Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2003(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0249/2018

Pateikti tekstai :

A8-0249/2018

Debatai :

PV 10/09/2018 - 28
CRE 10/09/2018 - 28

Balsavimas :

PV 11/09/2018 - 6.16
CRE 11/09/2018 - 6.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0333

Priimti tekstai
PDF 491k
Antradienis, 2018 m. rugsėjo 11 d. - Strasbūras Negalutinė teksto versija
Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai
P8_TA-PROV(2018)0333A8-0249/2018

2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai“ (2018/2003(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) veiksmų planą (2001 m. rugsėjo mėn.) ir FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimus (SPS) su trečiosiomis šalimis,

–  atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į jos 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(1) (ES medienos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasiektą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimo „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui. Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“ galutinę ataskaitą (2013 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato užsakytos (2017 m.) galimybių studijos dėl galimybių stiprinti ES veiksmus, nukreiptus prieš miškų naikinimą, projektą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. pasaulinį mažmenininkus, gamintojus ir paslaugų teikėjus vienijantį pramonės tinklą „Consumer Goods Forum“, kuris išsikėlė tikslą iki 2020 m. visiškai sustabdyti miškų naikinimą savo narių tiekimo grandinėse,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Bonos uždavinį – pasaulines pastangas pasiekti, kad iki 2020 m. būtų atkurta 150 mln. hektarų, o iki 2030 m. – 350 mln. hektarų iškirstų pasaulio miškų ir nualintos žemės,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. atogrąžų miškų aljansą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Niujorko deklaraciją dėl miškų ir veiksmų darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tarybos išvadas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos strategiją „Prekyba visiems“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į JT dėl miškų naikinimo ir alinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programos (REDD+) mechanizmą,

–  atsižvelgdamas į 2017–2030 m. JT strateginį miškų planą (angl. UNSPF), kuriame nustatyti šeši visuotiniai tikslai miškų srityje ir 26 susiję tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. birželio 17 d. priimtą JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP) kuriamas nacionalines tvarių prekių platformas,

–  atsižvelgdamas į dvišalio bendradarbiavimo su Kinija mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (angl. BCM-FLEG) (2009 m.),

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1969 m. Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires (angl. VGGT),

–  atsižvelgdamas į FAO 2014 m. atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principus,

–  atsižvelgdamas į naujausią ataskaitą dėl planetos galimybių ribų,

–  atsižvelgdamas į 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. CITES),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, jos 2000 m. Kartachenos biosaugos protokolą ir 2010 m. Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo,

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos patvirtintus verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir 2011 m. atnaujintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo(2) ,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(3) ,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. pilietinės visuomenės atstovų pareiškimą dėl ES vaidmens apsaugant miškus ir teises,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) pasaulinę kovos su nusikaltimais laukinei gyvūnijai ir miškams programą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(4) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0249/2018),

A.  kadangi biologine įvairove pasižymintys miškai labai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie biologinės įvairovės išsaugojimo;

B.  kadangi 300 mln. žmonių gyvena miškuose ir 1,6 mlrd. žmonių pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo miškų, įskaitant daugiau nei 2 000 čiabuvių grupių; kadangi miškai itin svarbūs vietos ekonomikos plėtojimui; kadangi miškuose gyvena apie 80 proc. visų sausumos rūšių ir todėl jie yra svarbus biologinės įvairovės telkinys; kadangi, anot Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), kasmet prarandama apie 13 mln. hektarų miškų;

C.  kadangi miškų naikinimas ir miškų alinimas daugiausia vyksta Pietų pusrutulyje ir atogrąžų miškuose;

D.  kadangi miškai užkerta kelią dirvožemio degradacijai ir dykumėjimui ir todėl mažina potvynių, nuošliaužų ir sausrų riziką;

E.  kadangi miškai itin svarbūs tvariam žemės ūkiui ir gerina aprūpinimą maistu ir mitybą;

F.  kadangi miškai taip atlieka esmines ekosistemų funkcijas, kuriomis remiamas tvarus žemės ūkis reguliuojant vandens srautus, stabilizuojant dirvožemį, palaikant dirvožemio derlingumą, reguliuojant klimatą ir teikiant gyvybingas buveines laukiniams apdulkintojams ir žemės ūkio kenkėjais mintantiems plėšrūnams;

G.  kadangi miško produktai sudaro 1 proc. pasaulio BVP;

H.  kadangi miškų atkūrimas yra viena iš labai svarbių strategijų siekiant apriboti pasaulio klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio; kadangi visos vyriausybės turi prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų siekiant sumažinti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų savo šalyse;

I.  kadangi miškų naikinimas ir alinimas yra antra svarbiausia žmogaus sukelta anglies dioksido išmetimo priežastis, dėl kurios išmetama beveik 20 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

J.  kadangi medienos kuras vis dar yra svarbiausias miško produktas besivystančiose šalyse ir svarbiausias energijos šaltinis daugelyje Afrikos ir Azijos šalių; kadangi Užsachario Afrikoje keturi iš penkių žmonių gamindami maistą naudoja medieną;

K.  kadangi pirminiuose miškuose esama turtingos biologinės įvairovės ir jie sukaupia 30–70 proc. daugiau anglies dioksido nei kertami arba alinami miškai;

L.  kadangi aiški, nuosekli ir aktuali informacija apie miškingumą yra itin svarbi stebėsenai ir teisėsaugai;

M.  kadangi, nors FLEGT SPS pasirodė esą vertingi padedant gerinti miškų valdymą, jie vis dar turi daug trūkumų;

N.  kadangi pagal FLEGT SPS daigiausia dėmesio skiriama pramoninei medienos ruošai, o dauguma neteisėtos medienos ruošos vykdoma amatininkų metodais ir ūkiuose;

O.  kadangi pagal FLEGT SPS teisėtumo apibrėžtis labai siaura ir kartais neapima itin svarbių klausimų, susijusių su žemės naudojimo teisėmis ir vietos gyventojų teisėmis;

P.  kadangi FLEGT SPS, REDD+ ir sertifikavimas ir toliau yra atskiros iniciatyvos, kurias reikėtų toliau koordinuoti;

Q.  kadangi FLEGT tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo pagrindinių šalių gamintojų, perdirbėjų ir prekiautojų, kaip antai Kinija, Rusija, Indija, Pietų Korėja ir Japonija, ir tų šalių įsipareigojimo kovoti su neteisėta medienos ruoša ir prekyba neteisėtos medienos produktais, taip pat kadangi plėtojant dvišalius politinius dialogus su šiais partneriais kol kas pasiekta ribotų rezultatų;

R.  kadangi ES medienos reglamentu (angl. EUTR) siekiama užtikrinti, kad ES rinkai nebūtų teikiama neteisėta mediena; kadangi 2016 m. atlikus ES medienos reglamento peržiūrą padaryta išvada, kad šio reglamento įgyvendinimas ir jo vykdymo užtikrinimas buvo nepakankami; kadangi šių metų pradžioje pradėtos viešosios konsultacijos dėl galimų ES medienos reglamento aprėpties pakeitimų;

S.  kadangi svarbiausias bet kurio strateginio požiūrio į laukinės gamtos apsaugą aspektas turėtų būti saugomos teritorijos; kadangi šios teritorijos turėtų būti patikimos ir įtraukios ekonominės plėtros centrai, grindžiami darniu ūkininkavimu, energetika, kultūra ir turizmu, ir jos turėtų lemti gero valdymo plėtrą;

T.  kadangi viešosios ir privačiosios partnerystės yra itin svarbios tvariai parkų plėtrai Užsachario Afrikoje, paisant miškų bendruomenių teisių;

U.  kadangi korupcija ir silpnos institucijos yra didžiausios kliūtys siekiant apsaugoti ir išsaugoti miškus; kadangi 2016 m. JT aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo bendrame pranešime(5) nustatyta, kad nusikaltimai miškui yra viena iš penkių didžiausių problemų siekiant DVT, ir teigiama, kad neteisėta medienos ruoša sudaro 15–30 proc. teisėtos pasaulio prekybos; kadangi, anot Pasaulio banko, poveikį patiriančios šalys kasmet dėl neteisėtos medienos ruošos ir prekybos mediena paranda apytikriai 15 mlrd. USD;

