Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2272(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0214/2017

Pateikti tekstai :

A8-0214/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 21
CRE 03/07/2017 - 21

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0287

Priimti tekstai
PDF 365kWORD 49k
Antradienis, 2017 m. liepos 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms
P8_TA(2017)0287A8-0214/2017

2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ilgesnė gaminių naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“ (2016/2272(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 191, 192 ir 193 straipsnius ir į siekiamą tikslą užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (COM(2008)0397),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą(1) ,

–  atsižvelgdamas į 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo planą (COM(2016)0773), visų pirma siekiant nustatyti tikslesnius reikalavimus gaminiams ir daugiau horizontaliųjų reikalavimų tokiose srityse kaip ilgaamžiškumas, taisymo, funkcijų išplėtimo galimybė, išmontavimui pritaikyta konstrukcija ir lengvesnis pakartotinis naudojimas ir perdirbimas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją(2) ,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(3) (7-oji aplinkosaugos veiksmų programa),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tvaresnis vartojimas: pramonės produktų gyvavimo trukmės sistema ir vartotojų informavimas siekiant susigrąžinti pasitikėjimą“(4) ,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 9 d. Komisijos komunikatą „Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas. Informacijos apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą kokybės gerinimas“ (COM(2013)0196),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614) ir žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriame, be kita ko, numatoma peržiūrėti direktyvą dėl atliekų (Direktyva 2008/98/EB, Pagrindų direktyva dėl atliekų), direktyvą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (Direktyva 94/62/EB), direktyvą dėl atliekų sąvartynų (Direktyva 1999/31/EB), direktyvą dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (Direktyva 2000/53/EB), direktyvą dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų (Direktyva 2006/66/EB) ir direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (Direktyva 2012/19/ES),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų (COM(2015)0635),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių(5) ,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje(6) ,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 18 d. Europos vartotojų organizacijų asociacijos ataskaitą „Tvarios prekės. Daugiau tvarių produktų, geresnis vartotojų teisių užtikrinimas – vartotojų lūkesčiai ES efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos darbotvarkėje“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tyrimą „Informacijos apie naudojimo trukmę poveikis vartotojams“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. atliktą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 18 d. Europos vartotojų centro apžvalgą „Suplanuotas nusidėvėjimas arba vartotojiškos visuomenės nepageidaujami reiškiniai“,

–  atsižvelgdamas į Austrijos standartą ONR 192102 „Patvarių, lengvai pataisomų elektrinių ir elektroninių prietaisų dizaino kokybės ženklas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0214/2017),

A.  kadangi Komisijos 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo plane, yra nuoroda į žiedinę ekonomiką ir į poreikį spręsti ilgaamžiškumo ir galimybės perdirbti problemas;

B.  kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui (EESRK) priėmus nuomonę dėl produktų gyvavimo trukmės, atspindimas ekonominių subjektų ir pilietinės visuomenės susidomėjimas šioje srityje;

C.  kadangi turi būti užtikrinta gaminių naudojimo trukmės ilginimo ir inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros pusiausvyra;

D.  kadangi Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytas tyrimas rodo, kad reikalingos plataus masto politikos priemonės siekiant skatinti ilgesnę gaminių naudojimo trukmę;

E.  kadangi kartu veikia įvairūs ekonomikos ir verslo modeliai, įskaitant ekonomikos modelį, pagrįstą naudojimu, leidžiančiu sumažinti neigiamą jo poveikį aplinkai;

F.  kadangi reikia skatinti ilgesnius gaminių naudojimo ciklus, visų pirma sprendžiant suplanuoto nusidėvėjimo problemą;

G.  kadangi būtina remti Europos remonto sektorių, kurį daugiausiai sudaro labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės;

H.  kadangi labiau suderinta pakartotinio gaminių naudojimo tvarka gali paskatinti vietos ekonomikos ir vidaus rinkos augimą, kuriant naujas darbo vietas ir stiprinant naudotų prekių rinką;

