėn. veiksmų planą, tačiau pažymi, kad tokiu būdu liks daug neišspręstų klausimų, visų pirma bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms, atsižvelgiant į tai, kad BPMB nebūtų numatomas nuostolių kompensavimas atlikus konsolidavimą, taip pat nebūtų kovojama su biurokratizmu ir šalinami neaiškumai, susiję su sandorių kainodara, kuri taip pat yra viena iš pagrindinių daugiašalių korporacijų naudojamų mokesčių vengimo priemonių, taip pat nebūtų faktiškai nutrauktas mokesčių perkėlimas Sąjungos viduje; todėl ragina Komisiją nustatyti konkretų ir trumpą „konsolidavimo elemento“ įtraukimo į BKPMB iniciatyvą terminą; ragina Komisiją netaikyti jokio papildomo poveikio vertinimo šiai priemonei, kuri dešimtmečius įtraukta į ES darbotvarkę, dėl jos jau buvo atliekama daug parengiamųjų darbų ir jos taikymas Taryboje šiuo metu yra sustabdytas nuo oficialaus jos pateikimo 2011 m.;

120.  ragina Komisiją, kol bus priimta neribota BKPMB ir ji bus visapusiškai taikoma ES lygmeniu, nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą apmokestinimą, sumažinti pelno perkėlimą (daugiausia sandorių kainodarą), iki konsolidavimo parengti pereinamojo laikotarpio tarpvalstybinio pelno ir nuostolių kompensavimo tvarką, kuri būtų laikino pobūdžio ir pakankamai užtikrintų, jog ja nebus sukurta naujų agresyvaus mokesčių planavimo galimybių, be to, į visas atitinkamas direktyvose toliau įtraukinėti kovos su piktnaudžiavimu taisykles; ragina Komisiją patikrinti, ar mokesčių ir įmonių teisės srities esamos direktyvos ir direktyvų projektai yra tinkami, kad būtų užtikrinamas veiksmingas apmokestinimas; ragina Tarybą pasiruošti skubiai priimti šias nuostatas; pabrėžia, kad tam, jog būtų pasiektas vienas iš jos tikslų (sumažinti biurokratiją), bendra pelno mokesčio bazė turėtų būti taikoma kartu įgyvendinant bendras apskaitos taisykles ir tinkamai suderinant administracinę mokesčių srities praktiką;

121.  ragina Komisiją priimti aiškius teisės aktus dėl ekonominio turinio, vertės kūrimo ir nuolatinės buveinės apibrėžties, siekiant visų pirma pašalinti „pašto dėžutės“ tipo įmonių problemą ir parengti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reglamentavimo ES kriterijus ir teisės aktus, kurie būtų suderinami su EBPO darbu šiuo klausimu, tačiau tuo neapsiribotų, nes šiuo metu valstybės narės pertvarko atitinkamą savo strategiją, dažnai kartu su subsidijomis; pabrėžia, kad tuose teisės aktuose turėtų būti aiškiai nurodoma, kad privalo egzistuoti tiesioginis ryšys tarp mokesčių administratorių nustatytų lengvatinių mokesčių režimų ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, kuriai jie nustatomi; ragina Komisiją peržiūrėti ES teisės aktus dėl kontroliuojamų užsienio įmonių ir jų taikymą remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje „Cadbury Schweppes“ (C-196/04), siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai naudojamasi kontroliuojamomis užsienio įmonėmis ne vien visiškai dirbtinių susitarimų aplinkybėmis, kad būtų išvengta dvigubo neapmokestinimo atvejų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio įmonių ES suderinimo;

122.  kadangi nėra jokios visuotinai pripažįstamos apibrėžties, taip pat ragina Komisiją atlikti papildomas analizes ir tyrimus siekiant apibrėžti agresyvų mokesčių planavimą ir žalingą mokesčių praktiką, ypač piktnaudžiavimą sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo ir pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemones, atsižvelgiant į jų galimą įvairų neigiamą poveikį visuomenei, užtikrinti jų stebėseną ir tiksliau nustatyti mokesčių vengimo poveikį ES ir besivystančiose šalyse; taip pat ragina Komisiją nustatyti metodiką, skirtą įvertinti mokesčių surinkimo deficitą, susidarantį dėl mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo, kaip paskelbta 2015 m. kovo mėn. Komisijos pasiūlyme, ir užtikrinti, kad šis vertinimas būtų atliekamas reguliariai, siekiant stebėti pažangą ir parengti atitinkamas atsakomąsias politikos priemones; ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant išsiaiškinti visų valstybių narių „priklausomų jurisdikcijų“ konkrečią būklę ir tai, kokį svertą būtų galima naudoti savo praktikai pakeisti siekiant išvengti mokesčių bazės erozijos ES;

123.  primena, kad be sukčiavimo, susijusio su pelno apmokestinimu, vyksta didelio masto tarpvalstybinis sukčiavimas, susijęs su PVM – mokesčiu, kuris yra itin svarbus visiems nacionaliniams iždams; ragina Komisiją sukurti kovos su šia problema priemones, įskaitant geresnį nacionalinių mokesčių agentūrų veiklos koordinavimą šiuo klausimu;

Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas

124.  ragina skubiai pertvarkyti Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą ir už jo taikymą užtikrinimą atsakingą Grupę, nes iki šiol paaiškėjo, kad ji yra nelabai veiksminga, siekiant pašalinti tikras kliūtis, kurios šiuo metu užkerta kelią veiksmingai kovai su žalinga mokesčių praktika, ir padėti ES mastu derinti mokesčių politiką ir bendradarbiauti jos klausimais;

125.  ragina valstybes nares tinkamai bendradarbiauti ir pritarti į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos veiksmų planą dėl teisingo ir efektyvaus įmonių apmokestinimo ES įtrauktiems pasiūlymams; mano, kad Grupės teisėtumui būtų naudingas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė; taigi ragina pertvarkyti Grupės valdymą ir įgaliojimus, be kita ko, paskirti nuolatinį, politiškai atskaitingą pirmininką, gerinti jos darbo metodus, įskaitant galimą vykdymo užtikrinimo mechanizmą, nuolatinį finansų ministrų ar vyresniųjų pareigūnų dalyvavimą Grupės veikloje, siekiant padidinti jos veiklos svarbą, taip pat intensyvesnį keitimąsi informacija Grupės viduje, siekiant veiksmingai spręsti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemas; taip pat ragina atnaujinti ir išplėsti kodekse nustatytus kriterijus, siekiant įtraukti naujas žalingos mokesčių praktikos formas, be kita ko, taikomas trečiosiose šalyse; ragina Grupės pirmininką ir Tarybą Parlamento kompetentingam komitetui reguliariai pranešti apie Grupės veiklą, ypač susijusią su Grupės pusmečio ataskaitų pateikimu ECOFIN tarybai, ir reguliariai keistis su komitetu nuomonėmis;

126.  apskritai ragina Tarybą remti tikros demokratinės kontrolės, panašios į jau taikomą kitose srityse, kuriose valstybės narės ar kitos nepriklausomos institucijos, pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdyba, turi išimtinės kompetencijos, skatinimą ES lygmeniu tarpvalstybinio apmokestinimo srityje; ragina Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti galimybę įsteigti aukšto lygio grupę apmokestinimo politikos klausimais, kaip siūlo ir Komisijos pirmininkas; pabrėžia, kad tokį Parlamentui atskaitingą „mokesčių komitetą“ turėtų sudaryti Taryba, Komisija (laikantis Ekonomikos ir finansų komiteto modelio) ir nepriklausomi ekspertai, ir jis apskritai turėtų vykdyti teisėkūros ir ne teisėkūros mokesčių politikos priežiūrą ir teiktų ataskaitas ECOFIN tarybai; prašo Parlamentui suteikti iniciatyvos teisę Elgesio kodekso grupei pranešti apie visas nacionalines priemones, kurias jis laiko atitinkančias žalingos mokesčių konkurencijos kriterijus, įtrauktus į elgesio kodeksą;

127.  ragina Komisiją antrą kartą atnaujinti 1999 m. parengtą „Simmons & Simmons“ ataskaitą dėl administracinės praktikos, minimos Elgesio kodekso grupės 1999 m. ataskaitos (vadinamosios D. Primarolo ataskaitos (SN4901/99)) 26 dalyje;

