Teisėkūros įgaliojimai 

Europos Parlamentas vaidina svarbų vaidmenį priimant ES sprendimus. Jis yra vienas iš dviejų ES teisės aktų leidėjų kartu su Taryba.

Didžiąją daugumą Europos teisės aktų Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu, gavę Europos Komisijos pasiūlymą. Ši procedūra vadinama įprasta teisėkūros procedūra arba bendro sprendimo procedūra.

Kai kuriais atvejais Europos sutartyse numatytos specialios teisėkūros procedūros, pavyzdžiui, konsultavimasis ir pritarimas – tokiais atvejais Parlamentui tenka tik patariamasis vaidmuo.

Parlamento darbas prie teisės akto teksto prasideda tada, kai jis gauna pasiūlymą iš Europos Komisijos, turinčios teisės aktų iniciatyvos monopolį. Pasiūlymas perduodamas vienam ar keliems komitetams, o Europos Parlamento narys paskiriamas parengti pranešimą. Šis narys vadinamas pranešėju. Kai teisės akte yra sprendžiami platūs klausimai, gali būti skiriami bendrapranešėjai iš skirtingų komitetų.

Po politinių frakcijų atstovų diskusijų ir konsultacijų, kurių metu ieškoma kompromiso, Parlamento komitetas balsuoja dėl pranešimo projekto ir galbūt jį iš dalies pakeičia. Kai tekstas yra pataisomas ir patvirtinamas plenariniame posėdyje, Parlamentas priima savo poziciją.

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiami vienodi teisėkūros įgaliojimai įvairiose srityse (pavyzdžiui, ekonomikos valdymo, migracijos, energetikos, transporto, aplinkos ir vartotojų apsaugos). 

Mastrichto sutartimi (1992 m.) ši procedūra buvo įvesta pavadinimu „bendro sprendimo procedūra“, o vėliau Amsterdamo sutartimi (1999 m.) ji buvo išplėsta ir tapo veiksmingesnė.

Priėmus Lisabonos sutartį (2009 m.), pervadinta įprasta teisėkūros procedūra tapo pagrindine ES sprendimų priėmimo sistemos teisėkūros procedūra.

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą teisės akto tekstas Parlamente gali būti svarstomas ne daugiau kaip tris kartus ir gali įsigalioti tik tada, kai Parlamentas ir Taryba susitaria dėl galutinės redakcijos.

Šia procedūra yra užtikrinama, kad Europos Parlamento nariai, kaip tiesiogiai išrinkti europiečių atstovai, turėtų galią formuoti ES taisykles ir vadovauti ES politikai pagal savo rinkėjų lūkesčius.

Iš pradžių, pagal 1957 m. Romos sutartį, Europos Parlamentui buvo suteiktas patariamasis vaidmuo teisėkūros procese: Komisija siūlė, o Taryba priiminėjo teisės aktus.

Įvedus bendro sprendimo procedūrą ir palaipsniui plečiant Parlamento galias ir pakeitus Sutartį, kai kurios teisėkūros procedūros, kurios anksčiau buvo plačiai taikomos, dabar yra taikomos tik ribotam skaičiui atvejų.

Europos Parlamentas gali pritarti siūlomam teisės aktui, jį atmesti arba pasiūlyti pakeisti.

Taryba nėra teisiškai įpareigota laikytis Parlamento pateiktos nuomonės, tačiau remiantis Teisingumo Teismo praktika, ji negali priimti sprendimo negavusi šios nuomonės.

Ši procedūra dabar taikoma tokioms teisėkūros sritims kaip vidaus rinkos išimtys ir konkurencijos teisė.

Kai kuriais atvejais Europos Sąjungos sutartyje arba Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyta, kad Europos Parlamentas turi duoti sutikimą, kad procedūra būtų užbaigta.

Tai reiškia, kad Parlamentas gali pritarti siūlomam teisės aktui arba jį atmesti, tačiau negali jo keisti. Jei Parlamentas neduoda sutikimo, Taryba negali priimti teisės akto.
Parlamento sutikimo reikia, kai yra priimami nauji kovos su diskriminacija teisės aktai.