V.  kadangi nusikaltimai miškui gali būti įvairaus pobūdžio, pavyzdžiui, neteisėtas labai vertingos medžių rūšių (išvardytų CITES sąraše), kurioms iškilęs pavojus, medienos naudojimas; neteisėta medienos ruoša statybinių medžiagų ir baldų gamybai; neteisėta medienos ruoša ir medienos „legalizavimas“ naudojantis priedangos įmonėmis, užsiimančiomis plantacijomis ir žemės ūkiu, siekiant tiekti plaušieną popieriaus pramonei, taip pat naudojantis dideliu mastu nereguliuojamu medienos kuru ir prekyba medžio anglimis siekiant paslėpti neteisėtą medienos ruošą saugomose teritorijose ir už jų ribų;

W.  kadangi urbanizacija, blogas valdymas, didelio masto miškų naikinimas žemės ūkio tikslais, kasyba ir infrastruktūros vystymas lemia sunkius žmogaus teisių pažeidimus, darančius pražūtingą poveikį miškų teritorijose gyvenančioms tautoms ir vietos bendruomenėms, kaip antai žemės grobimai, priverstiniai iškeldinimai, policijos vykdomas bendruomenių vadovų, žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų persekiojimas, jų savavališkas sulaikymas ir kriminalizavimas;

X.  kadangi JT darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytas tikslas iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą; kadangi šis įsipareigojimas pakartojamas Paryžiaus klimato susitarime ir jo vykdymas neturėtų būti atidėliojamas;

Y.  kadangi 15-ajame darnaus vystymosi tiksle aiškiai minima, kad reikalingas geras miškų valdymas ir miškai gali padėti pasiekti daugelį kitų darnaus vystymosi tikslų;

Z.  kadangi programa REDD+ buvo naudinga aplinkos ir socialiniu požiūriais daugelyje besivystančių šalių, nuo biologinės įvairovės išsaugojimo iki kaimo plėtros ir geresnės miškotvarkos; kadangi vis dėlto ši programa buvo plačiai kritikuojama dėl daromo spaudimo miškų bendruomenėms;

AA.  kadangi daugėja įrodymų, jog užtikrinus bendruomenių žemės naudojimo teises mažiau naikinami miškai ir vykdoma tvaresnė miškotvarka;

AB.  kadangi žemės ūkiui tenka atsakomybė už 80 proc. visame pasaulyje sunaikinamų miškų; kadangi gyvulininkystė ir didelės pramoninės sojų ir alyvpalmių plantacijos visų pirma yra svarbiausi miškų naikinimo veiksniai, ypač atogrąžų šalyse, dėl augančios šių produktų paklausos išsivysčiusiose šalyse ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, taip pat dėl žemės ūkio pramonės plėtros visame pasaulyje; kadangi 2013 m. Komisijos tyrime nustatyta, kad ES-27 buvo didžiausia pasaulyje prekių, susijusių su miškų naikinimu, neto importuotoja (1990–2008 m.); kadangi dėl to ES turi atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su miškų naikinimu ir miškų alinimu, ypač atsižvelgiant į jos paklausą ir išsamaus patikrinimo reikalavimus, taikomus žemės ūkio prekėms;

AC.  kadangi sojų auginimo plėtra lėmė socialines ir aplinkos problemas, kaip antai dirvos eroziją, vandens išeikvojimą, taršą pesticidais ir prievartinį žmonių perkėlimą; kadangi čiabuvių tautų bendruomenės yra tarp labiausiai dėl to nukentėjusių;

AD.  kadangi alyvpalmių plantacijų plėtra lėmė masinį miškų naikinimą ir socialinius konfliktus, kurie supriešino plantacijų bendroves su čiabuvių grupėmis ir vietos bendruomenėmis;

AE.  kadangi pastaraisiais metais privatusis sektorius vis labiau dalyvauja miškų apsaugos veikloje ir kadangi per 400 bendrovių yra įsipareigojusios pasiekti, kad jų produktai ir tiekimo grandinės nebūtų susiję su miškų naikinimu, kaip nustatyta pagal Niujorko deklaraciją dėl miškų, visų pirma dėmesį skiriant tokioms prekėms kaip alyvpalmių aliejus, sojos, jautiena ir mediena; kadangi vis dėlto ir toliau palyginti retai imamasi viešųjų priemonių dėl žemės ūkio produktų;

1.  primena, kad Darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstama, jog biologine įvairove pasižymintys miškai atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant darnaus vystymosi, taip pat Paryžiaus susitarimo tikslų; pakartoja, kad tvari ir įtrauki miškotvarka ir atsakingas miško produktų naudojimas yra veiksmingiausia ir pigiausia gamtinė anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistema;

2.  prašo ES integruoti miškų ir žemės valdymo tikslus į daug miškų turinčių besivystančių šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

3.  primena, jog Paryžiaus susitarime reikalaujama, kad visos šalys imtųsi veiksmų absorbentams, įskaitant miškus, išsaugoti ir stiprinti;

4.  pažymi, kad sustabdžius miškų naikinimą ir alinimą ir leidžiant miškams ataugti tai sudarytų ne mažiau kaip 30 proc. visų klimato kaitos švelninimo veiksmų, kurių reikia norint apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5°C(6) ;

5.  pažymi, kad dėl miškų naikinimo išmetama 11 proc. dėl žmogaus veiklos pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio – daugiau nei išmeta visi keleiviniai automobiliai kartu sudėjus;

6.  patvirtina miškotvarkos rūšies svarbą siekiant anglies dioksido pusiausvyros atogrąžose, kaip teigiama naujausiuose dokumentuose(7) – juose buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog ne tik didelio masto miškų naikinimas, kaip manyta anksčiau, bet ir subtilesnių formų miškų būklės blogėjimas yra labai svarbus išmetamo anglies dioksido šaltinis, sudarantis daugiau kaip pusę išmetamų teršalų;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad miško atkūrimas, esamų nualintų miškų atkūrimas ir medžiais apaugusių plotų žemės ūkio kraštovaizdžiuose didinimas yra vienintelis prieinamas neigiamo išmetamų teršalų lygio šaltinis, kuris gali labai padėti siekti Paryžiaus susitarimo tikslų;

8.  primena Bonos uždavinį(8) , kuriuo nustatomas tikslas iki 2030 m. atkurti 350 mln. hektarų nualinto miško ir iškirstų miškų žemės, kurį įgyvendinus būtų galima kasmet gauti 170 mlrd. USD grynojo pelno dėl vandens baseino apsaugos, didesnio pasėlių derlingumo ir miško produktų ir galėtų būti kasmet sugeriama iki 1,7 mlrd. tonų anglies dioksido ekvivalento;

9.  ragina Komisiją laikytis ES tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, prisiimtų Paryžiaus klimato konferencijoje COP 21, Jungtinių Tautų Miškų forume (UNFF), pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (JTBĮK), Niujorko deklaraciją dėl miškų ir 15-ojo darnaus vystymosi tikslo, ypač 15.2 uždavinio iki 2020 m. įgyvendinti tvarų visų miškų rūšių valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir pasauliniu mastu gerokai padidinti miškų įveisimą ir atkūrimą;

10.  konkrečiai primena, kad Sąjunga įsipareigojo siekti Biologinės įvairovės konvencijos Aičio tikslų, pagal kuriuos reikalaujama iki 2020 m. išsaugoti 17 proc. visų buveinių, atkurti 15 proc. pažeistų ekosistemų ir pasiekti, kad miškų mažėjimas būtų artimas nuliui arba bent jau perpus mažesnis;

11.  pažymi, kad aviacijos pramonė labai priklauso nuo anglies dioksido kompensacinių vienetų, įskaitant miškus; vis dėlto pabrėžia, kad miškų priskyrimas kompensaciniams vienetams yra labai kritikuojamas, nes miškų kompensacinį poveikį sunku išmatuoti ir jo neįmanoma užtikrinti; mano, kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (angl. ICAO) turėtų neįtraukti miškų kaip kompensacinių vienetų į Tarptautinei aviacijai skirtos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo schemos (CORSIA) mechanizmą;