128.  primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares, deramai paisant Sutarčių ir valstybių narių kompetencijos tiesioginio apmokestinimo srityje, didinti Grupės skaidrumą, atskaitomybę ir gerinti jos stebėsenos darbą, taip pat ragina Komisiją inicijuoti pamatinius teisės aktus, taikant Bendrijos metodą; mano, jog itin svarbu, kad plačiajai visuomenei taip pat būtų suteikta daugiau informacijos apie Grupės darbą;

129.  ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti ES ombudsmeno rekomendacijas dėl ekspertų grupių sudėties ir priimti veiksmų planą, kuriuo užtikrinama, kad ekspertų grupių sudėtis būtų subalansuota; reikalauja, siekiant šio tikslo nedelsiant pradėti dabartinės struktūros ir sudėties pertvarkymą; pabrėžia, kad tokios reformos nesukeltų techninės patirties teisėkūros srityje trūkumo, nes jos būtų galima gauti per viešąsias konsultacijas ar viešuosius ekspertų klausymus, kuriuose gali dalyvauti visų interesų grupių atstovai; ragina Komisiją nustatyti aiškią interesų konfliktų apibrėžtį ir patikimą politiką, kuri užkirstų kelią subjektams, kuriems iškilusi tokių interesų konfliktų grėsmė, bei organizacijų, kurios pripažintos kaltomis dėl mokesčių slėpimo ar kitų nusikalstamų veikų, atstovams būti aktyviais bet kokio ekspertų ar patariamojo organo nariais;

Valstybės pagalba

130.  labai palankiai vertina ir remia pagrindinį Komisijos, kaip kompetentingos konkurencijos institucijos, vaidmenį, tebevykstančiuose valstybės pagalbos tyrimuose išankstinių sprendimų dėl mokesčių klausimais; mano, kad pasikartojanti praktika, kurios laikomasi keliose valstybėse narėse, kai valstybės pagalbą gavusių projektų atveju laikomasi slaptumo, yra nederama; ragina Komisiją kovojant su žalinga mokesčių praktika visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus pagal ES konkurencijos taisykles ir skirti sankcijas toms valstybėms narėms ir įmonėms, kurios susijusios su tokia praktika ir šis faktas nustatytas; pabrėžia, kad Komisijai reikia skirti daugiau išteklių (finansinių ir personalo) siekiant didinti jos gebėjimą vienu metu atlikti visus reikalingus fiskalinės valstybės pagalbos tyrimus; pabrėžia, kad valstybės narės turi vykdyti visus Komisijos tyrimų reikalavimus ir prašymus suteikti informacijos;

131.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į savo valstybės pagalbos modernizavimo (VPM) iniciatyvą, vėliausiai iki 2017 m. vidurio priimti naujas gaires, kuriomis būtų paaiškinta, ką reiškia su mokesčiais susijusi valstybės pagalba ir „tinkama“ sandorių kainodara, siekiant pašalinti reikalavimų besilaikantiems mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriams kylančius teisinius neaiškumus, sukuriant atitinkamą valstybių narių mokesčių praktikos sistemą, o ne trukdant naudotis teisėtais išankstiniais sprendimais dėl mokesčių; nesutinka, kad Arbitražo konvencija, kuri nėra efektyvi ginčų, visų pirma su sandorių kainodaros klausimais, sprendimo priemonė, yra naudinga; mano, kad ši priemonė turėtų būti keičiama ir tapti efektyvesnė arba būti pakeista ES ginčų sprendimo mechanizmu, pagal kurį taikomos veiksmingesnės abipusio susitarimo procedūros;

132.  ragina Komisiją išplėsti savo tyrimus, apimant kitas „LuxLeaks“ skandale minimas daugiašales korporacijas ir į sandorių kainodarą panašaus pobūdžio ar poveikio priemones;

133.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į valstybėms narėms valstybės pagalbos modernizavimu priskirtą platesnio pobūdžio atsakomybę, apsvarstyti galimybę įsteigti nacionalinių mokesčių administratorių tinklą siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir nuosekliau padėti užkirsti kelią bet kokių mokesčių priemonių, kurios gali būti neteisėta valstybės pagalba, įvedimui; ragina Komisiją stiprinti (pertvarkytos) Elgesio kodekso grupės ir Komisijos konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo su mokesčiais susijusių priemonių srityje strateginę veiklos sinergiją;

134.  pažymi kad dabartinėmis valstybės pagalbos kontrolės taisyklėmis siekiama kovoti su antikonkurencine praktika susigrąžinant įmonėms suteiktą nepagrįstą naudą; ragina Komisiją įvertinti galimybę pakeisti galiojančias taisykles, kad sumos, atgautos pažeidus ES valstybės pagalbos taisykles, būtų grąžintos valstybėms narėms, kurios nukentėjo nuo savo mokesčių bazių erozijos, arba į ES biudžetą, o ne valstybėms narėms, kurios suteikė neteisėtą su mokesčiais susijusią pagalbą, kaip yra šiuo metu; ragina Komisiją pakeisti dabartines taisykles siekiant užtikrinti galimybę valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo atveju skirti sankcijas atitinkamoms šalims ir įmonėms;

Skaidrumas

135.  mano, kad Sąjunga gali tapti pavyzdžiu ir pasauline lydere mokesčių skaidrumo srityje;

136.  pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti skaidrumą, siekiant padidinti daugiašalių korporacijų atskaitomybę visuomenei ir padėti mokesčių administratoriams vykdyti tyrimus; pabrėžia, kad tai gali turėti didelį atgrasomąjį poveikį ir pakeisti elgseną, nes gali kilti rizika reikalavimų neatitinkančių įmonių reputacijai ir informacijos teikimui kompetentingoms institucijoms, kurios gali tokiu atveju priimti tinkamas taisomąsias priemones bei sankcijas; pabrėžia, kad skaidrumo poreikis turėtų būti subalansuotas su poreikiu apsaugoti jautrius komercinius interesus ir laikytis duomenų apsaugos taisyklių;

137.  mano, kad būtina padidinti su didelių daugiašalių įmonių veikla susijusį skaidrumą siekiant užtikrinti mokesčių administratorių gebėjimą veiksmingai kovoti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu; taigi pakartoja savo poziciją, kad daugiašalės korporacijos turėtų savo finansinėse ataskaitose, pateikiamose pagal valstybę narę ir trečiąją valstybę, kuriose jos įsisteigusios, aiškiai ir suprantamai atskleisti įvairią apibendrintą informaciją, įskaitant informaciją apie savo pelną ar nuostolius neatskaičius mokesčių, pelno mokesčius ar nuostolius, darbuotojų skaičių, turimą turtą ir pagrindinę informaciją apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių (ataskaitos pagal šalis); pabrėžia, kad svarbu, jog ši informacija būtų prieinama visuomenei, greičiausiai kaip centrinis ES registras; taip pat pabrėžia, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, kurios nėra daugiašalės korporacijos, turėtų būti atleistos nuo tokios prievolės; ragina Tarybą iki 2015 m. pabaigos priimti Parlamento poziciją, dėl kurios balsuota 2015 m. liepos mėn. priimant Akcininkų teisių direktyvą; pabrėžia, kad skaidrumo reikalavimai turėtų būti formuluojami ir įgyvendinami taip, kad dėl jų taikymo ES įmonės neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje;

138.  ragina valstybes nares įgyvendinti išsamesnių ataskaitų pagal šalis teikimo sistemą jų mokesčių administratoriams, remiantis EBPO standartu ir įtraukiant išsamesnę informaciją, pavyzdžiui, mokesčių deklaracijas ir grupės vidaus sandorius; pabrėžia, jog įmonėms teikiant kitiems mokesčių administratoriams informacija apie mokesčius drauge reikia pagerinti ginčų sprendimo sistemą, siekiant paaiškinti kiekvienos ginčo šalies atitinkamas teises ir išvengti bet kokio neigiamo šalutinio poveikio; pabrėžia, kad informaciją trečiųjų valstybių mokesčių administratoriams reikėtų perduoti tik tais atvejais, jei atitinkama šalis yra nustačiusi ES arbitražo konvencijos nuostatoms lygiavertes nuostatas; taip pat ragina parengti suderintus apskaitos standartus, kuriuos taikant būtų galima atskleisti smulkesnę informaciją apie autorinį atlyginimą;

