ThinkTank logo Dokumentai, padedantys formuoti naujus ES teisės aktus
Paskelbta 17-06-2019

Technology and the arts: Past, present and future synergies

03-05-2019

From the first canvas paintings to the production of musical instruments and contemporary cinema, art as we know it would be simply impossible without resource to humanity’s historical cache of technology development. The reverse of this relationship is also important, with the arts creating driving innovation and generating substantial demand for technology products. In the course of their work, artists often develop new techniques and push the boundaries of the imagination in ways that can provoke ...

From the first canvas paintings to the production of musical instruments and contemporary cinema, art as we know it would be simply impossible without resource to humanity’s historical cache of technology development. The reverse of this relationship is also important, with the arts creating driving innovation and generating substantial demand for technology products. In the course of their work, artists often develop new techniques and push the boundaries of the imagination in ways that can provoke new directions in technology development.

Bendra žuvininkystės politika: ištakos ir raida

01-01-2018

Bendra žuvininkystės politika (BŽP) pirmą kartą suformuluota Romos sutartyje. Iš pradžių ji siejosi su bendra žemės ūkio politika, o laikui bėgant palaipsniui tapo labiau nepriklausoma. Pagal 2002 m. persvarstytą BŽP visų pirma siekiama užtikrinti darnią žuvininkystę, žvejų pajamas ir nuolatines darbo vietas. Keletas žuvininkystės politikos pakeitimų įtraukti į Lisabonos sutartį. 2013 m. Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujos BŽP siekiant ilgalaikio žvejybos ir akvakultūros veiklos darnumo aplinkos ...

Bendra žuvininkystės politika (BŽP) pirmą kartą suformuluota Romos sutartyje. Iš pradžių ji siejosi su bendra žemės ūkio politika, o laikui bėgant palaipsniui tapo labiau nepriklausoma. Pagal 2002 m. persvarstytą BŽP visų pirma siekiama užtikrinti darnią žuvininkystę, žvejų pajamas ir nuolatines darbo vietas. Keletas žuvininkystės politikos pakeitimų įtraukti į Lisabonos sutartį. 2013 m. Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujos BŽP siekiant ilgalaikio žvejybos ir akvakultūros veiklos darnumo aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu.

Žvejybos išteklių išsaugojimas

01-01-2018

Norint išsaugoti žuvų išteklius, reikia užtikrinti aplinkos požiūriu tausų šių išteklių naudojimą ir ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą. Norėdama pasiekti šį tikslą, Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojama prieiga prie ES vandenų, išteklių paskirstymas ir naudojimas, bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, žvejybos pastangų apribojimai ir kitos techninės priemonės.

Norint išsaugoti žuvų išteklius, reikia užtikrinti aplinkos požiūriu tausų šių išteklių naudojimą ir ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą. Norėdama pasiekti šį tikslą, Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais reglamentuojama prieiga prie ES vandenų, išteklių paskirstymas ir naudojimas, bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, žvejybos pastangų apribojimai ir kitos techninės priemonės.

Struktūrinė parama žuvininkystei

01-01-2018

Anksčiau Europos žuvininkystės politika buvo finansuojama taikant Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP), 2007–2013 m. laikotarpiu – iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), o dabar ji finansuojama iš naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), kurį 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6,4 mlrd. eurų. EJRŽF remia žvejus jiems pereinant prie tausiosios žvejybos, pakrančių bendruomenes joms įvairinant savo ekonomiką ir finansuoja projektus, skirtus naujoms darbo vietoms kurti ...

Anksčiau Europos žuvininkystės politika buvo finansuojama taikant Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP), 2007–2013 m. laikotarpiu – iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), o dabar ji finansuojama iš naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), kurį 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6,4 mlrd. eurų. EJRŽF remia žvejus jiems pereinant prie tausiosios žvejybos, pakrančių bendruomenes joms įvairinant savo ekonomiką ir finansuoja projektus, skirtus naujoms darbo vietoms kurti ir gyvenimo kokybei Europos pakrančių regionuose gerinti.