I.  kadangi tiek ekonomikos, tiek aplinkos aspektu būtina išsaugoti žaliavas ir riboti atliekų susidarymą – į tai buvo siekiama atsižvelgti didesnės gamintojo atsakomybės principu;

J.  kadangi, kaip pabrėžiama 2014 m. birželio mėn. Eurobarometro atliktoje apklausoje, 77 proc. ES vartotojų prieš įsigydami naujus daiktus norėtų pabandyti pataisyti sugadintus daiktus; kadangi dar reikia gerinti vartotojams teikiamą informaciją apie gaminių patvarumą ir galimybę pataisyti;

K.  kadangi patikimi ir patvarūs produktai suteikia vartotojams ekonominę naudą ir užkerta kelią pertekliniam išteklių naudojimui ir švaistymui; kadangi dėlto svarbu prailginti vartojimo gaminių naudojimo laiką jų kūrimo etapu, užtikrinant patvarumą ir galimybę juos pataisyti, atnaujinti, išmontuoti ir perdirbti;

L.  kadangi mažėjantis vartotojų pasitikėjimas gaminių kokybe kenkia Europos įmonėms; kadangi 24 mėn. teisinė garantija yra šiuo metu visoje ES galiojanti minimali riba ir kai kurios valstybės narės nustatė daugiau apsaugos priemonių vartotojams pagal 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų;

M.  kadangi būtina laikytis vartotojų teisių priimti sprendimą pagal jų įvairius poreikius, lūkesčius ir pageidavimus;

N.  kadangi nepaisant 2016 m. kovo mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tyrimo, kuris parodė, kad esama teigiamo ryšio tarp gaminių naudojimo trukmės ženklinimo ir vartotojų elgesio, vartotojai nėra tinkamai informuojami apie gaminių naudojimo trukmę;

O.  kadangi produkto naudojimo trukmė ir dėvėjimasis priklauso nuo įvairių natūralių ir dirbtinių veiksnių, pvz., sudėties, funkcionalumo, remonto sąnaudų ir vartojimo modelių;

P.  kadangi reikėtų užtikrinti, kad prekę būtų galima lengviau pataisyti ir kad būtų galima gauti atsarginių dalių;

Q.  kadangi norint užtikrinti išteklių apsaugą, be ilgos naudojimo trukmės, itin svarbus gaminių kokybiškumas per visą jų gyvavimo ciklą;

R.  kadangi imamasi vis daugiau nacionalinių iniciatyvų siekiant išspręsti šią per ankstaus gaminių ir programinės įrangos nusidėvėjimo problemą ir kadangi reikia parengti bendrą strategiją, taikomą bendrai šio srities rinkai;

S.  kadangi skaitmeninių laikmenų naudojimo trukmė yra itin svarbi elektroninių prietaisų naudojimo trukmei ir kadangi dėl to, kad programinė įranga vis greičiau pasensta, būtina užtikrinti galimybes šiuos prietaisus pritaikyti siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkoje;

T.  kadangi produktai, kuriuose yra užprogramuoti defektai, kad jų naudojimo trukmė baigtųsi juos panaudojus atitinkamą skaičių kartų, tik didina vartotojų nepasitikėjimą, ir neturėtų būti leidžiama juos parduoti rinkoje;

U.  kadangi, remiantis Eurobarometro duomenimis, 90 proc. Europos piliečių mano, kad produktus reikėtų aiškiai paženklinti nurodant jų naudojimo trukmę;

V.  kadangi ilgesnės naudojimo trukmės produktai gali būti naudingi visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant MVĮ;

W.  kadangi Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje raginama imtis konkrečių priemonių siekiant sustiprinti gaminių patvarumą, pataisomumą bei pakartotinį panaudojimą ir prailginti jų gyvavimo trukmę;

