Terminas Komisijos pasiūlymui pateikti netaikomas.

Komisijos narių kolegija Komisijos pasiūlymus tvirtina pagal rašytinę procedūrą (be diskusijų) arba žodinę procedūrą (surengdama diskusiją). Paprašius surengti balsavimą, Komisija sprendimą priima paprasta balsų dauguma.

1. Norint paraginti ES inicijuoti teisės aktą, galima pasinaudoti šiomis galimybėmis:

   1. pradėti piliečių iniciatyvą. Per metus surinkus bent milijoną ES piliečių iš ne mažiau kaip 7 valstybių narių parašų, galima prašyti, kad Europos Komisija imtųsi veiksmų savo kompetencijos srityje.
      Daugiau apie piliečių iniciatyvą;

   2. kreiptis į savo Parlamento narį, kuris gali:

      1. imtis veiksmų, kad Parlamentas paprašytų Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto. Tai įmanoma tik tada, kai, Parlamento nuomone, ES teisės aktas reikalingas siekiant padėti įgyvendinti Sutartis. Komisijai atsisakius pateikti pasiūlymą, ji turi nurodyti priežastis;

      2. paprašyti Parlamento komiteto parengti pranešimą savo iniciatyva, kuris nėra privalomo pobūdžio, tačiau, Parlamentui jį patvirtinus, Komisija gali būti spaudžiama parengti naują pasiūlymą;

      3. pateikti Komisijai klausimą, kuriuo remdamasi ji galėtų svarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisės akto.
         Daugiau apie klausimus;

   3. pateikti peticiją Europos Parlamentui.
      Daugiau apie peticijas

2. Pradėjusi teisės akto rengimo arba peržiūros procesą, Komisija paprastai rengia viešas konsultacijas, kad savo nuomonę galėtų pareikšti suinteresuotosios šalys ir ekspertai.
   Daugiau apie viešas konsultacijas

Komisijos parengiamas dokumentas yra pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (arba direktyvos ar sprendimo) dėl [konkretaus klausimo].

Dokumento nuorodą sudaro kodas COM, keturženklis metų skaičius, įrašomas skliaustuose, ir keturių skaitmenų numeris.

Vadovaujant Jeanui-Claude‘ui Junckeriui (2014–2019), Komisija pagal įprastą teisėkūros procedūrą pateikė 396 pasiūlymus, t. y. mažiau negu 584 pasiūlymai, kuriuos pateikė antroji José Manuelio Barroso vadovauta Komisija (2009–2014), 508 pasiūlymai, kuriuos pateikė pirmoji José Manuelio Barroso vadovauta Komisija (2004–2009), ir 432 pasiūlymai, kuriuos pateikė Romano Prodi vadovauta Komisija (1999–2004).

Mažesnis pasiūlymų skaičius atspindi sprendimą, kurį J.-C. Junckerio Komisija sąmoningai priėmė kadencijos pradžioje: siūlyti mažiau, bet dirbti veiksmingiau. Be to, nemažai pasiūlymų buvo platūs ir apėmė keletą politikos sričių, o juos nagrinėti tekdavo dviem ar daugiau Parlamento komitetų.

Europos Komisija pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengia savo iniciatyva, paprašius kitoms ES institucijoms ar valstybėms arba atsižvelgdama į piliečių iniciatyvą. Neretai iš pradžių ji surengia viešas konsultacijas. Galutinis pasiūlymas vienu metu perduodamas Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams, o kai kuriais atvejais – Regionų bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetams.

1. Įprasta teisėkūros procedūra prasideda pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikimu Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Šiuo metu įprasta teisėkūros procedūra taikoma 85-iose apibrėžtose politikos srityse, apimančiose daugumą ES kompetencijos sričių.

3. Teisė inicijuoti teisės aktus priklauso Europos Komisijai. Ji yra atsakinga už daugumą pateikiamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Tiesa, paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą gali Parlamentas ir Taryba, o kai kuriais aiškiai apibrėžtais atvejais rengti pasiūlymus gali ir kitos institucijos.

4. Parlamentas (pritarus daugumai jo narių) gali prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą tais atvejais, kai, Parlamento nuomone, ES teisės aktai reikalingi siekiant padėti įgyvendinti Sutartis. Komisijai atsisakius pateikti pasiūlymą, ji turi nurodyti priežastis.

5. Taryba (paprasta balsų dauguma) gali paprašyti Komisijos atlikti bet kurį tyrimą, kuris, ministrų nuomone, yra pageidautinas bendriems tikslams pasiekti, ir pateikti jai reikiamus pasiūlymus.

6. Pagal Sutartis įprastą teisėkūros procedūrą leidžiama pradėti šiais labai konkrečiai nustatytais atvejais:

   • ketvirtadalio valstybių narių iniciatyva (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimas),

   • rekomendaciją pateikus Europos Centriniam Bankui (konkretūs Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto straipsniai),

   • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašymu (specializuotų pirmosios instancijos teismų prie Bendrojo Teismo, kuriuose nagrinėjami konkrečių kategorijų ieškiniai arba konkrečių sričių bylos ir dėl jų priimami sprendimai, įsteigimas; konkrečios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatos),

   • Europos investicijų banko prašymu.

7. Komisija gali pateikti pasiūlymą ir atsižvelgdama į Europos piliečių iniciatyvą.

8. Komisijos pasiūlymas yra išsamaus konsultavimosi proceso rezultatas, o šis procesas gali vykti įvairiai: atliekant privalomus poveikio vertinimus, ekspertams rengiant ataskaitas, konsultuojantis su nacionaliniais ekspertais, tarptautinėmis ir (arba) nevyriausybinėmis organizacijomis, konsultacijas perkeliant į žaliųjų ir baltųjų knygų puslapius ir t. t.

9. Be to, pradedamas įvairių Komisijos tarnybų konsultacijų procesas, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visus svarstomo klausimo aspektus (tarnybų tarpusavio konsultacijos).

10. Komisijos narių kolegija Komisijos pasiūlymą paprastai tvirtina pagal rašytinę procedūrą (be Komisijos narių diskusijų) arba žodinę procedūrą (dokumentą aptariant Komisijos narių kolegijai), o tuomet jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11. Komisija savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (paprastai reglamento, direktyvos arba sprendimo) pateikia ne tik Europos Parlamentui ir Tarybai, bet ir visiems ES nacionaliniams parlamentams, o prireikus – ir Regionų bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetams.

Nacionalinių parlamentų vaidmuo

12. Remiantis Europos Sąjungos sutarties Protokolu Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ir Protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų, nacionaliniai parlamentai per aštuonias savaites gali pateikti pagrįstą nuomonę, jei mano, kad teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo. Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus. Dvejų rūmų parlamentinės sistemos atveju po vieną balsą turi abeji rūmai.

13. Jei bent trečdalis nacionalinių parlamentų laikosi nuomonės, kad teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, jis turi būti peržiūrėtas (geltonosios kortelės procedūra). Kai pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projektas pateikiamas pagal SESV 76 straipsnį (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimas), šis skaičius sumažėja iki ketvirtadalio. Atlikus peržiūrą pagal geltonosios kortelės procedūrą, pasiūlymą parengusi institucija (paprastai Komisija) gali nuspręsti jį palikti nekeistą, iš dalies pakeisti arba atsiimti.

14. Be to, pagal įprastą teisėkūros procedūrą tais atvejais, kai paprasta nacionalinių parlamentų dauguma mano, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, Komisija projektą turi išnagrinėti iš naujo (oranžinės kortelės procedūra). Atlikusi tokią peržiūrą, Komisija gali nuspręsti palikti jį nekeistą, iš dalies pakeisti arba atsiimti. Komisijai nusprendus pasiūlymo nekeisti, ji turi pagrįsti savo poziciją. Tuomet Europos Parlamentas ir Taryba, prieš baigdami pirmąjį svarstymą, turi svarstyti, ar pasiūlymas suderinamas su subsidiarumo principu. Parlamentui paprasta savo narių balsų dauguma, o Tarybai – 55 proc. savo narių balsų dauguma nusprendus, kad pasiūlymas subsidiarumo principo neatitinka, jis atmetamas.

15. Komisija ir Taryba tam tikrais klausimais (arba Tarybai nusprendus esant reikalinga) turi konsultuotis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK) bei Regionų komitetu (RK). Pavyzdžiui, EESRK turi pateikti nuomonę dėl ekonominės ir socialinės politikos, o su RK turi būti konsultuojamasi aplinkos, švietimo ir transporto klausimais. Taryba ir Komisija gali nustatyti terminą nuomonėms pateikti. Europos Parlamentas taip pat gali konsultuotis su abiem komitetais. Be to, komitetai nuomones gali teikti ir savo iniciatyva.

Parlamento pirmajam svarstymui terminai netaikomi.