12.  pabrėžia, kad miškų naikinimo skatinimo veiksniai veikia ne tik miškų sektorių per se ir yra susiję su labai įvairiais klausimais, kaip antai žemės naudojimo teisės, čiabuvių tautų teisių apsauga, žemės ūkio politika ir klimato kaita; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti FLEGT SVS ir spręsti miškų naikinimo problemas holistiškai, taikant nuoseklią politikos sistemą, t. y. užtikrinat veiksmingą nuo miškų priklausomų bendruomenių žemės naudojimo teisių pripažinimą ir jų paisymą, ypač ES vystymuisi skiriamų lėšų atvejais, taip pat vykdant FLEGT SPS patikrinimo procesą ir tokiu būdu, kad būtų sudarytos sąlygos pragyventi užsiimant bendruomenine miškininkyste vietos mastu, kartu užtikrinant ekosistemų išsaugojimą;

13.  ragina Komisiją kas dvejus metus parengti FLEGT veiksmų plano pažangos ataskaitą; pabrėžia, kad ši ataskaita turėtų apimti SPS įgyvendinimo, numatytų terminų ir patirtų sunkumų bei priemonių, kurių imtasi arba planuojama imtis, vertinimą;

14.  pažymi, kad bus daugiau galimybių sėkmingai įgyvendinti SPS, jeigu juos įgyvendinant bus numatoma labiau tikslinė parama pažeidžiamoms grupėms, įsitraukusioms į medienos išteklių valdymą (smulkiesiems žemės savininkams, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nepriklausomiems veiklos vykdytojams „neformaliajame“ sektoriuje); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tai, kad vykdant sertifikavimo procesą būtų atsižvelgiama į labiau pažeidžiamų grupių, įsitraukusių į miškotvarką, interesus;

15.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su neteisėta prekyba atogrąžų mediena; siūlo Komisijai vykdant būsimas derybas dėl FLEGT eksporto licencijų į ES eksportuojamiems medienos produktams, kurių teisėtumas yra patvirtintas, atsižvelgti į patirtį, susijusią su Indonezijos sistema, įsigaliojusia nuo 2016 m. lapkričio mėn.; prašo Komisijos atlikti savarankišką Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo poveikio vertinimą, kurį reikėtų pateikti per tinkamą laikotarpį;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų dėl rizikos, susijusios su mediena iš konflikto zonų, siekiant užtikrinti, kad, taikant SPS procesą, ji būtų apibrėžiama kaip neteisėta; mano, kad teisėtumo apibrėžtis pagal medienos teisėtumo užtikrinimo sistemą turėtų būti išplėsta, kad į visus SPS būtų įtrauktos žmogaus teisės, ypač bendruomenių žemės naudojimo teisės;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti siūlomu „FLEGT struktūriniu dialogu“ ir atlikti tinkamą korupcijos rizikos miškų sektoriuje vertinimą bei parengti priemones, kuriomis siekia stiprinti dalyvavimą, skaidrumą, atskaitomybę ir sąžiningumą, kurie yra kovos su korupcija strategijos elementai;

18.  ragina ES parengti ekologiškos medienos viešųjų pirkimų politiką siekiant remti miškų ekosistemų apsaugą ir atkūrimą visame pasaulyje;

19.  susirūpinęs pažymi, kad miškų sektorius yra itin neatsparus prastam valdymui, įskaitant korupciją, sukčiavimą ir organizuotą nusikalstamumą, kurių atvejais vyrauja didelio masto nebaudžiamumas; apgailestauja, kad net valstybėse, kuriose galioja geri miškų teisės aktai, įgyvendinimas silpnas;

20.  pripažįsta, kad, remiantis skaičiavimais, su miškais susijusių nusikaltimų, pvz., neteisėtos medienos ruošos, vertė pasaulio mastu padidėjo nuo 30–100 mlrd. USD 2014 m. iki 50–152 mlrd. USD 2016 m. ir šie nusikaltimai pagal gautas pajamas užima pirmą vietą tarp nusikaltimų aplinkai; pažymi, kad neteisėta medienos ruoša atlieka svarbų vaidmenį finansuojant organizuotą nusikalstamumą ir kad dėl jos skursta vyriausybės, tautos ir vietos bendruomenės, nes nesurenkamos įplaukos(9) ;

21.  yra labai susirūpinęs, kad padaugėjo žmogaus teisių pažeidimų, žemės grobimo ir čiabuvių tautų žemės atėmimo atvejų, kuriuos skatina infrastruktūros plėtra, monokultūrų plantacijos maisto, kuro ir pluošto gavimo tikslais, medienos ruoša ir anglies dioksido mažinimo veiksmai, kaip antai biokuro, gamtinių dujų a didelio masto hidroenergijos projektų vystymas;

22.  susirūpinęs pažymi, kad apie 300 000 miškų gyventojų (taip pat vadinamų pigmėjais arba batvais) Centrinės Afrikos atogrąžų miškuose patiria precedento neturintį spaudimą jų žemėms, miškų ištekliams ir visuomenėms, nes miškai yra kertami, naikinami siekiant gauti plotų žemės ūkiui arba paverčiami išimtinai laukinės gamtos draustiniais;

23.  primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų pagal punktus, nurodytus 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(10) , be kita ko, atkreipiant dėmesį į bendroves, vykdančias veiklą šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją visų pirma įgyvendinti priemones, kurių raginama imtis šioje rezoliucijoje, siekiant nustatyti ir nubausti atsakingus už minėtus pažeidimus, kai tokius veiksmus galima tiesiogiai ar netiesiogiai priskirti tarptautinėms įmonėms, veikiančioms valstybės narės jurisdikcijoje;

24.  pabrėžia, kad neteisėta medienos ruoša lemia besivystančių šalių mokestinių pajamų praradimą; ypač apgailestauja, kad mokesčių rojais ir mokesčių vengimo schemomis yra naudojamasi siekiant finansuoti didelių plaušienos, medienos ruošos ir gavybos bendrovių, susijusių su miškų naikinimu, priedangos ir patronuojamąsias įmones, kaip patvirtinta Panamos ir „Paradise“ dokumentuose, ir ši veikla vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kai nereglamentuojamos finansų globalizacijos padariniai gali daryti neigiamą poveikį miškų išsaugojimui ir aplinkos tvarumui; dar kartą primygtinai ragina ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu, tiek pačioje ES, tiek trečiosiose šalyse;

25.  palankiai vertina tai, kad buvo paskelbta ilgai laukta galimybių studija dėl galimybių stiprinti ES veiksmus, nukreiptus prieš miškų naikinimą(11) , kurią užsakė Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas; pažymi, kad šioje studijoje daugiausia dėmesio skiriama septyniems pavojų keliantiems produktams, t. y. alyvpalmių aliejui, sojoms, kaučiukui, jautienai, kukurūzams, kakavai ir kavai, ir pripažįsta, kad ES akivaizdžiai prisideda prie pasaulinio miškų nykimo problemos;

26.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti išsamų poveikio vertinimą ir išsamias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kuriose visų pirma dalyvautų vietos gyventojai ir moterys, siekiant parengti reikšmingą ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo, į kurį būtų įtrauktos konkrečios ir nuoseklios reglamentavimo priemonės, įskaitant stebėsenos mechanizmą, užtikrinančios, kad su ES susijusios tiekimo grandinės ar finansiniai sandoriai netaptų miškų naikinimo, alinimo ar žmogaus teisių pažeidimo priežastimi; ragina šiuo veiksmų planu skatinti teikti didesnę finansinę ir techninę pagalbą šalims gamintojoms siekiant konkretaus tikslo – apsaugoti, išlaikyti arba atkurti miškus ir itin svarbias ekosistemas ir užtikrinti pragyvenimo šaltinius nuo miškų priklausomoms bendruomenėms;