139.  prašo Komisijos remti šią poziciją, atsižvelgiant į savo ankstesnius vertinimus ir pozicijas, ir imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti pasiūlymų išplėsti jos taikymą visoms ES vidaus rinkoje veikiančioms daugiašalėms įmonėms ir ragina EBPO remti tokį platesnį taikymą visame pasaulyje siekiant užtikrinti, kad visoms tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms būtų taikomos panašios prievolės; pabrėžia, kad veiksmai, kuriais siekiama didinti skaidrumą, nors ir būtina, bet nepakankama priemonė šiam klausimui visapusiškai spręsti ir kad nacionalines, ES ir tarptautinę mokesčių sistemas taip pat reikia iš esmės pertvarkyti;

140.  pabrėžia, kad dėl dabartinio daugiašalės mokesčių sistemos neskaidrumo daugiašalėms korporacijoms sudaromos sąlygos išvengti mokesčių, apeiti nacionalinius mokesčių įstatymus ir savo pelną perkelti į mokesčių rojus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti mokesčių administratoriams visapusišką prieigą prie centrinių tikrųjų įmonių ir patikos subjektų savininkų registrų, kaip nustatyta ketvirtojoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje; ragina valstybes nares sparčiai į nacionalinę teisę perkelti ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą, užtikrinant plačią ir paprastą prieigą prie informacijos, pateikiamos centriniuose tikrųjų savininkų registruose; pakartoja savo poziciją, kad šie registrai turėtų būti vieši;

141.  pripažįsta Komisijos atliekamą darbą kuriant Europos Sąjungos mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (angl. TIN); ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES TIN, vadovaujantis pagrindiniais ES TIN principais, išdėstytais 2012 m. Komisijos Veiksmų plane stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu (veiksmas Nr. 22); primena, kad TIN laikomi geriausia priemone mokesčių mokėtojams nustatyti, todėl primygtinai ragina sparčiau įgyvendinti šį projektą; be to, ragina Komisiją aktyviai dirbti siekiant sukurti panašų identifikacinį numerį pasauliniu mastu, kaip antai Reguliavimo priežiūros komiteto pasaulinis juridinio asmens identifikatorius (angl. LEI);

142.  be to, pabrėžia, kad skaidrumas taip pat svarbus dabar vykdomuose valstybės pagalbos tyrimuose dėl išankstinių sprendimų dėl mokesčių;

143.  ragina Komisiją išsiaiškinti galimybes ES įgyvendinti nuostatas, panašias į JAV Vyriausybės apskaitos standartų valdybos (GASB) taisyklę(48) , pagal kurią iš valstijų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų reikalaujama pranešti, kiek įplaukų jos praranda dėl pelno mokesčių lengvatų, suteikiamų ekonominio vystymosi labui;

Informatorių apsauga

144.  ragina Komisiją iki 2016 m. birželio mėn. pasiūlyti sukurti ES teisės aktų sistemą, skirtą veiksmingai informatorių ir panašių asmenų apsaugai; pabrėžia, jog nepriimtina, kad piliečiai ir žurnalistai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o ne teisiškai saugomi, kai visuomenės interesais atskleidžia informaciją arba praneša apie įtariamus nusižengimus, pažeidimus, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, visų pirma mokesčių vengimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejais, arba bet kokio kito elgesio, kuriuo pažeidžiami pagrindiniai ES principai, atvejais, pavyzdžiui, lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimo atveju;

145.  ragina Komisiją apsvarstyti įvairias priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti tokią apsaugą nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, ekonominių sankcijų ar diskriminacijos, tuo pačiu užtikrinant ir konfidencialumo bei komercinių paslapčių apsaugą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į JAV C. Doddo ir B. Franko aktą, pagal kurį informatoriai gauna atlygį už tai, kad valdžios institucijoms teikia pirminę informaciją, ir yra apsaugomi nuo teisinio persekiojimo ir darbo vietų praradimo, nepamirštant, kad toks atlygis neturėtų būti paskata skelbti konfidencialią verslo informaciją; siūlo sukurti nepriklausomą ES įstaigą, atsakingą už šios informacijos rinkimą, tyrimų vykdymą ir ES lygmens bendrąjį atlygio informatoriams fondą, siekiant užtikrinti deramos finansinės paramos teikimą informatoriams, o ši įstaiga būtų finansuojama proporcinga susigrąžintų lėšų ar skirtų baudų dalimi; laikosi nuomonės, kad apsauga taip pat turėtų būti taikoma informatoriams, informuojantiems visuomenę, kai į pranešimą nacionalinio arba ES lygmens kompetentingai institucijai nereaguojama per vieną mėnesį;

Įmonių socialinė atsakomybė

146.  mano, kad atsakingos mokesčių strategijos vykdymas turi būti laikomas įmonių socialinės atsakomybės ramsčiu, visų pirma remiantis atnaujinta įmonių socialinės atsakomybės, kaip įmonių atsakomybės už jų poveikį visuomenei, apibrėžtimi(49) ; apgailestauja, kad dauguma įmonių neįtraukia šių nuostatų į savo įmonės socialinės atsakomybės ataskaitą; pabrėžia, kad agresyvus mokesčių planavimas nesuderinamas su įmonių socialine atsakomybe; ragina Europos Komisiją į atnaujintą ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją įtraukti šį elementą ir deramai apibrėžti jo turinį;

Trečiųjų valstybių aspektas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

147.  remia EBPO BEPS veiksmų planą, bet sykiu pripažįsta, kad jis yra kompromiso, kurio nepakanka mokesčių vengimo problemos mastui spręsti, rezultatas ir kad šie pasiūlymai turėtų tapti pagrindu imtis tolesnių veiksmų ES ir pasauliniu lygmeniu; ragina, kad EBPO, jos valstybės narės ir visos kitos dalyvaujančios šalys sukurtų tvirtą stebėsenos priemonę, skirtą vertinti pažangai įgyvendinant tas gaires, rinkti jų veiksmingumo įrodymus ir galbūt imtis taisomųjų veiksmų;

148.  rekomenduoja stiprinti EBPO ir Komisijos institucinius ryšius ir bendradarbiavimą siekiant užtikrinti dviejų procesų suderinamumą ir išvengti dvigubų standartų; ragina valstybes nares skubiai į nacionalinius teisės aktus perkelti visas ES teisės aktų nuostatas, grindžiamas EBPO gairėmis, kad ES taptų lydere įgyvendinant EBPO rekomendacijas; tačiau pabrėžia, kad EBPO metodas vis dar pagrįstas privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais ir kad jos veiksmus turi papildyti tinkama bendrosios rinkos poreikius tenkinanti ES lygmens teisės aktų sistema, pavyzdžiui, direktyva dėl kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, kuri būtų platesnio užmojo nei EBPO BEPS iniciatyva tose srityse, kurios nepakankamai reglamentuojamos;

Mokesčių rojai

149.  ragina laikytis bendro ES požiūrio į mokesčių rojus; ragina Komisiją visų pirma tęsti darbą, skirtą parengti ir priimti ES apibrėžtį, bendrus mokesčių rojų nustatymo kriterijus (neatsižvelgiant į tų teritorijų vietą) ir atitinkamas sankcijas su jais bendradarbiaujančioms šalims, remiantis savo 2012 m. gruodžio mėn. rekomendacija dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (t. y. ne tik keistis informacija ir užtikrinti skaidrumą, bet taip pat užtikrinti sąžiningą mokesčių konkurenciją ir veiksmingą apmokestinimą), taip pat mokesčių rojus agresyvaus mokesčių planavimo tikslais naudojančioms įmonėms, be to, apibrėžti tinkamas bendrąsias priemones, taikomas toms jurisdikcijoms; atkreipia dėmesį į prieš tai minėtą savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais, kurioje sudarytas nebaigtinis tokių galimų priemonių sąrašas(50) ; pakartoja, kad reguliariai atnaujinami ir išsamiais, skaidriais, patikimais, objektyviai patikrinamais ir visuotinai priimtinais rodikliais pagrįsti tikrai ES lygmens sąrašai būtų veiksmingesni kaip priemonė geram mokesčių srities valdymui skatinti ir elgsenai mokesčių klausimais tų jurisdikcijų atžvilgiu ir jose keisti;