Tos pačios sąlygos yra taikomos ir tada, kai Taryba patvirtina priemones tose srityse, kuriose ES kompetencija nebuvo aiškiai suteikta, tačiau yra būtina Europos sutartyse nustatytiems tikslams pasiekti – tai yra vadinama lankstumo sąlyga pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį.

Sutikimo procedūra taip pat taikoma vykdant su ES teisėkūra nesusijusias veiklas. Europos Parlamento prašoma pritarti tarptautiniams susitarimams, dėl kurių derasi Europos Sąjunga, arba susitarimams, susijusiems su šalies įstojimu į ES arba išstojimu iš jos.

Ši procedūra yra ypač taikoma šiurkštaus pagrindinių teisių, numatytų pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, pažeidimo atvejais.

Kai Europos Parlamentas ir Taryba priima teisės aktą, tam tikromis sąlygomis Europos Komisijai gali būti suteikti įgaliojimai priimti dviejų rūšių aktus:

• deleguotuosius aktus, kuriais Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti arba iš dalies pakeisti kai kurias neesmines teisėkūros procedūra priimamo akto nuostatas;
• įgyvendinimo aktus, kuriais Komisija siekia sudaryti sąlygas vienodam teisėkūros procedūra priimamo akto įgyvendinimui visose ES šalyse.

Įgyvendinimo aktai pateikiami ES šalių ekspertų komitetams, o Parlamentas informuojamas procedūros metu ir išlaiko savo kontrolės teisę.

Remdamasis atsakingo EP komiteto pasiūlymu, Parlamentas gali pareikšti prieštaravimą, nurodydamas, kad įgyvendinimo priemonės projektas viršija atitinkamame teisės akte nustatytus įgaliojimus arba kitais aspektais neatitinka ES teisės.

Parlamentas gali paprašyti Komisijos atšaukti ar iš dalies pakeisti priemones arba pateikti naują pasiūlymą pagal atitinkamą teisėkūros procedūrą.

Deleguotieji aktai paprastai naudojami, kai tam tikrus teisėkūros procedūra priimamo akto elementus reikia reguliariai koreguoti, kad būtų atsižvelgta į technikos ar mokslo pažangą. Praktikoje Parlamentas ir Taryba deleguoja kai kuriuos savo bendrų teisės aktų leidėjų įgaliojimus, kad sprendimai būtų priimami greitai ir veiksmingai.

Pagal teisėkūros procedūra priimamo akto nuostatas Parlamentas arba Taryba gali nuspręsti pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per tam tikrą laikotarpį (paprastai per du mėnesius) nuo pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju deleguotasis aktas negali įsigalioti.

Europos Parlamentas arba Taryba taip pat gali nuspręsti atšaukti Komisijai suteiktus įgaliojimus.

Europos Komisija turi įgaliojimus teikti didžiąją dalį pasiūlymų dėl ES lygmens teisės aktų.

Tačiau Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsniu Parlamentui suteikiama teisė paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto tam tikru klausimu.

Pagal Parlamento ir Komisijos pasiektą susitarimą Komisija įsipareigojo į tokį prašymą atsakyti per tris mėnesius. Jei Komisija, gavusi Parlamento prašymą, nusprendžia nepateikti teisės akto pasiūlymo, ji turi pagrįsti savo poziciją Parlamentui.

Parlamente kvietimą siūlyti naują teisės aktą gali pateikti už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas arba vienas ar keli Europos Parlamento nariai. EP Biudžeto komitetas gali pateikti nuomonę dėl pasiūlymo finansinio poveikio.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį Komisija inicijuoja ES metinį ir daugiametį programavimą. Atsižvelgdama į tai, ji rengia savo darbo programą.

Europos Parlamentas bendradarbiauja su Komisija rengiant Komisijos darbo programą, o Komisija turėtų atsižvelgti į tame etape Parlamento išreikštus prioritetus.

Komisijai patvirtinus programą, Parlamentas, Taryba ir Komisija surengia derybas ir susitaria dėl bendros deklaracijos, kurioje išdėstomi ES tikslai ir prioritetai.

Išsami Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimo, susijusio su Komisijos darbo programa, tvarka nustatyta Pagrindų susitarime dėl abiejų institucijų santykių.