Komitete ir plenariniame posėdyje balsuojama paprasta balsų dauguma.

Pasiūlymą atsiuntus Parlamentui, pranešėjas ir šešėliniai pranešėjai (Parlamento nariai, kuriuos kiekviena frakcija paskiria procedūrai stebėti) paprastai pradeda rinkti susijusių šalių nuomones. Savo nuomonę galima pateikti jiems arba bet kuriam kitam komiteto ar Parlamento nariui.

Darbo komitetuose etapu pakeitimus gali teikti tik tikrieji arba pavaduojantys susijusio komiteto nariai, o pakeitimus plenariniam posėdžiui turi teikti atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip 36 Parlamento nariai (viena dvidešimtoji Parlamento narių).

Kartais komitetai rengia viešus svarstymus, į kuriuos gali būti kviečiami ir piliečiai.

Komitetų ir plenariniai posėdžiai tiesiogiai transliuojami internetu. Juos galima stebėti tiesiogiai.

Piliečiai gali informuoti savo Parlamento narius apie tai, kurie pateikti pakeitimai, jų nuomone, naudingi, o kurie ne.

Parlamentas priima Europos Parlamento poziciją per pirmąjį svarstymą.

8-osios kadencijos metu (2014–2019) Piliečių laisvių komitetas buvo atsakingas už 13 proc. visų pagal įprastą teisėkūros procedūrą nagrinėtų dokumentų. Po jo ėjo Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, kuris buvo atsakingas už 12 proc. visų dokumentų. Aplinkos ir Transporto komitetams teko po 11 proc. visų dokumentų.

Palyginimui: 7-osios kadencijos laikotarpiu (2009–2014) 14 proc. pagal bendro sprendimo / įprastą teisėkūros procedūrą nagrinėtų dokumentų teko Aplinkos komitetui, 11 proc. – Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, o 10 proc. – Tarptautinės prekybos ir Piliečių teisių komitetams.

Europos Parlamento pirmininkas pasiūlymą perduoda Parlamento komitetui. Šis paskiria pranešėją, atsakingą už pranešimo projekto, kuriame išdėstomi daliniai siūlomo teksto pakeitimai, parengimą. Komitetas balsuoja dėl šio pranešimo ir visų jo pakeitimų, kuriuos pateikia kiti komiteto nariai. Tuomet Europos Parlamentas, remdamasis komiteto pranešimu ir pakeitimais, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto apsvarsto bei dėl jo balsuoja plenariniame posėdyje. Taip parengiama Parlamento pozicija per pirmąjį svarstymą. Parlamentas pasiūlymą gali priimti be pakeitimų arba jį iš dalies pakeisti. Jis taip pat gali atmesti Komisijos pasiūlymą arba kreiptis į Komisiją su prašymu jį atsiimti. Parlamento pozicija per pirmąjį svarstymą perduodama Tarybai.

1. Kai Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pasiekia Europos Parlamentą, jo pirmininkas, pasikonsultavęs su reikiamomis techninėmis tarnybomis, perduoda jį atsakingam komitetui.

2. Komitetas pasirenkamas atsižvelgiant į pasiūlymo sritį.

3. Kitiems komitetams gali būti pasiūlyta galimybė parengti savo nuomonę, jei pasiūlyme nagrinėjamas klausimas aktualus ir jiems.

4. Kilus konfliktui dėl kompetencijos, pavyzdžiui, kai klausimas beveik vienodai patenka į dviejų ar daugiau komitetų kompetencijos sritį, dėl procedūros sprendžia Pirmininkų sueiga, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija.

5. Ginčai dėl kompetencijos gali būti išsprendžiami taikant susijusių komitetų arba bendrą komitetų procedūrą ir rengiant bendrus komitetų balsavimus.

6. Susijęs komitetas pasiūlymą nagrinėja tuo pat metu, kaip ir atsakingas komitetas, laikydamasis bendro patvirtinto tvarkaraščio. Abiejų komitetų pranešėjai susitaria, kurios dokumento sritys priklauso jų išimtinei ar pasidalijamajai kompetencijai ir kaip konkrečiai jie bendradarbiaus. Pranešėjai vieni kitus informuoja ir turi tarpusavyje susitarti dėl tekstų, kuriuos jie teiks komitetams, bei dėl savo pozicijos pakeitimų klausimu. Atsakingas komitetas turėtų be balsavimo priimti susijusio komiteto pakeitimus, jeigu pastarieji patenka į išimtinės susijusio komiteto kompetencijos sritį.

7. Jei tarp atsakingo ir susijusio komitetų kyla nesutarimų dėl kompetencijos, sprendimą dėl to, kam priklauso kompetencija konkrečiu klausimu, gali priimti Pirmininkų sueiga. Jei klausimas vienodai priklauso abiejų komitetų kompetencijai, ji gali pasiūlyti taikyti bendrą komitetų procedūrą.

8. Tokiu atveju komitetų pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą. Pastarąjį jų komitetai nagrinėja ir dėl jo balsuoja per bendrus posėdžius, kuriems kartu vadovauja šių komitetų pirmininkai.

9. Atsakingas Parlamento komitetas pirmiausia išanalizuoja pasiūlymo teisinį pagrindą. Jis gali paprašyti, kad nuomonę šiuo klausimu pateiktų Teisės reikalų komitetas. Pastarasis teisinį pagrindą gali išnagrinėti ir savo iniciatyva.

10. Jei pasiūlymas turės poveikio finansams, atsakingas komitetas turi įvertinti ir tai, ar jis suderinamas su daugiamete finansine programa, t. y. ar turima pakankamai finansinių išteklių. Už biudžeto klausimus atsakingas komitetas šį vertinimą gali atlikti ir savo iniciatyva.

11. Jei atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip 36 Parlamento nariai mano, kad pasiūlymas ar jo dalys nesuderinami su ES pagrindinėmis teisėmis, jis gali būti perduotas komitetui, atsakingam už pagrindinių teisių apsaugą (Piliečių laisvių komitetui).

12. Komitetą paskyrus atsakingu už pasiūlymo nagrinėjimą, vieną iš savo narių jis paskiria pranešėju. Praktiškai sprendimą dėl to, kuri frakcija rengs pranešimą, priima frakcijoms atstovaujantys koordinatoriai. Ši frakcija pranešėją pasiūlo iš savo narių arba nuolatinių pavaduojančių narių komitete tarpo.

13. Pranešėjai gali būti parenkami iš anksto, remiantis Komisijos metine teisėkūros programa. Taip jiems sudaroma galimybė stebėti pasiūlymą parengiamuoju etapu, iki jis pateikiamas Parlamentui.

14. Kitos frakcijos gali paskirti savo šešėlinius pranešėjus, atsakingus už frakcijos pozicijos rengimą ir pranešėjo darbo stebėseną.

15. Pranešėjas tampa atsakingu už pasiūlymą įvairiais procedūros etapais ir bendro požiūrio klausimais konsultuoja komitetą (vykstant svarstymui komitete) bei visą Parlamentą (plenariniame posėdyje).

16. Pranešėjas taip pat atsakingas už pranešimo projekto, įskaitant savo parengtus Komisijos pasiūlymo pakeitimus, pateikimą komitetui.

17. Parlamento komitetas pranešimo projektą paprastai išnagrinėja per keletą posėdžių.

18. Svarstant kontroversiškus „techninius“ dokumentus, nėra neįprasta rengti klausymus dalyvaujant ekspertams arba užsakyti tyrimus ar poveikio vertinimus.

19. Per komiteto diskusijas Komisija gali apginti savo pasiūlymą ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

20. Kadangi Taryba Komisijos pasiūlymą gauna ir pradeda nagrinėti tuo pat metu, kaip ir Parlamentas, komitetas paprastai prašo Komisijos ir Tarybos jį informuoti apie pasiūlymo svarstymo Taryboje ir jos darbo grupėse pažangą.

21. Susiję ir nuomones teikiantys komitetai atsakingam komitetui pateikia savo nuomones.

22. Bet kuris tikrasis ar pavaduojantis komiteto narys gali pateikti pakeitimus iki atsakingo komiteto nustatyto termino. Dėl visų pakeitimų atsakingame komitete balsuojama paprasta balsų dauguma.

23. Prieš surengdamas galutinį balsavimą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, atsakingas komitetas paprašo Komisijos pateikti savo poziciją dėl visų komiteto priimtų pakeitimų, o Tarybos – pateikti pastabas.

24. Komitete priimtas pranešimas įtraukiamas į plenarinės sesijos darbotvarkę.

25. Frakcija arba ne mažiau kaip 36 Parlamento nariai gali teikti pranešimo pakeitimus, dėl kurių balsuojama per plenarinį posėdį. Paprastai naujų pakeitimų pateikimo plenariniam posėdžiui terminas yra savaitės prieš plenarinę sesiją trečiadienis, 12.00 val.