150.  ragina Komisiją į ES juodąjį sąrašą įtraukti tas teritorijas, kurios subjektams suteikia fiskalinių lengvatų nereikalaudamos, kad jie toje šalyje užsiimtų reikšminga ekonomine veikla, nustato itin žemus faktinius mokesčius ir automatiškai nesikeičia informacija apie mokesčius su kitomis jurisdikcijomis;

151.  visų pirma pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog į išorę nukreipti finansiniai srautai būtų bent vieną kartą apmokestinti, pavyzdžiui, nustatant išskaičiuojamąjį mokestį arba lygiavertes priemones, siekiant išvengti, kad pelnas nebūtų perkeltas iš ES neapmokestintas, taip pat ragina Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pavyzdžiui, dėl Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvos ir Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos persvarstymo; pabrėžia, kad turėtų būti įdiegta sistema siekiant užtikrinti, kad šiai operacijai patvirtinti patvirtinimo dokumentas būtų pateiktas nacionaliniams mokesčių administratoriams ir perduodamas Komisijai, taip apsaugant bendrąją rinką ir išlaikant ryšį tarp vietovės, kurioje gaunamas pelnas ir kuriama ekonominė vertė, ir vietovės, kurioje jie apmokestinami; pabrėžia, kad tokios sistemos struktūra turi būti atidžiai apgalvota, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo ir ginčų; pritardamas tam, kad EBPO skatina taikyti daugiašalę strategiją mokesčių klausimais, kuria siekiama supaprastinti tarptautinę apmokestinimo tvarką ir užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur kuriama vertė, ragina Komisiją stiprinti ES vaidmenį tarptautiniu mastu laikantis vieningos pozicijos ir toliau rengti bendrą ES strategiją dėl dvišalių mokesčių sutarčių ir laipsniškai pakeisti daug atskirų dvišalių mokesčių sutarčių ES ir trečiųjų jurisdikcijų sutartimis; pabrėžia, kad tai būtų pats greičiausias būdas su palankesnių mokesčių sutarčių paieškos problemai spręsti; tuo tarpu ragina valstybes nares pagal BEPS pasiūlymus nedelsiant įtraukti kovos su piktnaudžiavimu nuostatas į savo mokesčių sutartis;

152.  mano, kad sudarant laisvosios prekybos susitarimus taip pat reikia stiprinti bendradarbiavimą mokesčių srityje, užkertant kelią toje pačioje rinkoje konkuruojančių įmonių mokesčių vengimui ir užtikrinant vienodas veiklos sąlygas; todėl ragina Komisiją į visus ES laisvosios prekybos susitarimus įtraukti mokesčių nuostatas, pagal kurias šalys partnerės privalėtų užtikrinti gerą mokesčių srities valdymą ir abipusiškumo principo taikymą mokesčių srityje; pabrėžia, kad Gero mokesčių srities valdymo platformos atliekamas darbas yra tinkamas šios koncepcijos įgyvendinimo pagrindas; pabrėžia, kad toks pat principas galėtų būti taikomas ES bendradarbiavimo susitarimams;

153.  ragina ES institucijas nebendradarbiauti su tomis jurisdikcijomis, kurios laikomos mokesčių klausimais bendradarbiauti nelinkusiomis jurisdikcijomis, taip pat su įmonėmis, pripažintomis kaltomis mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ar agresyviu mokesčių planavimu; prašo tokių institucijų, kaip Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), nutraukti bendradarbiavimą per finansų tarpininkus su bendradarbiauti mokesčių klausimais nelinkusiomis jurisdikcijomis; be to, prašo ES institucijų įsipareigoti neskirti ES finansavimo įmonėms, kurios pripažintomis kaltomis mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ar agresyviu mokesčių planavimu;

154.  ragina Komisiją taikyti visas turimas priemones siekiant skatinti remtis labiau koordinuotu požiūriu išsivysčiusių šalių atžvilgiu, kad būtų skatinama labiau laikytis abipusiškumo principo mokesčių srityje, visų pirma keičiantis informacija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis įsigaliojus Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktui (FATCA); taip pat ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 27 d. ES ir Šveicarijos susitarimą dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų, atidžiai stebėti sutartą laipsnišką tam tikros žalingos mokesčių praktikos Šveicarijoje panaikinimą pagal BEPS gaires, siekiant išsaugoti bendrąją rinką, taip pat ateityje nenustatyti naujų žalingų mokesčių priemonių; ragina Komisiją tebevykstančiose derybose su Šveicarija pasiūlyti Šveicarijos teisėje nustatyti kontroliuojamų užsienio įmonių taisykles; primygtinai reikalauja, jog Komisijos užtikrintų, kad Šveicarija laikytųsi ES požiūrio į apmokestinimą, ir pateiktų atitinkamą ataskaitą Parlamentui;

155.  primena, kad visos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, taip pat 2014 m. atlikus atitinkamų ES direktyvų peržiūrą(51) , nusprendė laikytis daugiašalio požiūrio į automatinį keitimąsi informacija; pabrėžia, kad šios dvi iniciatyvos yra pagrindiniai elementai, kuriuos pasitelkiant kovojama su mokesčių slėpimu ir banko paslaptimi, nes jose numatyta finansų įstaigų prievolė mokesčių administratoriams pranešti įvairią informaciją apie rezidentus, gavusius pajamų iš užsienyje laikomo turto;

Besivystančios šalys

156.  atkreipia dėmesį į tai, kad numatant veiksmus ir politiką, kuriais būtų kovojama su mokesčių vengimu, ypatingas dėmesys nacionaliniu, ES ar tarptautiniu lygiu turėtų būti skiriamas besivystančių šalių ir, visų pirma, mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurios paprastai patiria didžiausią neigiamą pelno mokesčio vengimo poveikį ir turi labai siauras mokesčių bazes ir mažą mokesčių ir BVP santykį, padėčiai; pabrėžia, kad šie veiksmai ir politika turėtų padėti kurti viešąsias įplaukas, proporcingas jų teritorijoje sukurtai pridėtinei vertei, siekiant tinkamai finansuoti vystymosi strategijas, Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą ir laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, palankiai vertina JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbą; ragina Komisiją remti besivystančių šalių interesus vykdant esamas tarptautines iniciatyvas ir įtraukti besivystančių šalių atstovus į savo Gero mokesčių srities valdymo platformą;

157.  ragina ES ir EBPO BEPS sistemos nares užtikrinti, kad EBPO parengtame naujame visuotiniame automatinių informacijos mainų standarte būtų numatytas pereinamasis laikotarpis besivystančioms šalims, kurios dėl administracinių pajėgumų trūkumo šiuo metu negali įvykdyti abipusiai taikomų automatinių informacijos mainų reikalavimų;

158.  ragina Komisiją pasiūlyti kitų priemonių, padėsiančių stiprinti administracinius pajėgumus besivystančiose šalyse, visų pirma mokesčių srityje, kad būtų galima efektyviai keistis mokesčių informacija su jų administratoriais; ragina sukurti besivystančioms šalims skirtą platformą, įgyvendinant bandomuosius projektus dėl automatinio keitimosi informacija; ragina besivystančias šalis skatinti regioninius susitarimus arba kitų formų bendradarbiavimą mokesčių klausimais, siekiant pagerinti jų derybinę poziciją tiesioginių užsienio investuotojų ir daugiašalių korporacijų atžvilgiu ir spręsti bendro intereso klausimus;

159.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų vystomosios pagalbos agentūros turėtų pakankamai techninių ekspertinių žinių su mokesčiais susijusiems klausimams vystymosi politikoje spręsti, visų pirma gaunamiems iš finansų ministerijų ir mokesčių administratorių;

160.  atkreipia dėmesį į veiksmų planą, pateiktą savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliucijoje dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų; ragina visas valstybes ir tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, JT, dalyvauti įtraukiame procese ir prisidėti įgyvendinant G 20 ir EBPO mokesčių darbotvarkę, kuria siekiama spręsti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemą, skatinti tarptautinį mokesčių skaidrumą ir pasaulinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais, pavyzdžiui, parengiant vieną bendrą duomenų teikimo standartą, taikomą automatiniam keitimuisi informacija arba viešam informacijos apie tikruosius savininkus atskleidimui; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pritarti didesniam JT vaidmeniui būsimose tarptautinėse diskusijose dėl mokesčių, pavyzdžiui, pritariant siūlymui Jungtinių Tautų sistemoje įsteigti pasaulinį mokesčių organą;

