Europos Parlamento rinkimai – jūsų galimybė pareikšti nuomonę
 

Europos Parlamento rinkimai suteikia jums galimybę pasirinkti, kas jums atstovaus Europos Parlamente, ir kartu spręsti, kokia turėtų būti Europa.

Europos Parlamento rinkimų tikslas – išsirinkti, kas jums atstovaus Europos Parlamente ir gins jūsų interesus Europos Sąjungoje. Europos Parlamento nariai ne tik sprendžia dėl to, kokie bus naujieji teisės aktai, bet ir balsuoja dėl naujų prekybos susitarimų, kontroliuoja kitas ES institucijas ir tai, ar tinkamai panaudojamos ES lėšos, taip pat inicijuoja tyrimus konkrečiais klausimais. Sužinokite apie Europos Parlamento narius, kurie šiuo metu atstovauja jūsų šaliai.

Balsuodami Europos Parlamento rinkimuose jūs naudojatės savo demokratine teise dalyvauti priimant sprendimus dėl Europos ateities ir užtikrinate Parlamentui reikalingą demokratinį teisėtumą, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas.

Kas penkerius metus vykstantys Parlamento rinkimai yra didžiausi tarpvalstybiniai rinkimai pasaulyje. Po rinkimų Parlamentas balsuoja ir išrenka naują Europos Komisijos, kuri yra ES vykdomoji institucija, vadovą. Jis taip pat turi pritarti visos sudėties Komisijai.

Per paskutinius rinkimus, vykusius 2019 m. gegužės mėn., rinkėjų aktyvumas gerokai padidėjo – jo vidurkis Europos Sąjungoje buvo didesnis nei 50 proc. Parlamentas organizavo nešališką informacinę kampaniją, ragindamas žmones balsuoti. Vykdant kampaniją susikūrė bendruomenė „esamekartu.eu“ („Together.EU“), kurios tikslas – skatinti diskusijas apie demokratinę Europos ateitį.

Kaip vyksta balsavimas?

Nors kai kurios su rinkimais susijusios taisyklės yra bendros, tam tikri aspektai – pavyzdžiui, tai, ar galima balsuoti paštu arba iš užsienio – gali skirtis priklausomai nuo šalies.

Rinkimų dienos taip pat gali skirtis. Paprastai rinkimai pradedami ketvirtadienį (šią dieną paprastai balsuojama Nyderlanduose) ir baigiami sekmadienį (tuomet balsuoja dauguma šalių).

Kiekvienoje šalyje išrinktų narių skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus, tačiau mažesnės šalys gauna kiek daugiau vietų nei tuo atveju, jei būtų griežtai laikomasi proporcingumo principo. Šiuo metu Parlamento narių skaičius svyruoja nuo šešių Maltoje, Liuksemburge ir Kipre iki devyniasdešimt šešių Vokietijoje.

Rinkimuose varžosi nacionalinės politinės partijos, tačiau dauguma išrinktųjų Parlamento narių nusprendžia prisijungti prie iš įvairių valstybių atstovų sudarytų frakcijų. Didžioji dalis nacionalinių partijų priklauso kuriai nors Europos masto politinei partijai.