26. Plenarinio posėdžio metu pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto aptariamas remiantis atsakingo komiteto parengtu pranešimu, įskaitant pasiūlytus pakeitimus, teisėkūros rezoliucijos projektą ir, jei tinkama, pranešėjo parengtą aiškinamąją dalį.

27. Per plenarinio posėdžio diskusijas, prieš surengiant balsavimą, posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys išdėsto ir paaiškina Komisijos poziciją dėl pateiktų pakeitimų. Komisijos poziciją dėl Parlamento pakeitimų tvirtina Komisijos narių kolegija.

28. Pirmiausia Parlamentas balsuoja dėl Komisijos pasiūlymo pakeitimų. Tada jis balsuoja dėl iš dalies pakeisto arba nekeisto pasiūlymo, o tuomet – dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų, jeigu jų esama. Teisėkūros rezoliucija apima tik pareiškimą dėl to, ar Parlamentas pritaria pasiūlymui, ar jį atmeta, ar jį iš dalies pakeičia. Ji gali apimti ir konkrečius prašymus, paprastai adresuojamus kitoms institucijoms, arba paaiškinimus.

29. Per visus minėtuosius balsavimus taikomas paprastos balsų daugumos, t. y. balsavusiųjų daugumos, principas.

30. Parlamentas gali:

    • atmesti visą pasiūlymą,

    • pritarti pasiūlymui be pakeitimų,

    • patvirtinti jį su pakeitimais.

31. Prieš balsuojant dėl pakeitimų, Parlamento pirmininkas gali paprašyti Komisijos išdėstyti savo poziciją, o Tarybos – pateikti pastabas.

32. Jei priimamas pasiūlymas atmesti Komisijos pasiūlymą – jį turi būti pateikęs atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip 36 Parlamento narai – Parlamento pirmininkas kreipiasi į Komisiją su prašymu savo pasiūlymą atsiimti. Komisijai tai padarius, teisėkūros procedūra baigiasi. Komisijai atsisakius tai padaryti, Parlamentas gali priimti sprendimą klausimą grąžinti savo komitetui. Šį sprendimą jis gali priimti ir tuo atveju, jeigu Komisijos pasiūlymui – iš dalies pakeistam arba ne – nepritaria dauguma balsavusiųjų.

33. Parlamento patvirtintą pasiūlymo tekstą ir prie jo pridedamą rezoliuciją Parlamento pirmininkas kaip Parlamento poziciją perduoda Tarybai ir Komisijai.

34. Parlamentui baigus savo pirmąjį svarstymą, Komisija gali priimti pakeistą pasiūlymą, į kurį įtraukiami tam tikri Parlamento pakeitimai.

35. Parlamento pirmojo svarstymo terminas Sutartyje nenustatytas.

Parlamento ir Tarybos derybos

36. Priėmus Amsterdamo sutartį, atsirado galimybė įprastą teisėkūros procedūrą baigti per pirmąjį svarstymą. Tendencija susitarti jau per pirmąjį svarstymą pastaraisiais metais stiprėjo. Kad tai padarytų, teisėkūros institucijos (Parlamentas ir Taryba) turi surengti derybas, nebent abi pritartų Komisijos pasiūlymui be pakeitimų arba sutiktų atlikti smulkius techninius pakeitimus, kurių atveju rengti derybų nebūtina.

37. Jei komitetas pageidauja pradėti derybas su Taryba, siekdamas susitarti per pirmąjį svarstymą, po to, kai patvirtinamas jo pranešimas, jis gali priimti ir sprendimą surengti derybas – tam būtinas absoliučios daugumos pritarimas.

38. Derybų įgaliojimais tampa komiteto pranešimas. Apie tai pranešama per plenarinį posėdį. Tuomet Parlamento nariams suteikiamas 24 valandų terminas prieštaravimams pareikšti. Jei per nustatytą terminą jų nepareiškiama, komitetas gali pradėti derybas. Jei esama prieštaravimų, dėl įgaliojimų balsuojama per plenarinį posėdį: jiems patvirtinti reikalinga paprasta Parlamento narių balsų dauguma. Įgaliojimams nepritarus, komiteto pranešimas ir pakeitimai įtraukiami į kitos plenarinės sesijos darbotvarkę. Per pastarąją Parlamentas gali priimti savo poziciją per pirmąjį svarstymą, grąžinti pasiūlymą komitetui deryboms surengti (remiantis plenariniam posėdžiui pateiktais pakeitimais) arba persvarstyti.

39. Kitu atveju komitetas gali imtis veiksmų, kad įgaliojimai plenariniame posėdyje jam būtų suteikti nedelsiant. Tokiais atvejais komitetas savo pranešimą pateikia plenariniam posėdžiui, kuriame, prieš baigiantis Parlamento pirmojo svarstymo balsavimui, gali būti nuspręsta dokumentą kartu su visais plenariniame posėdyje priimtais pakeitimais grąžinti komitetui deryboms surengti.

40. Per tarpinstitucines derybas dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Parlamento derybų grupei vadovauja atsakingo komiteto pirmininkas, o vadovaujamą vaidmenį ginant Parlamento poziciją atlieka pranešėjas, paskirtas konkrečiam dokumentui parengti. Į grupę įtraukiami ir frakcijų šešėliniai pranešėjai.

41. Kai derybos būna sėkmingos, Tarybos sprendimus rengiančio Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) pirmininkas nusiunčia laišką Parlamento atsakingo komiteto pirmininkui, kuriame Taryba įsipareigoja pritarti Parlamento pakeitimams, jeigu jie atitinka Tarybos ir Parlamento kartu pasiektą kompromisą.

42. Preliminariam susitarimui atsakingame komitete turi būti pritarta paprasta balsų dauguma. Tuomet atsakingas komitetas pateikia jį plenariniam posėdžiui.

43. Plenarinio posėdžio metu preliminariems susitarimams teikiamas prioritetas. Balsavimas dėl šių susitarimų vyksta po to, kai balsuojama dėl pasiūlymų atmesti, tačiau paprastai prieš balsuojant dėl pakeitimų.

Tarybos pirmajam svarstymui terminai netaikomi.

Tarybos sprendimas priimamas kvalifikuota balsų dauguma, nebent jos pozicija skirtųsi nuo Komisijos pozicijos – tokiu atveju sprendimas turi būti priimtas vieningai.

Sužinoję savo šalies vyriausybės poziciją siūlomo teisės akto klausimu, savo pastabas ir rūpimus klausimus piliečiai gali siųsti reikiamoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

Tarybai Parlamento poziciją patvirtinus be pakeitimų, teisės aktas priimamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (arba reglamentas ar sprendimas).

Jei, Tarybos pasiūlymu, Parlamento per pirmąjį svarstymą priimta pozicija pakeičiama, patvirtinamas dokumentas, vadinamas per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija.

2014–2019 m. kadencijos metu dokumentų, dėl kurių buvo susitarta per pirmąjį svarstymą, dalis siekė 89 proc. (palyginti su 85 proc. per 2009–2014 m. kadenciją, 72 proc. per 2004–2009 m. kadenciją ir 29 proc. per 1999–2004 m. kadenciją).

Vidutinė Komisijos pasiūlymo priėmimo per pirmąjį svarstymą trukmė nuo paskelbimo iki pasirašymo, iš pradžių aktą patvirtinus, 2014–2019 m. kadencijos metu siekė kiek mažiau nei 18 mėnesių (palyginti su 17 mėnesių per 2009–2014 m. kadenciją, 16 mėnesių per 2004–2009 m. kadenciją ir 11 mėnesių per 1999–2004 m. kadenciją).

Parengiamasis darbas Taryboje vyksta tuo pat metu, kaip ir pirmasis svarstymas Parlamente, tačiau formaliai Tarybos pirmasis svarstymas gali vykti tik remiantis Parlamento pozicija. Taryba gali pritarti Parlamento pozicijai – tokiu atveju teisės aktas priimamas – arba Parlamento poziciją pakeisti ir priimti savo poziciją per pirmąjį svarstymą, kuri išsiunčiama Parlamentui antrajam svarstymui.

1. Komisijos pasiūlymas Tarybai atsiunčiamas tuo pat metu, kaip ir Europos Parlamentui.

2. Taigi parengiamasis darbas Taryboje vyksta tuo pat metu, kaip ir Europos Parlamente, tačiau Taryba savo poziciją gali priimti tik po to, kai savo poziciją priima Parlamentas.

