27

Rezultatas(-ai)

Žodis(-iai)
Publikacijos rūšis
Politikos sritis
Raktinis žodis
Datą

Transeuropiniai tinklai. Gairės

01-02-2018

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) perimti pirmą kartą Mastrichto sutartyje paminėti tikslai sukurti transeuropinius tinklus (TEN) transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse, siekiant sujungti visus ES regionus. Šie tinklai yra priemonės, kuriomis siekiama prisidėti prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, kartu įgyvendinant aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi tikslus. 2013 m. pabaigoje įvykdyta esminė transeuropinių transporto tinklų reforma.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) perimti pirmą kartą Mastrichto sutartyje paminėti tikslai sukurti transeuropinius tinklus (TEN) transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse, siekiant sujungti visus ES regionus. Šie tinklai yra priemonės, kuriomis siekiama prisidėti prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, kartu įgyvendinant aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi tikslus. 2013 m. pabaigoje įvykdyta esminė transeuropinių transporto tinklų reforma.

Transeuropinių tinklų finansavimas

01-02-2018

Transeuropinių tinklų kūrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, iš dalies – valstybės narės. ES finansinė parama yra tarsi katalizatorius, o valstybės narės turi suteikti didžiąją lėšų dalį. Transeuropiniams tinklams finansuoti taip pat galima papildomai panaudoti struktūrinių fondų teikiamą paramą, EIB ar privačiojo sektoriaus lėšas. 2013 m. sukūrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) buvo pradėta esminė transeuropinių tinklų reforma.

Transeuropinių tinklų kūrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, iš dalies – valstybės narės. ES finansinė parama yra tarsi katalizatorius, o valstybės narės turi suteikti didžiąją lėšų dalį. Transeuropiniams tinklams finansuoti taip pat galima papildomai panaudoti struktūrinių fondų teikiamą paramą, EIB ar privačiojo sektoriaus lėšas. 2013 m. sukūrus Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) buvo pradėta esminė transeuropinių tinklų reforma.

Energijos vidaus rinka

01-02-2018

Siekiant suderinti ir liberalizuoti ES energijos vidaus rinką, nuo 1996 m. buvo priimamos priemonės, kuriomis buvo siekiama spręsti patekimo į rinką, skaidrumo ir reglamentavimo, vartotojų apsaugos, tinklų sujungimo ir pakankamo tiekimo klausimus. Šiomis priemonėmis siekiama sukurti konkurencingesnę, visų pirma į vartotojus atsižvelgiančią, lanksčią ir nediskriminacinę ES elektros energijos rinką, kurioje tiekimo kainos būtų pagrįstos rinkos principais. Tokiu būdu jomis įtvirtinamos ir plečiamos ...

Siekiant suderinti ir liberalizuoti ES energijos vidaus rinką, nuo 1996 m. buvo priimamos priemonės, kuriomis buvo siekiama spręsti patekimo į rinką, skaidrumo ir reglamentavimo, vartotojų apsaugos, tinklų sujungimo ir pakankamo tiekimo klausimus. Šiomis priemonėmis siekiama sukurti konkurencingesnę, visų pirma į vartotojus atsižvelgiančią, lanksčią ir nediskriminacinę ES elektros energijos rinką, kurioje tiekimo kainos būtų pagrįstos rinkos principais. Tokiu būdu jomis įtvirtinamos ir plečiamos pavienių vartotojų ir energetikos bendruomenių teisės, sprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas, išaiškinamos rinkos dalyvių ir reguliavimo institucijų funkcijos ir atsakomybės sritys ir sprendžiami elektros energijos, dujų ir naftos tiekimo saugumo, taip pat transeuropinių elektros energijos ir dujų tiekimo tinklų vystymo klausimai.

Verslui ir vartotojams prieinami ryšiai

01-02-2018

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) ir duomenų ir interneto prieigos paslaugos kaip pagrindiniai produktai ir vartotojams, ir verslui užėmė tradicinio telefono ryšio paslaugų vietą. Šiuo metu yra vis daugiau pagal pareikalavimą prieinamo garso ir vaizdo turinio, o 4G ir 5G interneto junglumas auga eksponentine progresija. Reaguodama į tai, ES priėmė visose jos valstybėse narėse taikomą taisyklių rinkinį ir sukūrė ryšių reguliavimo sistemą, apimančią fiksuotąjį ir belaidį ryšį, internetą, transliavimo ...