27.  primena, kad čiabuvių tautų moterys ir moterys ūkininkės atlieka itin svarbų vaidmenį apsaugant miškų ekosistemas; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad gamtinių išteklių valdymo procese nesama moterų įtraukties ir įgalėjimo; apgailestauja, kad trūksta miškininkystės mokymo programų; mano, kad lyčių lygybė miškininkystės mokymo programų srityje yra itin svarbus tvarios miškotvarkos aspektas, kuris turėtų atsispindėti ES veiksmų plane;

28.  pažymi, kad pradedamos viešos konsultacijos dėl Medienos reglamento produktų aprėpties; mano, kad galimybė klausimyne pasirinkti variantą dėl reglamento taikymo srities siaurinimo yra nepagrįsta, turint mintyje tai, kad neteisėta prekyba klesti pagal dabartinę reglamento taikymo sritį; taip pat pažymi palankią Europos medienos apdirbimo pramonės konfederacijos poziciją dėl Medienos reglamento taikymo srities išplėtimo į ją įtraukiant visus medienos produktus;

29.  pažymi, kad 2016 m. peržiūrint ES medienos reglamentą (SWD(2016)0034) nebuvo įmanoma įvertinti, ar valstybių narių nustatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, nes iki šiol pritaikytų sankcijų skaičius buvo labai mažas; atsižvelgdamas į tarptautinį nusikaltimo aspektą ir į tai, kad jis užima pirmą vietą tarp nusikaltimų aplinkai pasaulyje, abejoja, ar kai kurios valstybės narės nustatytoms sankcijoms taikys kriterijų „nacionalinės ekonominės sąlygos“;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įgyvendinti ES medienos reglamentą ir užtikrinti jo vykdymą bei į šį reglamentą įtraukti visus produktus, kurie pagaminti arba gali būti gaminami iš medienos ir kurių sudėtyje yra arba gali būti medienos; pabrėžia reikalavimą atlikti tinkamas ir veiksmingas patikras, įskaitant nuostatas dėl sudėtingų tiekimo grandinių ir importo iš perdirbimo šalių, ir ragina nustatyti griežtas ir atgrasias sankcijas visiems ekonomikos subjektams, atsižvelgiant į tai, kad tai yra tarptautinis nusikaltimas, kuris iš visų nusikaltimų aplinkai atneša didžiausias pajamas;

31.  pažymi, jog buvo atskleista, kad FLEGT eksporto licencijomis leidžiama neteisėtai įgytą medieną maišyti su teisėta mediena, todėl neteisėtai įgyta mediena galėtų būti eksportuojama į ES kaip ES medienos reglamento nuostatas atitinkanti mediena(12) ;

32.  ragina Komisiją atnaujinti ES medienos reglamento gaires, siekiant išspręsti medienos iš konflikto zonų problemą, ir rekomenduoja numatyti išsamesnes rizikos mažinimo priemones siekiant sugriežtinti reglamento vykdymo užtikrinimą, be kita ko, reikalaujant, kad veiklos vykdytojai, importuojantys iš konflikto zonų ir didelės rizikos regionų, vykdytų išsamesnius patikrinimus, kad sutartyse su tiekėjais būtų numatytos kovos su kyšininkavimu sąlygos ir būtų įgyvendinamos kovos su korupcija reikalavimų laikymosi nuostatos, audituojamos finansinės ataskaitos ir vykdomi kovos su korupcija auditai;

Miškų ir žemės valdymas

33.  pripažįsta, kad JT Europos ekonomikos komisija (UNECE) ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) atliko svarbų darbą klausimais, susijusiais su pasauline tvaria miškotvarka, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį tvarios prekybos miško produktais srityje;

34.  ragina ES glaudžiau bendradarbiauti ir sukurti veiksmingas partnerystes su daugiausia medienos naudojančiomis šalimis ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, JT, visų pirma FAO, Tarptautinių miškininkystės mokslinių tyrimų centru (CIFOR) ir Pasaulio banko miškų programa (PROFOR), siekiant pasauliniu mastu veiksmingiau mažinti prekybą neteisėtai paruošta mediena ir apskritai geriau vykdyti miškų valdymą;

35.  pabrėžia, kad antriniai miškai, kurie didele dalimi atsikuria vykstant natūraliems procesams po žmogaus sukelto arba natūralaus pirminių miškų niokojimo, kartu su pirminiais miškais taip pat atlieka svarbias ekosistemų funkcijas, yra vietos gyventojų pragyvenimo šaltinis, taip pat tiekia medieną; mano, kad, kadangi antrinių miškų išlikimui taip pat grėsmę kelia neteisėta medienos ruoša, bet kokia priemonė, kuria siekiama miškotvarkos skaidrumo ir atskaitomybės, turėtų būti taikoma ne tik pirminiams, bet ir antriniams miškams;

36.  pabrėžia, kad reikia skatinti dalyvaujamąją bendruomenės miškotvarką stiprinant pilietinės visuomenės dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant miškotvarkos politiką ir projektus, didinant informuotumą ir užtikrinant, kad vietos bendruomenės gautų naudos iš miško išteklių;

37.  susirūpinęs pažymi, kad miškų teritorijose gyvenančių tautų bendruomenių naudojimosi žeme nesaugumas yra pagrindinė kliūtis kovojant su miškų naikinimu;

38.  primena, kad atsakingas naudojimosi žeme ir miškais valdymas yra pagrindinis socialinio stabilumo, tvaraus aplinkos naudojimo ir atsakingo investavimo į tvarų vystymąsi veiksnys;

39.  pažymi, kad esama bendruomeninių miškininkystės modelių ir (arba) kolektyvinio paprotinio žemės naudojimo, kuris gali teikti nemažos naudos(13) , įskaitant miškingų plotų ir prieinamų vandens išteklių padidėjimą, mažesnes neteisėtos medienos ruošos apimtis nustatant aiškias leidimo naudoti medieną taisykles ir tvirtą miškų stebėsenos sistemą; siūlo, kad būtų atliekama daugiau mokslinių tyrimų ir teikiama didesnė parama, siekiant padėti sukurti teisines sistemas bendruomeninės miškininkystės srityje;

40.  primygtinai ragina šalis partneres pripažinti ir apsaugoti nuo miškų priklausomų vietos bendruomenių ir čiabuvių tautų, visų pirma čiabuvių tautų moterų, teisę į papročius atitinkančią jų žemių, teritorijų bei gamtos išteklių nuosavybę ir kontrolę, kaip nustatyta tarptautinėse žmogaus teisių priemonėse, pavyzdžiui, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP) ir TDO konvencijoje Nr. 169; ragina ES remti šalis partneres dedant šias pastangas ir skrupulingai taikant laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą didelio masto žemės įsigijimo atvejais;

41.  smerkia tai, kad mažėja erdvės pilietinei visuomenei ir auga išpuolių prieš pilietinę visuomenę ir vietos bendruomenių žodžio laisvę, susijusią su miškų valdymu;

42.  ragina Komisiją pasiekti, kad FAO Neprivalomos atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairės (angl. VGGT) taptų privalomos įgyvendinant Išorės investicijų planą; pabrėžia, kad šių gairių laikymuisi reikalinga veiksminga nepriklausoma stebėsena ir vykdymo užtikrinimas, įskaitant tinkamus ginčų sprendimo ir skundų teikimo mechanizmus; pakartoja, kad naudojimosi žeme standartai turi būti įtraukti į projektų rengimą, stebėseną ir metinių ataskaitų teikimą ir turi tapti privalomi visiems ES išorės veiksmams, finansuojamiems pagal oficialią paramą vystymuisi (OPV);

43.  primygtinai prašo, kad Komisija ir valstybės narės nedelsdamos nustatytų veiksmingą administracinių skundų nagrinėjimo mechanizmą žmogaus teisių pažeidimų ir kitų neigiamų poveikių, kurių priežastis – OPV lėšomis finansuojama veikla, aukoms, siekiant pradėti tyrimo ir susitaikymo procesus; pabrėžia, kad šis mechanizmas turėtų turėti standartizuotas procedūras, būti administracinio pobūdžio ir todėl papildyti teisminius mechanizmus ir kad ES delegacijos galėtų atlikti vieno langelio principu veikiančios įstaigos vaidmenį;