3. Taikant įprastą teisėkūros procedūrą, institucijos raginamos keistis informacija apie pažangą ir derybų tvarkaraščiu.

4. Kaip ir Parlamento atveju, Tarybos pirmajam svarstymui terminai netaikomi.

5. Tarybos sprendimai rengiami specialiose darbo grupėse, kurias sudaro valstybių narių atstovai ir kurioms pirmininkauja šalies, rotacijos tvarka šešis mėnesius pirmininkaujančios Tarybai, atstovas, padedamas Tarybos sekretoriato. Darbo grupės atsiskaito Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER I arba COREPER II), kuris parengia kiekvieną ministrų lygmeniu priimamą Tarybos sprendimą.

6. Prieš priimdama poziciją per pirmąjį svarstymą, Taryba gali pasiekti principinį susitarimą, paprastai vadinamą bendru požiūriu.

   1. Jis gali tapti Tarybos derybų su Parlamentu įgaliojimu.

   2. Derybų įgaliojimus Taryba dažniau priima Nuolatinių atstovų komitete (COREPER). Deryboms su Parlamentu pasibaigus arba kai jos nerengiamos, Taryba iš pradžių pasiekia politinį susitarimą, kuriame plačiai apžvelgiama jos siūloma pozicija per pirmąjį svarstymą. Tuomet, šio susitarimo detales baigus rengti darbo grupei, jį patikrina teisininkai lingvistai (kiekvienai kalbai atstovaujantys teisės specialistai, kurie rūpinasi, kad tekstai būtų teisiniu ir kalbiniu požiūriais teisingi), o savo kitame posėdyje Taryba jį oficialiai priima kaip poziciją per pirmąjį svarstymą.

   Abiem atvejais Taryba savo poziciją baigia rengti tik gavusi Parlamento pirmojo svarstymo pakeitimus ir remiantis jais iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą.

7. Pozicija per pirmąjį svarstymą gali būti priimama be diskusijų, jei susitarimas pasiekiamas parengiamuoju etapu (darbotvarkės A punktas), surengiant diskusiją (B punktas) arba – išimtiniais atvejais – pagal rašytinę procedūrą. Pirmaisiais dviem atvejais svarstymai būna vieši.

8. Sprendimai Taryboje priimami kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus mokesčių, socialinės apsaugos, užsienio politikos, gynybos ir policijos operatyvinio bendradarbiavimo klausimus, dėl kurių sprendžiama vieningai.

9. Yra keturi galimi pirmojo svarstymo Taryboje scenarijai.

   1. Parlamentui nepriėmus pakeitimų, o Tarybai neketinant keisti Komisijos pasiūlymo, aktą ji gali patvirtinti kvalifikuota balsų dauguma. Tokiu atveju aktas priimamas.

   2. Parlamentui priėmus pakeitimus, akto priėmimas priklauso nuo to, ar Taryba visiems pakeitimams pritaria kvalifikuota balsų dauguma, jei Komisija juos įtraukia į savo iš dalies pakeistą pasiūlymą, arba vieningai, jei Komisija šių pakeitimų į savo pasiūlymą neįtraukia. Jei Taryba pritaria visiems Parlamento pakeitimams, aktas priimamas.

   Priimtas aktas pateikiamas pasirašyti Parlamento ir Tarybos pirmininkams ir generaliniams sekretoriams bei yra paskelbiamas Oficialiajame leidinyje.

   3. Nors Sutartyje nėra aiškiai nustatyta, plačiai priimta, kad Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali atmesti visą Komisijos pasiūlymą.

      Vykstant pirmajam svarstymui, Komisija gali bet kuriuo metu nuspręsti atsiimti savo pasiūlymą arba jį pakeisti.

   4. Tarybai nepriėmus visų Parlamento pakeitimų arba norint įtraukti savo pačios pakeitimus, ji priima poziciją per pirmąjį svarstymą.

10. Per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos tekstas kartu su motyvų pareiškimu ir visais Tarybos ir (arba) Komisijos pareiškimais, skirtais įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą, nusiunčiamas Parlamentui. Komisija informuoja Parlamentą apie savo poziciją.

11. Apie Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją Parlamentas paprastai informuojamas per plenarinę sesiją, einančią po oficialaus jos priėmimo. Sutartyje nustatyti tolesnių procedūros etapų terminai pradeda galioti po to, kai Parlamentas apie gautą Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją paskelbia plenariniame posėdyje (dieną po paskelbimo, paprastai ketvirtadienį).

12. Jei tik įmanoma, laikotarpiu nuo politinio susitarimo parengimo iki oficialaus pranešimo apie Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją palaikomi neoficialūs ryšiai, kad būtų lengviau pasiekti (išankstinį) susitarimą per antrąjį svarstymą (taip pat vadinamą derybomis pasiekta pozicija per pirmąjį svarstymą).

ES institucijų derybos

Kai teisėkūros institucijos siekia susitarti per pirmąjį svarstymą, jos rengia neoficialius susitikimus, kuriuose dalyvauja Parlamento atstovai (pranešėjas ir šešėliniai pranešėjai), Tarybos atstovai (darbo grupės ir (arba) COREPER pirmininkas iš Tarybai pirmininkaujančios valstybės, o kartais ir ministras) bei Komisijos atstovai (už dokumentą atsakingos tarnybos atstovas, o kartais – ir atsakingasis Komisijos narys). Šie susitikimai žinomi trišalio dialogo pavadinimu.

Jų tikslas – užtikrinti, kad Taryba pritartų Parlamento pakeitimams, priimtiems plenariniame posėdyje. Komisija neretai atlieka tarpininko vaidmenį rengiant kompromisinius tekstus.

Teisėkūros institucijų derybos dažnai vyksta po pirmojo svarstymo Parlamente, tačiau prieš savo pirmojo svarstymo poziciją priimant Tarybai. Jei derybos baigiasi sėkmingai, priėmus vadinamąjį išankstinį susitarimą per antrąjį svarstymą, kaip Parlamento poziciją per antrąjį svarstymą, kuri yra identiška Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtai pozicijai, teisėkūros procedūra baigiasi.

Kitaip, negu per derybas pirmojo svarstymo etapu, Parlamento įgaliojimais tampa jo per pirmąjį svarstymą priimta pozicija. Deryboms pasibaigus sėkmingai, Parlamento atsakingo komiteto pirmininkas išsiunčia laišką COREPER pirmininkui. Šiuo laišku Parlamentas įsipareigoja pritarti Tarybos pakeitimams, jeigu jie atitinka kompromisą, dėl kurio susitarta.

Preliminariam susitarimui atsakingame komitete turi būti pritarta paprasta balsų dauguma. Tuomet atsakingas komitetas jį pateikia plenariniam posėdžiui.

Antrajam svarstymui Parlamentas turi tris mėnesius su galimybe šį terminą pratęsti vienu mėnesiu.

Atsakingas Parlamento komitetas sprendimą priima paprasta balsavusiųjų dauguma.

Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtai pozicijai be pakeitimų patvirtinti plenariniame posėdyje pakanka paprastos balsavusiųjų daugumos. Tarybos pozicijai iš dalies pakeisti arba atmesti būtinas absoliučios Parlamento narių daugumos pritarimas.

Galimybė teikti teksto projekto pakeitimus yra minimali. Pakeitimai apima tik ankstesnių Parlamento pakeitimų grąžinimą atsižvelgiant į Parlamento ir Tarybos kompromisą arba naują teisinę padėtį. Tačiau piliečiai ir toliau gali kreiptis į savo Parlamento narius bei raginti juos balsuoti už arba prieš pakeitimus ar pranešimą.

Jei Parlamentas pritaria Tarybos pozicijai per pirmąjį svarstymą, jis priima Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos. Teisės aktas priimamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (arba reglamentas ar sprendimas).

Balsuodamas už Tarybos pozicijos pakeitimą, Europos Parlamentas priima Europos Parlamento poziciją per antrąjį svarstymą.

2014–2019 m. kadencijos laikotarpiu 41 iš 401 (10 proc.) dokumentų, baigtų nagrinėti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, buvo priimti pasiekus vadinamąjį išankstinį susitarimą per antrąjį svarstymą, kai Parlamentas be pakeitimų priima iš anksto (Parlamento, Tarybos ir Komisijos) suderėtą Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą. Tai reiškia, kad aktas patvirtinamas. Vidutinė išankstinio susitarimo per antrąjį svarstymą procedūros trukmė buvo 39 mėnesiai.

Per 2009–2014 m. kadenciją pagal išankstinio susitarimo per antrąjį svarstymą procedūrą buvo priimti 8 proc. dokumentų, o vidutinė procedūros trukmė siekė 32 mėnesius. Per 2004–2009 m. kadenciją pagal šią procedūrą buvo priimta 10 proc. dokumentų, o vidutinė jos trukmė siekė 25 mėnesius. Per 1999–2004 m. kadenciją pagal ją buvo priimta 25 proc. dokumentų, o vidutinė jos trukmė siekė 23 mėnesius.