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) ir duomenų ir interneto prieigos paslaugos kaip pagrindiniai produktai ir vartotojams, ir verslui užėmė tradicinio telefono ryšio paslaugų vietą. Šiuo metu yra vis daugiau pagal pareikalavimą prieinamo garso ir vaizdo turinio, o 4G ir 5G interneto junglumas auga eksponentine progresija. Reaguodama į tai, ES priėmė visose jos valstybėse narėse taikomą taisyklių rinkinį ir sukūrė ryšių reguliavimo sistemą, apimančią fiksuotąjį ir belaidį ryšį, internetą, transliavimo ir perdavimo paslaugas.

Bendrieji ES pramonės politikos principai

01-02-2018

ES pramonės politika siekiama didinti Europos pramonės konkurencingumą, kad ji išliktų tvaraus augimo ir užimtumo Europoje varomąja jėga. Siekiant ES pramonei užtikrinti geresnę verslo aplinką, buvo priimta įvairių strategijų. Naujausia iš jų aprašyta 2014 m. sausio mėn. paskelbtame komunikate „Dėl Europos pramonės atgimimo“.

ES pramonės politika siekiama didinti Europos pramonės konkurencingumą, kad ji išliktų tvaraus augimo ir užimtumo Europoje varomąja jėga. Siekiant ES pramonei užtikrinti geresnę verslo aplinką, buvo priimta įvairių strategijų. Naujausia iš jų aprašyta 2014 m. sausio mėn. paskelbtame komunikate „Dėl Europos pramonės atgimimo“.

Branduolinė energija

01-02-2018

Šiuo metu gaminama branduolinė energija išgaunama vykstant procesui, vadinamam branduolių dalijimusi. Per jį naudojant uraną suskaidomi atomai ir išskiriama energija. Branduolinė energija yra mažai anglies dioksido išskirianti iškastinio kuro alternatyva ir labai svarbi 14 iš 28 ES valstybių narių energijos rūšių derinio sudedamoji dalis. Ji sudaro beveik 30 proc. visos ES pagaminamos elektros energijos. Tačiau dėl 1986 m. įvykusios Černobylio katastrofos, o 2011 m. – nelaimės Fukušimoje, Japonijoje ...

Šiuo metu gaminama branduolinė energija išgaunama vykstant procesui, vadinamam branduolių dalijimusi. Per jį naudojant uraną suskaidomi atomai ir išskiriama energija. Branduolinė energija yra mažai anglies dioksido išskirianti iškastinio kuro alternatyva ir labai svarbi 14 iš 28 ES valstybių narių energijos rūšių derinio sudedamoji dalis. Ji sudaro beveik 30 proc. visos ES pagaminamos elektros energijos. Tačiau dėl 1986 m. įvykusios Černobylio katastrofos, o 2011 m. – nelaimės Fukušimoje, Japonijoje, branduolinę energiją pradėta vertinti prieštaringai. Vokietijos sprendimas iki 2020 m. palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos, taip pat laikinas dviejų Belgijos reaktorių uždarymas po to, kai aptikta įtrūkimų jų talpose, padidino spaudimą atsisakyti branduolinės energijos Europoje. Nors valstybės narės pačios sprendžia, ar įtraukti branduolinę energiją į savo energijos rūšių derinį, ES teisės aktais siekiama gerinti branduolinių elektrinių saugos standartus ir užtikrinti, kad branduolinės atliekos būtų saugiai apdorojamos ir laidojamos.

Energijos vartojimo efektyvumas

01-02-2018

Energijos vartojimo ir švaistymo sumažinimas tampa vis svarbesnis ES. ES vadovai 2007 m. nustatė tikslą iki 2020 m. metinį Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės vis dažniau laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo, bet ir ES konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Taigi energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis energetikos ...

Energijos vartojimo ir švaistymo sumažinimas tampa vis svarbesnis ES. ES vadovai 2007 m. nustatė tikslą iki 2020 m. metinį Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės vis dažniau laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo, bet ir ES konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Taigi energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis energetikos sąjungos prioritetas ir ES skatina laikytis principo „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Šiuo metu vyksta derybos dėl politinės programos laikotarpiui po 2030 m.

Inovacijų politika

01-02-2018

Inovacijų vaidmuo mūsų ekonomikoje tampa vis svarbesnis. Piliečiams jos naudingos ir kaip vartotojams, ir kaip darbuotojams. Inovacijos būtinos siekiant kurti geresnes darbo vietas ir ekologiškesnę visuomenę bei gerinti mūsų gyvenimo kokybę, tačiau taip pat išsaugoti ES konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Inovacijų politika susieja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politiką su pramonės politika, o jos tikslas yra sukurti naujų sumanymų pateikimui rinkai palankią sistemą.