Patarėjai mokesčių klausimais

161.  atkreipia dėmesį į konsultacijų mokesčių klausimais, audito ir konsultavimo veiklos, kurią vykdant, viena vertus, teikiamos paslaugos mokesčių administratoriams (pavyzdžiui, mokesčių sistemų struktūros formavimo ar mokesčių surinkimo gerinimo srityse) ir, kita vertus, teikiamos mokesčių planavimo paslaugos daugiašalėms korporacijoms, galbūt naudojantis nacionalinės mokesčių tesiės aktų spragomis, vykdymas toje pačioje įmonėj kelia problemų ir abejonių;

162.  atkreipia dėmesį į tai, kad yra ES teisės sistema, apimanti naujausią audito rinkos reformų dokumentų rinkinį, kuriam Parlamentas pritarė 2014 m. balandžio 3 d.(52) ; ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamos teisės aktų nuostatos būtų taikomos valstybėse narėse per tinkamą laikotarpį ir atsižvelgiant į siekiamus tikslus;

163.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl gairių mokesčių konsultavimo paslaugų sektoriui bei dėl patarėjams mokesčių klausimais ir, prireikus, bankams skirtų ES taisyklių dėl nesuderinamumo nustatymo, sukuriant sistemą, kuria būtų veiksmingai užkirstas kelias interesų konfliktams tarp viešajam ir privačiajam sektoriams teikiamų paslaugų;

164.  taip pat ragina Komisiją pradėti tyrimą siekiant įvertinti susitelkimo laipsnį šiame sektoriuje ir dėl to galimą konkurencijos iškraipymą; rekomenduoja, kad šiame tyrime būtų konkrečiai apsvarstyta, ar konsultacijų mokesčių klausimais ir audito funkcijų vykdymas toje pačioje įmonėje gali sukelti interesų konfliktų, ir pasiūlytos atitinkamos priemonės, be kita ko, įdiegti mechanizmus, atskiriančius konsultacinių firmų padalinių veiklą;

165.  prašo, kad Komisija skubiai įvertintų galimybę nustatyti teisėkūros sistemą, kurioje būtų numatytos pakankamos sankcijos įmonėms, bankams, apskaitos įmonėms, ir finansų patarėjams, kurie dalyvavo neteisėtai slepiant mokesčius ir vykdant agresyvų mokesčių planavimą ar skatino tokią veiklą ir tai įrodyta; pabrėžia, kad šios sankcijos turėtų turėti atgrasomąjį poveikį ir, be kita ko, gali apimti baudas, draudimą gauti finansavimą iš ES biudžeto, bet kokios patariamosios funkcijos vykdymo ES institucijose draudimą, o kraštutiniais ir kartotiniais atvejais – verslo licencijų panaikinimą;

Tolesni veiksmai nacionaliniu lygmeniu

166.  ragina imtis papildomų veiksmų nacionaliniu lygmeniu siekiant kovoti su mokesčių vengimu pagal ES ir EBPO sistemas, kadangi dėl nekoordinuoto reagavimo gali atsirasti dar daugiau neatitikimų ir galimybių vengti mokėti mokesčius; pabrėžia, kad geriausia kovos su mokesčių bazės erozija priemonė yra bendradarbiavimas, o ne vienašališkas lengvatinės tvarkos nustatymas siekiant pritraukti investicijų;

167.  ragina Komisiją nustatyti gaires dėl valstybių narių suteikiamos mokestinės amnestijos, siekiant apibrėžti aplinkybes, kuriomis tokia amnestija atitiktų ES Sutarčių nuostatas, susijusias su laisvu kapitalo judėjimu, laisve teikti paslaugas, valstybės pagalba ir kovos su pinigų plovimu taisyklėmis, taip pat ES bendra kovos su mokesčių rojais strategija; primena, kad tokias priemones būtina naudoti itin atsargiai, siekiant neskatinti mokesčių vengėjų laukti kitos amnestijos;

168.  ragina valstybes nares nustatyti sistemą dėl nuo autorinių atlyginimų išskaičiuojamų mokesčių, siekiant užtikrinti, kad taip pat būtų apmokestintas trečiosiose šalyse mokamas autorinis atlyginimas, kurio nereglamentuoja dvišaliai mokesčių susitarimai;

169.  primygtinai ragina kiekvieną valstybę narę, prieš įvedant bet kokias mokesčių priemones, kurios gali daryti poveikį užsienyje, atlikti poveikio vertinimus, kuriuose būtų nagrinėjamas šalutinis poveikis kitose šalyse (prireikus gaunant Komisijos techninę paramą); ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti sprendžiant mokesčių vengimo klausimą, nes teisės aktų leidėjas turėtų tinkamai įvertinti bet kokį mokesčių režimą ar apmokestinimo tvarką ir vykdyti jų demokratinę kontrolę;

170.  primygtinai ragina valstybes nares nutraukti ir persvarstyti savo mokesčių administratorių išteklių mažinimą, padidinti investicijas ir savo mokesčių administratorių efektyvumą, taip pat užtikrinti veiksmingą darbuotojų perkėlimą ir technologijų bei praktinės patirties atnaujinimą, siekiant spręsti žalingos mokesčių praktikos, kuri tampa vis sudėtingesnė, plėtojimo ir poveikio problemą; ragina Komisiją teikti techninę paramą tokiai veiklai, visų pirma vykdant programą „Fiscalis 2020“; ragina valstybes nares dėti pastangas siekiant paprastesnės, veiksmingesnės ir skaidresnės apmokestinimo tvarkos valstybių narių, piliečių ir įmonių labui;

171.  primena, kad viešaisiais pirkimais ES teritorijoje sukuriama 16 % BVP; prašo apsvarstyti galimybę kito viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos dalinio keitimo metu nustatyti su mokesčiais, skaidrumu ar bendradarbiavimu susijusius kriterijus, taikomus viešųjų pirkimų konkursams; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę viešųjų pirkimų procedūrose neleisti dalyvauti įmonėms, kurios, kaip įrodyta, dalyvavo agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo schemose;

172.  galiausiai pabrėžia, kad taikant vieningo balsavimo taisyklę Taryboje, kai kiekvienai valstybei narei suteikiama veto teisė, sumažėja paskatų pereiti nuo status quo prie labiau bendradarbiavimu grindžiamo sprendimo; ragina Komisiją prireikus nevengti remtis SESV 116 straipsniu, kuriame nustatyta: „Nustačiusi, kad valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje ir kad tą iškraipymą reikia pašalinti, Komisija pradeda konsultacijas su atitinkamomis valstybėmis narėmis. Jei per tokias konsultacijas nesusitariama, kaip tą iškraipymą pašalinti, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima šiam tikslui būtinas direktyvas.“;

173.  įsipareigoja tęsti Parlamento specialiojo komiteto pradėtą darbą, šalinant kliūtis, trukdžiusias Parlamento specialiajam komitetui įgyvendinti visus savo įgaliojimus, taip pat užtikrinti, kad būtų imtasi reikiamų priemonių atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas; paveda Parlamento kompetentingiems organams nustatyti geriausią institucinę sistemą šiam tikslui pasiekti;

174.  pakartoja savo reikalavimą sudaryti galimybę susipažinti su visais aktualiais ES dokumentais; ragina Pirmininką perduoti šį prašymą Komisijai ir Tarybai ir aiškiai pareiškia, kad Parlamentas pasiryžęs išnaudoti visas įmanomas ir turimas priemones šiam tikslui pasiekti;

175.  ragina savo kompetentingą komitetą atsižvelgti į šias rekomendacijų būsimame savo iniciatyva teikiamame teisėkūros pranešime ta pačia tema;