Europos Parlamentas turi tris mėnesius (su galimybe juos pratęsti iki keturių) Tarybos pozicijai išnagrinėti. Iš pradžių Tarybos pozicija pateikiama atsakingam komitetui, kuris parengia rekomendaciją Parlamento antrajam svarstymui. Dėl rekomendacijos, įskaitant galimus (tačiau ribotus) pakeitimus, balsuojama plenariniame posėdyje. Antrojo svarstymo baigtis gali būti ketveriopa. Jei Parlamentas pritaria Tarybos pozicijai, aktas priimamas. Jei Parlamentas nepriima sprendimo per nustatytą terminą, aktas priimamas su Tarybos pirmojo svarstymo pakeitimais. Jei Parlamentas atmeta Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją, aktas nepriimamas ir procedūra baigiasi. Jei Parlamentas pasiūlo iš dalies pakeisti Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją, jo pozicija perduodama Tarybai antrajam svarstymui.

1. Tarybai nepritarus Europos Parlamento pozicijai per pirmąjį svarstymą, ji priima Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą ir perduoda ją Parlamentui. Parlamentas taip pat gauna Komisijos pranešimą, kuriame paaiškinama pastarosios pozicija dėl Tarybos pozicijos ir priežastys, dėl kurių ji šiai pozicijai pritaria arba su ja nesutinka.

2. Parlamento gaunami dokumentai:

   • Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija,

   • visos deklaracijos, įrašytos Tarybos posėdžio tvirtinant poziciją protokole,

   • motyvai, paskatinę Tarybą priimti savo poziciją,

   • Komisijos pozicija.

3. Gavus ir patikrinus dokumentus, Parlamento pirmininkas apie tai praneša plenariniame posėdyje ir patvirtina, kad gauta Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija bei Komisijos pranešimas šiuo klausimu. Dokumentai automatiškai perduodami atsakingam komitetui – tam pačiam, kaip ir per pirmąjį svarstymą. Dokumentai būna prieinami visomis oficialiosiomis kalbomis.

4. Kitaip negu per pirmąjį svarstymą, per antrąjį svarstymą taikomi griežti laiko terminai. Parlamentas turi imtis veiksmų per tris mėnesius (Parlamento arba Tarybos prašymu, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki keturių mėnesių). Jo pradžios data yra Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos paskelbimas plenariniame posėdyje.

5. Antrasis svarstymas komitete labai panašus į pirmojo svarstymo procedūrą, tačiau tekstas, kurį ketinama iš dalies pakeisti, yra ne Komisijos pasiūlymas, o Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija. Pranešimą rengia tik atsakingas komitetas. Kiti komitetai nuomonių nerengia.

6. Tarybos gali būti paprašyta savo poziciją pristatyti per pirmąjį atsakingo komiteto posėdį.

7. Pranešėjas (paprastai tas pats Parlamento narys, kuris rengė ir pirmojo svarstymo pranešimą) parengia rekomendacijos projektą, t. y. antrojo svarstymo pranešimą.

8. Į rekomendacijos projektą įtraukiami pranešėjo pasiūlyti pakeitimai. Papildomus pakeitimus gali teikti tik tikrieji arba nuolatiniai pavaduojantys atsakingo komiteto nariai.

9. Per antrąjį svarstymą pakeitimams komitete ir plenariniame posėdyje taikomi apribojimai. Pakeitimai priimami tik jeigu jais siekiama:

   • visiškai arba iš dalies atkurti Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją,

   • susitarti dėl Parlamento ir Tarybos kompromiso,

   • iš dalies pakeisti dalį Tarybos teksto, kuris nebuvo įtrauktas į pradinį Komisijos pasiūlymą arba nuo jo skiriasi savo turiniu,

   • atsižvelgti į naują faktą arba teisinę padėtį, susidariusią po to, kai Parlamentas priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą.

10. Atsakingo komiteto pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo.

11. Jei nuo tada, kai įvysta pirmasis svarstymas, surengiami Europos Parlamento rinkimai, Parlamento pirmininkas gali priimti sprendimą netaikyti apribojimų.

12. Sprendimas dėl antrojo svarstymo pakeitimų ir rekomendacijos komitete priimamas paprasta balsų dauguma.

13. Po balsavimo komitete rekomendacija pateikiama plenariniam posėdžiui.

14. Rekomendacijoje siūloma pritarti Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtai pozicijai, ją iš dalies pakeisti arba atmesti ir pateikiamas trumpas siūlomo sprendimo pagrindimas.

15. Tarybos pozicija ir komiteto rekomendacija antrajam svarstymui automatiškai įtraukiamos į plenarinio posėdžio, kuris rengiamas trečiadienį prieš baigiantis Parlamento antrojo svarstymo terminui, darbotvarkės projektą, tačiau gali būti svarstomos ir ankstesnės plenarinės sesijos metu.

16. Pakeitimus plenariniam posėdžiui gali teikti atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip 36 atskiri Parlamento nariai.

17. Plenarinio posėdžio pakeitimams taikomi tokie pat apribojimai, kaip ir nagrinėjimo komitete etapu. Dėl plenariniam posėdžiui pateiktų pakeitimų priimtinumo sprendžia Parlamento pirmininkas. Jo sprendimas yra galutinis.

18. Prieš balsuojant dėl pakeitimų plenariniame posėdyje, Pirmininkas gali paprašyti Komisijos informuoti, ar ji būtų pasirengusi jiems pritarti, ar ne.

19. Tokiais atvejais atsakingas Komisijos narys Komisijos poziciją dėl pakeitimų paaiškina per plenarinio posėdžio diskusiją, rengiamą prieš balsavimą. Kaip ir per pirmąjį svarstymą, Komisijos poziciją parengia Tarpinstitucinių ryšių grupė, o tuomet ją patvirtina Komisijos nariai.

20. Pateikti pastabas gali būti paprašoma ir Tarybos.

21. Galimi antrojo svarstymo rezultatai:

    1. Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija atmetama,

    2. balsavimas Parlamente per nustatytą laikotarpį neįvyksta,

    3. Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija patvirtinama be pakeitimų (išankstinis susitarimas per antrąjį svarstymą),

    4. Parlamentas pasiūlo iš dalies pakeisti Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją.

22. Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip 36 Parlamento nariai gali pasiūlyti atmesti Tarybos poziciją. Pasiūlymui turi būti pritarta daugumos Europos Parlamento narių balsais, t. y. absoliučia balsų dauguma. Dėl tokio pasiūlymo balsuojama prieš balsuojant dėl pakeitimų.

23. Atmetus Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją, teisėkūros procedūra baigiasi ir gali būti pradėta iš naujo tik naują pasiūlymą pateikus Komisijai. 2005 m. liepos mėn. didžiule Parlamento narių balsų dauguma atmetus Tarybos poziciją dėl programinės įrangos patentų direktyvos (Direktyva dėl kompiuterinių išradimų patentabilumo), pasiūlymo buvo atsisakyta. Šiuo atveju kilo klausimas, ar Komisija gali atsiimti pasiūlymą, praėjusį pirmojo svarstymo etapą. Komisija gina savo teisę atsiimti pasiūlymą bet kuriuo etapu, o Parlamentas ir Taryba laikosi nuomonės, kad, Tarybai priėmus savo poziciją per pirmąjį svarstymą, būtent šis tekstas, o ne Komisijos pasiūlymas tampa tolesnės procedūros pagrindu. Taigi Komisija neturėtų turėti galimybės atsiimti teksto, kuris jai „nebepriklauso“.

24. Jei Parlamentas nepriima sprendimo iki nustatyto termino, aktas laikomas priimtu vadovaujantis Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija.

25. Nepateikus ar nepriėmus pakeitimų arba pasiūlymo atmesti, Parlamento pirmininkas tiesiog paskelbia, kad siūlomas aktas priimamas (oficialus balsavimas nerengiamas).

26. Priimtas teisės aktas pateikiamas pasirašyti Parlamento ir Tarybos pirmininkams ir generaliniams sekretoriams bei paskelbiamas Oficialiajame leidinyje.

27. Galiausiai Parlamentas gali pasiūlyti iš dalies pakeisti Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją. Šie pakeitimai turi atitikti antrojo svarstymo kriterijus ir kiekvienas iš jų turi būti patvirtintas absoliučia Parlamento narių balsų dauguma.

28. Apie balsavimo rezultatus pranešama Tarybai ir Komisijai.

29. Sutartyje nustatytas konkretus reikalavimas, kad Komisija raštu pateiktų nuomonę dėl Parlamento pakeitimų. Tai lemia balsavimo Taryboje būdą. Pavyzdžiui, jei Taryba pageidauja priimti Parlamento pakeitimą, dėl kurio Komisija yra pateikusi neigiamą nuomonę, ji tam turi pritarti balsuodama vieningai.