44.  ragina ES patvirtinti privalomo informacijos apie miškų naikinimą atskleidimo taisyklę, kai tokia informacija įrodo, kad esama finansinių investicijų, susijusių su miškams pavojų keliančių produktų gamyba ar perdirbimu;

45.  primena, kad iki 2018 m. lapkričio 27 d. Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikta Komisijos ataskaita dėl Skaidrumo direktyvos 2013/50/ES, kuria nustatomas atskleidimo reikalavimas, taikomas mokėjimams valdžios institucijoms, kuriuos atlieka biržinės ir stambios nebiržinės įmonės, vykdančios veiklą gavybos pramonėje ir pirminių (natūralių ir pusiau natūralių) miškų medienos ruošos srityje, veikimo; taip pat pažymi, kad ši ataskaita turi būti pateikiama kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; atsižvelgdamas į galimą peržiūrą ragina Komisiją pasvarstyti galimybę išplėsti šią pareigą įtraukiant kitus pramonės sektorius, turinčius poveikį miškams, ir kitus nei pirminius miškus;

46.  apgailestauja, kad daugelyje šalių įprasta, jog vietos subjektai nedalyvauja ir nesama miškų bendruomenių susitarimų dėl žemės paskirties suskirstymo zonomis ir lengvatų suteikimo; mano, kad į medienos teisėtumo užtikrinimo sistemas reikėtų įtraukti procedūrines apsaugos priemones, kuriomis bendruomenėms suteikiami įgaliojimai, siekiant sumažinti galimybes, kad žemės skyrimas ar perdavimas bus iškraipytas ar neteisingas;

47.  pabrėžia, kad duomenų skaidrumas, geresnis kartografavimas, nepriklausomos stebėsenos ir audito priemonės bei keitimasis informacija yra labai svarbūs norint pagerinti valdymą bei tarptautinį bendradarbiavimą ir palengvinti įsipareigojimų visiškai nenaikinti miškų laikymąsi; ragina ES teikti didesnę finansinę ir techninę paramą šalims partnerėms, kad būtų pasiekti šie tikslai, ir padėti joms įgyti patirties, kuri būtina siekiant patobulinti vietos miškų valdymo struktūras ir atskaitomybę;

Atsakingos tiekimo grandinės ir finansavimas

48.  pažymi, kad ES pasienyje reikėtų kruopščiau tikrinti medienos ir medienos produktų importą, siekiant užtikrinti, kad importuojami produktai iš tiesų atitiktų kriterijus, būtinus patekti į ES;

49.  pažymi, kad pusė pagamintų ir į pasaulinę rinką eksportuojamų produktų yra neteisėtai naikinant mišką pagaminti produktai; pabrėžia, kad vertinant miškams pavojų keliančius žemės ūkio produktus apskaičiuota, kad 65 proc. Brazilijos ir 9 proc. Argentinos jautienos eksporto, 41 proc. Brazilijos, 5 proc. Argentinos ir 30 proc. Paragvajaus sojų eksporto gali būti susiję su neteisėtu miškų naikinimu; taip pat pažymi, kad ES gamintojai didelį kiekį pašarų ir baltymų importuoja iš besivystančių šalių(14) ;

50.  pabrėžia itin svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį siekiant tarptautinių tikslų miškų srityje, įskaitant miškų atkūrimą; tačiau pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad pasaulinės tiekimo grandinės ir finansiniai srautai remtų tik teisėtą, tvarią ir miškų nykimo nesukeliančią gamybą ir neskatintų žmogaus teisių pažeidimų;

51.  teigiamai vertina tai, kad pagrindiniai privačiojo sektoriaus subjektai (labai dažnai iš ES) įsipareigojo pašalinti miškų naikinimą iš savo tiekimo grandinių ir investicijų; vis dėlto pažymi, kad ES turi imtis spręsti šį uždavinį ir politikos bei kitokiomis priemonėmis didinti privačiojo sektoriaus pastangas sukurti visoms įmonėms bendrą atskaitos scenarijų ir suvienodinti jų veiklos sąlygas; mano, kad dėl to didėtų įsipareigojimai, atsirastų pasitikėjimas ir įmonės taptų atskaitingesnės už savo įsipareigojimus;

52.  primena, kad būtina laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; pritaria vykdomoms deryboms, kuriomis siekiama sukurti įpareigojančią JT priemonę dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių, atsižvelgiant į žmogaus teises, ir pabrėžia, kad svarbu, jog ES aktyviai įsitrauktų į šį procesą;

53.  ragina bendroves imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią korupcijai savo verslo veikloje, visų pirma susijusioje su žemės naudojimo teisės paskyrimu, ir išplėsti savo darbo standartų išorės stebėsenos sistemas siekiant įtraukti platesnio masto įsipareigojimus, susijusius su miškų naikinimu;

54.  ragina ES nustatyti privalomus reikalavimus finansų sektoriui atlikti patikimą išsamų patikrinimą įvertinant finansinę ir nefinansinę poveikio aplinkai, socialinę ir valdymo riziką; taip pat ragina viešai atskleisti išsamaus patikrinimo procesą, bent jau vykdant metinių investuotojų ataskaitų teikimą;

55.  ragina ES spręsti pasaulinio miškų naikinimo klausimą reglamentuojant prekybą Europos miškams pavojų keliančiais produktais, kaip antai sojos, alyvpalmių aliejus, eukaliptai, jautiena, oda ir kakava, ir jų vartojimą, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant FLEGT veiksmų planą, Medienos reglamentą, Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą, Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą, teisės aktus dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos ir kitas ES iniciatyvas, skirtas tiekimo grandinėms reguliuoti;

56.  mano, kad šia reguliavimo sistema turėtų būti:

   a) nustatyti privalomi kriterijai, taikomi tvariems ir miškų nykimo nesukeliantiems produktams,
   b) nustatytos privalomo išsamaus patikrinimo prievolės tiek gamintojų, tiek vartotojų grandies veiklos vykdytojams miškams pavojų keliančių produktų tiekimo grandinėse,
   c) užtikrintas produktų atsekamumas ir skaidrumas visoje tiekimo grandinėje,
   d) reikalaujama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdyti ES piliečių ar ES įsisteigusių įmonių, kurios naudojasi nelegaliu žemės paskirties keitimu šalyse gamintojose, veiklos tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą,
   e) laikomasi tarptautinės žmogaus teisių teisės, gerbiamos paprotinės teisės, kaip nustatyta VGGT, ir užtikrintas visų galimai susijusių bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principas per visą produkto gyvavimo ciklą;

57.  ragina ES užtikrinti, kad dėl įgyvendintų priemonių ir reglamentavimo sistemos nepadidėtų nepagrįsta našta mažiesiems ir vidutinio dydžio gamintojams arba nebūtų užkertamas kelias jų patekimui į rinkas ir tarptautinę prekybą;

58.  taip pat ragina ES propaguoti panašią teisiškai privalomą reguliavimo sistemą tarptautiniu lygmeniu ir integruoti miškų politiką į savo kovos su klimato kaita politiką, siekiant skatinti šalis, kurios apdirba ir (arba) importuoja didelį atogrąžų medienos kiekį, pavyzdžiui, Kiniją ir Vietnamą, priimti veiksmingus teisės aktus, kuriais būtų draudžiama importuoti neteisėtai paruoštą medieną ir reikalaujama, kad veiklos vykdytojai atliktų išsamų patikrinimą (palyginamą su numatytu ES medienos reglamente); todėl ragina Komisiją padidinti skaidrumą, susijusį su diskusijomis ir veiksmais, kurių imtasi pagal dvišalio bendradarbiavimo su Kinija mechanizmą dėl miškų teisės aktų vykdymo ir miškų valdymo (angl. BCM-FLEGT);

59.  nepritaria tam, kad Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybė ginčija naujų licencijų dėl medienos ruošos Kongo Demokratinės Respublikos drėgnuosiuose visžaliuose atogrąžų miškuose suteikimo dviem Kinijos bendrovėms moratoriumą; ragina išlaikyti šį moratoriumą iki kol šios medienos ruošos bendrovės, vyriausybė ir vietos nuo miško priklausomos bendruomenės pasieks susitarimą dėl protokolų, pagal kuriuos užtikrinamas patenkinamas valdymas aplinkos ir socialinių požiūriais;