Tarptautiniai santykiai žvejybos srityje

01-01-2018

Siekdama propaguoti teisės, aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinės politikos valdymo pamatines priemones, kuriomis būtų užtikrinama tausi žvejyba, pagal kurias būtų galima žvejoti pagrindiniuose pasaulio žvejybos rajonuose arba kuriomis būtų skatinama vykdyti stebėjimo, kontrolės ir priežiūros programas, kad būtų kovojama su neteisėta žvejyba, Europos Sąjunga yra sudariusi daugiau kaip 20 tarptautinių žvejybos susitarimų. Europos Sąjunga sudaro dvišalius susitarimus, pavyzdžiui, tausios žvejybos ...

Siekdama propaguoti teisės, aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinės politikos valdymo pamatines priemones, kuriomis būtų užtikrinama tausi žvejyba, pagal kurias būtų galima žvejoti pagrindiniuose pasaulio žvejybos rajonuose arba kuriomis būtų skatinama vykdyti stebėjimo, kontrolės ir priežiūros programas, kad būtų kovojama su neteisėta žvejyba, Europos Sąjunga yra sudariusi daugiau kaip 20 tarptautinių žvejybos susitarimų. Europos Sąjunga sudaro dvišalius susitarimus, pavyzdžiui, tausios žvejybos partnerystes, arba daugiašalius susitarimus, pavyzdžiui, susitarimus su regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis, ir tarptautines konvencijas.

Integruota jūrų politika

01-01-2018

Integruota jūrų politika – tai kompleksinis požiūris į visas su jūra susijusias ES politikos kryptis. Grindžiama idėja, kad koordinuodama savo politikos kryptis Sąjunga gali gauti daugiau naudos iš jūrų ir vandenynų ir daryti mažesnį poveikį aplinkai, integruota jūrų politika apima tokias įvairias sritis kaip žvejyba ir akvakultūra, laivyba ir jūrų uostai, jūrų aplinka, jūrų moksliniai tyrimai, energijos gamyba jūroje, laivų statyba ir su jūra susijusios pramonės šakos, jūrų priežiūra, jūrų ir pakrančių ...

Integruota jūrų politika – tai kompleksinis požiūris į visas su jūra susijusias ES politikos kryptis. Grindžiama idėja, kad koordinuodama savo politikos kryptis Sąjunga gali gauti daugiau naudos iš jūrų ir vandenynų ir daryti mažesnį poveikį aplinkai, integruota jūrų politika apima tokias įvairias sritis kaip žvejyba ir akvakultūra, laivyba ir jūrų uostai, jūrų aplinka, jūrų moksliniai tyrimai, energijos gamyba jūroje, laivų statyba ir su jūra susijusios pramonės šakos, jūrų priežiūra, jūrų ir pakrančių turizmas, užimtumas, pakrančių regionų plėtra ir su jūrų reikalais susiję išorės santykiai.

Europos žuvininkystė, išreikšta skaičiais

01-01-2018

Toliau pateikiamose lentelėse nurodyti pagrindiniai statistiniai keleto su bendra žuvininkystės politika (BŽP) susijusių sričių duomenys: ES valstybių narių žvejybos laivynai 2017 m. (I lentelė), užimtumo žvejybos (2015 m.), akvakultūros (2014 m.) ir žuvų perdirbimo (2016 m.) sektoriuose padėtis (II lentelė), žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, importas ir eksportas 2016 m. (III lentelė), tikrasis žvejybos ir akvakultūros produktų suvartojimas 2016 m. (IV lentelė) ir 2014–2020 m. skiriamų Europos ...

Toliau pateikiamose lentelėse nurodyti pagrindiniai statistiniai keleto su bendra žuvininkystės politika (BŽP) susijusių sričių duomenys: ES valstybių narių žvejybos laivynai 2017 m. (I lentelė), užimtumo žvejybos (2015 m.), akvakultūros (2014 m.) ir žuvų perdirbimo (2016 m.) sektoriuose padėtis (II lentelė), žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, importas ir eksportas 2016 m. (III lentelė), tikrasis žvejybos ir akvakultūros produktų suvartojimas 2016 m. (IV lentelė) ir 2014–2020 m. skiriamų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo išteklių paskirstymas (V lentelė).

Bendroji transporto politika. Apžvalga

01-02-2018

Transporto politika jau 30 metų yra viena iš bendros ES politikos sričių. Šalia transporto rinkų atvėrimo konkurencijai ir transeuropinio transporto tinklo kūrimo, nuo šiol iki 2020 m. vis svarbesnis bus tvaraus judumo siekis, ypač turint omenyje nuolatinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimą, trukdantį įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus klimato srityje.