ES institucijų derybos

1. Kad derybos būtų sėkmingai baigtos iki taikinimo, Parlamentas ir Taryba turi jas surengti tuo metu, kai pasiūlymo antrojo svarstymo tebelaukiama Parlamente. Derybos vyksta rengiant neoficialius trišalius susitikimus (trišalį dialogą), kuriuose dalyvauja ir Komisija. Parlamento derybų grupei pirmininkauja atsakingo komiteto pirmininkas, o vadovaujamą vaidmenį ginant Parlamento poziciją atlieka pranešėjas. Į grupę įtraukiami ir frakcijų šešėliniai pranešėjai. Tarybai atstovauja susijusios Tarybos darbo grupės arba COREPER pirmininkas – o kai kada ir ministras – iš Tarybai pirmininkaujančios šalies. Jam talkina Tarybos administracija. Komisijai paprastai atstovauja už dokumentą atsakingi pareigūnai (o kartais – ir atsakingasis Komisijos narys), padedami Komisijos generalinio sekretoriato ir Teisės tarnybos.

2. Parlamento įgaliojimus per šias derybas atstoja jo per pirmąjį svarstymą priimta pozicija.

3. Šių derybų tikslas – pasiekti susitarimą dėl pakeitimų, kurie būtų priimtini Tarybai ir Parlamentui. Komisijos nuomonė taip pat svarbi, nes ji lemia tai, kaip dėl Parlamento pakeitimų bus balsuojama Taryboje.

4. Kai derybos būna sėkmingos, COREPER pirmininkas nusiunčia laišką atsakingo Parlamento komiteto pirmininkui, kuriuo Taryba įsipareigoja patvirtinti Parlamento pakeitimus, jeigu jie atitinka Tarybos ir Parlamento kartu apibrėžtą kompromisą.

5. Preliminariam susitarimui atsakingame komitete turi būti pritarta paprasta balsų dauguma. Tuomet atsakingas komitetas jį pateikia plenariniam posėdžiui.

Antrajam svarstymui Taryba turi tris mėnesius su galimybe šį terminą pratęsti vienu mėnesiu.

Dėl Parlamento pakeitimų, kurie Komisijos nuomonėje vertinami teigiamai, Taryba balsuoja kvalifikuota balsų dauguma. Dėl pakeitimų, kurie Komisijos nuomonėje vertinami neigiamai, Taryba balsuoja vieningai.

Taryba gali tik reaguoti į Parlamento pakeitimus. Piliečiai gali informuoti savo vyriausybę, kokia jų pozicija atskirų pakeitimų klausimu.

Jei Taryba pritaria Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai, teisės aktas priimamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (arba reglamentas ar sprendimas).

Jei Taryba nepritaria Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai, teisėkūros procedūra keliasi į taikinimo etapą.

2014–2019 m. kadencijos laikotarpiu tik dėl keturių iš 401 teisėkūros dokumento (1 proc.) buvo susitarta per antrąjį svarstymą (neskaitant išankstinių susitarimų per antrąjį svarstymą), palyginti su 5 proc. per 2009–2014 m. kadenciją, 13 proc. per 2004–2009 m. kadenciją ir 24 proc. per 1999–2004 m. kadenciją.

Vidutinė priėmimo per antrąjį svarstymą procedūros (neskaitant išankstinių susitarimų per antrąjį svarstymą) trukmė 2014–2019 m. kadencijos laikotarpiu siekė 40 mėnesių. 2009–2014 m. ir 2004–2009 m. kadencijų laikotarpiu ji vidutiniškai siekė 32 mėnesius, o 1999–2004 m. kadencijos laikotarpiu – 24 mėnesius.

Taryba turi tris mėnesius (su galimybe juos pratęsti iki keturių) Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai išnagrinėti. Ji informuojama ir apie Europos Komisijos poziciją Parlamento per antrąjį svarstymą priimtos pozicijos klausimu. Taryba arba pritaria visiems Parlamento pakeitimams – tokiu atveju teisės aktas priimamas – arba ne. Pastaruoju atveju Tarybos pirmininkas, susitaręs su Parlamento pirmininku, sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.

1. Antrasis svarstymas Taryboje prasideda oficialiai gavus Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimus visomis oficialiosiomis kalbomis.

2. Nuo tada Taryba turi tris mėnesius (arba keturis, jeigu šis terminas pratęsiamas) imtis veiksmų.

3. Taryba Parlamento pakeitimus gali priimti arba atmesti. Prieš priimdama sprendimą, ji gauna Komisijos nuomonę dėl šių pakeitimų.

4. Procedūra panaši į Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą parengimą: kompetentinga darbo grupė parengia poziciją, kuri pateikiama COREPER ir kurią tvirtina Taryba.

5. Tai, kiek balsų prireikia per Tarybos antrąjį svarstymą, priklauso nuo Komisijos nuomonės dėl Parlamento pakeitimų. Pakeitimai, dėl kurių Komisija pateikia teigiamą nuomonę, Taryboje gali būti tvirtinami kvalifikuota balsų dauguma. Pakeitimai, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę, Taryboje tvirtinami vienbalsiai.

6. Tarybai patvirtinus visus antrojo svarstymo Parlamente pakeitimus, teisės aktas laikomas priimtu. Teisės akto tekstą pasirašius Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkams ir generaliniams sekretoriams, jis paskelbiamas Oficialiajame leidinyje.

7. Tarybai nepatvirtinus visų Parlamento pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku, per šešias savaites (kurias galima pratęsti dviem savaitėmis) nuo dienos, kai Taryba atmeta minėtuosius pakeitimus, sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.

Taikinimo komitetas turi būti sušauktas per šešias savaites (su galimybe jas pratęsti iki aštuonių). Jis turi šešias (arba, visiems pritarus, aštuonias) savaites susitarimui dėl bendro teksto pasiekti.

Parlamento delegacija Taikinimo komitete bendrą tekstą tvirtina absoliučia balsų dauguma (šiuo metu – ne mažiau nei 14 balsų iš 27-ių), o Tarybos atstovai paprastai balsuoja kvalifikuota balsų dauguma.

Šiuo etapu galimybės teikti pakeitimus nėra, tačiau piliečiai gali informuoti Taikinimo komiteto veikloje dalyvaujančius Parlamento narius ir savo vyriausybės atstovus apie klausimus, kurie, jų nuomone, neturėtų būti įtraukiami į galutinį teisės aktą.

Jei pasiekiamas susitarimas, komitetas parengia bendrą tekstą (visas pavadinimas: Taikinimo komiteto patvirtintas bendras tekstas).

2014–2019 m. kadencijos laikotarpiu taikinimo procedūrų surengta nebuvo. Tai patvirtina tendenciją, ėmusią ryškėti ankstesniųjų Parlamento kadencijų metu: per 2009–2014 m. kadenciją dokumentų, dėl kurių buvo rengiama taikinimo procedūra, buvo 2 proc. (9 dokumentai). Šis rodiklis buvo mažesnis negu per 2004–2009 m. kadenciją (5 proc., t. y. 24 dokumentai) ir per 1999–2004 m. kadenciją (20 proc.).

Taikinimo komitetui nepavyko pasiekti susitarimo dėl bendro teksto šiais klausimais:

• dėl balso telefonijos (1994),

• dėl vertybinių popierių komiteto (1998),

• dėl Darbo laiko direktyvos (2009),

• dėl Reglamento dėl naujų maisto produktų (2011).

Per šešias savaites (kurias galima pratęsti iki aštuonių) nuo Tarybos antrojo svarstymo (kurio metu ji nepriima visų Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų) pabaigos Tarybos ir Europos Parlamento pirmininkai sušaukia Taikinimo komitetą, po vienodai sudaromą Parlamento narių ir Tarybos atstovų. Taikinimo komitetas turi šešias savaites (kurias galima pratęsta iki aštuonių) sprendimui dėl bendro teksto remiantis Parlamento ir Tarybos per antrąjį svarstymą priimtomis pozicijomis priimti. Jei Taikinimo komitetas bendram tekstui nepritaria, siūlomas teisės aktas atmetamas ir procedūra baigiasi. Jei Taikinimo komitetas bendram tekstui pritaria, pastarasis perduodamas Europos Parlamentui ir Tarybai trečiajam svarstymui.

1. Tarybai nepatvirtinus visų Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų, šaukiamas Taikinimo komitetas.

2. Taikinimo komitete abi teisėkūros institucijos – Europos Parlamentas ir Taryba – tiesiogiai derasi siekdamos susitarti dėl bendro teksto.

3. Taikinimo komitetas turi būti sušauktas per šešias savaites (arba, sutikus šį laikotarpį pratęsti, per aštuonias savaites) nuo antrojo svarstymo Taryboje pabaigos ir Parlamento oficialaus informavimo apie tai, kad Taryba nepritars Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams.

4. Kiekvienas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurio atveju būtinas taikinimas, atskirai aptariamas specialiame Taikinimo komitete.