60.  ragina ES vykdant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą pašarams nustatyti kompleksinio paramos susiejimo kriterijus siekiant užtikrinti, kad viešosios subsidijos būtų teikiamos tvariems ir miškų nykimo nesukeliantiems maisto produktams, siekiant sumažinti baltyminių pašarų ir gyvulių importą, kartu įvairinant ir stiprinant baltyminių pasėlių produkciją ES viduje, siekiant, kad miškams pavojų keliančių produktų (pvz., sojų, kukurūzų) importui nebūtų teikiama tiesioginė arba netiesioginė būsimos ES maisto ir žemės ūkio politikos parama;

61.  pabrėžia, kad nauja BŽŪP turės būti suderinta su ES tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos;

62.  ragina, kad DVT rodikliai būtų naudojami BŽŪP išorės poveikiui vertinti, kaip siūlo EBPO;

63.  primena, kad Malaizija ir Indonezija yra pagrindinės alyvpalmių aliejaus gamintojos (skaičiuojama, kad jų pasaulinės gamybos dalis sudaro 85–90 proc.) ir kad šio produkto paklausos augimas lemia miškų naikinimą, sukelia didelių reikalavimų žemėnaudai ir turi didelį poveikį vietos bendruomenėms, sveikatai ir klimato kaitai; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikėtų pasinaudoti derybomis dėl prekybos susitarimų su Indonezija ir Malaizija, siekiant pagerinti padėtį vietoje;

64.  alyvpalmių aliejaus klausimu pripažįsta teigiamą esamų sertifikavimo schemų poveikį, bet apgailestauja dėl to, kad Tvaraus alyvpalmių aliejaus apskritojo stalo (angl. RSPO,), Indonezijos tvaraus alyvpalmių aliejaus (angl. ISPO), Malaizijos tvaraus alyvpalmių aliejaus (angl. MSPO) ir visos kitos pripažintos svarbios sertifikavimo schemos veiksmingai nedraudžia jų nariams atogrąžų miškų ar durpynų paversti alyvpalmių plantacijomis; todėl laikosi nuomonės, kad šiomis pagrindinėmis sertifikavimo schemomis nepavyksta efektyviai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio plantacijų kūrimo ir veiklos etapais ir kad dėl šios priežasties jos nesugebėjo apsaugoti miškų ir durpynų nuo didžiulių gaisrų; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliktas nepriklausomas tų sertifikavimo schemų auditas ir stebėsena, kad būtų galima užtikrinti, jog ES rinkai pateikiamas alyvpalmių aliejus atitiktų visus būtinus standartus ir būtų tvarus; pažymi, kad alyvpalmių aliejaus sektoriuje tvarumo klausimo nepavyks išspręsti vien tik savanoriškomis priemonėmis ir politika – alyvpalmių aliejaus bendrovėms taip pat reikia taikyti privalomas taisykles ir privalomas sertifikavimo programas;

65.  pabrėžia, kad reikia didinti savanoriško sertifikavimo sistemų patikimumą taikant žymėjimą etiketėmis, siekiant užtikrinti, kad į ES rinką patektų tik tas alyvpalmių aliejus, kuris nesusijęs su miškų naikinimu, miškų alinimu, neteisėtu žemės pasisavinimu ir kitais žmogaus teisių pažeidimais, kaip reikalaujama pagal 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(15) , ir kad sistemos, pavyzdžiui, Tvarus alyvpalmių aliejaus apskritasis stalas (angl. RSPO), apimtų visus alyvpalmių aliejaus galutinio naudojimo būdus; taip pat pabrėžia, kad vartotojai turi būti geriau informuojami apie netvarios alyvpalmių aliejaus gamybos žalingą poveikį aplinkai galiausiai siekiant, kad ženkliai sumažėtų alyvpalmių aliejaus vartojimas;

66.  primygtinai ragina Europos Komisiją ir visas ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, padėti nustatyti ES lygmens įsipareigojimą užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų įsigyjamas tik sertifikuotas ir tvarus alyvpalmių aliejus, be kita ko, pasirašant ir įgyvendinant Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“ ir siekti, kad pramonė prisiimtų savanorišką įsipareigojimą, be kita ko, pasirašant ir įgyvendinant Amsterdamo deklaraciją „Siekiant paremti visiškai tvarią alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinę iki 2020 m.“;

Politikos suderinamumas vystymosi labui

67.  primena, kad DVT galima pasiekti tik jeigu tiekimo grandinės taps tvarios ir bus sukurta įvairių politikos sričių sąveika; yra labai susirūpinęs, kad didelė ES priklausomybė nuo importuotų pašarų (sojų pupelių forma) lemia miškų naikinimą užsienyje; yra susirūpinęs dėl poveikio aplinkai, kurį lemia augantis biomasės importas ir didėjanti medienos paklausa Europoje, visų pirma siekiant įgyvendinti ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus; ragina ES laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kuris įtvirtintas SESV 208 straipsnyje, nes tai – pagrindinis ES įnašo į Darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo ir Europos konsensuso dėl vystymosi įgyvendinimą aspektas; todėl ragina ES užtikrinti savo vystymosi, prekybos, žemės ūkio, energetikos ir kovos su klimato kaita politikos darną;

68.  ragina Komisiją supaprastinti ir geriau koordinuoti savo kovos su neteisėta miško ruoša pastangas, dedamas pagal skirtingas ES politikos sritis ir jos tarnybose, dalyvaujančiose minėtose politikos srityse; ragina Komisiją būsimuose dvišaliuose arba daugiašaliuose su prekyba susijusiuose susitarimuose derėtis dėl medienos importo standartų, siekiant nepakenkti įgyvendinant FLEGT veiksmų planą su medieną gaminančiomis šalimis pasiektiems rezultatams;

69.  primena, kad 80 proc. miškų yra tradicinės čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žemės ir teritorijos; susirūpinęs pažymi, kad JT specialusis pranešėjas čiabuvių tautų teisių klausimais pranešė, kad gaunama vis daugiau pranešimų apie įtariamus atvejus, kai klimato kaitos švelninimo projektai turėjo neigiamos įtakos čiabuvių tautų teisėms, o būtent atsinaujinančiųjų šaltinių energijos projektai, kaip antai biodegalų gamyba ir hidroelektrinių užtvankų statyba; pabrėžia, kad būtina vietos miškų bendruomenėms užtikrinti žemės naudojimo teises, įskaitant paprotines teises; pabrėžia rezultatais grindžiamas išmokas ir REDD+ programą kaip galimybę stiprinti miškų valdymą, žemės naudojimo teises ir pragyvenimo šaltinius;

70.  pabrėžia, kokios gyvybiškai svarbios yra čiabuvių tautos siekiant tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo; primena, kad Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ragina valstybes jos šalis gerbti čiabuvių tautų žinias ir teises kaip apsaugos priemones įgyvendinant REDD+ programą; primygtinai ragina šalis partneres patvirtinti priemones, kuriomis siekiama veiksmingai įtraukti čiabuvių tautas į prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones;

71.  ragina ES ir jos valstybes nares didinti sąveiką tarp FLEGT SPS ir REDD+;

72.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didelio masto pramoninio monokultūrinių miškų naudojimo energijos gamybai, kuri spartina pasaulio biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą;

73.  primena, kad ES biodegalų politika turėtų būti suderinta su darnaus vystymosi tikslais ir politikos suderinamumo vystymosi labui principu; pakartoja, kad ES vėliausiai iki 2030 m. turėtų palaipsniui nutraukti visas politines paskatas agrodegalams;

74.  apgailestauja, kad vykdant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą neįtraukti socialiniai tvarumo kriterijai ir kiti netiesioginiai žemės naudojimo padariniai, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į žemės grobimo riziką; primena, kad ši direktyva turėtų derėti su tarptautinėmis žemės naudojimo teisių normomis, t. y. TDO konvencija Nr. 169, FAO Neprivalomomis atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairėmis ir FAO atsakingo investavimo žemės ūkyje ir maisto sistemose principais; taip pat pabrėžia, kad reikia taikyti griežtesnius kriterijus dėl miško biomasės, kad nebūtų propaguojama bioenergija, skatinanti miškų naikinimą užsienyje;