X.  kadangi šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka didesnė gamintojo atsakomybė;

Y.  kadangi norint taikyti žiedinės ekonomikos modelį reikalingas politikos formuotojų, piliečių ir įmonių dalyvavimas ir kadangi tai reiškia, kad reikia ne tik produktų ir paslaugų kūrimo bei pardavimo, bet ir vartotojų nusistatymo bei lūkesčių ir įmonių veiklos pokyčių, t. y. reikia kurti naujas rinkas, kurios reaguotų į vartojimo modelių pokyčius, vystytųsi gaminių naudojimo, pakartotinio naudojimo ir dalijimosi požiūriu, tai padėtų pailginti jų naudojimo trukmę ir kurti konkurencingus, ilgaamžius ir tvarius produktus;

Z.  kadangi daugelyje šviestuvų pakeisti lempučių nebegalima, todėl tam tikrais atvejais sugedus lemputei, rinkoje atsiradus naujesnių, efektyvesnių lempučių arba pasikeitus vartotojo pageidavimams, pvz., susijusiems su šviesos spalva, gali kilti problemų, nes tokiu atveju gali tekti pakeisti visą šviestuvą;

AA.  kadangi idealiu atveju LED lemputės neturėtų būti neišimamos, o turėtų būti pakeičiamos;

AB.  kadangi plėtojant žiedinę ekonomiką būtina toliau skatinti gaminių pataisomumą, pritaikymą, naujinimą, patvarumą ir perdirbamumą siekiant prailginti gaminių ir (arba) gaminių dalių naudojimo trukmę;

AC.  kadangi didėjanti gaminių įvairovė, trumpėjantys inovacijų ciklai ir nuolat besikeičiančios mados tendencijos skatina greičiau pirkti naujus produktus, o dėl to sutrumpėja gaminių naudojimo trukmė;

AD.  kadangi esama didelių galimybių taisymo, naudotų gaminių pardavimo ir mainų sektoriuje, t. y. sektoriuje, kurio veikla skirta gaminių naudojimo trukmei pailginti;

AE.  kadangi reikėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp siekio prailginti gaminių naudojimo trukmę ir aplinkos, kurioje būtų skatinamos inovacijos ir tolesnė plėtra, išsaugojimo;

Patvarių, ilgalaikių ir kokybiškų gaminių kūrimas

1.  ragina Komisiją, remiantis visų trijų Europos standartizacijos organizacijų (ESO), t. y. CEN, CENELEC ir ETSI, parengtais standartais, skatinti, kai įmanoma, nustatyti kiekvienos gaminių kategorijos būtiniausio atsparumo kriterijus, apimančius, be kita ko, patvarumą, pataisomumą ir naujinimo galimybę nuo pat jų projektavimo stadijos;

2.  pabrėžia, kad visais produkto naudojimo ciklo etapais turi būti pasiekta pusiausvyra tarp gaminių naudojimo trukmės ilginimo, atliekų pavertimo ištekliais (perdirbtomis žaliavomis), pramonės simbiozės, inovacijų, vartotojų paklausos, aplinkos apsaugos bei ekonomikos augimo politikos, ir mano, kad vystant vis mažiau išteklių reikalaujančių gaminių gamybą negali būti skatinama trumpa naudojimo trukmė arba gaminių išmetimas anksčiau laiko;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad gaminių patvarumas, pratęstas jų garantijos laikas, jų atsarginės dalys, lengvas gaminio pataisymas ir galimybė keisti jo dalis turėtų sudaryti gamintojų komercinio pasiūlymo pagrindą, kuriuo būtų reaguojama į įvairius vartotojų poreikius, lūkesčius ir preferencijas ir taip pat tai būtų svarbiu konkurencijos laisvoje rinkoje veiksniu;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kokį vaidmenį kuriant patvarų gaminį atlieka komercinės strategijos, pavyzdžiui, išperkamoji nuoma, kuomet išperkamosios nuomos įmonės išlaiko gaminių nuosavybės teisę ir yra suinteresuotos pakartotinai teikti produktus rinkai bei investuoti į patvaresnių gaminių kūrimą, o tai lemtų mažesnę naujų gaminių gamybos ir šalinimo apimtį;