5. Taikinimo komitetą pritarus Parlamento pirmininkui sušaukia Tarybos pirmininkas. Komitetas laikomas sušauktu įvykus pirmajam jo posėdžiui.

6. Nuo pirmosios savo posėdžio dienos jis turi šešias savaites (kurias, Parlamento arba Tarybos iniciatyva ir bendru jų sutarimu, galima pratęsti daugiausia dviem savaitėmis) deryboms dėl bendro teksto surengti ir pastarajam patvirtinti.

7. Paaiškėjus, kad Taryba negalės pritarti Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams, prieš komitetui oficialiai pradedant darbą vyksta parengiamieji trišalio dialogo ir techniniai posėdžiai. Be to, Taikinimo komiteto posėdžiai gali būti pertraukiami dėl trišalių derybų.

8. Trišalio dialogo ir techniniuose posėdžiuose dalyvauja nedidelės Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybininkų grupės, kurių kiekviena informuoja savo delegaciją Taikinimo komitete.

9. Per trišalį dialogą Parlamentui atstovauja delegacijos Taikinimo komitete pirmininkas, Parlamento atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas, talkinami Parlamento taikinimo sekretoriato narių ir prireikus Teisės tarnybos nario.

10. Tarybai atstovauja Tarybos narys arba nuolatinis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas (atitinkamai COREPER I arba COREPER II pirmininkas) ar jo pavaduotojas, padedamas Tarybos sekretoriato, įskaitant jos Teisės tarnybą, narių.

11. Europos Komisijai atstovauja Komisijos narys arba jo atstovas (už dokumentą atsakingos tarnybos generalinis direktorius), padedamas ekspertų, Komisijos Teisės tarnybos ir administracijos darbuotojų.

12. Techniniuose posėdžiuose paprastai dalyvauja visų trijų institucijų ekspertai ir tarnautojai.

13. Trišalio dialogo derybų pagrindas yra keturių skilčių dokumentas, kuriame pateikiamos Parlamento ir Tarybos pozicijos:

    1. Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija,

    2. Parlamento antrojo svarstymo pakeitimai,

    3. Tarybos pozicija dėl Parlamento pakeitimų (priėmimas, atmetimas arba galimas kompromisinis tekstas),

    4. Parlamento delegacijos pozicija dėl Tarybos pasiūlymų.

14. Vykstant deryboms, abi delegacijos siekia kompromiso dėl pakeitimų, dėl kurių taip ir nepavyko susitarti. Šiuo tikslu nedidelių darbo grupių gali būti paprašyta atlikti išsamų politinio arba techninio lygmens parengiamąjį darbą.

15. Kiekvieno trišalio dialogo rezultatus atitinkami derybininkai pateikia patvirtinti Parlamento ir Tarybos delegacijoms. Prireikus rengiami papildomi trišalio dialogo posėdžiai arba neoficialūs susitikimai.

16. Patį Taikinimo komitetą sudaro dvi vienodo dydžio delegacijos: viena yra Europos Parlamento, o kita – Tarybos.

    1. Tarybos delegaciją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės (ministrai, bet dažniau – valstybių narių atstovai COREPER). Tarybos delegacijai vadovauja ministras, pirmininkaujantis už dokumentą atsakingai Tarybai. Taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma (tai netaikoma dokumentams, kurių atveju Sutartimi reikalaujama sprendimą priimti vieningai).

    2. Parlamento delegaciją sudaro tiek pat Parlamento narių, t. y. 27, ir dar 27 pavaduojantys nariai (kurie gali balsuoti tik nedalyvaujant jų frakcijos nariui). Trys Parlamento pirmininko pavaduotojai yra nuolatiniai Taikinimo komiteto nariai ir kartu su Tarybos atstovu jam pirmininkauja pasikeisdami. Kiti Parlamento nariai į delegaciją yra skiriami frakcijų, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų dydį Parlamente. Dauguma jų paprastai atrenkami iš Parlamento komiteto, kuris yra atsakingas už dokumentą. Dauguma atvejų delegacija stengiasi dirbti konsensuso principu. Balsuojant delegacijos sprendimai priimami jos narių balsų dauguma (šiuo metu – 14 balsų). Daugiau informacijos apie Parlamento delegaciją Taikinimo komitete pateikiama toliau.

    3. Komisija, iš principo atstovaujama už dokumentą atsakingo Komisijos nario, taip pat dalyvauja Taikinimo komiteto procedūrose, siekdama suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas.

17. Kaip ir per trišalį dialogą, pagrindinė darbo priemonė yra keturių skilčių dokumentas (žr. 13 punktą), išverstas į visas oficialiąsias kalbas. Komitetas taip pat gauna Komisijos pasiūlymą ir jos nuomonę dėl Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų.

18. Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Parlamento pirmininko pavaduotojas ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ministras. Jo posėdžiai pakaitomis vyksta Parlamento ir Tarybos patalpose, dažniausiai Briuselyje.

19. Dauguma Taikinimo komiteto posėdžių prasideda trišaliu dialogu, kurio metu abi teisėkūros institucijos savo pozicijas paaiškina remdamosi savo atitinkamos institucijos įgaliojimais. Komisija atlieka tarpininko vaidmenį.

20. Pirmąjį Taikinimo komiteto posėdį surengianti institucija atsako už bendro teksto ir pridedamojo laiško redagavimą, o Parlamentui ir Tarybai galutinai priėmus teisės aktą – už tai, kad šį aktą pasirašytų abiejų institucijų pirmininkai ir kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21. Jei Parlamento ir Tarybos delegacijos nepasiekia susitarimo Taikinimo komitete, pasiūlymas atmetamas. Nauja procedūra gali būti pradėta tik naujo Komisijos pasiūlymo pagrindu. Iki 2020 m. sausio mėn. susitarimas dėl bendro teksto nebuvo pasiektas tik keturiais atvejais: dėl balso telefonijos (1994), vertybinių popierių komiteto (1998), Darbo laiko direktyvos (2009) ir Reglamento dėl naujų maisto produktų (2011).

    • Darbo laiko organizavimas

    • Nauji maisto produktai

22. Jei Parlamento ir Tarybos delegacijos pasiekia kompromisą, Taikinimo komitetas turi patvirtinti bendrą tekstą. Tarybos delegacija jį tvirtina kvalifikuota balsų dauguma (Sutartimi numatytais atvejais – vieningai), o Parlamento delegacija – paprasta savo narių balsų dauguma.

23. Kai tik susitarimas dėl bendro teksto pasiekiamas Taikinimo komitete (arba, savo ruožtu, laiškais pasikeitus šio komiteto pirmininkams), institucijos, kurioje buvo surengtas pirmas posėdis, generalinis sekretoriatas parengia teisės akto teksto projektą – paprastai ta kalba, kuria vyko derybos. Deryboms pasibaigus, preliminari versija kuo skubiau paskelbiama Parlamento interneto svetainėje.

24. Atlikus teisinį ir kalbinį dokumento redagavimą, jis tampa prieinamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis.

25. Taikinimo komiteto pirmininkai bendrą tekstą kartu su pridedamu pranešimu nusiunčia Parlamento pirmininkui ir pareigas einančiam Tarybos pirmininkui. Prie šio pranešimo pridedamos visos institucijų deklaracijos. Pranešimas nusiunčiamas susipažinti ir Taikinimo komiteto veikloje dalyvavusiam Komisijos atstovui.

26. Taikinimo komitete pasiektą susitarimą turi patvirtinti ir Parlamentas, ir Taryba. Abi institucijos atskirai balsuoja dėl tokio bendro teksto, koks joms pateikiamas, ir nebeturi galimybių jo vėl keisti.

Parlamento delegacija Taikinimo komitete

1. Vykstant taikinimo procedūrai, Europos Parlamentui atstovauja delegacija, sudaroma Parlamento narių, kurių skaičius atitinka Tarybos narių skaičių. Kiekvienai taikinimo procedūrai paskiriama atskira delegacija. Jos užduotis – atstovauti visam Parlamentui derybose su Taryba.

2. Kiekvienos kadencijos pradžioje arba, kadencijos metu iš esmės pasikeitus Europos Parlamento politinei sudėčiai, Pirmininkų sueiga sprendimą dėl politinės delegacijų Taikinimo komitete sudėties priima atsižvelgdama į santykinį frakcijų svorį.

3. Į kiekvieną delegaciją ir kiekvienos frakcijos narių kvotą įtraukiami trys Parlamento pirmininko pavaduotojai, atsakingi būtent už taikinimo klausimus. Kiekvienai delegacijai pirmininkauja vienas iš šių trijų Parlamento pirmininko pavaduotojų. Sprendimą dėl to, už kurią taikinimo procedūrą kiekvienas iš jų bus atsakingas ir, savo ruožtu, kuriai delegacijai vadovaus, jie priima tarpusavyje. Atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas ir pranešėjas (-ai) taip pat yra ex officio delegacijos nariai, įtraukti į savo frakcijos kvotą.