Transporto politika jau 30 metų yra viena iš bendros ES politikos sričių. Šalia transporto rinkų atvėrimo konkurencijai ir transeuropinio transporto tinklo kūrimo, nuo šiol iki 2020 m. vis svarbesnis bus tvaraus judumo siekis, ypač turint omenyje nuolatinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimą, trukdantį įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus klimato srityje.

Policijos bendradarbiavimas

01-01-2018

Pagrindinė policijos bendradarbiavimo priemonė – Europos policijos biuras (Europolas) yra platesnės Europos vidaus saugumo struktūros pagrindinė dalis. Bendradarbiavimas ir politika vis dar plėtojami, dėmesį visų pirma skiriant siekiui veiksmingiau kovoti su visai ES kylančiomis grėsmėmis ir nusikalstamumu ir, kas itin svarbu Europos Parlamentui, šiuos veiksmus įgyvendinti laikantis pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos taisyklių.

Pagrindinė policijos bendradarbiavimo priemonė – Europos policijos biuras (Europolas) yra platesnės Europos vidaus saugumo struktūros pagrindinė dalis. Bendradarbiavimas ir politika vis dar plėtojami, dėmesį visų pirma skiriant siekiui veiksmingiau kovoti su visai ES kylančiomis grėsmėmis ir nusikalstamumu ir, kas itin svarbu Europos Parlamentui, šiuos veiksmus įgyvendinti laikantis pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos taisyklių.

Laisvas kapitalo judėjimas

01-02-2018

Laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių ES bendrosios rinkos laisvių. Tai ne tik naujausia iš visų įtvirtintų laisvių, bet – dėl unikalaus trečiųjų valstybių aspekto – ir plačiausiai taikoma. Kapitalo srautai buvo liberalizuojami palaipsniui. Po Mastrichto sutarties (1994 m.) pašalinti visi kapitalo judėjimo ir mokėjimų tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių apribojimai. Šis principas galioja tiesiogiai, t. y. jo nereikėjo įtvirtinti papildomais ES ...

Laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių ES bendrosios rinkos laisvių. Tai ne tik naujausia iš visų įtvirtintų laisvių, bet – dėl unikalaus trečiųjų valstybių aspekto – ir plačiausiai taikoma. Kapitalo srautai buvo liberalizuojami palaipsniui. Po Mastrichto sutarties (1994 m.) pašalinti visi kapitalo judėjimo ir mokėjimų tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių apribojimai. Šis principas galioja tiesiogiai, t. y. jo nereikėjo įtvirtinti papildomais ES ar valstybių narių teisės aktais.

Būsimi renginiai

25-06-2019
Meeting EU energy and climate goals: Energy storage for grids and low-carbon mobility
Kitas renginys -
EPRS

infografikai

Likite prisijungę

email update imageElektroninio pašto pranešimų apie naujienas sistema

Pranešimų e. paštu sistema, pagal kurią į jūsų e. pašto dėžutę tiesiogiai siunčiama naujausia informacija, jums suteikia galimybę gauti informaciją apie visus su Parlamentu susijusius asmenis ir įvykius. Ši informacija taip pat apima paskutines naujienas apie EP narius, informacinės tarnybos ir ekspertų grupės Think Tank pranešimus.

Šia sistema galima naudotis iš bet kurio Parlamento interneto svetainės puslapio. Kad užsisakytumėte ir gautumėte ekspertų grupės Think Tank pranešimus, jums tereikia nurodyti savo e. pašto adresą, pasirinkti dominančią temą, nurodyti dažnumą (kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį) ir patvirtinti registraciją paspaudžiant ant e. paštu gautos nuorodos.

RSS imageSklaidos kanalai

Nepraleskite jokios Europos Parlamento svetainės informacijos ar naujienų naudodamiesi sklaidos kanalu.

Norėdami pakeisti savo sklaidos kanalo nustatymus, spauskite ant šios nuorodos.

Think Tank leidiniai

Už visų Think Tank interneto svetainėje skelbiamų dokumentų turinį atsako tik autorius ir juose išreikštos nuomonės nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją. Jis skirtas EP narių ir darbuotojų parlamentiniam darbui atlikti.

Ekspertų grupę Think Tank rasite...