5.  primena Parlamento poziciją dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio, kuriuo iš dalies keičiama Atliekų direktyva, peržiūros – joje buvo sustiprintas didesnės gamintojo atsakomybės principas ir taip paskatintas tvarus gaminių kūrimas;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti modulinio dizaino daiktų, kuriuos galima lengvai išmontuoti ir kuriuose galima pakeisti kai kuriuos jų elementus, gamintojus;

7.  teigia, kad produkto patvarumo ir pataisomumo siekį turėtų papildyti tvarumo tikslas, kurio siekiama, pavyzdžiui, naudojant aplinką tausojančias medžiagas;

8.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į elektroninės įrangos atliekų kiekį, kuris, vartotojams pasirinkus naują telekomunikacijų paslaugų teikėją, susidaro išmetus modemus, maršrutizatorius, televizorių dekoderius ir priedėlius; primena vartotojams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams, kad pagal Reglamentą (ES) 2015/2120 vartotojai, pasirinkdami naują telekomunikacijų paslaugų teikėją, jau turi teisę naudotis savo pasirinktais galiniais įrenginiais;

Pataisomumo ir ilgaamžiškumo skatinimas

9.  ragina Komisiją skatinti gaminių taisymo galimybes:

   skatinant priemonių, kurios taisymo galimybę vartotojui daro patrauklesnę, ir sudarant palankias sąlygas jas taikyti;
   naudojant tokius gamybos metodus ir medžiagas, dėl kurių gaminį būtų galima lengviau ir pigiau pataisyti arba pakeisti jo dalis; vartotojai neturėtų pakliūti į nesibaigiantį nekokybiškų produktų taisymo ir priežiūros ciklą;
   pasikartojančiais neatitikties atvejais arba tuomet, kai taisymo laikotarpis trunka ilgiau nei mėnesį, raginant pratęsti garantiją laikotarpiui, atitinkančiam taisymo laiką;
   raginant nustatyti reikalavimą, kad gaminio veikimui svarbiausias dalis būtų galima pakeisti ir kad galimybė jį pataisyti būtų nurodoma kaip viena iš pagrindinių charakteristikų, taip pat nerekomenduojant į gaminius įmontuoti svarbias detales, pvz., baterijas ir LED, nebent tai pateisinama dėl saugumo priežasčių;
   skatinant gamintojus pardavimo momentu pateikti priežiūros ir taisymo instrukcijas, ypač tų gaminių, kurių naudojimo trukmės pratęsimo galimybei yra svarbi priežiūra ir taisymas;
   užtikrinant galimybę naudoti tokios pačios kokybės pakaitalus ir originalių sudedamųjų dalių veiksmingumą siekiant, kad visi gaminiai būtų taisomi laikantis taikytinų teisės aktų;
   kai įmanoma, plėtojant atsarginių dalių ir taisymui būtinų įrankių standartizavimo procesą, kad būtų teikiamos geresnės taisymo paslaugos;
   raginant gamintojus pateikti priežiūros ir taisymo instrukcijas įvairiomis kalbomis remonto dirbtuvėms, kai jų to paprašoma;
   skatinant gamintojus sukurti baterijų technologiją siekiant užtikrinti, kad baterijų ir akumuliatorių naudojimo trukmė labiau atitiktų tikėtiną gaminio naudojimo trukmę arba kad būtų galimybė pakeisti baterijas už tokią kainą, kuri yra proporcinga gaminio kainai;

10.  mano, kad būtina užtikrinti galimybę gauti tinkamam ir saugiam gaminių veikimui svarbiausių atsarginių dalių:

   užtikrinant galimybę be jau surinktų gaminių gauti atsarginių dalių;
   raginant ekonominės veiklos vykdytojus teikti tinkamą jų gaminamų arba importuojamų vartojimo prekių techninį aptarnavimą ir atsarginių dalių, reikalingų tinkamam ir saugiam gaminio veikimui, tiekimą už tų gaminių pobūdį ir naudojimo trukmę atitinkančią kainą;
   aiškiai nustatant, ar galima gauti gaminių atsarginių dalių, kokiomis sąlygomis ir kokiam laikotarpiui, ir atitinkamais atvejais įsteigiant skaitmeninę platformą;