4. Likusius delegacijos narius konkrečiai taikinimo procedūrai skiria kiekviena frakcija. Daugelis jų yra atsakingo komiteto arba nuomones teikiančių komitetų nariai. Kai taikoma susijusių komitetų procedūra, į Parlamento delegaciją turi būti įtraukiamas kiekvieno susijusio komiteto pranešėjas. Be to, frakcijos turi paskirti tokį pat skaičių pavaduojančių narių, kurie gali aktyviai dalyvauti delegacijos darbe, tačiau balsuoja tik kai pavaduotoja tikrąjį narį.

Delegacijos darbo organizavimas

6. Parlamento delegacija surengia steigiamąjį posėdį, kad, suteikus įgaliojimus derybų grupei – paprastai delegacijai pirmininkaujančiam Parlamento pirmininko pavaduotojui, atsakingo komiteto pirmininkui ir pranešėjui (-ams) – galėtų prasidėti trišalio dialogo posėdžiai.

7. Šiame ir visuose vėliau rengiamuose Parlamento delegacijos posėdžiuose dalyvauja Komisija. Jos atstovai turi pristatyti ir paaiškinti Komisijos nuomonę dėl Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų bei galimai pateikti turimą informaciją apie Taryboje vykstantį nagrinėjimą.

8. Delegacijos nariai nuolat stebi taikinimo procedūros pažangą, daromą per tolesnius posėdžius.

9. Pagrindinis delegacijos posėdžių tikslas – atnaujinti derybų grupės įgaliojimus ir aptarti kompromisinius tekstus. Be to, pritariama tam tikriems bendro palaikymo sulaukiantiems pakeitimams arba kompromisiniams pasiūlymams. Jei lieka neišnagrinėtų klausimų, delegacija derybų grupei duoda nurodymus, kaip turėtų būti tęsiamos derybos su Taryba. Parlamento delegacija taip pat nagrinėja procedūrinius klausimus, pavyzdžiui, ar turėtų būti rengiamas dar vienas trišalio dialogo posėdis, ar gali būti šaukiamas Taikinimo komitetas, ir, jeigu taip, tai kada.

10. Baigiantis taikinimo procedūrai, delegacija oficialiai patvirtina arba atmeta jos metu pasiektą susitarimą. Delegacija stengiasi veikti konsensuso pagrindu. Tačiau, prireikus balsuoti, pritarimas reikalauja absoliučios jos narių balsų daugumos (mažiausiai 14-os iš galimų 27-ių).

11. Delegacijai talkina speciali Parlamento administracijos tarnyba, Teisėkūros reikalų skyrius ir specializuotos tarnybos, pavyzdžiui, Teisės tarnyba, teisininkai lingvistai bei spaudos tarnyba.

Bendram tekstui patvirtinti Parlamentas ir Taryba turi šešias savaites, kurios, abiem institucijoms pritarus, gali būti pratęstos iki aštuonių. Parlamentui arba Tarybai tekstą atmetus ar jo nepatvirtinus laiku, procedūra baigiasi, ir teisės aktas nepriimamas.

Parlamentas bendrą poziciją tvirtina paprasta balsavusiųjų dauguma. Taryba bendrą tekstą tvirtina kvalifikuota balsų dauguma.

Bendras tekstas negali būti keičiamas. Piliečiai tik gali kreiptis į Parlamento narius ir (arba) savo vyriausybę su prašymu pritarti bendram tekstui arba jį atmesti.

Europos Parlamentas priima teisėkūros rezoliuciją dėl Taikinimo komiteto patvirtinto bendro teksto, kurioje bendram tekstui pritariama arba jis atmetamas.

Taryba jokio oficialaus dokumento nerengia.

Patvirtinus bendrą tekstą, teisės aktas priimamas ir paskelbiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (arba reglamentas ar sprendimas).

Iki šiol Parlamentas yra atmetęs tris bendrus tekstus:

• dėl biotechnologinių išradimų apsaugos (1995),

• dėl perėmimo pasiūlymų (2001),

• dėl uosto paslaugų (2003).

Taryba bendro teksto nėra atmetusi nė karto.

Bendras tekstas vienu metu nusiunčiamas patvirtinti Parlamentui ir Tarybai. Konkreti tvarka, pagal kurią sprendimą turėtų priimti teisėkūros institucijos, netaikoma. Jos turi šešias (arba, abiem kartu pritarus, aštuonias) savaites sprendimui priimti. Teksto keisti jos nebegali. Prieš balsuojant dėl bendro teksto Parlamente, surengiama plenarinio posėdžio diskusija. Jei Parlamentas ir Taryba pritaria bendram tekstui, pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto priimamas. Vienai iš institucijų ar joms abiem tekstą atmetus arba atsakymo nepateikus laiku, teisės aktas atmetamas ir procedūra baigiasi. Ji gali būti pradėta iš naujo tik kai naują pasiūlymą pateikia Komisija.

1. Jei Taikinimo komitetas pritaria bendram tekstui, per trečiąjį svarstymą jį turi patvirtinti visas Europos Parlamentas ir Taryba. Abi institucijos dėl bendro teksto balsuoja atskirai. Galimybės vėl jį iš dalies keisti nėra.

2. Sėkmingai baigus taikinimo procedūrą, bendro darbo dokumento ir visų pakeitimų, dėl kurių susitarta per taikinimo procedūrą, pagrindu parengiamas bendro teksto projektas. Iš pradžių jis parengiamas viena kalba, o tuomet išverčiamas į kitas oficialiąsias kalbas. Bendro teksto projekto versija originalo kalba nusiunčiama delegacijos nariams.

3. Galutinę tiek Parlamento, tiek Tarybos teisininkų lingvistų patikrinto bendro teksto redakciją Taikinimo komiteto pirmininkai oficialiai perduoda Parlamento pirmininkui ir pareigas einančiam Tarybos pirmininkui. Prie jų laiško pridedamos visos institucijų deklaracijos.

4. Trečiasis svarstymas vyksta šešių savaičių laikotarpiu, kuris skaičiuojamas nuo šio laiško datos. Šis terminas Parlamento arba Tarybos iniciatyva ir bendru jų tarpusavio susitarimu gali būti pratęstas daugiausia dviem savaitėmis.

Parlamentas

1. Per šešių (galimai pratęstų iki aštuonių) savaičių laikotarpį Europos Parlamento delegacijos nariai gauna galutinį bendrą tekstą savo atitinkama kalba kartu su ataskaita, kurioje pateikiami įvairūs taikinimo procedūros etapai ir rezultatai, įskaitant delegacijos balsavimo dėl taikinimo procedūros pabaigimo protokolą. Galutinis bendras tekstas, pranešėjo ir delegacijos pirmininko parengta ataskaita, pridedamas pranešimas ir visos institucijų deklaracijos nusiunčiamos Parlamento tarnyboms, atsakingoms už plenarinius posėdžius. Šiuo etapu susitarimo versijos įvairiomis kalbomis paskelbiamos Parlamento interneto svetainėje.

2. Prieš balsuojant dėl bendro teksto, surengiama plenarinio posėdžio diskusija dėl derybų rezultatų ir pasiekto (arba nepasiekto) susitarimo su Taryba. Paprastai diskusija pradedama delegacijai vadovavusio Parlamento pirmininko pavaduotojo ir pranešėjo pareiškimais. Tuomet plenariniame posėdyje balsuojama dėl bendro teksto. Jis tvirtinamas paprasta balsavusiųjų dauguma. Pritrūkus balsų, bendras tekstas atmetamas.

3. Iki 2020 m. sausio mėn. Parlamentas bendrą tekstą buvo atmetęs tris kartus:

   • dėl biotechnologinių išradimų apsaugos (1995),
   • dėl perėmimo pasiūlymų (2001),
   • dėl Uosto paslaugų (2003).

Taryba

1. Bendrą tekstą turi patvirtinti ir Taryba, dažniausiai pageidaujanti balsuoti po trečiojo svarstymo Parlamente. Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

2. Praktiškai Tarybos pritarimas bendram tekstui nėra problemiškas, kadangi Tarybos delegaciją Taikinimo komitete sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą. Iki šiol Taryba nė karto nėra atmetusi per taikinimo procedūrą pasiekto susitarimo.

3. Jei bent viena iš institucijų jam nepritaria, teisėkūros procedūra baigiasi ir gali būti iš naujo pradėta tik naujo Komisijos pasiūlymo pagrindu.

4. Jei tekstą patvirtina ir Parlamentas, ir Taryba, jis pateikiamas pasirašyti Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkams ir generaliniams sekretoriams, o tuomet paskelbiamas Oficialiajame leidinyje.