75.  pažymi, jog yra surinkta tvirtų įrodymų, kad dėl atogrąžų miškų pavertimo žemės ūkio, plantacijų ir kitos žemės naudojimo paskirties žeme prarandama daug rūšių, ypač tik miškams būdingų rūšių; pabrėžia, kad reikia atkurti natūralius, biologine įvairove pasižyminčius miškus, nes tai kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsaugos priemonė, kaip numatyta pagal Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, ypač pagal 15-ąjį tikslą; mano, kad pagal miškų atkūrimo programas turėtų būti pripažįstamos vietos paprotinės teisės į žemę, šios programos turi būti įtraukios ir pritaikytos prie vietos sąlygų, taip pat pagal jas turėtų būti propaguojami gamtos procesais grindžiami sprendimai, kaip antai miško kraštovaizdžio atkūrimas siekiant žemės paskirties pusiausvyros, įskaitant saugomas teritorijas, agrarinę miškininkystę, ūkininkavimo sistemas, nedideles plantacijas ir gyvenvietes; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES vartojimo poveikio miškų naikinimui užsienyje problema būtų sprendžiama atsižvelgiant į tikslus, nustatytus ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.;

76.  ragina ES remti daug miškų turinčių besivystančių šalių iniciatyvas, kuriomis siekiama kompensuoti nevaržomą žemės ūkio praktikos ir kasybos veiklos plėtrą, kuri turėjo neigiamą poveikį miškotvarkai, čiabuvių tautų pragyvenimui ir kultūriniam vientisumui bei neigiamų pasekmių socialiniam stabilumui ir savarankiškam ūkininkų apsirūpinimui maistu;

77.  pakartoja, kad tvarios medienos grandinės, kai mediena gaunama iš tvariai valdomų miškų, įskaitant tvarias miško plantacijas ir šeimos ūkių vykdomą miškų auginimą, gali labai padėti pasiekti DVT ir įvykdyti įsipareigojimus kovos su klimato kaita srityje; pakartoja, kad tais atvejais, kai miškų alinimas arba jų funkcijų trikdymas lemia 68,9 proc. bendro anglies dioksido praradimo atogrąžų ekosistemose (16) , viešosios lėšos, skirtos kovai su klimato kaita ir vystymuisi finansuoti, neturėtų būti naudojamos žemės ūkio plėtrai, medienos ruošai pramoniniu mastu, kasybai, išteklių gavybai ar infrastruktūros plėtrai į nepaliestus miškus, taip pat, bendresne prasme, lėšoms iš viešųjų fondų turėtų būti taikomi griežti tvarumo kriterijai; taip pat ragina ES ir jos valstybes nares šiuo požiūriu koordinuoti paramos teikėjų politiką(17) ;

78.  mano, kad pastangos sustabdyti miškų naikinimą turi apimti pagalbą ir paramą produktyviausiai naudojamiems esamiems pasėlių plotams, kartu taikant pažangiųjų kaimų koncepciją; pažymi, kad ekologinio žemės ūkio metodai teikia dideles galimybes kuo labiau padidinti ekosistemos funkcijas ir atsparumą auginant įvairius, kelių rūšių pasėlius vienu metu, plėtojant agrarinę miškininkystę, taikant permakultūros metodus, kurie tinkami ir tokioms kultūroms, kaip alyvpalmės, kakava arba kaučiukas, ir gali teikti didžiulės naudos socialinių rezultatų, gamybos įvairinimo ir našumo srityse neturint toliau keisti miškų žemės paskirties;

Nusikaltimai miškams

79.  pažymi, kad, pasak Jungtinių Tautų aplinkos programos (angl. UNEP) ir Interpolo, neteisėta medienos ruoša ir prekyba mediena yra vienas iš penkių svarbiausių sektorių, susijusių su nusikaltimais aplinkai, ir šioje srityje vis didesnį vaidmenį atlieka tarptautinės nusikalstamos grupuotės;

80.  pabrėžia, kad siekiant kovoti su neteisėta tarptautine prekyba reikia imtis suderintų ir įtraukių veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti alinimą, miškų naikinimą, neteisėtą medienos ruošą ir kovoti su sukčiavimu, gyvūnų žudymu ir miško produktų bei laukinių gyvūnų paklausa;

81.  pabrėžia, kad nusikaltimai miškams, nuo nereglamentuoto ir neteisėto medžio anglių degimo iki plataus masto įmonių nusikaltimų, susijusių su mediena, popieriumi ir plaušiena, daro itin didelį poveikį pasaulinei klimato kaitą sukeliančiai taršai, vandens atsargoms, dykumėjimui ir kritulių ciklo kintamumui;

82.  susirūpinęs pažymi, kad, anot UNEP ir Interpolo, laikoma, kad daugelyje šalių kovos su nusikaltimais aplinkai teisės aktai yra nepakankami dėl, be kita ko, patirties ir darbuotojų trūkumo, nedidelių baudų arba baudžiamųjų sankcijų nebuvimo ir kt., o tai trukdo veiksmingai kovoti su šiais nusikaltimais;

83.  pabrėžia, kad, siekiant kovoti su neteisėta medienos ruoša ir prekyba mediena, svarbu taikyti iš tiesų atgrasančias ir veiksmingas baudas šalyse gamintojose;

84.  ragina Komisiją išplėsti Direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(18) taikymo sritį įtraukiant į ją neteisėtą medienos ruošą;

85.  ragina ES teikti paramą siekiant stiprinti miškų naikinimo ir neteisėtos veiklos stebėjimą;

86.  pabrėžia, kad reikia nagrinėti pagrindines nusikaltimų aplinkai priežastis, o būtent skurdą, korupciją ir prastą valdymą, taikant integruotą ir holistinį požiūrį, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą finansų srityje ir taikant visas tinkamas priemones, skirtas kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto areštą ir konfiskavimą bei kovos su pinigų plovimu veiksmus;

87.  pabrėžia, kad reikia stiprinti nacionalines teisines sistemas, teikti paramą kuriant nacionalinius teisėtvarkos tinklus ir sustiprinti tarptautinės teisės, kuri svarbi skatinant skaidrų ir atskaitingą miškų valdymą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, inter alia , keičiantis geriausia praktika, nustatant griežtus informacijos atskleidimo reikalavimus, atliekant patikimus poveikio darniam vystymuisi vertinimus ir diegiant stebėsenos bei ataskaitų teikimo sistemas; ragina plėtoti tvirtesnį įvairius sektorius ir agentūras apimantį bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, visų pirma su Interpolu ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC), įskaitant keitimąsi žvalgybos duomenimis ir teisminių institucijų bendradarbiavimą, taip pat Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikcijos aprėpties išplėtimą, kad ji apimtų ir nusikaltimus aplinkai;

88.  primena, kad sudarius geresnes galimybes susipažinti su muitinės duomenimis, susijusiais su į ES įvežamomis prekėmis, padidėtų pasaulinės vertės grandinės skaidrumas ir atskaitomybė; ragina Komisiją išplėsti muitinės duomenų reikalavimus, į juos kaip privalomus muitinių duomenų elementus įtraukiant duomenis apie eksportuotoją ir gamintoją, taip padidinant pasaulinių vertės grandinių skaidrumą ir atsekamumą;

Prekybos klausimai

89.  pabrėžia, kad Sąjungos prekybos derybose turi būti laikomasi Sąjungos įsipareigojimų imtis veiksmų, siekiant sumažinti miškų naikinimą ir alinimą bei padidinti anglies sankaupas besivystančių šalių miškuose;

90.  pabrėžia, kad reikia išplėsti ir sustiprinti nuostatas dėl ES dvišalių ir daugiašalių laisvosios prekybos ir investicijų susitarimų (LPS) poveikio aplinkai ir žmogaus teisėms prevencijos, stebėsenos ir patikrinimo, be kita ko, pasitelkiant patikrinamus rodiklius ir nepriklausomas bendruomenės stebėsenos ir ataskaitų teikimo iniciatyvas;