11.  ragina valstybes nares ieškoti tinkamų paskatų patvarių, aukštos kokybės gaminių, kuriuos galima taisyti, gamybai, skatinti taisymą ir padėvėtų daiktų pardavimą ir rengti remonto mokymo programas;

12.  primena, kad svarbu išlaikyti galimybę naudotis nepriklausomų taisytojų paslaugomis, pavyzdžiui, neremiant techninių, saugos arba programinės įrangos sprendimų, kuriais nebūtų leidžiama remontą atlikti nepatvirtintoms įmonėms arba įstaigoms;

13.  ragina dėti pastangas siekiant paskatinti pakartotinai naudoti atsargines dalis naudotų daiktų rinkoje;

14.  pripažįsta galimybę naudoti 3D spausdinimą norint gauti atsargines dalis specialistams ir vartotojams; ragina užtikrinti gaminių saugą, apsaugą nuo klastojimo ir autorių teisių apsaugą;

15.  primena, kad standartizuoti ir moduliniai komponentai, išrinkimo planavimas, ilgalaikio vartojimo gaminių projektavimas ir efektyvūs gamybos procesai atlieka svarbų vaidmenį siekiant sėkmingai įgyvendinti žiedinę ekonomiką;

Į naudojimą orientuoto ekonominio modelio taikymas ir MVĮ ir užimtumo rėmimas ES

16.  pabrėžia, kad perėjimas prie naujų verslo modelių, pvz., „produktų kaip paslaugų“ modelio, gali padidinti gamybos ir vartojimo modelių tvarumą, jei produktų ir paslaugų sistemos nesutrumpins produktų naudojimo trukmės, taip pat pabrėžia, kad tokiais verslo modeliais neturėtų būti sudaroma mokesčių vengimo galimybių;

17.  pabrėžia, kad naujų verslo modelių, pvz., internetinių paslaugų, pardavimo būdų, naudotų prekių universalinių parduotuvių plėtojimas ir remonto paslaugų praktikos įtvirtinimas (remonto kavinės, dirbtuvės, kuriose žmonės gali remontuoti patys) gali padėti prailginti produktų naudojimo trukmę ir kartu padidinti vartotojų supratimą apie ilgos naudojimo trukmės produktus ir pasitikėjimą jais;

18.  ragina valstybes nares:

   rengti pasitarimus su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant paraginti plėtoti visiems naudingą naudojimu pagrįstą pardavimo modelį;
   imtis daugiau priemonių, kuriomis siekiama plėtoti funkcionalumo ekonomiką ir raginti daiktus nuomotis, jais keistis ar juos skolintis;
   raginti vietos ir regioninės valdžios institucijas aktyviai skatinti kurti ekonomikos modelius, kuriais skatinamas taupesnis išteklių naudojimas, prekių patvarumas ir stiprinami taisymo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sektoriai, kaip antai bendradarbiavimu grindžiama arba žiedinė ekonomika;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose būtų atsižvelgta į Direktyvos 2014/24/ES nuostatą dėl gyvavimo ciklo sąnaudų ir kad būtų padidintas viešųjų institucijų įsigytos įrangos pakartotinio naudojimo rodiklis;

20.  ragina valstybes nares ir Komisiją savo viešojoje politikoje remti bendradarbiavimo grindžiamą ekonomiką atsižvelgiant į jos teikiamą naudą panaudojant atliekamus išteklius ir pajėgumus, pavyzdžiui, transporto ir apgyvendinimo sektoriuose;

21.  ragina Komisiją plėtojant žiedinę ekonomiką pabrėžti produktų patvarumo svarbą;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti ES teisės aktuose (Pagrindų direktyvoje dėl atliekų (2008/98/EB)) nustatytos atliekų hierarchijos ir visų pirma išlaikyti didžiausią elektros ir elektroninių prietaisų naudingumą ir vertę ir nelaikyti jų atliekomis, pavyzdžiui, suteikiant leidimą pakartotinio naudojimų centrų darbuotojams įeiti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo punktus, kad jie galėtų tinkamai panaudoti tokias prekes ir jų sudėtines dalis;