176.  ragina savo kompetentingą komitetą, atsakingą už konstitucinius reikalus, vadovautis šiomis rekomendacijomis, visų pirma į elgesio kodeksą, skirtą į skaidrumo registrą įtrauktoms organizacijoms, įtraukiant privalomas bendradarbiavimo išlygas ir keičiant taisykles, reglamentuojančias ES institucijų galimybę susipažinti su viena kitos turimais dokumentais, siekiant taisykles geriau suderinti su ES sutartyje nustatytu lojalaus bendradarbiavimo principu;

o
o   o

177.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, nacionaliniams parlamentams, G 20 ir EBPO.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0039.
(2) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).
(3) 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003 6 26, p. 49).
(4) OL L 225, 1990 8 20, p. 6.
(5) OL L 158, 2014 5 27, p. 196.
(6) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.
(7) OL L 336, 1977 12 27, p. 15.
(8) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.
(9) OL C 384, 1998 12 10, p. 3.
(10) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 134.
(11) OL C 2, 1998 1 6, p. 2.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0257.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0265.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0089.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0062.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0205.
(18) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 53.
(19) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 37.
(20) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 29.
(21) „Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje“ (angl. „Taxation trends in the European Union“), Eurostatas, 2014 m. leidimas.
(22) „Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje“ (angl. „Taxation trends in the European Union“), Eurostato statistikos knygos, 2014 m. leidimas.
(23) Europos Komisija (2015), „MVĮ apmokestinimas Europoje. Empirinis tyrimas apie faktinį MVĮ pajamų apmokestinimą, palyginti su didelių įmonių pajamų apmokestinimu“ (angl. „SME taxation in Europe - an empirical study of applied corporate income taxation for SMEs compared to large enterprises“).
(24) TVF politikos dokumentai „Šalutinis tarptautinio įmonių apmokestinimo poveikis“ (angl. „Spillovers in international corporate taxation“), 2014 m. gegužės 9 d., ir „Mokesčių bazės erozija, pelno perkėlimas ir besivystančios šalys“ (angl. „Base Erosion, Profit Shifting and Developing Countries“), 2015 m. gegužės 29 d.
(25) 2012 m. vasario 10 d. Richardo Murphy (FCA) pranešimas „Mokesčių surinkimo deficito Europos Sąjungoje panaikinimas“ (angl. „Closing the European Tax Gap“).
(26) „Teisėkūros pranešimo dėl skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Europos Sąjungos pelno mokesčio politikos srityje Europos pridėtinė vertė“ (angl. „European added value of legislative report on bringing Transparency, coordination and convergence to corporate tax policies in the European Union“), dr. Benjamin Ferrett, Daniel Gravino ir Silvia Merler, Europos Parlamentas.
(27) „Unhappy meal“: „McDonalds“ meniu – 1 mlrd. EUR išvengtų mokesčių“, (angl. „Unhappy meal – €1 Billion in Tax Avoidance on the Menu at McDonald’s“), EPSU et al., 2015 m. vasario mėn.
(28) 2015 m. birželio 17 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl įmonių pajamų apmokestinimo Europos Sąjungoje (SWD(2015)0121).
(29) „Tyrimas apie mokestines paskatas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai“ (angl. „A study on R&D Tax incentives“), „Taxation paper“ Nr. 52-2014, Europos Komisija.
(30) „Sandorių kainodara. Jos taikymas įprastomis rinkos sąlygomis“ (angl. „Transfer pricing: Keeping it at arm’s length“), „OECD Observer“ Nr. 230, 2002 m. sausio mėn. (pataisyta 2008 m.).
(31) Bendruomenių Rūmai, žodiniai parodymai Viešųjų sąskaitų komitete, 2013 m. sausio 31 d.
(32) EBPO pranešimas spaudai „EBPO ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą pelno mokesčio srityje“ (angl. „OECD urges stronger international co-operation on corporate tax”), 2013 2 12.
(33) Europos Komisija (2015), „MVĮ apmokestinimas Europoje. Empirinis tyrimas apie faktinį MVĮ pajamų apmokestinimą, palyginti su didelių įmonių pajamų apmokestinimu“ (angl. „SME taxation in Europe - an empirical study of applied corporate income taxation for SMEs compared to large enterprises“), Europos Komisija, 2015, taip pat P. Egger, W. Eggert ir H. Winner (2010), „Mokesčių taupymas naudojant užsienio įmonių nuosavybę“ (angl.„ Saving taxes through foreign plant ownership“), „Journal of International Economics“ 81, p. 99–108.
(34) 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas bylose C-106/09 P ir C-107/09 P „Government of Gibraltar“ „ ir Jungtinė Karalystė prieš Komisiją“.
(35) Jei valstybių narių priimtos priemonės yra susijusios su visa mokesčių sistema, jos laikomos bendrosios fiskalinės politikos koregavimu, o ne valstybės pagalba.
(36) Komisijos narės M. Vestager raštas, išsiųstas TAXE komitetui 2015 m. balandžio 29 d.
(37) Kaip nustatyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles dėl prievolės bendradarbiauti ir teikti visus reikalingus dokumentus.
(38) TVF politikos dokumentas „Įmonių apmokestinimo tarptautiniu mastu šalutinis poveikis“ (angl. „Spillovers in international corporate taxation“), 2014 m. gegužės 9 d.
(39) TVF darbinis dokumentas „Mokesčių bazės erozija, pelno perkėlimas ir besivystančios šalys“ (angl. „Base erosion, profit shifting and developing countries“), 2015 m. gegužės mėn.
(40) Tyrimas „Mokestinių įplaukų mobilizavimas besivystančiose šalyse. Klausimai ir uždaviniai“ (angl. „Tax revenue mobilisation in developing countries: issues and challenges“), Europos Parlamentas, 2014 m. balandžio mėn.
(41) 2015 m. pasaulio investicijų ataskaita, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD).
(42) Organizacijos „Christian Aid“ ataskaita, 2008 m.
(43) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41.
(44) „Airbus“, „BNP Paribas“, „SSE plc“ ir „Total S.A.“.
(45) „Amazon“, „Anheuser-Busch InBev“, „Barclays Bank Group“, „Coca-Cola Company“, „Facebook“, „Google“, „HSBC Bank plc“, IKEA, „Mc Donald’s Corporation“, „Philip Morris“, „Walt Disney Company“.
(46) „Fiat Chrysler Automobiles“, „Walmart“.
(47) 2014 m. Tarpinstitucinio susitarimo dėl skaidrumo registro III priede išdėstytas elgesio kodeksas.
(48) „Mokesčių lengvatų stebėsena. JAV formuojasi nauja sveikintina skaidrumo priemonė“ (angl „Tracking corporate tax breaks: a welcome new form of transparency emerges in the US“), „Tax Justice Network“.
(49) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681), p. 6.
(50) Pateikiami keli priemonių pavyzdžiai: sustabdyti arba nutraukti esamų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su juodajame sąraše esančiomis jurisdikcijomis galiojimą; uždrausti į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose įsisteigusioms įmonėms dalyvauti ES viešuosiuose prekių ir paslaugų pirkimuose ir atsisakyti suteikti joms valstybės pagalbą; uždrausti ES finansų įstaigoms ir finansų patarėjams steigti ar turėti patronuojamąsias įmones ir filialus į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose ir apsvarstyti galimybę panaikinti Europos finansų įstaigų ir finansų patarėjų, kurie turi filialus ir toliau vykdo veiklą į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose, licencijas; nustatyti specialų mokestį už visus sandorius, vykdomus į jurisdikcijas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, ar iš jų; išnagrinėti įvairias galimybes Europos Sąjungoje nepripažinti teisinio įmonių, įsteigtų į juodąjį sąrašą įtrauktose jurisdikcijose, statuso; prekybos su trečiosiomis šalimis, įtrauktomis į juodąją sąrašą, atvejams taikyti tarifines kliūtis.
(51) ES Santaupų apmokestinimo direktyva ir Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo.
(52) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0283 ir P7_TA(2014)0284.