91.  primygtinai ragina ES į savo prekybos ir darnaus vystymosi skyrius visada įtraukti privalomas ir įgyvendinamas nuostatas, skirtas neteisėtai medienos ruošai, miškų naikinimui, miškų alinimui ir žemės grobimui bei kitiems žmogaus teisių pažeidimams sustabdyti, kurioms būtų taikomi tinkami ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai, ir, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, apsvarstyti sankcijomis pagrįstą mechanizmą ir nuostatas, skirtas užtikrinti teisę į nuosavybę, išankstines konsultacijas ir asmens, kuriam prieš tai buvo suteikta informacija, sutikimą; ragina Komisiją taikant nuostatą dėl peržiūros, tokias nuostatas, ypač įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, įtraukti į jau sudarytus LPS; pabrėžia, kad svarbu vykdyti šių nuostatų stebėseną, ir poreikį nedelsiant pradėti vyriausybės konsultacijų procedūras, jeigu prekybos partneriai nesilaikys šių taisyklių, ir inicijuoti tokius esamus vykdymo užtikrinimo mechanizmus kaip ginčų sprendimo mechanizmai, nustatyti pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių sistemą;

92.  ragina Komisiją į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti ryžtingas konkrečias nuostatas dėl miškų; pabrėžia, kad šios nuostatos turėtų būti teisiškai privalomos ir vykdytinos ir tuo tikslu turėtų būti taikomi veiksmingi stebėsenos ir sankcijų mechanizmai, pagal kuriuos būtų sudarytos sąlygos asmenims ir bendruomenėms ES ir už jos ribų ginti savo teises;

93.  pabrėžia, kad įgyvendinant ES prekybos politiką reikėtų spręsti su neteisėta medienos ruoša susijusios korupcijos klausimą; primygtinai ragina Komisiją į savo LPS įtraukti su neteisėta medienos ruoša susijusias nuostatas dėl kovos su korupcija, kurios būtų vykdytinos ir veiksmingai bei visiškai įgyvendinamos;

94.  primygtinai ragina Komisiją į vykdytinų, su kova su korupcija susijusių LPS nuostatų taikymo sritį įtraukti neteisėtą miškininkystės praktiką, pavyzdžiui, pernelyg žemos medienos kainos nustatymą vykdant koncesiją, komercinių įmonių vykdomą saugomų medžių kirtimą, miško produktų kontrabandą per sienas, neteisėtą medienos ruošą ir miško žaliavų apdorojimą neturint licencijos;

95.  pažymi, kad Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reglamentas tebeturi ribotą taikymo sritį miškininkystės išteklių apsaugai ir atsakingam jų valdymui; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdoma su miškais susijusių konvencijų, kurioms taikomos BLS ir BLS+ sistemos, stebėsena, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant užtikrinti miškų apsaugą šalyse partnerėse, be kita ko, numatant galimybę nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką siekiant garantuoti, kad suinteresuotųjų šalių skundai būtų tinkamai nagrinėjami; pabrėžia, kad pagal šią tvarką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas čiabuvių tautų ir nuo miško priklausomų bendruomenių teisėms, taip pat atitinkamais atvejais teisėms, suteiktoms pagal TDO konvenciją Nr. C169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų;

96.  primena, kad gamtos išteklius eksportuojančiose šalyse informatoriams turi būti sukurtos tinkamos galimybės kreiptis į teismą ir naudotis teisių gynimo priemonėmis siekiant užtikrinti bet kurio teisės akto ar iniciatyvos veiksmingumą;

o
o   o

97.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0098.
(3) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0330.
(5) Nellemann, C. (vyr. red.); Henriksen, R., Kreilhuber, A., Stewart, D., Kotsovou, M., Raxter, P., Mrema, E., and Barrat, S. (redaktoriai), „The Rise of Environmental Crime – A Growing Threat to Natural Resources, Peace, Development and Security“ („Nusikaltimų aplinkai suklestėjimas. Auganti grėsmė gamtos ištekliams, taikai, vystymuisi ir saugumui“), UNEP ir Interpolo skubiai atliktas vertinimas, Jungtinių Tautų aplinkos programa ir RHIPTO Rapid Response, Norwegian Center for Global Analyses , www.rhipto.org, 2016 m.
(6) Goodman, R.C. ir Herold M. „Why Maintaining Tropical Forests is Essential and Urgent for Maintaining a Stable Climate“ („Kodėl siekiant išlaikyti stabilų klimatą būtina skubiai imtis atogrąžų miškų išsaugojimo?“), darbinis dokumentas Nr. 385, Pasaulinio vystymosi centras, Vašingtonas, 2014 m. McKinsey & Company, „Pathways to a low-carbon economy“ („Kelias į mažą anglies dioksido kiekį išmetančių technologijų ekonomiką“), 2009 m. McKinsey & Company, „Pathways to a low-carbon economy: Version 2 of the global greenhouse gas abatement cost curve“ („Kelias į mažą anglies dioksido kiekį išmetančių technologijų ekonomiką. Visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sąnaudų kreivės 2-oji versija“), 2013 m.
(7) Baccini, A. ir kt., „Tropical forests are a net carbon source based on aboveground measurements of gain and loss“ („Pagal antžeminius anglies dioksido padidėjimo ir sumažėjimo matavimus, atogrąžų miškai yra grynasis anglies dioksido šaltinis“), Science , T. 358, Nr. 6360, 2017 m., pp. 230-234.
(8) Žr. https://www.iucn.org/theme/forests/our-work/forest-landscape-restoration/bonn-challenge
(9) Nellemann, C. (vyriausiasis redaktorius); Henriksen, R., Kreilhuber, A., Stewart, D., Kotsovou, M., Raxter, P., Mrema, E., ir Barrat, S. (redaktoriai), „Auganti grėsmė gamtos ištekliams, taikai, vystymuisi ir saugumui“, UNEP ir Interpolo skubiai atliktas vertinimas, Jungtinių Tautų aplinkos programa ir RHIPTO Rapid Response  – Norwegian Center for Global Analyses , www.rhipto.org, 2016 m.
(10) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(11) http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/feasibility_study_deforestation_kh0418199enn_main_report.pdf
(12) Aplinkosauginių tyrimų agentūros (angl. EIA) ir Indonezijos miškų stebėsenos tinklo (Jaringan Pemantau Independen Kehutanan / JPIK) 2014 m. Leidimo vykdyti nusikaltimus ataskaitoje nustatyta, kad kai kurios medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos licencijas turinčios įmonės dalyvauja „medienos plovime“, neteisėtai įgytą medieną maišant su teisėta mediena. Šiuo metu ši mediena galimai galėtų būti eksportuojama į ES kaip mediena, kuriai išduota FLEGT licencija. Paskelbta: http://www.wri.org/blog/2018/01/indonesia-has-carrot-end-illegal-logging-now-it-needs-stick; pirminis šaltinis: https://eia-international.org/wp-content/uploads/Permitting-Crime.pdf
(13) Atvejis Nepale, kurį pateikė organizacija „ClientEarth“, pateikiamas https://www.clientearth.org/what-can-we-learn-from-community-forests-in-nepal/.
(14) „Forest Trends Report Series : Consumer Goods and Deforestation: An Analysis of the Extent and Nature of Illegality in Forest Conversion for Agriculture and Timber Plantations“ („Miškų tendencijų ataskaitų serija. Vartojimo prekės ir miškų naikinimas. Neteisėtų veiksmų miškus paverčiant žemės ūkio paskirties žeme ir medienos plantacijomis masto ir pobūdžio analizė“), 2014 m.
(15) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(16) Baccini, A. ir kt., „Tropical forests are a net carbon source based on aboveground measurements of gain and loss“ („Pagal antžeminius anglies dioksido padidėjimo ir sumažėjimo matavimus, atogrąžų miškai yra grynasis anglies dioksido šaltinis“), Science , T. 358, Nr. 6360, 2017 m., pp. 230-234. http://science.sciencemag.org/content/early/2017/09/27/science.aam5962
(17) Baccini, A. ir kt., op. cit.
(18) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

Atnaujinta: 2018 m. spalio 1 d.Teisinis pranešimas