23.  mano, kad į šią rezoliuciją įtrauktos nuostatos visų pirma turėtų būti taikomos MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, tokiu būdu, kuris būtų tinkamas ir proporcingas MVĮ arba labai mažų įmonių dydžiui ir pajėgumams, siekiant išsaugoti jų plėtrą ir paraginti naujų profesijų atstovų užimtumą ir mokymą ES;

24.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima skatinti ir palengvinti LED lempučių pakeičiamumą, ir be ekologinio projektavimo priemonių taip pat apsvarstyti ne tokius griežtus metodus, pvz., ženklinimą, skatinimo sistemas, viešuosius pirkimus arba ilgesnę garantiją tuo atveju, kai lempučių negalima pakeisti;

25.  primygtinai ragina valstybes nares vykdyti veiksmingą rinkos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad tiek Europos, tiek importuoti produktai atitiktų produktų politikos ir ekologinio projektavimo reikalavimus;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti vietos ir regioninės valdžios institucijas ir paisyti jų kompetencijos;

Geresnio vartotojų informavimo užtikrinimas

27.  ragina Komisiją gerinti informacijos apie gaminių patvarumą teikimą:

   apsvarstant neprivalomo Europos ženklo kūrimą, kuris apimtų gaminių patvarumą, ekologinį projektavimą, atnaujinamumą derinantis prie techninės pažangos ir taisymo galimybes;
   atliekant savanoriškus eksperimentus ES lygmeniu su įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant nustatyti tikėtinos gaminio naudojimo trukmės aprašą remiantis standartizuotais kriterijais, kurį galėtų naudoti visos valstybės narės;
   sukuriant svarbiausių vartojimo prekių, visų pirma didelių buitinių elektros prietaisų, naudojimo skaitiklį;
   atliekant informacijos apie naudojimo trukmę pateikimo etiketėse suderinimą su teisinės garantijos galiojimo laiku;
   naudojant skaitmenines taikomąsias programas arba socialinės žiniasklaidos priemones;
   standartizuojant naudojimo instrukcijų informaciją apie gaminio naudojimo trukmę, atnaujinamumą ir taisymą ir užtikrinant aiškų ir lengvai suprantamą tokios informacijos pateikimą;
   kai nurodama tikėtina gaminio naudojimo trukmė, šią informaciją pagrindžiant standartiniais kriterijais;

28.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją:

   teikti paramą vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, įmonėms ir asociacijoms vykdant vartotojų informuotumo apie produktų naudojimo trukmę kampanijas, visų pirma teikiant informaciją dėl priežiūros, taisymo, pakartotinio naudojimo ir kt.;
   skatinti vartotojų informuotumą apie greitai gendančius ir nepataisomus gaminius, jei tinkama, plėtojant vartotojų informavimo platformas;

29.  ragina Komisiją skatinti reguliariai ir struktūrizuotai keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi visoje Sąjungoje, tarp Komisijos ir valstybių narių, įskaitant regionų ir savivaldybių institucijas;

Su suplanuotu nusidėvėjimu susijusios priemonės

30.  ragina Komisiją, konsultuojantis su vartotojų organizacijomis, gamintojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais pasiūlyti ES lygmeniu sukurti suplanuoto nusidėvėjimo apibrėžtį, taikomą materialiosioms prekės ir programinei įrangai; be to, ragina Komisiją bendradarbiaujant su rinkos priežiūros institucijomis išnagrinėti galimybę sukurti nepriklausomą sistemą, kurią taikant būtų galima testuoti ir nustatyti gaminius, kurių nusidėvėjimas suplanuotas; todėl ragina pagerinti teisinę informatorių apsaugą ir nustatyti atitinkamas atgrasančias priemones gamintojams;