1 PRIEDAS

ASMENŲ, SU KURIAIS SURENGTI SUSITIKIMAI, SĄRAŠAS

(KOMITETŲ POSĖDŽIAI IR DELEGACIJOS)

Data

Kalbėtojai

2015 3 30

—  Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys

2015 4 16

—  Serge Colin, Finansų darbuotojų profesinės sąjungos (UFE) pirmininkas

—  Fernand Müller, UFE Fiskalinių reikalų komiteto pirmininkas

—  Paulo Ralha, Portugalijos mokesčių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas

—  François Goris, (UNSP-NUOD pirmininkas) Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos (CESI) vardu

—  Nadja Salson, Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija

—  Henk Koller, Europos patarėjų mokesčių klausimais federacijos (CFE) pirmininkas

—  Olivier Boutellis-Taft, Europos buhalterių federacijos (FEE) vykdomasis direktorius

—  Ravi Bhatiani, „Independent Retail Europe“ Teisinių reikalų skyriaus direktorius

2015 5 5

—  Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Komisijos narė

—  Wolfgang Nolz, Elgesio kodekso grupės pirmininkas

—  Jane McCormick, vyresnioji partnerė mokesčių klausimais, KPMG EMA tinklo vadovė mokesčių klausimais

—  Chris Sanger, partneris, „Ernst&Young Global“ Mokesčių politikos skyriaus vadovas

—  Stef van Weeghel, „PwC“ partneris, pasaulinės mokesčių politikos lyderis

—  Bill Dodwell, Jungtinės Karalystės „Deloitte“ Mokesčių politikos skyriaus vadovas

2015 5 11

Viešasis klausymas tema „Sprendimai dėl mokesčių ir žalinga mokesčių praktika

—  Stephanie Gibaud, informatorė ir buvusi UBS darbuotoja

—  Lutz Otte, informatorius ir buvęs „Julius Baer“ IT paslaugų teikėjas

—  Kristof Clerix, Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ)

—  Edouard Perrin, ICIJ narys

—  Richard Brooks, ICIJ narys

—  Lars Bové, ICIJ narys

—  Xavier Counasse, „Le Soir“ žurnalistas

—  Dominique Berlin, Paryžiaus Europos koledžas, Paryžiaus Panteono Aso universitetas (Paryžiaus II universitetas)

—  Gabriel Zucman, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos lektorius

—  Achim Doerfer, mokesčių srities advokatas, autorius ir teisės filosofas

2015 5 12

Delegacijos vizitas Belgijoje

—  Jacques Malherbe, Leveno universitetas (UCL)

—  Axel Haelterman, Leveno universitetas (KUL)

—  Werner Heyvaert, „Jones Day“ ekspertas mokesčių klausimais

—  Wim Wuyts, FEB-VBO vadovas mokesčių klausimais ir Mokesčių komiteto pirmininkas, Hilde Wampers, FEB-VBO Finansų grupės pirmininko pavaduotoja mokesčių klausimais

—  Christophe Quintard, FGTB ekspertas, buvęs mokesčių auditorius

—  Eric van Rompuy (pirmininkas) ir kiti Federalinio parlamento finansų ir biudžeto reikalų komiteto nariai

—  Steven Van den Berghe, Sprendimų dėl mokesčių tarnybos vadovas

—  Johan Van Overtveld, finansų ministras (susitikimas įvyko birželio 17 d.)

2015 5 18

Delegacijos vizitas Liuksemburge

—  Wim Piot, Liuksemburgo „PwC“ filialo vadovas mokesčių klausimais

—  Nicolas Mackel, „Luxembourg for Finance“ vykdomasis direktorius

—  Christine Dahm, „Cercle de Coopération des ONG du développement“ direktorė, ir Mike Mathias, narys

—  Eugène Berger (pirmininkas) ir kiti Parlamento Finansų reikalų komiteto nariai

—  Pierre Gramegna, finansų ministras

—  Pascale Toussing, Finansų ministerijos Mokesčių skyriaus vadovas ir mokesčių administratoriaus atstovai

2015 5 22

Delegacija Berne, Šveicarijoje

—  Markus R. Neuhaus, Šveicarijos „PwC“ filialo valdybos pirmininkas, „PwC“ vyriausiojo pirmininko biuro narys

—  Frank Marty, „Economie Suisse“ Finansinių paslaugų ir mokesčių skyriaus vadovas, vykdomosios valdybos narys

—  François Baur, nuolatinis atstovas Briuselyje, „Economie Suisse“ vadovas Europos reikalams

—  Martin Zogg, „Swiss Holdings“ Nacionalinio ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vadovas, vykdomojo komiteto narys

—  Urs Kapalle, Šveicarijos bankininkų asociacijos Finansų politikos ir mokesčių skyriaus direktorius

—  Mark Herkenrath, „Alliance Sud“, „Global Alliance for Tax Justice“ narys

—  Olivier Longchamp, „Declaration of Berne“ (DoB)

—  Jacques de Watteville, valstybės sekretorius tarptautinių finansų klausimais (SIF)

—  Christoph Schelling, ambasadorius, Mokesčių politikos skyriaus vadovas

—  Adrian Hug, Šveicarijos federalinės mokesčių inspekcijos vadovas

—  Ruedi Noser, Valstybės Tarybos narys, Ekonominių reikalų ir apmokestinimo komiteto vadovas

—  Urs Schwaller, Valstybių tarybos narys

—  Ulrich Trautmann, Europos Sąjungos delegacijos Šveicarijoje ir Lichtenšteine Prekybos ir ekonomikos reikalų sektoriaus vadovas

—  Marco Salvi, „Avenir Suisse“ vyresnysis mokslo tyrimų pareigūnas

2015 5 27

Susitikimas su Jungtinės Karalystės Gibraltaro vyriausybės atstovu (TAXE koordinatoriais)

—  Fabian Picardo, vyriausiasis ministras

—  Joseph Garcia, vyriausiojo ministro pavaduotojas

2015 5 28

Delegacijos vizitas Dubline, Airijoje

—  Martin Lambe, Airijos mokesčių instituto vykdomasis direktorius

 Michael Noonan, finansų ministras

—  Niall Cody, Komisijos pajamų klausimais pirmininkas

—  Liam Twomy (pirmininkas) ir kiti Parlamento (Irachto) Finansų reikalų komiteto ir Jungtinio Senato rūmų Europos reikalų komiteto nariai

—  Frank Barry, Dublino Švč. Trejybės kolegija (TCD)

—  Seamus Coffey, Korko universitetinis koledžas (UCC)

—  Feargal O’Rourke, „PwC“ Mokesčių skyriaus vadovas

—  Conor O’Brien, KPMG mokesčių skyriaus vadovas

—  Jim Clarken, „Oxfam Ireland“ vykdomasis direktorius

—  Micheál Collins, „Nevin Economic Research Institute“ (NERI)

2015 5 29

Delegacijos vizitas Hagoje, Nyderlanduose

—  Sjoera Dikkers, Nyderlandų Parlamento narė ir kiti Finansų reikalų komiteto nariai

—  Bartjan Zoetmulder, Nyderlandų patarėjų mokesčių klausimais asociacija

—  Hans Van den Hurk, Mastrichto universitetas

—  Indra Römgens, nepriklausoma nevyriausybinė mokslinių tyrimų ir tinklinė organizacija SOMO

—  Francis Weyzig, „Oxfam“

—  Pieterbas Plasman, Sprendimų dėl mokesčių biuro vadovas

—  Eric Wiebes, už mokesčių reikalus atsakingas Nyderlandų valstybės sekretorius

2015 6 1

Viešasis klausymas tema „Sprendimų dėl mokesčių ir kitų priemonių tarptautinis mastas“

—  Mario Monti, senatorius, buvęs Komisijos narys, atsakingas už konkurenciją, muitus, mokesčius ir vidaus rinką

—  Tove Maria Ryding, Europos paskolų ir vystymosi tinklo (EURODAD) Politikos ir propagavimo reikalų administratorė

—  Antoine Deltour, informatorius, buvęs auditorius, Liuksemburgo „PwC“ filialas

2015 6 17

Tarpparlamentinis susitikimas dėl agresyvaus mokesčių planavimo ir parlamentų demokratinės kontrolės vaidmens

Trisdešimt septyni nariai iš aštuoniolikos nacionalinių parlamentų:

AT, BE, CY, CZ, FR, DE, GR, HU, IE, IT, LT, LU, MT, PL, PT, RO, ES, SV

—  Heinz Zourek, Mokesčių ir muitų sąjungos GD generalinis direktorius

—  Pascal Saint-Amans, EBPO Mokesčių politikos ir administravimo centro direktorius

2015 6 18

Delegacijos vizitas Londone, JK

—  David Gauke, Parlamento narys, Iždo finansų reikalų sekretorius

—  Jim Harra, Pajamų ir muitų departamento (HMRC) Verslo apmokestinimo skyriaus generalinis direktorius

—  Fergus Harradence, Iždo Verslo ir tarptautinio apmokestinimo grupės Pelno mokesčio tarnybos direktoriaus pavaduotojas

—  Andrew Dawson, Mokesčių sutarčių grupės vadovas, pagrindinis derybininkas JK mokesčių sutarčių klausimais