Inovacijų vaidmuo mūsų ekonomikoje tampa vis svarbesnis. Piliečiams jos naudingos ir kaip vartotojams, ir kaip darbuotojams. Inovacijos būtinos siekiant kurti geresnes darbo vietas ir ekologiškesnę visuomenę bei gerinti mūsų gyvenimo kokybę, tačiau taip pat išsaugoti ES konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Inovacijų politika susieja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politiką su pramonės politika, o jos tikslas yra sukurti naujų sumanymų pateikimui rinkai palankią sistemą.

Gynybos pramonė

01-02-2018

Europos gynybos pramonė – itin svarbus pramonės sektorius, kurio apyvarta 2014 m. siekė 97,3 mlrd. EUR, kuriame tiesiogiai įdarbinta 500 000 žmonių ir netiesiogiai sukuriama 1,2 mln. darbo vietų. Šiai pramonei būdingi ekonominiai ir technologiniai aspektai – svarbūs veiksniai siekiant Europos pramonės konkurencingumo. 2004 m. įsteigta Europos gynybos agentūra prisideda prie šios pramonės srities vystymosi. Šiuo metu sektorius patiria kai kurių sunkumų, pavyzdžiui, rinkos susiskaidymą ir gynybos išlaidų ...

Europos gynybos pramonė – itin svarbus pramonės sektorius, kurio apyvarta 2014 m. siekė 97,3 mlrd. EUR, kuriame tiesiogiai įdarbinta 500 000 žmonių ir netiesiogiai sukuriama 1,2 mln. darbo vietų. Šiai pramonei būdingi ekonominiai ir technologiniai aspektai – svarbūs veiksniai siekiant Europos pramonės konkurencingumo. 2004 m. įsteigta Europos gynybos agentūra prisideda prie šios pramonės srities vystymosi. Šiuo metu sektorius patiria kai kurių sunkumų, pavyzdžiui, rinkos susiskaidymą ir gynybos išlaidų mažėjimą.

Europos skaitmeninė darbotvarkė

01-02-2018

Nuo 1995 m. informacinių ir ryšių technologijos (IRT) padėjo didinti našumą ir stiprinti augimą ES[1]. Per pastaruosius tris dešimtmečius dėl vadinamosios technologinės konvergencijos beveik išnyko ribos tarp telekomunikacijų, transliavimo ir IT. 2015 m. Komisija pradėjo vykdyti bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, siekdama pateikti esminių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų tokiose srityse, kaip e. prekybos didinimas, autorių teisės, e. privatumas, skaitmeninių teisių ...

Nuo 1995 m. informacinių ir ryšių technologijos (IRT) padėjo didinti našumą ir stiprinti augimą ES[1]. Per pastaruosius tris dešimtmečius dėl vadinamosios technologinės konvergencijos beveik išnyko ribos tarp telekomunikacijų, transliavimo ir IT. 2015 m. Komisija pradėjo vykdyti bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, siekdama pateikti esminių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų tokiose srityse, kaip e. prekybos didinimas, autorių teisės, e. privatumas, skaitmeninių teisių suderinimas, suderintos PVM taisyklės ir kibernetinis saugumas.

Partneriai

Likite prisijungę

email update imageElektroninio pašto pranešimų apie naujienas sistema

Pranešimų e. paštu sistema, pagal kurią į jūsų e. pašto dėžutę tiesiogiai siunčiama naujausia informacija, jums suteikia galimybę gauti informaciją apie visus su Parlamentu susijusius asmenis ir įvykius. Ši informacija taip pat apima paskutines naujienas apie EP narius, informacinės tarnybos ir ekspertų grupės Think Tank pranešimus.

Šia sistema galima naudotis iš bet kurio Parlamento interneto svetainės puslapio. Kad užsisakytumėte ir gautumėte ekspertų grupės Think Tank pranešimus, jums tereikia nurodyti savo e. pašto adresą, pasirinkti dominančią temą, nurodyti dažnumą (kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį) ir patvirtinti registraciją paspaudžiant ant e. paštu gautos nuorodos.

RSS imageSklaidos kanalai

Nepraleskite jokios Europos Parlamento svetainės informacijos ar naujienų naudodamiesi sklaidos kanalu.

Norėdami pakeisti savo sklaidos kanalo nustatymus, spauskite ant šios nuorodos.