31.  atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pirmaujantį vaidmenį, pavyzdžiui, Beniliukso šalių iniciatyvą, kuria siekiama kovoti su suplanuotu nusidėvėjimu ir pratęsti buitinių (elektros) prietaisų eksploatavimo trukmę; pabrėžia, kad svarbu keistis gerąja patirtimi šioje srityje;

32.  pabrėžia, kad gaminių naujinimo galimybė gali sulėtinti produktų nusidėvėjimą ir gali sumažinti poveikį aplinkai ir naudotojų išlaidas;

Teisės į teisinę atitikties garantiją stiprinimas

33.  mano, jog labai svarbu, kad vartotojai būtų geriau informuoti apie tai, kaip veikia teisės aktuose nustatyta atitikties garantija; ragina užtikrinti, kad gaminio įsigijimo sąskaitoje būtų įrašyta visa nuoroda į tokią garantiją;

34.  ragina Komisiją įgyvendinti iniciatyvų ir priemonių, skirtų vartotojų pasitikėjimui didinti:

   stiprinant vartotojų apsaugą, ypač susijusią su tais gaminiais, kurių pagrįstai tikėtina naudojimo trukmė yra ilgesnė, ir atsižvelgiant į griežtas kai kurių valstybių narių jau taikomas vartotojų apsaugos priemones;
   atsižvelgiant į ekologinio projektavimo teisės aktų ir sutarčių teisės aktų dėl su energija susijusių gaminių poveikį, kad būtų išplėtotas holistinis požiūris ir gaminių reglamentavimą;
   užtikrinant specialų vartotojo informavimą pirkimo–pardavimo sutartyje apie jo teisę į teisinę garantiją ir skatinant informavimo apie šią teisę programas;
   supaprastinant vartotojo atlikto pirkimo įrodymą, susiejant garantiją su pačiu daiktu, o ne su jo pirkėju, taip pat toliau raginant visuotinai taikyti elektroninius kvitus ir skaitmenines garantijos schemas;

35.  prašo nustatyti ES lygmens skundų, teikiamų dėl teisės į garantiją neužtikrinimo, mechanizmą, kad atitinkamos institucijos galėtų paprasčiau kontroliuoti, kaip taikomi Europos standartai;

36.  pažymi, kad stiprinant didesnės gamintojo atsakomybės principą ir nustatant būtiniausius reikalavimus yra skatinamas tvaresnių gaminių projektavimas;

Vartotojų apsauga nuo programinės įrangos pasenimo

37.  ragina didinti skaidrumą gaminių naujinimo, saugos naujinių ir ilgos naudojimo trukmės klausimais – visa tai yra svarbūs tiek programinės, tiek aparatinės įrangos veikimo aspektai; ragina Komisiją išsiaiškinti, ar reikia glaudesnio įmonių bendradarbiavimo šiai problemai išspręsti;

38.  ragina tiekėjus ir gamintojus suteikti daugiau skaidrumo minimalaus laikotarpio, per kurį bus pateikti operacinių sistemų saugumo naujiniai, klausimu; siūlo nustatyti pagrįsto naudojimo laikotarpio apibrėžti; be to, pabrėžia, kad įtaisytų operacinių sistemų atvejais gaminio tiekėjas taip pat turi užtikrinti šių saugumo naujinių tiekimą; ragina gamintojus vartotojams pateikti aiškią informaciją apie programinės įrangos naujinių ir patobulinimų suderinamumą su įtaisytomis operacinėmis sistemomis;

39.  ragina užtikrinti, kad būtų suteikta galimybė po pagrindinių programinės įrangos naujinimų atkurti ankstesnę būklę ir kad kartu būtų teikiama informacija apie jų pasekmes aparato veikimui, taip pat kad nauja pagrindinė programinė įranga būtų suderinama su ankstesnės kartos programine įranga;

40.  ragina nustatant standartus skatinti sudedamųjų dalių, įskaitant procesorių, pakeičiamumą, kad gaminiai visada galėtų atitikti naujausius standartus;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
(2) OL L 153, 2010 6 18, p. 1.
(3) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(4) OL C 67, 2014 3 6, p. 23.
(5) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(6) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 20 d.Teisinis pranešimas