Sutartys ir Europos Parlamentas
Pagal pirmąją 1951 m. pasirašytą sutartį įsteigta Parlamentinė Asamblėja, kuri vėliau pervadinta Europos Parlamentu. Pirminės sutarties tikslas užtikrinti, kad prieš tai kariavusios šešios šalys pradėtų dirbti kartu siekdamos bendrų tikslų. Paskesnėmis sutartimis susitarta dėl naujų sričių, kuriose būtų galima dirbti kartu, arba jos buvo skirtos ES institucijų darbui gerinti, nes valstybių narių skaičius išaugo iki 28. Pavyzdžiui, žemės ūkio politika buvo įtraukta į EEB sutartį, o Nicos sutartimi reformuota ES institucijų struktūra.
Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai naudojasi visais savo įgaliojimais laikydamiesi sutarčių. Komisija yra laikoma sutarčių sergėtoja. Kai numatoma sudaryti naują sutartį ar iš dalies pakeisti jau esamą, rengiama Tarpvyriausybinė konferencija (angl. IGC), į kurią susirenka valstybių narių vyriausybių atstovai. Su Parlamentu konsultuojamasi ir jis pateikia savo nuomonę rengiant ir tobulinant sutartį.
Pagal kiekvieną naują sutartį Parlamentas įgijo vis daugiau demokratinių, priežiūros ir teisėkūros galių. Pasirašius Briuselio sutartį (1975) Parlamentas įgijo teisę kiekvienų metų pabaigoje tikrinti ES sąskaitas ir vertinti, ar Komisija protingai ir tinkamai panaudojo ES biudžetą. Nauji Suvestinio Europos akto (sutartis pasirašyta 1986 m.) papildymai padėjo užtikrinti, kad prieš stojant kiekvienai šaliai į ES privaloma gauti Parlamento pritarimą. Amsterdamo sutartimi (pasirašyta 1997 m.) Parlamentas įgijo gerokai stipresnę poziciją kartu su Taryba priimdamas teisės aktus dėl labai įvairių sričių klausimų, kurie yra ES teisės objektas (vartotojų apsauga, galimybė teisėtai dirbti kitoje šalyje ir aplinkos apsaugos klausimai yra tik keletas jų).
Paskutinioji – Lisabonos sutartis – įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.
Šia sutartimi sustiprinama Europos Parlamento pozicija, nacionaliniams parlamentams suteikiama daugiau atsakomybės renkantis Europos politikos kryptį, o ES piliečiams – iniciatyvos teisė. Lisabonos sutartimi sustiprinami Parlamento, kaip visiškai pripažįstamos bendro teisės aktų leidimo institucijos, turinčios daugiau galių spręsti biudžeto klausimus, įgaliojimai. Pagal šią sutartį Parlamentui taip pat suteikiamas pagrindinis vaidmuo renkant būsimą Europos Komisijos pirmininką.
Navigation menu
Ratifikuotos sutartys
Neratifikuotos sutartys
Pagrindiniai istorijos įvykiai ir Parlamento vieta juose
Koks vaidmuo teko Europos Parlamentui kai kuriais svarbiausiais ES istorijos momentais? Grįžkime į praeitį ir prisiminę Parlamentui palankius įvykius, pažvelkime, kaip viskas klostėsi: euro gimimas (1998 m.), po Parlamento tyrimų pirmą kartą Europos Komisija turi atsistatydinti (1998 m.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pasirašymas (2000 m.) ir ES plėtra, įstojus buvusiojo komunistinio bloko valstybėms (2004 ir 2007 m.). Susipažinkite su tos epochos kalba ir jos dokumentuose slypinčia neiškraipyta tiesa.