—  Maura Parsons, direktoriaus pavaduotoja, HMRC Tarptautinio verslo skyriaus Sandorių kainodaros tarnybos vadovė ir HMRC Sandorių kainodaros valdybos pirmininkė

—  Meg Hillier (pirmininkė), Margaret Hodge (buvusi pirmininkė) ir Guto Bebb (narys), Bendruomenių Rūmų Viešosios apskaitos komitetas

—  Prem Sikka, apskaitos profesorius, Esekso verslo mokykla, Esekso universitetas

—  Frank Haskew, Anglijos ir Velso atestuotųjų apskaitininkų instituto (ICAEW) Mokesčių fakulteto vadovas, Ian Young, tarptautinių mokesčių specialistas

—  Will Morris, Mokesčių komiteto pirmininkas ir BIAC Didžiosios Britanijos pramonės konfederacijos (CBI) Mokesčių komiteto pirmininkas

—  Richard Collier, „PwC“ vyresnysis partneris mokesčių klausimais

—  Joseph Stead, „Christian Aid“

—  Meesha Nehru, „Fair Tax Mark“ programų direktorė

2015 6 23

Keitimasis nuomonėmis su tarptautinėmis korporacijomis

—  Nathalie Mognetti, „Total S.A.“ vyresnioji mokesčių pareigūnė

—  Martin McEwen, „SSE plc“ Mokesčių skyriaus vadovas

—  Christian Comolet-Tirman, „BNP Paribas Group“ Fiskalinių reikalų skyriaus direktorius

2015 6 25

Susitikimas su Bermudos vyriausybės atstovu (TAXE koordinatoriais)

—  Everard Bob Richards, ministro pirmininko pavaduotojas ir finansų ministras

—  Alastair Sutton, ES patarėjas teisės klausimais Bermudos vyriausybei

2015 7 2

—  Richard Murphy, „Tax Research LLP“ atstovas ir Mokesčių teisingumo tinklo narys steigėjas

—  Guillaume de la Villeguérin, „Airbus S.A.S.“ Mokesčių skyriaus vadovas

2015 9 17

—  Jean Claude Juncker, Europos Komisijos Pirmininkas

—  Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys

—  Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Komisijos narė

2015 9 22

—  Pierre Gramegna, ECOFIN tarybos pirmininkas, Liuksemburgo finansų ministras

—  Dr. Wolfgang Schäuble, Vokietijos federalinis finansų ministras,

—  Luis de Guindos, Ispanijos ekonomikos ir konkurencingumo ministras

—  Michel Sapin, Prancūzijos finansų ir viešosios apskaitos ministras

—  Pier Carlo Padoan, Italijos ekonomikos ir finansų ministras

2015 11 16

Keitimasis nuomonėmis su tarptautinėmis korporacijomis

—  Monique Meche, viceprezidentė, atsakinga už pasaulinę viešąją politiką, „Amazon“

—  Malte Lohan, pasaulinių bendrovės reikalų direktorius, „Anheuser-Busch InBev SA“

—  Mark Hubbard, pasaulinis mokesčių reikalų vadovas, „Barclays Bank Group“

—  Delphine Reyre, viešosios politikos Pietų Europoje direktorė, „Facebook“

—  Iain McKinnon, grupės mokesčių reikalų vadovas, HSBC

—  Krister Mattsson, bendrovės finansų, draudimo, mokesčių ir iždo vadovas, „IKEA Group“

—  Irene Yates, viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius, „McDonald’s Europe“

—  Werner Schuster, viceprezidentas, atsakingas už mokesčius, „Philip Morris International“

—  Nicklas Lundbald, vyresnysis direktorius, atsakingas už viešąją politiką ir ryšius su valdžios institucijomis, „Google“

—  John Stowell, vyresnysis viceprezidentas, atsakingas už bendrovės pelno mokesčius, „The Walt Disney Company“

—  Robert Jordan, viceprezidentas, atsakingas už bendruosius mokesčių klausimus, „Coca-Cola Company“


2 PRIEDAS

ATSAKYMŲ SĄRAŠAS PAGAL ŠALĮ / INSTITUCIJĄ

(padėtis 2015 m. lapkričio 16 d.)

Šalis

Atsakymas

Pirmas prašymas – 2015 4 23. Terminas – 2015 5 31

Švedija

2015 5 29

Džersis

2015 5 29

Gernsis

2015 5 31

Liuksemburgas

2015 6 01

Suomija

2015 6 02

Slovakija

2015 6 03

Airija

2015 6 05

Nyderlandai

2015 6 08

Jungtinė Karalystė

2015 6 08

Prancūzija

2015 6 10

Čekija

2015 6 11

Latvija

2015 6 16

Belgija

2015 6 16

Мalta

2015 6 18

Pirmas priminimas – 2015 6 29. Terminas – 2015 7 9

Portugalija

2015 6 30

Lenkija

2015 7 02

Lietuva

2015 7 03

Vengrija

2015 7 07

Kroatija

2015 7 08

Estija

2015 7 10

Graikija

2015 7 10

Ispanija

2015 7 10

Gibraltaras

2015 8 13

Danija

2015 8 26

Vokietija

2015 9 2

Rumunija

2015 9 3

Italija

2015 9 17

Paskutinis priminimas – 2015 9 21

Austrija

2015 9 21

Kipras

2015 9 22

Bulgarija

2015 9 28

Slovėnija

2015 9 28

INSTITUCIJOS

Atsakymas

Komisija

2015 4 29

2015 6 3

2015 8 31

2015 10 23

2015 11 9

Taryba

2015 5 29

2015 6 15

2015 7 27


3 PRIEDAS

Į KOMITETŲ POSĖDŽIUS PAKVIESTOS

TARPTAUTINĖS KORPORACIJOS

Pavardė, vardas

Pakviesti asmenys / atstovai

Padėtis 2015 m. lapkričio 16 d.

„Airbus“

Guillaume de La Villeguérin,

viceprezidentas, atsakingas už mokesčius ir muitus

Dalyvavo 2015 7 2

„BNP Paribas“

Christian Comolet-Tirman,

direktorius, atsakingas už fiskalinius reikalus

Dalyvavo 2015 6 23

„SSE plc“

Martin McEwen, mokesčių reikalų vadovas

Dalyvavo 2015 6 23

„Total S.A.“

Nathalie Mognetti,

vyriausioji mokesčių pareigūnė

Dalyvavo 2015 6 23

„Amazon“

Monique Meche, viceprezidentė, atsakinga už pasaulinę viešąją politiką

Dalyvavo 2015 11 16

„Anheuser-Busch InBev“

Malte Lohan, pasaulinių bendrovės reikalų direktorius

Dalyvavo 2015 11 16

„Barclays Bank Group“

Mark Hubbard, pasaulinis mokesčių reikalų vadovas

Dalyvavo 2015 11 16

„Coca-Cola Company“

Robert Jordan, viceprezidentas, atsakingas už bendruosius mokesčių klausimus

Dalyvavo 2015 11 16

„Facebook“

Delphine Reyre, viešosios politikos Pietų Europoje direktorė

Dalyvavo 2015 11 16

„Google“

Nicklas Lundbald, vyresnysis direktorius, atsakingas už viešąją politiką ir ryšius su valdžios institucijomis,

Dalyvavo 2015 11 16

„HSBC Bank plc“

Iain McKinnon, grupės mokesčių reikalų vadovas

Dalyvavo 2015 11 16

„IKEA Group“

Krister Mattsson, bendrovės finansų, draudimo, mokesčių ir iždo vadovas

Dalyvavo 2015 11 16

„McDonald’s Europe“

Irene Yates, viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius

Dalyvavo 2015 11 16

„Philip Morris

International“

Werner Schuster, viceprezidentas, atsakingas už mokesčius

Dalyvavo 2015 11 16

„The Walt Disney Company“

John Stowell, vyresnysis viceprezidentas, atsakingas už bendrovės pelno mokesčius

Dalyvavo 2015 11 16

„Fiat Chrysler Automobiles“

Sergio Marchionne,

vykdomasis direktorius

Atsisakė dalyvauti dėl vykstančio tyrimo

„Walmart“

Shelley Broader,

prezidentas ir vykdomasis direktorius, EMEA regionas

Atsisakė dalyvauti

Atnaujinta: 2017 m. liepos 11 d.Teisinis pranešimas